LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATŲ IR SAUGOS DARBE SPECIALISTŲ TOBULINIMOSI NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1994 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 715
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 392 „Dėl Normatyvinių aktų saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus (pridedama).
Šie nuostatai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
2. Patvirtinti Saugos darbe specialistų tobulinimosi nuostatus (pridedama).
Šie nuostatai taikomi nuo 1994 m. rugsėjo 1 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 715
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai reglamentuoja bendrą lengvų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbo sutartimi sulygtu darbu (toliau vadinama – nelaimingi atsitikimai), tyrimo, registravimo ir apskaitos tvarką visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, ūkiuose, bendrovėse, įstaigose ir organizacijose (toliau vadinama – įmonės) nepriklausomai nuo jų nuosavybės formų ir pavaldumo.
2. Nelaimingi atsitikimai tiriami ir analizuojami tam, kad būtų nustatytos jų priežastys, numatytos priemonės priežastims, dėl kurių įvyko ar gali įvykti nelaimingas atsitikimas, šalinti, surašyti dokumentai, kuriais remiantis nukentėjusiajam arba jam mirus – jo šeimai ir kitiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala.
3. Kai kurios šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos: nelaimingas atsitikimas, sauga darbe (darbų sauga), saugos darbe normatyviniai aktai, darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo, darbuotojas, kenksmingi ir pavojingi veiksniai, – apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1 straipsnyje. Kitos šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
3.2. sunkus nelaimingas atsitikimas – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei pavojingus arba žymius kūno sužalojimus ar sveikatos sutrikimus, taip pat kuris nesuteikus medicinos pagalbos baigiasi mirtimi. Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikaciniai požymiai pateikiami šių nuostatų priede;
3.3. lengvas nelaimingas atsitikimas – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei nepavojingus kūno sužalojimus arba sveikatos sutrikimus, nesukėlusius žymių padarinių;
4. Šie nuostatai taikomi:
4.2. užsienio kapitalo įmonėms, esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarpvalstybinėse sutartyse;
4.3. įmonėms, esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui (bendroms įmonėms), jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybinėse sutartyse arba šių įmonių steigimo dokumentuose;
5. Šie nuostatai netaikomi:
5.1. Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento darbuotojams, tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams ir karininkams, kurių tarnybinius santykius, pareigas ir teises nustato atitinkami statutai;
5.4. bendrojo lavinimo, profesinių technikos (amatų) aukštesniųjų mokyklų moksleiviams, aukštųjų mokyklų studentams ne darbinės veiklos metu.
Nelaimingų atsitikimų, kurie ištinka asmenis, nurodytus 5 punkte, tyrimo, registravimo ir apskaitos tvarką tvirtina atitinkamos valstybinės tarnybos, suderinusios ją su Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija). Šiems nelaimingiems atsitikimams tirti gali būti kviečiami valstybiniai darbo inspektoriai.
Nelaimingų atsitikimų tyrimas, įforminimas, registravimas ir apskaita
6. Nukentėjęs nuo nelaimingo atsitikimo asmuo, jeigu pajėgia, turi nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam darbo vadovui arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui.
Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą ir pranešti apie nelaimingą atsitikimą nurodytiesiems asmenims.
7. Darbo vieta ir įrengimų būklė, iki nelaimingas atsitikimas bus pradėtas tirti, turi išlikti tokios, kokios buvo nelaimingo atsitikimo metu. Jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminami tam tikru aktu.
8. Tiesioginis darbo vadovas (darbdavys), o kai jo nėra – kitas darbdavio įgaliotas asmuo privalo nedelsdamas organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus – nukentėjusįjį nugabenti į gydymo įstaigą, taip pat pranešti darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui) apie įvykusį nelaimingą atsitikimą.
9. Padalinio, kuriame įvyksta nelaimingas atsitikimas, vadovas privalo pranešti apie įvykį profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjusysis.
10. Darbdavys privalo skubiai šalinti nelaimingų atsitikimų priežastis, informuoti įmonės profesinę sąjungą apie priimtas priemones tinkamoms darbo sąlygoms sudaryti.
