LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKO SODMENŲ, medžių ir krūmų sėklų KOKYBĖS REIKALAVIMŲ
2003 m. liepos 8 d. Nr. 337
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 punktu,
1. T v i r t i n u:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337
MIŠKO SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
I. BENDROJI DALIS
1. Miško sodmenų kokybės reikalavimai nustato miško sodmenų (sėjinukų ir sodinukų) kokybės, iškasimo, laikymo bei pervežimo reikalavimus.
2. Miško sodmenų kokybės reikalavimuose vartojamos sąvokos:
2.4. sodmenys su uždara šaknų sistema – sėjinukai arba sodinukai, auginami žemės (durpės) substratu užpildytose talpose (mikrokonteineriuose);
II. SODMENŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
4. Sodmenų kokybė vertinama vizualiai ir matuojant. Vizualiai vertinama:
- sodmenų gyvybingumas;
- šaknų sistemos išsivystymas;
- sumedėjimas;
- pažeidimai;
- stiebelio forma, šakotumas.
5. Matavimo būdu įvertinant sodmenis, jei tai atliekama inventorizacijos metu, kokybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 544 „Dėl Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-359) patvirtintais apskaitos metodais. Jei sodmenų kokybės rodikliai nustatomi juos parduodant, pasirenkamas atsitiktinis bandinys, kuris sudaromas taip: kai siuntoje yra iki 1000 vienetų sodmenų – ne mažiau kaip 10 % siuntos sodmenų kiekio, kai siuntoje yra daugiau kaip 1000 vienetų sodmenų – ne mažiau 100 vienetų. Sodmenys imami iš įvairių, ne mažiau kaip iš 10, siuntos vietų. Bandinio tikrinimo rezultatai taikomi visai siuntai.
III. SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
8. Sodmenys laikomi nestandartiniais, jeigu turi bent vieną iš žemiau išvardytų defektų:
8.1. neužgijusias arba nesurandėjusias žaizdas, išskyrus žaizdas, padarytas šalinant nereikalingus ūglius, taip pat žaizdas ant šakučių;
8.7. spygliuočių medžių rūšių sodmenys be viršūninio pumpuro (išskyrus vegetacijos metu iškastus sodmenis);
8.9. dideli, sodmenų gyvybingumui pavojingi, paskutiniųjų metų ūglio spyglių ir viršūnės pumpuro pažeidimai;
8.13. sodmenys, pažeisti ligų bei kenkėjų (kai spyglių nugraužimai viršija 20 %, šaknų ir stiebelio paviršiaus – 10 %, pagrindinės šaknies ir stiebelio perimetro – 30 %);
8.14. sodmenys su pastebimais pažeidimais, atsiradusiais dėl neteisingo saugojimo (perkaitę, surūgę, apipuvę);
9. Minimalūs sodmenų matmenų reikalavimai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Minimalūs sodmenų matmenų kokybės reikalavimai
Medžių rūšies arba genties pavadinimas
|
Amžius, m. |
Minimalūs matmenys |
|
antžeminės dalies aukštis, cm |
šaknies kaklelio storis, mm |
||
Spygliuočiai |
|||
1. Paprastoji pušis Pinus sylvestris L |
1 2 1+1 1+2 2+1 |
6 10 8 15 15 |
2 3 3,5 5 5 |
2. Kalninė pušis Pinus mugo Turra |
2 1+2 2+1 2+2 |
8 15 15 20 |
2,5 3,5 3,5 4 |
3. Paprastoji eglė Picea abies (L) H. Karst. |
2 3 1+2 2+1 2+2 2+3 |
14 24 20 20 25 40 |
2,5 4 4 4 5 6 |
4. Maumedis Larix sp. |
1 2 1+1 1+2 |
10 20 20 35 |
2,5 4 4 5 |
Lapuočiai |
|||
1.Paprastasis ąžuolas Qercus robur L.
|
1 2 1+2 1+3 2+1 2+2 |
15 25 40 50 50 70 |
4 5 5 6 6 9 |
1.Beržas Betula sp. |
1 2 1+1 |
15 30 30 |
2 3 5 |
1.Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.
