LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL HIPOTEKOS REGISTRO VYSTYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. vasario 27 d. Nr. 232
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 748 punktą ir atsižvelgdama į 747 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Teisingumo ministerijai iki 2007 m. gruodžio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų, kurių reikia 1 punkte nurodytai koncepcijai įgyvendinti, projektus.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 232
HIPOTEKOS REGISTRO VYSTYMO KONCEPCIJA
I. Bendrosios nuostatos
1. Hipotekos registro vystymo koncepcija (toliau vadinama – ši Koncepcija) parengta siekiant reorganizuoti Hipotekos registro informacinę sistemą – atsisakyti teritorinių duomenų bazių ir visas registravimo procedūras atlikti vienoje centrinėje duomenų bazėje (Centriniame hipotekos registre). Vadovaujantis šia Koncepcija, bus rengiami teisės aktų, reguliuojančių Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro veiklą, pakeitimai, užtikrinantys „vieno langelio“ principo taikymą. Rengiant šią Koncepciją, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. X-141 „Dėl 2000– 2004 metų kadencijos Seimo teisės aktų projektų“ (Žin., 2005, Nr. 40-1289) 10 straipsnio 27 punktą, kuriuo atmestas Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlytas Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo 1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 11, 12 straipsniais įstatymo projektas Nr. IXP-2108, taip pat į Teismų tarybos rekomendacijas.
2. Šios Koncepcijos rengimo pagrindinis tikslas – apibrėžti nuostatas, galiojančių teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus būtų sukurtas naujas hipotekos ir įkeitimo bei turto arešto aktų registravimo modelis – atsisakyta hipotekos teisėjo funkcijų registruojant hipoteką (įkeitimą) ir hipotekos skyrių prie apylinkės teismų (toliau vadinama – hipotekos skyriai). Tai leistų užtikrinti adekvačią šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą kreditorių teisių apsaugos sistemą, įgyvendinti „vieno langelio“ principą, o duomenys Hipotekos registrui ir Turto arešto aktų registrui būtų teikiami elektroniniu būdu. Kadangi hipoteka, įkeitimas, turto arešto aktai registruojami naudojant Hipotekos registro informacinę sistemą, toliau šioje Koncepcijoje vartojamas bendras terminas „Hipotekos registras“.
3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) (toliau vadinama – Teismų įstatymas) 17 straipsnio 1 dalimi, hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams. Hipotekos teisėjai Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (Žin., 1999, Nr. 101-2897) (toliau vadinama – Turto arešto aktų registro įstatymas) nustatytais atvejais priima nutartis dėl atsisakymo registruoti pateiktus turto arešto aktus Turto arešto aktų registre. Taigi su šiomis funkcijomis nėra susijęs Hipotekos registro ir hipotekos skyriaus administravimas. Kadangi sudarant hipotekos (įkeitimo) sandorius dalyvauja notaras, o priverstinės hipotekos (įkeitimo) procese – teismas ir kitos valstybės institucijos, derėtų atsisakyti teismų vaidmens, susijusio su hipotekos įstaigoms pateikiamų hipotekos ir įkeitimo lakštų (ir kitų dokumentų) registravimu (išregistravimu) Hipotekos registre. Kartu bus užtikrintas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas, nes asmeniui nereikės pateikti dokumentų vienam iš 15 hipotekos skyrių, užteks juos pateikti vienam iš daugiau nei 230 notarų.
4. Tvarkant Turto arešto aktų registrą, hipotekos teisėjai iš esmės atlieka technines funkcijas, nes pateikiamų registruoti turto arešto aktų teisinis tyrimas neatliekamas. Atsisakyti registruoti turto arešto aktą, vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, galima tik dėl jame nenurodytų privalomų duomenų ir – jeigu turto arešto aktą priėmė neįgaliotas asmuo, todėl derėtų atsisakyti Turto arešto registro įstatymo 9 straipsnio nuostatos, kad atsisakymas įregistruoti turto arešto aktą įforminamas hipotekos teisėjo nutartimi.
6. Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau vadinama – Civilinio proceso kodeksas) ir Teismų įstatymo nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2266; 1997, Nr. 63-1469) (toliau vadinama – Hipotekos registro steigimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 (Žin., 2001, Nr. 90-3173) (toliau vadinama – Hipotekos registro nuostatai). Šie faktai skatina tobulinti Hipotekos registro sistemos teisinį reguliavimą.
II. ESAMOS SITUACIJOS, KEIČIAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
8. Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad Hipotekos registras yra valstybės pagrindinis registras ir susideda iš Centrinio hipotekos registro bei vietinių hipotekos registrų.
9. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 991 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1997, Nr. 85-2144), įsteigta Centrinė hipotekos įstaiga. Teisingumo ministerija yra vadovaujančioji Hipotekos registro tvarkymo įstaiga, todėl pagrindinis jos uždavinys – koordinuoti Hipotekos registro tvarkymo įstaigų darbą, metodiškai jam vadovauti ir vykdyti jo priežiūrą. Hipotekos registro tvarkymo įstaigos yra hipotekos skyriai ir Centrinė hipotekos įstaiga.
10. Pagrindinė hipotekos skyrių funkcija – tvarkyti vietinius hipotekos registrus. Be to, hipotekos skyrių darbuotojai įrašo į Turto arešto aktų registrą duomenis apie areštuoto turto savininkus, areštuotą turtą.
11. Pagrindinė Centrinės hipotekos įstaigos funkcija – kaupti, atnaujinti ir saugoti gautus iš hipotekos skyrių duomenis. Be to, Centrinei hipotekos įstaigai pavesta tvarkyti Hipotekos registro informacinėje sistemoje veikiančius Turto arešto aktų registrą, Testamentų registrą, Vedybų sutarčių registrą ir Sutarčių registrą. Įstaiga nustato ryšius su kitais registrais ir perduoda jiems įstaigos tvarkomų registrų duomenis.
12. Vadovaujantis Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 straipsniu ir Teismų įstatymo 10 straipsniu, teisingumo ministro 1997 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl hipotekos skyrių įsteigimo bei jų veiklos teritorijos nustatymo“ (Žin., 1997, Nr. 92-2315) įsteigti apylinkių teismų hipotekos skyriai, kurie vėliau Teismų įstatyme įvardijami kaip „hipotekos skyriai prie apylinkės teismų“.
13. Hipotekos skyriai įregistruoti Juridinių asmenų registre ir Mokesčių mokėtojų registre. Jų steigėjas – Teisingumo ministerija. Hipotekos skyriaus teritorija paprastai nesutampa su apylinkės teismo teritorija. Skyriai turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke (Teismų įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).
14. Hipotekos registro nuostatų 9 punkte numatyta, kad hipotekos skyrių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus tvirtina teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 188 „Dėl teismo antstolių, vyresniųjų teismo antstolių pavaduotojų, vyresniųjų teismo antstolių bei hipotekos skyrių prie apylinkių teismų pareigybių aprašymų bei pareigybių sąrašų patvirtinimo“ patvirtinta hipotekos skyrių tipinė struktūra. Teismo struktūrą, tarnautojų pareigybių sąrašą ir jų aprašymus tvirtina to teismo pirmininkas, vadovaudamasis patvirtintomis tipinėmis teismų struktūromis, tipiniais pareigybių sąrašais ir aprašymais (Teismų įstatymo 107 straipsnio 4 dalis).
15. Hipotekos skyriai finansuojami iš Hipotekos registro plėtojimo specialiosios programos sąskaitos. Šios lėšos naudojamos Centrinės hipotekos įstaigos ir hipotekos skyrių išlaidoms padengti ir materialinei bei techninei bazei stiprinti. Teismai pagal Teismų įstatymą ir Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 31-1130) (toliau vadinama – Nacionalinės teismų administracijos įstatymas) finansuojami atskirai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Kiekvienas teismas turi atskirą išlaidų sąmatą, kurioje Hipotekos registro tvarkymo išlaidų sąmatos nėra. Nacionalinė teismų administracija organizuoja ir užtikrina teismų materialinį techninį aprūpinimą.