11. Ištyrus nelaimingą atsitikimą, surašomas atitinkamos formos aktas. Akto formas tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
12. Nelaimingo atsitikimo tyrimo rezultatai surašomi N-1 formos akte, jeigu šis nelaimingas atsitikimas įvyksta:
12.1. darbuotojui, su kuriuo sudaryta darbo sutartis:
12.1.2. dirbančiam kitoje vietoje, kur jis atlieka darbo sutartimi sulygtą darbą arba veikia įmonės interesais (įskaitant sportinę ir kitą visuomeninę veiklą), taip pat esančiam komandiruotėje kitoje įmonėje;
12.1.3. nukentėjusiam dėl staigaus susirgimo ar apsinuodijimo, įvykusio dėl gamybos ar darbo aplinkos poveikio įmonėje;
12.1.5. darbo metu važiuojančiam visuomeniniu transportu ar einančiam, kai jo veikla susijusi su objektų ar žmonių aptarnavimu;
12.1.6. darbo metu važiuojančiam nuosavu transportu darbo reikalais, jeigu su darbdaviu yra sudaryta sutartis naudoti nuosavą transportą tarnybiniais reikalais;
12.2. darbuotojui, su kuriuo darbo sutartis nesudaryta:
12.2.5. asmeniui, normatyvinių aktų ar vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka įleistam į įmonės teritoriją;
13. Nelaimingo atsitikimo tyrimo rezultatai surašomi N-2 formos akte, jeigu šis nelaimingas atsitikimas įvyksta ne įmonės teritorijoje pakeliui į darbą arba iš darbo (įskaitant nustatytąją pertrauką pailsėti ir pavalgyti) 12 punkte nurodytiems asmenims.
Šiais atvejais kelionės laikas nustatomas pagal tvarką, kuri gali būti reglamentuota kolektyvinėje sutartyje.
14. Kai nelaimingas atsitikimas įvyksta ne įmonės teritorijoje dėl geležinkelio, vandens, oro transporto, automobilių, traktorių ir kitų savaeigių mašinų eismo saugumo, eksploatavimo taisyklių arba kitų pažeidimų, N-1 arba N-2 formų aktai surašomi vadovaujantis teisėsaugos tarnybų ar specialių komisijų išvadomis, kurios turi būti pateikiamos įmonei ir Valstybinei darbo inspekcijai per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo.
15. Nelaimingo atsitikimo tyrimas pagal šiuos nuostatus nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formų aktai nepildomi, nustačius, kad nelaimingas atsitikimas įvyksta:
15.1. dėl to, kad norėta tyčia susižaloti arba nusižudyti (remiantis teisėsaugos darbuotojų išvada), dėl alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų poveikio, nesusijusio su technologiniu procesu (remiantis medicinos įstaigos išvada);
15.2. dėl nukentėjusiojo nusikalstamų veiksmų: vagystės, noro pasipelnyti, chuliganizmo ir kt. (remiantis teisėsaugos darbuotojų išvada);
16. Nurodytų 15 punkte nelaimingų atsitikimų tyrimo rezultatus komisija įformina laisvos formos aktu. Šie nelaimingi atsitikimai registruojami įmonės nelaimingų atsitikimų registravimo žurnale, bet neapskaitomi.
17. Nelaimingus atsitikimus, nurodytus 12.1 ir 13 punktuose, tiria, registruoja ir apskaito įmonė, su kuria nukentėjusysis yra sudaręs darbo sutartį.
18. Nelaimingus atsitikimus, įvykusius asmenims, nurodytiems 12.2 punkte, tiria, registruoja ir apskaito įmonė, kurios personalui vadovaujant įvyko nelaimingas atsitikimas. Tiriant šiuos atsitikimus, turi dalyvauti suinteresuotų įmonių atstovai (kurių teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas ar kurios darbuotojas yra nukentėjusysis).
19. Nelaimingą atsitikimą, įvykusį įmonėje darbuotojui, kitos įmonės siųstam atlikti jos užduoties, tiria įmonės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, vadovo sudaryta komisija. Komisijos darbe privalo dalyvauti įmonės, sudariusios darbo sutartį su nukentėjusiuoju, darbdavio įgaliotas atstovas.
