LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3 DALIS (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALYS (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306 STRAIPSNIS (2004 M. LIEPOS 8 D. REDAKCIJA), 308 STRAIPSNIO 2 DALIS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALYS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 377 STRAIPSNIO 9 DALIS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 448 STRAIPSNIO 7 DALIS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 454 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALYS (2002 M. KOVO 14 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268 STRAIPSNIO 3 DALIS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALYS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 286 STRAIPSNIO 1 DALIS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 303 STRAIPSNIO 2 DALIS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 325 STRAIPSNIO 2, 3 DALYS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), 358 STRAIPSNIO 3 DALIS (2002 M. VASARIO 28 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120 STRAIPSNIO 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR. 2067 „DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO“, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D. DEKRETAS NR. 128 „DĖL APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMO“ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2006 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti:

– ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 85 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 139 straipsnio 2, 3 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad išnagrinėjus bylą yra surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo ar nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai išdėstant motyvus, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo, nutarties dalys surašomos vėliau, per septynias dienas nuo sprendimo ar nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306 straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad teisėjas surašo ir paskelbia nuosprendžius su juos pagrindžiančiais motyvais tik bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis surašomas ir pasirašomas vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 324 straipsnio 12, 13 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas iki nuosprendžio ar nutarties skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio, nutarties skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio, nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis, nutartis yra surašoma ir pasirašoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį, nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 9 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priima ir paskelbia nutartį be motyvų, o motyvai surašomi ir jais nutartis papildoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 448 straipsnio 7 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 454 straipsnio 5 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių visų asmenų atžvilgiu, išskyrus nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų, priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 460 straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys, o likusi, sprendimą pagrindžianti, dalis rašoma vėliau, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad už akių priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus, išlieka tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine ir kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl kurios neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar nepateikimo atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2, 3 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik sprendimo ar nutarties įžanginė bei rezoliucinė dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 358 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą kasacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė ir rezoliucinė nutarties (nutarimo) dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per dvidešimt dienų nuo nutarties ar nutarimo priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad į Teismų tarybos sudėtį įeina Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras, kad Teismų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 „Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų pratęsimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2006 m. sausio 25 d. gautas pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti:

– ar Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 85 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 139 straipsnio 2, 3 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad išnagrinėjus bylą yra surašomos ir viešai paskelbiamos teismo sprendimo ar nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai išdėstant motyvus, o aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo, nutarties dalys surašomos vėliau, per septynias dienas nuo sprendimo ar nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 306 straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad teisėjas surašo ir paskelbia nuosprendžius su juos pagrindžiančiais motyvais tik bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar BPK 308 straipsnio 2 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis surašomas ir pasirašomas vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar BPK 324 straipsnio 12, 13 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas iki nuosprendžio ar nutarties skelbimo laiko privalo nuosprendyje jo priėmimo motyvus nurodyti tik tuomet, kai teismas mano, jog byla nėra ypač sudėtinga ar didelė, o kitais atvejais teismas turi teisę iki nuosprendžio, nutarties skelbimo laiko surašyti tik nuosprendžio, nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis, jas paskelbti ir žodžiu paaiškinti nuosprendžio, nutarties priėmimo argumentus, kad visas motyvuotas nuosprendis, nutartis yra surašoma ir pasirašoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nuosprendį, nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Konstitucijos 29,109,117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar BPK 377 straipsnio 9 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priima ir paskelbia nutartį be motyvų, o motyvai surašomi ir jais nutartis papildoma vėliau po paskelbimo ir kad bylą išnagrinėję teisėjai turi teisę teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu nutartį surašyti ir pasirašyti per 14 dienų, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar BPK 448 straipsnio 7 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109,117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar BPK 454 straipsnio 5 dalis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių visų asmenų atžvilgiu, išskyrus nuteistuosius, kurie turi būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų, priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar BPK 460 straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys, o likusi, sprendimą pagrindžianti, dalis rašoma vėliau, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar CPK 285 straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad už akių priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus, išlieka tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine ir kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl kurios neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar nepateikimo atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar CPK 325 straipsnio 2, 3 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik sprendimo ar nutarties įžanginė bei rezoliucinė dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar CPK 358 straipsnio 3 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad sprendžiant bylą kasacinės instancijos teisme yra priimamos, surašomos ir paskelbiamos tik įžanginė ir rezoliucinė nutarties (nutarimo) dalys, o likusios, aprašomoji ir motyvuojamoji, dalys rašomos vėliau, per dvidešimt dienų nuo nutarties ar nutarimo priėmimo dienos, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad į Teismų tarybos sudėtį įeina Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras, kad Teismų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 „Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų pratęsimo“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar BPK 460 straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. BPK 460 straipsnio 4 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) nustatyta:

„Teismas, išklausęs nagrinėjant bylą dalyvaujančių asmenų kalbas ir papildomus paaiškinimus, išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarties. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžių salę ir paskelbia jos rezoliucinę dalį bei išdėsto svarbiausius nutarties priėmimo argumentus.“

BPK 460 straipsnio 5 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad visa motyvuota nutartis surašoma ir pasirašoma ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jos priėmimo.

