LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VANDENINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DAUBENTONII) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO
2012 m. balandžio 30 d. Nr. D1-383
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Mažeikių miško vandeninio pelėausio (Myotis daubentonii) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.2. Žagarės miško vandeninio pelėausio (Myotis daubentonii) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti Žagarės regioninio parko direkcijos dalyvavimą priemonių, numatytų patvirtintoje saugomų rūšių apsaugos veiksmų plano santraukoje, įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui arba Aplinkos apsaugos agentūrai dalyvauti priemonių įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-383
VANDENINIO PELĖAUSIO (Myotis daubentonii) APSAUGOS PLANAS
I. VANDENINIO PELĖAUSIO, JO POPULIACIJOS IR BUVEINĖS APRAŠYMAS
Vandenio pelėausio (Myotis daubentonii) apibūdinimas
1. Vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii) yra žinduolių Mammalia klasės, šikšnosparnių Chiroptera būrio, lygianosinių Vespertilionidae šeimos šikšnosparnis. Tai nedidelis šikšnosparnis. Viršutinė kūno dalis rudai pilka arba ruda, apatinė pilka. Snukutis rausvas, šviesus, apie akis plaukeliai reti. Ausys ir sparnų membranos tamsiai rudos. Kūno ilgis 45–55 mm, dilbio ilgis 33–42 mm, kūno masė 7–12 g. Nuo kitų Myotis genties Branto pelėausio bei ūsuotojo pelėausio skiriasi rausvu snukučiu; nuo Natererio pelėausio – beveik dvigubai trumpesnėmis ausimis; nuo kūdrinio pelėausio – dydžiu. Net iš toli, žiemavietėse arba besimaitinantis virš vandens paviršiaus, vandeninis pelėausis yra aiškiai mažesnis už kūdrinį pelėausį. Skleidžiamas ultragarsas yra 38–42 kHz diapazone.
Vandeninio pelėausio buveinės aprašymas
2. Buveinės mažai ištirtos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. Vasaros buveinės: miškingų vietovių pastatų stogų ir sienų ertmės, medžių uoksai, paukščių bei šikšnosparnių inkilai, esantys netoli vandens telkinių. Šių potencialių vasaros buveinių yra visoje šalyje, tačiau jų tinkamumas saugiam šikšnosparnių apsistojimui netirtas. Žiemos buveinės: drėgni požemiai, kaimo vietovėse esantys daržovių, šakniavaisių rūsiai, kartais ir pastatų ventiliacinių angų ertmės, kur temperatūra žiemą būna apie 0,5–6,5° C šilumos, o drėgnumas artimas 100 proc. Lietuvoje vandeniniai pelėausiai žiemoja beveik visose šalies žinomose šikšnosparnių žiemavietėse. Kaimyninėse valstybėse vandeninių pelėausių vasaros buveinės yra panašaus pobūdžio, kaip ir Lietuvoje. Šio šikšnosparnio žiemos buveinių yra ir Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje. Fragmentiškai šikšnosparnių žiemos buveinių mikroklimatinės sąlygos šalyje yra tirtos Vilniaus Panerių geležinkelio tunelyje ir Kauno fortuose. Šiose žiemavietėse kartu su vandeniniais pelėausiais žiemoja ir kūdriniai pelėausiai, Branto pelėausiai, Natererio pelėausiai, retsykiais ir kitų rūšių šikšnosparniai, nevengiantys drėgnų buveinių. Žiemos buveinėse paprastai susiformuoja daugiarūšinės grupuotės, kur keleto rūšių šikšnosparniai gali įmigti vieni šalia kitų. Tarprūšinė konkurencija dėl įmygio vietų žiemavietėse nevyksta. Pastebėta, kad aukštose patalpose stambesnių rūšių šikšnosparniai žiemojimui dažniau įsikuria aukščiau.
