LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

1998 m. gruodžio 10 d. Nr. VIII-959

Vilnius

(Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1981, Nr. 16-183; 1984, Nr. 34-390; 1988, Nr. 17-160; 1991, Nr. 33-891; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1134, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 19-435, Nr. 51-1244, Nr. 44-1079, Nr. 55-1353, Nr. 59-1482, Nr. 63-1580, Nr. 106-2354, Nr. 107-2397, 2412; 1996, Nr. 4-90, Nr. 16-413, Nr. 67-1606, Nr. 73-1744, Nr. 110-2506; 1997, Nr. 39-952, Nr. 63-1471, Nr. 64-1510, Nr. 66-1613, Nr. 99-2503, Nr. 104-2619, Nr. 108-2730, Nr. 118-3044; 1998, Nr. 26-672, 673, Nr. 38-1000, Nr. 55-1517, Nr. 66-1911)

1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.

Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio kodekso 136¹ straipsnio pirmosios dalies 1-5 ir 8-13 punktuose nurodytąsias, pirmąja instancija nagrinėja vienas teisėjas veikdamas apygardos teismo vardu. Kitas civilines bylas pirmąja instancija ir civilines bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliaciniame teisme civilines bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas kasacine tvarka nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija, plenarinė sesija.“

2 straipsnis. 25 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios

25 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

3 straipsnis. 37 straipsnio 1 dalies pakeitimas

37 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „nenutraukdamas bylos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali ieškovo sutikimu pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.“

4 straipsnis. 49 straipsnio 5 dalies pakeitimas

49 straipsnio 5 dalyje po žodžio „orderyje“ įrašyti žodžius „arba su klientu pasirašytoje sutartyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje arba su klientu pasirašytoje sutartyje.“

5 straipsnis. 99 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 99 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įrodymus užtikrina teismas ar teisėjas pagal šio kodekso nustatytas taisykles. Dėl įrodymų užtikrinimo teismas ar teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Tais atvejais, kai asmuo, nepateikęs ieškininio pareiškimo, prašo įrodymų užtikrinimo, teismas ar teisėjas, užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip trijų dienų terminą ieškininiam pareiškimui pateikti. Per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškininio pareiškimo, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo priemones. Užtikrindamas įrodymus, teismas ar teisėjas gali pareikalauti, kad užtikrinimo prašantis asmuo pateiktų užstatą, kuriuo būtų galima atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl įrodymų užtikrinimo. Jeigu per teismo ar teisėjo nustatytą terminą ieškininis pareiškimas nepateikiamas ir asmuo, patyręs nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo, nepareiškia ieškinio dėl jų atlyginimo, užstatas po trisdešimt dienų grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Įrodymų užtikrinimo klausimus teismas ar teisėjas sprendžia be žodinio nagrinėjimo.“

6 straipsnis. 102 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 102 straipsnio 1 dalies 26 punktą ir išdėstyti taip:

„26) Seimo kontrolieriai – už įstatymų nustatytais atvejais teismui pateikiamus ieškinius, kai siūloma atleisti iš pareigų pareigūnus, taip pat dėl kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“.

2. Pakeisti 102 straipsnio 1 dalies 38 punktą, straipsnio 1 dalį papildyti nauju 39 punktu ir juos išdėstyti taip:

„38) valstybės įmonė Valstybės turto fondas – už ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus;

39) fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais.“

3. Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Prašymas iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą.“

7 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„103 straipsnis. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas ir išskaidymas

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę asmenų padėtį, gali atidėti ne ilgesniam kaip iki šešių mėnesių terminui ar išskaidyti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar išskaidymo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo ar išskaidymo būtinumą.“

8 straipsnis. 104 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 104 straipsnį nauja 2 dalimi:

„Už pareiškimus, paduotus šio kodekso dvidešimtojo¹ skirsnio nustatyta tvarka, mokami žyminiai mokesčiai 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant ieškininį pareiškimą turtiniuose ginčuose.“

2. Buvusias 104 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis.

9 straipsnis. 107 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 107 straipsnio 1 dalį 7 punktu:

„7) kai atsisakoma priimti apeliacinį arba kasacinį skundą.“

10 straipsnis. 108 straipsnio papildymas

Papildyti 108 straipsnį 5 ir 6 punktais:

„5) pašto išlaidos, susijusios su bylų, šaukimų, pranešimų, dokumentų ir jų nuorašų, išrašų, kopijų siuntimu;

6) išlaidos, susijusios su paskelbimu spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.“

11 straipsnis. 118 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 118 straipsnį 2 dalimi:

„Atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, priimtų šio kodekso 102 straipsnio antrojoje dalyje ir 103 straipsnyje numatytais atvejais, gali pateikti tik asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos.“

12 straipsnis. 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti taip:

„4) Seimo kontrolierių ieškinius, kai siūloma atleisti iš pareigų pareigūnus, taip pat ieškinius dėl kitų asmenų tiesių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“.