|
1 1+1 1+2 2+1 |
10 30 50 50 |
3 6 9 9 |
1.Paprastasis klevas Acer plantanoides L.
|
1 2 1+1 1+2 2+1 |
10 25 40 60 60 |
3 5,5 6 8 8 |
1.Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.L
|
1 2 1+1 |
15 40 40 |
3 7 7 |
1.Paprastasis bukas Fagus sylvatica L.
|
1 2 2+1 2+2 |
10 25 35 45 |
3 4 5 6 |
8. Mažalapė liepa Tilia cordata Mill.
|
1 2 1+1 1+2 2+1 |
10 30 30 50 50 |
3 4 5 7 7 |
Kalninė guoba Ulmus glabra Huds.
|
1 1+1 1+2 |
10 30 60 |
3 6 8 |
Drebulė Populus tremula L. |
1 1+1 |
20 50 |
4 8 |
Pastaba. Jeigu miško sėjinukai persodinami pirmojovegetacijos periodo metu (vasarą), atliekant jų apskaitą einamųjų metų rudenį, į apskaitą jie įtraukiami kaip sodinukai, jiems taikomi 1 metų sėjinukų kokybės reikalavimai. Jeigu miško sėjinukai persodinami antrojo vegetacijos periodo metu (vasarą), atliekant jų apskaitą einamųjų metų rudenį, į apskaitą jie įtraukiami kaip sodinukai, jiems taikomi 2metų sėjinukų kokybės reikalavimai.
IV. KOKYBĖS REIKALAVIMAI SODMENIMS SU UŽDARA ŠAKNŲ SISTEMA
10. Sodmenims su uždara šaknų sistema netaikomi 1 lentelėje pateikti minimalūs matmenys, tačiau jiems taikomi II ir III skyriuje nurodyti sodmenų kokybės reikalavimai.
11. Sodmenų su uždara šaknų sistema aukštis neturi viršyti: spygliuočių – daugiau kaip 2,5 karto konteinerio aukščio, lapuočių – 4,5 karto.
12. Sodmenys turi turėti kuokštinę šaknų sistemą. Šaknų skeletą turi sudaryti pagrindinė šaknis su taisyklingu nulaibėjimu ir visame jos ilgyje atsišakojančiomis šoninėmis šaknimis. Konteinerių tipas ir dydis turi būti toks, kad būtų galima išvengti šaknų sistemos deformavimo. Šaknų sistema negali būti spiralės arba kamuolio formos.
V. SODMENŲ IŠKASIMAS
13. Sodmenys miškams veisti turi būti iškasami tik visiškai baigę arba dar nepradėję vegetuoti. Pavasarį sodmenys pradedami kasti, kai iš dirvos visiškai išeina pašalas.
14. Prieš iškasant sodmenis rekomenduojama pakirsti jų šaknis. Vėliau patrumpinamos tik šoninės šaknys. Šaknys gali būti trumpinamos ir po sodmenų iškasimo.
16. Rudenį lapuočių medžių sodmenis galima iškasti tik tuomet, kai jų lapai visiškai pakeičia spalvą.
17. Rudenį iškasami lapuočių medžių ir maumedžio sodmenys, jei jie laikomi per žiemą iki pavasario prikasti, turi būti be lapų (spyglių), o jų ūgliai – visiškai sumedėję.
18. Iškastus sodmenis reikia tuojau pat sudėti į lauko konteinerius arba laikinai prikasti jų iškasimo vietose. Lauko konteineriai turi būti uždengti drėgmę sulaikančia medžiaga (brezentu, veltiniu arba stora drobe).
VI. SODMENŲ RŪŠIAVIMAS, MATAVIMAS IR SURIŠIMAS
21. Sodmenų aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Sodmenų, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – iki 30 cm, aukštis matuojamas ±1 cm tikslumu, o sodmenims, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – daugiau kaip 30 cm, aukštis matuojamas ±2,5 cm tikslumu. Sodmenų storis matuojamas ±0,5 mm tikslumu ties žemės paviršiumi. Iškastiems sodmenims šaknies kaklelio storis matuojamas pereinamoje dalyje nuo šaknų į stiebelį, kuri išsiskiria pakitusia žievės struktūra ir spalva.
