LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMOS IR VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMOS I ETAPO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. rugsėjo 25 d. Nr. 1496

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. VIII-1947 „Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo“ (Žin., 2000, Nr. 82-2481) 2 straipsnio 1 punktu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 305 „Dėl Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo“ ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 18 d. pareiškimą „Dėl Lietuvos žydų kultūros palikimo“ (Žin., 2000, Nr. 88-2697), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programą (pridedama).

2. Patvirtinti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos I etapo įgyvendinimo priemones (pridedama).

3. Pavesti Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui kartu su Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondu parengti ir iki 2002 m. spalio 10 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos vykdymo koordinacinės tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo.

4. Rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybei skirti lėšų Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programai įgyvendinti.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Kultūros ministrė                                                                            Roma Dovydėnienė

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu

Nr. 1496

VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sudėtinė Lietuvos kultūros paveldo dalis yra žydų sukurtos materialiosios vertybės ir memorialinės vietos.

2. Lietuvos sostinė Vilnius – ypač svarbus pasaulio žydų visuomenės istorijai. Nuo XVIII a. Vilnius tapo Europos žydų centru ir įgavo Lietuvos Jeruzalės vardą. Vilniaus žydų visuomenė garsėja žymiais mokslo, kultūros veikėjais, gabiais amatininkais, geriausiomis religinėmis ir pasaulietinėmis tradicijomis. Ilgus šimtmečius gyvenusi ir kūrusi Vilniuje ji suformavo Vilniaus miesto dalį, organiškai įsiliejančią į viso miesto visuomenės gyvenimą ir urbanistinę struktūrą.

3. Vilniaus senamiestis, nukentėjęs per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais, vis dėlto išsaugojo bendrą viduramžių miesto urbanistinę charakteristiką ir savitumus. Dėl ypač didelės istorinės, urbanistinės ir architektūrinės vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ (Žin., 1998, Nr. 49-1342) Vilniaus senamiestis paskelbtas kultūros paminklu ir įrašytas į pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Patvirtintas Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektas įteisino išlikusios autentiškos visumos išsaugojimo atkuriant pažeistą urbanistinę sandarą strategiją.

4. Vilniuje išliko istorijos negandų naikintos žydų kultūros pėdsakų. Tai istoriniai žydų gausiai gyventi kvartalai ir prarastos svarbiausiosios jų dalys, kurių atkūrimas liudija Lietuvos visuomenės ir valstybės siekį išsaugoti ir įamžinti Lietuvoje šimtmečiais kurtas žydų kultūros vertybes. Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimas neginčija nekilnojamojo turto dabartinės nuosavybės, įsitraukia į bendrą senamiesčio atkūrimo tendenciją. Atkurti pasirinkti šie Vilniaus senamiesčio fragmentai:

4.1. per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusių ir tarybiniais laikais nugriautų pastatų vietos 55-ajame kvartale (kvartalo pietinė dalis – neužstatyta teritorija tarp Mėsinių, Dysnos, Rūdininkų gatvių ir Šiuolaikinio meno centro) ir 60-ajame kvartale (teritorija ribojama Ašmenos, Mėsinių, Dysnos gatvėmis). Remiantis išlikusia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga, restauruojamas kvartalų urbanistinis audinys ir gatvių vaizdas, atkuriama nugriautų pastatų architektūra, smulkių mėsos parduotuvių (parduotuvėlių) vidaus erdvių ir žydų banko interjero pagrindiniai bruožai. Numatoma atstatytų pastatų paskirtis – gyvenamieji butai ir (ar) viešbučiai, prekybos, viešojo maitinimo ir kitų komercinių paslaugų įstaigos;