16. Vadovaudamasi Hipotekos registro nuostatais (10.7 punktas), Teisingumo ministerija planuoja metinį ir perspektyvinį Hipotekos registro biudžetus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. Teisingumo ministerija kontroliuoja hipotekos skyrių ūkinę-finansinę veiklą (10.9 punktas). Hipotekos skyriai turi atskirą buhalteriją. Atlyginimas už hipotekos (įkeitimo) įregistravimą ir Hipotekos registro bei Turto arešto aktų registro duomenų naudojimą kaupiamas Teisingumo ministerijos specialiojoje sąskaitoje ir naudojamas registrams administruoti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 1159 „Dėl atlyginimo už Centrinės hipotekos įstaigos ir hipotekos skyrių prie apylinkių teismų teikiamas paslaugas“ (Žin., 2002, Nr. 74-3158).
17. Hipotekos skyriai turi atskirus archyvus, kuriuos tvarko hipotekos skyrių specialistai. Šiuo metu nė vienas archyvas nepriima hipotekos skyriaus archyvinių dokumentų, aiškindamas, kad jie nepriklauso teismo archyvui, o teismo archyvas savo ruožtu atsisako priimti šiuos dokumentus, nes niekur nenustatyta, kad hipotekos skyriaus archyvas turi būti teismo archyve.
18. Hipotekos registro informacinę sistemą, tinklus ir kompiuterinę techniką prižiūri Centrinė hipotekos įstaiga. Teismai informacinį bei organizacinį savo veiklos aprūpinimą atlieka savarankiškai (Teismų įstatymo 128 straipsnio 3 dalis).
19. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-328 (Žin., 2003, Nr. 122-5557) patvirtintos Lietuvos gyventojo gyvenamosios vietos savivaldybės pranešimo (nurodymo) mokestį išskaičiuojančiam asmeniui taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktą nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (toliau vadinama – darbdavys), savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, t. y. gruodžio 31-ąją. Šiuo metu mokestį iš hipotekos skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų pajamų išskaičiuojantis asmuo yra Teisingumo ministerija.
20. Hipotekos įstaigų teisinis statusas aiškiai apibrėžtas 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. I-1543 (Žin., 1996, Nr. 100-2265) 681 straipsnyje: hipotekos įstaigos priklauso teismų sistemai ir steigiamos prie apylinkės teismų. 1997 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 681– 687 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. VIII-253 (Žin., 1997, Nr. 63-1470) šios nuostatos neliko. 2002 m. sausio 24 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 17-649), Teismų įstatymo IV dalies XII skyriaus antrajame skirsnyje „Teismo personalas ir struktūra“ hipotekos skyriaus valstybės tarnautojai neminimi.
21. Hipotekos įstaigų pavaldumas apibrėžtas 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo 683 straipsnyje: Teisingumo ministerija koordinuoja ir kontroliuoja hipotekos įstaigų darbą bei vykdo šių įstaigų organizacinį vadovavimą. Teisingumo ministerija nustato darbuotojų skaičių, užmokestį. 1998 m. balandžio 22 d. redakcijos Teismų įstatymo 683 straipsnyje nurodoma, kad hipotekos skyrių veiklą užtikrina ir prižiūri Teismų departamentas: nustato hipotekos skyrių darbuotojų skaičių, darbo užmokestį, tikrina ūkinę ir finansinę veiklą. 2002 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatyme nebeliko nuostatų, nurodančių, kam šiandien pavaldžios hipotekos įstaigos.
22. Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga. Taigi ir šiame įstatyme nieko nepasakyta apie hipotekos skyrius.
23. 1997 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 681– 687 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme nustatyta, kad teismo pirmininkas priima į darbą ir atleidžia iš darbo hipotekos skyriaus tarnautojus (6 straipsnis). 1998 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-696 (Žin., 1998, Nr. 38-1001) panaikino šią nuostatą (32 straipsnis). Neatsižvelgdami į tai, šiuo metu hipotekos skyrių valstybės tarnautojus į darbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą priima apylinkių teismų pirmininkai.
