LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2001 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 692
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 70/403 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 82-2438):
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (pridedama).
2. Laikau netekusius galios:
2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 241 „Dėl Poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1078) patvirtinto Sveikatos apsaugos veiklą reglamentuojančių poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas iki 2001 m. sausio 1 d., sąrašo 7 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2001 m. gruodžio
29 d. įsakymu Nr. 692
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2001 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma taikoma akustinės taršos higieniniam vertinimui ir nustato didžiausius leidžiamus akustinio triukšmo lygius gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Sertifikuojamų objektų skleidžiamas triukšmas turi užtikrinti lygius, nustatytus šioje higienos normoje.
2. Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems įvairios paskirties pastatus ir statinius: rengiantiems miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo, užstatymo ir rekonstravimo projektus; kuriantiems technologijas, projektuojantiems, gaminantiems, eksploatuojantiems transporto priemones, darbo priemones bei technologinę ir inžinerinę įrangą, buitinius prietaisus; vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę.
3. Ši higienos norma suderinta su Europos teise: direktyva 86/ 188 EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe, direktyva 86/662/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų hidraulinių ekskavatorių, draglainų, buldozerių, autokrautuvų ir ekskavatorių, autokrautuvų keliamam triukšmui apriboti, ir direktyva 92/97/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių leidžiamu garso lygiu ir su jų dujų išmetimo sistema, derinimo.
II. NUORODOS
4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
5.1. Akustinis triukšmas (triukšmas) – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai.
5.6. Nepastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA ir nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja.
5.7. Pertrūkstantis triukšmas – nepastovus triukšmas, kurio lygis staigiai kinta, o intervalų trukmė, kada triukšmo lygis pastovus, yra viena sekundė ir daugiau.
5.8. Impulsinis triukšmas – nepastovus triukšmas, susidedantis iš vieno arba kelių garsinių signalų, kurių trukmė mažesnė kaip 1 sekundė.
5.9. Leidžiamas triukšmo lygis (LTL) – triukšmas, kuris veikiantis trumpą arba ilgą laiką negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų.
5.10. Garso lygis – garso slėgio lygis, koreguotas pagal A dažninę charakteristiką, nustatytas pagal formulę:
LA=101 g (pA/p0)2,
čia: p0=20 μPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė;
pA – koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis, Pa.
5.11. Koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, nustatyta panaudojant skalės A dažninę korekciją.
5.12. Garso slėgio lygis – garso slėgio lygis, nustatytas pagal formulę:
L=101 g (p/p0)2
čia: p0=20 μPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė;
p – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, Pa.
5.13. Nepastovaus triukšmo ekvivalentinis garso lygis – pastovaus plačiajuosčio triukšmo, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat, kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikro laiko intervale, garso lygis.
IV. LEIDŽIAMI TRIUKŠMO LYGIAI
6. Triukšmo lygiai žmonių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje įvertinami matavimo rezultatais, palyginant juos su atitinkamomis LTL reikšmėmis.
7. Pastovus triukšmas vertinamas pagal garso lygį, papildomai gali būti vertinamas pagal garso slėgio lygį. Nepastovus triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso lygį, o gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose – pagal ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.
10. Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, taip pat gretimose teritorijose LTL reglamentuojamas nuo 7 iki 23 valandos ir nuo 23 iki 7 valandos.
11. Plačiajuosčio pastovaus triukšmo garso lygiai, plačiajuosčio nuolat kintančio bei pertrūkstančio triukšmo ekvivalentiniai garso lygiai ir maksimalūs garso lygiai pateikti 13, 14 ir 15 punktuose.
