LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
Dėl PAKLAUSIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI
2012 m. lapkričio 7 d. Nr. 1K-1262
Vilnius
1 straipsnis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 106 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnio 1 punktu ir 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalimi ir 95 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į Tautininkų sąjungos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos skundus,
2 straipsnis.
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 106 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento teisė prašyti Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus.
2. Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius.
3. Konstitucinis Teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendime konstatavo, jog „Seimo rinkimų įstatyme, inter alia šio įstatymo 86 straipsnio 2, 5 dalyse, 93 straipsnio 2 dalyje (2004 m. gegužės 11 d. redakcija), 94 straipsnio 1 dalyje, ir Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje juridiniam faktui – Vyriausiosios rinkimų komisijos Seimo rinkimų rezultatų paskelbimui, su kuriuo tam tikrose Seimo rinkimų įstatymo ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatose yra siejamas atitinkamų terminų skaičiavimas, apibūdinti vartojamos skirtingos formuluotės, kaip antai: oficialus galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas (Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalis), galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas (Seimo rinkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis (2004 m. gegužės 11 d. redakcija), rinkimų rezultatų paskelbimas (Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalis), oficialių rinkimų rezultatų paskelbimas (Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 dalis)“. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad „formuluotės: oficialus galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas, galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas, rinkimų rezultatų paskelbimas, oficialių rinkimų rezultatų paskelbimas – negali būti priešpriešinamos, aiškinamos skirtingai; Seimo rinkimų įstatyme, Konstitucinio Teismo įstatyme ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatyto visuminio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad galutiniai rinkimų rezultatai, nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, yra oficialūs rinkimų rezultatai, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija turi skelbti oficialiai“.
4. Vyriausioji rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir galutinius rinkimų rezultatus 67 vienmandatėse rinkimų apygardose (inter alia vienmandatėse Šilutės–Pagėgių (Nr. 32), Biržų–Kupiškio (Nr. 48), Širvintų–Vilniaus (Nr. 55), Vilniaus–Trakų (Nr. 57), Kaišiadorių–Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr. 62), Pajūrio (Nr. 22) rinkimų apygardose) oficialiai paskelbė 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“, kuris buvo paskelbtas internete. Dėl galutinių balsavimo rezultatų Šilutės–Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 32 patvirtinimo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija priėmė dar vieną sprendimą – 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. Sp-324 „Dėl galutinių balsavimo rezultatų patvirtinimo Šilutės–Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 32“, kuris taip pat buvo paskelbtas internete. Taigi, galutiniai 2012 m. Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir minėtose vienmandatėse rinkimų apygardose oficialiai paskelbti 2012 m. lapkričio 4 d. – paskelbus juos internete.
3 straipsnis.
1. Sąžiningi rinkimai – pamatinė demokratijos sąlyga. Todėl rinkimai, jeigu jie vyksta pažeidžiant esminius konstitucinius demokratinių ir laisvų rinkimų principus, negali būti laikomi demokratiškais ir laisvais, o tokiuose rinkimuose išrinkti asmenys negali įgauti Tautos atstovų teisių bei įgaliojimų veikti Tautos vardu ir interesais. Bet kokios abejonės dėl galimų rinkimų įstatymų pažeidimų ir rinkimų rezultatų teisėtumo privalo būti pašalintos, iki išrinkta valdžios institucija gauna įgaliojimus veikti, nes priešingu atveju būtų pakirstas pasitikėjimas Tautos atstovybe ir pačia valstybe. Tačiau praktikoje galimos situacijos, kai šiurkštūs rinkimų įstatymų pažeidimai nustatomi arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais tada, kai išrinkti Tautos atstovai jau yra įgiję įgaliojimus veikti, ir dėl tokių rinkimų įstatymų pažeidimų arba rinkimų pripažinimo negaliojančiais jų Seimo narių įgaliojimai turi nutrūkti remiantis Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktu. Konstitucinis Teismas nėra suformulavęs oficialiosios konstitucinės doktrinos dėl to, kaip turėtų būti aiškinama Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte įtvirtinta nuostata. Analizuojant visas situacijas, kurios galėtų kilti praktikoje Konstituciniam Teismui priėmus išvadą pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir siekiant aiškumo, stabilumo, vienodo Konstitucijos nuostatų valstybėje supratimo, būtų labai svarbi Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas, oficialioji konstitucinė doktrina.
2. Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras.
3. Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatuota ir tai, jog ypač neleistina, kad rinkimų finansavimas būtų neskaidrus ar nekontroliuojamas, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos tokios rinkimų technologijos, kurios prieštarauja moralei, teisingumui, visuomenės darnai; pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą; tai tolygu rinkėjų papirkinėjimui, reiškiančiam, kad iš Lietuvos Respublikos piliečių atimama teisė laisvai, patiems pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose, o iš Tautos – teisė išsirinkti tokią Tautos atstovybę, kuri reikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią.
4. Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 26 d. išvadoje konstatavo, kad masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu; tokie rinkimų principų pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu. Masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimus ar kitokius visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtus renginius vykstant rinkimų procesui, taip skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Šioje išvadoje Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad preziumuotina, jog masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo atvejai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams.
4 straipsnis.
1. Tautininkų sąjunga, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicijos), iškėlusio kandidatus į Seimo narius, narė, 2012 m. lapkričio 5 d. pateikė Respublikos Prezidentei skundą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5, 51, 61, 67, 671, 84, 87 straipsnių pažeidimų per 2012 m. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėse Šilutės–Pagėgių (Nr. 32), Biržų–Kupiškio (Nr. 48), Širvintų–Vilniaus (Nr. 55), Vilniaus–Trakų (Nr. 57), Kaišiadorių–Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr. 62) rinkimų apygardose. Galutiniai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėse Šilutės–Pagėgių (Nr. 32), Biržų–Kupiškio (Nr. 48), Širvintų–Vilniaus (Nr. 55), Vilniaus–Trakų (Nr. 57), Kaišiadorių–Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr. 62) rinkimų apygardose buvo nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“. Tautininkų sąjungos nuomone, dėl masinių ir (arba) sisteminių rinkėjų papirkimo atvejų (inter alia bausmės vykdymo vietose), kitų šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų balsuojant Seimo rinkimuose 2012 m. spalio 14 d., inter alia balsuojant vienmandatėse Šilutės–Pagėgių (Nr. 32), Biržų–Kupiškio (Nr. 48), Širvintų–Vilniaus (Nr. 55), Vilniaus–Trakų (Nr. 57), Kaišiadorių–Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr. 62), Zarasų–Visagino (Nr. 52) rinkimų apygardose, Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ negalėjo nustatyti esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat minėtose vienmandatėse rinkimų apygardose, todėl šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ta apimtimi, kuria buvo nustatyti galutiniai rinkimų rezultatai daugiamandatėje ir minėtose vienmandatėse rinkimų apygardose (išskyrus vienmandatę Zarasų–Visagino rinkimų apygardą Nr. 52), negali būti laikomas teisėtu. Tautininkų sąjungos skunde išdėstytos aplinkybės, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta medžiaga (gauti skundai, tyrimo išvados, priimti sprendimai) gali būti vertinamos kaip sudarančios prielaidas abejoti tuo, ar patvirtinant galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėse Šilutės–Pagėgių (Nr. 32), Biržų–Kupiškio (Nr. 48), Širvintų–Vilniaus (Nr. 55), Vilniaus–Trakų (Nr. 57), Kaišiadorių–Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr. 62) rinkimų apygardose nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iškėlusi Nijolę Šatienę kandidate į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Biržų–Kupiškio rinkimų apygardoje Nr. 48, 2012 m. lapkričio 5 d. pateikė Respublikos Prezidentei skundą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga abejoja, ar Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ tiek, kiek jame nustatyti galutiniai rinkimų rezultatai vienmandatėje Biržų–Kupiškio rinkimų apygardoje Nr. 48, yra teisėtas, nes dėl pirmajame balsavimo ture šioje rinkimų apygardoje padarytų pažeidimų, turėjusių esminę įtaką rinkimų rezultatams, pirmojo balsavimo 2012 m. spalio 14 d. rinkimų rezultatai turėjo būti pripažinti negaliojančiais. Skunde išdėstytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip Seimo rinkimų įstatymo 74–82 straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimai. Skunde nurodoma, kad Biržų–Kupiškio rinkimų apygardos komisija surašė Priėmimo–perdavimo aktą, kad perėmė iš Kaštonų rinkimų apylinkės komisijos 4321 biuletenį (referendumo 1429, vienmandatės 1386, daugiamandatės 1506) ir išvežė į apygardos būstinę. Perėmimas ir gabenimas neužfiksuotas techninėmis priemonėmis, nedalyvavo policija ar stebėtojai. Apygardoje perskaičiavus surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kad