LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2001 M. GRUODŽIO 13 D. ĮSAKYMO NR. 267 „DĖL TEISINGUMO MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2003 m. lapkričio 13 d. Nr. 271

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1002 „Dėl Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 80-3639) 2 punktu,

pakeičiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 267 „Dėl Teisingumo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Teisingumo ministras                                                             Vytautas Markevičius


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 267

(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2003 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 271

redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis reglamentas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – ministerija) darbo organizavimo, vykdant jai pavestus uždavinius, tvarką.

2. Ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, ministerijos nuostatais ir šiuo reglamentu.

3. Ministerija savo veiklą grindžia teisėtumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais demokratinio administravimo principais.

4. Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir įstaigose ministerijai atstovauja ministras arba pagal kompetenciją jo pavedimu viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius ar kitas ministerijos valstybės tarnautojas.

 

II. BENDRIEJI MINISTERIJOS STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI

 

Ministras ir ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

 

5. Ministerijai vadovauja ministras, kuris atsakingas už jam pavestas valdymo sritis ir tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą. Ministras koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos (departamentų, tarnybų, inspekcijų) veiklą per šių įstaigų vadovus.

6. Ministras yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.

7. Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys.

8. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai) ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus.

9. Ministerijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra tiesiogiai atsakingi ministrui.

 

Ministro įsakymai

 

10. Ministras leidžia norminius ir individualius teisės aktus – įsakymus pagal savo kompetenciją. Ministro įsakymai įforminami ministro blanke.

Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus.

11. Ministras leidžia įsakymus dėl:

11.1. ministerijos administracijos struktūros, pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo;

11.2. ministerijos administracijos padalinių nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu – įstaigų prie ministerijos nuostatų patvirtinimo, įstaigų prie ministerijos vadovų pareigybių aprašymų patvirtinimo;

11.3. ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – darbuotojai), priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, nuobaudų skyrimo ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, jų skatinimo, jeigu ministras to nepaveda daryti ministerijos valstybės sekretoriui;

11.4. įstaigų prie ministerijos vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo, skatinimo;

11.5. komisijų (darbo grupių) sudarymo;

11.6. ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus administravimo sričių nustatymo;

11.7. viceministro koordinavimo sričių nustatymo;

11.8. kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų jam suteiktų funkcijų vykdymo.

13. Įsakymus pasirašo ministras. Nesant ministro, įsakymus pasirašo ministrą pavaduojantis kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys.

14. Ministro įsakymų projektus rengia ministerijos valstybės tarnautojai pagal savo kompetenciją. Pasiūlymus dėl ministro įsakymų rengimo ministrui, viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui gali pateikti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų vadovai.

15. Ministro įsakymai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991) ir turi atitikti Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923) ir Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009).

16. Ministro norminių įsakymų projektai turi būti pateikiami atitinkamam ministerijos departamentui išvadoms dėl jų atitikties galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, tai pat dėl teisinės technikos.

17. Teisėkūros ir viešosios teisės departamentui pateikus išvadą dėl įsakymo projekto patikslinimo ar teisinės technikos pataisymo, rengėjo pataisytas projektas prieš teikiant ministrui, pakartotinai pateikiamas viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui pagal administruojamą ar kuruojamą veiklos sritį, vizuojamas šio reglamento 18 punkte nustatyta tvarka.

18. Ministrui teikiamas pasirašyti įsakymo originalas, kurį vizuoja:

18.1. įsakymo projektą rengęs valstybės tarnautojas;

18.2. atitinkamo padalinio vadovas;

18.3. specialistas, atsakingas už teisės aktų projektų teisinę techniką;

18.4. Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorius;

18.5. ministro patarėjas (pagal savo kompetenciją);

18.6. viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius (pagal administruojamą veiklos sritį).

19. Ministro įsakymo rengiamas tik vienas egzempliorius (originalas). Jeigu rengiamas kelių ministrų bendras įsakymas, jo originalo egzempliorių rengiama tiek, kiek ministrų pasirašo įsakymą. Prieš ministrui pasirašant, Teisingumo ministerijoje liekantis šio įsakymo originalas vizuojamas šio reglamento 18 punkte nustatyta tvarka.

20. Pasirašytas įsakymas registruojamas ir jo originalas saugomas Personalo ir mokymo departamente. Įsakymui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos.

21. Ministro įsakymai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduodami arba išsiunčiami juos vykdyti turinčioms institucijoms (valstybės tarnautojams) bei kitiems įsakyme nurodytiems adresatams.

22. Ministro įsakymai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) nustatyta tvarka.

23. Ministro norminiai įsakymai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose įsakymuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

24. Ministro nenorminiai įsakymai ministro nuožiūra skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja jų pasirašymo dieną, neatsižvelgiant į tai, ar jie bus (buvo) ten paskelbti, jeigu pačiuose įsakymuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

25. Ministro įsakymai oficialiai paskelbti „Valstybės žiniose“ ar jų priede „Informaciniai pranešimai“ „Valstybės žinių“ redakcijai pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo.

26. Per 3 darbo dienas nuo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ ministro norminiai įsakymai skelbiami ministerijos interneto tinklalapyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“ ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 71-2236; 2003, Nr. 28-1144) ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Prireikus ministerijos interneto tinklalapyje gali būti skelbiami ir kiti ministro įsakymai.

27. Ministro įsakymai, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, „Valstybės žiniose“ ir ministerijos interneto tinklalapyje neskelbiami.

28. Ministro įsakymų paskelbimą „Valstybės žiniose“, jų priede „Informaciniai pranešimai“ ir ministerijos interneto tinklalapyje organizuoja Viešųjų ryšių tarnyba.

29. Ministro įsakymų kopijas ministerijos administracijos padaliniams ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtoms institucijoms pateikia Personalo ir mokymų departamentas. Ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus pavedimu įsakymų kopijos gali būti siunčiamos kitoms institucijoms.

 

Ministerijos administracija ir įstaigos prie ministerijos

 

30. Ministerija turi savo administraciją.

Ministerijos administracijai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius. Ministerijos valstybės sekretorius pagal savo kompetenciją leidžia potvarkius, kurie rengiami pagal Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, bei Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104.

Ministerijos sekretorius vykdo ministro pavestas ir kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

31. Ministerijos administracijos struktūra formuojama atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų ministerijai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas.

Ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai (toliau vadinama – ministerijos administracijos padaliniai). Departamentams vadovauja direktoriai, skyriams – vedėjai, kitiems ministerijos administracijos padaliniams – vadovai. Departamentų direktoriai, skyrių vedėjai, kitų ministerijos administracijos padalinių vadovai gali turėti pavaduotojus (departamentų direktoriai, skyrių vedėjai, kitų ministerijos administracijos padalinių vadovai, jų pavaduotojai toliau šiame reglamente vadinami padalinių vadovais).

32. Ministerijos administracijos padaliniai darbą organizuoja vadovaudamiesi ministro patvirtintais jų nuostatais, padalinių vadovai, ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir kiti valstybės tarnautojai – pareigybių aprašymais, parengtais ir patvirtintais pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (Žin., 2002, Nr. 51-1953), darbuotojai – pareigybių aprašymais.

33. Viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus bei ministerijos sekretoriaus bendrąją kompetenciją nustato Vyriausybės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 43-772) ir kiti teisės aktai. Viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretorius yra tiesiogiai atsakingi ministrui už jiems priskirtas veiklos sritis.

34. Padalinių vadovai yra asmeniškai atsakingi už padaliniams pavestų funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, taip pat už ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus pavedimų vykdymą. Padalinių vadovai yra tiesiogiai atsakingi ministrui, viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ir ministerijos sekretoriui pagal ministro patvirtintas veiklos sritis.

35. Prie ministerijos gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos (toliau vadinama – įstaigos prie ministerijos).

 

Ministerijos kolegija

 

36. Ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministro patarėjai, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai.

37. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

38. Kolegijos posėdį organizuoja ir raštvedybą tvarko ministro paskirtas kolegijos sekretorius.

39. Kolegijos posėdžiai rengiami ministrui prireikus ir pagal sudaromą svarstomų kolegijoje klausimų planą.

41. Kolegijoje svarstomi svarbiausi ministerijos veiklos klausimai, nustatomi pagrindiniai ir prioritetiniai uždaviniai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą; išklausoma ministerijos strateginių planų įgyvendinimo eiga; svarstomas ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų biudžeto projektas bei biudžeto išlaidų sąmatos vykdymas; svarbiausiųjų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektai, ministerijos administracijos padalinių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovų ataskaitos, ministerijos struktūros ir kiti klausimai.

42. Kolegijos posėdžiuose numatomų svarstyti klausimų planas sudaromas pagal ministro, kolegijos narių, ministerijos administracijos padalinių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovų pasiūlymus.

43. Kolegijos svarstomų klausimų plano projektą pagal pateiktus pasiūlymus rengia kolegijos sekretorius ir, suderinęs su kolegijos pirmininku, pateikia jį svarstyti kolegijai.

Kolegijos svarstomų klausimų plane nurodomi svarstomi klausimai, posėdžio data ir svarstomo klausimo rengėjai bei pranešėjai.

44. Kolegijos svarstomų klausimų plane numatytus svarstyti klausimus posėdžiui rengia ministerijos administracijos padaliniai, konkrečiai paskirti valstybės tarnautojai, ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos.

45. Papildomi klausimai kolegijos posėdžiui gali būti pateikti tik kolegijos pirmininkui sutikus. Jie teikiami ta pačia tvarka, kaip ir svarstomų klausimų plane numatyti klausimai.

46. Kiekvienu kolegijos posėdyje svarstomu klausimu raštu trumpai išdėstoma problemos esmė ir pagrindžiamas būtinumas priimti siūlomą sprendimą, taip pat nurodoma, ar siūlomas problemos sprendimas atitinka Vyriausybės programą bei ministerijos strateginį veiklos planą. Prireikus pridedama papildoma medžiaga, išlaidų sąmata ir kt. Kolegijoje svarstomo klausimo rengėjas paprastai taip pat pateikia kolegijos sprendimo (įrašo posėdžio protokole) projektą, kuris, kolegijai priėmus sprendimą ir jį suderinus, įrašomas į posėdžio protokolą. Sprendimo projekte paprastai nurodomi priimto sprendimo vykdytojai bei vykdymo terminai.

47. Parengtus kolegijai svarstytinų dokumentų projektus padalinių ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų vadovai suderina su kitais suinteresuotais ministerijos administracijos padaliniais ar institucijomis, ministro patarėjais pagal jų kompetenciją, taip pat su ministerijos administracijos padalinį ar instituciją kuruojančiu viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriumi.

48. Kolegijos posėdžiams parengtą ir suderintą medžiagą klausimo rengėjas padaugina reikiamu egzempliorių skaičiumi kolegijos nariams ir įteikia kolegijos sekretoriui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio, taip pat pateikia siūlomų kviesti į kolegijos posėdį asmenų sąrašą.

49. Kolegijos sekretorius pagal kolegijos svarstomų klausimų planą bei papildomai siūlomus svarstyti kolegijos posėdyje klausimus ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio parengia kolegijos darbotvarkę, kurią suderina su kolegijos pirmininku. Kolegijos darbotvarkę pasirašo kolegijos pirmininkas. Kolegijos posėdžio medžiaga ir kolegijos darbotvarkė įteikiama ministrui ir kolegijos nariams prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.

50. Už reikiamų asmenų iškvietimą į kolegijos posėdį, taip pat už kolegijos posėdžiui parengtų dokumentų kokybę bei jų pateikimą nustatytais terminais atsako klausimą posėdžiui rengusių ministerijos administracijos padalinių ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų vadovai.

51. Kolegijos posėdis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė kolegijos narių.

52. Kolegijos nariai, negalintys dalyvauti posėdyje, iš anksto apie tai informuoja kolegijos sekretorių, nurodydami nedalyvavimo priežastį. Negalintys dalyvauti kolegijos posėdyje kolegijos nariai paprastai savo nuomonę svarstomais klausimais pateikia raštu kolegijos sekretoriui, kuris perduoda ją kolegijos pirmininkui, arba žodžiu kolegijos pirmininkui. Kolegijos pirmininkas nedalyvaujančio kolegijos nario pareikštą nuomonę paskelbia posėdžio metu.

53. Kolegijos nariai turi teisę:

53.1. siūlyti kolegijoje svarstytinus klausimus bei į posėdį kviestinus asmenis;

53.2. dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu ar raštu pateikti pasiūlymus, pastabas;

53.3. reikalauti, kad į kolegijos posėdžio protokolą būtų įrašyta jų atskira nuomonė.

54. Kolegijos posėdyje pranešėjui svarstomu klausimu paprastai skiriama iki 10 min., jį papildantiems – iki 7 min., pasisakantiems – iki 5 min., paaiškinimams – iki 3 min. Prireikus kolegijos pirmininkas gali nustatyti kitokią pasisakymų trukmę. Kolegijos posėdyje svarstomam klausimui paprastai skiriama 1 valanda.