22. Sodmenys surišami į ryšulius. Viename ryšulyje gali būti tik vienos sodmenų siuntos sodmenys. Sodmenų skaičius ryšuliuose parenkamas atsižvelgiant į jų dydį, kad patogu būtų juos transportuoti.
VII. SODMENŲ PRIKASIMAS IR LAIKYMAS
24. Sodmenų laikymas iškasimo ir sodinimo vietose gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis laikymas – tai iškastų sodmenų laikymas sodmenų auginimo vietose iki 1 savaitės spygliuočių medžių rūšims ir iki 2 savaičių lapuočių medžių rūšims, o sodinimo vietose – iki 2 savaičių spygliuočių medžių rūšims ir iki 4 savaičių – lapuočių medžių rūšims. Ilgalaikis laikymas – tai sodmenų laikymas specialiose vietose visą rudens ir žiemos periodą iki kitos vegetacijos.
25. Jei sodmenys laikomi ilgiau nei 3 savaites, jie dedami į sniego ledo saugyklas, rūsius, šaldytuvus.
26. Sodinimo vietose uždaruose konteineriuose arba dėžėse sodmenys gali būti laikomi, jei jie apsaugoti nuo šutimo.
27. Trumpalaikiam sodmenų laikymui parenkamos vietos, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių ir užpylimo vandeniu, sodmenys turi būti apsaugoti nuo graužikų ir žvėrių pažeidimo.
28. Laikant sodmenis duobėse, jų gylis turi būti toks, kad ne mažiau kaip 2/3 sodmens aukščio būtų duobėje. Į jas sodmenys dedami palaidi arba surišti į ryšulėlius, šaknų vietoje negali likti didelių tuščių erdvių, sodmenų šaknys užpilamos 5–10 cm storio žemės sluoksniu. Lapuočių sodmenų stiebeliai iš dalies gali būti užpilti žemėmis.
29. Sodmenų prikasimui turi būti parenkami lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai. Netinka sunkios, užmirkstančios dirvos, kuriose augalų šaknys sulimpa ir gali supūti. Prikasimui parinktos vietos turi būti pavėsyje.
30. Sudėti į duobes sodmenys turi būti uždengiami eglišakėmis arba lapuočių medžių paklote (lapais).
31. Esant sausam orui, sudėti į duobes sodmenys turi būti palaistomi. Būtina užtikrinti, kad laistant nebūtų nuplaunami žemės likučiai nuo smulkių sodmenų šaknų.
33. Sodmenys su uždara šaknų sistema laikomi pavėsyje, drėgmės kiekis substrate turi būti kontroliuojamas ir pagal poreikį palaistoma.
35. Šaldytuvuose santykinė oro drėgmė turi būti ne mažesnė kaip 96% (laikant sudėtus į specialius maišus, oro drėgmė gali būti ir mažesnė), temperatūra artima 0°C (gali svyruoti nuo -2 iki +2°C). Laikant sodmenis šaldytuvuose ilgiau kaip 8 savaites, jie turi būti apipurkšti arba apdūminti fungicidais.
VIII. SODMENŲ PERVEŽIMAS
36. Sodmenys pervežami specialiuose maišuose arba pakuotėse, apsaugančiuose sodmenis nuo išdžiūvimo. Sodmenys gali būti pervežami ir dėžėse, prieš tai jų dugną išklojus drėgnomis pjuvenomis, durpėmis, kiminais ar kitomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis. Dėžės transportuojant gali būti kraunamos viena ant kitos. Sodmenys taip pat gali būti dedami tiesiai į transporto priemonę, apsaugant šaknis nuo išdžiūvimo.
38. Pervežant ilgiau nei 6 valandas nesupakuotus į dėžes arba maišus spygliuočių sodmenis, tarp sodmenų turi būti palikti oro kanalai, siekiant išvengti jų sušutimo. Tam gali būti naudojamos eglės šakutės, šiaudai arba kitos medžiagos. Pervežant būtina stebėti, ar sodmenys nedžiūsta.