Šį nelaimingą atsitikimą registruoja ir apskaito įmonė, kurios darbuotojas yra nukentėjusysis.
20. Jeigu įmonės teritorijoje dirba arba ja naudojasi kelios įmonės, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarka ir apskaita nustatomos tarpusavio rašytinėje sutartyje. Jeigu sutartyje tyrimo tvarka nenustatyta, nelaimingą atsitikimą tiria ta įmonė, su kuria nukentėjusysis sudaręs darbo sutartį.
21. Jeigu nelaimingas atsitikimas – apsinuodijimas ar staigus susirgimas dėl gamybos ar darbo sąlygų poveikio, darbdavys apie tai privalo pranešti teritoriniam higienos (darbo medicinos) centrui.
22. Jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad griuvo statybinės konstrukcijos, darbdavys apie tai privalo pranešti Valstybinei statybos inspekcijai. Priežastys, dėl kurių griuvo statybinės konstrukcijos, tiriamos Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.
23. Jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko objektuose, įrenginiuose, kuriuos kontroliuoja, prižiūri ar eksploatuoja kita organizacija, darbdavys apie įvykį privalo pranešti šiai organizacijai. Jos atstovas turi dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą.
24. Apie nelaimingus atsitikimus, įvykusius 12.2 ir 19 punktuose nurodytiems asmenims, nedelsiant pranešama suinteresuotoms įmonėms. Neatvykus 12.2 punkte nurodytų įmonių atstovui, tiriama be jo.
25. Visi nelaimingi atsitikimai, įforminti N-1, N-2 arba laisvos formos aktais, turi būti įregistruoti įmonės nelaimingų atsitikimų registravimo žurnale. Žurnalo formą tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius.
26. Darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas ištirti nelaimingą atsitikimą ir komisijai, tiriančiai nelaimingą atsitikimą, pareikalavus:
26.2. atlikti techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus ir kitus darbus, reikalingus nelaimingam atsitikimui ištirti;
26.3. nufotografuoti objektą, nelaimingo atsitikimo vietą, pateikti kitą vaizdinę (grafinę) medžiagą;
27. Tirdami nelaimingą atsitikimą, komisijos nariai turi teisę gauti įmonės darbdavio, struktūrinių padalinių vadovų ir kitų asmenų žodinius arba rašytinius paaiškinimus dėl nelaimingo atsitikimo.
28. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išlaidas, susijusias su 26 punkte nurodytais darbais, apmoka įmonė, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas.
Lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimas
30. Lengvą nelaimingą atsitikimą tiria dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio įgalioto asmens ir įmonės saugos darbe komiteto atstovo, skirto profesinės sąjungos, arba darbuotojų įgalioto asmens (jeigu nėra profesinės sąjungos).
31. Nelaimingą atsitikimą tirianti dvišalė komisija ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nelaimingo atsitikimo (išskyrus 14 punkte nurodytus atvejus) privalo:
31.1. nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis, išklausiusi liudininkų, darbų vadovų bei kitų asmenų paaiškinimų, o prireikus – gavusi ekspertų išvadas, nukentėjusiojo (esant galimybei) raštišką paaiškinimą, medicinos įstaigos pažymą apie traumos pobūdį, sunkumą, taip pat išnagrinėti kitą su įvykiu susijusią medžiagą ir nustatyti asmenis, kurie pažeidė saugos darbe normatyvinių aktų reikalavimus;
31.2. surašyti keturis N-1 arba N-2 formos aktų egzempliorius ir perduoti juos bei tyrimo medžiagą darbdaviui. Pridedamą prie N-1 arba N-2 formos akto papildomą medžiagą kiekvienu konkrečiu atveju nustato komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą 14 punkte nurodytais atvejais. Aktai surašomi ne vėliau kaip per 3 dienas nuo išvadų gavimo.
Nelaimingo atsitikimo metu nukentėjus dviem ar daugiau asmenų, N-1 arba N-2 formos aktas surašomas kiekvienam nukentėjusiajam atskirai.
