LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR MALTOS VYRIAUSYBĖS

SUTARTIS

DĖL PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO IR PAJAMŲ MOKESČIŲ SLĖPIMO PREVENCIJOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Maltos Vyriausybė,

siekdamos sudaryti Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pajamų mokesčių slėpimo prevencijos,

susitarė:

1 straipsnis

ASMENYS, KURIEMS TAIKOMA SUTARTIS

Ši Sutartis taikoma asmenims, kurie yra vienos ar abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai.

2 straipsnis

MOKESČIAI, KURIEMS TAIKOMA SUTARTIS

1. Ši Sutartis taikoma pajamų mokesčiams, kuriuos ima Susitariančioji Valstybė arba jos vietos valdžia, nesvarbu, kokiu būdu jie imami.

2. Pajamų mokesčiais laikomi visi mokesčiai, kurie imami nuo visų pajamų ar nuo pajamų dalies, įskaitant mokesčius nuo prieaugio pajamų, gaunamų iš kilnojamojo ar nekilnojamojo turto perleidimo.

3. Šiuo metu galiojantys mokesčiai, kuriems taikoma Sutartis, yra būtent šie:

a) Lietuvoje:

(i) juridinių asmenų pelno mokestis,

(ii) fizinių asmenų pajamų mokestis

(toliau vadinami „Lietuvos mokesčiu“);

b) Maltoje:

pajamų mokestis

(toliau vadinamas „Maltos mokesčiu“).

4. Sutartis taip pat taikoma bet kokiems identiškiems arba iš esmės panašiems mokesčiams, pradėtiems imti papildomai ar vietoj šiuo metu galiojančių mokesčių po Sutarties pasirašymo dienos. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys vieni kitiems praneša apie bet kokius svarbesnius jų atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimus.

3 straipsnis

BENDRI APIBRĖŽIMAI

1. Šioje Sutartyje, jei kontekstas nereikalauja kitaip:

a) terminas „Lietuva“ – tai Lietuvos Respublika, o vartojant geografine prasme – Lietuvos Respublikos teritorija ir bet kuri kita su Lietuvos Respublikos teritorine jūra besiribojanti teritorija, kurioje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuva gali naudotis savo teisėmis į jūros dugną ir jo gruntą bei jų gamtos išteklius;

b) terminas „Malta“ – tai Maltos Respublika, o vartojant geografine prasme – Maltos sala, Gozo sala ir kitos Maltos salyno salos, įskaitant jos teritorinius vandenis, taip pat bet kurį kitą su teritoriniais vandenimis besiribojantį jūros dugno, jo grunto bei virš jo esančio vandens stulpo plotą, kuriame pagal tarptautinę teisę ir savo nacionalinius įstatymus, įskaitant su kontinentinio šelfo žvalgymu ir jo gamtos išteklių eksploatavimu susijusius teisės aktus, Maltos Respublika naudojasi savo suvereniomis teisėmis, jurisdikcija arba kuris yra jos kontroliuojamas;

c) terminai „Susitariančioji Valstybė“ ir „kita Susitariančioji Valstybė“ – tai Lietuva arba Malta, kaip reikalauja kontekstas;

d) terminas „asmuo“ apima fizinį asmenį, kompaniją ir bet kurią kitą asmenų organizaciją;

e) terminas „kompanija“ – tai bet kuri įmonės tipo organizacija arba bet kuris subjektas, kuris mokesčių tikslais laikomas įmonės tipo organizacija;

f) terminai „Susitariančiosios Valstybės įmonė“ ir „kitos Susitariančiosios Valstybės įmonė“ – tai atitinkamai įmonė, kurią organizuoja Susitariančiosios Valstybės rezidentas, ir įmonė, kurią organizuoja kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas;

g) terminas „tarptautinis gabenimas“ – tai gabenimas laivu ar orlaiviu, kurį vykdo Susitariančiosios Valstybės įmonė, išskyrus atvejus, kai laivas ar orlaivis kursuoja tik tarp vietovių, esančių kitoje Susitariančiojoje Valstybėje;

h) terminas „kompetentingas asmuo“:

(i) Lietuvoje, finansų ministras ar jo įgaliotas atstovas,

(ii) Maltoje, už finansus atsakingas ministras ar jo įgaliotas atstovas;

i) terminas „nacionalinis subjektas“:

(i) bet kuris asmuo, turintis Susitariančiosios Valstybės pilietybę,

(ii) bet kuris juridinis asmuo, bendrija, asociacija ar kitas subjektas, kuris tokį statusą įgijo pagal Susitariančioje Valstybėje galiojančius įstatymus.

2. Susitariančiajai Valstybei kuriuo nors metu taikant šią Sutartį, bet kuris joje neapibrėžtas terminas, jei kontekstas nereikalauja kitaip, turi tokią reikšmę, kokią jis tuo metu turi pagal tos Valstybės įstatymus dėl mokesčių, kuriems taikoma ši Sutartis; termino reikšmė pagal tos Valstybės mokesčių įstatymus turi viršenybę prieš reikšmę, kuri šiam terminui suteikiama pagal kitus tos Valstybės įstatymus.

4 straipsnis

REZIDENTAS

1. Šioje Sutartyje terminas „Susitariančiosios Valstybės rezidentas“ – tai bet kuris asmuo, kuris pagal tos Valstybės įstatymus nuolatinės gyvenamosios vietos, buvimo vietos, vadovybės buvimo vietos, įmonės inkorporavimo vietos arba kuriuo nors kitu panašiu pagrindu joje turi mokestinių įpareigojimų, terminas taip pat apima tą Valstybę ir jos vietos valdžią. Tačiau šis terminas neapima jokio asmens, kuris toje Susitariančioje Valstybėje turi mokestinių įpareigojimų tik todėl, kad joje turi pajamų šaltinį.

2. Jei pagal 1 dalies nuostatas fizinis asmuo yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, jo statusas nustatomas taip:

a) jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą; jei jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą abiejose Valstybėse, jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, su kuria jo asmeniniai ir ekonominiai ryšiai yra glaudesni (jo gyvybinių interesų centras);

b) jei negalima nustatyti, kurioje Valstybėje yra asmens gyvybinių interesų centras, arba jei nė vienoje iš Valstybių jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis paprastai gyvena;

c) jei asmuo paprastai gyvena abiejose Valstybėse arba negyvena nė vienoje iš jų, jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurios nacionalinis subjektas jis yra;

d) jei asmuo yra abiejų Valstybių arba nėra nė vienos jų nacionalinis subjektas, Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys klausimą sprendžia abipusiu susitarimu.

