VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PIRKIMO DOKUMENTUOSE PATEIKIAMŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ RENGIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. spalio 9 d. Nr. 90

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-200; Nr. 1999, Nr. 56-1809) 5 straipsnio 3 dalies 2 bei 4 punktais ir 10 straipsnio 3 dalimi, tvirtinu Pirkimo dokumentuose pateikiamų techninių reikalavimų rengimo metodiką (pridedama).

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                                     A. MINKEVIČIUS


PATVIRTINTA

Viešųjų pirkimų tarnybos

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

direktoriaus 2000 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 90

 

PIRKIMO DOKUMENTUOSE PATEIKIAMŲ Techninių reikalavimų rengimo metodika

 

1. Techninių reikalavimų rengimo metodika vadovaujamasi nustatant pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus ir rengiant prekių, paslaugų ar darbų aprašymus.

2. Techniniai reikalavimai – tai perkamas prekes, paslaugas ar darbus apibūdinančios charakteristikos (funkcinės, fizinės, eksploatacinės ir panašios savybės bei charakteristikos), būtini kokybės rodikliai, įpakavimo, ženklinimo, saugumo, sertifikavimo, išbandymo reikalavimai.

3. Perkamoms prekėms, paslaugoms ar darbams keliami techniniai reikalavimai pateikiami pirkimo objekto aprašyme, kuris yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Pagal jame nurodytus techninius reikalavimus nagrinėjami ir vertinami pasiūlymai ir surašomi atitinkami pirkimo sutarties punktai. Tiekėjai (rangovai) prekių, paslaugų ar darbų aprašymu vadovaujasi rengdami pasiūlymus.

4. Prekių, paslaugų ar darbų aprašymas turi atitikti šiuos reikalavimus:

4.1. perteikti reikalavimus aiškiai, koncentruotai, logiškai ir nedviprasmiškai;

4.2. pateikti pakankamą kiekį informacijos tam, kad potencialūs tiekėjai (rangovai) galėtų parengti pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymo kainą;

4.3. įvardyti tuos techninius reikalavimus, kurių neatitinkantys pasiūlymai bus atmesti;

4.4. nurodyti tik esmines reikalaujamas pirkimo objekto savybes ar charakteristikas;

4.5. sudaryti vienodas sąlygas visiems potencialiems tiekėjams (rangovams) siūlyti prekes, paslaugas ar darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos poreikius;

4.6. neturi būti nuostatų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai sudarytų palankesnes sąlygas vieniems tiekėjams arba diskriminuotų kuriuos nors kitus tiekėjus (rangovus).

5. Dalis techniniuose reikalavimuose nurodytų charakteristikų ir parametrų gali būti panaudoti kaip kriterijai nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tokių charakteristikų ir parametrų taikymo tvarka vertinant pasiūlymų ekonominį naudingumą turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose.

6. Prekių, paslaugų ar darbų aprašymuose pateikiami techniniai reikalavimai ir terminologija neturi sudaryti kliūčių bet kuriems tiekėjams (rangovams) dalyvauti pirkimuose, išskyrus atvejus, kai tokie reikalavimai būtini dėl pirkimo objekto ar jo naudojimo ypatumų. Prekių, paslaugų ar darbų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas, modelis ar prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas ar paslaugų teikėjas. Šios nuorodos leidžiamos tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija negali apibūdinti pirkimo objekto pagal pakankamai tikslius, visiems suprantamus techninius reikalavimus, tačiau po tokių nuorodų turi būti įrašyti žodžiai „arba ekvivalentiškas“.

7. Prekių, darbų ar paslaugų aprašymuose, tarp jų pirkimo dokumentuose pateiktuose techniniuose reikalavimuose, planuose, brėžiniuose bei eskizuose, turi būti laikomasi tarptautinių standartų nustatytos terminologijos, ženklinimo reikalavimų. Jeigu nėra tarptautinių standartų, laikomasi Lietuvos Respublikoje priimtos terminologijos, ženklinimo reikalavimų.

8. Techniniai reikalavimai gali būti nustatomi keturiais etapais. Pirmuoju etapu nustatomi preliminarūs techniniai reikalavimai, antruoju etapu jie tikslinami atsižvelgiant į galimą pasiūlą, trečiuoju etapu techniniai reikalavimai tikslinami įvertinus finansavimo galimybes ir ketvirtuoju etapu nustatomi galutiniai techniniai reikalavimai. Pirmi trys šio proceso etapai nėra privalomi. Jų reikalingumą nustato perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką ir sukauptą pirkimų patirtį.

