LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KELIŲ TECHNINIO REGLAMENTO KTR 1.01:2008 „AUTOMOBILIŲ KELIAI“ PATVIRTINIMO
2008 m. sausio 9 d. Nr. D1-11/3-3
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 104-4649; 2004, Nr. 73-2545; 2007, Nr. 55-2127) 8 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 1.2.3.1 bei 6.1.3 punktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2007, Nr. 96-3883) 5.1 punktu:
2. Pripažįstame netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 603/456 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 19-755);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 619/3-570 „Dėl aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 603/456 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 120-5450).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3
KELIŲ TECHNINIS REGLAMENTAS
KTR 1.01:2008
I skyrius. Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
1. Šis reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus.
2. Kelio tiesimo, rekonstravimo ir remonto darbai bei jų kokybės kontrolė vykdomi pagal atitinkamus normatyvinius dokumentus.
3. Kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Būtina iš pagrindų patikrinti, ar šiuo atveju nuoseklus reglamento reikalavimų taikymas turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai (kraštovaizdžiui, pastatams). Kai būtina nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, reikia siekti, kad statinio ar gaminio kokybė nenukentėtų. Projektuotojo uždavinys – laikantis esminių sąlygų suderinti ekonominius, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimus, tinkančius visiems eismo dalyviams.
4. Šiame reglamente atsižvelgta į Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių [7.9.] ir esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(1):2005 [7.14.], STR 2.01.01(3):1999 [7.15.], STR 2.01.01(4):1999 [7.16.].
5. Kelių tiesimas, rekonstravimas ir remontas atliekamas pagal techninius, techninius darbo ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis statybos techniniais reglamentais STR 1.05.06:2005 [7.12.], STR 1.05.05:2000 [7.13.] ir šiuo techninių reikalavimų reglamentu.
II skyrius. Nuorodos
7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir norminius dokumentus:
7.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
7.4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092; 2005 Nr. 84-3105);
7.5. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 6-225);
7.6. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 4-129);
7.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 106-3947);
7.8. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);
7.9. Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių (AGR) (Žin., 2002, Nr. 2-58);
7.10. Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263);
7.11. statybos techninį reglamentą STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2142);
7.12. statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 16);
7.13. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031);
7.14. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
7.15. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
7.16. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.17. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.18. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);
7.19. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 53-1899);
7.20. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
7.21. techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.08.01:2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“ (Žin., 2000, Nr. 32-921);
7.22. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 07 (rengiamos);
7.23. Pervažų įrengimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 22-686);
7.24. statybos taisykles ST 8871063.01:2002 „Automobilių kelių apvalių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ (Žin., 2003, Nr. 3-86);
7.25. statybos taisykles ST 8871063.02:2003 „Automobilių kelių stačiakampių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ (Informaciniai pranešimai, 2004, Nr. 2);
7.26. statybos taisykles ST 188710638.07:2004 „Automobilių kelių metalinių ir plastikinių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ (Žin., 2004, Nr. 185-6885);
7.27. statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ (Žin., 2004, Nr. 185-6885);
7.28. statybos rekomendacijas R 34-01 „Automobilių kelių pagrindai“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);
7.29. statybos rekomendacijas R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);
7.30. statybos rekomendacijas R 37-01 „Automobilių kelių apsauginiai atitvarai“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);
7.35. Lietuvos standartą LST EN 12899-1:2004 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai“;
7.36. Lietuvos standartą LST EN 1436:1998 „Kelių ženklinimo medžiagos. Kelių ženklinimo parametrai kelių naudotojams“;
7.37. Lietuvos standartą LST EN 1317-1:2001 „Kelio aptvarų sistemos. 1 dalis. Terminai ir bendrieji bandymo metodų reikalavimai“;
7.38. Lietuvos standartą LST EN 13201-2:2004 „Gatvių apšvietimas. 2 dalis. Eksploataciniai reikalavimai“;
7.39. Lietuvos standartą LST EN 13201-3:2004 „Gatvių apšvietimas. 3 dalis. Eksploatacinių parametrų apskaičiavimas“;
III skyrius. Terminai ir apibrėžimai
8. Šiame reglamente vartojami pagrindiniai terminai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje [7.1.], Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje [7.2.], Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje [7.3.] ir STR 2.06.02:2001 [7.19.].
Kiti terminai ir apibrėžimai, pateikiami šiame reglamente:
8.1. Eismo patogumo (kokybės) lygis – kokybinė eismo būklė, kai nusistovi charakteringos važiavimo sąlygos, kelionės patogumas ir pervežimų ekonomiškumo sąlygos.
8.2. Greitėjimo juosta – papildoma eismo juosta prie sankryžos arba prie eismo dalyvių paslaugų statinio, skirta įvažiuojančiam automobiliui įsilieti į tiesioginio eismo juostą.
8.3. Kelio konstrukcija – statinys, kurio visumą sudaro žemės sankasa, pagrindas ir danga. Skiriamos dvi pagrindinės dalys:
8.5. Lėtėjimo juosta – papildoma sankryžos prieigose arba prie eismo dalyvių paslaugų statinio eismo juosta, kurioje sukantys automobiliai mažina važiavimo greitį ar visiškai sustoja.
8.7. Sankirta – automobilių kelių susikirtimas skirtinguose lygiuose be jungiamųjų kelių arba automobilių kelio susikirtimas su geležinkeliu.
8.8. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai.
8.8.2. Skirtingų lygių sankryža – inžinerinis statinys nenutrūkstamam eismui įvairiomis kryptimis organizuoti; jungiamieji sankryžos keliai su šalutiniais žemesnių kategorijų keliais gali kirstis viename lygyje.
8.9. Viražas – kelio atkarpa, kurios danga turi vienšlaitį nuolydį, nukreiptą į kreivės centrą. Rengiamas dėl važiavimo patogumo, automobilio stabilumo ir eismo saugos kreivėse.
IV skyrius. Automobilių kelių klasifikacija pagal
kategorijas, reikšmes IR PASKIRTIS
9. Automobilių keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius [7.2.].
9.1. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius.
9.1.1. Magistraliniai keliai skirti užtikrinti patogų susisiekimą tarp pagrindinių šalies miestų. Taip pat magistraliniai keliai skirti ir tranzitiniam eismui. Svarbiausiems magistraliniams keliams, kurie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos sprendimu yra įtraukti į tarptautinių kelių tinklą, suteikiamas indeksas E su atitinkamu numeriu.
9.1.2. Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrus arba besijungiantys vienas su kitu.
9.2. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir privažiavimui prie ūkinių ar kitos paskirties objektų.
10. Pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą valstybinės reikšmės keliai skirstomi į AM (automagistrales) ir I–V kategorijos kelius, vietinės reikšmės keliai – į Iv–IIIv kategorijos kelius (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes
Kelio reikšmė |
Kelio kategorija |
Projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./parą |
Projektinis greitis, km/h |
Eismo juostų skaičius (S – skiriamoji juosta) |
Skersinio profilio tipas |
Sankryžų tipai |
|
1 |
|
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
Valstybinės reikšmės keliai |
magistraliniai keliai |
AM |
> 45000 |
130/110 |
3+S+3 |
1 |
skirtingų lygių |
AM |
12000–55000 |
130/110 |
2+S+2 |
2 |
|
||
I |
12000–55000 |
110/100 |
2+S+2 |
3 |
skirtingų lygių, vieno lygio |
||
II |
iki 15000 (20000) |
90 |
2 |
5 |
|||
IIa |
iki 18000 (23000) |
100 |
2+1 |
6 |
|||
III |
iki 15000 (20000) |
90 |
2 |
7 |
|||
krašto keliai |
Ia |
12000–30000 |
90 |
2+S+2 |
4 |
vieno (skirtingų) lygio |
|
IIa |
iki 18000 (23000) |
90 |
2+1 |
6 |
|||
III |
iki 15000 (20000) |
90 |
2 |
7 |
|||
(IV) |
iki 10000 (12000) |
90 |
2 |
8 |
|||
rajoniniai keliai |
IV |
iki 10000 (12000) |
90 |
2 |
8 |
vieno lygio |
|
V |
iki 3000, iki 10001) |
70 |
2 |
9, 10 |
|||
Va |
iki 1500 |
70/50 |
1 |
11 |
|||
Vietinės reikšmės keliai |
Iv |
1000–2000 |
50/40 |
2 |
12, 13 |
vieno lygio |
|
IIv |
500–1000 |
40/30 |
1 |
14, 15 |
vieno lygio |
||
IIIv |
iki 500 |
30/20 |
1 |
16 |
vieno lygio |
||
Pastabos: 1. Projektiniai greičiai parenkami atsižvelgiant į kelio reikšmę ir paskirtį bei vietovės sudėtingumą. 2. (...) – taikoma išimties atvejais. 1) taikoma, kai yra žvyro danga. |
11. Nustatant kelio kategoriją ir projektuojant planą, išilginio ir skersinio profilių elementus bei dangą, reikia atsižvelgti į 20 metų projektinį kelio naudojimo laikotarpį. Ekonominiu ir techniniu požiūriais pagrindus, dangos projektavimui gali būti nustatomi 10, 15 ar 30 metų projektiniai naudojimo laikotarpiai.
V skyrius. Bendrieji normatyvai
I skirsnis. Eismo intensyvumas
13. Eismo organizavimo, kelių tiesimo bei rekonstravimo reikmėms turi būti atliekama eismo apskaita ir jo augimo prognozė.
13.1. Projektinis valandos ar vidutinis metinis paros eismo intensyvumas prognozuojamas vadovaujantis tiesioginiais eismo stebėjimo (esamuose keliuose) arba modeliavimo metodais.
13.2. Atskirais atvejais, parenkant kelio kategoriją ar eismo juostų skaičių, galima atsižvelgti į grūsties valandų eismo intensyvumą.
