MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO MUITINĖS LABORATORIJOJE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 15 d. Nr. 1B-498
Vilnius
2. Pripažįstu netekusiu galios Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 195 „Dėl Ekspertinių tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 43-1241).
PATVIRTINTA
Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos generalinio
direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu
Nr. 1B-498
EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO MUITINĖS LABORATORIJOJE NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muitinės laboratorijoje atliekami prekių ekspertiniai tyrimai, siekiant:
1.1. nustatyti prekių klasifikaciją pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – KN), TARIC nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės nomenklatūros);
1.3. atpažinti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitas draudžiamas ar ribojamas įvežti/išvežti prekes;
2. Ekspertiniai tyrimai įforminami surašant ekspertinę išvadą – ekspertizės aktą, specialisto išvadą, tyrimo protokolą:
2.1. ekspertizės aktai pateikiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 1992, Nr. 21‑610; 2000, Nr. 22-552, Nr. 75-3214, Nr. 123-5526; 2005, Nr. 58-2001) numatytais atvejais nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracinių teisės pažeidimų bylas;
2.2. specialisto išvados pateikiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytais atvejais;
2.3. tyrimo protokolai surašomi juridinių ar fizinių asmenų (toliau – asmuo) prašymu, kai:
2.3.2. kitoms valstybinėms institucijoms būtina atlikti tyrimus ir nustatyti prekių muitinės nomenklatūros kodą;
3. Ekspertiniai tyrimai turi būti atlikti per 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo tiriamojo objekto pristatymo į Muitinės laboratoriją dienos, jei nereikia papildomos informacijos ar sudėtingų tyrimų. Tokiais atvejais tyrimo terminas gali būti pratęstas dar iki 10 darbo dienų. Apie tokį pratęsimą, nesibaigus pirminiam tyrimo terminui, Muitinės laboratorija raštu informuoja asmenį.
4. Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikavimas muitinės tikslams atliekamas vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-415 patvirtintais Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras nuostatais, patvirtintais Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-415 (Žin., 2004, Nr. 70-2481).
5. Prekių muitinės nomenklatūros kodas nustatomas:
5.1. KN – vadovaujantis Europos Bendrijos kombinuotąja nomenklatūra (1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 su paskutiniais pakeitimais), jos bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, KN paaiškinimais, Europos Komisijos reglamentais ir Muitinės kodekso komiteto parengtomis klasifikavimo išvadomis, Europos Bendrijos Teisingumo teismo sprendimais, oficialiuose Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) leidiniuose paskelbtais Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – Suderinta sistema) paaiškinimais ir Klasifikavimo patarimais, PMO Suderintos sistemos duomenų bazėje sukauptais duomenimis ir Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazėje sukauptais valstybių narių išduotos Privalomosios tarifinės informacijos duomenimis, cheminių medžiagų tarifinio klasifikavimo duomenų bazėje sukauptais duomenimis;
5.2. Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūros – vadovaujantis Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūra (1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3846/87 su paskutiniais pakeitimais);
II. MEDŽIAGOS, SIUNČIAMOS EKSPERTINIAMS TYRIMAMS ATLIKTI, ĮFORMINIMAS
6. Ekspertiniams tyrimams atlikti asmuo turi pateikti tinkamai įformintą medžiagą. Šiam tikslui pateikiama:
6.1. nutarimas (nutartis) skirti ekspertizę, pavedimas pateikti specialisto išvadą, užduotis atlikti objekto tyrimą ar asmens prašymas;
6.2. ekspertinio tyrimo objektas – prekės pavyzdys arba mėginys, išsamus prekės aprašymas arba prekės nuotraukos, brėžiniai, techninė dokumentacija ar kiti dokumentai;
7. Nutarimas (nutartis), pavedimas pateikti specialisto išvadą ar asmens prašymas ir ekspertinio tyrimo objektas priimami ir registruojami Muitinės laboratorijos nustatyta tvarka.