3. Jei pagal 1 dalies nuostatas asmuo, išskyrus fizinį asmenį, yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys stengiasi šį klausimą išspręsti abipusiu susitarimu. Jei tokio susitarimo nėra, Sutarties tikslams toks asmuo neturi teisės reikalauti šioje Sutartyje numatytų lengvatų ar išimčių.

5 straipsnis

NUOLATINĖ BUVEINĖ

1. Šioje Sutartyje terminas „nuolatinė buveinė“ – tai nuolatinė komercinės-ūkinės veiklos vieta, per kurią vykdoma visa įmonės komercinė- ūkinė veikla ar tik jos dalis.

2. Terminas „nuolatinė buveinė“ pirmiausia apima:

a) vadovybės buvimo vietą,

b) filialą,

c) įstaigą,

d) gamyklą,

e) dirbtuvę ir

f) kasyklą, naftos ar dujų gręžinį, karjerą arba kitą gamtos išteklių gavybos vietą.

3. Terminas „nuolatinė buveinė“ taip pat apima:

a) statybos aikštelę, statybos, surinkimo ar instaliavimo objektą arba su tuo susijusią priežiūros veiklą, tačiau tik tuo atveju, jei tokia statybos aikštelė, objektas ar veikla trunka ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį;

b) paslaugų teikimą, įskaitant konsultavimo paslaugas, kurias teikia Susitariančiosios Valstybės įmonė per savo darbuotojus ar kitą tam tikslui įmonės pasamdytą personalą, tačiau tik jei tokio pobūdžio veikla bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis trunka ilgiau kaip šešis mėnesius.

4. Nepaisant šio straipsnio ankstesnių nuostatų, laikoma, kad terminas „nuolatinė buveinė“ neapima:

a) patalpų, kurios skirtos tik įmonei priklausantiems gaminiams ar prekėms sandėliuoti, eksponuoti ar pristatyti, naudojimo;

b) įmonei priklausančių gaminių ar prekių atsargų, skirtų tik sandėliuoti, eksponuoti ar pristatyti, laikymo;

c) įmonei priklausančių gaminių ar prekių atsargų, skirtų tik perdirbti kitoje įmonėje, laikymo;

d) nuolatinės komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tik įmonei reikalingiems gaminiams ar prekėms įsigyti ar jai reikalingai informacijai rinkti, laikymo;

e) nuolatinės komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tik bet kuriai kitai parengiamajai ar pagalbinei įmonės veiklai vykdyti, laikymo;

f) nuolatinės komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tik bet kuriam šios dalies a) – e) punktuose išvardytos veiklos deriniui, laikymo, jei visa tokios komercinės-ūkinės veiklos vietos veikla, kurią sąlygoja toks derinys, yra parengiamojo ar pagalbinio pobūdžio.

5. Nepaisant 1 ir 2 dalių nuostatų, kai asmuo, išskyrus tokį, kuris turi nepriklausomo agento statusą ir kuriam taikoma 6 dalis, veikia įmonės vardu ir turi Susitariančiojoje Valstybėje įgaliojimus įmonės vardu sudaryti sutartis ir paprastai tais įgaliojimais naudojasi, laikoma, kad ta įmonė toje Valstybėje turi nuolatinę buveinę bet kuriai veiklai, kurią toks asmuo atlieka įmonės naudai, jei tokio asmens veikla nėra apribota 4 dalyje minima veikla, dėl kurios, kai ji vykdoma per nuolatinę komercinės-ūkinės veiklos vietą, pagal tos dalies nuostatas ta vieta nebūtų laikoma nuolatine buveine.

6. Vien tik dėl to, kad įmonė Susitariančiojoje Valstybėje vykdo komercinę-ūkinę veiklą per brokerį, komisionierių ar bet kokį kitą nepriklausomo agento statusą turintį agentą, nelaikoma, kad ji toje Valstybėje turi nuolatinę buveinę, jei tokia šių asmenų veikla sudaro jų įprastinės veiklos dalį. Tačiau kai visa ar beveik visa tokio agento veikla yra vykdoma tos įmonės vardu, šioje straipsnio dalyje jis nelaikomas nepriklausomo agento statusą turinčiu agentu.

7. Tai, kad kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, kontroliuoja kitą kompaniją, kuri yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentė arba kuri vykdo komercinę-ūkinę veiklą (per nuolatinę buveinę ar kitaip) toje kitoje Valstybėje, arba pati yra tokios kompanijos kontroliuojama, savaime dar nereiškia, kad viena šių kompanijų yra kitos nuolatinė buveinė.

6 straipsnis

PAJAMOS IŠ NEKILNOJAMOJO TURTO

1. Pajamos, kurias vienos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna iš kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto (įskaitant pajamas iš žemės ūkio ar miškų ūkio), gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

2. Terminas „nekilnojamasis turtas“ turi tokią reikšmę, kokią jis turi pagal tos Susitariančiosios Valstybės, kurioje minimas nekilnojamasis turtas yra, įstatymą. Šios Sutarties nuostatos dėl nekilnojamojo turto taip pat taikomos ir turtui, papildančiam nekilnojamąjį turtą, gyvuliams ir žemės bei miškų ūkyje naudojamai įrangai, teisėms, kurioms taikomos bendrojo įstatymo dėl žemės nuosavybės nuostatos, bet kokiam opcionui ar panašiai teisei įsigyti nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto uzufruktui ir teisėms į kintamą ar pastovų atlyginimą už mineralinių telkinių, šaltinių ir kitų gamtos išteklių eksploatavimą ar žvalgymą arba už teisę juos eksploatuoti ar žvalgyti. Jūrų ir upių laivai bei orlaiviai nelaikomi nekilnojamuoju turtu.

3. 1 dalies nuostatos taikomos pajamoms, gaunamoms tiesiogiai naudojant, nuomojant ar bet kuriuo kitu būdu naudojant nekilnojamąjį turtą.

4. Kai akcijų nuosavybė ar kitos korporacinės teisės kompanijoje suteikia tokių akcijų ar korporacinių teisių savininkui teisę naudotis kompanijos turimu nekilnojamuoju turtu, pajamos, gautos tiesiogiai naudojant, nuomojant ar kokiu kitu būdu naudojantis tokia teise, gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje nekilnojamasis turtas yra.

5. 1, 3 ir 4 dalių nuostatos taip pat taikomos pajamoms, gaunamoms iš įmonės nekilnojamojo turto, ir pajamoms iš nekilnojamojo turto, naudojamo savarankiškoms individualioms paslaugoms teikti.