yra 4773 biuleteniai (referendumo 1592, vienmandatės 1584, daugiamandatės 1597). Skirtumas iš viso 452 (referendumo 163, vienmandatės 198, daugiamandatės 91). Apygardos komisijos aiškinimas, kad Priėmimo–perdavimo akte neįrašyti balsavimo paštu vokai (153), nepašalina visų abejonių dėl neatitikimų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 20 d. posėdžio protokole taip pat nurodyta, kad yra dingę vienmandatės 70 biuletenių, daugiamandatės 48, tačiau nedetalizuojama, kokios to priežastys. Vyriausioji rinkimų komisija, perskaičiavusi vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius Kaštonų apylinkėje, nustatė, kad yra 1582 biuleteniai (1519 galiojantys ir 63 negaliojantys). Suskaičiavus įrašus ir parašus, nustatyta, kad balsavo 1584 rinkėjai, iš jų 158 balsavo paštu. Tikėtina, kad 2 biuleteniai dingo. Dėl to, kad gabenant ir skaičiuojant biuletenius nebuvo laikomasi Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad yra dingusių biuletenių, o negaliojančių biuletenių skaičius 63, negalima pašalinti abejonių, ar nebuvo sudarytos sąlygos daryti įtaką rinkimų rezultatams vienmandatėje Biržų–Kupiškio rinkimų apygardoje, nes Aleksandras Zeltinis gavo 3084, Ritas Vaiginas 3079, Nijolė Šatienė 3055, t. y. skirtumas tarp pirmo ir antro kandidato 5, tarp antro ir trečio 22 balsai. Be to, pažymėtina, kad 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta kandidatė į Seimo narius Nijolė Šatienė kreipėsi dėl balsų apygardoje perskaičiavimo. Biržų–Kupiškio apygardos Nr. 48 rinkimų komisija 2012 m. spalio 17 d. raštu atsisakė perskaičiuoti visos rinkimų apygardos balsus. 2012 m. spalio 18 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą prašė perskaičiuoti balsus visoje Biržų–Kupiškio rinkimų apygardoje, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. spalio 20 d. posėdyje šį prašymą atmetė. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 82 straipsnio 6 dalį apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos ar kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp už pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 82 straipsnio 7 dalį apygardos rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir organizuoja balsų perskaičiavimą. Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus, nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų paduoti balsai (sisteminis teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad perskaičiuojami visi tos rinkimų apygardos rinkėjų paduoti balsai). Taigi, Seimo rinkimų įstatyme nustatytos sąlygos, kada privalo būti perskaičiuojami balsai visoje apygardoje. Svarstytina, ar šioje situacijoje nurodytos teisės normos neturėjo būti taikomos, nes balsų skirtumas tarp už pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų buvo mažesnis nei 50, o perskaičiavus balsus, nustatyti kitokie balsų skaičiavimo rezultatai, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija (Aleksandro Zeltinio gauti balsai sumažėjo 5 balsais, Rito Vaigino – padidėjo 1 balsu, Daliaus Bitaičio – sumažėjo 1 balsu). Tik šiuo atveju, apygardos rinkimų komisija atliko apylinkės rinkimų komisijos funkcijas, o perskaičiavimą atliko Vyriausioji rinkimų komisija, kuri nustatė kitokius balsų skaičiavimo rezultatus Kaštonų rinkimų apylinkėje.
3. Darbo partija, iškėlusi Genoveitą Krasauskienę kandidate į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Pajūrio rinkimų apygardoje Nr. 22, 2012 m. lapkričio 5 d. pateikė Respublikos Prezidentei skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“. Darbo partija skunde išdėstė nuomonę, kad šiuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu tiek, kiek juo nustatyti galutiniai rinkimų rezultatai vienmandatėje Pajūrio rinkimų apygardoje Nr. 22, pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas; dėl šio pažeidimo vienmandatės Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 pakartotinio balsavimo, įvykusio 2012 m. spalio 28 d., rezultatai turėjo būti pripažinti negaliojančiais. Seimo rinkimų įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos dėl to, kokie balsavimo vokai turi būti pripažinti netinkamais, taip pat dėl to, kad netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, yra imperatyvaus pobūdžio; rinkimų komisijoms nėra suteikti įgaliojimai spręsti, ar tokie balsavimo vokai, kurie pagal Seimo rinkimų įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažintini netinkamais, vis dėlto gali būti pripažinti tinkamais. Sprendžiant, ar šie pažeidimai turėjo įtakos galutiniams rezultatams, turėjo būti nustatyta, kiek vienmandatėje Pajūrio rinkimų apygardoje Nr. 22 buvo gauta balsavimo paštu ir namuose vokų, kur rinkėjų kortelės buvo išoriniame voke, ir kiek buvo vokų, kur rinkėjų kortelės buvo vidiniame voke. Skunde išdėstytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip sudarančios prielaidas abejoti tuo, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas, balsavimo slaptumo principas.
5 straipsnis.