24. 1996 m. rugsėjo 24 d. Teismų įstatymas papildytas nauju XVI skirsniu. Tada 682 straipsnyje buvo numatyta, kad hipotekos teisėjas yra hipotekos įstaigos vadovas. Hipotekos teisėjas vadovavo hipotekos įstaigai, organizavo hipotekos įstaigos darbą. 1997 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 681– 687 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme nebeliko nuostatos, kad hipotekos teisėjas yra hipotekos įstaigos vadovas, tačiau nurodyta, kad hipotekos teisėjas vadovauja hipotekos skyriui, organizuoja ir kontroliuoja kitų hipotekos skyriaus darbuotojų darbą. 2002 m. sausio 24 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymą, Teismų įstatymo 17 straipsnyje aiškiai apibrėžtos hipotekos teisėjo funkcijos, t. y. hipotekos teisėjas nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.
25. Teisingumo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 188 patvirtinus hipotekos skyriaus pareigybių aprašymus, hipotekos skyriaus vadovo pavaduotojas tiesiogiai atskaitingas hipotekos teisėjui, o kiti hipotekos skyriaus specialistai tiesiogiai atskaitingi hipotekos teisėjui ir hipotekos įstaigos vadovo pavaduotojui. Šiandien galiojančiuose įstatymuose nenustatyta, kas yra hipotekos skyriaus vadovas, kas vadovauja hipotekos skyriaus darbui ir jį organizuoja. Šiuo metu galiojančių Hipotekos registro nuostatų 43 punkte numatyta, kad prieš įregistruojant hipotekos ar įkeitimo sandorį Hipotekos registre teisinį tyrimą gali atlikti ne tik hipotekos teisėjas, bet ir kitas įgaliotas hipotekos skyriaus darbuotojas.
III. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
27. Kontinentinis modelis – papildančioji (nesavarankiška) hipoteka. Tai labiausiai Europoje paplitęs modelis, todėl siūlytas kaip būsimos Eurohipotekos veikimo pagrindas. Šis modelis sutinkamas daugelyje Europos valstybių, pvz., Prancūzijoje (hypoteque), Austrijoje (grundpfandrecht), Ispanijoje (hipoteka), Italijoje (ipoteca). Pagrindinis šio modelio principas – hipoteka negali savarankiškai egzistuoti be prievolės, kuriai užtikrinti įkeistas turtas. Kai pasibaigia prievolė (pvz., ji įvykdoma, įskaitomi abipusiai reikalavimai, šalis atleidžiama nuo prievolės ir panašiai), pasibaigia ir prievolės įvykdymo užtikrinimas. Taip skolininkas ir sąžiningas įgijėjas apsaugomi nuo dvigubo mokėjimo. Tačiau šis modelis turi ir trūkumų. Visų pirma daugelis valstybių atsisako pripažinti hipotekos faktą anksčiau, nei suteikta paskola, kuriai užtikrinti įkeičiamas turtas. Tai sunkina hipotekos registravimo viešajame registre procedūras. Antra, sudėtinga patenkinti hipotekos kreditorių interesus tais atvejais, kai daiktas įkeistas kelis kartus. Dėl šių ir kitų priežasčių (brangus ir lėtas hipotekos registravimo bei išieškojimo iš įkeisto turto procesas ir panašiai) kai kuriose valstybėse, pvz., Prancūzijoje, hipotekos modelis nepopuliarus būsto kreditų rinkoje – hipoteką čia keičia draudimo ir garantijų derinys.
28. Kontinentinis modelis – savarankiška hipoteka. Šio modelio ištakos Vokietijoje (Grundschuld) ir Šveicarijoje (Schuldbrief), tačiau jis paplitęs ir kai kuriose Rytų Europos valstybėse, pvz., Estijoje (Hüpoteek), Slovėnijoje (Zemljišzi dolg) ir Vengrijoje (önálló zálogjog). Šio modelio esmė yra ta, kad hipotekos egzistavimas nesusiejamas su prievolės egzistavimu. Savarankiška hipoteka gali būti perleidžiama arba likviduojama, nesvarbu, ar prievolė yra (išnyksta), ar perleista trečiajam asmeniui. Lankstų savarankiškos hipotekos modelį palankiai vertina Vokietijos ir kitų valstybių finansinės institucijos, tačiau vartotojui šis modelis gali būti nenaudingas, nes sąžiningo įgijimo atveju kyla dvigubo mokėjimo grėsmė.
