Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 344 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-463
2013 m. liepos 11 d. Nr. 639
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 9 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-463 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengti Įstatymo projektą paskatino tai, jog savivaldybės neturi lėšų saugoti nuteistųjų turtą, taip pat teisės aktuose nėra nustatyta, kaip turi būti vykdoma saugomo turto priežiūra, kokia sutartis turi būti sudaroma dėl priežiūros, tačiau Įstatymo projektu siūloma tik pakeisti nuteistojo turtu besirūpinantį subjektą, bet nesprendžiami nei priežiūros finansavimo, nei priežiūros atlikimo tvarkos ar sutarties sudarymo klausimai.
2. Neaiškus rašytinio pavedimo antstoliui teisinis statusas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 344 straipsnyje nurodyta, jog šį pavedimą antstoliui teikia teismas, galima daryti prielaidą, kad šis pavedimas turėtų būti laikomas vykdomuoju dokumentu, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau – CPK) 587 straipsnyje pateiktame vykdomųjų dokumentų sąraše toks teismo pavedimas nenurodytas. Teismo pavedimas saugoti turtą taip pat nenurodytas ir CPK 584 straipsnyje, pateikiančiame vykdytinų dokumentų sąrašą. Jeigu būtų nuspręsta, kad teismo pavedimas saugoti nuteistojo turtą turi būti įtrauktas į CPK 587 straipsnyje pateiktą vykdomųjų dokumentų sąrašą, CPK taip pat turėtų būti papildytas nuostatomis, reguliuojančiomis tokio pavedimo vykdymo tvarką ir nustatančiomis, kas tokioje vykdomojoje byloje turėtų būti laikomi išieškotoju ir skolininku. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas ir vėliau jos išieškomos iš skolininko, jeigu būtų nuspręsta, kad išieškotoju turi būti laikoma valstybė (valstybės arba savivaldybės institucija), pateikiant Įstatymo projektą turėtų būti sprendžiamas ir vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas (tiek antstoliui tenkančių vykdymo išlaidų, tiek ir antstolio tretiesiems asmenims išmokamų sumų, susijusių su saugomo turto priežiūra). Atkreiptinas dėmesys, kad toks teisinis reguliavimas gali iš esmės pabloginti nuteistojo turtinę padėtį, nes iš jo būtų išieškomos ne tik tiesioginės turto priežiūros išlaidos (mokesčiai už komunalines paslaugas ir panašiai), bet ir būtinos bei papildomos vykdymo išlaidos, kurias patirs antstolis, taip pat atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą.
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte siūlomi pakeitimai atitiktų kito teisės akto nuostatas, t. y. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) (toliau – Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį antstoliui suteikiama teisė saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese. Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas antstolis teikia ne vykdomųjų dokumentų pagrindu, bet sutartiniais pagrindais. Šias paslaugas teikti antstoliui neprivaloma. Paslaugų teikimas neturi trukdyti pagrindinei antstolio veiklai – vykdyti vykdomuosius dokumentus (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 3 dalis), o paslaugų teikimo tvarkos, be Antstolių įstatymo, nereguliuoja nei CPK, nei kiti vykdymo procesą reguliuojantys teisės aktai. Taip pat pažymėtina, kad ir esant dabartiniam teisiniam reguliavimui nuteistasis (ar jo įgaliotas atstovas) turi teisę kreiptis į antstolį dėl nuteistojo turto apsaugos, sudaryti sutartį ir nustatyti tiek turto saugojimo vykdymo tvarką, tiek mokesčio už antstolio paslaugas dydį ir mokėjimo tvarką.