7 straipsnis

KOMERCINĖS-ŪKINĖS VEIKLOS PELNAS

1. Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje Valstybėje, jei įmonė nevykdo jokios komercinės-ūkinės veiklos kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę. Jei įmonė tokią veiklą minėtu būdu vykdo, įmonės pelnas gali būti apmokestinamas kitoje Valstybėje, bet tik tokia to pelno dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei buveinei.

2. Atsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, kai Susitariančiosios Valstybės įmonė vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę, kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje tai nuolatinei buveinei priskiriamas toks pelnas, kurį ji galėtų gauti, jei būtų atskira ir savarankiška įmonė, besiverčianti tokia pačia ar panašia veikla tokiomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis ir būtų visiškai nepriklausoma, kai turi reikalų su įmone, kurios nuolatinė buveinė ji yra.

3. Nustatant nuolatinės buveinės pelną, leidžiama atimti su nuolatine buveine susijusias išlaidas, įskaitant valdymo ir bendras administravimo išlaidas, nesvarbu, ar jos būtų patirtos toje Valstybėje, kurioje nuolatinė buveinė yra, ar kitur.

4. Jei Susitariančiojoje Valstybėje įprasta nustatyti nuolatinei buveinei priskiriamą pelną proporcingai paskirstant visą įmonės pelną tarp įvairių jos padalinių, niekas 2 dalyje netrukdo tai Susitariančiajai Valstybei nustatyti apmokestinamąjį pelną pagal tokį įprastą proporcingą paskirstymą; tačiau turi būti taikomas toks proporcingo paskirstymo metodas, kurio rezultatai neprieštarautų šio straipsnio principams.

5. Nuolatinei buveinei nepriskiriamas joks pelnas, kai ta nuolatinė buveinė tik pirko įmonei gaminius ar prekes.

6. Taikant ankstesnes šio straipsnio dalis, nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas kasmet nustatomas tuo pačiu metodu, nebent atsirastų svari ir pakankama priežastis daryti kitaip.

7. Kai pelnas apima pajamas, kurios atskirai aptariamos kituose šios Sutarties straipsniuose, šio straipsnio nuostatos tų kitų straipsnių nuostatoms įtakos neturi.

8 straipsnis

JŪRŲ IR ORO TRANSPORTAS

1. Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas, gaunamas tarptautiniam gabenimui naudojant laivus ar orlaivius, apmokestinamas tik toje Valstybėje.

2. 1 dalies nuostatos taip pat taikomos pelnui, gaunamam dalyvaujant pule, bendroje komercinėje-ūkinėje veikloje ar gabenimus vykdančioje tarptautinėje organizacijoje.

9 straipsnis

ASOCIJUOTOS ĮMONĖS

1. Tuo atveju, kai:

a) Susitariančiosios Valstybės įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės valdyme, kontrolėje ar kapitale arba

b) tie patys asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja vienos Susitariančiosios Valstybės įmonės ir kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės valdyme, kontrolėje ar kapitale

ir kai kiekvienu atveju tų dviejų įmonių tarpusavio komerciniuose ar finansiniuose santykiuose sukuriamos arba sudaromos kitokios sąlygos, negu būtų tarp nepriklausomų įmonių, tada bet koks pelnas, kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienai iš tų įmonių, bet dėl tokių sąlygų jai nepriskiriamas, gali būti įskaičiuojamas į tos įmonės pelną ir atitinkamai apmokestinamas.

2. Kai Susitariančioji Valstybė įskaičiuoja į tos Valstybės įmonės pelną – ir atitinkamai apmokestina – pelną, kuris buvo apmokestintas kaip kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas toje kitoje Valstybėje, ir taip įskaičiuotas pelnas yra pelnas, kuris būtų priskirtas pirmiau minėtos Valstybės įmonei, jei tarp tų dviejų įmonių būtų buvusios tokios sąlygos, kokios yra tarp nepriklausomų įmonių, tada ta kita Valstybė atitinkamai koreguoja joje mokamą tokio pelno mokesčio sumą. Nustatant, kaip tokią sumą reikia koreguoti, atsižvelgiama į kitas šios Sutarties nuostatas, o prireikus Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys vieni su kitais konsultuojasi.

10 straipsnis

DIVIDENDAI

1. Dividendai, kuriuos kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.

2. Tačiau tokie dividendai taip pat gali būti apmokestinami toje Susitariančiojoje Valstybėje ir pagal įstatymus tos Valstybės, kurios rezidentė yra dividendus mokanti kompanija, bet:

a) jei dividendus moka kompanija, kuri yra Lietuvos rezidentė, Maltos rezidentui, kuris yra faktiškasis dividendų savininkas, Lietuvoje imamas mokestis negali būti didesnis kaip:

(i) 5 procentai bendros dividendų sumos, jei faktiškasis savininkas yra kompanija (išskyrus bendriją), kuri dividendus mokančioje kompanijoje tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 procentus kapitalo,

(ii) 15 procentų bendros dividendų sumos visais kitais atvejais;

b) jei dividendus moka kompanija, kuri yra Maltos rezidentė, Lietuvos rezidentui, kuris yra faktiškasis dividendų savininkas, Maltos mokestis, kuriuo apmokestinama bendra dividendų suma, negali būti didesnis už mokestį, imamą nuo pelno, iš kurio mokami dividendai.

Ši dalis neturi įtakos kompanijos pelno, iš kurio mokami dividendai, apmokestinimui.

3. Šiame straipsnyje terminas „dividendai“ – tai pajamos iš akcijų ar kitų dalyvavimo pelne teisių, kurios nėra skolinės pretenzijos, taip pat pajamos iš kitų teisių, kurios pagal Valstybės, kurios rezidentė yra pelną skirstanti kompanija, įstatymus yra apmokestinamos kaip pajamos iš akcijų.

4. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, jei faktiškasis dividendų savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti kompanija, per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o kontrolinis akcijų paketas, už kurį mokami dividendai, yra efektyviai susijęs su tokia nuolatine buveine ar nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.

5. Kai kompanija, kuri yra Susitariančiosios Valstybės rezidentė, gauna pelną ar pajamas iš kitos Susitariančiosios Valstybės, ta kita Valstybė negali apmokestinti kompanijos mokamų dividendų jokiu mokesčiu, išskyrus atvejus, kai tokie dividendai yra mokami tos kitos Valstybės rezidentui arba kai akcijų paketas, už kurį mokami dividendai, yra efektyviai susijęs su toje kitoje Valstybėje esančia nuolatine buveine ar nuolatine baze; ta kita Valstybė taip pat negali apmokestinti kompanijos nepaskirstyto pelno kompanijų nepaskirstyto pelno mokesčiu netgi tuo atveju, kai mokamus dividendus ar nepaskirstytą pelną, visą ar tik jo dalį, sudaro pelnas ar pajamos, gauti toje kitoje Valstybėje.

