KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS

N U T A R I M A S

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1994 M. BIRŽELIO 1 D.

1994 m. birželio 16 d. Nr. 1

Vilnius

Vadovaujantis 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr. I-322 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ įgyvendinimo“, Respublikos gyventojai privalo deklaruoti brangų turtą, kurio vidutinė rinkos kaina 1994 m. birželio 1 d. sudarė 15 000 Lt ir daugiau. Tokio turto vidutinės rinkos kainos 1994 m. birželio 1 d. pateikiamos žemiau pridedamame sąraše.

Respublikos gyventojai po 1994 m. birželio 1 d. įsigiję arba įsigysiantys žemiau pridedamame sąraše nurodytą turtą, nepriklausomai nuo konkrečios įsigijimo kainos (įskaitant ir atvejus, kai ji mažesnė už 15 000 Lt), pajamas, už kurias šis turtas buvo įsigytas, deklaruoja valstybinėms mokesčių inspekcijoms pagal savo gyvenamą vietą.

Nustatytas deklaravimui priklausančio turto kainos dydis (15 000 Lt) priklausomai nuo infliacijos tempo bus perskaičiuojamas ir skelbiamas kiekvieno ketvirčio antro mėnesio 1 dienai, o taip pat ir už laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1994 m. birželio 1 d. Nurodytiems laikotarpiams bus tikslinamos ir vidutinės brangaus turto rinkos kainos.

KOMISIJOS PIRMININKĖ JANINA KUMPIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam

registruoti brangiam turtui įvertinti

1994 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 1

I. PASTATAI

Statinio pavadinimas	Ploto arba tūrio vienetas	Naujo pastato 1m3 (1m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais)	Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas
1. Gyvenamieji namai
1.1 mūriniai	1 m³	160	0,8%
1.2 mediniai	1 m³	220	1,5%
2. Butai daugiaaukščiuose pastatuose	1 m² bendrojo ploto	800	0,8%
3. Negyvenamieji pastatai statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)	1 m³	160	1,9%
4. Sodo namai mūriniai	1 m³	170	1,2%
5. Sodo namai mediniai, garažai, garažų boksai	1 m³	200	1,5%

Pastabos:

1. Naujo pastato vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama jo kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos. Ne naujo pastato vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama sumažinant kiekvienais metais naujo pastato kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

2. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, metaliniai garažai nėra registruojami, jų įsigijimo vidutinė rinkos kaina mažesnė negu 15000 Lt., todėl pajamos, panaudotos šių garažų įsi gimimui, nedeklaruojamos.

3. Naujai pastatytų pastatų įsigijimo data laikomas jo pridavimo į eksploataciją laikas, o pirktų ar kitaip įsigytų pastatų jų įsigijimo dokumentų data.

II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)

Žemės sklypo paskirtis	1m² vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais)
1. Privačių namų valdų žemės sklypai 1.1 Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose	20
1.2 Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose	15
1.3 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Jurbarko, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose	10
1.4 miestuose rajonų centruose (iš skyrus išvardintus 1.1–1.3 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse	8
1.5 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse	6
1.6 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse (5 km spinduliu nuo Respublikos miestų ribos, 3 km spinduliu nuo kitų miestų ribos)	4
1.7 stambiose kaimo gyvenvietėse daugiau kaip 200 gyventojų)	2
1.8 kitose vietovėse	1
2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai	kaina apskaičiuojama 1.1–1.8 punktuose nurodytus įkainius dauginant iš koeficiento-1.5
3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai
3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos	2
3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos	1.5
3.3 kitose vietovėse	1
	1 ha vidutinė rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
4. Kita žemės ūkio paskirties žemė
4.1 Respublikos miestuose	5000
4.2 kituose miestuose	4000
4.3 miesto tipo gyvenvietėse	3000
4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose	2200
4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tau ragės ir Ukmergės rajonuose	1900
4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose	1600
4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose	1300
5. Miškų ūkio paskirties žemė	1700
6. Vandens telkiniai
6.1 žuvininkystės tvenkiniai	atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius
6.2 ežerai, neįeinantys į kitą žemę	200