55. Kolegijos narių nuomonė svarstomu klausimu išreiškiama atviru balsavimu. Ministras gali nustatyti ir kitokią nuomonės išreiškimo tvarką.

56. Kolegijos posėdžio protokolą rašo kolegijos sekretorius. Protokole nurodoma kolegijos posėdžio data, posėdžio eilės numeris, dalyviai, svarstyti klausimai, pranešėjai bei kalbėję asmenys, kolegijos narių nuomonė svarstytu klausimu. Protokole taip pat nurodomi balsavimo rezultatai, pažymima, kas balsavo prieš ar susilaikė, įrašoma kolegijos nario atskira nuomonė, jei ji buvo pareikšta.

Kolegijos posėdžių protokolus pasirašo kolegijos pirmininkas ir kolegijos sekretorius. Kolegijos posėdžių protokolai pateikiami kolegijos pirmininkui pasirašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po posėdžio. Kolegijos posėdžio protokolo išrašai per tris darbo dienas nuo protokolo pasirašymo išsiunčiami vykdytojams.

57. Apie atskirus kolegijoje svarstytus klausimus kolegijos pirmininko sprendimu skelbiama visuomenės informavimo priemonėse ar ministerijos interneto tinklalapyje.

 

Ministerijos veiklos organizavimas

 

58. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

59. Darbas ministerijoje, jos padaliniuose bei jos reguliavimo sričiai priskirtose institucijose yra planuojamas, sudarant strateginius (iki dešimties metų) ir einamųjų metų planus. Atskiroms sritims galimas ir trumpalaikis planavimas laikotarpiui nuo 1 iki 2–3 metų.

60. Ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerijos valstybės sekretorius.

61. Teikiant pasiūlymus dėl valstybės biudžeto ir investicinių programų, atsižvelgiama į Vyriausybės veiklos programos įgyvendinimo plane ir ministerijos strateginiame darbo plane nustatytas prioritetines ministerijos veiklos sritis.

62. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas svarstomas kolegijoje.

63. Ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės ir ministerijos strateginiai veiklos planai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia ministras.

64. Už atliktus darbus ministerijai jos reguliavimo sričiai priskirtos institucijos kasmet atsiskaito pateikdamos atlikto darbo ataskaitas, kurios svarstomos kolegijos posėdyje.

65. Einamieji ministerijos veiklos klausimai aptariami ministro, viceministro, ministro patarėjų, ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus pasitarimuose. Šiuose pasitarimuose ministro nurodymu gali dalyvauti padalinių vadovai, įstaigų prie ministerijos vadovai, kiti ministro pakviesti asmenys. Ministras rengia pasitarimus:

65.1. su viceministru, ministro patarėjais, ministerijos valstybės sekretoriumi, ministerijos sekretoriumi – kartą per savaitę;

65.2. su padalinių vadovais, ministerijos įsteigtų ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų vadovais – esant poreikiui, atskirai suderintu laiku.

66. Viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretorius gali organizuoti padalinių vadovų ir kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų pasitarimus jiems pavestų uždavinių vykdymo klausimais.

 

Dokumentų pasirašymas

 

67. Ministras pasirašo dokumentus, siunčiamus Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams, Seimo komitetų pirmininkams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, generaliniam prokurorui, taip pat atsakymus į Lietuvos Respublikos Seimo narių rašytinius paklausimus, kitus įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų jam priskirtus pasirašyti dokumentus.

Nesant ministro, šiuos dokumentus pasirašo ministrą pavaduojantis kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Nesant ministro, jo rašytiniu pavedimu šiuos dokumentus gali pasirašyti ir viceministras arba ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius pagal ministro nustatytas administravimo sritis, apie tai vėliau informuodamas ministrą.

Įstatymų nustatyta tvarka ministras pasirašo tarptautines sutartis ir susitarimus.

68. Ministras taip pat pasirašo ar tvirtina šiuos dokumentus:

68.1. ilgalaikius ministerijos strateginius planus, biudžeto projektus, investicijų programas;

68.2. ministerijos valstybės sekretoriaus teikimu ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą;

68.3. ministerijos administracijos padalinių, kitų jos įsteigtų arba jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių nuostatus (įstatus);

68.4. administracijos padalinių vadovų, kitų valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus;

68.5. įsakymus dėl ministerijos darbuotojų tarnybinių komandiruočių į užsienio valstybes;

68.6. kitus dokumentus pagal savo kompetenciją.

69. Prieš ministrui pasirašant (vizuojant) dokumentus, jų antruosius egzempliorius (kopijas) vizuoja viceministras arba ministerijos valstybės sekretorius, ar ministerijos sekretorius pagal ministro nustatytas administravimo sritis.

70. Viceministras pasirašo raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento patarėjams, Ministro Pirmininko vyriausiajam patarėjui ir ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų viceministrų pasirašytus raštus.

Ministro rašytiniu pavedimu viceministras pasirašo teikimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamas suderintas teisės akto projektas, taip pat teikimą, kuriuo derinti suinteresuotoms institucijoms teikiamas ministerijos parengtas teisės akto projektas. Viceministras pasirašo ir kitus teisės aktų jam pasirašyti priskirtus dokumentus.

Prireikus šiame punkte nurodytus dokumentus gali pasirašyti ministerijos valstybės sekretorius.

71. Ministerijos valstybės sekretorius pasirašo potvarkius, raštus, siunčiamus:

Respublikos Prezidento priimamajam, Lietuvos Respublikos Seimo priimamajam, Vyriausybės kancleriui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui, ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų valstybės sekretorių pasirašytus raštus;

ministro rašytiniu pavedimu – teikimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamas suderintas teisės akto projektas, taip pat teikimą, kuriuo derinti suinteresuotoms institucijoms teikiamas ministerijos parengtas teisės akto projektas;

sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, finansinės atskaitomybės ir apskaitos dokumentus;

kitus teisės aktų jam pasirašyti priskirtus dokumentus.

Prireikus šiuos dokumentus, išskyrus potvarkius, sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, finansinės atskaitomybės ir apskaitos dokumentus, gali pasirašyti viceministras.

72. Ministerijos sekretorius pagal nustatytas administravimo sritis pasirašo raštus Lietuvos Respublikos Seimo narių patarėjams, raštus ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų sekretorių pasirašytus raštus, atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus, kitų valstybės institucijų ar įstaigų persiųstus ministerijai pagal kompetenciją, kitus teisės aktų jiems pasirašyti priskirtus dokumentus.

73. Prieš viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar sekretoriui pasirašant (vizuojant) dokumentus, jų antruosius egzempliorius (kopijas) vizuoja tiesioginis dokumento rengėjas, atitinkamai padalinio vadovai ar (ir) įstaigos prie ministerijos vadovas.

74. Padalinių vadovai pagal kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinio pobūdžio raštus.

75. Prireikus ministras gali nustatyti kitokią dokumentų pasirašymo tvarką.

 

III. PAVEDIMAI, JŲ VYKDYMAS IR VYKDYMO KONTROLĖ

 

Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo kontrolė

 

76. Ministras kontroliuoja, kaip ministerijoje, jai pavaldžiose ir jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose ir valstybės įmonėse įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai per viceministrą, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių ir ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų ir valstybės įmonių vadovus.

77. Viceministras ir ministerijos valstybės sekretorius pagal jiems priskirtas administravimo sritis atsako už įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir koordinavimą.

78. Įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus įgyvendina arba jų įgyvendinimą organizuoja ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus paskirti valstybės tarnautojai. Tais atvejais, kai teisės akto įgyvendinimas pavedamas ministerijos administracijos padaliniui, už jo įgyvendinimą atsako padalinio vadovas. Atsakingi už teisės akto įgyvendinimą valstybės tarnautojai privalo įgyvendinti teisės aktų nuostatas ar kontroliuoti, kaip jos vykdomos, prireikus – nedelsiant teikti pasiūlymus dėl atitinkamų teisės aktų priėmimo, galiojančių teisės aktų pakeitimo ar papildymo, naujų pavedimų davimo arba darbų koordinavimo.

Prireikus atskirų teisės aktų įgyvendinimui ministro įsakymu sudaromos darbo grupės, komisijos.

79. Keičiantis valstybės tarnautojams, atsakingiems už atitinkamo įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto įgyvendinimą bei tokio įgyvendinimo kontrolę, reikalų perdavimo–priėmimo akte (jei jis nesurašomas – ministro įsakyme) turi būti nurodoma, kam pavedama toliau įgyvendinti atitinkamą įstatymą, Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą ir kontroliuoti jo įgyvendinimą.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimai

 

80. Ministras užtikrina, kad Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai būtų deramai ir laiku įvykdyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą koordinuoja ministerijos valstybės sekretorius.

Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimus ar Ministrui Pirmininkui pavedus – Vyriausybės kanclerio pavedimus vykdyti savo rezoliucija nurodo ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius pagal ministro nustatytas administravimo sritis.

81. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimai ar Ministrui Pirmininkui pavedus – Vyriausybės kanclerio pavedimai (išskyrus pavedimus parengti atitinkamą teisės akto projektą) turi būti įvykdomi per 10 darbo dienų nuo jų gavimo ministerijoje, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti per 3 mėnesius nuo jų gavimo, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.

 

Ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimai

 

82. Pavedimai gali būti duodami ministro įsakymais, rezoliucijomis, viceministro rezoliucijomis, ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiais, rezoliucijomis, ministerijos sekretoriaus rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma.

83. Pavedimus duoti turi teisę:

84.1. ministras – viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriams, ministerijos administracijos padalinių vadovams, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, įstaigų prie ministerijų vadovams;

84.2. viceministras – ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, padalinių vadovams pagal priskirtas koordinavimo sritis, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams bei darbuotojams;

84.3. ministerijos valstybės sekretorius – ministerijos sekretoriui pagal jam nustatytas administravimo sritis, padalinių vadovams, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams, išskyrus ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ir darbuotojams;

84.4. ministerijos sekretorius pagal jam nustatytas administravimo sritis – padalinių vadovams, šių padalinių valstybės tarnautojams, išskyrus ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ir darbuotojams.

85. Pavedimų vykdymą organizuoja ir kontroliuoja viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretorius pagal jiems nustatytas administravimo sritis. Ministro pavedimų įstaigų prie ministerijos vadovams vykdymą organizuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijų vadovai.

86. Pavedimas (išskyrus pavedimus parengti atitinkamą teisės akto projektą ir pavedimus, nurodytus šio Reglamento 81 punkte) turi būti įvykdytas ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo ministerijos administracijos padalinyje, jeigu pavedime nenurodytas konkretus pavedimo įvykdymo laikas. Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo ministerijos administracijos padalinyje, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.

87. Jeigu įvykdyti pavedimo per nustatytą laiką negalima dėl objektyvių priežasčių, nedelsiant apie tai turi būti pranešta pavedimą davusiam ministrui, viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui.

88. Ministerijos padalinių vadovai ir už pavedimų vykdymą atsakingi ministerijos valstybės tarnautojai atsako už tai, kad deramai ir laiku būtų įvykdomi jiems nukreipti Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Pirmininko ar Ministro Pirmininko pavedimu – Vyriausybės kanclerio, taip pat ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus pavedimai.

89. Norint pratęsti pavedimo vykdymo terminą, padalinio vadovas šį klausimą suderina su ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriumi pagal jų kuruojamos veiklos sritį ir parengia:

89.1. dėl Vyriausybės pavedimo termino pratęsimo – parengia ir iš anksto teikia suderintą Vyriausybės nutarimo, kuriame duodamas neįvykdytasis pavedimas, pakeitimo projektą;

89.2. dėl Ministro Pirmininko pavedimo potvarkyje įvykdymo termino pratęsimo – argumentuotą ministro prašymą ir Ministro Pirmininko potvarkio projektą;

89.3. dėl Ministro Pirmininko pavedimo, įformintame rezoliucijoje ar Ministro Pirmininko pavedimu – Vyriausybės kanclerio pavedime, įvykdymo termino pratęsimo – argumentuotą ministro prašymą.

Prašymai pratęsti Ministro Pirmininko pavedimo ar Ministro Pirmininko pavedimu – Vyriausybės kanclerio pavedime pavedimų įvykdymo terminą turi būti pateikiami ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki įvykdymo termino pabaigos.

90. Jeigu Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar Ministro Pirmininko ar Ministro Pirmininko pavedimu – Vyriausybės kanclerio pavedime, įformintame rezoliucija, pirmąja institucija nurodyta Teisingumo ministerija, pavedimo vykdymą organizuoja ir reikiamą medžiagą rengia Teisingumo ministerijos padalinys (valstybės tarnautojas), kuriam pavedimas nukreiptas vykdyti. Kitos pavedimą vykdančios institucijos (valstybės tarnautojai) yra vienodai atsakingos už pavedimo įvykdymą nustatytu laiku ir pagrindinės vykdančios institucijos (valstybės tarnautojo) reikalavimu turi pateikti visą reikiamą medžiagą ir atitinkamus pasiūlymus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pavedimo gavimo institucijoje dienos.