39. Sodmenys su uždara šaknų sistema pervežami konteineriuose, kuriuose jie augo, taip pat sudėti į dėžes arba į mašinos kėbulą. Mašinos kėbule sodmenys turi būti statomi vertikaliai. Nedideliais atstumais sodmenis su uždara šaknų sistema galima pervežti ir suguldytus mašinos kėbule, tačiau jie turi būti apsaugoti nuo sužalojimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337
MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
I. BENDROJI DALIS
1. Šie Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato medžių ir krūmų sėklų, skirtų miško ir urbanistiniams sodmenims auginti, kokybės reikalavimus.
2. Pagrindinės Reikalavimų sąvokos:
2.1. kenksmingi organizmai – tai augalų ligos ir kenkėjai (virusai, bakterijos, grybai, nematodai, vabzdžiai, erkės ir kiti organizmai bet kokioje vystymosi fazėje), piktžolės ir jų sėklos, galinčios padaryti pastebimą žalą augalams ir augalinei produkcijai ir užkrėsti augalų augimo vietas;
2.2. sėklų daigumas – sėklų pajėgumas dygti, išreikštas sudygusių sėklų procentu per tam tikrą laiko tarpą. Nustatomas daiginimo metodu atitinkamomis sąlygomis laboratorine įranga;
2.3. sėklų dygimo energija – sudygusių sėklų procentas per tam tikrą bendro daiginimo laiko dalį. Šis rodiklis apibūdina sėklų dygimo spartą bei vienodumą ir nustatomas sėklų daiginimo metu;
2.4. sėklų drėgnumas – tai vandens kiekis sėklose, išreikštas procentais nuo tiriamojo bandinio pradinės masės;
2.5. sėklų gyvybingumas – gyvų sėklų procentas nuo bendro sėklų kiekio tiriamajame bandinyje, nustatomas dažant gemalus indigokarminu, jodo tirpalu arba tetrazoliu;
2.6. sėklų gerumas – pilnavidurių sveikų sėklų su tai rūšiai būdingos spalvos gemalais ir endospermais procentas tiriamajame bandinyje, nustatomas pjaustymo metodu;
2.8. sėklos ortodoksai – medžių ir krūmų sėklos, kurias galima išdžiovinti iki 10 % drėgnumo ir mažiau, nesusilpninant jų gyvybingumo;
2.9. sėklų siunta – tiksliai apibrėžtas vienos rūšies, kilmės bei kokybės sėklų kiekis, kuriam išduotas jų kokybę patvirtinantis dokumentas;
2.10. sėklos rekalcitrantai – medžių ir krūmų sėklos, netoleruojančios išdžiūvimo ir išlaikančios gyvybingumą tik turėdamos savyje pakankamą minimalų vandens kiekį;
II. KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Pagrindinės sėklų sėjamosios savybės yra: daigumas, dygimo energija, gyvybingumas, gerumas, drėgnumas, 1000 sėklų svoris, švarumas.
4. Pagal daigumą, gyvybingumą, gerumą ir švarumą sėklos skirstomos į tris kokybės klases – I, II, III, atsižvelgiant į 1 lentelėje pateiktus reikalavimus. Kai kurioms riboto išplitimo medžių ir krūmų rūšių sėkloms nurodytos ne kokybės klasės, o žemutinės kokybinių rodiklių ribos. Tiriant 1 lentelėje nenurodytų medžių ir krūmų sėklas, pateikiami tik faktiniai sėjamųjų savybių tyrimo rezultatai.
1 lentelė. Sėklų kokybės reikalavimai
Medžių ir krūmų rūšys |
Kokybės klasės |
Daigumas, gyvybingumas, gerumas, ne mažiau kaip, % |
Švarumas, ne mažiau kaip, % |
1. Aktinidija margalapė Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.
|
I II III |
90 75 55 |
91 |
2. Alyvos Syringa spp. |
I II III |
80 70 50 |
90 |
3. Aronijajuodavaisė Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott
|
I II III |
95 80 60 |
88 |
4. Ąžuolas paprastasis Quercus robur L.