13 straipsnis. 136¹ straipsnio pakeitimas ir papildymas

136¹ straipsnio pirmojo sakinio dalyje iki pirmojo dvitaškio vietoj dviejų žodžių „teisme“ įrašyti du žodžius „teismas“, išbraukti žodžius „trijų teisėjų kolegija“, straipsnį papildyti nauju 15 punktu, buvusį 15 punktą laikyti 16 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„136¹ straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui

Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas:

1) pagal skundus dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams;

2) pagal iniciatyvinės grupės skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo atmesti reikalavimą paskelbti referendumą;

3) pagal politinių partijų, kitų politinių ar visuomeninių organizacijų įgaliotinių skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl miestų, rajonų referendumų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

4) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimo atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus asmeniui, iškeltam ar išsikėlusiam kandidatu į Respublikos Prezidentus;

5) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos atsisakymo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus;

6) dėl išradimų patentavimo ir naudojimo, nurodytus Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

7) pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos piliečių prašymus įvaikinti užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje;

8) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, kandidatų į Seimo narius, jų įgaliotinių bei stebėtojų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, renkant Lietuvos Respublikos Seimą;

9) pagal skundus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo;

10) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

11) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui;

12) pagal politinių partijų, politinių ar visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų komisijos, rinkimų į savivaldybių tarybas stebėtojų ir rinkėjų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, kurie priimti iki balsavimo pabaigos;

13) pagal rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvavusios kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba dėl neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo;

14) dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatyme numatytų ginčų:

dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų atsisakyti įregistruoti ženklą ir išduoti ženklo liudijimą,

dėl ženklo registracijos ir išduoto liudijimo pripažinti negaliojančiu,

dėl ženklo registracijos panaikinimo,

dėl ženklo savininko teisių gynimo;

15) pagal skundus dėl Pabėgėlių reikalų tarybos sprendimų;

16) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus, kaip pirmosios instancijos teismas, turi nagrinėti tik Vilniaus apygardos teismas, taip pat bylas, kurios iki Teismų įstatymo įsigaliojimo buvo teismingos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“

14 straipsnis. 142 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 142 straipsnį 4 dalimi:

„Kai bylos šalimi yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo artimas giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą), aukštesnės instancijos teismo pirmininkas tokią bylą perduoda nagrinėti kitam tos pačios instancijos teismui.“

15 straipsnis. 143 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 143 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „rūšies“ įrašyti žodį „instancijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau ir objektyviau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduota kitam tos pačios instancijos teismui.“

2. Pakeisti 143 straipsnio 2 dalį ir ją dalį išdėstyti taip:

„Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio teritorijoje yra apylinkės teismai, pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.“

16 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas

144 straipsnyje vietoj žodžio ir skaičiaus „ir 142“ įrašyti skaičius ir žodį „139, 140, 142 ir 143“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„144 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio kodekso 139, 140, 142 ir 143 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.“

17 straipsnis. 151 straipsnio 2 dalies pakeitimas

151 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „arba sumoka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus mokesčius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Jeigu ieškovas pagal teisėjo nurodymus ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus, pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas ieškovui.“

18 straipsnis. 161 straipsnio 1 dalies pakeitimas

161 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Ieškinio užtikrinimas gali būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, teismo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu.“

19 straipsnis. 213 straipsnio 1 dalies papildymas

213 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nutartį“ įrašyti žodžius „atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pasitarimų kambaryje teismas priima sprendimą arba nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą.“

20 straipsnis. 217 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pripažinimas netekusiais galios

217 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus pripažinti netekusiais galios.

21 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 220 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„220 straipsnis. Sprendimo priėmimas, išdėstymas ir paskelbimas

Sprendimas priimamas surašant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir paskelbiamas tuojau pat po bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo.

Teismo sprendimo turinys turi atitikti šio kodekso 222 straipsnio reikalavimus.

Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus, kuriuose turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi.

Pataisos sprendime turi būti aptartos ir teisėjų pasirašytos.“

22 straipsnis. Kodekso papildymas 220¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 220¹ straipsniu:

„220¹ straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjas (-ai) motyvuota nutartimi gali ne ilgesniam kaip septynių kalendorinių dienų terminui atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Šiuo laikotarpiu teisėjas (-ai) gali nagrinėti kitas bylas.

Nutartyje atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas taip pat nustato sprendimo paskelbimo datą.“

23 straipsnis. 231 straipsnio 2 dalies pakeitimas

231 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „dešimt“ įrašyti žodį „keturiolika“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Iškelti klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.“

24 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas

1. 233 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

2. Buvusias 233 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis.

25 straipsnis. 236 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 236 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu yra turtinių reikalavimų, teismas, leisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, privalo pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas.“

26 straipsnis. 239 straipsnio 6 punkto pakeitimas

Pakeisti 239 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat piniginiai reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Šiuo atveju sustabdytoji byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris sprendžia bylos atnaujinimo ir prijungimo prie bankroto bylos klausimą;“.

27 straipsnis. 254 straipsnio 6 dalies pakeitimas

254 straipsnio 6 dalyje po žodžio „pirmininkas“ įrašyti žodžius „arba pranešėjas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti.“

28 straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju¹skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju¹skirsniu:

„Dvidešimtasis¹ skirsnis

ATSKIRŲ BYLŲ KATEGORIJŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

256¹ straipsnis. Leistinumas

Bylos dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutartinių prievolių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, pareiškėjo pareiškimu nagrinėjamos šio skirsnio nustatyta tvarka.

Šio skirsnio nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

1) pareiškėjas nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti;

2) nežinoma skolininko gyvenamoji vieta ar darbo vieta arba įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinė;

3) skolininkas pateikia raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.

Tais atvejais, kai skolininkas yra užsienio pilietis ar užsienio juridinis asmuo, šio skirsnio nuostatos taikomos tik tarptautinių sutarčių ar šalių susitarimo pagrindu.

256² straipsnis. Teismingumas

Pareiškimus dėl piniginių reikalavimų nagrinėja skolininko gyvenamosios ar buveinės registravimo vietos apylinkės teismas.

Pareiškimus dėl didesnių kaip 100 tūkstančių litų piniginių reikalavimų pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai.

256³ straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys

Pareiškimas paduodamas teismui raštu.