Jeigu Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedime ar Ministro Pirmininko pavedimu – Vyriausybės kanclerio pavedime, įformintame rezoliucija, Teisingumo ministerija nurodyta ne pirmąja vykdančiąja institucija, ministerijos padalinys (valstybės tarnautojas), kuriam pavedimas nukreiptas vykdyti, per 5 darbo dienas turi parengti medžiagą ar atitinkamus pasiūlymus institucijai, kuri pavedime nurodyta pirmąja.

91. Laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės. Jeigu pavedimas įvykdomas netinkamai, visa medžiaga nustatytąja tvarka grąžinama rengėjams tobulinti, tačiau pavedimo įvykdymo terminas paprastai nepratęsiamas.

92. Pavedimų vykdymo apskaitą tvarko ir apibendrina jų vykdymo duomenis Personalo ir mokymų departamentas.

93. Personalo ir mokymų departamentas turi:

94.1. likus 3 darbo dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos informuoti apie tai vykdytojus, ministerijos sekretorių, ministerijos valstybės sekretorių ir viceministrą pagal jiems priskirtas veiklos sritis, o apie ministro pavedimų – ministrą;

95.2. kiekvieną savaitės penktadienį informuoti ministerijos valstybės sekretorių apie neįvykdytus pavedimus, taip pat kuris padalinys vėluoja juos vykdydamas ir dėl kokių priežasčių. Būtina vadovautis nuostata, jog nurodytų pavedimų įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik išimties atvejais.

 

IV. ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

96. Ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko (Ministrui Pirmininkui pavedus – Vyriausybės kanclerio) pavedimus, taip pat pagal kompetenciją savo iniciatyva rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus (toliau vadinama – teisės aktų projektai), dalyvauja kartu su kitomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis rengiant teisės aktų projektus.

97. Teisės aktų projektams rengti gali būti sudaromos darbo grupės (komisijos) iš kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų bei organizacijų atstovų ir specialistų, taip pat iš ministerijos padalinių specialistų.

98. Rengti teisės aktų projektus ministras gali pavesti įstaigoms prie ministerijos pagal kompetenciją.

99. Vyriausybei teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl jų leidybos pasirašo ministras.

100. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 1124 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų vizavimo“ (Žin., 1998, Nr. 83-2331; 2001, Nr. 35-1193, Nr. 83-2890) 1.2 punktu, ministras taip pat vizuoja Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teikiamus Vyriausybei teisės aktų projektus.

101. Kartu su Vyriausybės teisės akto projektu Vyriausybei pateikiamas lydraštis – teikimas (toliau vadinama – teikimas), kompiuterinė laikmena su teisės akto projekto (ir teisės akto pakeitimo ar papildymo projekto lyginamojo varianto) įrašu arba teisės akto projektas jai perduodamas elektroniniu paštu.

Jeigu teikiamas įstatymo projektas, papildomai parengiamas aiškinamasis raštas pagal Seimo statuto reikalavimus.

102. Teikiant Vyriausybei įstatymo projektą, papildomai pateikiama kompiuterinė laikmena su įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto (taip pat projekto lyginamojo varianto dėl įstatymo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios), aiškinamojo rašto ir Vyriausybės nutarimo, kuriuo įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektas teikiamas Seimui, projekto įrašu, arba nurodytieji dokumentai Vyriausybės kanceliarijai perduodami elektroniniu paštu.

103. Norminių teisės aktų projektai ne vėliau kaip projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dieną skelbiami ministerijos tinklalapyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų skelbimo „Interneto“ tinkle“ (Žin., 1999, Nr. 15-389) ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šalia kiekvieno skelbiamo teisės akto projekto nurodoma atsakingo už projektą asmens pavardė, telefonas ir elektroninio pašto adresas. Sąrašo gale nurodoma atsakingo už sąrašo sudarymą asmens pavardė, telefonas ir elektroninio pašto adresas. Informacija apie teisės aktų projektus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 nustatyta tvarka nėra skelbiami interneto tinkle, gali būti teikiama suderinus ją su ministerijos valstybės sekretoriumi.

Jeigu ministerijai sugrąžintą iš Vyriausybės kanceliarijos projektą reikia grąžinti rengėjams patikslinti ar papildomai suderinti, jis iš tinklalapio išimamas arba papildomai skelbiamos grąžinimo priežastys bei pastabos. Patikslintas projektas skelbiamas iš naujo.

104. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atitinkamą sprendimą dėl tinklalapyje esančio Vyriausybės nutarimo projekto, jis iš tinklalapio išimamas.

Įstatymo projektas išimamas iš tinklalapio Seimui priėmus įstatymą.

 

II. TEIKIMO REIKALAVIMAI

 

105. Teikime turi būti šie duomenys:

105.1. teisės akto projektą teikiančios institucijos pavadinimas, adresas;

105.2. teikimo data;

105.3. teikiamo teisės akto pavadinimas;

105.4. kodėl būtina priimti projektą (įgyvendinamas įstatymas arba kitas teisės aktas ar teikiamu projektu numatomi sureguliuoti visuomeniniai santykiai), kokia teisės akto projektu sprendžiamo klausimo esmė;

105.5. asmens, kuris prireikus pristatytų teikiamą teisės akto projektą ministerijų sekretorių pasitarime, vardas ir pavardė, darbo vieta ir pareigos, telefono numeris;

105.6. ar projektas atitinka Vyriausybės programą;

105.7. ar projektas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais;

105.8. jei teisės akto projektas susijęs su Europos Sąjunga – Europos Sąjungos direktyvos ir konkretūs šių direktyvų straipsniai;

105.9. kiek lėšų reikia projektui įgyvendinti arba kiek lėšų jis leis sutaupyti (pateikiami reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos, nurodomi finansavimo šaltiniai, jeigu teikiamo teisės akto projekto įgyvendinimas susijęs su atitinkamomis lėšomis, bei teisės akto poveikio vertinimas, parengtas pagal Sprendimų projektų vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975);

105.10. ar reikės priimti naujus teisės aktus, kuriuos galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios priėmus projektą (jeigu taip – ar yra parengti jų pakeitimo arba pripažinimo netekusiais galios projektai);

105.11. ministerijos, kitos suinteresuotos institucijos, su kuriomis suderintas teikiamas teisės akto projektas (jeigu projektas nesuderintas su suinteresuotomis institucijomis, nurodoma, kad prie teisės akto projekto pridedama derinimo pažyma);

105.12. kiti paaiškinimai, kurie, teisės akto projektą teikiančios institucijos nuomone, yra būtini;

105.13. teisės akto projektą teikiančios institucijos padalinio, rengusio projektą (arba koordinavusio jo rengimą), pavadinimas, jo vadovo vardas ir pavardė, padalinio valstybės tarnautojo, tiesiogiai rengusio teisės akto projektą, vardas ir pavardė (jeigu projektą rengė komisija arba darbo grupė – jos vadovo pareigos, vardas ir pavardė), telefonų numeriai.

106. Esant reikalui, teikime įrašomas motyvuotas prašymas svarstyti teisės akto, išskyrus įstatymo, taip pat didelės apimties Vyriausybės nutarimo, kuriuo nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, projektą skubos arba ypatingos skubos tvarka.

107. Ministerijos teikimą, kuriuo Vyriausybei teikiamas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderintas projektas, pasirašo ministras arba jo raštišku pavedimu – viceministras ar ministerijos valstybės sekretorius (jeigu ministras nepaveda viceministrui ar ministerijos valstybės sekretoriui pasirašyti teikimo ir ministro nėra, viceministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus vizuotą teikimą pasirašo ministrą pavaduojantis ministras).

Pateikiamas ministrui pasirašyti teikimas turi būti vizuotas jį rengusio (ar rengimą koordinavusio) padalinio vadovo, darbo grupės arba komisijos vadovo (kai projektą rengė darbo grupė ar komisija) ir viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus pagal jiems priskirtas administravimo sritis, taip pat ministro patarėjo pagal jo kompetenciją. Tais atvejais, kai projekto įgyvendinimas susijęs su papildomomis biudžeto lėšomis, teikimas prieš pateikiant jį viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui turi būti vizuotas Finansų departamento direktoriaus.

108. Šio reglamento 100 punkte nurodytų institucijų teikimus pasirašo jų vadovai.

 

III. AIŠKINAMOJO RAŠTO REIKALAVIMAI

 

109. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimus. Jame nurodoma:

109.1. parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai;

109.2. kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai;

109.3. kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai sureglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių rezultatų laukiama;

109.4. galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

109.5. įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą;

109.6. ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei papildomų protokolų nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus;

109.7. jei teisės akto projektas susijęs su Europos Sąjunga – Europos Sąjungos direktyvos ir konkretūs šių direktyvų straipsniai;

109.8. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia papildomųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;

109.9. kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai);

109.10. įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;

109.11. įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai;

109.12. reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;

109.13. kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Jeigu teikiamas Seimo nutarimo projektas, taip pat parengiamas aiškinamasis raštas, laikantis šio punkto reikalavimų.

110. Teikiamo įstatymo ar Seimo nutarimo projekto aiškinamąjį raštą pasirašo ministras. Pateikiamo pasirašyti ministrui aiškinamojo rašto antrasis egzempliorius turi būti vizuotas rengusio teisės akto projektą (arba koordinavusio jo rengimą) padalinio vadovo, Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriaus (jei projektą rengė darbo grupė ar komisija – darbo grupės ar komisijos vadovo) ir viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus.

Tais atvejais, kai projekto įgyvendinimas susijęs su papildomomis biudžeto lėšomis, aiškinamojo rašto antrasis egzempliorius prieš pateikiant jį viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui suderinti turi būti vizuotas Finansų departamento direktoriaus.

 

IV. ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS IR TEIKIMAS DERINTI

 

Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų rengimas

 

111. Ministerijos rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, ir Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19.

Teisės aktų projektai rengiami, derinami su suinteresuotomis institucijomis ir teikiami Vyriausybei laikantis Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089), nustatytos tvarkos.

Tarptautinės sutartys rengiamos ir sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1948) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2001, Nr. 84-2938).

Tarptautines sutartis Vyriausybei tvirtinti teikia ministerija, kurios kompetencijai priklauso sutartį vykdyti, suderinusi tai su Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentu.

Įstatymų koncepcijos rengiamos pagal Įstatymų koncepcijų rengimo metodiką, patvirtintą teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2002, Nr. 1-10).

Kai teisės aktu derinami ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, taip pat vadovaujamasi Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijomis, patvirtintomis Europos teisės departamento generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k (Žin., 2002, Nr. 125-5720).

112. Rengiant galiojančio įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto pakeitimo projektą, rengėjai kartu parengia ir atitinkamo teisės akto pakeitimo projekto lyginamąjį variantą, atitinkantį teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 patvirtintas Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas. Prireikus kartu su įstatymo projektu parengiamas ir įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas, taip pat projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiais galios.

113. Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus rengia ministerijos padalinys, keli ministerijos padaliniai (šiuo atveju paskiriamas teisės akto rengimą koordinuojantis padalinys), ministro sudarytos darbo grupės (komisijos), Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės, Vyriausybės sudarytos komisijos.

114. Siūlymus dėl darbo grupių (komisijų) sudarymo ir jų sudėties rengia padalinio vadovas pagal padalinio kompetenciją ir pateikia ministrui (viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar sekretoriui).

115. Siūlymus dėl darbo grupių ar komisijų įstatymų projektams rengti sudarymo ir jų sudėties ministras paprastai teikia Ministrui Pirmininkui ar Vyriausybei. Kartu pridedamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkio ar Vyriausybės nutarimo dėl darbo grupės ar komisijos sudarymo projektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl darbo apmokėjimo komisijoms ir darbo grupėms bei ekspertams už teisės aktų projektų rengimą ir darbą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytose komisijose“ (Žin., 1998, Nr. 22-548), Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma:

115.1. konkrečios užduotys – rengiamo teisės akto projekto pavadinimas, šio teisės akto paskirtis, šio projekto ir kitos reikiamos medžiagos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei terminas;

115.2. teisės akto projekto rengėjas – asmuo ar darbo grupė (nurodoma darbo grupės sudėtis ir vadovas, grupės sudėtyje ar atskirai gali būti nurodomi ekspertai);

115.3. teisės akto projekto rengimo ir ekspertizės išlaidų suma pagal pridedamą prie atitinkamo sprendimo projekto išlaidų sąmatą.

116. Kai lėšos teisės akto projektui rengti yra numatytos ministerijos biudžete, ministro įsakymu gali būti sudaryta darbo grupė teisės akto projektui rengti, pasitelkus mokslininkus ir specialistus. Šiuo atveju grupės nariams ir specialistams už darbą apmokama Vyriausybės nustatyta tvarka.