II skirsnis. Automobilių važiavimo greičiai
14. Eismo organizavimo bei kelio projektavimo reikmėms nustatomi: projektinis greitis Vp ir leidžiamas greitis VL.
14.1. Projektinis greitis Vp nustatomas atsižvelgiant į kelio kategoriją ir paskirtį, kelio tiesimo (rekonstravimo) sąlygas.
Projektinis greitis turi būti numatomas pastovus kiek galima ilgesniuose kelio ruožuose.
III skirsnis. Gabaritai
15. Automobilių, dviračių ir pėsčiųjų eismui reikalingi gabaritai pavaizduoti 1-ame ir 2-ame paveiksluose, o po viadukais – STR 2.06.02:2001 [7.19.].
G – pločio gabaritas;
H – aukščio gabaritas (matuojamas nuo aukščiausio dangos taško);
p – kelio plotis;
a – važiuojamoji kelio dalis;
b – kraštinė saugos juosta;
c – sustojimo juosta;
d – vidinė saugos juosta;
e – skiriamoji juosta;
k – nesutvirtintas kelkraštis.
1 paveikslas. Konstrukcijų artumo gabaritai:
a) AM ir I kategorijos keliuose;
b) II–IV kategorijų keliuose;
1) V ir Iv–IIIv kategorijos keliuose netaikoma.
2 paveikslas. Dviračių (D) ir (arba) pėsčiųjų (P) takų konstrukcijų artumo gabaritai
15.2. Nesutvirtintame kelkraštyje (k) galima statyti tik apsauginius atitvarus ir signalinius stulpelius, kaip nurodyta R 37-01 [7.30.], ir laikinas eismo reguliavimo priemones.
15.3. Išimtiniais atvejais kelkraščiuose už atitvarų gali būti statomos triukšmo slopinimo sienelės.
15.4. Skiriamosios kelio juostos dalyje su veja už konstrukcijų artumo gabarito ribų gali būti statomi atitvarai, kelio ženklai ir šviestuvų atramos.
IV skirsnis. Apkrovos
16. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 23-870) projektinė apkrova automobilio ašiai turi būti:
V skirsnis. Kelio tiesimo ir rekonstravimo projektinių
sprendinių pagrindimas
17. Pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi garantuoti kelio patvarumą, pastovumą, eismo saugą bei patogumą ir tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus.
VI skirsnis. Kelio ir jo trasos zonos tyrimai
19. Kelio tiesimo (rekonstravimo) projektiniams sprendiniams pagrįsti reikia atlikti inžinerinius geodezinius, geologinius, hidrologinius ir specialius esamos dangos konstrukcijos tyrimus.
20. Tyrimai turi būti atliekami:
22. Statybos vietos inžineriniai geologiniai tyrimai atliekami vadovaujantis atitinkamais statybos normatyviniais dokumentais.
23. Tyrimų metu nustatomos projektuojamo kelio trasos, jo statinių ir grunto karjerų geomorfologinės ir hidrologinės sąlygos bei geologinė sąranga. Pateikiami duomenys apie gruntų sudėtį, būklę ir savybes, nustatytas laboratorijoje pagal Lietuvoje galiojančius gruntų bandymų standartus ir LST 1331:2002 [7.31.], o rekonstruojamiems keliams – apie esamos žemės sankasos būklę bei jos deformacijos priežastis.
24. Pateikiamos išvados apie gruntų tinkamumą žemės sankasai ir kitiems konstrukciniams elementams įrengti.
25. Specialiais tyrimais nustatoma esamos dangos konstrukcijos būklė ir jos deformacijos priežastys.
VII skirsnis. Kelio planas
Tiesės
Apskritiminės kreivės
28. Mažiausius apskritiminių kreivių spindulius reikia parinkti atsižvelgiant į projektinį greitį, važiuojamosios dalies skersinius nuolydžius ir jungiamų tiesių ilgius (žr. 2 ir 3 lenteles). Be to, spinduliai turi būti tokio dydžio, kad kreivės derėtų prie vietovės struktūros, kraštovaizdžio ir kelio išilginio profilio elementų.
29. Tiesiamuose valstybinės reikšmės keliuose gretimų kreivių spinduliai turi būti tarpusavyje suderinti (žr. 3 paveikslą). Rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant kelius, techniškai ir ekonomiškai pagrindus leidžiama į tai neatsižvelgti.
2 lentelė. Mažiausi horizontaliųjų kreivių spinduliai
|
Kreivių spinduliai, m, kai greičiai Vp, km/h |
||||||||||
|
30 |
40 |
50 |
60 |
70 |
80 |
90 |
100 |
110 |
130 |
|
|
50 |
90 |
140 |
200 |
300 |
400 |
600 |
800 |
1000 |
1500 |
|
Pastaba. Lentelėje nurodyti spinduliai, kai viražo nuolydis 4 %. |
|
||||||||||
3 paveikslas. Kreivių spindulių derinimas
3 lentelė. Mažiausi kreivių spinduliai, atsižvelgiant į tiesaus intarpo ilgį L
Matmenys metrais
Kelių kategorijos |
Tiesaus intarpo tarp kreivių ilgis, L |
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, R |
AM, I, II, IIa |
L >=³ 600 |
R > 600 |
L < 600 |
R > L |
|
Ia, III, IV, V |
L >=³ 500 |
R > 500 |
L < 500 |
R > L |
|
Va, Iv–IIIv |
Nereglamentuojami |
30. Kai kelio kryptis kinta mažu kampu, AM, I–IV kategorijų tiesiamuose keliuose reikia taikyti apskritiminių kreivių spindulius, kaip nurodyta 4 lentelėje.
4 lentelė. Mažų posūkių kreivės
Posūkio kampas |
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, m |
Posūkio kampas |
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, m |
1° |
30000 |
5° |
5000 |
2° |
20000 |
6° |
3000 |
3° |
10000 |
7°–8° |
2500 |
4° |
6000 |
|
|
Sudėtinės kreivės
31. Sudėtinę kreivę, kurią sudaro vienos krypties skirtingų spindulių apskritiminės kreivės, jungimosi taškuose turinčios bendras tangentes, galima naudoti valstybinės reikšmės keliuose, jei dėl vietos sąlygų nepritaikomos pereinamosios kreivės.
32. Mažiausias to paties spindulio kreivės ilgis turi būti toks, kad važiavimas šia atkarpa truktų ne mažiau kaip dvi sekundes.
Pereinamosios kreivės
35. Tiesiamuose ir rekonstruojamuose keliuose, išskyrus IIIv kategoriją, pereinamosios kreivės yra būtinos, o taisomuose, kai ištisai platinama danga, – pageidaujamos.
36. Pereinamajai kreivei naudojama klotoidė, kurios formulė:
A
2 = R L,
čia: A – klotoidės parametras, m;
R – klotoidės galo spindulys, m;
L – klotoidės ilgis iki spindulio R, m.
37. Visų kategorijų keliuose mažiausias klotoidės parametras – A = R/3. Taip pat reikia atsižvelgti į 5 lentelės duomenis.
5 lentelė. Mažiausi klotoidės parametrai
Vp, km/h |
maž. A, m |
Vp, km/h |
maž. A, m |
40 |
30 |
80 |
110 |
50 |
50 |
90 |
140 |
60 |
70 |
100 |
170 |
70 |
90 |
120 |
270 |
37.1. Esant dideliems apskritiminių kreivių spinduliams, galima parinkti mažesnį kaip R/3 parametrą, tačiau pradinės apskritiminės kreivės poslinkis turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Didžiausias klotoidės parametras gali būti A = R.
38. AM ir I kategorijų valstybinės reikšmės keliuose, taip pat ir kitų kategorijų keliuose, kai tikslinga pritaikyti optiškai sklandžių trasų projektavimo principus, klotoidės projektuojamos individualiai.
39. Dažniausiai naudojamos paprastosios klotoidės, kurios jungia tieses su apskritiminėmis kreivėmis.
40. Kai spindulių sekos reikalavimai (žr. 29 punktą) neišlaikomi, reikėtų taikyti mažų parametrų klotoides (A = R/3).
41. Dviejų priešingų krypčių apskritimines kreives jungiančios klotoidės (be tiesaus intarpo) turi būti su apytikriai vienodais parametrais (A1 ≈ A2), ypač AM, I, Ia, II ir IIa kategorijų keliuose. Kai parametrai nevienodi, o mažesnysis parametras A2 £ 200 m, tai AM, I, Ia, II bei IIa ir, kai leidžia sąlygos, III kategorijų keliuose turi būti A1 £ 1,5 A2.
42. Išimtiniais atvejais galima taikyti biklotoidę, kurią sudaro dvi paprastos klotoidės be apskritiminės kreivės intarpo, su parametrais A1, A2 ir bendru spinduliu R jungimosi taške. Reikia vengti šio tipo klotoidžių su mažesniais kaip 500 m galiniais spinduliais. Kai leidžia sąlygos, abiejų biklotoidės šakų parametrai turi būti lygūs (A1 = A2). Mažiausi tokių klotoidžių parametrai A nurodyti 5 lentelėje.
VIII skirsnis. Išilginis kelio profilis
Išilginio profilio nuolydžiai
43. Išilginis kelio nuolydis turi būti kiek galima mažesnis dėl saugaus eismo, eksploatacinių išlaidų, energijos taupymo ir aplinkos teršimo, tačiau dėl vandens nuleidimo – ne mažesnis kaip 0,3 %, jei leidžia reljefo sąlygos. Kai rengiami bordiūrai, išilginis kelio nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 %. Siekiant mažiau pažeisti pakelių kraštovaizdį ir sumažinti kelio tiesimo darbų išlaidas, išilginis profilis turi derėti prie reljefo.
44. Didžiausi leidžiami išilginiai nuolydžiai nurodyti 6 lentelėje. Mažesnius nuolydžius gyvenamųjų vietovių prieigose galima numatyti dėl ypatingų sąlygų – dėl didelio nemotorizuoto eismo ir dėl specifinių eismo procesų automobilių sustojimo bei stovėjimo vietose.
