LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 772 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 651 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2012 m. lapkričio 8 d. Nr. XI-2401
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194; 2002, Nr. 102-4550; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 91(1)-4106; 2004, Nr. 4-28, Nr. 169-6215; 2005, Nr. 28-875, Nr. 122-4362; 2006, Nr. 17-602, Nr. 72-2679; 2007, Nr. 46-1718, Nr. 132-5351; 2008, Nr. 38-1377, Nr. 65-2457, Nr. 74-2868; 2009, Nr. 29-1142, Nr. 95-4035; 2010, Nr. 63-3099, Nr. 86-4539; 2011, Nr. 46-2155, Nr. 72-3466, Nr. 86-4151, Nr. 163-7756; 2012, Nr. 129-6466)
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:
„29. Tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų reintegracija (toliau – reintegracija) – psichologinės ir socialinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti asmenų, dalyvavusių tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos.“
2 straipsnis. 9 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimas ir 5 dalies papildymas
1. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi teisę:
1) apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3 straipsnis. 20 straipsnio 1, 2, 5 ir 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji universitetinė mokykla, kurioje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai ir karybos bei nacionalinio saugumo specialistai, taip pat vykdomas neformalusis švietimas ir karinis rengimas, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai. Akademija yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga krašto apsaugos ministrui. Akademijos viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui.“
2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą.“
3. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. 20 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „būti rengiami“ įrašyti žodį „studijuoti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai.“
4 straipsnis. 36 straipsnio 7, 10 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 12 dalimi
1. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesudarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituotų tarnybos autoriteto ir nekliudytų profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
3. Papildyti 36 straipsnį 12 dalimi:
„12. Laisvu nuo tarnybos metu, krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, teikti komercinio pobūdžio paslaugas ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Prašymai leisti dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas galioja vienus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas.“
5 straipsnis. 50 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu karys atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais arba profesinės karo tarnybos sutartis su kariu nutraukiama prieš terminą dėl jo kaltės, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą, praleidus žodį „garbingai“. Žodis „garbingai“ krašto apsaugos ministro sprendimu taip pat gali būti nerašomas, jeigu karys tarnybos metu buvo baustas už šiurkščius karių drausmės pažeidimus, už kuriuos jis nebuvo atleistas iš tarnybos.“
6 straipsnis. 55 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimas
1. 55 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „12, 14 ir 15“ įrašyti skaičius ir žodį „13 ir 14“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai rekomendavus, suteikiami:
2. 55 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „12, 14 ir 15“ įrašyti skaičius ir žodį „13 ir 14“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“
7 straipsnis. 59 straipsnio 6 dalies pakeitimas
59 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „kol vaikui sueis treji metai“ įrašyti žodžius „Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo pateikimo dienos. Suteikus vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogoms karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.“
8 straipsnis. 60 straipsnio 1, 6 ir 9 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Premijų mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
2. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, karį atestavus puikiai, labai gerai ar gerai. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
9 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Karių aprūpinimas apranga, maistu, tarnybiniais butais ir kitomis gyvenamosiomis patalpomis
2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse. Aprūpinimo gyvenamąja patalpa kareivinėse tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
3. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).
4. Profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie yra perkelti iš vienos tarnybos vietovės į kitą ir toje vietovėje jie patys, jų sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jų dalies, gali būti laikinai, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius, apgyvendinti tarnybiniuose butuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Už gyvenimą tarnybiniuose butuose kariai nuomos mokesčio nemoka. Kariai privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.
5. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi teisės būti aprūpinti tarnybiniais butais arba kurių nėra galimybės tarnybos vietovėje apgyvendinti tarnybiniuose butuose ir kurie patys, jų sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) kario tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jų dalies, gali būti laikinai apgyvendinti gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) trukmę ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
6. Profesinės karo tarnybos kariams išlaidoms, susijusioms su gyvenamosios patalpos išlaikymu, kompensuoti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Butpinigiai kariams nemokami, jeigu jie yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba kai jiems atlyginamos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatytos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos.
7. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio ilgiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinti maistu.
8. Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, taip pat turinčius žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
10 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietovėje neturi gyvenamojo būsto ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu, krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems atlyginti kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidas.“
3. Papildyti 64 straipsnį nauja 6 dalimi:
11 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Karių sveikatos priežiūra
1. Sveikatinimo veikla, kurios mastą ir keliamus specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų:
1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;
2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje;
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
2. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.
3. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Kariuomenės padaliniuose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma tik neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sveikatinimo veikla, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas bei sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 651 straipsniu
Papildyti Įstatymą 651 straipsniu:
„651 straipsnis. Psichologų teikiamos paslaugos ir reintegracija kariams ir kitiems asmenims
1. Kariams, taip pat į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, šeimos nariams, atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos organizacinės psichologijos srityje, finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.
2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Reintegracijos tvarką nustato krašto apsaugos ministras, šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.“
13 straipsnis. 68 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas
1. 68 straipsnio 3 dalyje po žodžio „rezervo“ įrašyti žodžius „ir parengtojo rezervo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Tapusiam laikinai nedarbingam pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudžiamųjų pajamų kariui savanoriui ir kitam aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo kariui laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos pašalpa.“
2. Pakeisti 68 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas arba jo dalis. Mokamo vidutinio atlyginimo ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Antraisiais vaiko priežiūros metais profesinės karo tarnybos kariui mokant vidutinio jo atlyginimo dalies dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, jis neprivalo būti išleistas vaiko priežiūros atostogų.“
14 straipsnis. 71 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Civilinė krašto apsaugos tarnyba nustatyta tvarka atliekama krašto apsaugos sistemos institucijose, kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose arba užsienio valstybių institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir (ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, ir tarnybos specifikai ar atliekamoms funkcijoms būtini statutiniai santykiai.“
15 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 66 straipsnyje ir 68 straipsnio 4 dalyje. Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
2. Papildyti 72 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.“
16 straipsnis. 77 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) gali būti išmokamos iki vieno pareiginio atlyginimo dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) premijos už pavyzdingą tarnybą, įvertinus jų tarnybinę veiklą labai gerai ar gerai. Premijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
17 straipsnis. 772 straipsnio pakeitimas
772 straipsnyje vietoj skaičių ir žodžių „65 ir 67 straipsniuose“ įrašyti skaičių ir žodį „67 straipsnyje“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„772 straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos
Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos garantijos. Taikant šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytas garantijas, jame nustatyto dydžio kompensacijos apskaičiuojamos pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio tarnautojo darbo užmokestį.“
18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
19 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Asmenys, kuriems tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę naudotis šiais tarnybiniais butais (atskiromis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu jie tarnauja (dirba) krašto apsaugos sistemoje ar yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę. Aprūpinimo tarnybiniu butu (atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) laikotarpiu butpinigiai kariams nemokami.
2. Tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriuose gyvena asmenys, kurie atitinka socialiniam būstui gauti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus asmenis, kurie iš tarnybinių butų (atskirų tarnybinių gyvenamųjų patalpų) negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybių nuosavybėn perduodami kaip socialinis būstas užtikrinant minėtiems asmenims teisę teisės aktų nustatyta tvarka nuomotis savivaldybėms perduotas gyvenamąsias patalpas.
3. Tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos), kuriuose gyvena asmenys, kurie iš tarnybinių butų (atskirų gyvenamųjų patalpų) negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, perduodami šio straipsnio 4 dalyje numatytoms valstybės ir (ar) savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo (įstatymų), nustatančio (nustatančių) valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, įmones, įstaigas ar organizacijas, kurioms galėtų būti perduotos gyvenamosios patalpos, kurios suteiktos asmenims kaip tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) ir iš kurių šie asmenys negali būti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, bei reglamentuojančio (reglamentuojančių) šių asmenų teisės į gyvenamąsias patalpas užtikrinimą ir šių patalpų valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, projektą (projektus).