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

Transporto priemonės pavadinimas	Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Padėvėtų automobilių kainos sumažinimo procentas
Transporto priemonės pavadinimas		po pirmų eksploatacijos metų	kiekvienais sekančiais metais
1. Lengvieji automobiliai
1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1 40-50 AJ	40	20%	7%
1.1.2 51-75 AJ	70	20%	7%
1.1.3 76-100 AJ	85	20%	7%
1.1.4 101-150 AJ	100	20%	7%
1.1.5 151-200 AJ	175	20%	7%
1.1.6 201-300 AJ	310	20%	7%
1.1.7 301-400 AJ	620	20%	7%
1.1.8 401-600 AJ	1325	20%	7%
1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1 40-75 AJ	20	20%	7%
1.2.2 76-100 AJ	25	20%	7%
1.2.3 101-150 AJ	30	20%	7%
1.2.4 151-200 AJ	40	20%	7%
1.2.5 201-300 AJ	50	20%	7%
1.2.6 301-400 AJ	70	20%	7%
2. Lengvosios priekabos
2.1 Vakarų valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg	20	20%	7%
2.2 NVS valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg	15	20%	7%
3. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
3.1 21-40 AJ	15	20%	7%
3.2 41-60 AJ	20	20%	7%
3.3 61-80 AJ	40	20%	7%
3.4 81-100 AJ	70	20%	7%
3.5 101-150 AJ	100	20%	7%
4. Autobusai
4.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai
4.1.1 iki 30 sėdimų vietų	400	20%	5%
4.1.2 31-50 sėdimų vietų	1200	20%	5%
4.1.3 virš 50 sėdimų vietų	2000	20%	5%
4.2 NVS valstybių gamybos autobusai
4.2.1 iki 30 sėdimų vietų	40	20%	5%
4.2.2 virš 30 sėdimų vietų	120	20%	5%
4.3 Mikroautobusai
4.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai
4.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	80	20%	5%
4.3.1.2 9-17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	120	20%	5%
4.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9-17 sėdimų vietų (įskaitant vairuoto jo vietą)	30	20%	5%
5. Krovininiai automobiliai
5.1 Vilkikai
5.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai
5.1.1.1 iki 200 AJ	180	20%	5%
5.1.1.2 201-300 AJ	300	20%	5%
5.1.1.3 301-400 AJ	380	20%	5%
5.1.1.4 401-500 AJ	450	20%	5%
5.1.1.5 virš 500 AJ	550	20%	5%
5.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai
5.1.2.1 iki 200 AJ	60	20%	5%
5.1.2.2 201-300 AJ	90	20%	5%
5.1.2.3 301-400 AJ	120	20%	5%
5.1.2.4 401-500 AJ	160	20%	5%
5.1.2.5 virš 500 AJ	200	20%	5%
5.2 Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
5.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai savivarčiai, bortiniai furgonai
5.2.1.1 iki 3,5 bendros masės	60	20%	5%
5.2.1.2 3,6-6 t bendros masės	100	20%	5%
5.2.1.3 6,1-10 t bendros masės	150	20%	5%
5.2.1.4 10,1-20 t benros masės	250	20%	5%
5.2.1.5 virš 20t bendros masės	350	20%	5%
5.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai savivarčiai, bortiniai, furgonai
5.2.2.1 3,6-6 t bendros masės	20	20%	5%
5.2.2.2 6,1-10 t bendros masės	35	20%	5%
5.2.2.3 virš 10 t bendros masės	60	20%	5%
5.3 Automobiliai-refrežera toriai
5.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai refrežeratoriai
5.3.1.1 iki 4 t bendros masės	80	20%	5%
5.3.1.2 4,1-8 t bendros masės	120	20%	5%
5.3.1.3 virš 8 t. bendros masės	160	20%	5%
5.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai-refrežeratoriai
5.3.2.1 iki 4 t bendros masės	30	20%	5%
5.3.2.2 4,1-8 t bendros masės	50	20%	5%
5.3.2.3 virš 8 t bendros masės	70	20%	5%
6. Puspriekabės
6.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
6.1.1 iki 10 t bendros masės	60	20%	5%
6.1.2 10,1-20t bendros masės	100	20%	5%
6.1.3 20,1-30 t bendros masės	130	20%	5%
6.1.4 virš 30 t bendros masės	160	20%	5%
6.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės virš 20 t bendros masės	20	20%	5%
7. Priekabos
7.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos
7.1.1 iki 4,0 t bendros masės	30	20%	5%
7.1.2 4,1-10 t bendros masės	70	20%	5%
7.1.3 virš 10 t bendros masės	120	20%	5%
8. Puspriekabės-refrežeratoriai
8.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrežeratoriai
8.1.1 iki 10 t bendros masės	100	20%	5%
8.1.2 10,1-20 t bendros masės	150	20%	5%
8.1.3 20,1-30 t bendros masės	180	20%	5%
8.1.4 virš 30 t bendros masės	240	20%	5%
8.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės-refrežeratoriai virš 20 t bendros masės	60	20%	5%