46. Tiesiamuose keliuose išilginio profilio projektinės linijos tiesių lūžių vietose reikia rengti vertikaliąsias kreives, kai nuolydžių algebrinis skirtumas 0,5 % (IIv, IIIv kategorijos keliuose – 2 %) ir didesnis.
Išgaubtos ir įgaubtos vertikaliosios kreivės
48. Vertikaliosioms kreivėms paprastai reikia naudoti kvadratines paraboles, artimas apskritimų lankams. Siekiant projektinę liniją geriau pritaikyti prie vietovės, galima naudoti ir kitas kreivių rūšis (pvz., kubines paraboles, dvi kubines paraboles su apskritiminės kreivės intarpu arba be jo, sudėtines kreives, klotoides ir kt.). Kiekvienu atveju šie projektiniai elementai privalo garantuoti pakankamą matomumą (žr. VI skyrių).
49. Išgaubtas ir įgaubtas vertikaliąsias kreives reikia taip parinkti, kad jos kartu su plano elementais sudarytų sklandžią erdvinę trasos liniją, geras matomumo sąlygas ir būtų pritaikytos prie vietovės reljefo.
50. Jeigu rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant kelius taikomi spinduliai yra mažesni už norminius, reikia riboti važiavimo greitį.
6 lentelė. Ribiniai kelio išilginio profilio elementų dydžiai
Kelio išilginio profilio elementai |
Ribiniai dydžiai priklausomai nuo greičių Vp, km/h |
|||||||||||
303) |
40 |
50 |
60 |
70 |
80 |
90 |
100 |
110 |
130 |
|||
Didžiausias išilginis nuolydis, % |
9,0 |
8,0 |
8,0 |
7,0 |
7,0 |
6,0 |
5,0 |
5,0 |
5,0 |
4,0 |
||
Mažiausias išilginis nuolydis, % |
0,31) |
|||||||||||
Mažiausi vertikaliųjų kreivių spinduliai, m |
išgaubtų |
vienos eismo krypties važiuojamoji kelio dalis |
300 |
600 |
750 |
1500 |
2000 |
3000 |
4500 |
6000 |
8000 |
15000 |
dviejų eismo krypčių važiuojamoji kelio dalis |
400 |
800 |
1000 |
1600 |
3000 |
4500 |
6000 |
10000 |
|
|
||
įgaubtų |
300
|
600 3002) |
750 5002) |
1500 9002) |
2000 12002) |
2500 20002) |
3000 20002) |
4000
|
4500
|
5500
|
||
1) išimtiniais atvejais gali būti mažesnis nuolydis; 2) gyvenamųjų vietovių prieigose; 3) vietinės reikšmės keliuose. |
IX skirsnis. Skersiniai kelio profiliai
Skersinių kelio profilių tipai
51. Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti tipinius skersinius profilius (žr. 7 lentelę ir 4 paveikslą), atsižvelgiant į kelio kategoriją ir paskirtį bei eismo intensyvumą.
52. Atskirais atvejais skiriamosios juostos AM ir I kategorijų keliuose gali būti platesnės, negu nurodyta 7-oje lentelėje. Ia kategorijos keliuose tuo atveju, kai yra projektuojami aukšto sulaikymo lygio apsauginiai atitvarai, mažiausias skiriamosios juostos plotis turi būti 2,5 m.
52.1. Didelių miestų prieigose, kur ateityje gali prireikti padidinti eismo juostų skaičių, skiriamąją juostą reikia rengti:
53. Automobilių kelio plotis prieš tiltą ar viaduką ir už jų ne trumpesnėje kaip 10 m ilgio atkarpoje turi būti po 0,5 m į abi kelio puses didesnis už atstumą tarp tilto ar viaduko turėklų. Prireikus būtina numatyti atitinkamą kelio paplatinimą, toliau vėl 15–25 m ilgio ruože pereinant į normalų plotį.
7 lentelė. Automobilių kelių skersinių profilių parametrai
|
Valstybinės reikšmės keliai |
Vietinės reikšmės keliai |
||||||||||||
Magistraliniai keliai |
Krašto keliai |
Rajoniniai keliai |
||||||||||||
AM |
I |
II |
IIa |
III |
Ia |
IIa |
III |
IV |
V |
Va |
Iv |
IIv |
IIIv |
|
1. Kelio dangos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1. eismo juostų skaičius, vnt. |
6; 4 |
4 |
2 |
3 |
2 |
4 |
3 |
2 |
2 |
2 |
1 |
2 |
1 |
1 |
1.2. eismo juostos plotis |
3,75; 3,501) |
3,50 |
3,50 |
3,50; 3,25 |
3,50 |
3,50; 3,25 |
3,50; 3,25 |
3,50 |
3,00 |
3,00 |
4,50 |
3,00 |
4,50 |
3,50; (4,50) |
1.3. važiuojamosios dalies plotis |
2x(2x3,75+3,5) 2x7,50 |
2x7,00 |
7,00 |
2x3,50+ 3,25 |
7,00 |
2x6,75 |
2x3,50+ 3,25 |
7,00 |
6,00 |
6,00 |
4,50 |
6,00 |
4,50 |
3,50; (4,50) |
1.4. kelio dangos plotis (važiuojamoji dalis, saugos ir sustojimo juostos) |
2x14,75 2x11,25 |
2x10,0 |
9,00 |
11,25 |
8,00 |
2x7,75 |
11,25 |
8,00 |
7,00 |
6,00 |
4,50 |
6,00 |
4,50 |
3,50; (4,50) |
2. Saugos ir sustojimo juostos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.1. kraštinės saugos juostos plotis |
2x0,50 |
2x0,50 |
2x1,00 |
2x0,50 |
2x0,50 |
2x0,50 |
2x0,50 |
2x0,50 |
2x0,50 |
– |
– |
– |
– |
– |
2.2. vidinės saugos juostos plotis |
2x0,75 |
2x0,50 |
– |
– |
– |
2x0,50 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
2.3. sustojimo juostos plotis |
2x2,50 |
2x2,00 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
3. Kelkraščiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.1. kelkraščio plotis |
2x0,75 |
2x0,75 |
2x1,50 |
2x1,50 |
2x1,50 |
2x1,50 |
2x1,50 |
2x1,50 |
2x1,00 |
2x1,00 |
2x1,25 2x1,00 |
2x1,00 |
2x1,00 |
2x1,00; (0,0) |
3.2. kelkraščio paplatinimas dėl atitvarų (pagal atitvarų tipą) |
0,55–0,85 |
0,55–0,85 |
0, 0–0,10 |
0,0–0,10 |
0,0–0,10 |
0,0–0,10 |
0,0–0,10 |
0,0–0,10 |
0,30 |
0,30 |
– |
– |
– |
– |
4. Skiriamoji juosta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.1. mažiausias skiriamosios juostos plotis2) |
≥ 4,00 |
≥ 3,00 |
– |
2,25 |
– |
≥ 2,00 ≥ 2,503) |
2,25 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
5. Kelio plotis (be paplatinimų) |
≥ 35,00 ≥ 28,00 |
≥ 24,50 |
12,00 |
16,50 |
11,00 |
≥ 20,50 ≥ 21,00 |
16,50 |
11,00 |
9,00 |
8,00 |
7,00; 6,50 |
8,00 |
6,50 |
5,50; (4,50) |
Pastabos: 1. Lentelę žr. kartu su 3 paveikslu. 2. (...) – vietinės reikšmės IIIv kategorijos kelias su žvyro danga. 1) Trečios eismo juostos (ties skiriamąja juosta) plotis. 2) Platesnės skiriamosios juostos gali būti rengiamos 52 punkte nurodytais atvejais. 3) Kai skiriamojoje juostoje projektuojami aukšto sulaikymo lygio apsauginiai atitvarai. |
Sutartiniai ženklai:
|
|
Asfalto arba betono danga |
|
|
|
|
|
Kraštinės saugos arba sustojimo juostos |
|
|
|
|
|
Žvyro danga |
Pastaba. Kelkraščių platinimą įrengiant atitvarus žr. 7 lentelėje.
4 paveikslas. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių skersiniai profiliai
Skersiniai dangos nuolydžiai tiesėse ir kreivėse
55. Mažiausi važiuojamosios dalies skersiniai nuolydžiai tiesėse ir kreivėse turi būti 2,5 % (žvyro dangų – 3 %), o didžiausi kreivėse priklausomai nuo greičio – 4 %, išimtiniais atvejais – 6 % (žr. 8 lentelę).
56. Biklotoidėse ir apskritiminėse kreivėse su mažu posūkio kampu pastovus viražo nuolydis turi būti tokio ilgio kelio atkarpoje, kad važiavimas ja projektiniu greičiu truktų ne mažiau kaip 2 s.
58. Kraštinių saugos, sustojimo, lėtėjimo ir greitėjimo juostų skersiniai nuolydžiai turi būti tokie pat kaip gretimos pagrindinės eismo juostos.