29. Skandinaviškas savarankiškos hipotekos modelis. Šiame modelyje hipoteka – grynai daiktinė teisė, apsauganti prievolės įvykdymo užtikrinimą ir neapimanti paties prievolinio įsipareigojimo. Šis modelis naudojamas Norvegijoje ir Danijoje (skadeslųsbrev), Švedijoje ir Suomijoje (pantebrev). Jis palankus vartotojui, nes tinkamai saugo sąžiningo įgijėjo interesus. Skandinaviškas modelis taip pat pasižymi lanksčiu ir operatyviu hipotekos registravimu ir priežiūra.
30. Bendrosios teisės hipotekos modelis. Šis modelis paplitęs Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Bendrosios teisės sistemos valstybėse hipoteka turi savarankiškumo bruožų, tačiau šis modelis pasižymi ir tam tikra specifika: hipoteka tuo pačiu metu apima ir prievolinę, ir daiktinę teisę.
31. Teisingumo ministerija kartu su Centrine hipotekos įstaiga, valstybės įmone Registrų centru ir Škotijos registrų įstaiga 2004 metais vykdė PHARE projektą „Valstybės registrų stiprinimas: Nekilnojamojo turto registras ir Hipotekos registras“. Apibendrinę Lietuvos Respublikos teisės aktus, Europos Sąjungos valstybių patirtį, ekspertai pateikė šias išvadas:
31.1. Lietuvoje esanti sistema, numatanti pakartotinį teisinį tyrimą, unikali Europoje, o gal ir pasaulyje. Išnagrinėjus geros praktikos pavyzdžius Europoje, darytina išvada, kad Lietuva, siekdama palaipsniui atsisakyti teismų dalyvavimo registruojant hipoteką (įkeitimą), šiuo požiūriu nepirmauja. Visos kitos valstybės, tarp jų ir Norvegija, kuri padėjo įdiegti šią sistemą, palaipsniui atsisako tokių teismų funkcijų. Tokios sistemos kūrimą pagrįsti būtų galima, tačiau ji sudėtinga, paini ir neefektyvi.
31.2. Teisėjai, tikrindami hipotekos informaciją, netinkamai naudoja savo laiką ir kvalifikaciją. Hipotekos procesas neturėtų būti teismo procesas. Jeigu nereikia, kad teismas dalyvautų įregistruojant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, vadinasi, to nereikia ir registruojant hipoteką.
31.3. Neremiamas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas. Vartotojai – tiek gyventojai, tiek, pavyzdžiui, bankai, – dar daug laiko sugaišta vaikščiodami tarp valstybės įmonės Registrų centro, Centrinės hipotekos įstaigos, teismo ir notaro įstaigų. Sistema nepatogi klientui, nors dalį laiko būtų galima sutaupyti, jeigu sistema būtų patobulinta.
32. Šios Koncepcijos nuostatų įgyvendinimas atitiktų įgyvendinant PHARE projektą ekspertų pateiktas rekomendacijas – imtis priemonių, kad teisėjai nedalyvautų hipotekos procese, hipotekos registravimas būtų administracinis, o ne teisminis procesas, kur kas daugiau dėmesio skirti vartotojams ir duomenų naudotojams. Pagal šį PHARE projektą siūlyta išnagrinėti notarų vaidmens didinimo klausimą – numatyti, kad notaro biuras būtų pagrindinė vieta klientams tvarkyti registracijos klausimus. Pažymėtina, kad Lietuvoje įgyvendinami projektai „Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP)“ ir „Juridinio asmens registravimo procedūrų perkėlimas į elektroninę terpę“, kurių paskirtis – supaprastinti nekilnojamojo turto sandorių sudarymo ir juridinių asmenų registravimo procedūras atliekant visus reikiamus sandoriui sudaryti veiksmus tik pas notarą („vieno langelio“ principas). Įgyvendinant šiuos projektus, teigiamai įvertinti notarų gebėjimai diegti naujas sistemas. Siekiant užtikrinti maksimalų šių projektų įgyvendinimo veiksmingumą, didinamas ir notarų skaičius, ilginamas jų darbo laikas (teisingumo ministro 2006 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1R-376 ir 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 1R-433 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“, 2006 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 1R-336 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1R-119 „Dėl reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4183).