4.2. per Antrąjį pasaulinį karą apnaikintų ir 1955–1957 metais nugriautų Didžiosios sinagogos, mokyklos kiemo ir bibliotekos, Vilniaus Gaono Elijahu namų vieta 32-ajame kvartale (teritorija prie esamo vaikų darželio prie Žydų gatvės, buvęs Didžiosios sinagogos sklypas), taip pat 33-iojo kvartalo (neužstatyta teritorija tarp Žydų ir M. Antokolskio gatvių) ir 34-ojo kvartalo (neužstatyta teritorija prie M. Antokolskio gatvės) nugriauti fragmentai su Ramaileso skersgatviu (pasažu) ir būdingomis M. Antokolskio gatvės arkomis. Remiantis išlikusia gausia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga, maksimaliai restauruojamas urbanistinis audinys ir gatvių vaizdas, atkuriama nugriautų pastatų architektūra ir interjerų fragmentai, konservuojami, restauruojami ir pritaikomi išlikę rūsiai ar žemiau dabartinio žemės paviršiaus likusios statinių dalys. Regeneruojant šią Vilniaus senamiesčio vietą, numatoma atkurti kultūrinio ir dvasinio Vilniaus žydų centro visumą, suteikiant jam memorialinį pobūdį, atkuriant gyvenamosios ir komercinės aplinkos fragmentus, įrengiant krautuves, įvairių paslaugų įstaigas ir dirbtuves, viešbučius ir miestiečių gyvenamuosius butus;

4.3. per Antrąjį pasaulinį karą stipriai nukentėjęs, o pokariu nugriovus išlikusius griuvėsius sunaikintas 37-asis kvartalas (neužstatyta teritorija tarp Šv. Jono, Gaono ir Švarco gatvių). Čia svarbiausia atkurti istorinius pastatus su geto vartų bokštu prie Šv. Jono gatvės. Jų pirmuosiuose aukštuose ketinama įrengti prekybos įstaigas, restoranus ir kavines, įvairių paslaugų įstaigas ir dirbtuves, o viršutiniuose aukštuose – gyvenamuosius butus ir viešbučių patalpas.

Tokį pasirinkimą lėmė siekis įamžinti žydų kultūrinį ir religinį centrą, parodyti žydų gyvenseną, istorinio geto urbanistinius ir architektūrinius savitumus. Atstatoma bus pagal archeologinių ir istorinių tyrimų duomenis, atkuriant sunaikintas urbanistines struktūras. Pagrindiniai pastatų fasadai, charakteringiausi skersgatviai ir gatvelės turės išlaikyti būdingus žydų gyvensenos atributus – spalvas, reklamos iškabas, užrašus ir kitus smulkius elementus, o pastatų interjeras ir kiemai galės būti kuriami laisviau. Atstatytieji fragmentai skirstomi į dvi grupes: objektus, respektuojančius žydų kultūrą ir skirtus žydų visuomenės poreikiams tenkinti, ir objektus, skirtus investuotojų komerciniams tikslams.

5. 2000 metais parengtas Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo statybos pagrindimas (rengėjas – akcinė bendrovė Paminklų restauravimo institutas).

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Svarbiausieji Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos tikslai yra:

6.1. išsaugoti ir įamžinti išlikusį Vilniaus senamiestyje šimtmečiais kurtą žydų kultūros paveldą, išryškinti žydų gyventų kvartalų urbanistinį, architektūrinį ir etnografinį savitumą;

6.2. įamžinti, architektūriškai restauruoti ir atkurti buvusį Vilniaus žydų kultūros ir religijos centrą – parodyti istorinę jo reikšmę Vilniui, Lietuvai ir pasauliui;

6.3. restauruoti ir integruoti į urbanistinę visumą Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekte ir Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategijoje numatytą atkurti pažeistą svarbios miesto dalies urbanistinę sandarą ir architektūrinį vaizdą;

6.4. laiduoti Vilniaus žydų kultūros paveldo prieinamumą, patrauklumą ir reikšmingumą, siekiant plačiau plėtoti švietimą ir kultūrinį turizmą.