8 lentelė. Viražų nuolydžiai
Kreivių spinduliai plane, m |
Skersinis važiuojamosios dalies nuolydis viraže, %, kai projektinis greitis VP km/h ne mažesnis kaip |
|||||||||
130 |
110 |
100 |
90 |
80 |
70 |
60 |
50 |
40 |
30 |
|
daugiau kaip 4000 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 4000 iki 3200 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 3200 iki 2500 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 2500 iki 2100 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 2100 iki 1800 |
3,0–3,5 |
2,5 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 1800 iki 1500 |
3,5–4,0 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 1500 iki 1200 |
4,0–(5,0) |
3,0–3,5 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 1200 iki 1000 |
(5,0–6,0) |
3,5–4,0 |
3,0–3,5 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 1000 iki 800 |
– |
4,0–(5,0) |
3,5–4,0 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 800 iki 700 |
– |
(5,0–6,0) |
4,0–(4,5) |
3,0–3,5 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
– |
nuo 700 iki 600 |
– |
– |
(4,5–5,5) |
3,5–4,0 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
– |
– |
– |
nuo 600 iki 500 |
– |
– |
– |
4,0–(5,0) |
3,0–3,5 |
2,5 |
2,5 |
– |
– |
– |
nuo 500 iki 400 |
– |
– |
– |
(5,0–6,0) |
3,5–4,0 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
– |
– |
nuo 400 iki 300 |
– |
– |
– |
– |
4,0–(5,5) |
3,0–4,0 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
– |
nuo 300 iki 250 |
– |
– |
– |
– |
(5,5–6,0) |
4,0–(5,0) |
3,0–3,5 |
2,5 |
– |
– |
nuo 250 iki 200 |
– |
– |
– |
– |
– |
(5,0–6,0) |
3,5–4,0 |
2,5–3,0 |
2,5 |
– |
nuo 200 iki 150 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
4,0–(5,5) |
3,0–3,5 |
2,5 |
– |
nuo 150 iki 100 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
3,5–(4,5) |
2,5–3,0 |
2,5 |
nuo 100 iki 70 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
3,0–4,0 |
2,5 |
nuo 70 iki 40 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
2,5–4,0 |
Pastabos: 1. Zonoje žemiau apatinės storos linijos negalima taikyti lentelėje nurodytų kreivių spindulių. 2. Zonoje aukščiau viršutinės storos linijos viražai rengiami techniškai ir ekonomiškai pagrindus. (...) Taikoma išimtiniais atvejais. |
Viražo atlanka
60. Esant pereinamosioms kreivėms, viražų atlankos daromos jų ribose. Jei rekonstruojant (remontuojant) kelią nenaudojamos pereinamosios kreivės, tai pusė viražo atlankos rengiama tiesėje, kita pusė – kreivėje. Pagrįstais atvejais visa viražo atlanka gali būti tiesėje.
Skersiniai kelkraščių ir skiriamųjų juostų nuolydžiai
62. Skersiniai kelkraščių nuolydžiai turi būti:
62.1. 2,5–3,0 % – kai kelkraščiai tvirtinami mineralinėmis medžiagomis su rišikliais (sustojimo juostoje – kaip nurodyta 58 punkte);
63. Iki 7 m pločio skiriamosios juostos tiesėse ir kreivėse be viražų rengiamos su išgaubtu skersiniu profiliu, kreivėse su viražu – pagal individualius projektinius sprendinius, o platesnės skiriamosios juostos – su įgaubtu skersiniu profiliu. Įgaubtų skiriamųjų juostų skersiniai ir išilginiai nuolydžiai nustatomi atsižvelgiant į vandens nuleidimo sąlygas.
Važiuojamosios dalies paplatinimai kreivėse
Paplatinimai keičiant kelio skersinį profilį
65. Eismo juostų skaičiaus ir skiriamosios juostos pločio pasikeitimų vietose pereigos ilgis Lz nustatomas pagal formulę:
,
čia: Vp – projektinis greitis, km/h;
p – plotis pereigos gale, m.
66. Lėtėjimo ir greitėjimo juostų pereigos rengiamos pagal R 36-01 [7.29.] nurodymus.
9 lentelė. Važiuojamosios dalies paplatinimai kreivėse
Matmenys metrais
Kreivės spindulys R |
Kelių kategorijos |
||
II–V |
Iv |
IIv |
|
dviejų eismo juostų paplatinimas |
vienos eismo juostos paplatinimas |
||
30 |
2,70 |
2,10 |
1,30 |
40 |
2,00 |
1,60 |
1,00 |
50 |
1,60 |
1,30 |
0,80 |
60 |
1,40 |
1,10 |
0,70 |
70 |
1,20 |
0,90 |
0,60 |
80 |
1,00 |
0,80 |
0,50 |
100 |
0,80 |
0,60 |
0,40 |
120 |
0,70 |
0,50 |
0,30 |
125 |
0,60 |
0,50 |
0,30 |
150 |
0,50 |
0,40 |
0,30 |
175 |
0,50 |
0,40 |
|
200 |
0,40 |
0,30 |
|
250 |
0,30 |
0,30 |
|
300 |
0,30 |
|
|
X skirsnis. Erdvinė optiškai sklandi kelio trasa
67. AM, I, Ia, II, IIa ir III kategorijų kelio trasas reikia projektuoti kaip sklandžią liniją erdvėje, derinant plano elementus ir išilginio bei skersinio profilių elementus tarpusavyje ir su aplinkos kraštovaizdžiu, įvertinant jų poveikį eismo sąlygoms ir kelio vizualiniam suvokimui.
68. Naujose kelių trasose turi būti sukurtos tokios vizualinių orientyrų sistemos, kurios per didelį atstumą teiktų vairuotojui informaciją apie kelio krypties ir važiavimo sąlygų pasikeitimą (taip pat už matomumo ribų) ir leistų pasirinkti saugų važiavimo režimą.
69. AM, I, Ia, II, IIa ir III kategorijų keliuose neleidžiamas toks išilginių nuolydžių, plano kreivių ir išilginio profilio kreivių derinys, kai susidaro kelio prasmegimo įspūdis.
70. Dėl vizualinio orientavimo ir saugesnių lenkimo sąlygų plano ir išilginio profilio kreives reikėtų sutapatinti taip, kad plano kreivės būtų 100–150 m ilgesnės už išilginio profilio vertikaliąsias kreives; jų viršūnių pasislinkimas turi būti ne didesnis kaip 1/4 trumpiausios kreivės ilgio.
VI skyrius. Matomumas
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
72. Keliuose reikalingas toks mažiausias matomumas, kad vairuotojas galėtų:
73. Iš matymo lauko reikia šalinti kliūtis iki stebėjimo spindulio aukščio (iškasų šlaitus, statinius, mišką). Pavieniai medžiai, jų eilės ir krūmai gali būti matymo lauke, jei netrukdo matomumui ir padeda vairuotojams orientuotis.
74. Matomumo skaičiavimo schemoje turi būti:
II skirsnis. Matomumas tiesioginio eismo juostose
75. Tiesioginio eismo juostose turi būti garantuotas ant kelio esančių objektų matomumas, sustojant prieš objektą (sustojimo matomumas) arba aplenkiant jį (aplenkimo matomumas).
75.1. Sustojimo matomumas Ss yra kelio atkarpa, reikalinga vairuotojui, važiuojančiam Vp greičiu, sustoti prieš nelauktai pastebėtą kliūtį važiuojamojoje kelio dalyje. Mažiausias sustojimo matomumas turi būti, kaip pavaizduota 5 ir 6 paveiksluose.
75.2. Aplenkimo matomumas, būtinas II–V ir Iv kategorijų keliuose ir dėl gausių sankryžų bei nuovažų, nereglamentuojamas gyvenamųjų vietovių prieigose.
5 pav. Reikalingas sustojimo matomumas SS valstybinės reikšmės keliuose |
6 pav. Reikalingas sustojimo matomumas SS valstybinės reikšmės keliuose (gyvenamųjų vietovių prieigose) ir vietinės reikšmės IV, IIV kategorijos keliuose |
76. Aplenkimo sąlygos turi būti užtikrintos, kaip nurodyta 10 lentelėje. Kai tokių sąlygų nėra, aplenkimui II, III kategorijų keliuose reikėtų numatyti papildomas eismo juostas. Atkarpos su pakankamu aplenkimo matomumu turi būti kiek leidžia sąlygos tolygiai išdėstytos arba jų kitimas (mažėjimas, didėjimas) turi būti apytikriai tolygus.
10 lentelė. Aplenkimo matomumas
Matomumo tipas |
Greičiai Vp, km/h |
||||||||
40 |
50 |
60 |
70 |
80 |
90 |
100 |
120 |
140 |
|
Mažiausias aplenkimo matomumas Sa, m |
– |
– |
400 |
450 |
500 |
575 |
650 |
– |
– |
Mažiausia aplenkimui tinkamų ruožų dalis, % |
70 (magistraliniuose keliuose) 50 (krašto ir rajoniniuose keliuose) |
||||||||
25 (vietinės reikšmės Iv kategorijos keliuose) |
III skirsnis. Matomumas nesaugomose geležinkelio pervažose
77. Nesaugomose geležinkelio pervažose turi būti toks matomumas, kad automobilio vairuotojas, esantis nuo pervažos ne mažiau kaip per sustojimo matomumo atstumą (žr. 5 ir 6 paveikslus), galėtų matyti artėjantį prie pervažos traukinį už 500 m, o artėjančio traukinio mašinistas matytų pervažos vidurį ne mažesniu kaip 1000 m atstumu.
VII skyrius. Pėsčiųjų ir dviračių takai
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
81. Kai rengiami bendri pėsčiųjų ir dviračių takai, jų dangos plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,50 m.
82. Dviračių ir bendri dviračių ir pėsčiųjų takai turi būti rengiami už kelio žemės sankasos ribų arba atskiriami nuo važiuojamosios dalies bordiūru arba apsauginiais atitvarais. Tokie takai gali būti vienoje arba abiejose važiuojamosios kelio dalies pusėse.
83. Eismas bendru dviračių ir pėsčiųjų taku turi būti reguliuojamas kelio ženklais, dangos ženklinimu arba įrengiant skirtingų spalvų dangas.
84. Dėl pėsčiųjų ir dviratininkų saugumo išimtiniais atvejais kraštinės saugos juostos gali būti paplatintos.
85. Pėsčiųjų ir dviračių takai rengiami pagal 11 lentelėje numatytus reikalavimus.
11 lentelė. Takų poreikis pagal automobilių, pėsčiųjų ir dviračių eismo intensyvumą
Automobilių eismo intensyvumas, aut./parą |
Bendras pėsčiųjų ir dviračių takas |
Pėsčiųjų takas |
Dviračių takas |
eismo intensyvumas |
|||
pėsč. ir dvir./h |
pėsč./h |
dvir./h |
|
< 2500 |
75 |
60 |
90 |
2500–5000 |
25 |
20 |
30 |
5000–10000 |
15 |
10 |
15 |
> 10000 |
10 |
5 |
10 |
Pastaba. Pėsčiųjų ir dviračių eismo intensyvumas nurodytas grūsties valandomis. |
II skirsnis. Pėsčiųjų takai
87. Pėsčiųjų takų plotis priklauso nuo pėsčiųjų eismo intensyvumo grūsties valandomis. Mažiausias tako dangos plotis turi būti 2,0 m. Pagrįstais atvejais pėsčiųjų tako plotį leidžiama sumažinti iki 1,5 m arba 1,0 m.