117. Tais atvejais, kai teisės aktų projektų rengimas pavedamas ministerijos padaliniams, leidžiamas ministro įsakymas arba rengiama rezoliucija. Siūlymus ministrui dėl tokių grupių sudarymo ir jų sudėties gali teikti viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius, ministro patarėjai, padalinių vadovai ar kiti ministerijos valstybės tarnautojai. Kartu pateikiamas ministro įsakymo projektas šiuo klausimu.

118. Jeigu už teisės akto projekto rengimą yra atlyginama, su teisės akto projekto rengėju – asmeniu ar darbo grupės vadovu sudaroma teisės akto projekto rengimo ir jo ekspertinio įvertinimo atlikimo sutartis, kurioje numatoma:

118.1. parengiamųjų darbų bei teisės akto projekto, taip pat kitos su tuo susijusios reikiamos medžiagos rengimo atskirų etapų (dalių) įvykdymo bei perdavimo terminai (kalendorinis darbų atlikimo grafikas);

118.2. ekspertų mokslininkų, specialistų įtraukimo į šį darbą sąlygos. Darbo užsakovas gali sudaryti atskiras sutartis su ekspertais, kurie įvertintų parengto teisės akto projektą (tam numatomos lėšos);

118.3. apmokėjimo darbo grupei ir ekspertams sąlygos ir tvarka;

118.4. kitos sąlygos, turinčios įtaką sutarties šalių tarpusavio santykiams ir darbo atlikimui.

Sutartis prieš pateikiant ją pasirašyti ministrui ar ministerijos valstybės sekretoriui suderinama su Finansų departamento direktoriumi, Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriumi ir viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi, ministerijos sekretoriumi.

119. Komisijų teisės aktų projektams rengti (darbo grupių) posėdžiai protokoluojami.

120. Ministro sudarytas darbo grupes, taip pat Vyriausybės (Ministro Pirmininko) sudarytas komisijas (darbo grupes), kurių vadovais paskirti ministerijos valstybės tarnautojai, techniškai aptarnauja ministerija.

121. Ministro sudarytų darbo grupių, taip pat Vyriausybės (Ministro Pirmininko) sudarytų komisijų (darbo grupių), kurių vadovais paskirti ministerijos valstybės tarnautojai, veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, susirašinėjimo medžiaga, įvairūs projektai, pažymos bei kita) saugomi už teisės akto rengimą atsakingame ministerijos padalinyje, o komisijai (darbo grupei) baigus darbą (priėmus teisės aktą) – ministerijos Personalo ir mokymų departamente.

122. Kodeksų, įstatymų ir kitų teisės aktų projektai ministrui nusprendus svarstomi ministerijos kolegijos posėdžiuose.

Teisės aktų projektus kolegijos posėdyje pristato ir paaiškinimus teikia komisijos (darbo grupės) ar atitinkamo padalinio vadovas.

123. Gautos pastabos ir pasiūlymai apibendrinami ir prireikus į juos atsižvelgiama tobulinant parengtus teisės aktų projektus.

124. Visi parengti teisės aktų projektai prieš pateikiant juos vizuoti ministrui pateikiami ministerijos atitinkamam padaliniui bei Teisėkūros ir viešosios teisės departamentui išvadoms dėl jų atitikties galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei teisinės technikos reikalavimams. Jeigu rengiamas įstatymo ar Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas, jis atitinkamam padaliniui ir Teisėkūros ir viešosios teisės departamentui pateikiamas kartu su projekto lyginamuoju variantu.

125. Teisėkūros ir viešosios teisės departamente nustačius, kad pateiktas įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projektas ir jo lyginamasis variantas neatitinka teisinės technikos reikalavimų, projektas ir jo lyginamasis variantas Teisėkūros ir viešosios teisės departamente ištaisomas ir grąžinamas rengėjui pataisyti.

126. Teisės akto projektas, rengėjui patikslinus pagal atitinkamų departamentų pateiktas pastabas bei pataisius jo teisinę techniką, prieš pateikiant ministrui vizuoti, pakartotinai pateikiamas vizuoti Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriui (kartu pridedant anksčiau Teisėkūros ir viešosios teisės departamente teisinės technikos požiūriu ištaisytą projektą ir jo lyginamąjį variantą) bei viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui pagal administruojamą ar kuruojamą veiklos sritį.

127. Parengto teisės akto projekto originalas, vizuotas Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriaus, pateikiamas ministrui vizuoti kartu su projekto antruoju egzemplioriumi, kurį vizuoja:

127.1. projekto rengėjas (komisijos, darbo grupės vadovas);

127.2. atitinkamo ministerijos padalinio ar institucijos vadovas;

127.3. specialistas, atsakingas už teisės aktų projektų teisinę techniką;

127.4. ministro patarėjas pagal jo kompetenciją;

127.5. viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius (pagal administruojamą ar kuruojamą veiklos sritį).

128. Projekto rengėjas (darbo grupės, komisijos pirmininkas, projektą rengusio padalinio vadovas) atsako už parengtų teisės aktų projektų pateikimą derinti šio reglamento 129 punkte nurodytoms suinteresuotoms institucijoms ir už šio reglamento 132 punkte nurodytų institucijų informavimą.

Jei projekto suderinti nepavyksta, projekto rengėjas parengia projekto priedą – derinimo pažymą šio reglamento 138 ir 139 punktuose nustatyta tvarka.

 

Teisės aktų projektų derinimas

 

129. Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai, susiję ne tik su Teisingumo ministerijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderinti su šiomis institucijomis:

129.1. Finansų ministerija – tie teisės aktų projektai, kurie susiję su nacionaliniu biudžetu, valstybės pinigų fondais ar kitais valstybės piniginiais ištekliais, taip pat tarptautine finansine parama;

129.2. Krašto apsaugos ministerija – teisės aktų projektai, susiję su tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimu Lietuvoje;

129.3. Teisingumo ministerija – norminių teisės aktų koncepcijos ir įstatymų projektai, Vyriausybei teikiami Seimo teisės aktų projektai, Vyriausybės teikiamos išvados dėl Seime svarstomų projektų Seimo Pirmininko ar Seimo valdybos prašymu;

129.4. Užsienio reiklų ministerija – teisės aktų, susijusių su tarptautinėmis sutartimis ir kitais tarptautiniais teisės aktais, projektai ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinės teisės projektai po to, kai šie projektai buvo suderinti su kitomis suinteresuotomis ministerijomis ir Vyriausybės įstaigomis;

129.5. Vidaus reikalų ministerija – teisės aktų projektai, kuriais Vyriausybė tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičių; teisės aktų projektai, susiję su viešojo administravimo institucijų steigimu, likvidavimu, reorganizavimu ar pertvarkymu, jų funkcijų pasikeitimu;

129.6. Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Europos teisės departamentas) – norminių teisės aktų koncepcijos, įstatymų projektai, norminių Vyriausybės nutarimų projektai, teisės aktų projektai, susiję su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektai. Su Europos teisės departamentu, Teisingumo ministerija bei Užsienio reikalų ministerija taip pat turi būti suderinti teisės aktų projektai, susiję su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Vyriausybei teikiamos tvirtinti tarptautinės sutartys, kurias pagal kompetenciją priklauso vykdyti ministerijoms, turi būti suderintos su Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentu;

129.7. Lietuvos savivaldybių asociacija (savivaldybėmis) – teisės aktų projektai, susiję su bendraisiais savivaldybių interesais, projektai. Kitais atvejais teisės aktų projektai turi būti suderinti tik su tomis savivaldybėmis (ta savivaldybe), su kurių (kurios) veikla, teritorija ar turtiniais santykiais jie yra susiję;

129.8. Lietuvos Respublikos trišale taryba – teisės aktų projektai aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, kaip numatyta Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 1999 m. vasario 11 d. susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo (Žin., 1999, Nr. 19-537) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais, pasirašytame 2002 m. gegužės 29 d. (Žin., 2002, Nr. 56-2269). Jeigu teisės akto projektas buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kartu su teisės akto projektu Vyriausybei teikiamos Trišalės tarybos išvados;

129.9. Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – teisės aktų projektai, kurių prieduose numatomos atitinkamų dokumentų formos;

129.10. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba – teisės aktų projektai, susiję su konkurencija ir valstybės pagalba ūkio subjektams;

129.11. kitomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, taip pat apskričių viršininkais, kitomis valstybės institucijomis ar įstaigomis (toliau vadinama – suinteresuotos institucijos) – teisės aktų projektai, susiję su suinteresuotų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija.

130. Suinteresuotos institucijos privalo pateikti savo išvadas ar pastabas ir pasiūlymus dėl joms derinti pateiktų projektų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje dienos, o kai pateikiami didelės apimties ir/ar sudėtingi projektai, – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų gavimo suinteresuotoje institucijoje dienos, iš anksto informuodamos, kad projektas bus nagrinėjamas kaip didelės apimties ir/ar sudėtingas.

Didelės apimties projektas yra toks, kuris susideda iš 5 ir daugiau puslapių. Sudėtingas projektas yra toks, kuriame siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, teisės normų kodifikavimu arba įvairių rūšių visuomeninių santykių reguliavimu.

Jeigu suinteresuotos institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja.

131. Galima motyvuotai prašyti suinteresuotų institucijų projektus derinti skubos tvarka. Derinant skubos tvarka, suinteresuotos institucijos privalo pateikti savo išvadas ar pastabas ir pasiūlymus dėl joms pateiktų projektų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo suinteresuotoje institucijoje dienos.

132. Apie rengiamus teisės aktų projektus taip pat informuojami: Lietuvos notarų rūmai – apie norminių teisės aktų projektus, susijusius su notarų veikla, Lietuvos antstolių rūmai – apie norminių teisės aktų projektus, susijusius su antstolių veikla, Lietuvos advokatų taryba – apie norminių teisės aktų projektus, susijusius su advokatų veikla, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija – apie norminių teisės aktų projektus, susijusius su teismų veikla.

Jeigu šios institucijos per 10 darbo dienų, o kai pateikiami didelės apimties ir/ar sudėtingi projektai – per 15 darbo dienų nuo jų gavimo dienos apie tai iš anksto informuodamos rengėją, raštu nepateikia pastabų dėl joms pateikto projekto, laikoma, kad jos projektui pritaria.

133. Rašte, kuriuo derinti teikiamas teisės akto projektas, turi būti šio reglamento 105.3, 105.4, 105.6 –105.13 punktuose nurodyti duomenys.

Derinti teikiamas ministerijos parengtas teisės akto projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis, variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuotas ministro arba jo raštišku pavedimu – viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus pagal ministro nustatytas administravimo sritis ir Teisėkūros ir viešosios departamento direktoriaus.

Šio reglamento 100 punkte nurodytų institucijų parengti ir derinti teikiami projektai (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat projekto lyginamasis variantas, jeigu jis būtinas) turi būti vizuoti jų vadovų ir teisės padalinių vadovų.

134. Didelės apimties teisės akto projektą rengėjai gali teikti derinti suinteresuotoms institucijoms elektroniniu paštu Vyriausybės darbo reglamento 50 punkto trečiojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Tokiu atveju suinteresuotoms institucijoms išsiunčiamas šio reglamento 133 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas raštas, o teisės akto projektas elektroniniu paštu išsiunčiamas suinteresuotos institucijos padaliniui, atsakingam už raštvedybą, arba ne vėliau kaip per vieną dieną nuo rašto išsiuntimo paskelbiamas ministerijos interneto tinklalapyje. Kai teisės akto projektas skelbiamas interneto tinklalapyje, rašte, kuriuo teikiamas derinti teisės akto projektas, pateikiama tiksli nuoroda į interneto tinklalapyje paskelbtą teisės akto projektą. Prieš išsiunčiant suinteresuotoms institucijoms elektroniniu paštu ar paskelbiant interneto tinklalapyje, teisės akto projektas turi būti vizuotas 133 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka ir perduotas saugoti Personalo ir mokymo departamentui.

135. Teisės akto projektas laikomas suderintu, jeigu suinteresuotas ministras (arba viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius pagal ministro nustatytą kompetenciją), Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas (ar jo pareigas laikinai einantis asmuo) vizuoja projektą (ir priedus, jeigu jie yra) be pastabų arba raštu patvirtina, kad pritaria teisės akto projektui be pastabų.

Suinteresuotų institucijų raštai, kuriais pritariama projektui be pastabų, Vyriausybei teikiami kartu su projektu.

Jeigu derinimo faktą patvirtinanti viza (parašas) neįskaitoma, ji turi būti iššifruojama: po viza (parašu) skliaustuose projektą vizavęs valstybės tarnautojas turi parašyti savo pareigas, vardo raidę ir pavardę, datą. Suinteresuotos institucijos kartu su projektu pateikto projekto lyginamojo varianto nevizuoja.