Vandeninio pelėausio paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
3. Šiltuoju metų laiku yra sutinkamas prie daugelio vandens telkinių. Išsamių tyrimų nėra atlikta, bet fragmentiniai tyrimai rodo, kad tolygiai paplitęs visoje šalies teritorijoje. Šikšnosparnis neretas, nes dauguma žinomų jo radaviečių viena nuo kitos yra nutolę 5–10 kilometrų. Vasaromis stebimas Alytaus, Biržų, Ignalinos, Kretingos, Lazdijų, Pasvalio, Rokiškio, Trakų, Šiaulių, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose. Žiemojantys vandeniniai pelėausiai yra aptinkami Kaišiadorių, Ignalinos, Jurbarko, Trakų, Varėnos rajonų ir Vilniaus bei Kauno miestų žiemavietėse. Visos šalies vandeninių pelėausių žiemavietės, išskyrus Vilniaus ir Kauno miestuose, yra nedidelės, tad jose apsistoja tiktai po keletą, keliolika šikšnosparnių.
4. Rūšies paplitimo pokyčiai šalyje mažai tirti. Monitoringo duomenų yra sukaupta tiktai sekant vandeninių pelėausių gausumo pokyčius Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje ir Kauno fortuose. Paskutiniaisiais metais Panerių tunelyje aptinkama apie 600–700 vandeninių pelėausių. Pastebima šios žiemojančios kolonijos didėjimo tendencija. Kitose miesto žiemavietėse aptinkama po 5–10 individų. Kauno fortuose taip pat žiemoja apie 700 šios rūšies šikšnosparnių. Bet čia pastebima gausumo mažėjimo tendencija. Iš viso šalies žiemavietėse tikriausiai apsistoja apie 2–2,5 tūkstančio vandeninių pelėausių. Nežiūrint atskirose žiemavietėse pastebimo vandeninių pelėausių gausumo svyravimų, manoma, kad populiacija šalies mastu yra stabili.
Vandeninio pelėausio paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir (ar) visame areale
5. Paplitęs visoje Europoje. Daugumoje valstybių yra įprastas šikšnosparnis. Gausiai aptinkamas kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijos Kaliningrado srityje. Gausumas šiltuoju metų laiku nėra konkrečiais skaičiais įvertintas. Rusijos vakarinėse teritorijose esančiose žiemavietėse pastebima populiacijos didėjimo tendencija. 1987–1995 m. Lenkijoje, atlikus apskaitą 50–je didžiausių žiemaviečių, buvo aptikta apie 70 tūkstančių vandeninių pelėausių. Manoma, kad Europoje vandeninių pelėausių populiacija yra stabili.
Vandeninio pelėausio veisimosi biologija
6. Poruojasi rugpjūčio–kovo mėnesiais. Jauniklių atvedimo kolonijos, susidedančios iš keleto ar kelių dešimčių patelių, susiformuoja gegužės mėnesį. Kolonijos įsikuria gerai saulės įšildomose pastatų ertmėse, uoksuose 3–10 metrų aukštyje. Didelėse slėptuvėse (pastatuose) paprastai įsikuria keleto šikšnosparnių rūšių kolonijos. Patinai nuo gegužės iki liepos pabaigos gyvena atskirai, pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Jaunikliai atvedami birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Veda po 1 jauniklį, bet ne visos patelės jų susilaukia kasmet. Jis nujunkomas 40–50 dienų ir netrukus tampa savarankišku. Didžiausia šalyje žinoma patelių kolonijos buveinė yra Kaltanėnuose (Aukštaitijos nacionalinis parkas). Buveinėje – mediniame pastate už lentelėmis apkaltų sienų ir pastogėje – be vandeninių pelėausių, jauniklius veda kūdriniai pelėausiai, Natuzijaus šikšniukai, šikšniukai mažyliai, rudieji ausyliai, vėlyvieji šikšniai. Visų šių rūšių šikšnosparniai dažnai naudoja skirtingo tipo slėptuves, tad konkurencija dėl veisimosi vietų yra nedidelė.