11 straipsnis

PALŪKANOS

1. Palūkanos, susidarančios Susitariančiojoje Valstybėje ir mokamos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

2. Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje ir pagal įstatymus tos Valstybės, kurioje jos susidaro, bet jei faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 procentų bendros palūkanų sumos.

3. Nepaisant 2 dalies nuostatų, palūkanos, susidarančios Susitariančiojoje Valstybėje, kurias gauna ir kurių faktiškasis savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės Vyriausybė, įskaitant jos vietos valdžią, centrinis bankas ar bet kokia finansinė institucija, nuosavybės teise visiškai priklausanti tai Vyriausybei, arba palūkanos, gaunamos iš paskolų, kurioms garantiją suteikė ta Vyriausybė, atleidžiamos nuo mokesčių pirmiau minėtoje Valstybėje.

4. Šiame straipsnyje terminas „palūkanos“ – tai pajamos iš bet kokios rūšies skolinių pretenzijų, nesvarbu, ar jos užtikrintos įkeitimu ar ne ir ar jos suteikia teisę dalyvauti skolininko pelne ar ne, o būtent – tai pajamos iš vyriausybės vertybinių popierių ir pajamos iš obligacijų ar skolinių įsipareigojimų, įskaitant su tokiais vertybiniais popieriais, obligacijomis ar skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas ir premijas. Terminas „palūkanos“ neapima tokių pajamų, kurios pagal 10 straipsnio nuostatas laikomos dividendais. Baudos už pavėluotus mokėjimus šiame straipsnyje nelaikomos palūkanomis.

5. 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, jei faktiškasis palūkanų savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje susidaro palūkanos, per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o skolinė pretenzija, už kurią mokamos palūkanos, yra efektyviai susijusi su tokia nuolatine buveine ar nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.

6. Laikoma, kad palūkanos susidaro Susitariančiojoje Valstybėje, jei jų mokėtojas yra tos Valstybės rezidentas. Tačiau kai palūkanas mokantis asmuo, nesvarbu, ar jis yra Susitariančiosios Valstybės rezidentas ar ne, turi Susitariančiojoje Valstybėje nuolatinę buveinę arba nuolatinę bazę, dėl kurios atsirado įsiskolinimas, už kurį mokamos palūkanos, ir tokias palūkanas moka ta nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė, tada laikoma, kad tokios palūkanos susidaro Valstybėje, kurioje toji nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė yra.

7. Jei dėl ypatingų santykių tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko arba tarp jų abiejų ir kokio nors kito asmens palūkanų suma, tenkanti skolinei pretenzijai, už kurią jos mokamos, yra didesnė už sumą, dėl kurios mokėtojas ir faktiškasis savininkas būtų susitarę, jei tokių santykių nebūtų, tai šio straipsnio nuostatos taikomos tik pastarajai sumai. Tokiu atveju išmokų perviršis lieka apmokestinamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Valstybės įstatymus, atsižvelgiant į kitas šios Sutarties nuostatas.

12 straipsnis

HONORARAS

1. Honoraras, susidarantis Susitariančiojoje Valstybėje ir mokamas kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje.

2. Tačiau toks honoraras taip pat gali būti apmokestinamas toje Susitariančiojoje Valstybėje ir pagal įstatymus tos Valstybės, kurioje jis susidaro, bet jei faktiškasis honoraro savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 procentų bendros honoraro sumos.

3. Šiame straipsnyje terminas „honoraras“ – tai bet kokios rūšies išmoka, gaunama kaip atlygis už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir filmus ar įrašus juostose ir kitose radijuje ar televizijoje naudojamose vaizdo ar garso atgaminimo priemonėse, bet kokio patento, prekių ženklo, dizaino ar modelio, plano, slaptos formulės ar proceso autorinėmis teisėmis arba už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga, arba už informaciją apie pramoninę, komercinę ar mokslinę patirtį.

4. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, jei faktiškasis honoraro savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje susidaro honoraras, per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o teisė ar turtas, už kurį mokamas honoraras, yra efektyviai susijęs su tokia nuolatine buveine ar nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.

5. Laikoma, kad honoraras susidaro Susitariančiojoje Valstybėje, jei jo mokėtojas yra tos Valstybės rezidentas. Tačiau kai honorarą mokantis asmuo, nesvarbu, ar jis yra Susitariančiosios Valstybės rezidentas ar ne, turi Susitariančiojoje Valstybėje nuolatinę buveinę arba nuolatinę bazę, dėl kurios atsirado įsipareigojimas mokėti honorarą, ir tokį honorarą moka ta nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė, tada laikoma, kad toks honoraras susidaro Valstybėje, kurioje toji nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė yra.

6. Jei dėl ypatingų santykių tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko arba jų abiejų ir kokio nors kito asmens honoraro suma, tenkanti naudojimui, teisei ar informacijai, už kurią jis mokamas, yra didesnė už sumą, dėl kurios mokėtojas ir faktiškasis savininkas būtų susitarę, jei tokių santykių nebūtų, tai šio straipsnio nuostatos taikomos tik pastarajai sumai. Tokiu atveju išmokų perviršis lieka apmokestinamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Valstybės įstatymus, atsižvelgiant į kitas šios Sutarties nuostatas.

13 straipsnis

TURTO PERLEIDIMAS

1. Pajamos arba prieaugio pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna iš šios Sutarties 6 straipsnyje minimo ir kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto perleidimo arba iš kompanijos, kurios aktyvų didžiąją dalį tiesiogiai ar netiesiogiai sudaro toks turtas, akcijų ar joms prilyginamos dalies perleidimo, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

2. Prieaugio pajamos, gaunamos perleidus kilnojamąjį turtą, sudarantį nuolatinės buveinės, kurią Susitariančiosios Valstybės įmonė turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, komercinei-ūkinei veiklai naudojamo turto dalį, arba kilnojamąjį turtą, priskiriamą nuolatinei bazei, kurią Susitariančiosios Valstybės rezidentas naudoja kitoje Susitariančiojoje Valstybėje teikdamas savarankiškas individualias paslaugas, įskaitant prieaugio pajamas, gaunamas perleidus tokią nuolatinę buveinę (atskirai ar kartu su visa įmone) ar tokią nuolatinę bazę, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

3. Prieaugio pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės įmonė, tarptautiniams gabenimams naudojanti jūrų laivus ar orlaivius, gauna iš tarptautiniams gabenimams naudojamų jūrų laivų ar orlaivių perleidimo arba iš su tokių laivų ar orlaivių naudojimu susijusio kilnojamojo turto perleidimo, apmokestinamos tik toje Valstybėje.