Pareiškime turi būti nurodoma:

1) teismo, kuriam paduodamas pareiškimas, pavadinimas;

2) pareiškėjo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta, o jeigu pareiškėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija-buveinė; taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

3) skolininko pavadinimas, jo gyvenamoji ar darbo vieta; jeigu skolininkas yra įmonė, įstaiga ar organizacija-buveinė;

4) reiškiamo reikalavimo dalykas bei įrodymai, pagrindžiantys reiškiamą reikalavimą;

5) paaiškinimas, jog nėra pagrindų, nurodytų šio kodekso 256¹ straipsnio antrosios dalies 1 punkte, arba kad reikalavimo teisė nepriklauso nuo tam tikrų pareiškėjo veiksmų atlikimo;

6) pareiškimo pateikimo teismui data;

7) pareiškėjo ar jo atstovo parašas;

8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.

Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimus.

Pareiškimas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra skolininkų. Prie pareiškimo pridedami rašytiniai įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą.

256⁴ straipsnis. Pareiškimo priėmimas

Pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas nutartį.

Teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jis neatitinka šio kodekso 256³straipsnio reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, pateikti naują pareiškimą, atitinkantį 256³ straipsnio reikalavimus, arba pareikšti ieškinį teisme.

Teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą, jeigu yra neįmanomas prievolės įvykdymas dalimis, o pareiškėjas reikalauja dalies prievolės įvykdymo. Pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas po jo pateikimo teismui dienos.

256⁵ straipsnis. Pranešimas skolininkui⁽⁾

Teisėjas, priėmęs pareiškimą, ne vėliau kaip per tris dienas jo nuorašą persiunčia kartu su pranešimu skolininkui. Pranešime turi būti nurodyta:

1) siūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pareiškimo skolininkui įteikimo dienos, sumokėti pareiškėjui išieškotinas sumas (įskaitant delspinigius bei teismo išlaidas) bei apie sumokėjimą raštu informuoti teismą;

2) pranešimas, kad, neįvykdžius šio straipsnio 1 punkto reikalavimų, pareiškėjui bus išduotas teismo įsakymas dėl išieškojimo vykdymo;

3) informacija apie tai, kad teismui bus perduotas pareiškimas nagrinėti ieškininės teisenos tvarka, jei skolininkas pateiks raštu motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.

256⁶straipsnis. Pareiškimo ir pranešimo įteikimas

Pareiškimo nuorašas kartu su pranešimu siunčiamas skolininkui registruotu laišku ar įteikiamas per kurjerį. Jeigu pareiškėjas sutinka, teisėjas gali duoti jam pareiškimą ir pranešimą, kad juos įteiktų skolininkui. Teismui yra pristatomas skolininko parašas, įrodantis pareiškimo ir pranešimo įteikimą.

Pareiškimo nuorašas ir pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 131 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyta tvarka.

Jeigu atsisakoma priimti pareiškimą ir pranešimą, taikomi šio kodekso 132 straipsnio reikalavimai ir pasekmės.

256⁷ straipsnis. Skolininko prieštaravimai

Skolininko prieštaravimai yra pateikiami teismui raštu.

Prieštaravimų priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas motyvuotą nutartį.

Teisėjas atsisako priimti skolininko prieštaravimus, jei jie nemotyvuoti ar nepagrįsti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

256⁸straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti ieškininės teisenos tvarka

Priėmęs skolininko prieštaravimus, teismas nutartimi ne vėliau kaip per tris dienas po prieštaravimų gavimo informuoja pareiškėją, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi teisę pateikti teismui ieškininį pareiškimą, atitinkantį šio kodekso 146 straipsnio reikalavimus, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, bei išaiškina pareiškėjui šio kodekso 150 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nurodytas pasekmes.

Žyminis mokestis, sumokėtas už šio skirsnio nustatyta tvarka paduotą pareiškimą, laikomas žyminio mokesčio, sumokėtino už ieškininį pareiškimą, dalimi.

Jeigu pareiškėjas, gavęs teisėjo pranešimą, neįvykdo šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Grąžinus pareiškėjui pareiškimą šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas.

256⁹straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas

Jeigu skolininkas nepareiškia motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų pareiškimą nagrinėjančiam teismui per šio kodekso 256⁵ straipsnio 1 punkte nurodytą terminą, ne vėliau kaip per tris dienas, pasibaigus šiam terminui, teismas priima teismo įsakymą.

Teismo įsakyme nurodoma:

1) išdavimo laikas;

2) teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;

3) išieškotojo pavadinimas ir adresas;

4) skolininko pavadinimas ir adresas;

5) išieškojimo pagrindas;

6) išieškoma iš skolininko pinigų suma;

7) pagal sutartį išieškomų delspinigių dydis;

8) išieškotinas žyminio mokesčio dydis.

Įsakymą pasirašo teisėjas ir jį patvirtina teismo antspaudu.

Teismo įsakymo nuorašai per tris dienas išsiunčiami šalims.

256¹⁰ straipsnis. Teismo įsakymo išdavimo apskundimas

Teismo įsakymas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu šio kodekso trisdešimt penktojo skirsnio nustatyta tvarka.“

29 straipsnis. 269 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 269 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apylinkės teismo sprendimas ar nutartis, priimti išnagrinėjus skundą dėl paskirtų administracinių nuobaudų panaikinimo, gali būti skundžiami apygardos teismui apeliacine tvarka, o šio teismo sprendimas ar nutartis yra galutinai ir kasacine tvarka neskundžiami.“

30 straipsnis. Trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti trečiojo skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„bYLŲ PROCESAS ApeliacinĖS INSTANCIJOS TEISME“.