8. Ekspertinio tyrimo objektas, siunčiamas ekspertiniam tyrimui atlikti, turi būti tinkamai įpakuotas, kad siunčiant jis nebūtų prarastas, sugadintas ar pažeistas, o pakuotė turi būti antspauduota. Ekspertiniam tyrimui turi būti pateikiamas visas tirtinas objektas. Jeigu tirtinų objektų yra labai daug (birios, skystos medžiagos), ekspertiniam tyrimui siunčiami jų vidutiniai pavyzdžiai. Naftos produktai, alkoholiniai gėrimai ir skystos narkotinės medžiagos tirti pateikiamos stikliniuose ar plastikiniuose sandariai uždarytuose induose. Ant kiekvienos siunčiamo tirti objekto pakuotės nurodoma:
9. Jeigu tyrimui pateikiamus objektus numatoma vėliau siųsti kitai įstaigai ekspertiniam tyrimui, apie tai nurodoma įstaigos, paskyrusios ekspertinį tyrimą, lydraštyje. Jame taip pat nurodoma, jei pateikiami objektai jau buvo tirti. Prireikus lydraštyje nurodoma, kad neleidžiama naudoti tyrimo metodų, kuriuos taikant sugadinami ar sunaikinami tiriamieji objektai.
10. Ekspertiniam tyrimui atlikti ją paskyrusi institucija turi pateikti medžiagą, įformintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą bei šią tvarką. Jei siunčiama ekspertiniam tyrimui medžiaga parengta nesilaikant šios tvarkos, Muitinės laboratorija gali ją grąžinti pareiškėjui tyrimo neatlikus.
III. EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMAS IR JŲ REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
11. Ekspertinio tyrimo išvada paprastai surašoma visoms su vienu nutarimu (nutartimi) pateiktoms skirtingų rūšių (pavadinimų) prekėms. Tuo atveju, kai su vienu nutarimu (nutartimi) skirti ekspertinį tyrimą gaunama daug objektų, Muitinės laboratorijos direktorius (pavaduotojas) gali pavesti atlikti keletą atskirų ekspertinių tyrimų. Remdamasis atliktų tyrimų rezultatais, kiekvienas ekspertas surašo atskirą ekspertinę išvadą arba aktą, kad negali padaryti išvados. Jeigu nutarime (nutartyje) ekspertinis tyrimas pavadintas neteisingai, ekspertas turi teisę patikslinti ekspertinio tyrimo pavadinimą, ekspertinėje išvadoje nurodydamas tokio patikslinimo priežastį.
12. Jeigu ekspertiniam tyrimui pateikta ne visa reikalinga medžiaga, ekspertas turi teisę raštiškai prašyti asmens pateikti jam papildomos medžiagos. Negavęs papildomos medžiagos per 20 darbo dienų, ekspertas daro tyrimus remdamasis turima medžiaga. Jeigu tiriant turimą medžiagą negalima išspręsti nė vieno klausimo, dėl kurio paskirtas ekspertinis tyrimas, ekspertas surašo ekspertinę išvadą, kad negali padaryti išvados.
13. Jeigu paskirtas tyrimas Muitinės laboratorijoje nedaromas arba Muitinės laboratorija neturi atitinkamų specialistų ar įrenginių, apie tai nedelsiant pranešama asmeniui.
14. Ekspertas daro tyrimą objektyviai ir visapusiškai, vadovaudamasis savo kompetencija, griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Jis privalo stengtis nesugadinti pateiktų objektų, jeigu tai nebūtina ekspertiniam tyrimui atlikti.
IV. EKSPERTIZĖS AKTAS
16. Pagrindas surašyti ekspertizės aktą yra ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis skirti ekspertizę.
17. Ekspertizės akte pateikiami ekspertizės rezultatai. Ekspertizės aktą sudaro trys dalys – įvadinė, tiriamoji ir išvados.
18. Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodoma:
18.1. akto surašymo data ir numeris; byla, kurioje paskirta ekspertizė; ekspertizės atlikimo pagrindas (nutarimas arba nutartis) ir įstaigos, paskyrusios ekspertizę, pavadinimas; ekspertizės rūšis; medžiagos ekspertizei gavimo Muitinės laboratorijoje data; tyrimo objektai ir pavyzdžiai; papildomos medžiagos reikalavimo ir gavimo datos; pateiktų ekspertizei klausimų sąrašas; bylos aplinkybės, turinčios reikšmės tyrimams; tyrimo objektų ir pavyzdžių pažymėjimas specialiais spaudais; žinios apie ekspertą (pavardė, vardas, išsilavinimas, specialybė, mokslinis laipsnis, užimamos pareigos); kur buvo daroma ekspertizė, kas dalyvavo ir kas buvo kartu atliekant ekspertizę; kad ekspertas įspėtas dėl galimo procesinių prievartos priemonių taikymo už neteisėtą atsisakymą atlikti savo pareigas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 str. ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733, Nr. 74-3423; 2004, Nr. 72-2492, Nr. 108-4030, Nr. 188-6995; 2005, Nr. 81-2945);
18.2. jeigu ekspertizė yra papildoma ar kartotinė, taip pat nurodoma, kas ir kada darė pirminę ekspertizę, kokios buvo išvados, kokie papildomos ar kartotinės ekspertizės skyrimo motyvai, nurodyti nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę;
18.3. klausimų ekspertui formuluotė turi atitikti pateiktą nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę. Ekspertas neturi teisės performuluoti jam pateiktų klausimų, keisti jų turinio. Jis turi teisę tik suteikti jiems teisingą kalbinę formą, taip pat sugrupuoti klausimus, jo nuomone, tikslingiausia tyrimo tvarka;
18.4. jeigu klausimas netinkamai suformuluotas, bet užduotis ekspertui aiški, jis turi teisę paaiškinti, kaip supranta tą klausimą;
19. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma:
19.1. tyrimo objektų pakuočių būklė ir jų pristatymo į Muitinės laboratoriją būdas; tyrimo objektų būklė ir jų apžiūros rezultatai; kokius objektus ekspertai tyrė; kokiais pradiniais duomenimis naudojosi; kokius darė tyrimus; kokie tyrimo metodai ir priemonės buvo taikomos; ekspertinio eksperimento atlikimo sąlygos; atskira požymių analizė ir jų palyginimo rezultatai; kokiais norminiais dokumentais – standartais, nutarimais, įsakymais, instrukcijomis – vadovavosi ekspertas nagrinėdamas pateiktus klausimus; naudoti literatūros šaltiniai; tardymo veiksmų, apklausų, apžiūrų, eksperimentų ir kt. rezultatai, jeigu jie turėjo reikšmės išvadai pagrįsti; ekspertinis atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas, kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizės išvadoms formuluoti;
19.2. jei tiriant objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tai nurodoma tiriamojoje ekspertizės akto dalyje;
19.3. jeigu kartotinės ekspertizės išvada nesutampa su pirminės ekspertizės išvada, tiriamojoje akto dalyje nurodomos skirtumo priežastys;
19.4. tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodomos priežastys, kodėl nebuvo įmanoma atsakyti į atskirus pateiktus klausimus;
19.5. tiriamoji ekspertizės akto dalis turi būti suprantama ir ne specialistams, specialūs terminai ir vartojamos santrumpos turi būti paaiškinti;
20. Ekspertizės akto išvadose atsakymai į pateiktus klausimus formuluojami jų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka:
20.1. į kiekvieną iš pateiktų klausimų turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad to padaryti neįmanoma paaiškinant priežastis;
21. Ekspertizės aktas įforminamas tokia tvarka:
21.1. ekspertizės aktas surašomas Muitinės laboratorijos firminiame blanke, jį pasirašo tyrimą atlikęs ekspertas;
21.2. ekspertizės aktas kartu su ištirta medžiaga pateikiamas Muitinės laboratorijos direktoriui ar jo pavaduotojui derinti. Jei Muitinės laboratorijos direktorius ar jo pavaduotojas nustato, kad tyrimas padarytas neišsamiai ar nesilaikant tyrimo metodikos arba kad jis neteisingai įformintas, ekspertizės aktas grąžinamas ekspertui pataisyti ir/arba papildyti. Jei ekspertas su tuo nesutinka ir raštu pareiškia, kad jo išvada teisinga, Muitinės laboratorijos direktorius ar jo pavaduotojas gali pavesti tyrimą atlikti keliems ekspertams dalyvaujant ekspertizę dariusiam ekspertui;
22. Ekspertizės akto ir priedų surašomas vienas originalo egzempliorius, kuris atiduodamas institucijai, paskyrusiai ekspertizę, o jo kopija paliekama Muitinės laboratorijoje. Ekspertizės aktų kopijos saugomos Muitinės laboratorijos direktoriaus nustatyta tvarka.
