LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KAINŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS SISTEMOJE

1992 m. spalio 31 d. Nr. 818

Vilnius

Atsižvelgdama į padidėjusias perkamų gamtinių dujų bei naftos kainas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti vidutinę perkamų gamtinių dujų kainą 1992 metų IV ketvirtyje – 75 JAV dolerius už 1000 kub. metrų.

2. Nustatyti nuo 1992 m. lapkričio 1 d. šias energetikos išteklių kainas ir tarifus:

2.1. dujų kainas:

2.1.1. gamtinių dujų kainą – 23080 talonų už 1000 kub. metrų. Gyventojai, vartojantys gamtines dujas patalpoms šildyti, lengvatine kaina 1820 talonų už 1000 kub. metrų gali nusipirkti tokį dujų kiekį, kurio pagal normas vienam žmogui reikia 15 kv. metrų bendrojo gyvenamojo ploto apšildyti, bei papildomai 15 kv. metrų bendrojo gyvenamojo ploto – šeimai;

2.1.2. suskystintųjų dujų kainą – 37140 talonų už toną;

2.2. elektros energijos vidutinį tarifą – 5,4 talono už 1 kWh;

2.3. šiluminės energijos, kai ji perkama iš Lietuvos valstybinės energetikos sistemos įmonių, Valstybinės Alytaus šiluminių tinklų įmonės ir valstybinės įmonės „Šiluma“, tarifus:

2.3.1. gyventojams ir religinių bendruomenių įstaigoms (už gyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį) – 300 talonų už Gcal;

2.3.2. įmonėms, organizacijoms ir kitiems vartotojams vidutinį – 8500 talonų už Gcal;

2.4. krosnių kuro kainą gyventojams – 6000 talonų už toną;

2.5. akmens anglių kainą gyventojams – 3500 talonų už toną.

3. Nustatyti akmens anglių, parduodamų Lietuvos Respublikos vartotojams, antkainį – 400 talonų už toną.

4. Finansų ministerija turi 1992 metų IV ketvirtyje suteikti subsidijas valstybinei įmonei „Lietuvos dujos“, valstybinėms dujų įmonėms, valstybinei įmonei „Lietuvos kuras“:

4.1. skirtumui tarp gamtinių dujų pardavimo kainos ir gamtinių dujų, naudojamų gyvenamosioms patalpoms šildyti, lengvatinės kainos dengti;

4.2. skirtumui tarp buitinio krosnių kuro ir akmens anglių pardavimo kainų ir lengvatinių kainų gyventojams dengti.

5. Savivaldybės iš savo biudžetų turi padengti pramonės įmonėms bei kitoms organizacijoms, eksploatuojančioms katilines ir tiekiančioms šiluminę energiją gyventojams, skirtumą tarp faktiškos šiluminės energijos savikainos (bet ne aukštesnės už patvirtinto įmonėms vidutinio šiluminės energijos tarifo) ir nustatytojo 300 talonų tarifo už Gcal, parduodant šiluminę energiją gyventojams.

Prireikus Finansų ministerija turi skirti savivaldybių biudžetams lėšas iš Lietuvos valstybės biudžeto.

6. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Energetikos ministerija parengti lėšų skyrimo šio nutarimo 4 punkte nurodytoms reikmėms tvarką, nustatant, kad subsidijos valstybinei įmonei „Lietuvos dujos“ ir valstybinėms dujų įmonėms teikiamos avansu.

7. Leisti iš kitų valstybių sutartinėmis kainomis pirktus energetikos išteklius realizuoti rinkos kainomis.

8. Pripažinti netekusiais galios:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje“ 1.4.2.2, 1.4.2.3, 1.4.2.4, 1.4.2.5, 1.4.4.3, 1.4.5, 1.4.6 ir 1.4.8 punktus;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 601 „Dėl valstybinės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo sausros“ 8 punktą;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 609 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje“ (Žin., 1992, Nr. 27-805);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 654 „Dėl kaimo komunalinio ūkio objektų eksploatavimo“ 3.1 punktą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALEKSANDRAS ABIŠALA