|
I II III |
85 70 50 |
95 |
5. Ąžuolas raudonasis Quercus rubra L.
|
I II III |
85 70 50 |
95 |
6. Baltalksnis Alnus incana (L.) Moench.
|
I II III |
40 25 10 |
50 |
7.Bukas paprastasis Fagus sylvatica L.
|
I II III |
80 70 50 |
90 |
8. Cidonija paprastoji Cydonia oblonga Mill.
|
I II III |
95 85 70 |
91 |
9. Citrinvytis kininis Schisandra chinensis (Turcz.) Baill.
|
I II III |
85 70 50 |
91 |
10. Drebulė Populus tremula L.
|
I II III |
80 70 50 |
85 |
11. Eglė baltoji Picea glauca (Moench) Voss |
I II III |
60 40 20 |
90 |
12. Eglė dygioji Picea pungens Engelm.
|
- |
50 |
90 |
13. Eglė paprastoji Picea abies (L.) H. Karst.
|
I II III |
85 75 60 |
90 |
14. Erškėtis Rosa spp.
|
I II III |
80 70 50 |
95 |
15. Gledičija tridyglė Gleditsia triacanthos L.
|
I II III |
95 75 55 |
93 |
16. Gudobelė švelnioji Crataegus mollis Torr. et A.Gray Scheele |
I II III |
45 30 25 |
90 |
17. Gudobelė miškinė Crataegus rhipidophylla Gand.
|
I II III |
55 35 25 |
91 |
18. Gudobelė vėduoklinė Crataegus flabellata (Bosc) K..Koch
|
I II III |
50 45 40 |
96 |
19. Gudobelė vienapiestė Crataegus monogyna Jacq.
|
I II III |
70 50 30 |
95
|
20. Ieva Makio Padus maackii (Rupr.) Kom. et. Aliss. |
I II III |
90 45 35 |
96 |
21. Ieva paprastoji Padus avium Mill.
|
I II III |
90 70 60 |
94 |
22. Ieva vėlyvoji Padus serotina (Ehrh.) Borkh. |
I II III |
80 70 50 |
95 |
23. Jazminas darželinis Philadelphus coronarius L.
|
I II III |
50 45 35 |
50 |
24. Juodalksnis Alnus glutinosa (L.) Gaertn.
|
I II III |
50 30 10 |
65
|
25. Kadagys paprastasis Juniperus communis L.
|
I II III |
50 35 20 |
93 |
26. Kaštonas paprastasis Aesculus hippocastanum L.
|
I II III |
95 75 60 |
94 |
27. Karagana paprastoji Caragana arborescens Lam.
|
I II III |
80 70 50 |
95 |
28. Kaulenis Cotoneaster spp. |
I II III |
90 75 50 |
95 |
29. Kėnis kaukazinis Abies nordmanniana (Steven) Spach |
I II III |
55 45 25 |
83 |
30. Kėnis europinis Abies alba Mill.
|
I II III |
45 30 10 |
84 |
31. Klevas ginalinis Acer ginnala Maxim.
|
I II III |
80 70 55 |
86 |
32. Klevas paprastasis Acer platanoides L.
|
I II III |
85 75 60 |
93 |
33. Klevas platanalapis Acer pseudoplatanus L.
|
I II III |
85 65 45 |
88 |
34. Klevas sidabrinis Acer saccharinum L.
|
I II III |
95 90 75 |
92 |
35. Klevas totorinis Acer tataricum L.
|
I II III |
95 80 70 |
87 |
36. Klevas trakinis Acer campestre L.
|
I II III |
75 55 40 |
88 |
37. Klevas uosialapis Acer negundo L.
|
I II III |
90 80 65 |
90 |
38. Kriaušė Pyrus spp.
|
I II III |
90 75 60 |
85 |
39. Kukmedis europinis Taxus baccata L. |
I II III |
80 70 50 |
90 |
40 . Lanksva japoninė Spiraea japonica L.f.
