LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 1999 M. LAPKRIČIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 387 „DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 32-99 „GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LIMITŲ BEI LEISTINOS TARŠOS Į APLINKĄ NORMATYVŲ NUSTATYMO TVARKA“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2002 m. birželio 14 d. Nr. 328
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2002, Nr. 2-49) 6 str., Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), įvertindamas stambių gyvulinkystės kompleksų (įmonių) daromą neigiamą įtaką vandens aplinkai bei siekdamas, kad būtų įgyvendinti Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmus vandens politikos srityje, reikalavimai,
1. Pakeičiu Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin.,1999, Nr. 106-3087), 5.2.11 punktą ir išdėstau jį taip:
„ 5.2.11. Kraikinis mėšlas ir stambių gyvulininkystės įmonių skystas mėšlas, tinkamai naudojamas, priskiriamas trąšoms. Susidarančio skysto mėšlo kiekis apskaičiuojamas pagal kaupimo talpyklose sukaupto skysto mėšlo kiekį arba pagal mobiliu transportu išvežtą kiekį.
Gyvulininkystės nuotekos (skysto mėšlo filtratas, srutos, skystas mėšlas) naudojamos tręšti arba utilizuojamos asenizacijos laukuose, vadovaujantis aplinkos apsaugos reikalavimais. Šiuos reikalavimus reglamentuoja galiojantys mėšlo srutų ir nuotekų tvarkymo normatyviniai dokumentai.
Gyvulininkystės nuotekų išlaistymo normos apskaičiuojamos atsižvelgus į laistomų laukų gruntą, juose auginamas kultūras, nuotekose esančias azoto ir fosforo koncentracijas. Vienkartinė nuotekų skleidimo norma priklauso nuo jose esančio azoto kiekio. Kai bendro azoto yra:
Nuotekos turi būti išlaistomos tam tikslui įrengtose vietose, nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (draudžiama laistyti, kai vidutinis paros kritulių kiekis viršija išgaravimą). Teršiančių medžiagų vidutinė metinė DLK (Cvid.) iš drenažo sistemų ištekančiame vandenyje į paviršinio vandens telkinius neturi viršyti:
BDS7 – 25 mg/l O2;
bendro fosforo – 2 mg/l;
bendro azoto – 15 mg/l;
amonio – 5 mg/l;
nitritų – 1 mg/l.
Prie neįprastų klimatinių sąlygų (pvz., pavasario polaidžio, užsitęsusių liūčių metu), bet ne ilgiau kaip 10 dienų, maksimali momentinė teršiančių medžiagų koncentracija gali viršyti DLK iki 100 proc. Tuo atveju, kai dėl iš kompleksų žemdirbystės drėkinimo laukų ištekančio drenažinio vandens užterštumo vandens telkinyje priimtuve yra viršijamos jam nustatytos vandens kokybės normos, RAAD turi teisę nustatyti papildomus aplinkos apsaugos reikalavimus (nuotekų išlaistymui, tyrimams ir pan.).
Drenažo sistema į paviršinius vandens telkinius ištekančio vandens kiekio (qdr.) apskaičiavimo metodika, įvertinus kritulius, drėkinimo normas ir dirvožemio mechaninę sudėtį, nurodoma šio normatyvinio dokumento 4 priedėlyje. Ši metodika taikoma, esant tipinėms drenažo maitinimo atmosferiniais krituliais sąlygoms. Kai nuotekomis laistomų plotų drenažas maitinamas mišriai – atmosferiniais krituliais ir gruntiniais vandenimis (šaltiniuoti plotai), – drenažo sistema ištekančio vandens kiekis (qdr.) nustatomas tiesioginių matavimų būdu.
DLT apskaičiuojama:
, t/per laistymo sezoną; (13)
čia:
qdr. – drenažo vandens kiekis iš laistomo ploto, m3/per laistymo sezoną (žr. 4 priedėlį. Normuojamam qdr. apskaičiuoti imamas vidutinis daugiametis kritulių kiekis per pasirinktą laistymo laikotarpį).
Jeigu per vertinamą periodą nepakankamai pagal galiojančius reikalavimus atlikta tyrimų, faktinis išleistų teršalų kiekis apskaičiuojamas prilyginant didžiausią nustatytą teršalų koncentraciją vidutinei metinei koncentracijai (Cmax = Cvid.).“
2. Įpareigoju regionų aplinkos apsaugos departamentus, išduodančius Gamtos išteklių naudojimo leidimus, vadovautis šio įsakymo 1 punkte nurodytomis normomis ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „valdymo sistema“, „vanduo“.