13. Leidžiami triukšmo lygiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose:
| Objekto pavadinimas |
Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA |
Maksimalus garso lygis, dBA |
Paros laikas, val. |
|
| 001 |
Gyvenamieji kambariai butuose, bendrabučiuose, pensionuose, senelių ir invalidų namuose, poilsio namuose, viešbučiuose |
40 30 |
55 45 |
7-23 23-7 |
| 002 |
Miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose |
40 30 |
55 45 |
7-23 23-7 |
| 003 |
Palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose |
35 25 |
50 40 |
7-23 23-7 |
| 004 |
Gydytojų kabinetai ligoninėse, poliklinikose, ambulatorijose, dispanseriuose, sanatorijose |
35 |
50 |
|
| 005 |
Auditorijos, mokymo kabinetai, klasės, mokytojų kambariai mokyklose ir kitose mokymo įstaigose |
40 |
55 |
|
| 006 |
Konferencijų salės ir bibliotekų skaityklos |
40 |
55 |
|
| 007 |
Salės kavinėse, restoranuose, valgyklose |
55 |
70 |
|
| 008 |
Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu |
80 |
85 |
|
| 009 |
Prekybos salės parduotuvėse, priėmimo punktai buitinio aptarnavimo įstaigose |
60 |
75 |
|
| 010 |
Keleivių salės geležinkelio stotyse ir oro uostuose |
60 |
75 |
|
| 011 |
Koncertų ir kitos salės, šokių bei diskotekų salės poilsio namuose estradinių renginių metu |
85 |
90 |
|
| 012 |
Gyvenamųjų namų, bendrabučių, pensionų, senelių ir invalidų namų, poilsio namų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų, viešbučių teritorijos ir poilsio aikštelės |
55 45 |
70 60 |
7-23 23-7 |
| 013 |
Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu |
45 85 |
60 90 |
23-7 7-23 |
| 014 |
Poliklinikų, ambulatorijų, dispanserių, bibliotekų teritorijos |
55 |
70 |
|
| 015 |
Ligoninių, sanatorijų teritorijos |
45 35 |
60 50 |
7-23 23-7 |
| 016 |
Poilsio aikštelės ligoninių ir sanatorijų teritorijoje |
35 |
50 |
|
13.1. 001–003, 011, 015 objektuose, esančiuose kurortinėje vietovėje, nustatomas 5 dBA mažesnis LTL.
14. Leidžiami triukšmo lygiai darbo aplinkoje:
|
|
Objekto pavadinimas |
Garso lygis ir ekvivalentinis garso lygis, dBA |
| 017 |
Projektavimo ir konstravimo biurų patalpos |
50 |
| 018 |
Skaičiuotojų darbo vietos |
50 |
| 019 |
Administracijos patalpos |
50 |
| 020 |
Raštinės |
60 |
| 021 |
Dispečerinės tarnybos patalpos |
65 |
| 022 |
Stebėjimo ir nuotolinio valdymo telefoniniu ryšiu kabinos |
65 |
| 023 |
Stebėjimo ir nuotolinio valdymo be telefoninio ryšio kabinos |
75 |
| 024 |
Telefono ir telegrafo stotys |
65 |
| 025 |
Eksperimentinių darbų laboratorijos |
60 |
| 026 |
Teorinių darbų ir duomenų apdorojimo laboratorijos |
50 |
| 027 |
Laboratorijos su triukšmą keliančiais įrenginiais |
75 |
| 028 |
Kompiuterių programuotojų darbo vietos |
50 |
| 029 |
Darbo vietos, skirtos kompiuterių įrenginiams aptarnauti |
70 |
| 030 |
Gamybos padalinių valdymo aparato patalpos |
60 |
| 031 |
Meistrų patalpos |
65 |
| 032 |
Tiksliojo surinkimo barai |
65 |
| 033 |
Medicinos punktai gamyklose |
50 |
| 034 |
Kitos darbo vietos ir zonos įmonių (pramonės, žemės ūkio, statybos, energetikos, transporto, tarp jų oro uostai ir kt.) gamybinėse patalpose ir teritorijose |
85 |
14.1. 034 objektuose nepastovų triukšmą reikia matuoti skaitmeniniais triukšmomačiais arba rodikliniais triukšmomačiais su savirašiu, matavimo laikas – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologijos ciklas.