89. Rengiant pėsčiųjų takus reikia atsižvelgti į galimą žmonių su negalia eismą ir STR 2.03.01:2001 [7.20.] reikalavimus.
III skirsnis. Dviračių takai bei bendri dviračių ir pėsčiųjų takai
91. Dviračių takai bei bendri dviračių ir pėsčiųjų takai su kitais eismų srautais gali kirstis viename arba skirtinguose lygiuose. Tai priklauso nuo kelių reikšmės, eismo intensyvumo ir reljefo sąlygų.
93. Dviračių stovėjimo aikštelės yra neatskiriamas tako elementas. Jas reikia išdėstyti taip, kad:
95. Pagrindiniai norminiai parametrai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Pagrindiniai dviračių bei bendrų dviračių ir pėsčiųjų takų parametrai
Rodikliai |
Reikšmė |
Projektinis greitis, km/h |
25 |
Pločiai: |
|
dviejų eismo juostų tako danga, m |
2,5 (2,0) (1,6) |
konstrukcijų artumo gabaritas, m |
3,0 (2,5) (2,1) |
Gabarito aukštis, m |
2,5 |
Mažiausi tako plano kreivių spinduliai, m |
|
kai nėra viražo |
75 (50) |
kai yra viražas |
20 (10) |
Mažiausi vertikaliųjų kreivių spinduliai, m |
|
išgaubtų |
300 (150) |
įgaubtų |
100 (50) |
Didžiausi išilginiai nuolydžiai, %: |
|
kai takas nesiriboja su važiuojamąja kelio dalimi |
3 |
leidžiama ne ilgesniame kaip 250 m ilgio ruože |
4 |
leidžiama ne ilgesniame kaip 30 m ilgio ruože |
8 |
leidžiama ne ilgesniame kaip 20 m ilgio ruože |
10 |
Skersinis tako dangos nuolydis, % |
2,5 |
Viražo nuolydžiai, %, kai spinduliai: |
|
10–20 m |
4,0–3,0 |
20–50 m |
3,0–2,5 |
50–100 m |
2,5 |
Pastaba. (...) – taikoma ankštoms vietoms. |
VIII skyrius. Žemės sankasa
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
97. Projektuojant kelio žemės sankasą reikia atsižvelgti į gamtines sąlygas, esamos ekologinės padėties ir vertingų žemių išsaugojimą, automobilių kelių kategoriją, kelio dangos konstrukciją, esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(1):2005 [7.14.], STR 2.01.01(3):1999 [7.15.], STR 2.01.01(4):1999 [7.16.] ir rekonstravimo perspektyvą.
98. Kartu su žemės sankasa reikia įrengti:
II skirsnis. Kelio išilginio profilio aukščiai
100. Tiesiamo kelio išilginį profilį reikia projektuoti atsižvelgiant į vietovės reljefą, geologines, hidrogeologines, klimatines bei vietos sąlygas, pasirinktą kelio kategoriją ir ribinius kelio elementus.
101. Dangos viršus turi būti aukščiau drėgmės šaltinio – gruntinio vandens ar atviro vandens telkinio, atsirandančio ir išliekančio ilgiau kaip 20 parų, aukščiausio lygio, atsižvelgiant į žemės sankasos gruntų jautrio šalčiui klasę [7.31.]:
102. Jeigu nenaudojami kiti sprendiniai, tiesiamo kelio briaunos aukštis virš sniego dangos, nustatytos pagal daugiamečius Hidrometeorologinės tarnybos stebėjimo duomenis, užpustomuose kelio ruožuose turėtų būti ne mažesnis kaip:
103. Kelio briaunos aukštis virš vandens skaičiuojamojo lygio prie vandens pralaidų ir tiltų turi būti ne mažesnis kaip nurodyta STR 2.06.02:2001 [7.19.].
104. Projektuojant išilginį profilį kalvotoje vietoje būtina atsižvelgti į:
III skirsnis. Tipiniai projektiniai sprendiniai
106. Pylimų įrengimo tipiniai sprendiniai taikomi:
106.1. kai pylimai iki 12,0 m aukščio supilami ant patikimų pagrindų, naudojant optimalaus drėgnumo smėlio arba molio gruntus;
107. Pylimų iki 12,0 m aukščio šlaitai pagal stabilumo reikalavimus rengiami, kaip nurodyta 13 lentelėje, kai:
108. Apsemiami sankasos šlaitai turi būti ne statesni kaip 1:2.
13 lentelė. Pylimų šlaitų statumas
Pylimų gruntai |
Didžiausias statumas, kai pylimo aukštis |
||
iki 6 m |
iki 12 m |
||
apatinė dalis 0–6 m |
viršutinė dalis 6–12 m |
||
Smėlis (išskyrus blogos sanklodos ir dulkingąjį smėlį) |
1:1,5 |
1:1,5 |
1:1,5 |
Blogos sanklodos ir dulkingasis smėlis, mažo ir vidutinio plastiškumo dulkis, molingasis smėlis, mažo ir vidutinio plastiškumo molis |
|
|
|
Pastaba. Po brūkšneliu nurodytos reikšmės taikomos dulkingiesiems gruntams ir blogos sanklodos smėliui. Taip pat žr. 186 punktą. |
109. Tipiniai sprendiniai taikomi iškasoms iki 12,0 m gylio, kurių gruntai stabilūs ir atsparūs klimato poveikiui, be vandeningų tarpsluoksnių, tinkami žemės sankasai. Tokių iškasų šlaitai paprastai daromi ne statesni kaip 1:2.
IV skirsnis. Individualūs projektiniai sprendiniai
111. Žemės sankasą įrengti reikia pagal individualius projektinius sprendinius, kai yra:
113. Rengiant pylimus ant silpnų pagrindų ir aukštesnius kaip 12,0 m bei naudojant sankasai didesnio drėgnumo gruntus, be bendro ir vietinio šlaitų pastovumo įvertinimo, reikia apskaičiuoti ir bendrą nuosėdžio dydį, jo trukmę ir intensyvumą.
114. Rengiant žemės sankasą atkalnėse pirmiausia būtina įvertinti natūralaus atkalnės šlaito pastovumo laipsnį ir nustatyti skaičiuojamąjį šlaito pastovumą, atsižvelgiant į inžinerinių geologinių tyrimų duomenis ir labiausiai galimus pastovumo pažeidimo atvejus.
115. Atkalnėse su skersiniu nuolydžiu 1:3–1:5 ir rišliais gruntais pylimo pade reikia daryti pakopas.
116. Pylimų pastovumui pasiekti gali būti lėkštinami šlaitai, naudojamos šoninės apsloginimo bermos, rengiami gruntiniai poliai, sankasa pilama tam tikru režimu arba naudojami geosintetiniai gaminiai.
118. Bendrą ir vietinį šlaitų pastovumą reikia įvertinti gilesnių kaip 5,0 m iškasų nestabiliuose gruntuose su vandeningais tarpsluoksniais.
V skirsnis. Žemės sankasos tvirtinimas
120. Galimų sankasos išplovimų vietose (įgaubtų vertikaliųjų kreivių viršūnėse, didesniame kaip 3 % išilginiame nuolydyje, aukštesniuose kaip 4,0 m pylimuose ir kitur) reikia numatyti priemones vandeniui nuo važiuojamosios dalies nuleisti. Šios priemonės gali būti laikinos, kol susiformuos tvirta velėninė danga žole apsėtuose šlaituose.
121. Pylimų ir iškasų šlaitus reikia tvirtinti:
IX skyrius. Vandens nuleidimas
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
122. Kelio ir jo juostos ribose turi būti patikimas vandens nuleidimas, įskaitant:
123. Vandens pralaidų ir nuleidimo įrenginių parametrus reikia nustatyti hidrologiniais ir hidrauliniais skaičiavimais atsižvelgiant į projektinių debitų viršijimo tikimybes (žr. 14 lentelę).
124. Vandens pralaidų įrengimo projektiniai sprendiniai ir esamos laukų drenažo sistemos pertvarkymas kelio juostoje, o pagrįstais atvejais ir didesniame plote, turi būti atliekami pagal projektavimo sąlygų sąvado technines sąlygas.
14 lentelė. Projektinių debitų viršijimo tikimybė
Statiniai |
Kelio kategorija |
Projektinių debitų viršijimo tikimybė, % |
Dideli ir vidutinio dydžio tiltai, kelio pylimai tiltų prieigose |
AM, I, Ia, II, IIa, III |
1 |
IV, V, Va |
2 |
|
Maži tiltai ir vandens pralaidos, kelio pylimai tiltų prieigose |
AM, I, Ia |
1 |
II, IIa, III |
2 |
|
IV, V, Va |
3 |
|
Iv–IIIv |
5 |
|
Kelio ir atkalnės grioviai |
AM, I, Ia, II, IIa |
2 |
III |
3 |
|
IV, V, Va, Iv–IIIv |
5 |
|
Kiti vandens nuleidimo įrenginiai (skersiniai grioviai) |
AM, I, Ia, II, IIa |
3 |
III |
5 |
|
IV, V, Va, Iv–IIIv |
10 |
|
Lietaus kanalizacija |
AM, I, Ia |
4–10 |
II skirsnis. Vandens pralaidos
125. Vandens pralaidos projektuojamos atsižvelgiant į STR 2.06.02:2001 [7.19.] 4 punkte nurodytus esminius reikalavimus, ST 8871063.01:2002 [7.24.], ST 8871063.02:2003 [7.25.] ir ST 188710638.07:2004 [7.26.].