136. Jeigu derinant su suinteresuotomis institucijomis projektas pasikeitė iš esmės, derinimo faktas turi būti patvirtinamas vizomis ar suinteresuotų institucijų raštais, kuriais pritariama projektui be pastabų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo institucijoje dienos, o kai pateikiami didelės apimties ir/ar sudėtingi projektai, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų gavimo suinteresuotoje institucijoje dienos. Jeigu suinteresuotos institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja.

137. Jeigu teisės akto projekto suderinti nepavyksta, projekto rengėjas parengia derinimo pažymą ir kartu su projektu teikia ją Vyriausybei.

138. Derinimo pažymą pasirašo ministras (esant ministro raštiškam pavedimui – viceministras ar ministerijos valstybės sekretorius) ir vizuoja Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorius.

Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės ar savivaldybės institucijos parengta derinimo medžiaga turi būti pasirašyta jos vadovo ir vizuota teisės padalinio vadovo.

139. Derinimo pažymoje turi būti nurodyta:

139.1. suinteresuotos institucijos, su kuriomis teisės akto projektas nesuderintas;

139.2. nesuderintos teisės akto projekto nuostatos, susijusios su suinteresuotų institucijų valdymo sritimis;

139.3. suinteresuotų institucijų pastabos ir pasiūlymai, kaip formuluoti nesuderintas projekto nuostatas;

139.4. argumentai, kodėl neatsižvelgta į suinteresuotų institucijų pasiūlymus, susijusius su jų valdymo sritimis;

139.5. institucijos, kurioms teisės akto projektas buvo pateiktas derinti ir kurios per nustatytą terminą nepateikė pastabų (taip pat rašto, kuriuo projektas buvo pateiktas derinti atitinkamai institucijai, data ir numeris).

140. Vyriausybei teikiamą ministerijos parengtą ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderintą teisės akto projektą (ir priedus, jeigu jie yra, taip pat projekto lyginamąjį variantą, jeigu jis būtinas) vizuoja ministras (jeigu jo nėra – jį pavaduojantis ministras ir teisingumo viceministras ar ministerijos valstybės sekretorius) ir Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriaus.

Šio reglamento 100 punkte nurodytų institucijų parengtus ir Vyriausybei teikiamus suderintus projektai (ir priedus, jeigu jie yra, taip pat projektų lyginamuosius variantus, jeigu jie būtini) vizuoja jų vadovai ir teisės padalinių vadovai, taip pat vizuoja teisingumo ministras.

141. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų rengimą ir derinimą koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos valstybės sekretorius.

 

Kitų institucijų pateiktų teisės aktų projektų derinimas.

Teisinių išvadų teikimas

 

142. Vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamento 49.3 punktu ir Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (Žin., 1998, Nr. 63-1816; 2002, Nr. 70-2886), 5.2 punktu ministerija teikia teisines išvadas dėl kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų parengtų norminių teisės aktų koncepcijų ir įstatymų projektų, Vyriausybei teikiamų Seimo teisės aktų projektų, Vyriausybės teikiamų išvadų dėl Seime svarstomų projektų Seimo Pirmininko ar Seimo valdybos prašymu, taip pat teikia išvadas dėl tarptautinių sutarčių ir šių sutarčių projektų, dėl ministerijų ar Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybėmis ar organizacijų institucijomis susitarimų, kurie nėra Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Rengiant teisines išvadas dėl įstatymų koncepcijų projektų, vadovaujamasi Įstatymų koncepcijų rengimo metodika, patvirtinta teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277.

Rengiant teisines išvadas dėl įstatymų projektų, taip pat vadovaujamasi Klausimynu, patvirtintu teisingumo ministro 2001 m. rugpjūčio 28 d.

143. Išvadas ministerija teikia gavusi norminio teisės akto koncepcijos ar įstatymo projekto ar kito teisės akto projekto iniciatoriaus prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl parengto norminio teisės akto koncepcijos ar įstatymo projekto ar kito teisės akto projekto arba derinti šiuos projektus.

144. Išvadas ar pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktų derinti šio reglamento 142 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų teisės aktų projektų ministerija pateikia laikydamasi Vyriausybės darbo reglamento 49 punkto antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nustatytos tvarkos ir terminų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo ministerijoje dienos, o kai pateikiami didelės apimties ir/ar sudėtingi projektai, – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų gavimo ministerijoje dienos, iš anksto informuojant projektą derinimui pateikusią instituciją, kad projektas bus nagrinėjamas kaip didelės apimties ir/ar kaip sudėtingas.

Jei projektas derinamas skubos tvarka, išvados ar pastabas ir pasiūlymai dėl pateikto derinti projekto pateikiamai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto gavimo ministerijoje dienos.

145. Išvadas dėl teisės aktų projektų paprastai rengia ministro, viceministro ar ministerijos sekretoriaus pavedimu ministerijos padaliniai pagal jų kompetenciją.

146. Tais atvejais, kai projektas nukreiptas įvertinti keliems padaliniams, išvadą rengia kiekvienas padalinys pagal savo kompetenciją, o apibendrina pirmasis viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus rezoliucijoje nurodytas padalinys ir suderina parengtą išvadą su kitais viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus rezoliucijoje nurodytais padaliniais. Reikalui esant, teisės akto projektas gali būti nagrinėjamas bendrame atsakingų už išvados parengimą specialistų pasitarime.

147. Parengęs išvadą, valstybės tarnautojas vizuoja jos antrą egzempliorių ir teikia išvadą padalinio vadovui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną įvertina parengtą išvadą ir, jei su ja sutinka, – vizuoja išvados antrąjį egzempliorių ir pateikia išvadą viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui. Jeigu padalinio vadovas su parengta išvada nesutinka, išvada grąžinama ją parengusiam valstybės tarnautojui pataisyti, nurodant trūkumus.

148. Jeigu įvertinus pateiktą projektą pateikiamos neesminės pastabos dėl projekto, padalinio vadovas teikia projektą vizuoti ministrui arba viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui pagal ministro nustatytą kompetenciją su pastaba. Kartu su projektu pateikiama viceministro pasirašyta išvada.

Jeigu įvertinus projektą pateikiamos esminės pastabos, projektas ministrui (viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui pagal ministro nustatytą kompetenciją) vizuoti neteikiamas. Šiuo atveju projekto iniciatoriui išsiunčiama viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus pasirašyta išvada.

149. Jeigu dėl pateikto derinti teisės akto projekto šį projektą įvertinęs valstybės tarnautojas pastabų neturi, projektas teikiamas padalinio vadovui su viza be pastabų. Jeigu padalinio vadovas sutinka su valstybės tarnautojo įvertinimu, jis teikia teisės akto projektą vizuoti ministrui arba viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui pagal ministro nustatytą kompetenciją su viza be pastabų. Projektas gali būti suderintas be pastabų ir atskiru raštu, kurį pasirašo ministras arba viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius pagal ministro nustatytą kompetenciją.

150. Teisės akto projekto, dėl kurio pateikta išvada, originalas grąžinamas projekto iniciatoriui kartu su išvada dėl projekto. Projekto antrasis egzempliorius kartu su išvados antruoju egzemplioriumi perduodamas saugoti Personalo ir mokymo departamentui.

 

V. Grąžinto projekto, įvertinus Vyriausybės kanceliarijoje, derinimas

 

151. Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai Vyriausybės kanceliarijoje bendra tvarka įvertinami Vyriausybės darbo reglamento IV skyriaus II skirsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu ministerijos pateiktą Vyriausybei projektą, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanceliarijos padalinių pastabas ir pasiūlymus, Ministro Pirmininkas Vyriausybės kanclerio pasiūlymu arba Vyriausybės kancleris – Ministro Pirmininko pavedimu savo rezoliucija projektą grąžina rengėjams, prašydamas išnagrinėti pastabas ir pasiūlymus ir prireikus per nustatytą terminą atitinkamai pakeisti (papildyti) ar papildomai suderinti projektą, projekto rengėjas išnagrinėja pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir, jeigu su jomis sutinka, pataiso (papildo) teisės akto projektą ar papildomai suderina su suinteresuotoms valstybės institucijoms.

Grąžintas projektas pakeičiamas (papildomas) ar papildomai suderinamas per rezoliucijoje nustatytą terminą, bet ne ilgiau kaip per 5 darbo dienos nuo jo gavimo ministerijoje dienos, o kai grąžinamas didelės apimties ir/ar sudėtingas – ne ilgiau kaip per 7 darbo dienas.

152. Pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas teikiamas pakartotinai Vyriausybei svarstyti ministro (arba jo raštišku pavedimu – viceministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus) pasirašytu teikimu ir projektą vizuoja ministras (jeigu jo nėra – jį pavaduojantis ministras ir teisingumo viceministras ar ministerijos valstybės sekretorius) ir Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorius.

Šio reglamento 100 punkte nurodytų institucijų pakeistas (papildytas) ar papildomai suderintas projektas pakartotinai Vyriausybei svarstyti teikiamas institucijos vadovo pasirašytu teikimu. Patikslintą projektą vizuoja institucijos vadovas ir teisės padalinio vadovas bei teisingumo ministras.

153. Jeigu projekto rengėjas nesutinka su Vyriausybės kanceliarijos padalinių pastabomis, dėl kurių reikėtų atitinkamai keisti (papildyti) ar papildomai derinti projektą, parengiama šio reglamento 138 ir 139 punktų nustatyta tvarka derinimo pažyma arba rengia viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus kreipimąsi į Vyriausybės kanclerį (prireikus – ministro kreipimąsi į Ministrą Pirmininką), kuriame pateikiami atitinkami pasiūlymai, kaip spręsti nesutarimus. Atsižvelgdamas į pasiūlymus, Vyriausybės kancleris (Ministras Pirmininkas) gali spręsti nesutarimus pagal Vyriausybės darbo reglamento 58 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą tvarką.

154. Jeigu projektas (taip pat teikimas) atitinka Vyriausybės darbo reglamento reikalavimus, tačiau prie jo pridėtoje derinimo pažymoje nurodoma nesutarimų, susijusių su kelių ministrų valdymo sritimis, Vyriausybės kancleris gali šaukti (o Ministras Pirmininkas – pavesti Vyriausybės kancleriui šaukti) suinteresuotų institucijų ar įstaigų atstovų pasitarimą. Pasitarime išsprendus nesutarimus, projektas atitinkamai pakeičiamas (papildomas), vizuojamas Vyriausybės darbo reglamento 57 punkto trečiojoje pastraipoje (šio reglamento 152 punktas) nustatyta tvarka. Jeigu Vyriausybės kanclerio šauktame suinteresuotų institucijų atstovų pasitarime nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą Pirmininką su atitinkamais pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus. Ministras Pirmininkas gali siūlyti svarstyti projektą atitinkamame Vyriausybės komitete.

 

VI. Projektų tikslinimas pagal ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareikštas pastabas

 

155. Vyriausybės kanceliarijoje bendra tvarka įvertinti teisės aktų projektai aptariami ministerijų valstybės sekretorių pasitarime Vyriausybės darbo reglamento IV skyriaus III skirsnio nustatyta tvarka.

Jeigu ministerijos pateiktą ir bendra tvarka įvertintą Vyriausybės kanceliarijoje teisės akto projektą svarstant ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareiškiamos pagrįstos, nesukeliančios teisinių pasekmių, pastabos ir pasiūlymai dėl pateikto teisės akto projekto, projekto rengėjas turi teisės akto projektą atitinkami pakeisti (papildyti). Jis taip pat atsako už papildomą projekto suderinimą su suinteresuotomis institucijomis.

156. Jeigu projekto rengėjas sutinka su ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareikštomis pastabomis, nesukeliančiomis teisinių pasekmių, ir pasiūlymais projektą pakeisti, papildyti ar papildomai suderinti, teisės akto projektas pagal pareikštas pastabas ir pasiūlymus keičiamas (pildomas) ar papildomai suderinamas su suinteresuotomis ar kitomis institucijomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (didelės apimties ir/ar sudėtingas projektas – per 7 darbo dienas) nuo ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo dienos.

157. Teisės akto projektas, kuris pagal ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareikštas pastabas ir pasiūlymus keičiamas (pildomas) iš esmės, teikiamas, įvertinamas ir aptariamas iš naujo pagal Vyriausybės darbo reglamento IV skyriaus I–III skirsnius (šio reglamento IV skyriaus IV–VI skirsniai).

158. Jeigu teisės akto projekto rengėjas nesutinka su ministerijų valstybės sekretorių pasitarime pareikštomis pastabomis ar pasiūlymais, jis parengia ministerijos valstybės sekretorius kreipimąsi į Vyriausybės kanclerį (prireikus – ministro kreipimąsi į Ministrą Pirmininką), kuriame pateikiami pasiūlymai, kaip spręsti nesutarimus. Kreipimasis (antrasis egzempliorius) turi būti vizuotas jo rengėjo, padalinio vadovo, Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriaus, o tais atvejais, kai parengiamas ministro kreipimasis, – ir viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus pagal administruojamą sritį.