9. Pirmuoju etapu nustatomos tokios pirkimo objektą apibūdinančios charakteristikos ir kokybės rodikliai, kurie leistų pakankamai gerai patenkinti poreikius (preliminarūs techniniai reikalavimai). Nustatydama preliminarius techninius reikalavimus perkančioji organizacija turi būti pasirengusi juos pagrįsti. Preliminarius techninius reikalavimus atitinkančio pirkimo objekto charakteristikos neturi ženkliai viršyti perkančiosios organizacijos poreikių.

10. Antruoju etapu perkančioji organizacija tikslina preliminarius techninius reikalavimus atsižvelgdama į rinkos galimybes. Tuo tikslu ištiriama ir įvertinama galima pasiūla. Galima pasiūla vertinama pagal šiuos informacijos šaltinius: gamintojų katalogus, prekybos parodų ekspozicijas, prekybos ir verslo periodinius leidinius, prekybos ir gamintojų asociacijų duomenis, kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose gautus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus, specializuotų marketingo konsultavimo firmų pateiktą informaciją, kitus prieinamus informacijos šaltinius. Jeigu galimos pasiūlos įvertinimo rezultatai rodo, kad pirkimo dokumentuose nustačius preliminarius techninius reikalavimus būtų sunku tikėtis tiekėjų (rangovų) konkurencijos arba gautuose pasiūlymuose būtų nurodytos pernelyg didelės kainos, perkančioji organizacija turi ieškoti galimybių nustatyti žemesnius techninius reikalavimus.

11. Jeigu finansavimo šaltiniai riboti ir nepakanka lėšų pirkti reikiamą kiekį nustatytų charakteristikų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ar darbų, trečiuoju techninių reikalavimų nustatymo etapu ieškoma galimybių nustatyti žemesnius reikalavimus, derinant juos su finansavimo galimybėmis, arba sumažinti pirkimo apimtis. Nepavykus rasti kompromiso, pirkimas atidedamas.

12. Ketvirtuoju etapu, suderinus preliminarius techninius reikalavimus su rinkos bei finansavimo galimybėmis, nustatomi pirkimo objektui keliami galutiniai techniniai reikalavimai, kurie ir pateikiami pirkimo dokumentuose.

13. Techniniai reikalavimai gali būti nurodyti konkrečiomis atitinkamų techninių charakteristikų ar parametrų reikšmėmis, jų ribinėmis reikšmėmis („ne daugiau kaip …“, „ne mažiau kaip …“) arba reikšmių diapazonais („nuo … iki…“). Visus pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus turi būti įmanoma išmatuoti ar kitokiu būdu patikrinti.

14. Jei įmanoma, pateikiant techninius reikalavimus prekių, paslaugų ar darbų aprašymuose turi būti naudojamos nuorodos į reikiamus standartus ar kitus normatyvinius dokumentus ir į pridedamus projektus, brėžinius, eskizus bei kitus pirkimo dokumentų priedus. Nuorodos teikiamos į atitinkamą dokumentą arba jo dalį, skyrių, poskyrį, punktą. Negali būti teikiamos nuorodos į leidinio puslapio numerį. Pirkimo dokumentuose pateikiamas standartų ar kitų normatyvinių dokumentų, į kuriuos pateikiamos nuorodos, sąrašas.

15. Rengiant pirkimo objekto aprašymą, pirmenybė teikiama Lietuvos standartams, kuriais perimtos Europos standartų nuostatos. Jeigu tokių standartų nėra, remiamasi tarptautiniais standartais. Kai nėra ir tarptautinių standartų, vartojami kiti Lietuvos standartai.

16. Pirkimo objekto aprašyme turi būti nuoroda, kad, esant neatitikimų tarp aprašymo ir jo priedų ar standartų, viršenybė teikiama prekių, paslaugų ar darbų aprašymui.

17. Perkant prekes, kartu su prekių techniniais reikalavimais nustatomi su jų pirkimu susijusių paslaugų techniniai reikalavimai.

18. Paslaugų ir darbų techniniai reikalavimai nustatomi vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir perkant prekes. Paslaugų aprašyme papildomai nurodomas paslaugų pobūdis ir jų teikimo vieta, nustatomi kartu su paslaugomis tiekiamų prekių ar atliekamų darbų techniniai reikalavimai. Perkant darbus, nurodoma darbų atlikimo vieta. Perkamų darbų techniniai reikalavimai paprastai pateikiami projektinėje dokumentacijoje.

______________