14.2. 034 objektuose taikomos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 09 20 įsakyme [4.2] numatytos prevencinės priemonės.
14.3. 034 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA.
15. Leidžiami triukšmo lygiai transporto priemonėse:
|
|
Objekto pavadinimas |
Ekvivalentinis garso lygis (garso lygis), dBA |
| Geležinkelio transportas |
||
| 035 |
Mašinistų kabinos šilumvežiuose, dyzeliniuose traukiniuose |
80 |
| 036 |
Mašinistų kabinos priemiestiniuose elektriniuose traukiniuose |
75 |
| 037 |
Personalo patalpos tolimojo susisiekimo traukinių vagonuose |
60 |
| 038 |
Tarnybinės patalpos elektros stočių, šaldomųjų sekcijų vagonuose |
60 |
| 039 |
Tarnybinės patalpos bagažo ir pašto vagonuose |
70 |
| 040 |
Poilsio patalpos bagažo ir pašto vagonuose |
60 |
| 041 |
Tarnybinės patalpos restoranų vagonuose |
70 |
| Jūrų ir vidaus vandenų transportas |
||
| 042 |
Keleivių ir įgulos kajutės I kategorijos laivuose |
45 |
| 043 |
Keleivių ir įgulos kajutės II kategorijos laivuose |
50 |
| 044 |
Keleivių ir įgulos kajutės III kategorijos laivuose |
55 |
| 045 |
Keleivių ir įgulos kajutės IV kategorijos laivuose |
60 |
| 046 |
Keleivių salonai III-IV kategorijos laivuose |
65 |
| 047 |
Poilsio salonai, kino salės, bibliotekos |
55 |
| 048 |
Sporto aikštelės atviruose deniuose ir pasivaikščiojimo deniai |
60 |
| 049 |
Patalpos, skirtos sporto užsiėmimams |
65 |
| 050 |
Restoranai ir bufetai |
60 |
| 051 |
Gydytojų kabinetai |
50 |
| 052 |
Sanitarinės kajutės, ambulatorijos, operacinės, stacionarūs izoliatoriai |
45 |
| 053 |
Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) I ir II kategorijos laivuose |
55 |
| 054 |
Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) III ir IV kategorijos laivuose |
60 |
| 055 |
Energetikos skyrius su nuolatine priežiūra |
80 |
| 056 |
Periodiškai aptarnaujamas energetikos skyrius (esant nuolatiniam valdymui iš centrinių valdymo postų) |
85 (95) |
| 057 |
Energetikos skyrius be priežiūros |
85 (100) |
| 058 |
Centrinis valdymo postas |
65 |
| 059 |
Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) energetikos skyriuose |
85 |
| 060 |
Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) ne energetikos skyriuose |
70 |
| 061 |
Darbo vietos atviruose deniuose ir triumuose |
70 |
| 062 |
Gamybinės-technologinės patalpos (žuvų, jūros produktų perdirbimo ir kitos) žuvininkystės laivuose |
80 |
| Oro transportas |
||
| 063 |
I klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose |
80 |
| 064 |
Turistinės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose |
85 |
| 065 |
Ekonominės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose |
85 |
| 066 |
Salonai vidutinių oro linijų lėktuvuose |
85 |
| 067 |
Ekipažo kabinos lėktuvuose |
80 |
| 068 |
Palydovų darbo vietos lėktuvuose |
85 |
| 069 |
Ekipažų kabinos ir salonai malūnsparniuose |
80 |
| Automobilių transportas |
||
| 070 |
Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos traktoriuose, žemės ūkio savaeigėse, prikabinamose ir užkabinamose mašinose, melioracijos ir kitose mašinose |
85 |
| 071 |
Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos žemkasių, kelių statybos ir kitose mašinose |
85 |
| 072 |
Krovininės transporto priemonės, kurių maksimali didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3,5 tonos: |
|
| a) mažesnės kaip 75 kW galios varikliu; |
77 |
|
| b) ne mažesnės kaip 75 kW, tačiau mažesnės kaip 150 kW galios varikliu; |
78 |
|
| c) ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu |
80 |
|
| 073 |
Vairuotojų darbo vietos autotraukiniuose |
84 |
| 074 |
Keleivinės transporto priemonės vežti ne daugiau kaip 9 keleiviams, įskaitant vairuotojo vietą |
74 |
| 075 |
Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3,5 tonos ir: |
|
| a) mažesnės kaip 150 kW galios varikliu; |
78 |
|
| b) ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu |
80 |
|
| 076 |
Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę; krovininės transporto priemonės: |
|
| a) kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 2 tonos; |
76 |
|
| b) kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 2 tonos, tačiau ne didesnė kaip 3,5 tonos |
77 |
|
15.1. 070, 071 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA.