Taigi pareiškėjo prašyme ištirti BPK 460 straipsnio 4, 5 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai yra klaidingai nurodytas BPK 460 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas, per kurį turi būti surašoma ir pasirašoma visa motyvuota teismo nutartis: nutartis turi būti surašoma ir pasirašoma ne ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo (kaip nurodo pareiškėjas), o ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo priėmimo.

3. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti BPK 460 straipsnio 4, 5 dalių ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per tris dienas nuo nutarties priėmimo, atitiktį Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja šios dalys ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per dešimt dienų nuo nutarties priėmimo.

1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar CPK 285 straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad už akių priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus, išlieka tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine ir kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl kurios neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar nepateikimo atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjo teigimu, Konstitucijai prieštarauja minėtose CPK nuostatose nustatytas „toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas priima sprendimą už akių, kuris išlieka galutinis, nors priimtas, atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus“. Be to, pareiškėjo teigimu, CPK 285 straipsnio 2, 5 dalyse, 286 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas „reiškia ir tai, kad šaliai, neatvykusiai į parengiamąjį posėdį ar nepateikusiai atsiliepimo į ieškinį, taikomos dvi sankcijos“ – sprendimo priėmimas už akių ir draudimas skųsti tokį teismo sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pareiškėjo nuomone, „antrosios sankcijos – uždraudimo pirmos instancijos teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka – taikymas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš teismą principui ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, pagal kurį negali būti draudžiama šaliai prašyti patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą“.

3. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.“

CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.“

CPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai.“

CPK 303 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Apeliacinio apskundimo objektu negali būti teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.“

4. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar CPK 285 straipsnio 2, 5 dalys (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad už akių priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendime nurodant tik įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus, išlieka tą sprendimą priėmusio teismo nenaikinamas, o apeliacine ir kasacine tvarka šio sprendimo negali apskųsti šalis, dėl kurios neatvykimo į parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, ar nepateikimo atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti:

– ar CPK 285 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar CPK 285 straipsnio 5 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar CPK 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar CPK 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

III

1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad į Teismų tarybos sudėtį įeina Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras, kad Teismų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjas savo prašyme inter alia nurodo, kad „pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą teismų savivaldos institucijos – Teismų tarybos – veikloje dalyvauja ir teisėjų savivaldai priskirtus klausimus sprendžia: netiesiogiai, per savo atstovus – valstybės politikai Respublikos Prezidentas bei Seimo Pirmininkas, o tiesiogiai valstybės politikai – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ir finansų ministras“, todėl, pareiškėjo nuomone, toks Teismų tarybos sudėties įtvirtinimas prieštarauja Konstitucijos 112 straipsniui, taip pat yra nesuderinamas su Konstitucijos 5, 109, 114 straipsnių nuostatomis, kuriose įtvirtintas valdžių atskyrimas, teismų nepriklausomumas, jų veiklos depolitizavimas.

3. Pareiškėjo teigimu, „pagal Teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalyje ir 120 straipsnio pirmame punkte nustatytą teisinį reguliavimą Teismų taryba neturi teisės rinkti savo pirmininko – juo pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o Teismų taryba turi teisę rinkti tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių“, kad „teisėjai ir teismai negali demokratiškai rinktis, kas bus pagrindinis jų savivaldos interesus atstovaujantis asmuo“, todėl, pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas prieštarauja inter alia konstituciniam teisinės valstybės principui: „<...> pagal Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą teismų savivalda, kaip ir bet kuri kita savivalda reiškia, kad formuojant savivaldos organus sprendimą priima savivaldos subjektai, jiems negali būti primesta vadovo kandidatūra, jie patys turi nuspręsti, kas bus jų vadovais.“

4. Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Teismų tarybą sudaro 24 nariai: pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras.

Teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Teismų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teismų taryba išrenka Tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

Teismų įstatymo 120 straipsnyje inter alia nustatyta: „Teismų taryba: 1) renka Teismų tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių; <...>.“

5. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad į Teismų tarybos sudėtį įeina Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras, kad Teismų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti:

– ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Teismų įstatymo 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ ne visa, o tik ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Konstantas Ramelis skiriamas šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25, 28 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Priimti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti:

– ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 460 straipsnio 4, 5 dalys (2002 m. kovo 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nutartis bylose dėl bylos atnaujinimo priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą priimama ir paskelbiama be motyvų, o motyvai surašomi ir teisėjų pasirašomi vėliau, per dešimt dienų nuo nutarties priėmimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 5 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109, 112, 114 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Konstantas Rame lis skiriamas šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius

Toma Birmontienė

Egidijus Kūris

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Ramutė Ruškytė

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas

Romualdas Kęstutis Urbaitis

______________