32. Darbdavys, gavęs nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą, privalo:
32.1. pasirašyti N-1 arba N-2 formos aktą. Jeigu darbdavys nesutinka su komisijos išvadomis, jis gali raštiškai išdėstyti savo nuomonę akto priede;
32.2. ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo N-1 arba N-2 formos akto surašymo paskirstyti juos šia tvarka:
32.2.3. trečiąjį akto egzempliorių išsiųsti draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų;
33. Nelaimingas atsitikimas, apie kurį nukentėjusysis arba įvykio liudininkas ar padalinio vadovas nustatytąja tvarka nepraneša darbdaviui arba dėl kurio nukentėjusysis darbingumo neteko ne iš karto, ištiriamas gavus nurodytųjų asmenų ar jų interesams atstovaujančių asmenų prašymą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.
Šiais atvejais klausimas dėl N-1 arba N-2 formos akto surašymo sprendžiamas visapusiškai patikrinus duomenis apie įvykusį nelaimingą atsitikimą, atsižvelgiant į visas aplinkybes, medicinos įstaigos išvadą apie traumos pobūdį ir galimą darbingumo netekimo priežastį, taip pat liudininkų parodymus ir kitus įrodymus.
Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas
35. Šiame skyriuje nurodyta tvarka tiriami sunkūs nelaimingi atsitikimai ir nelaimingi atsitikimai, dėl kurių padarinių nukentėjęs asmuo mirė.
36. Išvadą apie traumos sunkumą pateikia gydymo ir profilaktikos įstaigų gydytojai, vadovaudamiesi sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikaciniais požymiais, nurodytais šių nuostatų priede.
Pažyma su išvada apie traumos sunkumą išduodama pareikalavus įmonei, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, arba valstybiniam darbo inspektoriui per dvi dienas nuo nelaimingo atsitikimo. Rekomenduojamą pažymos formą nustato Valstybinė darbo inspekcija, suderinusi šį klausimą su Sveikatos apsaugos ministerija.
37. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais darbdavys (darbdavio įgaliotas asmuo) ne vėliau kaip per valandą po to, kai sužino apie įvykį, pagal Valstybinės darbo inspekcijos rekomenduotą formą privalo pranešti apie šį atsitikimą:
38. Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus tiria trišalė komisija, sudaryta iš valstybinio darbo inspektoriaus (komisijos pirmininkas), įmonės profesinės sąjungos atstovo arba darbuotojų įgaliotinio (jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos) ir darbdavio įgalioto asmens.
39. Tiriant sunkų ir mirtiną nelaimingą atsitikimą, dalyvauti ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus gali darbuotojų ir darbdavio interesams atstovaujančių organizacijų atstovai, o prireikus – komisijos pakviesti ekspertai ir kiti specialistai.
40. Nelaimingo atsitikimo, kurio metu žūva 2–4 žmonės, tyrimo komisijos pirmininką skiria Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius.
41. Kai nelaimingo atsitikimo metu žūva 5 ir daugiau žmonių, komisiją sudaro ir tyrimo trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
42. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo trukmė – ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, 14 punkte nurodytais atvejais tyrimas turi būti baigtas per 7 kalendorines dienas, kai tik gautos išvados.
Vyriausiasis darbo inspektorius ir jo pavaduotojas gali pratęsti tyrimo laiką, atsižvelgdami į tyrimo sudėtingumą, bet ne ilgiau kaip mėnesiui.
43. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą sudaro:
43.3. asmenų, atsakingų už normatyvinių aktų reikalavimų vykdymą, liudininkų ir kitų asmenų paaiškinimai;
43.4. dokumentų apie nukentėjusiojo ir kitų su įvykiu susijusių asmenų mokymą, instruktavimą, žinių tikrinimą, sveikatos tikrinimą kopijos;
43.5. medicinos įstaigos išvados apie nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį, sunkumą, mirties priežastis, kraujo intoksikaciją;
43.7. išrašai iš saugos darbe normatyvinių aktų, kurių reikalavimai buvo pažeisti, įsakymai, nustatantys saugos darbe reikalavimus ir asmenis, atsakingus už jų įgyvendinimą ir laikymąsi;
43.8. pažyma apie žalą, nurodytą pinigais (tyrimo išlaidos, sugadinti įrenginiai, darbo priemonės, statiniai, konstrukcijos, pašalpos ir kt.);
44. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimo medžiagą Valstybinė darbo inspekcija ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo tyrimo pabaigos išsiunčia:
44.2. miesto (rajono), kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, prokuratūrai (pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Valstybinės darbo inspekcijos nustatytą tvarką);
45. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimo medžiagos (N-1 ir N-2 formų aktų) kopijos gali būti išsiunčiamos kitoms suinteresuotoms organizacijoms, jeigu jos to paprašo raštu.