|
I II III |
80 60 50 |
96 |
41. Lanksva plikoji Spiraea cinerea Label
|
I II III |
80 60 50 |
96 |
42. Lazdynas paprastasis Corylus avellana L.
|
I II III |
90 70 55 |
96 |
43. Lazdynas turkinis Corylus colurna L.
|
I II III |
80 70 60 |
96 |
44. Liepa didžialapė Tilia platyphyllos Scop.
|
I II III |
75 60 40 |
90 |
45. Liepa mažalapė Tilia cordata Mill.
|
I II III |
80 70 50 |
90 |
46. Ligustras paprastasis Ligustrum vulgare L.
|
I II III |
90 70 55 |
88 |
47. Mahonija dyglialapė Mahonia aquifolium Purch Nutt.
|
I II III |
90 85 75 |
96 |
48. Maumedis europinis Larixdecidua Mill.
|
I II III |
40 20 10 |
81 |
49. Maumedis japoninis Larix kaempferi (Lamb.) Carriere |
I II III |
30 14 5 |
90 |
50. Maumedis plačiažvynis Larix eurolepis A.Henry
|
I II III |
40 30 20 |
80
|
51. Medlieva kanadinė Amelanchier canadensis (L.) Medik.
|
I II III |
95 70 60 |
83 |
52. Medlieva varpotoji Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch
|
I II III |
95 70 60 |
90 |
53. Meškytė baltauogė Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake
|
I II III |
80 70 50 |
95 |
54. Obelis miškinė Malus sylvestris (L.) Mill.
|
I II III |
90 80 70 |
90 |
55. Obelys (išskyrus miškinę) Malus spp.
|
I II III |
90 80 65 |
90 |
56. Ožekšnis europinis Euonymus europaea L.
|
I II III |
90 80 70 |
95 |
57. Ožekšnis karpotasis Euonymus verrucosa Scop.
|
I II III |
90 80 70 |
95 |
58. Pocūgė didžioji Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco |
I II III |
70 50 30 |
90 |
59. Ptelija trilapė Ptelea trifoliata L.
|
I II III |
95 85 70 |
94 |
60. Pušis Bankso Pinus banksiana Lamb.
|
I II III |
90 80 65 |
90 |
61. Pušis juodoji Pinus nigra J. F. Arnold
|
I II III |
90 80 55 |
90 |
62. Pušis kalninė Pinus mugo Turra
|
I II III |
95 80 70 |
93 |
63. Pušis paprastoji Pinus sylvestris L.
|
I II III |
90 80 60 |
92 |
64. Pušis veimutinė Pinus strobus L.
|
I II III |
90 80 60 |
93 |
65. Pūkenis europinis Cotinus coggygriaScop.
|
I II III |
95 80 55 |
96 |
66. Pupmedis paprastasis Laburnum anagyroides Medik.
|
I II III |
90 65 50 |
90 |
67. Puskiparisis Lausono Chamaecyparis lawsoniana (Murray bis) Parl. |
I II III |
45 30 15 |
85 |
68. Pūslenis putinalapis Physocarpus opulifolius (L.) Maxim.
|
I II III |
90 70 60 |
96 |
69. Putinas paprastasis Viburnum opulus L.
|
I II III |
95 85 65 |
98 |
70. Putinas sodinis Viburnum lantana L.
|
I II III |
90 70 55 |
98 |
71. Raugerškis Tunbergo Berberis thunbergii DC.
|
I II III |
90 70 40 |
94 |
72. Riešutmedis juodasis Juglans nigra L.
|
I II III |
95 80 65 |
99 |
73. Riešutmedis pilkasis Juglans cinerea L.
|
I II III |
95 75 65 |
98 |
74. Robinija baltažiedė Robinia pseudoacacia L.
|
I II III |
90 70 50 |
95 |
75. Sausakrūmis šluotinis Sarothamnus scoparius (L.) Wimm. ex W. D. J. Koch |
I II III |
85 70 60 |
96 |
76. Sausmedis paprastasis Lonicera xylosteum L.
|
I II III |
90 85 60 |
93 |
77. Sausmedis totorinis Lonicera tatarica L.
|
I II III |
98 75 55 |
96 |
78. Sedula baltoji Cornus alba L.