7. Svarbiausieji šios programos įgyvendinimo uždaviniai yra:

7.1. paspartinti, planingai ir veiksmingai vykdyti tvarkymo, restauravimo ir atkūrimo darbus Vilniaus senamiesčio istorinio geto dalyje;

7.2. įtraukti į šios programos įgyvendinimą pasaulio žydų visuomenę, jaunimą, kultūros paveldo apsaugos organizacijas ir fondus;

7.3. plačiau pritraukti į Vilniaus senamiesčio tvarkymo ir atgaivinimo darbus Lietuvos ir užsienio verslą, investicijas;

7.4. atkurti Vilniuje žydų kultūrinį ir religinį centrą.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

8. Numatomi šie programos įgyvendinimo etapai:

8.1. per pirmąjį etapą (2002 metų IV ketvirtis-2003 metų IV ketvirtis) numatoma:

8.1.1. parengti ir patvirtinti Vilniaus senamiesčio sklypų, skirtų Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti (32-asis, 33-iasis, 34-asis, 37-asis ir 55-asis kvartalai), detaliuosius planus, nustatyti šių sklypų paskirtį įstatymų numatyta tvarka;

8.1.2. perduoti valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirtus valstybinės žemės sklypus (išskyrus buvusį Didžiosios sinagogos sklypą, nurodytą 4.2 punkte);

8.1.3. išspręsti įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirto valstybinės žemės sklypo 60-ajame kvartale nuomos klausimus (pagal paminklosaugines ir specialiąsias tvarkymo ir naudojimo sąlygas), suderinus su Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondu;

8.1.4. parengti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos II etapo įgyvendinimo priemones;

8.1.5. įrengti ekspoziciją „Vilnius – dingusi Šiaurės Jeruzalė“;

8.2. per antrąjį etapą (2004 metų I ketvirtis-2005 metų II ketvirtis) numatoma:

8.2.1. ieškoti investicijų į Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimą ir kaupti lėšas Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondo specialiojoje sąskaitoje;

8.2.2. atrinkti objektus, tvarkytinus pirmiausia, parengti ir patvirtinti tarptautinio konkurso sąlygas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. VIII-1947 „Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo“;

8.2.3. sudaryti su investuotojais žemės sklypų, skirtų Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti, nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka;

8.2.4. kompleksiškai tirti Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirtus sklypus (archeologiniai, istoriniai, architektūriniai, menotyriniai, kitokie tyrimai);

8.2.5. vykdyti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo projektavimo darbus;

8.3. per trečiąjį etapą (2005 metų III ketvirtis-2008 metų II ketvirtis) numatoma:

8.3.1. vykdyti pagal patvirtintus projektus Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo darbus;

8.3.2. priimti naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atstatytus pastatus.

IV. PROGRAMOS VYKDYMAS IR KOORDINAVIMAS

9. Šios programos vykdytoja – Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondu.

10. Šios programos vykdymą koordinuoja Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos vykdymo koordinacinė taryba.

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

11. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų, Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondo lėšomis.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu

Nr. 1496

VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMOS I

ETAPO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Įvykdymo terminai	Finansavimo šaltiniai
1. Parengti ir patvirtinti Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirtų valstybinės žemės sklypų (32-asis, 33-iasis, 34-asis, 37-asis ir 55-asis kvartalai) detaliuosius planus, nustatyti šių sklypų paskirtį įstatymų numatyta tvarka	Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininkas	2003 metų III ketvirtis	Vilniaus miesto savivaldybės lėšos
2. Išspręsti įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirto valstybinės žemės sklypo 60-ajame kvartale nuomos klausimus (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registras Nr. 01)	Vilniaus apskrities viršininkas, Vilniaus miesto savivaldybė	2002 metų IV ketvirtis	Vilniaus miesto savivaldybės lėšos
3. Perduoti valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirtus valstybinės žemės sklypus (išskyrus Didžiosios sinagogos sklypą)	Vilniaus apskrities viršininkas	2003 metų IV ketvirtis
4. Įrengti ekspoziciją „ Vilnius – dingusi Šiaurės Jeruzalė“	Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus	2003 metų IV ketvirtis	Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
5. Parengti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos II etapo įgyvendinimo priemones	Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondas	2003 metų IV ketvirtis

______________