46. Darbdavys privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kurią pasibaigia N-1 formos akte nurodytų priemonių įvykdymo laikas, apie šių priemonių įvykdymą pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
47. Kai darbuotojas, jo interesams atstovaujantis asmuo ar darbdavys nesutinka su tyrimo komisijos išvadomis, ar Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas ištirtas neteisingai arba nepakankamai, Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius skiria pakartotinį arba papildomą tyrimą, nurodydamas jo trukmę. Pakartotiniam tyrimui atlikti skiriamas kitas inspektorius.
Pakartotinio tyrimo medžiagoje turi būti nurodyta, kokios nepagrįstos, neteisingos išvados buvo pirmojo tyrimo medžiagoje.
Pakartotinio ar papildomo tyrimo medžiaga, pasirašyta Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus arba jo pavaduotojo, išsiunčiama 44 punkte nurodyta tvarka.
Baigiamoji dalis
48. Valstybinis darbo inspektorius, vadovaudamasis šiais nuostatais, turi teisę tirti kiekvieną nelaimingą atsitikimą, įvykusį Lietuvos Respublikos ekonominės veiklos srityje.
49. Jeigu darbdavys atsisako surašyti N-1 arba N-2 formos aktą, nukentėjusysis ar jo interesams atstovaujantis asmuo nesutinka su akto turiniu, konfliktą nagrinėja įmonės saugos darbe komitetas per 7 kalendorines dienas nuo pareiškimo gavimo dienos. Dėl komiteto sprendimo šalys gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Į šią inspekciją šalys gali kreiptis ir tuo atveju, kai nurodytojo komiteto nėra. Inspekcijos sprendimas gali būti apskųstas teismui.
50. Lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimo medžiaga ir aktai įmonėje, kurioje įregistruotas nelaimingas atsitikimas, saugomi 45 metus, o sunkių ir mirtinų – 75 metus.
Nelaimingų atsitikimų aktai Valstybinėje darbo inspekcijoje saugomi 5 metus, vėliau jie perduodami Lietuvos valstybiniam archyvui.
51. Likviduojant įmonę, nelaimingų atsitikimų aktai ir kita tyrimo medžiaga perduodama įmonės teisių perėmėjui, o jeigu jo nėra – miesto (rajono) savivaldybės archyvui.
52. Kaip šių nuostatų reikalavimų laikomasi įmonėse, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Inspekcija rengia šių nuostatų taikymo metodinę medžiagą, nagrinėja ir priima sprendimus nenumatytais šiuose nuostatuose atvejais.
53. Darbdavys privalo pateikti N-1 ir N-2 formų aktus ir tyrimo medžiagą organizacijoms ir pareigūnams, turintiems teisę analizuoti ir tikrinti darbų saugą įmonėje.
54. Prokuratūra praneša Valstybinei darbo inspekcijai apie priimtus sprendimus asmenų, pažeidusių saugos darbe normatyvinių aktų reikalavimus, atžvilgiu.
