LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ

1993 m. birželio 17 d. Nr. I-186

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoms žemės reformos pagrindinėms kryptims (pridedama).

2. Atsižvelgiant į žemės reformos pagrindines kryptis, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įpareigoti Seimo Agrarinį komitetą parengti ir nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Seimui:

1) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo projektą;

2) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo projektą;

3) žemės įstatymo projektą;

4) melioracijos įstatymo projektą;

5) žemės nuomos įstatymo projektą;

6) turto privalomos registracijos įstatymo projektą;

7) turto pardavimo viešose varžytinėse už skolas įstatymo projektą;

8) įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo projektą;

9) Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo įsigaliojimo projektą;

10) įstatymų, atitinkančių Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijas ir lemiančių žemės ūkio darbuotojų socialinę padėtį, projektus arba jau priimtų atitinkamų įstatymų papildymo ar pakeitimo projektus.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir priimti šiems įstatymams vykdyti reikalingus nutarimus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________

PATVIRTINTOS

Lietuvos Respublikos Seimo

1993 m. birželio 17 d.

nutarimu

Nr. I-186

ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINĖS KRYPTYS

I. Žemės įgijimas privatinėn nuosavybėn

Iki kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo (per 1993–1995 metus)

1. Kaimo vietovėje žemė, kurią pretendentai pageidauja susigrąžinti natūra (tai yra buvusios žemės valdos vietoje) žemės ūkio veiklai, jeigu ji nėra pagal įstatymą priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta gyventojų asmeninio ūkio – žemės sklypais, namų valdomis, skirta pagal galiojusius įstatymus valstiečių ūkiams, miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir kaimo gyvenvietėms plėsti, naudingųjų iškasenų telkinių teritorija, kita žemė, užimta valstybės reikmėms), sugrąžinama visiems asmenims, nurodytiems įstatymuose ir turintiems nuosavybės teisės į žemę atstatymui reikalingus dokumentus, kartografavus ir nustačius preliminariniame žemėtvarkos projekte jų privačių žemės sklypų ribas.

2. Plotuose, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei, žemė gali būti grąžinama natūra:

1) specializuotų veislininkystės ir sėklininkystės ūkių bei veislynų nuomojamoje žemėje, taip pat žemėje, kurią užima specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai, medelynai, bei drėkinimo sistemos daržų plotuose ir prie gyvulininkystės kompleksų – asmenims, kurie atstačius nuosavybės teisę į žemę, sudaro privačios žemės nuomos sutartis su šiomis žemės ūkio įmonėmis laikotarpiui iki jų reorganizavimo ar veiklos nutraukimo;

2) žemės ūkio naudmenos prie gyvulininkystės fermų, suteikiant teisę žemės savininkui savarankiškai ūkininkauti, tik šioms žemės ūkio bendrovėms ar kitiems gyvulininkystės fermų savininkams nutraukus turimų ūkių veiklą. Iki to laikotarpio šios žemės naudotojai su žemės savininkais sudaro privačios žemės nuomos sutartis.

Šiuose plotuose privačios žemės nuomos mokestis nustatomas tokio pat dydžio, kaip ir valstybinės žemės nuomos mokestis.

Nuosavybės teisės į žemę atstatymas šiuose valstybės išperkamos žemės plotuose žemės savininkui nesuteikia teisės vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį, kol funkcionuos dabartiniai šios žemės naudotojai.

3. Šiuo metu skirta gyventojų asmeniniam ūkiui žemė (2-3 hektarai) kartografuojama ir leidžiama įsigyti nuosavybėn ją naudojantiems asmenims, įskaitant į grąžinamos jiems žemės plotą arba, jeigu šie asmenys neturėjo susigrąžinamos žemės, parduodant lengvatinėmis sąlygomis, leidžiant apmokėti vienkartinėmis valstybės išmokomis bei pinigais išsimokėtinai.

4. Žemės ūkio paskirties žemė grąžinama ūkininko ūkiui steigti ir bendrai žemės ūkio veiklai (žemės ūkio bendrovių nariams). Kitiems pretendentams, norintiems susigrąžintą žemę išnuomoti ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei, žemė grąžinama, jeigu šie fiziniai ar juridiniai asmenys (būsimi nuomininkai) sutinka žemę naudoti privačios žemės nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

5. Asmenims, kurie susigrąžintą natūra žemę išnuomoja dabartiniams jos naudotojams, žemės nuosavybės teisė įforminama nepaženklinus žemės sklypų vietovėje.

6. Asmenims, pageidaujantiems savarankiškai dirbti žemę ir kuriantiems ūkininko ūkį, grąžinamos žemės sklypas matuojamas vietovėje ir paženklinamas laikinais riboženkliais. Matavimo darbai pirmiausia atliekami kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims.

7. Kitiems žemės negavusiems pretendentams apylinkių agrarinės reformos tarnybos parengia pažymas, kad yra visi reikiami dokumentai jų nuosavybės teisei į žemę atstatyti, nurodydamos galimybę šią žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra toje apylinkėje arba gauti kompensaciją (kai išperkama žemė) laisvai pasirenkant šių krypčių 21 punkte nurodytus kompensavimo būdus.

8. Asmenims, pageidaujantiems žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra (tai yra ne buvusioje vietoje), ji gali būti jam išnuomojama ūkininko ūkiui kurti, o žemės perkėlimas įteisinamas tik parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus.

9. Likusią laisvą žemę, kuri nebuvo pageidaujama susigrąžinti toje vietoje arba kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, apylinkių agrarinės reformos tarnybos iki žemės reformos pabaigos išnuomoja fiziniams ir juridiniams asmenims (pirmiausia – vietos gyventojams) proporcingai jų laikomų gyvulių skaičiui bei atsižvelgdamos į pateiktą žemės poreikio pagrindimą.

10. Sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ją sugrąžinant arba išperkant, taip pat dėl valstybinės žemės pardavimo priima rajonų valdybos, išnagrinėjusios apylinkių agrarinės reformos tarnybų ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančių institutų pateiktą medžiagą.

11. Visiems asmenims, įgijusiems žemę privatinėn nuosavybėn, parengiami ir išduodami žemės nuosavybės teisę įrodantys dokumentai bei žemės sklypų ribų planai.

Įgyta žeme savininkas disponuoja savo nuožiūra – ją parduoda, dovanoja ar įkeičia. Privati žemė gali būti išnuomojama žemės ūkio veiklai, laikantis šių krypčių 2, 4, 5 punktuose nurodytų sąlygų. Žemę perleisti ar išnuomoti ne žemės ūkio veiklai galima tik gavus rajono valdybos leidimą.

Žemės sandoriai įforminami rajono valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kuriame saugoma ir iš jo teikiama informacija apie žemės sklypo plotą, žemės ūkio naudmenų sudėtį ir našumą, žemės naudojimo sąlygas, žemės kainą, esamus statinius ir jų vertę, nekilnojamojo turto įkeitimą hipotekos banke, žemės pasiūlą ir paklausą.

Parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus (per 1995–1998 metus)

12. Žemėtvarkos projektas apsvarstomas pretendentų susirinkime, suderinamas su valstybinėmis tarnybomis ir patvirtinamas rajono valdyboje.

13. Likusi galima privatizuoti valstybinė žemė grąžinama ekvivalentine natūra arba parduodama toje vietoje gyvenantiems asmenims.

14. Iš asmenų, kuriems atstatant nuosavybės teisę į žemę nebuvo galima šios žemės sugrąžinti arba jie patys to nepageidavo, turėtoji žemė išperkama kompensuojant šių krypčių 21 punkte nurodytais būdais.

II. Sąlygų efektyviam ūkininkavimui sudarymas

15. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai riboja buvusių žemės valdų skaidymą keliems pretendentams, susigrąžinantiems žemę natūra (išskyrus kaime gyvenančius arba kai kiekvienam jų tenka ne mažiau kaip po 20 hektarų).

16. Vyriausybė remia lengvatiniais valstybės kreditais kapitalinei statybai tik tuos ūkius, kurie pagal žemės plotą arba specializuotos gamybos apimtis atitinka ūkininko ūkiui ar žemės ūkio bendrovei nustatytus kriterijus.

17. Numatomos ekonominės ir organizacinės priemonės, skatinančios mažažemių žemdirbių kooperaciją.

18. Maksimalus ūkininko susigrąžintos ir pirktos žemės plotas negali būti didesnis kaip 80 hektarų. Ūkininko nuomojamos žemės plotas neribojamas.

19. Žemės savininkai skatinami efektyviai naudoti ir gerinti žemės ūkio paskirties žemę. Už nenaudojamas, apleistas bei nualintas žemės ūkio naudmenas nustatomi didesni žemės mokesčiai, taip pat taikomos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių tarnybų ekonominės ir administracinės sankcijos. Jei ši žemė nenaudojama ilgiau kaip dvejus metus, ji paimama į valstybinės žemės fondą išperkant Vyriausybės nustatytomis kainomis.

20. Žemė, kurią užima žemės ūkio bendrovėms ar kitiems juridiniams asmenims priklausantys ūkiniai, administraciniai ir visuomeniniai pastatai bei kita užstatymui reikalinga žemė, parduodama šių asmenų nuosavybėn.

III. Atsiskaitymas su pretendentais į privatine nuosavybe turėtą žemę

21. Už nesugrąžintą žemę kompensuojama šiais būdais, kuriuos pasirenka pretendentai:

1) suteikiamas žemės sklypas individualiai statybai norimoje vietoje kaime, jeigu ši vieta nėra priskirta grąžinamai natūra žemei arba joje nėra draudžiamos statybos;

2) suteikiama teisė įsigyti konkurso tvarka lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai mieste ar miesto tipo gyvenvietėje;

3) suteikiamas lygiavertis miško plotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą privatizuojamų miškų masyve, taip pat atitinkamos vertės rekultivuoto durpyno plotas;

4) išmokamos valstybės vienkartinės išmokos, už kurias galima nusipirkti valstybinės žemės ar kito privatizuojamo valstybės turto;

5) išmokami pinigai iš žemės reformos fondo lėšų, sukauptų už parduotą valstybinę žemę kaimo vietovėje;

6) suteikiama galimybė įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią sumą panaudoti apmokėjimui už valstybės lėšomis statomus arba kooperatinius butus.

Pretendentui neapsisprendus dėl kompensavimo būdo, su juo atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis.

22. Grąžinamos žemės vertė apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą žemės kainą sumažinus vidutinėmis išlaidomis žemės vertės pagerinimui.

23. Pretendentams į privatine nuosavybe turėtą žemę pateikus deklaraciją apie buvusio ūkio (iki 1940 m.) įsiskolinimus žemės bankui, žemės įkeitimą ar kitokias skolas valstybei, jam grąžinamos arba valstybės išperkamos žemės plotas ekvivalentiškai sumažinamas. Nepateikus deklaracijos, tačiau valstybės institucijoms per 10 metų šiuos įsiskolinimus nustačius, jie įrašomi žemės savininkui pagal ekvivalentišką grūdų kainai pinigų sumą ir grąžinami valstybei išsimokėtinai.

______________