33. 2004 metais parengta Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos Europos ekonominės komisijos sudarytos iš įvairių valstybių ekspertų darbo grupės nekilnojamojo turto administravimo sistemos apžvalga. Šioje apžvalgoje konstatuojama, kad atskirai veikiantys Hipotekos registras ir Turto arešto aktų registras nesuderinami su nekilnojamojo turto teisių registravimo viename registre principu ir „vieno langelio“ principu. Tokia sistema nepatogi bankams, kitoms kredito įstaigoms ir piliečiams – ji brangesnė ir sunkina įkeitimo procedūrą. Pažymima, kad turi būti diegiama viešai prieinama elektroninių paslaugų sistema. Vis dėlto ekspertai neatsižvelgė į tai, kad Hipotekos registre ir Turto arešto aktų registre registruojamas ne tik nekilnojamųjų daiktų įkeitimas ir arešto aktai, bet ir kilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir kitoks įkeitimas bei areštas.
34. Laikydamasi įgyvendinant PHARE projektą ir nekilnojamojo turto administravimo sistemos apžvalgoje pateiktų rekomendacijų, valstybės įmonė Registrų centras netrukus pradės vykdyti projektą, kuris iš esmės supaprastins nekilnojamojo turto sandorių registravimą, t. y. duomenys apie sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius Nekilnojamojo turto registrui bus teikiami elektroniniu būdu. Vystant Hipotekos registrą, kaip tik ir bus pasinaudota šio projekto rezultatais (elektronine notarų darbo vietos infrastruktūra, jos teikiamomis galimybėmis sąveikauti su kitomis informacinėmis sistemomis). Taip bus galima pagal minėtas rekomendacijas vystyti ir Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomus registrus, labai sumažinti naujos sistemos kūrimo išlaidas.
35. Šios Koncepcijos nuostatų įgyvendinimas atitiktų Europos Tarybos 1986 m. rugsėjo 16 d. Ministrų atstovų 399-ajame susitikime priimtą rekomendaciją Nr. (86) 12 „Dėl priemonių pertekliniam darbo krūviui teismuose mažinti“. Minėtoje rekomendacijoje konstatuojama, kad teisėjai turi atlikti daug neteisinio pobūdžio veiksmų, ir pastebima, kad ši tendencija plinta. Tai didina teisėjų darbo krūvį ir neigiamai veikia visą teisingumo sistemą. Šioje rekomendacijoje pažymėta, kad vienas iš būdų, kaip gerinti padėtį, – mažinti teisėjams neteisinio pobūdžio užduočių ir skirti jas kitoms institucijoms.
IV. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
36. Siekiant aiškiai nustatyti atsakomybę, išvengti pakartotinio teisinio tyrimo ir sukurti elektroninio dokumento naudojimo modelį, panaikintina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) 4.185 straipsnio 3 dalies nuostata, kad sutartinė hipoteka registruojama Hipotekos registre teisėjo sprendimu.
37. Civilinio kodekso 4.175 straipsnio 1 dalis numato dviejų rūšių hipoteką – gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka.
38. Sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandorio teisinį tyrimą atlieka ir sandorį tvirtina notarai, todėl pakartotinis tyrimas netikslingas. Kartu atsirastų galimybė, įgyvendinant e. Vyriausybės projektą, sandorį įregistruoti iškart po jo sudarymo.