 

ViI. Projekto tikslinimas po Vyriausybės posėdžio

 

159. Jeigu svarstant teisės akto projektą Vyriausybės posėdyje buvo pateikta esminių pastabų ir pasiūlymų dėl projekto patikslinimo (pakeitimo ar papildymo) ir projektas priimamas su sąlyga, kad jis prieš jį pasirašant bus patikslintas atsižvelgiant į pateiktas pastabas ar pasiūlymus, priimtą projektą pagal posėdžio sprendimą (protokolą) patikslina jo rengėjas per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio dienos.

Jeigu Vyriausybės posėdyje buvo pateikta neesminių pastabų ir pasiūlymų dėl projekto patikslinimo (pakeitimo ar papildymo) ir projektas priimamas su sąlyga, kad jis prieš jį pasirašant bus patikslintas atsižvelgiant į pateiktas pastabas ar pasiūlymus, priimtą projektą pagal posėdžio sprendimą (protokolą) patikslina Vyriausybės kanceliarijos padalinių valstybės tarnautojai (prireikus – kartu su ministerijos atitinkamu padaliniu) per 2 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio dienos.

160. Priimti ir pagal Vyriausybės posėdžio sprendimą (protokolą) iš esmės patikslinti teisės aktų projektai (ir jų priedai, jei jų yra) prieš pateikiant pasirašyti Ministrui Pirmininkui papildomai pateikiami vizuoti:

160.1. teisingumo ministrui – norminių teisės aktų koncepcijos ir įstatymų projektai;

160.2. Europos teisės departamento generaliniam direktoriui – norminių teisės aktų koncepcijos, įstatymų projektai ir norminiai Vyriausybės nutarimai;

160.3. finansų ministrui – teisės aktai, susiję su valstybės nacionaliniu biudžetu, valstybės pinigų fondais ar kitais valstybės piniginiais ištekliais;

160.4. Lietuvos savivaldybių asociacijai – norminių teisės aktų projektai, susiję su savivaldybių institucijų veikla.

161. Teisingumo ministrui teikiamus pasirašyti priimtų Vyriausybės nutarimų projektų originalus vizuoja Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorius. Vyriausybės nutarimų priedai nepasirašomi, tačiau ministerijos teikiamus nutarimų priedų originalus vizuoja Teisėkūros departamento direktorius ir ministras. Kai nutarimą pasirašo pavaduojantis ministras, nutarimą prieš tai vizuoja Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorius ir teisingumo viceministras.

162. Tais atvejais, kai yra pastabų dėl pateikto ministrui vizuoti priimto Vyriausybės nutarimo nuostatų, vizuojama su pastaba ir parengiama pažyma, kurioje nurodomos nuostatos, neatitinkančios galiojančių teisės aktų, pateikiami pasiūlymai. Pažymą rengia atitinkamas padalinys.

163. Jeigu ministerijai patobulinti grąžinamas pateiktas Seimui įstatymo projektas, jį tobulina rengėjas kartu su ministerijos atitinkamu padaliniu bei Teisėkūros ir viešosios teisės departamentu, jeigu ministras nenusprendžia kitaip. Iš esmės patobulintas projektas derinamas ir teikiamas Vyriausybei iš naujo.

 

VIII. TARPTAUTINIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS

 

164. Ministerijos vardu siunčiamus užsienio valstybių valstybinėms institucijoms (pareigūnams) bei tarptautinėms organizacijoms, išskyrus Europos žmogaus teisių teismą, laiškus, telegramas ir kitus dokumentus rengia atitinkami padaliniai ir, suderinę juos su Tarptautinės teisės departamentu, pateikia viceministrui, kuris juos pasirašo arba pateikia ministrui pasirašyti. Prireikus apie atitinkamą susirašinėjimą informuojama Užsienio reikalų ministerija ir kitos institucijos.

165. Ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromų tarptautinių sutarčių, taip pat pasiūlymus dėl prisijungimo prie tarptautinių konvencijų, už kurių vykdymą yra atsakinga ministerija. Pasiūlymai prieš teikiant Vyriausybei turi būti suderinti su Užsienio reikalų ministerija.

166. Teikiamų Vyriausybei svarstyti tarptautinių sutarčių arba įstatymų ir kitų teisės aktų dėl jų projektai derinami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, Vyriausybės darbo reglamento, taip pat šio reglamento nustatyta tvarka.

167. Tarptautinės sutartys ir ministerijos susitarimai turi būti rengiami ir pasirašomi taip pat ir lietuvių kalba.

168. Po tarptautinės sutarties pasirašymo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų sutarčių teksto originalas bei įrašai magnetinėse laikmenose, visomis kalbomis, kuriomis ši sutartis pasirašyta, pateikiami Užsienio reikalų ministerijai.

169. Ministerijos kompetencijai priskirtų tarptautinių daugiašalių sutarčių pasirašymo, prisijungimo prie jų ar jų ratifikavimo dokumentų bei išvadų projektus rengia Tarptautinės teisės departamentas ir pateikia juos derinti kitoms suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio reglamento nustatyta tvarka.

170. Ministerijos vardu sudaromus tarptautinius susitarimus, jeigu juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Vyriausybei, kitoms ministerijoms ar Vyriausybės įstaigoms, pasirašo ministras ar kitas jo įgaliotas ministerijos pareigūnas. Numatomų pasirašyti susitarimų projektai turi būti suderinti su Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, Europos teisės departamentu, prireikus – ir su kitomis ministerijomis ar Vyriausybės įstaigomis pagal jų kompetenciją.

Tokių susitarimų originalai saugomi Tarptautinės teisės departamente, o kopijos – juos rengusiame departamente ir Personalo ir mokymo departamente. Informacija apie tokio pobūdžio pasirašytus susitarimus ir jų kopijos pateikiamos Užsienio reikalų ministerijai.

171. Teisingumo ministerija teikia pastabas dėl kitų ministerijų ar Vyriausybės įstaigų rengiamų tarptautinių sutarčių. Išvadas dėl rengiamų tarptautinių sutarčių rengia Tarptautinės teisės departamentas, kuris gali pasitelkti kitų padalinių valstybės tarnautojus.

 

V. MINISTERIJOS RAŠTVEDYBOS TVARKYMAS

 

172. Ministerijos raštvedybą tvarko Personalo ir mokymo departamentas, vadovaudamasis savo nuostatais, raštvedybos tarptautiniu standartu ISO 15489-1:2001, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, ir Raštvedybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5-211).

173. Ministerijoje gauti dokumentai registruojami Personalo ir mokymo departamente. Dokumentai skirstomi į registruotinus ir neregistruotinus. Registruotini dokumentai registruojami ministerijos kompiuterinėje korespondencijos registravimo sistemoje (toliau vadinama – korespondencijos sistema).

Gaunamų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių, išskyrus tuos, kurie siunčiami ministerijai vykdyti, iš užsienio valstybių gaunamų teisės aktų (teisės aktų rinkinių) Personalo ir mokymo departamentas neregistruoja, o perduoda Teisėkūros ir viešosios teisės departamentui, kuris pateikia juos ministrui, viceministrams, ministerijos sekretoriui ir padalinių vadovams susipažinti. Šie teisės aktai apskaitomi, kaupiami, kodifikuojami ir saugomi Teisėkūros ir viešosios teisės departamento Norminių teisės aktų fonde.

Gautus Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus Lietuvos Respublikos Seimo priimtus teisės aktus, Respublikos Prezidento dekretus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Ministro Pirmininko potvarkius, kuriuose yra pavedimai ministerijai vykdyti nukreipia ministras ar viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius pagal kuruojamas veiklos sritis. Šiuos teisės aktus perduoda vykdytojams Personalo ir mokymo departamentas.

Gaunami Konstitucinio Teismo nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktai bei išaiškinimai registruojami Personalo ir mokymo departamente ir perduodami viceministrui (ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui).

Susipažinęs su nurodytais teisės aktais, viceministras (ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius) perduoda juos Teisėkūros ir viešosios teisės departamentui. Jeigu šie teisės aktai nukreipiami vykdyti, Personalo ir mokymo departamentas perduoda jų kopijas Teisėkūros ir viešosios teisės departamentui.

174. Valstybės tarnautojai, gavę dokumentus iš kitų institucijų bei organizacijų, privalo juos nedelsiant perduoti į Personalo ir mokymo departamentą užregistruoti. Dokumentus, gautus tiesiai iš ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus, vykdytojas taip pat privalo užregistruoti Personalo ir mokymo departamente.

175. Personalo ir mokymo departamente visi gauti vokai atplėšiami, patikrinat jų turinį. Kilus abejonėms dėl voko turinio, apie tai nedelsiant informuojamas ministerijos valstybės sekretorius, o jam nesant – viceministras. Raštas, gautas voke su užrašu „Asmeniškai“, registruojamas ir atplėštas perduodamas tarnautojui, kuriam jis adresuotas.

176. Personalo ir mokymo departamentas patikrina, ar gauta korespondencija atsiųsta pagal paskirtį ir ar vokuose yra visi dokumentai. Jei voke trūksta dokumentų ar jų priedų, apie tai pranešama siuntėjui. Netinkamai įforminti (nepasirašyti, nepatvirtinti ir pan.) bei apgadinti dokumentai grąžinami siuntėjui. Ne tuo adresu gauta korespondencija persiunčiama pagal paskirtį su voku ar grąžinama siuntėjui ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

177. Dokumento pirmajame lape dedamas registracijos spaudas, spaude užrašoma gavimo data, registracijos numeris (suteiktas korespondencijos sistemos) ir perduodami ministrui, viceministrui (ministerijos sekretoriui) susipažinti ir vykdymui nukreipti.

178. Ministras operatyviai supažindinamas su dokumentais, gautais iš Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, vidaus reikalų ministro, generalinio prokuroro, bei Vyriausybės posėdžio medžiaga.

179. Nukreipdamas dokumentą vykdyti ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius rašo rezoliuciją pirmame dokumento lape (standarto nustatytoje vietoje). Rezoliucijoje trumpai išdėstoma, kas ir kaip turi spręsti dokumente keliamus klausimus, paprastai nurodomas užduoties įvykdymo terminas. Kai dokumento užduotį turi vykdyti keli vykdytojai, atsakingas yra pirmuoju įrašytas vykdytojas.

180. Dokumentai su rezoliucija grąžinami Personalo ir mokymo departamentui. Rezoliucijos surašomos į registracijos kortelę korespondencijos sistemoje ir atspausdinamas gautos korespondencijos registravimo žurnalas (kortelė). Jeigu dokumentą turi vykdyti keli vykdytojai, atsakingas yra pirmasis įrašytas vykdytojas.

Jeigu dokumentas nukreiptas ministerijos padaliniui, Personalo ir mokymo departamentas apie tai pažymi registracijos kortelėje korespondencijos sistemoje ir perduoda dokumentą padalinio vadovui. Įvykdytas dokumentas grąžinamas į Personalo ir mokymo departamentą.

181. Dokumentas atiduodamas vykdytojui vykdyti, šiam pasirašius dokumento registracijos kortelėje. Jeigu dokumentą turi vykdyti keli vykdytojai, pirmajam vykdytojui atiduodamas dokumento originalas, kitiems vykdytojams – dokumento kopijos. Personalo ir mokymo departamentas turi padaryti tiek vykdomo dokumento kopijų, kiek yra vykdytojų.

Jeigu dokumentas nukreiptas vykdyti ministerijai atskaitingai institucijai ar jos reguliavimo sričiai priskirtai įstaigai ar valstybės įmonei, dokumento kopija nedelsiant persiunčiama (perduodama) vykdytojui, apie tai pažymint registracijos kortelėje.

182. Ministerijos siunčiami raštai rengiami dviem egzemplioriais, iš kurių pirmasis spausdinamas ministerijos blanke ir siunčiamas adresatui, antrasis paliekamas Personalo ir mokymo departamente saugojimui kartu su dokumento, į kurį atsakoma, originalu (išskyrus pateiktus derinti teisės aktų projektų originalus, kurie grąžinami projekto iniciatoriui). Siunčiamame dokumente turi būti rengėjo nuoroda. Jeigu siunčiamas atsakymas į gautą raštą, turi būti nurodyti rašto, į kurį atsakoma, rekvizitai.

Siunčiamo dokumento egzemplioriuje, kuris lieka ministerijoje, būtinos vizos: dokumento rengėjo, padalinio vadovo, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių pagal kuruojamos veiklos sritį.

183. Personalo ir mokymo departamento tarnautojai tikrina, ar siunčiama korespondencija tinkamai įforminta. Ne pagal standarto reikalavimus įforminti dokumentai grąžinami vykdytojams.

184. Siunčiama korespondencija registruojama korespondencijos sistemoje, užpildant siunčiamo dokumento registracijos kortelę. Siunčiamo dokumento (lydraščio) dešiniajame kampe užrašoma siuntimo data ir korespondencijos sistemos suteiktas numeris. Jeigu atsakoma į dokumentą, kurio vykdymas kontroliuojamas, apie tai padaroma žyma korespondencijos sistemoje.

185. Korespondencija su žyma „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidenciali“ arba „Riboto naudojimo“ registruojama ir apskaitoma vadovaujantis valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įsakymais ir kitais teisės aktais.

 

VI. PILIEČIŲ IR KITŲ ASMENŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS, INTERESANTŲ APTARNAVIMAS

 

186. Piliečiai ir kiti asmenys Teisingumo ministerijoje priimami, jų prašymai ir skundai, taip pat pareiškimai, visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija ar tarnybinis ministerijos tarnautojo pranešimas (toliau vadinama – prašymai) nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Teisingumo ministerijoje tvarką nustato teisingumo ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 286 „Dėl Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Teisingumo ministerijoje tvarkos“.

187. Ministras interesantus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose pagal Ministro Pirmininko patvirtintus kiekvienų metų ketvirčio grafikus.

188. Piliečių ir kitų asmenų (toliau vadinama – asmenys) gauti prašymai registruojami Personalo ir mokymo departamente jų gavimo dieną ir pateikiami viceministrui ar ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui, kurie nukreipia vykdymui.

189. Žodiniai prašymai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei pareiškėjo, nei valstybės interesai.

190. Prašymai su viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus rezoliucijomis grąžinami Personalo ir mokymo departamentui, kuris juos operatyviai perduoda:

190.1. viceministrui – pasiūlymus dėl įstatymų bei kitų teisės aktų projektų rengimo;

190.2. ministerijos valstybės sekretoriui – skundus, kuriuose skundžiami ministerijos valstybės tarnautojų veiksmai;

190.3. padaliniams – prašymus ir pasiūlymus pagal kompetenciją.

191. Prašymo priėmimo faktas patvirtinamas atitinkamu dokumentu, kuriame nurodoma prašymo priėmimo data, tarnautojo, kuriam pavesta nagrinėti prašymą, vardas, pavardė, telefono numeris, prašymo registracijos numeris. Patvirtinimo dokumentą Personalo ir mokymo departamentas įteikia arba išsiunčia prašymo pateikėjui paštu kitą darbo dieną po prašymo pateikimo.

192. Prašymai, kurių nagrinėjimas nepriklauso ministerijos kompetencijai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčiami kompetentingai institucijai, apie tai pranešant pareiškėjui. Kai prašymą turi nagrinėti teismas, prašymas grąžinamas pareiškėjui pateikiant reikalingą informaciją.

193. Prašymo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų išsiuntimą ir prašymų perdavimą kompetentingoms institucijoms organizuoja ir kontroliuoja ministerijos valstybės sekretorius.

194. Asmenų prašymai, kuriuose nenurodyta autoriaus vardas, pavardė, gyvenamoji arba darbo (mokymosi) vieta, pripažįstami anoniminiais. Jie registruojami ir pateikiami ministerijos valstybės sekretoriui. Esant reikalui, su anoniminio skundo turiniu supažindinami pagal kompetenciją padalinių vadovai.

195. Nagrinėjant asmenų prašymus turi būti užtikrintas konfidencialumas.

196. Prašymo nagrinėjimas negali tęstis ilgiau kaip 30 dienų, jei įstatymų nenumatyta kitaip. Susitarus su pareiškėju, terminas gali būti pratęstas. Sprendimą dėl termino pratęsimo priima ministras, viceministras ar ministerijos valstybės sekretorius.

197. Už asmenų prašymų esminį išnagrinėjimą nustatytais terminais atsako padalinių vadovai, ministerijos sekretorius, ministerijos valstybės sekretorius.

198. Atsakymus į ministerijai adresuotus asmenų prašymus pasirašo padalinių vadovai. Esant pakartotiniams prašymams atsakymus pasirašo ministerijos sekretorius, ministerijos valstybės sekretorius pagal priskirtas administravimo sritis.

199. Kai patenkinti pareiškėjo prašymą neužtenka šiame reglamente nustatytos tvarkos ir kai informacijoje pateikti faktai apie ministerijoje ir jos reguliavimo sričiai priskirtose institucijose pažeistas asmenų teises pakankamai pagrįsti, ministras, ministerijos valstybės sekretorius arba ministerijos sekretorius inicijuoja administracinę procedūrą ir jai vykdyti paskiria tarnautoją (tarnautojus) arba ministerijos padalinį. Tuo atveju, kai administracinę procedūrą vykdo ministerijos padalinys, jos vykdymą kontroliuoja padalinio vadovas.

200. Pagrindas šio reglamento 201 punkte nurodytai administracinei procedūrai pradėti yra:

200.1. asmens (pareiškėjo) rašytinis prašymas;

200.2. ministerijos tarnautojo tarnybiniame pranešime pateikti faktai;

200.3. visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija apie pažeistas piliečių ar kitų asmenų teises;

200.4. kiti paaiškėję piliečių ir kitų asmenų teisių pažeidimo atvejai.

201. Visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją analizuoja viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius ir, esant reikalui, inicijuoja administracinę procedūrą arba teikia pasiūlymus viceministrui dėl šios procedūros inicijavimo.

202. Visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija ir tarnybiniai pranešimai, kurių pagrindu pradedama administracinė procedūra, registruojami Personalo ir mokymo departamente ir jų vykdymas kontroliuojamas ta pačia tvarka kaip ir asmenų prašymai.

203. Administracinė procedūra vykdoma Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

204. Jeigu administracinis sprendimas nagrinėjamu klausimu gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinę procedūrą vykdantis tarnautojas kreipiasi į viceministrą, ministerijos valstybės sekretorių ar ministerijos sekretorių dėl administracinės procedūros sustabdymo.

205. Pareiškėją ir suinteresuotus asmenis apklausia administracinę procedūrą vykdantis tarnautojas. Apklausa gali būti nevykdoma Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais, suderinus tai su viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriumi.

206. Prireikus gali būti atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Jį atlieka administracinę procedūrą vykdantis tarnautojas (tarnautojai). Esant reikalui, faktinių duomenų patikrinimui gali būti sudaryta komisija.

207. Atlikęs administracinę procedūrą valstybės tarnautojas surašo teikimą, kuriame nurodo visas faktines aplinkybes sprendžiamu klausimu, teisės aktus, reglamentuojančius šį klausimą, ir pateikia siūlomo sprendimo projektą. Teikimas ir sprendimo projektas pateikiami viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar sekretoriui. Jeigu administracinę procedūrą vykdė padalinys, teikimą vizuoja padalinio vadovas.

Tais atvejais, kai dėl prašymo priimamas įsakymas, įsakymo projektas rengiamas ir teikiamas ministrui pasirašyti šio reglamento nustatyta tvarka.

208. Priimtą sprendimą dėl prašymo tenkinimo pasirašo ministras (įsakymą), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius arba ministerijos sekretorius (raštą–atsakymą pareiškėjui) ir uždedamas ministerijos antspaudas.

209. Klaidos sprendime taisomos Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Klaidų ištaisymo procedūrą vykdo viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus paskirtas tarnautojas.

210. Prašymą nagrinėjęs (administracinę procedūrą vykdęs) valstybės tarnautojas perduoda sprendimą dėl prašymo tenkinimo Personalo ir mokymo departamento tarnautojui, atsakingam už darbą su šiais dokumentais, kuris turi išsiųsti sprendimą pareiškėjui. Į bylą segamas pareiškimas su vadovybės rezoliucija, sprendimas dėl prašymo tenkinimo su vizomis, teikimas ir kiti su prašymo nagrinėjimu bei administracinės procedūros vykdymu susiję dokumentai.

211. Personalo ir mokymo departamentas kiekvieną ketvirtį rengia informaciją apie gautus asmenų prašymus, asmenų priėmimą ministerijoje, prašymų nagrinėjimo rezultatus ir išvadas pateikia ministrui, viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui.

 

VII. TARNYBINĖS PAGALBOS TEIKIMAS

 

212. Ministerija pagal savo kompetenciją teikia tarnybinę pagalbą kitoms institucijoms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

213. Prašymus suteikti tarnybinę pagalbą bei atsakymus į juos registruoja, prašymus perduoda vykdytojams, atsakymus į prašymus išsiunčia Personalo ir mokymo departamentas šio reglamento V skyriaus nustatyta tvarka.

214. Prašymus suteikti tarnybinę pagalbą vykdyti nukreipia viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius pagal jiems priskirtas administravimo ar koordinavimo sritis.

215. Tarnybinė pagalba neteikiama, jeigu:

215.1. nagrinėjamas klausimas nepriklauso ministerijos kompetencijai;

215.2. tarnybinė pagalba padarytų žalą pagalbos teikėjui;

215.3. tarnybinė pagalba yra susijusi su informacija, kuri pagal įstatymus laikoma konfidenciali (nevieša).

216. Prašymus suteikti ministerijai tarnybinę pagalbą rengia ministerijos valstybės tarnautojai savo iniciatyva arba ministerijos vadovybės pavedimu. Prašymus pasirašo viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius ar padalinių vadovai.

 

VIII. Užsienio korespondencijos tvarkymas

 

217. Siunčiamus dokumentus ir raštus užsienio kalba rengia, gaunamus dokumentus verčia atitinkami padaliniai ir suderina juos su Tarptautinės teisės departamentu. Gaunamų ir siunčiamų raštų vertimą koordinuoja Tarptautinės teisės departamentas, o organizuoja Personalo ir mokymo departamentas.

218. Iš užsienio valstybių ministrų, tarptautinių organizacijų (išskyrus Europos žmogaus teisių teismą) vadovų, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje vadovų gautus ministrui adresuotus raštus su ministro arba viceministro rezoliucija Personalo ir mokymo departamentas išverčia į lietuvių kalbą. Išverstų dokumentų originalai bei pridėti lietuviški tekstai arba jų santraukos grąžinami Personalo ir mokymo departamentui, o šis juos perduoda vykdytojui. Jeigu rezoliucijoje vykdytojai nenurodyti – dokumentai perduodami ministrui, viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar sekretoriui.

219. Iš užsienio valstybių gautus raštus, telegramas, faksus, kitus dokumentus, kurie adresuoti ministerijai, Personalo ir mokymo departamentas atiduoda šio reglamento V skyriuje nustatyta tvarka.

220. Europos žmogaus teisių teismo korespondenciją, adresuotą Vyriausybės atstovui, Personalo ir mokymo departamentas perduoda tiesiogiai Vyriausybės atstovui Europos žmogaus teisių teisme, o jam nesant – jo padėjėjui (-ams).

 

IX. Užsienio oficialių asmenų ir tarptautinių organizacijų atstovų priėmimas ir reprezentacinių lėšų naudojimas. Ministerijos valstybės tarnautojų vizitai į užsienį

 

221. Užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovų susitikimus su ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ar sekretoriumi koordinuoja Tarptautinės teisės departamentas, o organizuoja Personalo ir mokymo departamentas.

Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki susitikimo darbotvarkė ir susijusi su susitikimu kita medžiaga pateikiama ministrui (viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui pagal ministro nustatytas administravimo sritis), jeigu ministras nenustato kitaip.

Apie numatomus ir įvykusius ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus susitikimus su užsienio valstybių oficialiais asmenimis, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovais informuojama Užsienio reikalų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka.

Priėmimo rezultatai užfiksuojami tam tikrame dokumente (atmintinėje arba derybų baigiamajame akte), kurį parengia Personalo ir mokymo departamentas suderinęs su Tarptautinės teisės departamentu, dalyvaujant atitinkamiems ministerijos valstybės tarnautojams. Su jais supažindinama Viešųjų ryšių tarnyba ir, esant reikalui, ministerijos valstybės tarnautojai ir ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovai.

222. Ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius, numatydami savo oficialius ar darbo vizitus į užsienio valstybes (taip pat ministerijos sudaromų specialių darbo grupių darbo vizitus į užsienio valstybes derėtis ir rengti tarptautinių sutarčių), ne vėliau kaip prieš savaitę (išskyrus iš anksto nenumatytus vizitus) informuoja Užsienio reikalų ministeriją apie išvykimo laiką, delegacijos sudėtį, numatomus oficialius susitikimus bei šių susitikimų tikslus ir ne vėliau kaip per savaitę nuo vizitų ir susitikimų pabaigos pateikia šiai ministerijai jų ataskaitas.

Pranešimus ir atskaitas rengia bei jų išsiuntimą organizuoja Tarptautinės teisės departamentas.

Ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretorių vykimą į užsienį organizuoja Tarptautinės teisės departamentas.

223. Ministerijos valstybės tarnautojai vyksta į užsienį ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus pavedimu atlikti tarnybinį pavedimą, taip pat dalyvauti konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ir kituose tarptautiniuose renginiuose arba ministerijos sudarytos darbo grupės ar delegacijos sudėtyje. Valstybės tarnautojo išvykimas į užsienį įforminamas tarnybine komandiruote.

