LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
R E Z O L I U C I J A
DĖL MINIMALIOSIOS MĖNESINĖS ALGOS
2011 m. birželio 7 d.
Vilnius
pažymėdamas, kad:
– krizės laikotarpiu, kai šalies bendrasis vidaus produktas sumažėjo keliolika procentų, taip pat mažėjo ir vidutinis darbo užmokestis, „įšaldytas“ minimaliosios mėnesinės algos dydis leido iš dalies apsaugoti mažiausias pajamas gaunančių dirbančiųjų interesus;
– pastaruoju metu išryškėjęs ekonomikos augimas ir didėjanti infliacija suteikia pagrindą svarstyti minimaliosios mėnesinės algos didinimo klausimą;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar nepareiškė aiškios pozicijos dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio, o Trišalėje taryboje šio klausimo svarstymas užsitęsė;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad nors ir padidėjęs, palyginti su 2008 metais, bet vis dar per mažas skirtumas tarp minimaliosios mėnesinės algos ir socialinių išmokų dydžių neskatina socialines pašalpas gaunančių asmenų siekti darbinės veiklos;
pabrėždamas, kad minimaliosios mėnesinės algos dydis turėtų viršyti skurdo lygį (2009 m. – 831 Lt), o pagal Europos socialinės chartijos reikalavimus grynasis minimalusis darbo užmokestis turi sudaryti 50–60 procentų grynojo šalies vidutinio darbo užmokesčio;
gerbdamas susiformavusią tradiciją, kad esminis apsisprendimas dėl minimaliosios mėnesinės algos turi būti pasiektas Trišalėje taryboje;
vadovaudamasis Seimo statuto 182 straipsniu,
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimaliosios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą – priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl minimaliosios mėnesinės algos didinimo;
prašo Trišalės tarybos narius, kiek įmanoma greičiau, priimti sprendimą dėl minimaliosios mėnesinės algos didinimo siūlymo;
siūlo Trišalei tarybai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimaliosios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams ir darbuotojų grupėms.