15.2. 074-075 kategorijų transporto priemonių ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai jose sumontuotas tiesioginio degalų įpurškimo dyzelinis variklis.
15.3. 072 kategorijos transporto priemonių didesnės kaip 2 tonos didžiausios leidžiamos masės sunkiųjų visureigių ribinės vertės padidinamos 1 dB(A), kai jų variklio galia mažesnė kaip 150 kW, ir 2 dB(A) – kai jų variklio galia 150 kW arba didesnė.
15.4. 074 kategorijos transporto priemonių su neautomatine pavarų dėže, kurioje yra daugiau kaip keturios priekinės eigos pavaros, ir didesne kaip 140 kW/t maksimalia trauka veikiančiu varikliu bei didžiausiu leidžiamu galios/didžiausios masės santykiu, kuris yra didesnis kaip 75 kW/t, ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai trečia pavara važiuojančios transporto priemonės užpakalinė dalis BB' liniją kerta didesniu kaip 61 km/val. greičiu.
V. TRIUKŠMO MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI
16. Gyvenamosios ir darbo aplinkos triukšmą sudaro įvairių šaltinių triukšmas. Triukšmo matavimo metodika, pateikta šioje higienos normoje, skirta naudoti bet kokių šaltinių (atskirai ar kartu veikiančių nagrinėjamame taške) triukšmui matuoti. Bendrieji reikalavimai atitinka ISO 1996/1 pateiktus reikalavimus.
17. Matavimo prietaisai
17.1. Pastovaus triukšmo garso lygiai ir garso slėgio lygiai matuojami I arba II klasės triukšmo matuokliais su vidiniais arba išoriniais 1/1 oktavos pločio juostos filtrais.
17.3. Leidžiama naudoti pagalbinius prietaisus (magnetofonus, garso lygio savirašius, oscilografus ir kt.). Naudojami kiti prietaisai turi atitikti visus reikalavimus.
18. Matavimo sąlygos teritorijose
18.1. Nematuojama, kai sninga, lyja, yra rūkas arba vėjo greitis didesnis kaip 5 m/sek. Kai vėjo greitis 5 m/sek., mikrofonas apgaubiamas specialiu ekranu.
18.2. Mikrorajonų ir gyvenamųjų namų teritorijų poilsio aikštelėse, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų aikštelėse, poilsio aikštelėse, esančiose ligoninių ir sanatorijų teritorijose, triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, esančiuose ant artimiausios triukšmo šaltinio aikštelės ribos, 1,2-1,5 m aukštyje nuo aikštelės paviršiaus.
18.3. Teritorijose prie gyvenamųjų namų, ligoninių, sanatorijų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, išdėstytuose 1-2 m atstumu nuo pastato sienos, 1,2-1,5 m aukštyje nuo teritorijos paviršiaus. Pastatų langai turi būti uždaryti.