Pastabos:

1. Lentelėje pateiktos naujų kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės kainos apskaičiuojamos po pirmų eksploatacijos metų sumažinant naujos transporto priemonės kainą 20%, po kiekvienų sekančių paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

2. NVS šalių gamybos motociklų, motorolerių, motorinių vežimėlių, krovininių automobilių priekabų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 15000 Lt ir pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.

3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams bus nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos įrangos sudėtingumo ant bazinio automobilio.

4. Dabartiniu metu nėra užregistruota motorinių rogių, todėl jų vidutinės rinkos kainos bus skelbiamos atsiradus šių kainų poreikiui.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

Vandens transporto priemonės pavadinimas	Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
1. Transportiniai laivai
1.1 Jūrų laivai
1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1 iki 3000 t vandens talpos 1.1.1.2 3001-10000 t vandens talpos	19000	5,3%
1.1.1.3 virš 10000 t vandens talpos	64000 107800	5,0% 4,3%
1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1 iki 5000 t vandens talpos	23000	5,6%
1.1.2.2 5001-10000 t vandens talpos	38000	5,6%
1.1.2.3 virš 10000 t vandens talpos	45000	5,6%
1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000 10000 t vandens talpos	60600	5,4%
1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandens talpos	24000	5,3%
1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1 iki 10000 t vandens talpos	40000	5,9%
1.1.5.2 10001-20000 t vandens talpos	50000	5,9%
1.1.6 Tanklaiviai 5000-10000 t vandens talpos	33000	5,9%
1.1.7 Kiti jūrų laivai

1.1.7.1 Vilkikai
1.1.7.1.1 1200 AJ	6000	5,6%
1.1.7.1.2 3000 AJ	20000	5,6%
1.1.7.1.3 7800 AJ	39000	5,6%
1.1.7.2 Locmanų kateriai	2000	5,4%
1.1.7.3 Naftos -šiukšlių surinktuvai	2500	5,4%
1.1.7.4 Reido kateriai	500	5,7%
1.2 Upių laivai
1.2.1 Keleiviniai keltai
1.2.1.1 iki 300 t vandentalpos	250	3,4%
1.2.1.2 virš 300 t vandentalpos	1800	3,4%
1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150 t vandentalpos	600	4,3%
1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“	500	5,4%
1.2.4 Krovininiai laivai iki 500 t vandentalpos	200	4,3%
1.2.5 Krovininės baržos aikštelės iki 65 m ilgio	210	5,4%
1.2.6 Vilkikai 200-300 AJ	300	5,4%
2. Sportiniai laivai
2.1 Motoriniai kateriai
2.1.1 iki 5 m ilgio	15	14,3%
2.1.2 5,1–10 m ilgio	25	14,3%
2.1.3 virš 10 m ilgio	50	14,3%
2.2 Jachtos
2.2.1 8–10 m ilgio	60	0,5%
2.2.2 14–16 m ilgio	600	0,5%
3. Žvejybiniai laivai
3.1 Didieji traleriai šaldytuvai
3.1.1 iki 85 m ilgio	40000	5,7%
3.1.2 86–105 m ilgio	60000	5,7%
3.1.3 106–125 m ilgio	89000	5,7%
3.2 Vidutiniai traleriai seineriai
3.2.1 iki 55 m ilgio	20000	7,1%
3.2.2 56–65 m ilgio	35000	7,1%
3.3 Mažieji traleriai
3.3.1 iki 26 m ilgio	1 200	10,5%
3.3.2 27–35m ilgio	10000	10,5%
3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio	95000	5,4%