4. Prieaugio pajamos, gaunamos iš bet kokio kito turto perleidimo, išskyrus 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto turto, apmokestinamos tik toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentas yra turtą perleidęs asmuo.

14 straipsnis

SAVARANKIŠKOS INDIVIDUALIOS PASLAUGOS

1. Pajamos, kurias fizinis asmuo, Susitariančiosios Valstybės rezidentas, gauna teikdamas profesines paslaugas ar vykdydamas kitokią savarankišką veiklą, apmokestinamos tik toje Valstybėje, jei kitoje Susitariančiojoje Valstybėje savo veiklai vykdyti jis neturi nuolatinės bazės, kuria gali reguliariai naudotis. Jei jis tokią nuolatinę bazę turi, pajamos gali būti apmokestinamos kitoje Valstybėje, tačiau tik tokia jų dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei bazei. Jei fizinis asmuo, Susitariančios Valstybės rezidentas, neturi tokios nuolatinės bazės, bet kitoje Susitariančiojoje Valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikrais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas, laikoma, kad jis tais finansiniais metais toje kitoje Valstybėje turėjo nuolatinę bazę, kuria galėjo reguliariai naudotis, o pajamos, gaunamos iš pirmiau minėtos jo veiklos toje kitoje Valstybėje, priskiriamos tai nuolatinei bazei.

2. Terminas „profesinės paslaugos“ pirmiausia apima savarankišką mokslinę, literatūrinę, meninę, auklėjamąją ar mokomąją veiklą, taip pat savarankišką gydytojų, teisininkų, inžinierių, architektų, dantistų ir buhalterių veiklą.

15 straipsnis

SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSI VEIKLA

1. Atsižvelgiant į 16, 18 ir 19 straipsnių nuostatas, algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomąjį darbą, apmokestinami tik toje Valstybėje, jei samdomasis darbas nėra atliekamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje. Jei samdomasis darbas atliekamas kitoje Valstybėje, už jį gaunamas atlyginimas gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje.

2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, atlyginimas, kurį Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už kitoje Susitariančiojoje Valstybėje atliekamą samdomąjį darbą, apmokestinamas tik pirmiau minėtoje Valstybėje, jei:

a) gavėjas kitoje Valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikrais finansiniais metais, ištisai ar su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas ir

b) atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra kitos Valstybės rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, ir

c) atlyginimo sąnaudas padengia ne nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė, kurią darbdavys turi kitoje Valstybėje.

3. Nepaisant šio straipsnio ankstesnių nuostatų, atlyginimas už samdomąjį darbą, atliekamą laive ar orlaivyje, kurį tarptautiniam gabenimui naudoja Susitariančiosios Valstybės įmonė, gali būti apmokestinamas toje Valstybėje.

16 straipsnis

DIREKTORIŲ ATLYGINIMAI

Direktorių atlyginimai ar kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna kaip kompanijos, kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentės, direktorių valdybos ar bet kokio kito panašaus jos organo narys, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.

17 straipsnis

ARTISTAI IR SPORTININKAI

1. Nepaisant 14 ir 15 straipsnių nuostatų, pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna kaip atlikėjas, pavyzdžiui, teatro, kino, radijo ar televizijos artistas ar muzikantas, arba kaip sportininkas už savo individualią veiklą kaip tokią kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

2. Jei pajamos iš individualios atlikėjo ar sportininko veiklos atitenka ne pačiam atlikėjui ar sportininkui, bet kitam asmeniui, tai tos pajamos, nepaisant 7, 14 ir 15 straipsnių nuostatų, gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje atlikėjas ar sportininkas šią veiklą atlieka.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pajamoms, gaunamoms už atlikėjo ar sportininko veiklą Susitariančiojoje Valstybėje, jei jo vizitas į tą Valstybę visiškai ar didžiąja dalimi finansuojamas iš vienos ar abiejų Susitariančiųjų Valstybių arba jų vietos valdžios valstybinių fondų. Tokiu atveju pajamos apmokestinamos tik toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentas yra atlikėjas ar sportininkas.

18 straipsnis

PENSIJOS IR SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKOS

1. Atsižvelgiant į 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, pensijos ir kiti panašūs atlyginimai, mokami Susitariančiosios Valstybės rezidentui už praeityje dirbtą samdomąjį darbą, apmokestinami tik toje Valstybėje.

2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, mokamos pensijos ir kitos pagal Susitariančiosios Valstybės socialinės apsaugos įstatymus mokamos išmokos apmokestinamos tik toje Valstybėje.

19 straipsnis

VALSTYBĖS TARNYBA

1. a) Algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, išskyrus pensiją, kuriuos Susitariančioji Valstybė ar jos vietos valdžia moka fiziniam asmeniui už tarnybą tai Valstybei ar valdžiai, apmokestinami tik toje Valstybėje.

b) Tačiau tokios algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai apmokestinami tik kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, jei tarnyba atliekama toje Valstybėje ir fizinis asmuo yra tos Valstybės rezidentas, kuris:

(i) yra tos Valstybės nacionalinis subjektas arba

(ii) netapo tos Valstybės rezidentu tiktai dėl atliekamos tarnybos.

2. a) Bet kokia pensija, kurią fiziniam asmeniui moka Susitariančioji Valstybė ar jos vietos valdžia arba kuri mokama iš jų sukurtų fondų už tarnybą tai Valstybei ar valdžiai, apmokestinama tik toje Valstybėje.

b) Tačiau tokia pensija apmokestinama tik kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, jei fizinis asmuo yra tos Valstybės rezidentas ir nacionalinis subjektas.

3. 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatos taikomos algoms, darbo užmokesčiui ir kitiems panašiems atlyginimams bei pensijoms, mokamiems už tarnybą, susijusią su Susitariančiosios Valstybės ar jos vietos valdžios vykdoma komercine-ūkine veikla.

20 straipsnis

STUDENTAI

Išmokos, kurias savo pragyvenimui, mokslui ar praktiniam tobulinimuisi gauna studentas, mokinys ar praktikantas, kuris yra arba prieš pat atvykdamas į Susitariančiąją Valstybę buvo kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas ir kuris pirmiau minėtoje Valstybėje yra tik mokymosi ar tobulinimosi tikslais, nėra apmokestinamos pirmiau minėtoje Valstybėje, jei tos išmokos gaunamos iš šaltinių, esančių už tos Valstybės ribų.

21 straipsnis

VEIKLA KONTINENTINIAME ŠELFE

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos nepaisant šios Sutarties 4–20 straipsnių nuostatų.