19. Matavimo sąlygos negamybinėse patalpose
19.1. Triukšmo matavimo metu patalpų langai ir durys turi būti uždaryti, o jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, – orlaidės turi būti atviros. Kai langai atviri, triukšmo lygis nenormuotas.
20. Matavimo sąlygos patalpose ir atvirose aikštelėse estradinių renginių metu
20.4. Matavimo taškai:
20.4.2. restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu – artimiausiose nuo garso šaltinių sėdimose vietose;
20.4.3. atvirose koncertų ir šokių salėse bei diskotekų salėse estradinių renginių metu – 2 m atstumu nuo garso šaltinių ir ne arčiau kaip 1 m nuo patalpų sienų;
21. Matavimo sąlygos gamybinėse patalpose
21.2. Nuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas taškuose, atitinkančiuose nuolatines darbo vietas.
21.3. Nenuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas tame darbo zonos taške, kuriame daugiausia būna darbuotojas.
22. Matavimo sąlygos transporto priemonėse
23. Triukšmo matavimo procedūra
23.1. Prieš matavimą nustatomas triukšmo pobūdis. Tam tikslui triukšmo matuoklio dažninės charakteristikos jungiklis nustatomas skalės A padėtyje, o trukmės – S padėtyje. Nustatomas vidutinis prietaiso rodmuo ir rodmenų svyravimų ribos per 25–30 minučių. Jeigu svyravimų ribos ne didesnės kaip 5 dBA, triukšmas laikomas pastoviu, jeigu didesnis kaip 5 dBA – nepastoviu.
23.3. Nustatant triukšmo impulsinį charakterį, laiko charakteristikos jungiklis nustatomas I padėtyje (žiūrimas prietaiso maksimalus rodmuo) ir S padėtyje (žiūrimas vidutinis rodmuo). Jeigu lygių skirtumas didesnis kaip 7 dBA, triukšmas laikomas impulsiniu.
23.4. Nustatant toninį triukšmą, matuojami garso slėgio lygiai. Jeigu vienoje oktavos juostoje garso slėgio lygis gretimose juostose yra didesnis kaip 7 dB, triukšmas laikomas toniniu.
23.5. Matavimo metu mikrofonas nukreipiamas į maksimalaus triukšmo pusę ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo asmens, atliekančio matavimus.
23.6. Matuojant garso lygius, triukšmo matuoklio jungikliai nustatomi taip:
23.6.1. dažninės charakteristikos – A padėtyje arba, matuojant garso slėgio lygius, padėtyje „Filtras“ (garso slėgio lygiai matuojami juostose esant vidutiniams geometriniams dažniams 31,5 Hz-8000 Hz);
23.7. Pastovaus triukšmo matavimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 3 minutės. Pastovaus triukšmo parametrai matuojami kiekviename taške ne mažiau kaip 3 kartus.
23.8. Nepastovaus triukšmo matavimo trukmė kiekviename taške turi būti ne trumpesnė kaip 30 minučių.
23.9. Gamybinėse patalpose nepastovaus triukšmo matavimo trukmė – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologinis ciklas.
23.10. Nuolat kintančio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.
23.11. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs trumpiau kaip 0,5 minutės, triukšmas matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.
23.12. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs 0,5 minutės ir ilgiau, triukšmas matuojamas kiekvienu intervalu, kuriuo triukšmo lygis lieka pastovus, ir tarp tų intervalų. Triukšmo matavimo trukmė gali būti ilgesnė kaip 30 minučių.
23.13. Impulsinio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.
23.14. Matuojamieji dydžiai:
| Triukšmo pobūdis |
Matuojamieji dydžiai, matavimo vienetai |
| Pastovus |
Garso lygis, dBA Garso slėgio lygiai, dB |
| Nuolat kintantis |
Ekvivalentinis garso lygis, dBA Maksimalus garso lygis, dBA |
| Pertrūkstantis |
Ekvivalentinis garso lygis, dBA Maksimalus garso lygis, dBA |
| Impulsinis |
Ekvivalentinis garso lygis, dBA Maksimalus garso lygis, dBAI |
23.15. Garso lygių matavimų vertinimas:
24. Matavimo rezultatai
24.1. Pastovaus triukšmo vidutinis garso lygis ir garso slėgio lygiai kiekviename matavimo taške įvertinami pagal GOST 23337 2 priedą.