|
I II III |
90 80 70 |
85 |
79. Sedula geltonoji Cornus mas L.
|
I II III |
95 80 70 |
98 |
80. Sedula palaipinė Cornus sericea L.
|
I II III |
90 80 70 |
85 |
81. Sedula raudonoji Cornus sanguinea L.
|
I II III |
90 80 70 |
85 |
82. Serbentas auksuotasis Ribes aureum Push
|
I II III |
95 80 60 |
95 |
83. Serbentas kalninis Ribes alpinum L.
|
I II III |
95 80 55 |
94 |
84. Skirpstas paprastasis Ulmus minor Mill.
|
I II III |
80 70 60 |
70 |
85. Skroblas paprastasis Carpinus betulus L.
|
I II III |
70 50 30 |
90 |
86. Slyva skėstašakė Prunus divaricata Ledeb. |
I II III |
80 70 50 |
95 |
87. Svarainis japoninis Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach |
I II III |
90 80 70 |
90 |
88. Šaltalankis dygliuotasis Hippophae rhamnoides L.
|
I II III |
90 65 40 |
91 |
89. Šeivamedis juoduogis Sambucus nigra L.
|
I II III |
80 70 50 |
90 |
90. Šeivamedis raudonuogis Sambucus racemosa L.
|
I II III |
80 70 50 |
90 |
91. Šermukšnis Sorbusspp.
|
I II III |
90 85 55 |
90 |
92. Tuja didžioji Thuja plicata Donn ex D. Don
|
I II III |
60 40 20 |
70 |
93. Tuja vakarinė Thuja occidentalis L.
|
I II III |
60 40 20 |
70 |
94. Tulpmedis gelsvažiedis Liriodendron tulipifera L. |
- |
5 |
88 |
95. Uosis Fraxinus spp.
|
I II III |
80 70 50 |
90 |
96. Vinkšna paprastoji Ulmus laevis Pall.
|
I II III |
85 70 50 |
75 |
97.Vynvytis penkialapis Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch. |
- |
40 |
97 |
98. Vyšniaveltininė Cerasus tomentosa(Thunb.) Wall.
|
I II III |
95 75 70 |
99 |
99. Žagrenis rūgštusis Rhus typhina L. |
I II III |
70 50 30 |
85 |
100. Žilakrūmis siauralapis Elaeagnus angustifolia L.
|
I II III |
95 85 60 |
94 |
101. Žilakrūmis amerikinis Elaeagnus commutata Bernh.
|
I II III |
95 90 75 |
96 |
5. Sėklos tiriamos daiginimo, dažymo, pjaustymo ir rentgenografiniu metodais. Sėkloms, turinčioms ilgą dygimo periodą, taikomas dažymo arba pjaustymo metodas. Dažymo metodas naudojamas ir tais atvejais, kai norima greitai gauti informaciją apie sėklų kokybę.
6. Sėklos turi būti normaliai išsivysčiusios, būdingos tai rūšiai spalvos, nesupelijusios, be pašalinių kvapų.
III. SĖKLŲ LAIKYMAS, TARA IR GABENIMAS
8. Kiekvienos rūšies sėkloms laikyti turi būti naudojama atitinkama tara, patalpos ir gabenimo būdas, atsižvelgiant į jų atsparumą išdžiūvimui, todėl sėklos skiriamos į dvi grupes – ortodoksus ir rekalcitrantus. Didžioji dalis medžių ir krūmų sėklų priklauso ortodoksų grupei. Rekalcitrantų grupė labai negausi. Jai priskiriami platanalapio ir cukrinio klevo sparnavaisiai, paprastojo, bekočio ir raudonojo ąžuolo gilės bei paprastojo kaštono vaisiai.
9. Išskiriami šie kankorėžių, vaisių ir sėklų laikymo būdai: hermetiška tara, riboto pralaidumo orui tara, orui pralaidi tara bei krūvos ir aruodai.
9.1. Hermetiška tara:
- užsandarinti stikliniai indai ir stiklainiai;
- užsandarinti arba užvirinti skardiniai indai;
- užsandarinti plastikiniai indai;
- užlydyti polietileno maišai.