126. Mechaninį patvarumą ir pastovumą turi užtikrinti vamzdžio konstrukcija ir tiekėjo atitikties deklaravimas pagal STR 1.03.02:2002 [7.11.].
Tiekėjas turi nurodyti vandens pralaidų vamzdžių tinkamumą automobilių keliams ir jų taikymo sąlygas (pamatai, leidžiamos laikinos ir nuolatinės apkrovos, didžiausi ir mažiausi užpilamų gruntų sluoksniai).
127. Užpylimo tvarka, medžiagos ir tankinimas turi būti nurodomi atitinkamose pralaidų įrengimo instrukcijose.
129. Vandens pralaidos turi būti įrengiamos taip, kad nebūtų pažeistos laukų drenažo sistemos, o kur jų nėra (pvz., miškuose), – neužpelkėtų pakelės. Vandens patvinkimas prieš pralaidą neturi daryti žalos aplinkai. Reikia sutvirtinti tėkmių vagas ties pralaidų antgaliais, atsižvelgiant į hidraulinių skaičiavimų duomenis ir vagos gruntus.
III skirsnis. Kelio ir jo juostos drenavimas
130. Apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį reikia nusausinti pratęsiant šį sluoksnį iki žemės sankasos šlaito arba drenažu, kartu sausinant, kai reikia, iškasos šlaitus.
131. Kelio žemės sankasoje vamzdinio drenažo griovelių gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,20 m, o plotis – ne mažesnis kaip 0,3 m. Mažiausias drenažo vamzdžio skersmuo – 100 mm (išimtiniais atvejais – 80 mm), o nuolydis – 0,3 % (išimtiniais atvejais – 0,2 %).
133. Drenažo vamzdžiai užpilami dviem po 0,15 m storio įvairaus stambumo filtruojančios medžiagos sluoksniais. Galima naudoti geotekstilę – kaip skiriamąjį arba filtruojantį sluoksnį. Betono vamzdžiai užpilami vienu filtruojančios medžiagos sluoksniu.
134. Kelių drenažui reikia naudoti specialius plastikinius arba betono vamzdžius. Pakelių drenažui galima naudoti ir keraminius vamzdžius.
136. Vandeningus iškasų šlaitus reikia nusausinti, taip apsaugant juos nuo vietinių nuošliaužų bei erozijos. Galima sausinti drenažo grioveliais arba ištisiniu filtruojančiu sluoksniu.
IV skirsnis. Vandens nuleidimas nuo kelio ir jo juostos
138. Vanduo nuo kelio ir jo juostos turi būti nuleidžiamas į šoninius kelio griovius arba pakeles (jei nepažeidžiami žemių naudotojų interesai) arba į uždarą vandens nuleidimo sistemą.
139. Kelio griovio dugnas turi būti ne siauresnis kaip 0,50 m. Mažiausias griovio nuolydis – 0,5 %, išimtiniais atvejais – 0,3 %.
140. Nuo kelio griovio dugno iki apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio apačios turi būti ne mažiau kaip 0,2 m.
141. Aukštesnėje pakelės su skersiniu nuolydžiu pusėje, kai numatomas didesnis vandens pritekėjimas skersine kryptimi, prie iškasų reikia rengti atkalnės griovius. Mažiausi griovio matmenys: dugno plotis – 0,3 m, gylis – 0,3–0,5 m.
142. Latakų ir griovių sutvirtinimo būdus reikia nustatyti atsižvelgiant į projektinius vandens debitus, tėkmės greitį ir gruntus. Sutvirtinimo būdai gali būti parenkami apytikriai pagal latakų ir griovių išilginį nuolydį:
142.2. kai nuolydis 4–10 % – tvirtinama šiurkščia danga (skalda, grindiniu, betoninėmis plytelėmis; atskirais atvejais rengiamos greitvietės);
143. Lietaus vanduo nuo kelio dangos turi laisvai nutekėti per kelkraščius ir šlaitus į griovius ar pakeles.
144. Sankryžose negalima leisti vandeniui tekėti per susikertančių kelių dangas. Mažiausias skersinis nuolydis turi būti 2,5 %. Kai skersinis nuolydis mažesnis kaip 2,5 %, įstrižinis nuolydis turi būti didesnis kaip 2 %, o viražų atlankų ruožuose – didesnis kaip 0,5 %.
V skirsnis. Kelio nutekamųjų vandenų valymas ir filtravimo baseinai
147. Kai kelio nutekamųjų vandenų užterštumas viršija leidžiamas normas, prieš nuleidžiant juos į atvirus vandens telkinius būtina įrengti naftos produktų atskirtuvus.
148. Ekologiniu ir ekonominiu požiūriais lietaus nuotėkį dažnai tikslinga nuleisti į filtravimo baseinus. Baseine vandenį filtruoti turi atitinkamo storio grunto sluoksnis, kurio pralaidumo vandeniui koeficientas k > 1,0x10
-4 m/s. Kai k = (1,0x10 -4 – 1,0x10 -5) m/s, reikia atlikti papildomus skaičiavimus.149. Filtravimo baseinus reikia įrengti arčiau kelio, priderinant juos prie reljefo, formuojant kraštus ir apželdinant taip, kad iš aplinkinės teritorijos nepatektų sąnašų.
150. Kad baseino dugne besikaupiančios sąnašos nesudarytų vandeniui nelaidaus sluoksnio, reikia prieš filtravimo baseiną įrengti sėsdintuvą arba patį baseiną padalinti į sąnašų sėsdinimo ir filtravimo zonas.
X skyrius. Kelio dangų konstrukcijos
153. Kelio danga turi užtikrinti projektinį greitį, saugų eismą bei jo komfortą per ekonomiškai pagrįstą laiką ir atitikti techninių reikalavimų reglamentų STR 2.01.01(1):2005 [7.14.], STR 2.01.01(3):1999 [7.15.], STR 2.01.01(4):1999 [7.16.] nurodymus.
Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus turi būti:
153.1. atitinkamo stiprumo ir patvarumo važiuojamosios dalies dangos konstrukcija, įrengta pagal šio skyriaus nurodymus;
153.2. saugos juostos važiuojamosios dalies kraštuose ir sustojimo juostos AM, I kategorijos kelių kelkraščiuose (paprastai su asfalto dangos konstrukcija);
154. Dangos konstrukciją ir dangos tipą reikia parinkti atsižvelgiant į eismo intensyvumą, jo sudėtį, kelio kategoriją, klimatines, gruntines ir geologines sąlygas, taip pat į vietinių statybinių medžiagų galimą naudojimą.
155. Dangų konstrukcijos gali būti parinktos taikant specialius skaičiavimo metodus arba standartinės – pagal ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrovų skaičių [7.22.].
XI skyrius. sankryžos
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
159. Rengiant sankryžą reikia atsižvelgti į:
160. Sudėtingesniais atvejais sudaromi keli sankryžų schemų variantai ir parenkamas geriausias ekonominiu, saugaus bei patogaus eismo atžvilgiais.
II skirsnis. Nuovažos į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio
paskirties teritorijas ir transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams
skirtų paslaugų objektus
162. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.
163. Magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų.
Nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis.
164. Kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų.
165. Krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų.
166. Rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų.
167. Nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose.
168. Nuovažos į ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius.
XII skyrius. Automobilių kelių sankirtos su geležinkeliais
170. AM ir I, Ia, II ir IIa kategorijų ir magistralinių kelių III kategorijos automobilių kelių sankirtos su geležinkeliais turi būti skirtinguose lygiuose.
171. III ir IV kategorijų automobilių kelių sankirtas su geležinkeliais reikia rengti skirtinguose lygiuose, kai:
172. Automobilių kelių sankirtos su geležinkeliais miestų ir miestelių administracinėse ribose projektuojamos atsižvelgiant į projektinius sprendinius, numatytus šių gyvenamųjų vietovių bendruosiuose arba detaliuosiuose planuose.
173. Automobilių kelių sankirtos su geležinkeliais viename lygyje ir pervažų prieigos rengiami vadovaujantis norminiu dokumentu [7.23.].
XIII skyrius. Kelio įrenginiai, eismo
reguliavimas ir saugumas
I skirsnis. Kelio atitvarai
175. Eismui pavojingi kelių ruožai aptveriami apsauginiais atitvarais, kaip nurodyta R 37‑01 [7.30.].
176. Esamuose keliuose eismo įvykius reikia tirti pagal jų pobūdį ir dažnumą. Dėl dažnų eismo įvykių arba galimų dažnų priverstinių nuvažiavimų nuo kelio apsauginiai atitvarai gali būti statomi esant ir kitoms sąlygoms nei nurodyta R 37-01 [7.30.].
177. Prieš statant apsauginius atitvarus reikia išnagrinėti, ar ne geriau saugumo siekti kitomis priemonėmis – pertvarkant pavojingą vietą arba pašalinant pavojingą kliūtį.
II skirsnis. Kelio ženklai ir kelių ženklinimas
180. Kelio ženklai turi būti statomi pagal parengtą ženklų išdėstymo schemą, nurodant jų pastatymo vietą bei būdą. Ženklų išdėstymas ir dangos ženklinimas tarpusavyje turi derintis.
181. Kelio ženklus reikia gaminti ir išdėstyti pagal standartus LST 1335:1994 [7328], LST 1405:1995 [7.33.], LST EN 12899-1 [7.35.].
182. Kelio apsaugos zonoje draudžiama statyti reklaminius stendus, plakatus ir kitą su eismo organizavimu nesusijusią informaciją Lietuvos Respublikos kelių įstatyme [7.2.] nurodytais atvejais.
III skirsnis. Kelkraščių ir šalikelių saugumas
184. Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių ir sušvelninti jų pasekmes, rekomenduojama, kad labai aukšto, aukšto ir vidutinio eismo kokybės lygio kelių šalikelėse būtų suformuotos laisvos nuo kliūčių zonos, kuriose neturėtų būti medžių, stulpų, kolonų, kitų panašių objektų arba jie turėtų būti aptveriami atitvarais.