31 straipsnis. Trisdešimt ketvirtojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti trisdešimt ketvirtąjį skirsnį, pripažinti netekusiais galios 343, 344, 345, 346, 346¹ straipsnius ir šį skirsnį išdėstyti taip:

„trisdešimt ketvirtasis skirsnis

NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

313 straipsnis. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka

Apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys, nutarimai), išskyrus šio kodekso nustatytus atvejus.

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja apygardų teismai.

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

314 straipsnis. Proceso taisyklės

Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nurodytas išimtis.

Proceso apeliacinėje instancijoje trukmei netaikomi šio kodekso 121 straipsnyje nurodyti terminai.

315 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis

Apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Šio skirsnio numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali atlikti vienas teisėjas.

316 straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai

Apeliacinį skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys.

317 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys

Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;

2) apelianto pavadinimas ir jo adresas;

3) kitų byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus šalių ir trečiųjų asmenų atstovų, pavadinimai ir adresai;

4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

5) ginčijama suma;

6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas);

7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);

8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;

9) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.

Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas juos turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis bei sumokėtos kitos sumos, nustatytos šio kodekso 110 straipsnyje.

Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba įstatyminis atstovas. Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, įstatyminis atstovas, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.

318 straipsnis. Terminai apeliaciniam skundui paduoti

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, tai asmenys, turintys teisę jį paduoti, gali atskiru pareiškimu, nurodę jame termino praleidimo priežastis, prašyti atnaujinti praleistą terminą šio kodekso 127 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimą priėmęs teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą, turi teisę atnaujinti praleistą terminą, jeigu, teismo nuomone, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo ar teisėjo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti paduotas atskirasis skundas. Jei apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą terminą atnaujina, apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjui.

319 straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas

Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir apelianto pasirašomas. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais arba jeigu tai prieštarauja viešam interesui.

Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.

Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

320 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami rašytinį pareiškimą apeliacinės instancijos teismui. Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantysis negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Jeigu atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Jeigu asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką apeliacinį skundą.

Pareiškimas dėl prisidėjimo gali būti paduodamas apeliacinės instancijos teismui.

321 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka

Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.

322 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai

Apeliacinis skundas ir priedai pateikiami su tiek nuorašų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų (išskyrus šalių ir trečiųjų asmenų atstovus). Vietoj apeliacinio skundo nuorašų gali būti pateikti keli apeliacinio skundo egzemplioriai.

323 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu: priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir t.t.

324 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo teismui.

Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atstatyti arba toks prašymas nebuvo patenkintas;

2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3) skundą paduoda atstovas, neturintis įgaliojimų.

Teisėjo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio antrosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį, dėl kurios gali būti paduotas atskirasis skundas.

Jeigu šio straipsnio antrosios dalies 1-3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

325 straipsnis. Įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

326 straipsnis. Draudimas priimti blogesnį sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio apeliantui, nei yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių ar tik tretysis asmuo. Skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu.

327 straipsnis. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas

Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio kodekso 317 ir 322 straipsnių reikalavimų, teisėjas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu apeliantas nustatytu terminu įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, tai skundas laikomas paduotu įteikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

328 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai priėmus apeliacinį skundą

Pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris dienas pasibaigus terminui nustatytam sprendimui apskųsti, turi nusiųsti:

1) dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus;

2) apeliacinės instancijos teismui bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais.

329 straipsnis. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

Dalyvaujantys apeliaciniame procese asmenys per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos gali apeliacinės instancijos teismui raštu pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nuorašai pateikiami apeliacinės instancijos teismui ir kiekvienam apeliantui.

330 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio paskyrimas

Apeliacinės instancijos teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu.

331 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

Pranešėjas vienvaldiškai atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju byloje dalyvaujantys asmenys apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą.

332 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra šio kodekso 338 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą dėl materialinės teisės normų pažeidimo, kuriuo apeliaciniame skunde nesiremiama, jeigu toks pažeidimas prieštarauja viešajam interesui.

333 straipsnis. Sprendimas be bylos žodinio nagrinėjimo iš esmės

Teisėjų kolegija be žodinio nagrinėjimo, tai yra nekviečiant į teisminį nagrinėjimą byloje dalyvaujančių asmenų, gali išspręsti apeliacinį skundą, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia ir priima nutartį dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo;

2) konstatuoja, jog yra absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai;

3) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti. Šiuo atveju apeliacinis skundas su byla yra grąžinamas pirmosios instancijos teismui, kuris atlieka veiksmus, nurodytus šio kodekso 327 straipsnio pirmojoje dalyje.

Sprendžiant apeliacinį skundą be žodinio nagrinėjimo, teismo posėdžio protokolas nerašomas. Teismo nutartis išsiunčiama šalims.

334 straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės

Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas kolegijos pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai, jeigu jų yra pateikta.

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso ginčo šalių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus. Pirmasis kalba apeliantas. Teismas įspėja byloje dalyvaujančius asmenis, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.

Jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas juos pripažįsta galimus tirti remiantis šio kodekso 325 straipsniu.

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos būna po ginčo šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų.

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas, kuriame turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.

Protokolą pasirašo pranešėjas ir teismo posėdžio sekretorius.

335 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po byloje dalyvaujančių asmenų baigiamųjų kalbų, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties.

Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba pranešėjas paskelbia sprendimo ar nutarties įžanginę bei rezoliucinę dalis, trumpai išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus bei praneša, kada bus surašytas visas sprendimas ar nutartis.

Visas teismo sprendimas ar nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašomi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo.

Išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip septynių kalendorinių dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą ir paskelbimą. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

336 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 245 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais - motyvuota teismo nutartis.