Plastikiniai indai ir skardinė tara turi būti pagaminti iš sėkloms nekenksmingos medžiagos arba padengti sėkloms nekenksminga apsaugine plėvele. Polietileno maišai turi būti iš šalčiui atsparios plėvelės. Hermetiškuose induose laikomos sėklos – ortodoksai, kurios toleruoja stiprų išdžiovinimo laipsnį.
9.2. Riboto pralaidumo orui tara – tai įvairios medinės, plastikinės ir metalinės statinės, daugiasluoksniai popieriniai maišai ir krepšiai, taip pat atviri ar nesandariai uždengti stiklainiai. Šioje taroje laikomas mažas tūris (iki 100 litrų) sėklų rekalcitrantų.
9.3. Orui pralaidi tara:
- medinės ir plastikinės dėžės ažūrinėmis sienelėmis;
- vytelių ir vielinės pintinės;
- vienasluoksniai krepšiai ir popieriniai maišai;
- natūralios ir sintetinės medžiagos tinklo maišai.
Šioje taroje turi būti laikomos mažo tūrio (iki 100 litrų) kankorėžių, vaisių siuntos, taip pat visos padidintą vandens kiekį turinčios sėklos. Joje taip pat gali būti saugomos stratifikuojamos sėklos.
9.4. Krūvose ir aruoduose galima laikyti didesnio nei 100 litrų tūrio kankorėžių, vaisių siuntas ir padidintą vandens kiekį turinčias sėklas. Krūvos ilgis ir plotis neribojamas, tai priklauso nuo turimų sėklų atsargų dydžio ir galimybės ją prižiūrėti, tačiau krūvos aukštis ribojamas. Drėgnos sėklos, vaisiai ir spygliuočių smulkūs kankorėžėliai (tujų, baltosios eglės ir kt.) negali būti supilami storesniu kaip 15 cm sluoksniu. Šviežiai surinkti eglės ir pušies kankorėžiai laikomi ne aukštesnėse kaip 50 cm krūvose. Galima didinti krūvos aukštį išdžiūvusių lapuočių rūšių sėklų ir spygliuočių smulkių kankorėžėlių – iki 40 cm, o eglės ir pušies kankorėžių – iki 1,5 m, su sąlyga, kad jie bus vėdinami ir periodiškai maišomi.
10. Gabenimas ir laikymas:
10.1. Hermetiškoje taroje sėklos gali būti laikomos nevėdinamoje aplinkoje. Laikomoms mažiau kaip 2 metus sėkloms turi būti užtikrinta patalpų temperatūra ne daugiau kaip 15°C. Kai sėklos laikomos iki 10 metų, optimali temperatūra turi būti nuo 0°C iki – 4°C, o, laikant ilgiau kaip 10 metų, – nuo – 10°C iki – 15°C.
10.2. Riboto pralaidumo orui taroje laikomos sėklos turi būti nuolat vėdinamos, patalpos drėgnumas turi būti 60%–70%, kad rekalcitrantų grupės sėklos galėtų išlaikyti atitinkamą drėgnumą. Tai taikoma ir stratifikuojamoms sėkloms. Taip pat turi būti užtikrinama nuo – 3°C iki 5°C temperatūra. Riboto pralaidumo taroje galima transportuoti ir su substratu stratifikuojamas sėklas.
10.3. Laikant orui pralaidžioje taroje ir krūvose kankorėžius, vaisius ir sėklas, patalpos turi būti intensyviai vėdinamos ir sausos, užtikrinant oro patekimą į visus jų sluoksnius. Leidžiama nepastovi temperatūra nuo – 3°C iki 25°C. Spygliuočių kankorėžių ir lapuočių rūšių ortodoksų grupės vaisius, išskyrus buko, leidžiama laikyti ir aukštesnėje, bet ne didesnėje kaip 35°C temperatūroje su sąlyga, kad jie bus intensyviai vėdinami. Orui pralaidi tara, kurioje laikomi kankorėžiai, vaisiai ar sėklos, negali būti tarpusavyje suglausta. Gabenant kankorėžius, vaisius ar sėklas, laikomus orui pralaidžioje taroje arba supiltus į krūvas, juos reikia apsaugoti nuo lietaus.