185. Optimalūs ir mažiausi laisvos nuo kliūčių zonos pločiai pateikti 15 lentelėje.
15 lentelė. Laisvos nuo kliūčių zonos plotis
Matmenys metrais
Leidžiamas greitis, km/h |
70 |
90 |
100/110 |
110/130 |
Optimalus plotis |
4,00 |
8,00 |
11,00 |
15,00 |
Mažiausias plotis |
3,00 |
6,00 |
8,50 |
11,00 |
Pastaba. Laisvos nuo kliūčių zonos plotis matuojamas nuo eismo juostos krašto į išorinį šoną. |
186. Pylimų šlaitus rekomenduojama įrengti su nuolydžiu, ne statesniu kaip 1:3, o iškasų – ne statesniu kaip 1:2.
187. Pylimų šlaitų briaunas rekomenduojama užapvalinti spinduliu R >=≥ 9,00 m, iškasų šlaitų briaunas – R >=≥ 6,00 m.
IV skirsnis. Apsauga nuo užpustymo
189. Atviroje vietovėje tiesiamo kelio projekte turi būti numatytos patikimos apsaugos nuo užpustymo priemonės.
190. Apsauga nuo užpustymo nereikalinga:
190.2. kai kelias eina pylimu ir jo briaunos aukštis virš sniego dangos apskaičiuoto lygio ne mažesnis kaip nurodyta 102 punkte;
191. Užpustomuose kelio ruožuose apsaugai nuo užpustymo AM ir I–III kategorijų keliuose reikia naudoti apsauginius želdinius arba pernešamus skydus. Iš kiekvienos kelio pusės apsauginių želdinių plotis ir atstumas nuo kelio krašto iki želdinių turėtų būti kaip nurodyta 16 lentelėje.
16 lentelė.
Skaičiuojamasis metinis pripustymas į 1 m kelio, m³ |
Apsauginių želdinių plotis, m |
Atstumas nuo kelio briaunos iki želdinių, m |
10–25 |
4 |
15 |
V skirsnis. Kelių apšvietimas
192. Susikertančių AM, I, II, IIa kategorijų kelių skirtingų lygių sankryžų ir kitų eismui pavojingų vietų apšvietimas projektuojamas techniškai ir ekonomiškai pagrindus.
193. Šviestuvų atramas paprastai reikia statyti už kelio briaunos, prireikus aptverti pagal R 37-01 [7.30.] nurodymus. Atramas leidžiama statyti ne siauresnėje kaip 2 m skiriamojoje juostoje apsaugant jas atitvarais.
VI skirsnis. Inžinerinės greičio mažinimo priemonės
195. Kai gyvenamųjų vietovių prieigose ties esamomis ir projektuojamomis vieno lygio sankryžomis ir pėsčiųjų perėjomis, taip pat kituose pavojinguose kelių ruožuose faktiški automobilių greičiai kelia pavojų saugiam eismui, galima panaudoti inžinerines greičio mažinimo priemones (dirbtinai banguotų dangų atkarpas, kelio trasos sukreivinimą, įspėjamąsias skersines triukšmo juostas ant dangos ir pan.).
XIV skyrius. Eismo dalyviams skirti aptarnavimo statiniai
I skirsnis. Autobusų sustojimo aikštelės
196. Autobusų sustojimo aikšteles (toliau – aikštelės) reikia rengti keliuose, kuriuose vyksta reguliarus keleivinių autobusų eismas, prie tų kelių numatyti keleivių laukimo aikšteles, šiukšlių dėžes ir prireikus, esant dideliam keleivių skaičiui, paviljonus.
197. Aikštelių vietas reikia parinkti keleivių susibūrimo vietose, tiesiuose ruožuose arba kreivėse, kurių spinduliai ne mažesni kaip 1000 m II, IIa, III kategorijų keliuose ir 600 m – IV kategorijos keliuose, atsižvelgiant į reikalaujamą matomumą (žr. VI sk.).
198. Už gyvenamųjų vietovių ribų aikštelės rengiamos ne dažniau kaip kas 3 km pagal projektavimo sąlygų sąvado sąlygas.
199. Magistraliniuose AM, I ir IIa kategorijos keliuose aikštelės rengiamos su lėtėjimo, greitėjimo juostomis ir skiriančiosiomis salelėmis pagal individualius projektinius sprendinius, kituose keliuose – pagal kelių reikšmes ir leidžiamus greičius vadovaujantis 7 paveiksle pateiktomis schemomis.
Aikštelės ilgis nustatomas pagal sustojančių autobusų tipus ir kiekį.
200. Jeigu prieš sankryžą yra apribotas leistinas greitis, tuomet aikštelės sankryžos zonoje turi būti rengiamos atsižvelgus į apribotą greitį.
201. Aikštelės išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 4 % ir užtikrinti vandens nutekėjimą.
202. Aikštelės plotis turi būti lygus važiuojamosios dalies juostos pločiui, bet ne mažesnis kaip 3,0 m.
203. Aikštelės peronas įrengiamas viename lygyje su kelio danga. Techniškai pagrindus gali būti įrengiamas peronas, 0,15 m iškeltas virš kelio dangos.
205. Lauko tualetas gali būti statomas ne arčiau kaip 15 m nuo keleivių paviljono, už natūralių arba specialiai pasodintų želdinių.
II skirsnis. Poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės
207. Pakelės poilsio aikštelė – tai aikštelė, skirta transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams sustoti trumpalaikiam poilsiui ir maitinimuisi. Poilsio aikštelėje automobilių stovėjimo zonos atskirtos nuo važiuojamosios dalies.
208. Poilsio aikštelėje automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą poreikį.
209. Prie magistralinių ir krašto kelių įrengiamos I, II ir III klasės poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės (žr. 3 priedą).
210. Prie rajoninių ir vietinės reikšmės kelių poilsio aikštelės rengiamos tik pagrindus jų reikalingumą.
211. Prie tarptautinių kelių, magistralinių kelių mazgo (sankryžos) gali būti įrengiamos specialios aikštelės, skirtos tranzitiniam krovininiam ir keleiviniam transportui aptarnauti.
212. Aikštelės turėtų būti įrengiamos įvertinant atstumus nuo aukštesnės klasės aikštelių, taip pat lankytinų objektų išsidėstymą.
213. Mažiausi atstumai nuo kelio dangos krašto iki poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelių dangos nurodyti 17 lentelėje.
III skirsnis. Transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirti
paslaugų statiniai, kurie nėra valstybinės reikšmės automobilių
kelių infrastruktūros objektai
216. Transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirti paslaugų statiniai yra:
217. Transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių negalima įrengti skirtingų lygių sankryžų teritorijose.
218. Degalinės statinių komplekse, įrengtame šalia magistralinio kelio, turi būti automobilių stovėjimo aikštelė ir viešas tualetas.
219. Mažiausi atstumai nuo kelio briaunos iki transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių, kurie nėra valstybinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros objektai, pateikti 17 lentelėje. Šie atstumai yra nustatyti įvertinus kelio perspektyvą.
17 lentelė. Mažiausi atstumai nuo kelio briaunos iki statinių
Matmenys metrais
Paslaugų statinio pavadinimas |
Magistraliniuose keliuose |
Krašto keliuose |
Rajoniniuose keliuose |
1. Poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės |
15 |
10 |
5 |
2. Antžeminiai statiniai |
30 |
30 |
20 |
3. Požeminiai kuro rezervuarai ir kolonėlės |
30 |
30 |
20 |
4. Antžeminiai kuro rezervuarai |
60 |
60 |
40 |
XV skyrius. Automobilių kelių sankirtos su
inžinerinėmis komunikacijomis
220. Tiesiamam (rekonstruojamam) keliui kertant komunikacijas – vandentiekį, kanalizaciją, dujotiekį, naftotiekį, telekomunikacijų ir elektros linijas ir kt. – arba praeinant arti jų, prireikus jos pertvarkomos pagal atitinkamų normatyvinių dokumentų reikalavimus, atsižvelgiant į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [7.8.] nurodytas apsaugos zonas.
221. Mažiausi požeminių komunikacijų tinklų atstumai nuo kelio nurodyti 18 lentelėje. Šie reikalavimai netaikomi lygiagretiems ir vietinės reikšmės keliams.
18 lentelė. Mažiausi požeminių komunikacijų vamzdynų atstumai nuo kelio, m
Tinklo paskirtis |
Pylimo papėdė, griovio išorinis kraštas |
Vandentiekis, slėginė nuotekų linija, ūkinių nuotekų, lietaus vandens, lauko drenažo |