Vandeninio pelėausio mityba, žiemojimas, migracija
7. Aktyviausi būna vakare ir paryčiais, maitintis skrenda apie 1 valandą po saulės laidos. Dažniausiai maitinasi prie vandens telkinių, neužaugusių vandens augalija. Stverdami kylančius vabzdžius ir maitindamiesi, skraido 10–50 cm virš vandens paviršiaus. Pagautą grobį suėda skrisdami. Didžiąją maisto dalį sudaro uodai ir naktiniai drugiai. Vabzdžių gaudymui intensyviau išnaudoja pakraštinę vandens telkinio dalį. Mitybos konkurentai – kūdrinis pelėausis, iš dalies ir kitų rūšių šikšnosparniai. Vasarą dienojimo vietos–slėptuvės nuo mitybinių teritorijų gali būti nutolusios iki 10–15 km. Žiemojančių vandeninių pelėausių aptiktama beveik visose žiemavietėse. Vandeniniai pelėausiai į žiemavietes skrenda iki keliasdešimties kilometrų, tad tiek pavasario, tiek rudens migracijos yra nedidelės.
Vandeninio pelėausio nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas
8. Vandeninio pelėausio apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988). Rūšis įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), IV priedą, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91–2126) II priedą, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50–1742) II priedą. Rūšiai saugoti išskirtų specialių saugomų teritorijų šalyje nėra.
II. VANDENinio pelėausio, jo populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas
Radaviečių apsaugos būklė
9. Vienintelės žinomos vandeninio pelėausio veisimosi radavietės (Kaltanėnuose – Aukštaitijos nacionalinis parkas) būklė yra patenkinama. Kitų vasaros radaviečių – buveinių – uoksų būklė (Pavilnių regioniniame parke, Strošiūnų šile, kitur) nesekama. Žiemos buveinėse: Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje, Žagariškių forte, Julijanavos forte, Naujosios Fredos forte, Rokų forte, Milikonių forte ir kituose fortuose bei kitų vietovių žiemavietėse (išskyrus Vilniaus Antakalnio bunkerius) šikšnosparnių apsauga bei pastatų būklė yra nepatenkinama. Žiemaviečių atsitiktiniai lankytojai bei plėšrūnai trikdo šikšnosparnių įmygį. Pirmiausia būtina šių žiemaviečių šikšnosparnių įskridimo angose įrengti patikimas grotuotas užtvaras. Tai didele dalimi sumažintų trikdymą. Taip pat netolimoje ateityje reikalinga išspręsti ir pastatų apsaugą nuo erozijos.
Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
10. Populiacijos dydžio šiltuoju metų laiku vertinimas šalyje nėra atliktas. Nėra duomenų ir Europos literatūroje. Prie daugelio vandens telkinių sutinkami grupuotėmis ir pavieniai individai. Didžiausia vandeninių pelėausių koncentracija vasarą iki šiol yra registruota veisimosi radavietės apylinkėse (Kaltanėnai – Aukštaitijos nacionalinis parkas). Rudenį, prasidėjus žiemaviečių paieškai, gausūs prie Nemuno ir Neries upių. Žiemavietėse kasmet aptinkama apie 2000–2500 šios rūšies šikšnosparnių. Apie 90 proc. vandeninio pelėausio šalies populiacijos žiemą susikoncentruoja Vilniaus Panerių geležinkelio tunelyje ir Kauno Žagariškių forte, Julijanavos forte, Naujosios Fredos forte, Rokų forte ir Milikonių forte. Kaimyninėse valstybėse, pvz., Latvijoje, – didžiausia šių šikšnosparnių žiemavietė yra Daugpilio senų karinių įtvirtinimų požemiai, o Lenkijoje – „Nietoperek“ bei Szachovnica žiemavietės. Tiek vasaros, tiek žiemos buveinių tvarkymo projektai šalyje pirmiausia turėtų būti vykdomi didžiausių ežerynų, vandens arterijų vietovėse (Alytaus, Trakų, Aukštadvario, Veisiejų, Molėtų, Sartų, kituose ežeringuose rajonuose).