337 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

1) sprendimas panaikinamas dėl šio kodekso 338 straipsnyje nurodytų pagrindų;

2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;

3) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užvilkins galutinio sprendimo priėmimą.

338 straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:

1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar išimtinio teritorinio teismingumo taisykles;

2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

3) buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme;

4) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;

5) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

6) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);

7) byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;

2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

339 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės normas

Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

340 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo.

341 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Apeliacinės instancijos teismas šio kodekso 250 straipsnio nustatytais atvejais gali priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas sprendimui panaikinti. Tokios nutarties nuorašas siunčiamas teisingumo ministrui.

342 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, grąžina bylą per dešimt dienų pirmosios instancijos teismui.“

32 straipsnis. Trisdešimt penktojo skirsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti trisdešimt penktąjį skirsnį, jį papildyti naujais 350¹, 350² straipsniais ir šį skirsnį išdėstyti taip:

„Trisdešimt penktasis skirsnis

ATSKIRIEJI SKUNDAI

347 straipsnis. Teisė paduoti atskirąjį skundą

Pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus) byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

1) šio kodekso nustatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis (nutarimas) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas po jo gavimo:

1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims;

2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių (nutarimų) atskirieji skundai negali būti paduodami, bet atsikirtimai šioms nutartims (nutarimams) gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

348 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama teismo nutartis, šio kodekso nustatyta tvarka priimta nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

349 straipsnis. Atskirojo skundo nagrinėjimas

Teismas atskirąjį skundą nagrinėja be žodinio nagrinėjimo.

350 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

350¹ straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

350² straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo.“

33 straipsnis. Ketvirtojo skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti ketvirtojo skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„BYLŲ PROCESAS KASACINĖS INSTANCIJOS TEISME“.

34 straipsnis. Trisdešimt šeštojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti trisdešimt šeštąjį skirsnį, 370³, 371-371⁵ straipsnius pripažinti netekusiais galios ir šį skirsnį išdėstyti taip:

„Trisdešimt šeštasis skirsnis

ĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ PERŽIŪRĖJIMAS

351 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka

Apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys šio skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

Kasacine tvarka bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kasacine tvarka byla gali būti nagrinėjama tik vieną kartą.

Kasacine tvarka bylą šio skirsnio nustatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Kasaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrieji nuostatai, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis.

352straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą

Kasacija negalima:

1) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka;

2) ginčuose, kylančiuose dėl įmonių komercinės-ūkinės veiklos, jei ginčijama suma mažesnė kaip 50 tūkstančių litų, o kituose turtiniuose ginčuose, jei ginčijama suma mažesnė kaip 5 tūkstančiai litų;

3) dėl teismų sprendimų ar nutarčių, priimtų ypatingosios teisenos bylose, išskyrus šio kodekso 270 straipsnio 1 punkte numatytas bylas;

4) dėl sprendimų ar nutarčių, priimtų šio kodekso dvidešimt ketvirtajame skirsnyje numatytose bylose;

5) pirmosios instancijos teismų nutarčių, kurios negali būti apskųstos apeliacinės instancijos teismui. Šių nutarčių teisėtumas gali būti ginčijamas kasaciniu skundu dėl teismo sprendimo;

6) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dėl teismo baudų skyrimo;

7) dėl apeliacinės instancijos teismo nutarčių, kuriomis nutrauktas apeliacinis procesas;

8) dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

9) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių teismo išlaidų klausimais;

10) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais;

11) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių apeliacinio skundo trūkumų šalinimo klausimais;

12) kitais šio kodekso nurodytais atvejais.

353 straipsnis. Kasacinio skundo subjektai

Kasacinį skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys.

Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, kasaciniai skundai gali būti paduoti, kada įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisę savo iniciatyva pateikti kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių sprendimų ar nutarčių. Kasaciniai teikimai paduodami tokiais pačiais pagrindais ir nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.

Kasacinis teikimas negali būti paduotas, jei po sprendimo, nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip treji metai.

353¹ straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

354 straipsnis. Kasacinio skundo nuorašų išsiuntimas

Kasatorius byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus, privalo išsiųsti kasacinio skundo nuorašus. Skundo nuorašas turi būti išsiųstas registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą.

Užsienio piliečiams ir juridiniams asmenims siunčiami skundų nuorašai turi būti išversti į anglų arba kitą jiems suprantamą kalbą.

354¹ straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo nutarties įsiteisėjimo dienos. Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jie sužinojo apie priimtą sprendimą, nutartį.

Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasties, kurią teismas pripažįsta svarbia, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

3542 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai

Kasacija galima tik esant šiame straipsnyje išvardytiems pagrindams.

Pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: materialinės teisės normų pažeidimas, netinkamai jas taikant ar išaiškinant; procesinės teisės normų pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; jeigu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ar aiškinimo praktikos; absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai.

Absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra, kai:

1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;

2) teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių ir pareigų;

3) priimant sprendimą ar nutartį, buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;

4) sprendimo ar nutarties nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba sprendimą ar nutartį pasirašė ne tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime ar nutartyje;

5) sprendimą ar nutartį priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjamos bylos teismo posėdyje;

6) sprendimas ar nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);

7) byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

Absoliučiais sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo kasacinį skundą;

2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo kasacinį skundą.

Šiame straipsnyje nurodytų pagrindų buvimą ar nebuvimą konstatuoja kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka.

354³ straipsnis. Kasacinio skundo turinys

Kasaciniame skunde turi būti:

1) teismo, kuriam paduotas kasacinis skundas, pavadinimas;

2) kasatoriaus pavadinimas ir adresas bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus atstovų, pavadinimai ir adresai;

3) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;

4) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;

5) nurodyti išsamūs kasacinio skundo motyvuoti pagrindai, numatyti šio kodekso 354² straipsnyje;

6) kasatoriaus prašymas.

Kasacinį skundą pasirašo kasatorius ar jo įgaliotas asmuo arba jo įstatyminis atstovas.

Prie kasacinio skundo turi būti pridėti skundžiamo ir su juo susijusių sprendimų ir nutarčių nuorašai bei įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas iš dalies atleisti, atidėti arba išskaidyti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus, taip pat įrodymai apie kasacinio skundo nuorašo išsiuntimą kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus, šio kodekso 354 straipsnio nustatyta tvarka.

Kasaciniame skunde neleidžiama motyvuoti naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

354⁴ straipsnis. Prisidėjimas prie kasacinio skundo

Kasacinio proceso dalyviai per 356 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti gali raštišku pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantysis negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei pareikšti savarankiškų reikalavimų.

Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo žyminis mokestis neimamas.

Asmuo, prisidedantis prie kasacinio skundo, byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus, privalo išsiųsti pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nuorašus. Pareiškimo nuorašas turi būti išsiųstas registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą.

354⁵ straipsnis. Kasacinio skundo atsisakymas

Kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki byloje dalyvaujančių asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o esant nežodiniam bylos nagrinėjimui – iki nutarties priėmimo. Vėlesnis kasacinio skundo atsisakymas negalioja.

Priėmęs kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą. Nutarties nuorašas išsiunčiamas kasacinio proceso dalyviams.

Teismas turi teisę nepriimti skundo atsisakymo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais arba jei tai prieštarauja viešajam interesui.

Priėmus atsisakymą nuo kasacinio skundo, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo nenagrinėjamas.

355 straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka

Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas.

Kasacinį skundą, atsisakoma priimti, jeigu jis:

1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą, o prašymas jį atnaujinti nėra tenkinamas;

2) neatitinka šio kodekso 354³ straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) prieštarauja šio kodekso 352 straipsniui;

4) neatitinka šio kodekso 354² straipsnio reikalavimų;

5) pasirašytas neįgalinto asmens arba paduotas asmens, nesančio kasacinio skundo subjektu;

6) paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;

7) paduotas nesumokėjus žyminio mokesčio arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, mokesčio sumokėjimą atidėti arba mokestį išskaidyti.

Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjimo arba išskaidymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio antrosios dalies 2, 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio kodekso 354¹ straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas patvarko išreikalauti bylą.

356 straipsnis. Atsiliepimai į kasacinį skundą

Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama kasatoriui ir byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus.

Atsiliepimus į kasacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys gali raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu išsamūs ir motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami jį pateikusiam asmeniui.

357 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio paskyrimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pranešėjui perduodamas kasacinis skundas ir gauta byla.

Pranešėjas ir kolegijos teisėjai atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus, pranešama apie kasacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nagrinėti bylą nekliudo.

Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo yra užsienio pilietis ar juridinis asmuo, tai žodinio nagrinėjimo atveju apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešama jo atstovui Lietuvos Respublikoje.

358 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu.

Kasacinės instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis tais atvejais, kai yra nustatomi šio kodekso 354² straipsnio trečiojoje dalyje išvardyti absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai arba materialinės teisės normos pažeidimas.

359 straipsnis. Atstovavimas

Kasacinės instancijos teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus šio kodekso 55 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus asmenis, atstovauja tik advokatai arba įstatyminiai atstovai.

360 straipsnis. Kasacinio proceso dalyvių teisės teismo posėdžio metu

Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teismo posėdžio metu pareikšti nušalinimus ir prašymus.

Kasatoriaus advokatas, o jo nesant, – pats kasatorius ar jo įstatyminis atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus bei pareikšti argumentus dėl gauto atsiliepimo į kasacinį skundą.

Kitų dalyvaujančių byloje asmenų advokatai, o šių nesant, – patys byloje dalyvaujantys asmenys ar jų įstatyminiai atstovai turi teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą.

361 straipsnis. Tvarka teismo posėdyje

Kolegijos pirmininkas kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio kodekso 171 ir 172 straipsniais.

362 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teismo posėdyje

Kasacinė byla nagrinėjama be žodinio jos nagrinėjimo iš esmės, tai yra nekviečiant į teismo posėdį byloje dalyvaujančių asmenų. Nusprendusi, kad tai yra būtina, kolegija gali nutartimi paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno skundą ir dėl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama.

Kolegijos pirmininkas patikrina, kurie iš kasacinio proceso dalyvių yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgalinimus ir išaiškina jų teises, numatytas šio kodekso 360 straipsnyje. Po to paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų.

Pareikštus pareiškimus ir prašymus, išklausęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomones, teismas išsprendžia nutartimi.

Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kasacinį skundą reikėjo atsisakyti priimti šio kodekso 355 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais, bylos nagrinėjimo pradžioje pranešėjas turi nurodyti šias aplinkybes. Kolegija, išklausiusi kasacinio proceso dalyvių nuomones ir nustačiusi, kad kasacinį skundą reikėjo atsisakyti priimti šio kodekso 355 straipsnio antrosios dalies numatytais pagrindais, priima nutartį nutraukti kasacinį procesą. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Nagrinėjant bylą, pranešėjas išdėsto bylos ir kasacinio skundo esmę.

