LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS (STRATEGINIŲ) ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

2012 m. rugpjūčio 14 d. Nr. V-1200

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 53 straipsnio 2 dalimi:

1. T v i r t i n u Valstybės (strateginius) švietimo stebėsenos rodiklius (pridedama).

2. P a v e d u Švietimo informacinių technologijų centrui (direktorius – dr. Vaino Brazdeikis) suderinus su Švietimo ir mokslo stebėsenos koordinavimo grupe, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro, tvirtinti valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių aprašus.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios:

3.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. ISAK-2692 „Dėl Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 3-80);

3.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. ISAK-245 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-2692 „Dėl Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 31-1146).

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1200

valstybės (strateginiai) švietimo stebėsenos rodikliai

1. Valstybės (strateginiai) švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurią švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus, švietimo rezultatus ar švietimo sistemos stebėjimą (metarodiklis).

2. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

2.1. Švietimo aplinka:

2.1.1. gyventojų skaičiaus pokytis (vienetais);

2.1.2. niekur nedirbančių ir nesimokančių darbingo amžiaus asmenų dalis (%);

2.1.3. asmenų, kuriems per metus ambulatorinėje ar stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje yra užregistruota bent viena liga ar trauma, skaičius;

2.1.4. gyventojų, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, dalis (%);

2.1.5. asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas, dalis (%);

2.1.6. savižudybių skaičius 100 000 gyventojų (vienetais);

2.1.7. gyventojų, pasinaudojusių kultūros paslaugomis, dalis (%);

2.1.8. bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui (litais);

2.1.9. pasitikinčiųjų švietimu dalis (%).

3. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

3.1. Besimokančiųjų charakteristikos:

3.1.1. besimokančiųjų pasiskirstymas pagal lytį (%);

3.1.2. besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis (%);

3.1.3. besimokančiųjų, kurių motinos (globėjos) yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, dalis (%);

3.1.4. besimokančiųjų, kurie gauna finansinę ir kitokią paramą, dalis (%).

3.2. Personalo charakteristika:

3.2.1. vidutinis pedagoginio personalo amžius (metais);

3.2.2. pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį (%);

3.2.3. aukštos kvalifikacijos pedagoginio personalo dalis (%);

3.2.4. pedagoginio personalo, kuris dalyvavo tarptautinėse mainų programose per praėjusius 5 metus, dalis (%);

3.2.5. vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius (vienetais);

3.2.6. pedagoginio personalo vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio valstybės sektoriuje santykis (vienetais);

3.2.7. švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal amžių (%);

3.2.8. švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal lytį (%).

3.3. Materialieji ir finansiniai ištekliai:

3.3.1. valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui kaip BVP dalis (%);

3.3.2. vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tekusios lėšos (tūkst. Lt);

3.3.3. fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų švietimui dalis (%);

3.3.4. švietimo įstaigų, kurių nė vienai pastato daliai nereikia kapitalinio remonto, dalis (%);

3.3.5. švietimo įstaigų, turinčių standartus atitinkančias laboratorijas ir technikos kabinetus, dalis (%).

4. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

4.1. Mokymas ir mokymasis:

4.1.1. besimokančiųjų dalis amžiaus grupėje (%);

4.1.2. integruotai besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis (%);

4.1.3. besimokančiųjų fizinius ir technologinius mokslus dalis (%);

4.1.4. mokinių / studentų motyvacijos mokytis įsivertinimas;

4.1.5. mokinių / studentų ugdymo / studijų kokybės įvertinimas;

4.1.6. besimokančiųjų, kurie išvyko mokytis / studijuoti pagal tarptautines mainų programas, dalis (%);

4.1.7. atvykstančių mokytis / studijuoti pagal tarptautines mainų programas, dalis (%);

4.1.8. besimokančiųjų Lietuvoje kitų šalių piliečių skaičius (vienetais);

4.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

4.2.1. pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis (%) lyginant su visu pedagogų darbo laiku;

4.2.2. pedagogų ir administracinio bei kito personalo skaičiaus santykis (%);

4.2.3. švietimo įstaigų, sistemingai taikančių kokybės valdymo sistemas, dalis (%);

4.2.4. vidutinis mokinių skaičius klasėje / grupėje (vienetais);

4.2.5. labai gerai / teigiamai įvertintų mokyklų / studijų institucijų dalis (%).

5. Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

5.1. Švietimo rezultatas:

5.1.1. mokinių, Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (angl. Organisation for Economic and Social Cooperation and Development, toliau – OECD) Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (angl. Programme for International Student Assessment, toliau – PISA) tyrime pasiekusių ne žemesnį kaip 3 skaitymo pasiekimų lygį, dalis (%);

5.1.2. mokinių, OECD PISA tyrime pasiekusių ne žemesnį kaip 3 matematikos pasiekimų lygį, dalis (%);

5.1.3. mokinių, OECD PISA tyrime pasiekusių ne žemesnį kaip 3 gamtos mokslų pasiekimų lygį, dalis (%).

5.1.4. 16–74 metų amžiaus asmenų, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, dalis (%);

5.1.5. išsilavinimą ir / ar kvalifikaciją įgijusių asmenų dalis (%);

5.1.6. 20–24 ir 30–34 metų asmenų, įgijusių išsilavinimą, dalis (%);

5.1.7. asmenų, nutraukusių mokymąsi / studijas, dalis (%).

5.2. Švietimo pasekmės:

5.2.1. darbingo amžiaus gyventojų pasiskirstymas pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą (%);

5.2.2. absolventų, registruotų darbo biržoje (po metų nuo baigimo), dalis (%);

5.2.3. baigusiųjų ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi kitame švietimo lygmenyje arba įsidarbinusių mokinių / studentų dalis (%).

6. Metarodiklis (apibūdina švietimo sistemos stebėjimą): reguliariai skaičiuojamų rodiklių iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo dalis (%).

7. Valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

_________________