3 |
Dujotiekis, kai slėgis jame yra iki 16 barų |
3 |
Magistralinis dujotiekis |
50 |
Magistralinis naftotiekis |
50 |
222. Mažiausi elektros ir telekomunikacijų linijų atstumai nuo kelio nurodyti 19 lentelėje.
19 lentelė. Mažiausi elektros ir telekomunikacijų linijų atstumai nuo kelio, m
Sankirtos su keliu ir keliui lygiagrečios linijos |
Elektros oro linijos OL |
Oro kabeliai OK |
Požeminiai kabeliai |
Telekomunikacijos |
|||||||
įtampa kV |
oro linijos |
požeminiai kabeliai |
|||||||||
iki 1 |
6–10 |
35–110 |
330 |
400 |
iki 1 |
6–10 |
iki 35 |
||||
Vertikalus atstumas nuo kelio dangos iki oro linijos žemiausio laido ar požeminio kabelio sankirtose |
6 |
7 |
7 |
8,5 |
9 |
5,51) |
6 |
|
5,5 |
> 1 |
|
Horizontalus atstumas nuo kelio pylimo pado arba griovio (iškasos) išorinės briaunos: |
atramos aukštis
|
|
|||||||||
iki oro linijos atramos pagrindo, kai linija kerta kelią normaliuose trasos ruožuose |
|||||||||||
kai linija nutiesta lygiagrečiai keliui |
atramos aukštis plius 5 m |
|
|||||||||
kai linija ankštuose trasos ruožuose kerta: |
|||||||||||
AM, I, Ia, II, IIa kategorijų kelius |
5 |
5 |
10 |
10 |
5 |
5 |
|
– 1) |
|
||
III–V, Va, Iv–IIIv kategorijų kelius |
1,5 |
2,5 |
5 |
5 |
1,5 |
1,5 |
|
1,5 |
|
||
iki požeminio kabelio |
|
3 |
|
5 |
|||||||
1) Sankirtose su AM, I, II kategorijų keliais būtina naudoti požeminius kabelių intarpus. |
|||||||||||
XVI skyrius. Aplinkosauga
223. Planuojant tiesti ir rekonstruoti automobilių kelius reikia parengti:
223.1. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo [7.4.] reikalavimais:
223.1.1. poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra rengiama vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatomis [7.5.];
223.2. poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, vadovaujantis Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais [7.7.];
KTR 1.01:2007
1 priedas
AUTOMOBILIŲ KELIŲ TIESIMO BEI TILTŲ IR VIADUKŲ STATYBOS RŪŠYS
1. Automobilių kelio (toliau – kelias) tiesimo rūšys yra šios:
2. Naujo kelio tiesimas – statybos rūšis, kai pagal nustatytus reikalavimus naujame sklype tiesiamas naujas atitinkamos kategorijos kelias ar jo atkarpa su visais kelio statiniais ir įrenginiais: sankryžomis, tiltais, viadukais, tuneliais, autobusų stotelėmis, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėmis, techniniais eismo saugos ir eismo reguliavimo įrenginiais, pėsčiųjų ir dviračių takais, apsauginiais želdiniais, oro stebėjimo ir eismo apskaitos, kelių apšvietimo įrengimais ir kt. – arba numatant kai kuriuos šiuos statinius ar įrenginius įrengti perspektyvoje.
3. Kelio rekonstravimas – statybos rūšis, kai esamas kelias pertvarkomas pagal reglamentu nustatytus reikalavimus pertvarkant:
4. Kelio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kai pagal tai kelio kategorijai reglamentu nustatytus reikalavimus:
4.1. visiškai atstatomi ar sustiprinami kelio konstrukciniai elementai kartu su visais kelio kompleksui priklausančiais statiniais, įrenginiais ar juos įrengiant naujai;
5. Kelio paprastasis remontas – statybos rūšis, kai iš dalies ar visiškai pagal reglamentu nustatytus reikalavimus atstatomi nusidėvėję kelio konstrukciniai elementai. Paprastojo remonto statybos darbai atliekami nekeičiant kelio juostoje kelio trasos padėties plane. Tai:
5.2. dangų sluoksnių įrengimas, panaudojant šlamus, paviršiaus apdorojimų technologiją, seno asfalto trupinius ir kt.;
6. Automobilių tilto ar viaduko statybos rūšys yra šios:
7. Naujo tilto ar viaduko statyba – statybos rūšis, kai naujame statybos sklype ar vietoj nugriauto, sugriuvusio tilto ar viaduko statomas naujas.
8. Tilto ar viaduko rekonstravimas – statybos rūšis, kai:
9. Tilto ar viaduko kapitalinis remontas – statybos rūšis, kai:
9.1. keičiamos tilto ar viaduko važiuojamosios dalies dangos, hidroizoliacijos, deformacinių pjūvių konstrukcijos;
10. Tilto ar viaduko paprastasis remontas (priežiūra) – statybos rūšis, kai:
KTR 1.01:2007
2 priedas
EISMO KOKYBĖS LYGIAI
1. Visas kelių tinklas turi atlikti tris paskirtis:
1.1. tranzito paskirtį (tranzitiniai keliai) – kai sudaromos sąlygos automobiliams važiuoti greitai ir netrikdomai;
1.2. skirstomąją paskirtį (skirstomieji keliai) – kai sankryžose eismas paskirstomas tarp skirtingų teritorijų ir zonų;
2. Planuojant ir projektuojant kelius reikia siekti, kad kelias būtų pritaikytas tik vienai paskirčiai atlikti.
3. Eismo kokybės lygis yra tiesiogiai susijęs su kelio paskirtimi:
4. Labai aukštą eismo komforto lygį bendru atveju atitinka šie planavimo ir projektavimo sprendiniai:
4.2. draudžiamas pėsčiųjų, dviračių, arklių kinkinių, traktorių ir kitų lėtaeigių transporto priemonių eismas;
5. Aukštą eismo komforto lygį bendru atveju atitinka šie planavimo ir projektavimo sprendiniai:
5.2. draudžiamas pėsčiųjų, dviračių, arklių kinkinių, traktorių ir kitų lėtaeigių transporto priemonių eismas;
5.5. rengiamos tik skirtingo lygio sankryžos. Techniniu, ekonominiu ir saugaus eismo požiūriais pagrindus, gali būti rengiamos žiedo tipo arba šviesoforais reguliuojamos sankryžos;
5.6. nerengiamos sankryžos su vietinės ir su rajoninės reikšmės keliais, išskyrus IV kategorijos rajoninius kelius;
6. Vidutinį eismo komforto lygį bendru atveju atitinka šie planavimo ir projektavimo sprendiniai:
6.2. esant eismo intensyvumui daugiau kaip 10 000 aut./parą, draudžiamas pėsčiųjų, dviračių ir arklių kinkinių eismas;
6.4. esant eismo intensyvumui daugiau kaip 10 000 aut./parą, nerengiamos sankryžos su vietinės reikšmės keliais;
7. Minimalų eismo kokybės lygį bendru atveju atitinka šie planavimo ir projektavimo sprendiniai:
KTR 1.01:2007
3 priedas
POILSIO AIKŠTELIŲ KLASĖS
Aspektas |
Reikalavimai, sąlygos |
Poilsio aikštelių klasės |
||
I |
II |
III |
||
1. Administracinė reikšmė |
1.1. Įrengiama prie tarptautinio transporto koridoriaus |
gali būti |
gali būti |
gali būti |
1.2. Įrengiama prie magistralinio kelio |
gali būti |
gali būti |
gali būti |
|
1.3. Įrengiama prie krašto kelio |
ne |
taip |
taip |
|
1.4. Įrengiama prie rajoninio kelio |
ne |
ne |
gali būti |
|
2. Įvažos, nuovažos |
2.1. Atskiras įvažiavimas ir išvažiavimas, nuovažos su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis |
taip |
gali būti |
gali būti |
3. Automobilių stovėjimo zona |
3.1. Lengvųjų automobilių stovėjimo vietos atskirtos nuo sunkvežimių ir autobusų stovėjimo vietų |
taip |
gali būti |
ne |
3.2. Automobilių stovėjimo vietos pažymėtos |
taip |
gali būti |
ne |
|
4. Tualetai |
4.1. WC su vandentiekiu, apšildymu, apšvietimu |
taip |
gali būti |
ne |
4.2. Tualetas su išgriebimo duobe |
ne |
taip |
ne |
|
5. Šiukšlių surinkimas |
5.1. Šiukšlių dėžės |
taip |
taip |
taip |
5.2. Šiukšlių konteineris |
taip |
gali būti |
gali būti |
|
6. Priedanga nuo nepalankių meteorologinių sąlygų |
6.1. Pavėsinė |
taip |
gali būti |
ne |
7. Poilsio įranga |
7.1. Izoliuotos baldų grupės (stalai su suolais) |
gali būti |
ne |
ne |
7.2. Keletas stalų su suolais |
taip |
gali būti |
ne |
|
7.3. 1 stalas ir suolai |
ne |
taip |
ne |
|
7.4. Vaikų žaidimų ir sporto aikštelė |
gali būti |
ne |
ne |
|
8. Apsauga nuo keliu važiuojančių transporto priemonių |
8.1. Atstumas nuo važiuojamosios dalies |
pagal KTR reikalavimus |
pagal KTR reikalavimus |
pagal KTR reikalavimus |
8.2. Akustinis barjeras |
gali būti |
ne |
ne |
|
8.3. Apsauga nuo automobilių žibintų šviesos |
gali būti |
ne |
ne |
|
9. Kelioninė informacija |
9.1. Informacinis stendas su duomenimis apie kelią |
gali būti |
gali būti |
ne |
9.2. Informacinis stendas su duomenimis apie regioną (šalį) |
gali būti |
gali būti |
ne |
|
9.3. Informacinis stendas su duomenimis apie savivaldybės teritoriją (regioną) |
gali būti |
gali būti |
ne |
|
9.4. Informacija apie eismo sąlygas |
gali būti |
gali būti |
ne |
|
10. Apšvietimas |
|
taip |
gali būti |
ne |
11. Aptvėrimas |
|
taip |
taip |
taip |
12. Transporto aptarnavimo ir eismo dalyvių paslaugų objektai |
12.1. Degalinė |
gali būti |
gali būti |
ne |
12.2. Kavinė |
gali būti |
gali būti |
ne |
|
13. Nuomininkai |
|
gali būti |
ne |
ne |
14. Veikimo laikas |
14.1. Ištisus metus |
taip |
taip |
ne |
15. Vandentiekis ir kanalizacija |
|
taip |
gali būti |
ne |
16. Danga |
16.1. Asfalto, cementbetonio, trinkelių danga |
taip |
taip |
gali būti |
16.2. Žvyro danga |
ne |
ne |
gali būti |
|
17. Aikštelių išdėstymas |
kas 60–80 km |
kas 20–40 km |
kas 20–40 km |
Pastaba. Visose aikštelėse, esant būtinybei ir galimybėms, gali būti įrengiami aukštesnės klasės aikštelės reikalavimus atitinkantys objektai. Tokiu atveju turi būti taikomi priežiūros normatyvai, atitinkantys aukštesnės klasės reikalavimus.