2. Šiame straipsnyje terminas „veikla kontinentiniame šelfe“ – tai Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe vykdoma veikla, susijusi su toje Valstybėje esančio jūros dugno ir grunto bei jų gamtos išteklių žvalgymu ar eksploatavimu.

3. Asmuo, kuris yra Susitariančiosios Valstybės rezidentas ir kuris vykdo veiklą kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, atsižvelgiant į 4 dalį, laikomas vykdančiu komercinę-ūkinę veiklą toje kitoje Valstybėje per joje esančią nuolatinę buveinę ar nuolatinę bazę.

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jei veikla kontinentiniame šelfe bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis trunka ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje:

a) laikoma, kad veikla kontinentiniame šelfe, kurią vykdo asmuo, asocijuotas su kitu asmeniu, yra vykdoma to kito asmens, jei šio asmens veikla yra iš esmės panaši į tą, kurią vykdo pirmiau minėtas asmuo, išskyrus tą veiklos dalį, kuri vykdoma tuo pačiu metu, kaip ir jo paties veikla;

b) laikoma, kad asmuo yra asocijuotas su kitu asmeniu, jei vieną jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja kitas arba jei juos abu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja trečiasis asmuo ar tretieji asmenys.

5. Algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomąjį darbą, susijusį su kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe vykdoma veikla, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje, tačiau tik ta jų dalis, kuri gaunama už darbą, atliekamą tos kitos Valstybės kontinentiniame šelfe. Tačiau tokie atlyginimai apmokestinami tik pirmiau minėtoje Valstybėje, jei samdomasis darbas atliekamas darbdaviui, kuris nėra tos kitos Valstybės rezidentas, ir toks darbas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis trunka ne ilgiau kaip 30 dienų.

6. Prieaugio pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna, perleisdamas:

a) žvalgymo ar eksploatavimo teises arba

b) kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esantį turtą, kurio naudojimas susijęs su tos kitos Valstybės kontinentiniame šelfe vykdoma veikla, arba

c) akcijas, kurių vertę ar didžiąją jų vertės dalį tiesiogiai ar netiesiogiai sudaro tokios teisės, toks turtas ar tokios teisės ir toks turtas kartu paėmus,

gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

Šioje dalyje terminas „žvalgymo ar eksploatavimo teisės“ – tai teisės į aktyvus, sukurtus vykdant veiklą kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, arba į tokių aktyvų dalį, arba į naudą iš jų.

22 straipsnis

KITOS PAJAMOS

1. Šios Sutarties ankstesniuose straipsniuose neaptartos pajamų rūšys, kurias gauna Susitariančiosios Valstybės rezidentas, nesvarbu, kur susidarančios, apmokestinamos tik toje Valstybėje. Tačiau tokios pajamos, kurios susidaro kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, taip pat gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

2. 1 dalies nuostatos netaikomos pajamoms, išskyrus pajamas iš šios Sutarties 6 straipsnio 2 dalyje apibrėžto nekilnojamojo turto, jei tokių pajamų gavėjas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, vykdo komercinę-ūkinę veiklą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per joje esančią nuolatinę buveinę arba toje kitoje Valstybėje teikia savarankiškas individualias paslaugas iš joje esančios nuolatinės bazės, o teisė ar turtas, už kurį gaunamos pajamos, yra efektyviai susiję su tokia nuolatine buveine ar nuolatine baze. Tokiu atveju taikomos atitinkamai 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.

23 straipsnis

DVIGUBO APMOKESTINIMO PANAIKINIMAS

1. Lietuvos rezidentui dvigubas apmokestinimas panaikinamas tokiu būdu:

Kai Lietuvos rezidentas gauna pajamas, kurios remiantis šia Sutartimi gali būti apmokestinamos Maltoje, Lietuva, jei jos vidaus įstatymai nenumato palankesnio apmokestinimo, leidžia iš to rezidento pajamų mokesčio atimti sumą, lygią Maltoje sumokėtam tokių pajamų mokesčiui. Tačiau tokia atimama suma neturi būti didesnė už tą prieš atėmimą apskaičiuoto Lietuvos pajamų mokesčio dalį, kuri priskiriama pajamoms, kurios gali būti apmokestinamos Maltoje.

2. Maltos rezidentui dvigubas apmokestinimas panaikinamas tokiu būdu:

Atsižvelgiant į Maltos įstatymo dėl užsienyje sumokėto mokesčio įskaitymo į Maltos mokestį nuostatas, jei remiantis šios Sutarties nuostatomis į Maltos apmokestinimo bazę įtraukiamos iš Lietuvos šaltinių gautos pajamos, leidžiama Lietuvoje sumokėtą tokių pajamų mokestį įskaityti į atitinkamą Maltoje mokamą Maltos mokestį.

3. 1 ir 2 dalių tikslams laikoma, kad terminai „Maltoje sumokėtas tokių pajamų mokestis“ ir „Lietuvoje sumokėtas tokių pajamų mokestis“ pirmus penkerius šios Sutarties taikymo metus apima Maltos mokestį ar Lietuvos mokestį, kuris turėtų būti mokamas, tačiau pagal ekonomikos plėtrai skatinti skirto Maltos įstatymo ar Lietuvos įstatymo nuostatas yra sumažintas arba nuo kurio mokėjimo yra atleidžiama, tačiau apima tik tiek, kiek toks sumažinimas ar atleidimas taikomas pelnui, gaunamam iš gamybinės veiklos ar apdirbamosios pramonės arba iš žemės ūkio, žuvininkystės ar turizmo ir, taikant 1 dalį, veikla vykdoma Maltoje, o taikant 2 dalį, veikla vykdoma Lietuvoje.

24 straipsnis

NEDISKRIMINACIJA

1. Susitariančiosios Valstybės nacionalinio subjekto bet koks apmokestinimas ar bet kokie su juo susiję reikalavimai kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esant tokioms pat aplinkybėms, ypač rezidavimo požiūriu, neturi būti kitokie ar didesni už tos kitos Valstybės nacionalinių subjektų esamą ar galimą apmokestinimą ir su juo susijusius reikalavimus. Nepaisant 1 straipsnio nuostatų, ši nuostata taip pat taikoma asmenims, kurie nėra vienos ar abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai.

2. Nuolatinės buveinės, kurią Susitariančiosios Valstybės įmonė turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, apmokestinimas toje kitoje Valstybėje neturi būti mažiau palankus negu tos kitos Valstybės tą pačią veiklą vykdančių įmonių apmokestinimas. Ši nuostata neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti Susitariančiąją Valstybę apmokestinant teikti kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentams kokias nors asmenines nuolaidas, lengvatas ar sumažinimus, kokie suteikiami jos rezidentams dėl jų civilinio statuso ar šeimyninių aplinkybių.

