LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL INDIVIDUALAUS KONSTITUCINIO SKUNDO INSTITUTO ĮTVIRTINIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. liepos 4 d. Nr. X-1264
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Seimo valdybos 2006 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 753 sudarytos Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti darbo grupės parengtą Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos projektą, nutaria:
1 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-1264
INDIVIDUALAUS KONSTITUCINIO SKUNDO INSTITUTO ĮTVIRTINIMO KONCEPCIJA
Šiuo metu žmogaus teisės yra tapusios ne tik pagrindiniu Vakarų demokratijos saviraidos, bet ir demokratinių šalių vidaus bei užsienio politikos principu. Visų šalių politinių santvarkų demokratiškumo „lygis“ nustatomas pagal žmogaus teisių apimtį ir jų įgyvendinimo lygį. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (pvz.: Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „piliečių skundai yra svarbi teisės priemonė, nes patenkinus skundą jo poveikis gerokai pranoksta jo svarbą atskiram asmeniui“.
Teisinėje valstybėje visiems užtikrinamos galimybės savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, tiek ir nuo valstybės valdžios institucijų – teisėkūros subjektų priimtų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams. Asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų teisės klausimą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepaisant jo teisinio statuso; asmenų pažeistos konstitucinės teisės ir laisvės bei teisėti interesai teisme turi būti ginami, nepaisant, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Šiuo metu Lietuvoje asmenims garantuojama teisė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą ir pasinaudoti tarptautinėmis teisminėmis žmogaus teisių gynimo priemonėmis, tačiau nėra individualaus konstitucinio skundo instituto, kuris leistų nacionaliniu ir konstituciniu lygiu Konstituciniame Teisme išspręsti teisės klausimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją asmeniui turi būti užtikrinta teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme. Ši teisė yra ypatinga konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos nuo viešosios valdžios neteisėtų sprendimų priemonė. Taigi individualaus konstitucinio skundo atsiradimas yra nulemtas Lietuvos konstitucinės sistemos. Laikantis tokios koncepcijos, Lietuvos teisinėje sistemoje būtina konstituciniu lygiu įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą ir tuo užtikrinti ypatingą šio institutą apsaugą.
Šioje koncepcijoje pateikiamas individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo modelis.
Koncepciją rengė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė (darbo grupės vadovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas).
Koncepcijai buvo pritarta darbo grupės 2007 m. gegužės 30 d. posėdyje.
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
II. TIKSLŲ BENDRAS APIBŪDINIMAS
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, APIBŪDINIMAS
4. Konstitucijos 102 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta:
5. Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyta:
„Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
6. Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai – „teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai“.
7. Konstitucijos 106 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta – „dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai“.
8. Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta – „dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas“.
IV. SIŪLOMO TEISINIO REGULIAVIMO PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS
10. Įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo subjektą – asmenį (fizinį ir juridinį), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos.
11. Įtvirtinti kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindą – įstatymas ar kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves.
12. Įtvirtinti kreipimosi sąlygą – asmuo su individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis (Konstitucijos 106 straipsnis).
13. Kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas galėtų būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo.
14. Skundą surašo advokatas. Jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti skundą turi teisę jis pats.
15. Žyminis mokestis – minimalus. Būtų sudarytos prielaidos šią konstitucinės gynybos priemonę padaryti prieinama plačiai, taip pat ir socialiai jautrių asmenų kategorijai.
16. Skundų pirminę atranką galėtų atlikti Konstitucinio Teismo teisėjas, teisėjų kolegija. Skundo priėmimo nagrinėti šiame teisme klausimą pagal teisėjo, teisėjų kolegijos teikimą ar rekomendacijas pagal bendrą taisyklę galėtų spręsti Konstitucinis Teismas.
17. Skunde turi būti nurodytas ginčijamas įstatymas ar kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves; kokia konstitucinė teisė ir laisvė yra pažeistos ir jų pažeidimo pobūdis; faktinės aplinkybės, pagrindžiančios skundą. Būtina nustatyti dokumentų, kurie turi būti pateikti su skundu, sąrašą: valstybės institucijos priimtas galutinis sprendimas, reikiamas nuorašų skaičius, sumokėto žyminio mokesčio kvitas ir kt.
18. Konstitucinio Teismo sprendimo (teisinė forma – nutarimas), išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisinės pasekmės – asmens teisė kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves.
V. NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO GALIMOS PASEKMĖS
20. Atsiradus naujam kreipimosi į Konstitucinį Teismą subjektui, padaugėtų bylų skaičius Konstituciniame Teisme, pasikeistų bylų nagrinėjimo procesas, teisėjų ir teismo aparato darbo krūvis ir kt.
21. Atsiradusiam naujam Konstitucinio Teismo įgaliojimui nagrinėti individualius konstitucinius skundus, šiam įgaliojimui vykdyti reikės pertvarkyti Konstitucinį Teismą ir jo darbo organizavimą.
VI. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
23. Įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, būtina Lietuvos teisės sistemos reforma. Ją galima būtų atlikti dviem etapais.
24. I etapu (Seimo 2008 m. pavasario sesijoje) įgyvendinant teisines priemones priimti įstatymus dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo ir juose įtvirtinti:
24.1. individualaus konstitucinio skundo subjektą – asmenį (fizinį ir juridinį), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos; kreipimosi į šį teismą pagrindą – įstatymai ar kiti Seimo aktai (ar jų dalis), Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai (ar jų dalis), pažeidžiantys asmens konstitucines teises ir laisves; kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves; kreipimosi sąlygą – asmuo su individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis (Konstitucijos 106 straipsnis);
24.2. Konstitucinio Teismo sprendimo (teisinė forma – nutarimas), išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes – asmens teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves (Konstitucijos 107 straipsnis).
25. Kartu I etapu priimti:
25.1. naujos redakcijos Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriame reikia reglamentuoti skundo surašymo, skundo turinio, priedų, skundo pateikimo tvarkos reikalavimus, nustatyti skundų pirminės atrankos subjektus ir atrankos kriterijus, pasirengimo skundų nagrinėjimui taisykles ir nagrinėjimo teisme procesą, sprendimų rūšis, jų paskelbimo tvarką ir kitus konstitucinio teisminio proceso ypatumus;
25.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ateityje – Administracinio proceso kodekso), Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymus, kuriuose įtvirtinti teisines pasekmes, atsirandančias Konstituciniam Teismui išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą ir oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, kad sprendimas buvo pagrįstas Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi).
26. II etapu (2009 m. II pusmetis) institucinėmis ir organizacinėmis priemonėmis – pertvarkyti Konstitucinį Teismą ir jo aparatą.
27. Finansinėmis priemonėmis – planuojant 2009 metų valstybės biudžeto išlaidas, numatomas Konstituciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui iki 2008 m. spalio 17 d. teikiamame valstybės biudžeto projekte numatyti pakankamus asignavimus, kurie leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą.