DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŪLOS VANDENS TURIZMO MARŠRUTO NAUDOJIMO REGLAMENTO TVIRTINIMO
2006 m. balandžio 6 d. Nr. 38
Marcinkonys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-164 „Dėl aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“,
1. Tvirtinu Dzūkijos nacionalinio parko Ūlos vandens turizmo maršruto naudojimo reglamentą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus 2005 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 41 „Dėl Vandens turizmo organizavimo Ūlos upe reglamento tvirtinimo“.
3. Pavedu įsakymo kontrolę vykdyti direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Drobeliui.
DIREKTORIUS ALGIRDAS LEIŠIS
______________
PATVIRTINTA:
Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus
2006 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 38
DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO ŪLOS VANDENS TURIZMO MARŠRUTO NAUDOJIMO REGLAMENTAS
1. TERITORIJOS APRAŠYMAS
Ūlos upė ir jos slėnis yra unikalūs Lietuvos kraštovaizdyje, pasižymintys išskirtinėmis geomorfologinėmis vertybėmis, savita augalija ir gyvūnija.
Ūlos upės ilgis – 84 km. Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse. Nuo Dubičių iki Krokšlio upė teka kanalu. Netoli Rudnios Ūla prateka Ūlos ežerą. Už kelių vingių – buvusio Rudnios malūno užtvanka. Nuo Rudnios krantai žemesni, sausose terasose išmėtyti nedideli laukeliai, ganyklos. Netoli Uosupio upelio ir Ūlos santakos, šalia Pauosupės kaimelio, dešiniajame upelio krante įrengta rašytojo A. Matučio drevė – muziejus.
Žemiau Pauosupės kaimo upės slėnis laipsniškai išplatėja ir prieš Zervynas atsiranda durpinga šaltiniuota salpa. Zervynos – vienas gražiausių Dzūkijos kaimų, paskelbtas architektūros paminklu.
Nuo Zervynų Ūla pradeda graužtis per supustytą kopų ruožą. Praplaukus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiltą, prasideda gamtos paminklu paskelbti Mančiagirės skardžiai – raiškios upės kilpos, aukšti byrančio smėlio krantai. Čia viena iš gražiausių Ūlos atkarpų. Kairiajame upės krante yra gamtos paminklas – šaltinis „Ūlos akis“. Tai nedidelis ovalinis ežerėlis, kurio dugne nuolat kunkuliuoja juodas „verdantis“ smėlis.
Pravingiavusi Žiūrų, Trakiškių, Paūlių kaimelius, upė tiesiog dingsta pakrantės medžių lapų tuneliuose ir tik pievose išnyra keletas kilpų. Žemiau Paūlių upė išplatėja ir tuoj pat savo vandenis atiduoda Merkiui.
Ūlos upė žemiau Rudnios yra įtraukta į „Natura 2000“ teritorijų sąrašą kaip ūdros ir mažosios nėgės buveinių apsaugai svarbi teritorija. Nuo Karaviškių iki Pauosupės upė teka per valstybinį Ūlos kraštovaizdžio draustinį, o žemiau Pauosupės prasideda Dzūkijos nacionalinio parko Ūlos kraštovaizdžio draustinis. Kraštovaizdžio draustiniai yra įsteigti lankomiausiose Parko vietose, pasižyminčiose ne tik išskirtine gamtine verte, bet ir dideliu rekreaciniu potencialu, jie sudaro didžiąją Parko draustinių dalį. Čia taikomi gana griežti aplinkosauginiai reikalavimai, todėl neišvengiamai susikerta valstybės ir privačių subjektų interesai, ypač naudojimo, rekreacijos, žemės pirkimo bei pardavimo srityse. Todėl siekiant suderinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugos tikslus bei vietos gyventojų interesus, vandens turizmas Ūlos upe yra reglamentuojamas. Dideli gamtamoksliniai Ūlos slėnių ir paslėnių, ypač retosios augmenijos, apsaugos poreikiai reikalauja griežtai limituoti jos turistinį naudojimą.
2. BENDROJI DALIS
2.1. Vandens turizmo maršruto Ūlos upėje reglamentas ir jo neatsiejama dalis – maršruto schema – yra skirti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojams ir turizmo paslaugų teikėjams.
2.2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-164 „Dėl aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ ir Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419.
3. TRASŲ IŠSIDĖSTYMAS
3.1. Vienos dienos maršrutai:
Zervynos–Trakiškiai, trukmė 6 val.
*Įlipimo vieta – Zervynų kaimas.
Maršruto pabaiga – Trakiškių stovyklavietė.
Mančiagirė–Puvočiai, trukmė 6 val.
Įlipimo vieta – prie tilto kelyje Varėna-Marcinkonys.
Trakiškiai–Puvočiai, trukmė 3 val.
Įlipimo vieta – Trakiškių stovyklavietė.
Maršruto pabaiga – Puvočių stovyklavietė.
3.2. Dviejų dienų maršrutai:
Zervynos–Puvočiai, trukmė 8 val.
*Įlipimo vieta – Zervynų kaimas.
Nakvynės vieta – Mančiagirės, Trakiškių ir Mardasavo stovyklavietėse.
Maršruto pabaiga – Puvočių stovyklavietė.
* Iki bus įrengtas Zervynų aplinkkelis, įlipimo vieta – prie tilto kelyje Varėna–Marcinkonys.
4. PLAUKIOJIMO ŪLA SĄLYGOS
4.1. Plaukioti Ūlos upe leidžiama tik bemotorėmis irklinėmis valtimis, baidarėmis ir kanojomis nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d.
4.2. Plaukti vandens turizmo priemonėmis Ūlos upe Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje galima tik turint Parko direkcijos išduotą leidimą ir sumokėjus mokestį už Ūlos vandens turizmo maršruto rekreacinės įrangos paslaugas. Mokesčio dydis tvirtinamas atskiru Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus įsakymu.
4.3. Kurti laužus, statyti palapines galima tik tam skirtose vietose – įrengtose Mančiagirės, Trakiškių, Mardasavo, Puvočių stovyklavietėse.
5. LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA
5.1. Leidimai išduodami Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centre, registruojant juos apskaitos žurnale. Leidimų išdavimo pradžia 2006 m. gegužės 2 d.
6. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
6.1. Surinktos lėšos už Ūlos vandens turizmo maršruto rekreacinės įrangos paslaugas naudojamos Ūlos vandens turizmo maršruto priežiūrai bei rekreacinės įrangos atnaujinimui, turizmo poveikio Ūlos slėniui ir kraštovaizdžio būklei tyrimams, neigiamo poveikio profilaktinių priemonių vykdymui.