3. Išskyrus atvejus, kai taikomos 9 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 7 dalies ar 12 straipsnio 6 dalies nuostatos, palūkanos, honoraras ar kitos išmokos, kurias Susitariančiosios Valstybės įmonė moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, nustatant tokios įmonės apmokestinamąjį pelną atimamos tokiomis pat sąlygomis, lyg jos būtų mokamos pirmiau minėtos Valstybės rezidentui.

4. Susitariančiosios Valstybės įmonių, kurių visas kapitalas ar jo dalis priklauso vienam ar daugiau kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentų arba yra jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas, bet koks apmokestinimas ar bet kokie su juo susiję reikalavimai pirmiau minėtoje Valstybėje neturi būti kitokie ar didesni už pirmiau minėtos Valstybės kitų panašių įmonių esamą ar galimą apmokestinimą ir su juo susijusius reikalavimus.

25 straipsnis

ABIPUSIO SUSITARIMO PROCEDŪRA

1. Kai asmuo mano, kad dėl vienos ar abiejų Susitariančiųjų Valstybių veiksmų jis yra arba bus apmokestinamas nesilaikant šios Sutarties nuostatų, jis gali nepriklausomai nuo tų Valstybių vidaus įstatymuose numatytų teisės gynimo priemonių šiuo klausimu kreiptis į Susitariančiosios Valstybės, kurios rezidentas jis yra, arba, jei jo atvejui taikoma 24 straipsnio 1 dalis, į Susitariančiosios Valstybės, kurios nacionalinis subjektas jis yra, kompetentingą asmenį. Kreiptis reikia per trejus metus, skaičiuojant nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, dėl kurių apmokestinimas neatitiko šios Sutarties nuostatų.

2. Jei kompetentingas asmuo mano, kad protestas pagrįstas ir jei jis pats negali rasti patenkinamo sprendimo, jis stengiasi šį klausimą išspręsti abipusiu susitarimu su kitos Susitariančiosios Valstybės kompetentingu asmeniu taip, kad būtų išvengta Sutarties neatitinkančio apmokestinimo. Bet koks pasiektas susitarimas vykdomas nepaisant Susitariančiųjų Valstybių vidaus įstatymuose nustatytų laiko apribojimų.

3. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys abipusiu susitarimu stengiasi išspręsti bet kokius sunkumus ar abejones, kylančias aiškinant ar taikant Sutartį. Jie taip pat gali vieni su kitais konsultuotis, kaip panaikinti dvigubą apmokestinimą Sutartyje nenumatytais atvejais.

4. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys, siekdami susitarimo pagal ankstesnes šio straipsnio dalis, gali vieni su kitais palaikyti tiesioginį ryšį, įskaitant bendrą iš jų pačių ar jų atstovų sudarytą komisiją.

26 straipsnis

KEITIMASis INFORMACIJA

1. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys keičiasi informacija, būtina įgyvendinant šios Sutarties nuostatas ar Susitariančiųjų Valstybių vidaus įstatymų, liečiančių mokesčius, kuriems taikoma Sutartis, nuostatas, tiek, kiek jose numatytas apmokestinimas neprieštarauja Sutarčiai. Keitimasis informacija neapsiriboja 1 straipsniu. Bet kokia Susitariančiosios Valstybės gaunama informacija laikoma slapta taip, kaip ir informacija, gaunama pagal tos Valstybės vidaus įstatymus, ir atskleidžiama tik asmenims ar institucijoms (įskaitant teismus ir administracines institucijas), dalyvaujantiems apskaičiuojant ar renkant, priverstinai išieškant ar teismo keliu persekiojant arba nagrinėjant apeliacijas dėl mokesčių, kuriems taikoma Sutartis. Tokie asmenys ar institucijos šią informaciją naudoja tik tokiems tikslams. Jie gali tokią informaciją atskleisti viešuose teismo posėdžiuose ar teismo sprendimuose.

2. 1 dalies nuostatos jokiu būdu negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios Susitariančiąją Valstybę:

a) vykdyti administracines priemones, kurios neatitinka tos ar kitos Susitariančiosios Valstybės įstatymų ar administravimo praktikos,

b) teikti informaciją, kurios negalima teikti pagal tos ar kitos Susitariančiosios Valstybės įstatymus ar įprastą administravimo tvarką,

c) teikti informaciją, kuri atskleistų kokią nors veiklos, komercinės-ūkinės veiklos, pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptį arba veiklos procesą, arba informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų valstybės politikai (ordre public).

27 straipsnis

MOKESČIŲ LENGVATŲ APRIBOJIMAI

1. Kai pagal kurią nors šios Sutarties nuostatą kokioms nors pajamoms Susitariančiojoje Valstybėje taikoma mokestinė lengvata, o pagal kitoje Susitariančiojoje Valstybėje galiojantį įstatymą asmuo už tas pajamas yra apmokestinamas atsižvelgiant į sumą, persiųstą ar gautą toje kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, o ne į visą jų sumą, tada lengvata, kurią remiantis šia Sutartimi leidžiama taikyti pirmiau minėtoje Susitariančiojoje Valstybėje, taikoma tik tai pajamų daliai, kuri apmokestinama kitoje Susitariančiojoje Valstybėje.

2. Šios Sutarties nuostatos netaikomos asmenims, kuriems, remiantis vienos iš Susitariančiųjų Valstybių įstatymais ar administravimo praktika, taikomas specialus fiskalinis režimas, nustatytas šios Sutarties Protokole. Jos taip pat netaikomos pajamoms, kurias iš tokių asmenų gauna kitos Susitariančiosios valstybės rezidentas, taip pat tokio asmens, kurio savininkas yra toks rezidentas, akcijoms ir kitoms teisėms į jį.

3. Nepaisant jokių kitų šios Sutarties nuostatų, Susitariančiosios Valstybės rezidentas negali kitoje Susitariančiojoje Valstybėje pasinaudoti jokiu šioje Sutartyje numatytu mokesčių sumažinimu ar atleidimu nuo jų, jei tokio rezidento ar su tokiu rezidentu susijusio kokio nors asmens sukūrimo ar buvimo pagrindinis tikslas ar vienas iš pagrindinių tikslų buvo pasinaudoti šios Sutarties teikiama nauda, kuri nebūtų galima kitu atveju.

28 straipsnis

DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ IR KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJAI

Ši Sutartis neturi įtakos mokestinėms privilegijoms, suteikiamoms diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų darbuotojams remiantis bendromis tarptautinės teisės normomis arba specialių susitarimų nuostatomis.