224. Išlaidų, susijusių su vizitais ir tarnybinėmis komandiruotėmis į užsienį, taip pat su oficialių delegacijų ir svečių iš užsienio priėmimu ir reprezentacinių išlaidų panaudojimo klausimus sprendžia ministerijos administracijos vadovai kartu su Finansų departamento direktoriumi.

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos ministerijai reprezentacinėms išlaidoms (užsienio valstybių oficialių asmenų, delegacijų priėmimui, užsienyje arba šalies viduje rengiamų priėmimų išlaidos, darbo susitikimų išlaidos, išlaidos atminimo dovanoms, suvenyrams, nusipelniusių asmenų sveikinimui jubiliejų ir kitų švenčių progomis ir kt.), naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“ (Žin., 2002, Nr. 62-2511) nustatyta tvarka. Organizuojant užsienio valstybių oficialių asmenų ar delegacijų priėmimus ar rengiant užsienyje ar šalies viduje oficialius priėmimus, už renginio organizavimą atsakingi ministerijos padaliniai sudaro išlaidų sąmatą ir pateikia pasiūlymus Personalo ir mokymo departamentui, Finansų departamentui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui. Finansų departamento direktoriaus, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus vizuotą išlaidų sąmatą tvirtina ministras.

Reprezentacinės išlaidos, naudojamos atminimo dovanoms, suvenyrams, ministerijos valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų apdovanojimui jubiliejų ir kt. progomis pirkti, negali viršyti 1 MGL sumos.

 

X. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS PAGAL VISUOMENĖS PAKLAUSIMUS

 

225. Visuomenės informavimu apie ministerijos veiklą ir palankios viešosios nuomonės apie ministeriją formavimu rūpinasi Viešųjų ryšių tarnyba.

226. Viešųjų ryšių tarnyba kartu su padalinių vadovais ir kitais ministerijos valstybės tarnautojais teikia informaciją visuomenės informavimo priemonėms bei visuomenei, komentuodama su ministerijos kompetencija susijusius klausimus, informuodama apie ministerijos vadovų arba tarnautojų vizitus, susitikimus, pasitarimus, svarbiausius sprendimus, pasirašytus dokumentus bei kitus su ministerijos veikla susijusius klausimus, taip pat rengia pranešimus visuomenės informavimo priemonėms ministerijos veiklos klausimais. Pranešimus Viešųjų ryšių tarnyba suderina su ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriumi pagal ministro nustatytas administravimo sritis. Viešųjų ryšių tarnyba taip pat apibendrina su ministerijos veikla susijusią informaciją spaudoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse ir teikia ją ministrui, viceministrams, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, įstaigoms prie ministerijos.

227. Viešųjų ryšių tarnyba ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus pavedimu operatyviai reaguoja į visuomenės informavimo priemonėse pasirodančias žinias apie tikrovės neatitinkančius faktus ir, suderinusi su ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi, ministerijos sekretoriumi pagal ministro nustatytas administravimo sritis, pateikia visuomenės informavimo priemonėms oficialią ministerijos poziciją probleminiais klausimais.

228. Viešųjų ryšių tarnyba organizuoja spaudos konferencijas, rengia joms informacinius paketus. Spaudos konferencijose Viešųjų ryšių tarnyba informuoja žurnalistus ir visuomenę apie ypatingos reikšmės įvykius, susijusius su ministerijos veikla; konsultuoja spaudos konferencijose dalyvaujančius ministerijos vadovus arba valstybės tarnautojus dėl atsakymų į visuomenės informavimo priemonių atstovų klausimus. Viešųjų ryšių tarnyba organizuoja ministerijos vadovų ir valstybės tarnautojų interviu su visuomenės informavimo priemonių atstovais.

229. Viešųjų ryšių tarnyba atsako už informacijos tvarkymą ministerijos interneto tinklalapyje.

230. Viešųjų ryšių tarnybos išplatinti pranešimai ir kita informacija visuomenės informavimo priemonėms privalo atspindėti oficialią ministro poziciją.

231. Informacija pagal visuomenės paklausimus teikiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XI. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS

 

232. Ministerijos valstybės tarnautojų mokymas vykdomas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XII. ATOSTOGŲ SUTEIKIMO TVARKA

 

233. Kasmetinės, nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti, atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas ministerijos valstybės tarnautojams suteikiamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kitos tikslinės atostogos ministerijos valstybės tarnautojams suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka.

Kasmetinės, tikslinės atostogos ministerijos darbuotojams suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

234. Kasmetinės atostogos ministerijos valstybės tarnautojams suteikiamos pagal iki kovo 1 d. sudaromą atostogų grafiką (eilę), kuris prireikus gali būti tikslinamas.

Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus atostogų suteikimo grafiką (eilę) nustato ministras.

Ministerijos administracijos padalinių vadovų atostogų suteikimo grafiką (eilę) nustato ministerijos valstybės sekretorius.

Kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogų suteikimo grafiką (eilę) nustato padalinių vadovai. Kasmet, iki ministerijos valstybės sekretoriaus nustatytos datos, (iki vasario 15 d.) padalinių vadovai turi pateikti Personalo ir mokymo departamentui ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogų suteikimo grafikus (eiles).

235. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ministerijos valstybės sekretoriui ir ministerijos sekretoriui atostogos suteikiamos ministro įsakymu.

Kitiems ministerijos valstybės tarnautojams atostogos suteikiamos ministro įsakymu ar ministro pavedimu – ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. Darbuotojams atostogos suteikiamos ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu.

Į atostogų grafiką įtrauktas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dėl tam tikrų priežasčių negalintis grafike nurodytu laiku išeiti atostogų arba pageidaujantis pasinaudoti dalimi atostogų, turi teisę pateikti raštišką prašymą, suderintą su savo padalinio vadovu, ir gauti ministerijos valstybės sekretoriaus sutikimą, kad atostogų laikas būtų pakeistas.

Padalinių vadovai turi užtikrinti, kad jų vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojams ar darbuotojams duoti pavedimai jų atostogų metu būtų perduoti vykdyti kitiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams.

 

XIII. MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ SKATINIMAS

 

236. Ministerijos valstybės tarnautojai skatinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.

Ministerijos darbuotojai skatinami darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

237. Ministerijos valstybės tarnautojams gali būti skiriamos vienkartinės piniginės išmokos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3166) ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.

 

XIV. MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ

 

238. Ministerijos valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus gali būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn, o už ministerijai padarytą materialinę žalą – materialinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

239. Ministerijos darbuotojai už darbo drausmės pažeidimus gali būti traukiami drausminėn, o už ministerijai padarytą materialinę žalą – materialinėn atsakomybėn darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

240. Įstatymų nustatytais atvejais ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai gali būti traukiami baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

XV. TARNYBINĖS KOMANDIRUOTĖS

 

241. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, įstaigų prie ministerijos vadovų išvykimas į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (Žin., 1996, Nr. 9-225) nustatyta tvarka, į užsienį – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 613 „Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį“ (Žin., 1995, Nr. 37-929) nustatyta tvarka.

242. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, įstaigų prie ministerijos vadovų išvykimo į tarnybines komandiruotes į užsienį ir Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimus sprendžia ministras. Ministro pavedimu ministerijos sekretoriaus, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į tarnybines komandiruotes į užsienį ir Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimus sprendžia ministerijos valstybės sekretorius. Pasiūlymus dėl ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų komandiravimo teikia padalinių vadovai.

243. Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, padengimo klausimas suderinamas su Finansų departamentu.

244. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, įstaigų prie ministerijos vadovų siuntimas į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikoje įforminamas ministro įsakymu, ministro pavedimu ministerijos sekretoriaus, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų siuntimas į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir į užsienį – ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. Kai į tarnybinę komandiruotę vyksta ministerijos sekretorius, padalinio vadovas, įstaigos prie ministerijos vadovas, įsakyme (potvarkyje) nurodomas ir išvykstantį į komandiruotę valstybės tarnautoją pavaduojantis asmuo.

245. Ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus ir kitų ministerijos valstybės tarnautojų bei darbuotojų komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir į užsienį organizuoja ir įsakymų bei potvarkių projektus rengia Personalo ir mokymo departamentas.

Įsakymai ir potvarkiai registruojami Personalo ir mokymo departamente. Juos užregistravus, įsakymas ir potvarkis su pateisinančiais komandiruotę dokumentais perduodamas vykdyti Finansų departamentui.

246. Valstybės tarnautojai ar darbuotojai, grįžę iš tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiskaito už pavedimo arba užduoties atlikimą padalinio vadovui; padalinių vadovai – ministerijos valstybės sekretoriui arba ministrui; viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretoriai – ministrui. Ministras, grįžęs iš tarnybinės komandiruotės užsienyje, per 5 darbo dienas raštu pateikia Ministrui Pirmininkui komandiruotėje atlikto darbo ir užduoties įvykdymo ataskaitą.

 

XVI. REIKALŲ PERDAVIMAS KEIČIANTIS MINISTRUI, VICEMINISTRUI, MINISTERIJOS VALSTYBĖS SEKRETORIUI, MINISTERIJOS SEKRETORIAMS, PADALINIŲ VADOVAMS, KITIEMS MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS AR DARBUOTOJAMS

 

247. Keičiantis ministrui, reikalų perdavimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

248. Keičiantis viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, reikalai perduodami pagal ministro nustatytos formos reikalų perdavimo aktą.

249. Keičiantis viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui, padalinio vadovui, reikalai perduodami paskirtam naujam viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui, padalinio vadovui. Jeigu nėra paskirto naujo viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, padalinio vadovo, viceministro reikalai ministro pavedimu perduodami ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, ministerijos valstybės sekretoriaus reikalai – ministro pavedimu ministerijos sekretoriui, ministerijos sekretoriaus reikalai – ministro pavedimu ministerijos valstybės sekretoriui ar kitam ministerijos sekretoriui, padalinio vadovo reikalai – ministro pavedimu kitam ministerijos valstybės tarnautojui.

250. Atleidžiami iš pareigų arba perkeliami į kitas pareigas kiti ministerijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai privalo perduoti reikalus (nebaigtus vykdyti dokumentus, nebaigtus spręsti klausimus, turimas bylas), taip pat informacinę ir norminę medžiagą, knygas, įgytas už ministerijos lėšas, antspaudus ir spaudus, kitą turtą, už kurį ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas materialiai atsakingas, padalinio vadovui.

Padalinio vadovas paskiria valstybės tarnautoją (-us) ar darbuotoją (-us), atsakingą (-us) už perduotų reikalų tvarkymą.

251. Keičiantis valstybės tarnautojams, atsakingiems už atitinkamo įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto įgyvendinimą bei tokio įgyvendinimo kontrolę, reikalų perdavimo akte nurodoma, kam pavedama toliau įgyvendinti atitinkamą įstatymą, Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą ir kontroliuoti jo įgyvendinimą.

252. Reikalų perdavimo aktą tvirtina:

keičiantis viceministrui ar ministerijos valstybės sekretoriui – ministras;

keičiantis ministerijos sekretoriui – ministerijos valstybės sekretorius;

keičiantis departamentų direktoriams – ministerijos valstybės sekretorius arba ministerijos sekretorius pagal jiems priskirtą administravimo ar koordinavimo sritį;

keičiantis kitiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams – ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius ar įgaliotas padalinio vadovas pagal jiems priskirtą administravimo sritį.

 

XVII. ANTSPAUDO NAUDOJIMAS

 

253. Ministerija turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

254. Antspaudas su Lietuvos valstybės herbu (Nr. 2 – mažesnių matmenų) naudojamas tarnybiniams pažymėjimams, leidimams antspauduoti ir pan.

Ministerijos antspaudas naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

255. Ministerijos antspaudą saugo ir už jo naudojimą atsako ministerijos valstybės sekretorius. Ministerijos valstybės sekretoriaus nesant, ministerijos antspaudą saugo ir už jo naudojimą atsako ministro įgaliotas valstybės tarnautojas.

256. Ministerijos antspaudai su Lietuvos valstybės herbu gaminami, saugomi, apskaitomi ir sunaikinami vadovaujantis Leidimų užsakyti pagaminti antspaudus su Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbu išdavimo, antspaudų saugojimo, apskaitos, sunaikinimo bei veiklos ataskaitos pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 657 (Žin., 2002, Nr. 127-5767).

257. Ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu nustatoma ministerijos antspaudo saugojimo ir naudojimo tvarka.

 

XVIII. ARCHYVO TVARKYMAS

 

258. Ministerijos archyvą tvarko Personalo ir mokymo departamentas. Archyvas tvarkomas vadovaujantis Raštvedybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XIX. TARNYBINIO TRANSPORTO IR MOBILIŲJŲ TELEFONŲ NAUDOJIMAS

 

259. Ministerijos tarnybinis transportas naudojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ (Žin., 1998, Nr. 103-2838) ir ministro įsakymu nustatyta tvarka.

260. Ministerijos tarnybiniai mobilieji telefonai naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl tarnybinių mobiliųjų telefonų“ (Žin., 2002, Nr. 26-941) ir ministro įsakymu nustatyta tvarka.

______________