Pastaba:

Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

Pastaba:

Visų tipų civilinių orlaivių (lėktuvų, sraigtasparnių, sklandytuvų, oro balionų, mėgėjiškos konstrukcijos orlaivių) vidutinė rinkos kaina kelis kartus viršija deklaravimui nustatytą 15000 Lt ribą ir pajamos jų įsigijimui visais atvejais deklaruojamos. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečių civilinių orlaivių kainos gali labai skirtis, o šio turto įsigijimo faktai labai reti, dėl to įsigyto civilinio orlaivio vidutinė rinkos kaina komisijos bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

Žemės ūkio technikos pavadinimas	Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
1. Traktoriai
1.1 NVS šalių gamybos traktoriai
1.1.1 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.)	95	11%
1.1.2 150-165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.)	76	11%
1.1.3 80-90 AJ (DT-75 ir kt.)	22	11%
1.1.4 70 75 A J (T-70; MTZ-82; MTZ-280 ir kt.)	17	11%
1.1.5 50-60 AJ (LTZ-55; JUMZ-6 KL ir kt.)	16	11%
1.2. Vakarų valstybių gamybos traktoriai
1.2.1 60-70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai)	37	6,7%
1.2.2 50 A J ir daugiau (VALMET 665-4HC ir kt.)	80	6,7%
2. Javų kombainai
2.1 NVS šalių gamybos įavų kombainai
2.1.1 DON-1500	200	11%
2.1.2 SK-5 „NIVA“	100	11%
2.1.3 JENISEI-1200	90	11%
2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai
2.2.1 SAMPO-2020	140	6,7%
2.2.2 E-514, E-525	300	6,7%
2.2.3 Class ir kt.	450	6,7%
3. Savaeigės Šienapjovės
3.1 E-281	300	14,5%
3.2 E-304	170	14,5%
3.3 E-303 ir kt.	140	14,5%
4. Ekskavatoriai (EO-2621; EO-2625 ir kt.)	22	11%
5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.)	22	11%

Pastabos:

1. Lentelėje pateiktos naujos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

2. Traktorių priekabų ir NVS šalių gamybos traktorių mažesnių kaip 50 AJ galingumo, vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 15000 Lt ir pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

Pastaba:

Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 15000 Lt ir pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. Įregistravus bent vieną tokios ar didesnės vertės ginklą, jų kainos bus skelbiamos bendra tvarka.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas	Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas
1. Kėlimo kranai
1.1 ožiniai kranai 12,51 kėlimo galios	150	6,7%
1.2 automobiliniai kranai
1.2.1 6,3 t kėlimo galios	55	8,3%
1.2.2 10 t kėlimo galios	65	8,3%
2. Liftai
2.1 keleiviniai	50	4,0%
2.2 krovininiai	30	4,0%
2.3 ligoninių	70	4,0%
3. Garo ir vandens šildymo katilai
3.1 1 t/val. našumo garo katilas	30	5,0%
3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas (aukštesnės kaip 115°C temperatūros)	25	6,7%
4. Autocisternos skystoms dujoms pervežti	30	5,0%
5. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“	120	5,0%

Pastabos:

1. Lentelėje nurodytos naujų įrenginių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

2. Visų technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 15000 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos. Potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Po jo patvirtinimo skelbiamų vidutinių rinkos kainų pavojingiems įrenginiams sąrašas taip pat bus atitinkamai praplėstas.

3. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų.

______________