Lietuvos Respublikos VyriausybėS
n u t a r i m a s
Dėl IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2013 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI
2012 m. spalio 24 d. Nr. 1282
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881) 3 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1282
IŠVADA
DĖL Lietuvos Respublikos 2013 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI
1. Išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai aptariama Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) atitiktis 2012 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) rekomendacijai dėl Lietuvos 2012 m. nacionalinės reformų programos ir dėl Tarybos nuomonės dėl 2012–2015 m. Lietuvos konvergencijos programos Nr. 2012/C 219/16 (OL 2012 C219, p. 54) (toliau – Tarybos rekomendacija).
2. Tarybos rekomendacijoje nurodoma: „Padaryti planuotą pažangą siekiant laiku ištaisyti perviršinį deficitą. To siekiant, visiškai įvykdyti 2012 m. biudžetą ir užbaigti struktūrinį koregavimą, nurodytą Tarybos rekomendacijoje dėl perviršinio deficito procedūros. Po to nurodyti priemones, būtinas užtikrinti numatytos 2013 ir vėlesnių metų biudžeto strategijos įgyvendinimą, atliekant tinkamą struktūrinį koregavimą, kad būtų padaryta pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, įskaitant išlaidų kriterijaus laikymąsi, iki minimumo ribojant augimą skatinančių išlaidų mažinimą. Šiuo požiūriu peržiūrėti ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, kaip antai būsto ir aplinkos mokesčius, be kita ko, įvesti automobilių mokesčius, kartu gerinant mokestinių prievolių vykdymą. Stiprinti fiskalinę sistemą, visų pirma nustatant įgyvendinamas ir privalomas viršutines išlaidų ribas vidutinės trukmės biudžeto sistemoje.“
3. Dėl struktūrinio koregavimo siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo pabrėžtina, kad Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (Žin., 2007, Nr. 120-4881), kurioje apribojamas valdžios sektoriaus išlaidų rodiklių augimas. Šio įstatymo laikymasis užtikrina, kad 2013 ir vėlesniais metais bus įgyvendinama biudžeto strategija, atliekant tinkamą struktūrinį koregavimą, kad būtų padaryta pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo – 0,5 procento bendrojo vidaus produkto pertekliaus, kaip nustatyta Lietuvos konvergencijos 2012 metų programoje (Žin., 2012, Nr. 50-2453), įskaitant išlaidų kriterijaus laikymąsi, kiek įmanoma mažinti augimą ribojančias išlaidas.
4. Dėl galimybės padidinti mokesčius pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi galimybę padidinti mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius, kaip antai būsto ir aplinkos mokesčius, įskaitant automobilių mokesčius, nusprendė nesiūlyti įvesti juos nuo 2013 metų, nes 2012 metais yra Seimo rinkimai, o tokio pobūdžio sprendimai turi būti priimami sudarius naują Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir tvirtinant jos programą.
5. Vykdant rekomendaciją stiprinti fiskalinę sistemą, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) 3 straipsnis jau dabar įpareigoja Lietuvos Respublikos Seimą tvirtinti 3 metų nacionalinio biudžeto planuojamus rodiklius ir kartu nustatyti viršutines išlaidų ribas, kurių privalu laikytis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 717 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 1, 2, 3, 8, 10, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 30, 31, 32, 33, 35, 37 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo šeštuoju skirsniu ir priedu bei 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 2, 4, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2012, Nr. 70-3607) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 1, 2, 3, 8, 10, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 30, 31, 32, 33, 35, 37 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo šeštuoju skirsniu ir priedu bei 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, kuriame numato, kad tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte gali būti nukrypstama nuo Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų 3 biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių tik tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė raštu pateikia Lietuvos Respublikos Seimui paaiškinimą, kaip pokyčiuose atsispindi nauji ekonomikos politikos prioritetai. 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė pateiktiems įstatymų projektams.
6. Dėl fiskalinės sistemos stiprinimo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 1202 „Dėl Lietuvos Respublikos stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2012, Nr. 117-5929). Lietuvos Respublikos stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymo projekte ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų įstatymų projektuose siūloma nustatyti taisykles, pagal kurias turės būti vykdoma antiinfliacinė biudžeto politika, padedanti išlaikyti kainų stabilumą, paruošti ūkį ir finansus sunkmečio sušvelninimui. Sunkmečiu taptų įmanoma vykdyti visuminę paklausą ir užimtumą skatinančią biudžeto politiką arba bent jau neutraliąją biudžeto politiką, kartu išvengti skolos didėjimo. Sudarant ir vykdant biudžetą, piniginiai ištekliai būtų naudojami siekiant užtikrinti tvarų ilgalaikį ekonomikos augimą ir užimtumą, nuoseklų valstybės funkcijų finansavimą, nepriklausantį nuo ciklinių ūkio pokyčių, ir biudžetinės drausmės įgyvendinimą visame valdžios sektoriuje. Lietuvos Respublikos stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymo projekte numatyti įsipareigojimai dėl apdairios biudžeto politikos planavimo nuoseklumo leistų siekti finansų rinkų pasitikėjimo ir mažesnių skolos palūkanų.
7. Įstatymo, kurio projekto atitiktis Tarybos rekomendacijai aptariama šioje išvadoje, įgyvendinimas vertinamas kaip visų Tarybos rekomendacijų 2013 metams įgyvendinimas.