Po to suteikiama teisė pasisakyti kasacinio proceso dalyviams. Pirmasis kalba kasatoriaus advokatas, o jo nesant, – pats kasatorius arba jo įstatyminis atstovas. Kitų asmenų, turinčių teisę kalbėti, kalbų eiliškumą nustato kolegijos pirmininkas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę.

Teismas turi teisę užduoti klausimus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Byloje kalbėjusieji asmenys turi replikos teisę.

Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme baigiamas priimant nutartį šio kodekso 367 straipsnio nustatyta tvarka.

363 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko, kolegijos nutartimi byla gali būti perduota nagrinėti septynių teisėjų kolegijai, jeigu:

1) teisės aiškinimas byloje reikštų naujos teismų praktikos suformavimą;

2) kolegijos teisėjų nuomonės dėl įstatymo taikymo ir jo aiškinimo nesutampa;

3) kyla klausimas dėl užsienio ir tarptautinės teisės taikymo;

4) kitais atvejais, kai byla yra itin sudėtinga.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje paminėtą nutartį trijų teisėjų kolegija priima pasitarimo kambaryje ir paskelbia to paties teismo posėdžio metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro išplėstinę septynių teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.

Į išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtį paprastai įtraukiami šią bylą kasacine tvarka pradėję nagrinėti teisėjai.

Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėja bylą šio kodekso ketvirtojo skyriaus nustatyta tvarka.

364 straipsnis. Bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko, kolegijos nutartimi (trijų ar septynių teisėjų) byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai:

1) jeigu klausimo sprendimas yra susijęs su tiesioginiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymu;

2) jeigu sprendžiami kelių teisės šakų normų taikymo klausimai;

3) kitais ypač reikšmingais vienodos įstatymų taikymo praktikos formavimui atvejais.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje paminėtą nutartį trijų arba septynių teisėjų kolegija priima pasitarimo kambaryje ir paskelbia to paties teismo posėdžio metu.

Perdavus bylą nagrinėti plenarinei sesijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi paskiria pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos teisėjų sudėtis yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų.

Plenarinės sesijos pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai jis negali pirmininkauti, jo pavedimu – skyriaus pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nagrinėja bylą šio kodekso ketvirtojo skyriaus nustatyta tvarka.

365 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

Teisėjų kolegija, išplėstinė teisėjų kolegija arba plenarinė sesija dėl svarbių priežasčių nutartimi gali bylos nagrinėjimą atidėti. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju kasacinio proceso dalyviams turi būti iš anksto pranešama apie kitą bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dieną.

Byla iš naujo skiriama nagrinėti išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo atidėta.

366 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo posėdžio protokolas

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas.

Teismo posėdžio protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.

Teismo posėdžio protokolą rašo teismo posėdžio sekretorius.

Protokolą pasirašo pranešėjas ir teismo posėdžio sekretorius.

367 straipsnis. Teismo nutarties priėmimas ir paskelbimas

Teismo nutartis priimama ir paskelbiama ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teismo posėdžio pabaigos. Bylos dalyviams žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdžio metu pranešamas nutarties paskelbimo laikas. Per šį laikotarpį teisėjai gali nagrinėti ir kitas bylas.

Teismo nutartis priimama balsų dauguma, laikantis šio kodekso 216 straipsnio reikalavimų. Pirmasis kalba mažiausią teisėjo darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turintis teisėjas, o paskutinis – pirmininkas. Plenarinėje sesijoje balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia sesijos pirmininko balsas.

Teismo nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma. Plenarinės sesijos nutartį pasirašo jos pirmininkas ir pranešėjas.

Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo nutartis paskelbiama teismo posėdžio salėje. Plenarinės sesijos pirmininkas, kolegijos pirmininkas arba teisėjas perskaito nutartį arba tik rezoliucinę jos dalį. Tuo atveju, kai paskelbiama tik rezoliucinė dalis, žodžiu išdėstomi nutarties motyvai. Kai skelbiama nutartis, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, kiti plenarinės sesijos, kolegijos teisėjai gali ir nedalyvauti.

368 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo teisės

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę:

1) sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą;

2) sprendimą ar nutartį pakeisti;

3) panaikinti sprendimą ar nutartį ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų ar nutarčių;

4) sprendimą ar nutartį panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;

5) sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui;

6) sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Panaikinus sprendimo ar nutarties dalį, kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma dėl likusios sprendimo ar nutarties dalies galiojimo.

Kasacinės instancijos teismas, nustatęs šio kodekso 354² straipsnyje numatytus pagrindus, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą ar nutartį.

Kasacinės instancijos teismas gali sprendimą ar nutartį pakeisti arba panaikinti ir priimti naują sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos tik materialinės teisės normos jas netinkamai taikant arba išaiškinant. Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismuose nustatytų aplinkybių.

Teismo sprendimas ar nutartis panaikinami kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio kodekso 243 straipsnio 1, 2, 3, 7 punktuose, 245 straipsnyje, išskyrus 8 ir 9 punktus, nurodytais pagrindais.

369 straipsnis. Teismo nutarties turinys

Teismo nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

4) kasatorius;

5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir sprendimo esmė;

6) kasacinio skundo pagrindai, kasacinės instancijos teismo posėdyje kalbėjusiųjų asmenų argumentai, turintys reikšmės apskųsto sprendimo ar nutarties teisėtumui;

7) motyvai, kuriais remdamasis kasacinės instancijos teismas padarė savo išvadą, ir įstatymai, kuriais jis vadovavosi;

8) suformuluota teisės taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklė;

9) teismo nutarimas;

10) pasiūlymas skelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidžiamame biuletenyje.