29 straipsnis

ĮSIGALIOJIMAS

1. Susitariančiųjų Valstybių vyriausybės diplomatiniais kanalais praneša viena kitai apie šiai Sutarčiai įsigalioti būtinų teisinių reikalavimų įvykdymą.

2. Sutartis įsigalioja vėlesniojo iš 1 dalyje nurodytų pranešimų gavimo dieną, ir jos nuostatos pradedamos taikyti:

a) Lietuvoje:

(i) mokesčiams, išskaitomiems jų susidarymo vietoje – apmokestinant pajamas, gaunamas kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais įsigaliojo Sutartis, sausio pirmą dieną ar po jos,

(ii) kitiems pajamų mokesčiams – imant mokesčius už bet kuriuos finansinius metus, prasidedančius kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais įsigaliojo Sutartis, sausio pirmą dieną ar po jos;

b) Maltoje:

mokesčiams už pajamas, gaunamas atitinkamai bet kuriais kalendoriniais metais arba ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiais kalendorinių metų, einančių iškart po šios Sutarties įsigaliojimo dienos, sausio pirmą dieną ar po jos.

30 straipsnis

NUTRAUKIMAS

Ši Sutartis galioja tol, kol jos nenutraukia viena iš Susitariančiųjų Valstybių. Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali Sutartį nutraukti, diplomatiniais kanalais perduodama raštišką pranešimą apie nutraukimą mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurių kalendorinių metų pabaigos. Tokiu atveju Sutartis nebetaikoma:

a) Lietuvoje:

(i) mokesčiams, išskaitomiems jų susidarymo vietoje – neapmokestinant pajamų, gaunamų kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, sausio pirmą dieną ir po jos,

(ii) kitiems pajamų mokesčiams – neimant mokesčių už bet kuriuos finansinius metus, prasidedančius kalendorinių metų, einančių iškart po tų metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, sausio pirmą dieną ar po jos;

b) Maltoje:

mokesčiams už pajamas, gaunamas atitinkamai bet kuriais kalendoriniais metais ar ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiais kalendorinių metų, einančių iškart po pranešimo perdavimo dienos, sausio pirmą dieną ar po jos.

Visa tai liudydami šią Sutartį žemiau pasirašo atitinkamai tam įgalioti asmenys.

Sudaryta dviem egzemplioriais Vilniuje 2001 m. gegužės 17 d. lietuvių ir anglų kalbomis, abu tekstai turi vienodą galią.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu

Maltos Vyriausybės vardu

______________

PROTOKOLAS

Pasirašydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Maltos Vyriausybės Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pajamų mokesčių slėpimo prevencijos (toliau – Sutartis), žemiau pasirašę asmenys susitarė dėl šių nuostatų, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis:

1. Dėl 4 straipsnio 3 dalies

Susitarta, kad pagal Lietuvos vidaus įstatymus kompanija mokesčių tikslams gali būti laikoma rezidente tik tada, jei ji yra įsteigta Lietuvoje. Jei tokie įstatymai būtų pakeisti ir rezidavimo vieta mokesčių tikslams būtų nustatoma remiantis taip pat ir kompanijos efektyvaus vadovavimo vieta, tada, kai kompanija yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentė, ji laikoma rezidente tik tos Susitariančiosios Valstybės, kurioje yra jos efektyvaus vadovavimo vieta. Ši nuostata taikoma nuo tos dienos, nuo kurios įsigalioja minėtas įstatymo pakeitimas.

2. Dėl 7 straipsnio 1 dalies

Susitarta, kad Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas, gaunamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje parduodant tokius pačius ar panašius gaminius ar prekes kaip tie, kurie parduodami per toje kitoje Valstybėje esančią nuolatinę buveinę, arba kitoje Susitariančiojoje Valstybėje vykdant kitą komercinę-ūkinę veiklą, tokią pačią ar panašią į vykdomą per tokią nuolatinę buveinę, gali būti priskiriamas tai nuolatinei buveinei, jei nustatoma, kad toks pardavimas ar veikla buvo organizuojami tokiu būdu, kad būtų išvengta apmokestinimo toje kitoje Valstybėje.

3. Dėl 7 straipsnio 3 dalies

Susitarta, kad išlaidos, kurias Susitariančioji Valstybė leidžia atimti, apima tik tas išlaidas, kurias atimti leidžiama pagal tos Valstybės vidaus įstatymus.

4. Dėl 27 straipsnio 2 dalies susitarta, kad:

a) Lietuvos atveju nėra įstatymų ar administravimo praktikos, pagal kuriuos asmenims galėtų būti taikomas specialus fiskalinis režimas;

b) Maltos atveju asmenys, kuriems taikomas specialus fiskalinis režimas, yra šie:

(i) asmenys, kuriems suteikiama speciali mokestinė lengvata pagal 1994 metų Maltos finansinių paslaugų centro įstatymą (Malta Financial Services Centre Act), išskyrus tuos asmenis, kurie pasirenka būti apmokestinami pagal Pajamų mokesčio įstatymo (Income Tax Act (Cap. 123)) ir 1994 metų Pajamų mokesčio valdymo įstatymo (Income Tax Management Act) normalias nuostatas; arba

(ii) asmenys, kurių pelnas, gaunamas vykdant tarptautinius gabenimus laivais, nėra apmokestinamas tiek, kiek tai numatyta 1973 metų Prekybos laivyno įstatyme (Merchant Shipping Act); arba

(iii) asmenys, kurių iš tresto gaunamai paskirstyto pelno daliai pagal Trestų įstatymą (Trusts Act) suteikiama kokia nors speciali mokestinė lengvata, jei tame įstatyme nustatytam trestui nėra suteikiamas juridinio asmens statusas ir todėl jis pats negali pasinaudoti šia Sutartimi;

c) jei kuri nors iš Susitariančiųjų Valstybių priimtų kokį nors įstatymą, iš esmės panašų į b) punkte nurodytus, ir jei Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys susitartų, kad tokiam įstatymui būtų taikomos 27 straipsnio 2 dalies sąlygos, tai bet kuriam asmeniui, kuriam pagal tą įstatymą būtų suteikiama kokia nors speciali mokestinė lengvata, šios Sutarties nuostatos taip pat nebūtų taikomos.

Visa tai liudydami šį Protokolą žemiau pasirašo atitinkamai tam įgalioti asmenys.

Sudaryta dviem egzemplioriais Vilniuje 2001 m. gegužės 17 d. lietuvių ir anglų kalbomis, abu tekstai turi vienodą galią.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu

Maltos Vyriausybės vardu

______________