55. Darbdavys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsiskaito už įvykusius nelaimingus atsitikimus.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo
ir apskaitos nuostatų
priedas
Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikaciniai požymiai
2. Pavojingais gyvybei sunkiais kūno sužalojimais laikomi tokie kūno sužalojimai, kurie sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, taip pat nuo kurių, nesuteikus medicinos pagalbos, mirštama. Pavojingi gyvybei sunkūs kūno sužalojimai yra šie:
2.5. kaklo slankstelio panirimas arba išnirimas, kai kartu pažeidžiamos nugaros smegenys arba nervų šaknelės;
2.10. kiauryminiai krūtinės ląstos ar pilvo ertmės sužalojimai (taip pat ir tuo atveju, kai nepažeisti vidaus organai);
2.11. atvirieji inkstų, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, priešinės liaukos ir tiesiosios žarnos viršutinės ar vidurinės dalių sužalojimai;
2.13. atvirasis žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kaulų lūžis arba uždarieji kurių nors dviejų nurodytųjų kaulų lūžiai;
2.14. uždarasis šlaunikaulio proksimalinės epifizės lūžis, kai nukentėjusiajam daugiau kaip 65 metai;
2.17. aortos, bendrosios, vidinės ir išorinės miego arterijų, poraktinės, pažasties, žasto, klubo, šlaunies ir pakinklio arterijų arba atitinkamų venų sužalojimai;
2.18. sužalojimai, sukėlę sunkų šoką, sunkų kolapsą, riebalinę ar oro emboliją arba ūmų inkstų veiklos nepakankamumą;
2.19. terminiai III ir IV laipsnių nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 15 procentų kūno paviršiaus, III laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 20 procentų kūno paviršiaus, II laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 30 procentų kūno paviršiaus, taip pat kvėpavimo takų nudegimai;
3. Sunkių kūno sužalojimų padariniai yra šie:
3.2. lytinės veiklos (sugebėjimo lytiškai santykiauti, apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti) sutrikimas;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 715
Saugos darbe specialistų tobulinimosi nuostatai
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai reglamentuoja įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau vadinama – įmonės) saugos darbe tarnybų darbuotojų, darbdavių samdomų organizacijų (asmenų), vykdančių įmonėse saugos darbe profilaktiką, priežiūrą, kontrolę, taip pat konsultuojančių darbdavius ir darbuotojus, tobulinimosi tvarką nepriklausomai nuo įmonių pavaldumo ir nuosavybės formos.
2. Šie nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu, kitais įstatymais, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų reikalavimais.
3. Saugos darbe specialistų tobulinimasis – tai periodiškas naujų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įgijimas pagal patvirtintus mokymo planus (programas) saugos darbe, darbo higienos, darbo medicinos klausimai, šių žinių taikymas sudarant saugias ir nekenksmingas sveikatai darbo sąlygas.
4. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministrijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) darbuotojų tobulinimosi tvarka nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymuose.
Tobulinimosi tvarka
5. Saugos darbe specialistai tobulinasi mokslo, studijų ir mokymo įstaigose (toliau vadinama – mokymo įstaigos), įregistruotose Švietimo įstaigų registre arba Mokslo ir studijų registre, taip pat turinčiose leidimus rengti šį tobulinimąsi. Leidimai išduodami suderinus šį klausimą su Valstybine darbo inspekcija.
6. Saugos darbe specialistai tobulinasi pagal mokymo įstaigose sudarytus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka patvirtintus mokymo planus (programas).
7. Mokymo įstaigų, turinčių teisę rengti saugos darbe specialistų tobulinimąsi, sąrašai skelbiami Valstybinės darbo inspekcijos biuletenyje „Saugus darbas“.
8. Saugos darbe specialistų, norinčių tobulintis, grupės sudaromos pagal darbo veiklą, o jie mokomi pagal jiems pritaikytus mokymo planus (programas).
9. Valstybinė darbo inspekcija gali siūlyti panaikinti mokymo įstaigai išduotą leidimą rengti saugos darbe specialistų tobulinimąsi, jeigu nustatoma, kad nesilaikoma mokymo planuose (programose) nustatytų reikalavimų, pažeidžiama žinių tikrinimo arba tobulinimosi pažymėjimų išdavimo tvarka.
10. Saugos darbe specialistai tobulinasi ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Visas minimalus tobulinimosi laikas – ne mažiau kaip mėnuo.
11. Asmeniui, baigusiam tobulinimosi kursus, jeigu komisija mokymo plane (programoje) nustatyta forma teigiamai įvertina jo žinias ir tą įvertinimą įrašo į protokolą, mokymo įsta iga išduoda su Valstybine darbo inspekcija suderintos formos pažymėjimą.
12. Saugos darbe specialistams tobulintis gali būti rengiami kursai, stažuotės, seminarai, pasitraukus arba nepasitraukus nuo darbo.