24.2. Nuolat kintančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas pagal GOST 23337 3 priedą.
24.3. Pertrūkstančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas:
24.4. Impulsinio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinamas pagal GOST 23337 3 priedą.
A priedas
PASTOVAUS TRIUKŠMO GARSO SLĖGIO LYGIAI
A.1. Garso slėgio lygiai skaičiuojami pagal formulę
L=a+ bN, (1)
čia: L – garso slėgio lygis,
N= LA – 5,
a, b – priklausantys nuo dažnio koeficientai, jie pateikti A.2 punkte.
A.2. Koeficientų dydžiai:
| Koeficientai, dB |
Oktavų juostų vidutiniai geometriniai dažniai, Hz |
||||||||
| 31,5 |
63,0 |
125,0 |
250,0 |
500,0 |
1000, 0 |
2000, 0 |
4000,0 |
8000, 0 |
|
| a |
55, 500 |
35, 500 |
22,000 |
12, 000 |
4,800 |
0 |
-3, 500 |
-6,100 |
-8, 000 |
| b |
0,680 |
0,790 |
0,870 |
0,930 |
074 |
1,000 |
1,015 |
1,025 |
1,030 |
A.3. Pagrindiniai garso slėgio lygiai:
| Garso lygis L(A), dBA |
Garso slėgio lygiai, dB, oktavų juostose, kai vidutinis geometrinis dažnis, Hz |
||||||||
| 31,5 |
63,0 |
125,0 |
250,0 |
500,0 |
1000,0 |
2000, 0 |
4000,0 |
8000, 0 |
|
| 20 |
66 |
47 |
35 |
26 |
19 |
15 |
12 |
9 |
7 |
| 25 |
69 |
51 |
39 |
31 |
24 |
20 |
17 |
14 |
13 |
| 30 |
73 |
55 |
44 |
35 |
29 |
25 |
22 |
20 |
48 |
| 35 |
76 |
59 |
48 |
40 |
34 |
30 |
27 |
25 |
23 |
| 40 |
79 |
63 |
52 |
45 |
39 |
35 |
32 |
30 |
28 |
| 45 |
83 |
67 |
57 |
49 |
44 |
40 |
37 |
35 |
33 |
| 50 |
86 |
71 |
61 |
54 |
49 |
45 |
42 |
40 |
38 |
| 55 |
90 |
75 |
66 |
59 |
53 |
50 |
47 |
45 |
44 |
| 60 |
93 |
79 |
70 |
63 |
58 |
55 |
52 |
50 |
49 |
| 65 |
96 |
83 |
74 |
68 |
63 |
60 |
57 |
55 |
54 |
| 70 |
100 |
87 |
79 |
72 |
68 |
65 |
62 |
61 |
59 |
| 75 |
103 |
91 |
83 |
77 |
73 |
70 |
68 |
66 |
64 |
| 80 |
107 |
95 |
87 |
82 |
78 |
75 |
73 |
71 |
69 |
| 85 |
110 |
99 |
92 |
86 |
83 |
80 |
78 |
76 |
74 |
| 90 |
113 |
103 |
96 |
91 |
88 |
85 |
83 |
81 |
80 |
| 95 |
116 |
107 |
101 |
95 |
93 |
90 |
88 |
86 |
85 |
| 100 |
120 |
111 |
105 |
101 |
98 |
95 |
93 |
92 |
90 |
A.4. Garso slėgio lygiai, nepateikti A.3 punkte, skaičiuojami pagal formulę (1).
______________