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
11. Grėsmės, jų aprašymas, ribojantys veiksniai ir grėsmių sumažinimo galimybės pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Grėsmių vandeniniam pėlėausiui apibendrinimas.
| Grėsmės pavadinimas |
Svarba* |
Aprašymas |
Grėsmės sumažinimas |
| Suintensyvėjusi pastatų renovacija, senų pastatų nugriovimas |
Didelė grėsmė |
Pastatuose, ypač mediniuose, laikui bėgant atsiranda plyšių, ertmių, kuriuose įsikuria šikšnosparniai. Saugiose slėptuvėse per dešimtmečius susiformuoja skaitlingos šikšnosparnių veisimosi kolonijos. Po žiemojimo šikšnosparniai paprastai grįžta į tas buveines, kuriose jie yra išaugę. Nerasdami senų, įsikuria ir nesaugiose buveinėse, todėl dalis žūva. |
Standartinių ir daugiakamerinių inkilų-veisyklų kėlimas šikšnosparnių kolonijų pastatuose aptikimo vietovėse |
| Naujų technologijų taikymas urbanistikoje |
Nežinoma |
Paskutiniaisiais dešimtmečiais įrengiami labai sandarūs pastatai, tad beveik nelieka plyšių, pro kuriuos šikšnosparniai į juos galėtų patekti. Be to, pastatų apdailai plačiai naudojamos slidžios polimerinės dangos, apsunkinančios šikšnosparnių judėjimą, tad tokių potencialių buveinių jie vengia. |
Specialių slėptuvių šikšnosparnių pamėgtose vietose įrengimas |
| Intensyvi miškininkystė |
Nežinoma |
Mediena ruošiama medžiams dar nepasiekus jų brandos, tad miškuose mažėja brandžių medynų, kartu ir natūralių vasaros slėptuvių. Dažniausiai miškai atsodinami medžių rūšimis, kurios atsparesnės ligoms, kenkėjams ir tai taip pat mažina potencialių slėptuvių skaičių. |
Ąžuolų, liepų, kitų lapuočių medžių platesnis naudojimas miškų atsodinimui |
| Požemių apšiltinimas, užsandarinimas, naudojimas žmogaus reikmėms |
Didelė grėsmė |
Lietuvoje tinkamų natūralių žiemaviečių šikšnosparniams – kalnų grotų, nėra, o storų medžių su neperšalamais uoksais yra nedaug. Natūraliose slėptuvėse žiemojančių vandeninių pelėausių šalyje dar nėra konstatuota. Šikšnosparniai žiemojimui apsistoja žmogaus statiniuose. Dažniausiai tai būna nenaudojami požemiai, kuriuose šaltuoju metų laiku (rugsėjo–balandžio mėnesiais) būna pastovi ir žema temperatūra bei didelis drėgnumas. Nors požemių šalyje yra, bet tinkamų šikšnosparniams žiemoti nedaug. Paskutiniajame dešimtmetyje Lietuvoje yra suintensyvėjęs požemių privatizavimas. Pavyzdžiui, seni kariniai įtvirtinimai Vilniaus Rasų gatvėje jau įkomponuojami į gyvenamąsias patalpas, užsandarinami, apšiltinami ir šikšnosparnių žiemojimui bus nebetinkami. Šiuose požemiuose žiemojančių vandeninių pelėausių (iki 2010 m.) būdavo aptinkama kasmet. |
Naujų žiemaviečių įrengimas |
| Įmigusių šikšnosparnių trikdymas žiemos buveinėse |
Didelė grėsmė |
Lankymasis žiemavietėse (šviesa, garsai) trikdo šikšnosparnių įmygį. Dažnas šikšnosparnių atsibudimas žiemą išsekina jų organizmą ir kai kurie jų nesulaukia pavasario. |
Grotuotų įskridimų-įėjimų žiemavietėse įrengimas |
| Plėšrūnai |
Nežinoma |
Kiaunės, katės, graužikai, vabzdžiaėdžiai neapsaugotose nuo jų žiemavietėse gali sunaikinti visus įmigusius šikšnosparnius. |
Papildomų priedangų (inkilų, lentinių skydelių) žiemavietėse įrengimas |
| Žiemaviečių pastatų erozija |
Didelė grėsmė |
Neretai šikšnosparniai žiemojimui būna įsikūrę neprižiūrimuose požemiuose, kuriuos vanduo, ledas bei medžių šaknys palaipsniui ardo. Erozija pastebimai ardo Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelį ir Kauno Rokų fortą – pagrindines šalies vandeninio pelėausio žiemavietes. |
Labai ribotas dėl didelių pastatų konservavimo lėšų ir darbo sanaudų |
* Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai:
Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų.
Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20% per ateinančius 20 ar mažiau metų.
Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
12. Vykdytos inventorizacijos ir moksliniai tyrimai bei naudotos metodikos apibendrintos 2 lentelėje. Vandeninių pelėausių apskaita šalyje vykdyta tiktai šaltuoju metų laiku – žiemavietėse. 2007 ir 2011 metais sausio mėnesio pirmosiomis dienomis ji buvo atlikta Žagariškių (I), Julijanavos (II), Naujosios Fredos (III) ir Rokų (IV) fortuose. Nuo 2000 metų iki dabar, kasmet sausio mėnesiais apskaita atliekama Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje, Antakalnio bunkeriuose. Apskaitų metų naudojama įprastinė šikšnosparnių gausumo įvertinimo metodika (žiemojantys patalpose individai suskaičiuojami, trumpam šikšnosparnius apšvietus žibintuvėliu). Apskaitų rezultatai yra patikimi. Apskaitas reikia vykdyti reguliariai bei į monitoringo tinklą tikslinga įtraukti ir kitas didesnes šalies šikšnosparnių žiemavietes.
2 lentelė. Vykdytos inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, naudoti metodai
| Data, trukmė |
Tyrinėta teritorija |
Naudotos metodikos |
| 1983 m. žiema |
Kauno fortai |
Vandeninio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Masing m., Buša I. 1983. On the hibernation of bats in the Baltic area. Soobshenya Pribaltijskoj komissii po izuchenyu migracii ptic. 156:102-114). |
| 1984 m. žiema |
Kauno fortai |
Vandeninio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Masing m. 1984. Materials on the bat fauna (Chiroptera) of the South Baltic area. Loodusevaatiusi. 1:110–120). |
| 1996 m. žiema |
Kauno fortai |
Vandeninio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Pauža d. H., Paužienė N. 1996. Distribution, status and protection of Lithuanian bats. Ekologija. 3: 44-65). |
| 2007 m. žiema |
Kauno fortai |
Vandeninio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Masing m., Baranauskas K., Siivonen Y., Wermundsen T. 2009. Bats hibernating in Kaunas Fortress, Lithuania. Estonian Journal of Ecology. 58(3): 192-204). |
| 2010–2011 m. žiema |
Julijanavos, Milikonių, Naujosios Fredos, Rokų ir Žagariškių fortai bei Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis |
Vandeninio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (monitoringą vykdė Kauno marių regioninio parko ir Neries regioninio parko darbuotojai). |
| 2000–2009 m. žiemos mėnesiai |
Vilniaus Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis |
Vandeninio pelėausio apskaita naudojantis žibintuvėliu (Baranauskas K. 2007. New data on bats in the Paneriai tunnel (Vilnius, Lithuania). Acta Zoologica Lituanica. 17(3): 244-246). |
| 2007 m vasara |
Anykščių, Asvejos, Metelių, Labanoro, Kauno marių regioniniai parkai, Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniai parkai, Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis, Nemuno delta |
Vandeninio pelėausio monitoringas naudojantis detektoriumi (monitoringą vykdė saugomų teritorijų darbuotojai). |
| 2010 m vasara |
Anykščių, Asvejos, Metelių, Labanoro, Kauno marių regioniniai parkai, Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniai parkai, Rekyvos botaninis-zoologinis draustinis, Nemuno delta |
Vandeninio pelėausio monitoringas naudojantis detektoriumi (monitoringą vykdė saugomų teritorijų darbuotojai). |
Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
13. Vykdomas Rokų (Kauno tvirtovės IV) forto gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1–334 (Žin., 2010, Nr. 49-2414), tačiau plano priemonių poveikis dar nevertintas.