39. Civilinio kodekso 4.185 straipsnyje numatyta, kad hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento, kai viešajame registre įrašomi atitinkami įrašai. Civilinio kodekso 4.185 straipsnio 5 dalis numato, kad Hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
40. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) (toliau vadinama – Notariato įstatymas) 2 straipsnyje numatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tvirtindamas hipotekos (įkeitimo) sandorius, notaras įsitikina, ar šis sandoris neprieštarauja įstatymams ir atitinka jų reikalavimus, – nustato fizinių asmenų, jų atstovų ar juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę; įsitikina, ar įkeičiamas daiktas nuosavybės teise priklauso įkeičiamo daikto savininkui, jeigu sandoris susijęs su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ar vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti sandorį arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas (Notariato įstatymo 46 straipsnis). Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius reikšmės notarinio veiksmo atlikimui (Notariato įstatymo 51 straipsnis). Hipotekos teisėjas atlieka lygiai tą patį teisinį tyrimą (Hipotekos nuostatų 46 punktas). Nagrinėdamas prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką, teisėjas patikrina, ar priverstinės hipotekos lakštas surašytas tinkamai (Civilinio proceso kodekso 549 straipsnis), papildomai patikrinama, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką (įkeitimą), taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą), gali būti priverstinės hipotekos (įkeitimo) objektas (Civilinio proceso kodekso 551 straipsnis).
41. Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.
42. Įgyvendinus šios Koncepcijos nuostatas, hipotekos ir įkeitimo sandorių sudarymo tvarka teikiant dokumentus notarui nesikeis. Tai yra, norėdami sudaryti hipotekos ar įkeitimo sandorį, asmenys teiks dokumentus notarui. Asmenys, norėdami pakeisti ar baigti hipoteką (įkeitimą), turės kreiptis į hipotekos (įkeitimo) sandorį patvirtinusį notarą. Notaras, patvirtinęs sandorį, jo pakeitimus, elektroniniu būdu perduos duomenis Centrinei hipotekos įstaigai, kuri bus atsakinga už perduotų duomenų įrašymą į Hipotekos registrą ir perdavimą susijusiems registrams. Už perduotų duomenų teisingumą bus atsakingi duomenų teikėjai (notarai). Įregistravus hipotekos (įkeitimo) sandorį Hipotekos registre, hipotekos (įkeitimo) lakšte bus dedama atitinkama notaro žyma.
43. Remiantis Civilinio kodekso 4.175 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktais (reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti ir kitais Civilinio kodekso numatytais atvejais), priverstinė hipoteka atsiras tik teismo sprendimo pagrindu. Pareiškėjai su prašymu nustatyti priverstinę hipoteką turės kreiptis į teismą. Teismas, priėmęs sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, duomenis elektroniniu būdu pateiks Hipotekos registrui. Civilinio kodekso 4.175 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais (valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti) hipotekos įregistravimo Hipotekos registre pagrindas bus atitinkamų institucijų sprendimas nustatyti priverstinę hipoteką. Šis sprendimas elektroniniu būdu bus perduodamas Hipotekos registrui. Hipotekos registro duomenų teikėjai bus teismai ir atitinkamos institucijos, nustačiusios priverstinę hipoteką Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Minėta šios Koncepcijos nuostata, tai yra, kad Civilinio kodekso 4.175 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais (valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti) hipotekos įregistravimo Hipotekos registre pagrindas būtų atitinkamų institucijų sprendimas nustatyti priverstinę hipoteką, galėtų būti įgyvendinama tik priėmus atitinkamai Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) (toliau vadinama – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) pakeitimus.
44. Centrinė hipotekos įstaiga įrašys į Hipotekos registrą hipotekos ir įkeitimo sandorių duomenis. Centrinė hipotekos įstaiga – Hipotekos registro tvarkytoja – netikrins pateiktų duomenų atitikties įstatymų reikalavimams, o atliks tik techninį duomenų perkėlimą (įrašymą) į duomenų bazę. Kartu bus įdiegtos priemonės, užtikrinančios techninių klaidų – neteisingas asmens kodas, turto unikalus numeris ir panašiai – pateiktuose duomenyse nustatymo galimybę. Atsisakius Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatos, kad turto arešto aktus registruoja hipotekos skyriai, turto arešto aktus registruos tik Centrinė hipotekos įstaiga. Centrinė hipotekos įstaiga užtikrins tinkamą tvarkomų registrų funkcionavimą ir jų duomenų saugą, taip pat saugų duomenų perdavimą kompiuterių tinklais.