370 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas

Kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Kasacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

370¹ straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, kolegija, išplėstinė kolegija ar plenarinė sesija turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

370² straipsnis. Kasacinio skundo išbraukimas iš sąrašo ir bylos grąžinimas

Kasacinis skundas išbraukiamas iš sąrašo:

1) šio kodekso 362 straipsnio šeštosios dalies nustatyta tvarka nutraukus kasacinį procesą;

2) baigus nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją pirmosios instancijos teismui ar teismui, kuris nurodytas nutartyje.“

35 straipsnis. Trisdešimt šeštojo¹ skirsnio pripažinimas netekusiu galios

Trisdešimt šeštąjį¹skirsnį (371⁶-371¹⁶straipsniai) pripažinti netekusiu galios.

36 straipsnis. Kodekso papildymas ketvirtuoju¹ skyriumi

Papildyti Kodeksą ketvirtuoju¹ skyriumi:

„KETVIRTASIS¹SKYRIUS⁽⁾

Trisdešimt septintasis skirsnis

PROCESO ATNAUJINIMAS

371¹⁷ straipsnis. Proceso atnaujinimas

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti byloje dalyvaujantys asmenys, jų įstatyminiai atstovai, išskyrus atstovus pagal pavedimą, bei neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Prašymą atnaujinti procesą taip pat gali paduoti šio kodekso 55 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

371¹⁸ straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:

1) kai Europos Žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;

2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų byloje dalyvaujančių asmenų ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant tą bylą;

5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;

6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama įstatyminio atstovo;

7) jeigu sprendime teismas kalbėjo dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;

8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

9) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą.

Šio straipsnio pirmosios dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais pareiškėjas galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar ištuokos klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką.

371¹⁹ straipsnis. Prašymų dėl proceso atnaujinimo pateikimas

Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas 371¹⁸ straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas 371¹⁸ straipsnio pirmosios dalies 8 punktu, jis pateikiamas tam teismui, kuris neteisėta sudėtimi išnagrinėjo bylą.

Jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Prašymai dėl proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

371²⁰ straipsnis. Procesinių normų taikymas

Proceso atnaujinimo procesas vyksta pagal taisykles, reguliuojančias procesą pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai procesas atnaujinamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

371²¹ straipsnis. Prašymo padavimo terminai

Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus šio kodekso 371¹⁸ straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

371²² straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys

Be bendrų ieškininio pareiškimo keliamų turinio reikalavimų, prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti:

1) sprendimą ar nutartį priėmusio teismo pavadinimas;

2) proceso atnaujinimo pagrindas;

3) proceso atnaujinimo motyvai;

4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas 371²¹ straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;

5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.

Prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

371²³ straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas

Teismas, nekviesdamas į posėdį byloje dalyvaujančių asmenų, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio kodekso 371²¹ straipsnyje ir ar pagrįstas 371¹⁸ straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais. Teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą, jeigu konstatuoja šioje dalyje nurodytus trūkumus, arba teismas paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą.

Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas šio kodekso 371²¹ straipsnyje nustatytas terminas arba kad egzistuoja 371¹⁸ straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti pagrindai.

Teismo nutartis atsisakyti atnaujinti procesą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, išskyrus atvejus, kai bylos atnaujinimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme.

Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, jeigu prašymas yra pagrįstas šio kodekso 371¹⁸ straipsnio pirmosios dalies 7 ir 8 punktais.

371²⁴ straipsnis. Teismo teisės

Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę:

1) atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo;

2) pakeisti apskųstą sprendimą;

3) panaikinti apskųstą sprendimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – sprendimas ar nutartis.

Teismui priėmus naują sprendimą, ankstesni teismų sprendimai netenka galios.

371²⁵ straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas

Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo.

Teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.“

37 straipsnis. 372 straipsnio 1 punkto pakeitimas

Pakeisti 372 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) teismų sprendimai, nutartys, nutarimai ir teismų įsakymai civilinėse bylose;“.

38 straipsnis. 373 straipsnio 1 punkto pakeitimas ir papildymas 1¹ punktu

1. 373 straipsnio 1 punkte vietoj žodžio „raštai“ įrašyti žodį „dokumentai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) vykdomieji dokumentai, išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, trečiųjų teismo sprendimais, užsienio teismų ir arbitražų sprendimais;“.

2. Papildyti 373 straipsnį 1¹ punktu:

„1¹) teismų įsakymai; „.

39 straipsnis. 445 straipsnio 4, 5, 6 punktų pakeitimas ir papildymas 7 ir 8 punktais

Pakeisti 445 straipsnio 4, 5, 6 punktus, straipsnį papildyti 7 ir 8 punktais ir šiuos punktus išdėstyti taip:

„4) kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa;

5) kaip valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus;

6) kaip socialinė pašalpa;

7) kaip laidojimo pašalpos;

8) kaip kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.“

40 straipsnis. 481 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 481 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„481 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimas bei vykdymas Lietuvos Respublikoje

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo bei vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato atitinkamos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija viešame teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama asmenims, į kuriuos nukreiptas sprendimo vykdymas, tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti prašymą iš esmės.

Nutartys dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skundas gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Skundą paduodantis asmuo privalo išsiųsti skundo nuorašus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus. Skundo nuorašai išsiunčiami surašyti (išversti) anglų arba kita suinteresuotų asmenų suprantama kalba. Skundo nuorašas turi būti išsiųstas registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą. Prie teismui paduodamo skundo turi būti pridėti įrodymai apie skundo nuorašų išsiuntimą. Skundai nagrinėjami be žodinio nagrinėjimo. Kolegija gali reikalauti šalių rašytinių paaiškinimų, taip pat gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą papildomų paaiškinimų.“

41 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

______________