III. Apsaugos plano tikslas, uždaviniai ir priemonės
| Tikslas – išsaugoti ir pagausinti vandeninio pelėausio populiaciją Lietuvoje. |
|
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Sukurti saugių žiemaviečių tinklą šalyje |
1.1. įrengti požemius potencialiose žiemojimo vietose (naujų žiemaviečių sukūrimas sudarytų geresnes žiemojimo salygas Lietuvos ir aplinkinių teritorijų šikšnosparniams); 1.2. apsaugoti žiemavietes nuo nepageidaujamų lankytojų (grotuoti žiemaviečių įėjimai-įskridimai apsaugos nuo nepageidaujamų lankytojų); 1.3. įrengti žiemavietėse slėpimosi skydelius, inkilus šikšnosparniams (šikšnosparniai žiemavietėse, kad jų nepasiektų kiaunės, katės, kiti plėšrūnai, slepiasi plyšiuose arba už įvairių priedangų. Kartais žiemavietėse tokių priedangų nebūna. Priedangų įrengimas padeda sumažinti žuvusių nuo plėšrūnų šikšnosparnių skaičių). |
| 2. Sukurti dirbtinių vasaros slėptuvių tinklą Lietuvoje |
įrengti standartinius, daugiakamerinius šikšnosparnių inkilus bei veisyklas (saugių slėptuvių įruošimas prie didesnių vandens telkinių pagerintų šikšnosparnių slėpimosi ir jauniklių išauginimo sąlygas). |
| 3. Skatinti vandeninio pelėausio mokslinius tyrimus ir gamtosauginių įdėjų sklaidą šalyje. |
vykdyti gamtosauginę agitaciją, įtraukiant visuomenę į gyvosios gamtos apsaugą ir tausojimą šalyje. |
Vandeninio pelėausio (Myotis daubentonii)
apsaugos plano
1 priedas
MAŽEIKIŲ MIŠKO VANDENINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DAUBENTONII) APSAUGOS 2012–2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Telšių apskritis, Mažeikių rajono savivaldybė
I. VANDENINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Numatoma įrengti vandeninio pelėausio žiemavietei teritorija yra Telšių apskrityje, Mažeikių savivaldybėje (Mažeikių apylinkės seniūnija) esančiame Mažeikių miške. Teritorija išsidėsčiusi Mažeikių miesto prieigose, šalia Naikių gyvenvietės. Teritorijos bendras plotas – 0,03 ha Mažeikių miško 28 kvartalo 39 sklype. Teritorijos centro geografinės koordinatės: X 399914; Y 6241978 (LKS -94 sistemoje). Teritorija neįeina į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).
2. Teritoriją iš vakarų ir šiaurės supa mišraus miško medynai. Medelynas, kurio šiauriniame pakraštyje ir bus įrengta žiemavietė, yra aptvertas. Nors netoliese yra gyvenvietė, medelyno teritorijoje paprastai lankosi tiktai miškų urėdijos darbuotojai. Žiemojančių pavienių vandeninių pelėausių ir kitų rūšių šikšnosparnių yra aptinkama gretimų teritorijų gyventojų daržovių rūsiuose. Šiltuoju metų laiku jie pastebimi besimatinantys ir medelyno apylinkėse prie vandens telkinių.
II. VANDENINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – sudaryti vandeniniams pelėausiams tinkamas žiemojimo sąlygas Mažeikių miške.
III. VANDENINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Žemiau pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, įgyvendinimo planas.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo plano Nr. |
Bendras ir metinis lėšų poreikis, LTL |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Suprojektuoti žiemavietę |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą |
Konkursą laimėjusi |
2012 |
|
4136,93 |
ES fondai ir valstybės |
| 2. Pastatyti žiemavietę |
2.1. pastatyti požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2013 |
Nr. 1 |
140321,65 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 3. Įruošti žiemavietėje šikšnosparniams saugias žiemojimo vietas |
3.1. įrengti požemyje dvidešimt specialių slėptuvių šikšnosparniams |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
1499,77 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 4. Apsaugoti žiemavietę nuo nepageidaujamų lankytojų |
4.1. įrengti grotuotą įskridimą-įėjimą į požemį |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
3400,07 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| Iš viso |
|
|
|
|
149358,42 |
|
IV. VANDENINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
V. VANDENINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. VANDENINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Priemonių efektyvumo įvertinimą atlieka 2014 metais viešąjį konkursą laimėjusi organizacija kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistais. Remiantis stebėsenos rezultatais, specialistų pastabomis bei pasiūlymais, suformuluojamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl tolimesnių apsaugos ir/ar tvarkymo priemonių Mažeikių miške įrengtoje žiemavietėje taikymo. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris vykdo atliktų veiksmų patikrą. Departamento atstovas ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 10 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas teikia plano priežiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo.