45. Hipotekos registro įsteigimo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti kreditorių teisėtus interesus. Įgyvendinus šios Koncepcijos nuostatas, šis tikslas nepasikeis.
46. Pažymėtina, kad pakeitus hipotekos (įkeitimo) registravimo sistemą tik notaras tikrins, ar hipotekos (įkeitimo) sandoris atitinka įstatymo reikalavimus ir ar yra pagrindas patvirtinti hipotekos (įkeitimo) sandorį. Civilinio proceso kodekse hipoteka (įkeitimas) išliks ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos (įkeitimo) reikalavimo patenkinimą. Taigi terminai, nustatyti šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, nebus keičiami. Hipotekos skyrių funkcijas, susijusias su išieškojimu iš įkeisto turto, perims apylinkių teismai. Šių teismų sprendimų vykdymą užtikrins antstoliai.
47. Išieškojimas iš įkeisto turto bus vykdomas pagal teismo įsakymo modelį – t. y. supaprastinta tvarka ir trumpesniais terminais, siekiant išsaugoti esamą kreditorių teisių apsaugos mechanizmą. Išieškotinų sumų dydžius nustatys teismas. Bus atsisakyta šiuo metu taikomo skolininko įspėjimo teismo nutartimi. Teismo nutartis bus pateikiama antstoliui, kuris atliks reikiamus vykdymo veiksmus. Priverstinio išieškojimo atveju hipoteka (įkeitimas) bus baigiama teismo nutartimi.
48. Informaciją elektroniniu būdu iš tvarkomų registrų teiks Centrinė hipotekos įstaiga pagal duomenų teikimo sutartis su duomenų gavėjais. Kadangi hipoteka (įkeitimas) įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre, bus atsisakyta registravimo pažymėjimo, nes šis neatlieka jokios reikšmingos funkcijos.
V. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
50. Numatoma, kad labai sutrumpės hipotekos (įkeitimo) registravimo laikas. Hipotekos (įkeitimo) sandorio šalis dokumentus teiks tik notarui, kuris duomenis apie patvirtintą sandorį Hipotekos registrui perduos elektroniniu būdu, o šio registro tvarkytojas – susijusiems registrams.
VI. FINANSINIS-EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
52. Įgyvendinus šios Koncepcijos nuostatas, bus atsisakyta vietinių hipotekos registrų. Taip bus galima sumažinti lėšų, skiriamų Hipotekos registrui tvarkyti, – sumažės darbuotojų, kompiuterinės technikos atnaujinimo ir patalpų išlaikymo išlaidos. Atsisakius vietinių archyvų (kadangi duomenys jau šiuo metu kaupiami elektroniniu būdu, o hipotekos skyrių archyvuose saugomos tik notaro patvirtintos dokumentų kopijos), bus sutaupytos lėšos archyvams išlaikyti.
53. Taip bus galima sumažinti ir asmenų, sudarančių hipotekos (įkeitimo) sandorius, išlaidas ir laiko sąnaudas. Sumažėjusios registro tvarkymo išlaidos leis sumažinti ir atlyginimą už Hipotekos registro teikiamas paslaugas. Taip pat bus sutaupytos lėšos, skiriamos kopijoms daryti.
54. Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą dydžių, kiek tai susiję su šios Koncepcijos nuostatų įgyvendinimu, keisti neketinama.
VII. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
56. Siekiant įgyvendinti šios Koncepcijos nuostatas, numatoma keisti:
56.2. Civilinio proceso kodekso XXXVI skyrių, perkeliant šio skyriaus nuostatas, susijusias su hipotekos (įkeitimo) registravimo procedūromis (taip pat – nesusijusias su teisingumo vykdymu), į atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
56.9. įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:
56.9.2. Turto arešto aktų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 (Žin., 2002, Nr. 26-924);