23. Institucijos, paskyrusios ekspertizę, atstovas ekspertizės aktą atsiima Muitinės laboratorijoje.
24. Jeigu ekspertas tais pačiais klausimais jau darė ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu, jis turi teisę, jeigu nepriėjo kitos išvados, remtis tyrimo rezultatais, kuriuos išdėstė pirmame ekspertizės akte, ir įforminti tai atskiru ekspertizės aktu.
25. Aktą, kuriame nurodoma, kad negalima padaryti išvados, sudaro:
26. Aktas, kuriame nurodoma, kad negalima padaryti išvados, surašomas vadovaujantis šių nuostatų 21 punktu. Jis kartu su pateikta ekspertizei medžiaga, vadovaujantis šių nuostatų 23 punktu, atiduodamas ekspertizę paskyrusiai institucijai, o jo kopija paliekama Muitinės laboratorijoje.
27. Jeigu vienais klausimais ekspertas pateikia išvadą, o kitais jos padaryti negali, surašomas vienas ekspertizės aktas.
28. Visi pateikti ekspertizei daiktai ir dokumentai, atlikus ekspertizę ar grąžinant nutarimą (nutartį) neįvykdytą, grąžinami ekspertizę paskyrusiai institucijai. Neatsiimti daiktai ir dokumentai atlikus ekspertizę saugomi Muitinės laboratorijoje 2 metus. Jeigu po dvejų metų daiktiniai įrodymai ir dokumentai neatsiimami, jie sunaikinami.
V. SPECIALISTO IŠVADA
30. Pagrindas surašyti specialisto išvadą yra muitinės, policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, teisėjo arba teismo rašytinis pavedimas, kuriame nurodyta atlikti objektų tyrimą.
31. Rašytinis pavedimas pateikti specialisto išvadą rašomas tais atvejais, kai reikia specialiųjų žinių klausimams išspręsti. Pavedime pateikti specialisto išvadą nurodoma:
VI. TYRIMO PROTOKOLAS
34. Prašyme turi būti nurodyta:
34.1. duomenys apie pareiškėją (pavardė, vardas ir/arba įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, prašymą pasirašiusio asmens pareigos);
35. Tyrimo protokolu įforminami ekspertiniai tyrimai, neturintys teismo ekspertizės statuso. Tyrimo protokolas surašomas vadovaujantis šių nuostatų 21 punktu.
36. Surašytas tyrimo protokolas atiduodamas pareiškėjui, o jo kopija paliekama Muitinės laboratorijoje kartu su visa tyrimui pateikta bei tyrimo metu gauta medžiaga. Muitinės laboratorija be pareiškėjo sutikimo neturi teisės viešai skelbti tyrimo protokolo duomenų.
37. Už atliktą tyrimą apmokama Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 552 „Dėl valstybės rinkliavos mokėjimo“ nustatyta tvarka (Žin., 2000, Nr. 110-3557; 2001, Nr. 4-116).
38. Tyrimo protokolas galioja vienerius metus nuo jo surašymo datos, išskyrus atvejus, kai pasikeičia šių nuostatų 5 punkte nurodyti dokumentai ir tai turi įtakos tyrimo protokole nurodytų prekių klasifikacijai.
39. Muitinės laboratorijos direktoriaus sprendimu tyrimo protokolas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl netikslios (nepilnos) arba klaidingos informacijos, pateiktos prašyme, arba paaiškėjus, kad jame nurodytos prekės neteisingai suklasifikuotos dėl kitų priežasčių. Tyrimo protokolas netenka galios nuo sprendimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu priėmimo dienos. Apie tai informuojamas asmuo, kuriam tyrimo protokolas buvo išduotas.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Ekspertizės aktai, specialisto išvados ir tyrimo protokolai registruojami Ekspertinių tyrimų registravimo žurnale (priedas) eilės tvarka, kiekvienam dokumentui suteikiant šešiaženklį numerį, kurio:
40.2. antrasis ženklas – raidė „E“ (ekspertizės aktų atveju), raidė „C“ (specialistų išvadų atveju), arba raidė „T“ (tyrimo protokolų atveju);
41. Asmuo, nesutinkantis su tyrimo protokole nurodytu prekės kodu pagal muitinės naudojamas nomenklatūras, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo protokolo gavimo datos gali jį apskųsti Muitinės departamentui Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2517) nustatyta tvarka.