Vandeninio pelėausio (Myotis daubentonii)
apsaugos plano
2 priedas
ŽAGARĖS MIŠKO VANDENINIO PELĖAUSIO (MYOTIS DAUBENTONII) APSAUGOS 2012–2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Šiaulių apskritis, Joniškio rajono savivaldybė
I. VANDENINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Numatoma įrengti vandeninio pelėausio žiemavietei teritorija yra Šiaulių apskrityje, Joniškio rajono savivaldybėje (Gaižaičių seniūnija) esančiame Žagarės miške (1 pav.). Teritorija išsidėsčiusi Žagarės miško pietiniame pakraštyje. Iki Žagarės miestelio yra 20 km. Artimiausios vietovės: Gaudikiai – apie 2 km, Gaižaičiai – apie 3 km. Teritorijos bendras plotas – 0,03 ha Žagarės miško 113 kvartalo 8 sklype (aikštelėje). Teritorijos centro geografinės koordinatės yra: X 449737, Y 6238148. Planuojama įrengti šikšnosparnių žiemavietė nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, tačiau įeina j Žagarės regioninį parką, kurio ribos ir zonavimas nustatytas Žagarės regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-147 (Žin., 2009, Nr. 43-1687). Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Žagarės regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227), Žagarės regioninio parko tvarkymo planas ir Žagarės regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 436 (Žin., 2002, Nr. 86-3735; 2007, Nr. 120-4944; 2009, Nr. 46-1852; 2011, Nr. 99-4665).
2. Teritoriją iš vakarų, šiaurės ir rytų supa mišraus miško medynai. Pietinė pusė atvira ir netoliese plyti dirbami laukai. Teritorijoje šiltuoju metų laiku pastebima besimaitinančių šikšnosparnių. Šalia žiemavietei parinktos vietos Žagarės regioninio parko darbuotojai yra įrengę šikšnosparniams vasaros slėptuvių.
II. VANDENINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – sudaryti vandeniniams pelėausiams tinkamas žiemojimo sąlygas Žagarės miške.
III. VANDENINIO PELĖAUSIO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, įgyvendinimo planas.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo ploto Nr. |
Bendras ir metinis lėšų poreikis, LTL |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Suprojektuoti žiemavietę |
1.1. paruošti ir suderinti žiemavietės techninį projektą. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012 |
Nr. 1 |
4136,93 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 2. Pastatyti žiemavietę |
2.1. pastatyti požemį. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2013 |
Nr. 1 |
140321,65 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 3. Įruošti žiemavietėje šikšnosparniams saugias žiemojimo vietas |
3.1. įrengti požemyje dvidešimt specialių slėptuvių šikšnosparniams. |
Konkursą laimėj usi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
1499,77 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 4. Apsaugoti žiemavietę nuo nepageidaujamų lankytojų |
4.1. įrengti grotuotą įskridimą-įėjimą į požemį. |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2012-2014 |
Nr. 1 |
3400,07 |
|
IV. VANDENINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešąjį konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Žagarės regioninio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
V. VANDENINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
VI. VANDENINIO PELĖAUSIO APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Priemonių efektyvumo įvertinimą atlieka 2014 metais viešąjį konkursą laimėjusi organizacija kartu su Žagarės regioninio parko direkcija. Remiantis stebėsenos rezultatais, specialistų pastabomis bei pasiūlymais, suformuluojamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl tolimesnių apsaugos ir/ar tvarkymo priemonių Žagarės miške įrengtoje žiemavietėje taikymo. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Žagarės regioninio parko direkciją, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 10 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktu priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Žagarės regioninio parko direkcija teikia plano priežiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo.