LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 19 D. NUTARIMO NR. 739 „DĖL VALSTYBINĖS LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS KOMISIJOS ĮSTEIGIMO IR JOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. gruodžio 9 d. Nr. 1552
Vilnius
1. Pakeisti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1875, Nr. 74-2597; 2002, Nr. 84-3655), ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).
2. Šiuo nutarimu patvirtintų Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų su Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo įgyvendinimu susijusios nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739
(Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d.
nutarimo Nr. 1552 redakcija)
VALSTYBINĖS LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuoja Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau vadinama – Priežiūros komisija) tikslus, uždavinius, funkcijas, teises, sudarymą, darbo organizavimą ir finansavimą.
2. Priežiūros komisijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Priežiūros komisija yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą ir sąskaitas banke.
3. Priežiūros komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 43-1495), Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3341), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322), kitais įstatymais ir teisės aktais, taip pat šiais nuostatais.
II. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS TIKSLAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS
4. Svarbiausieji Priežiūros komisijos tikslai yra:
4.1. teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti azartinių lošimų (toliau vadinama – lošimai) veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsauga;
5. Priežiūros komisija atlieka šias funkcijas:
5.1. nagrinėja dokumentus, kurių reikia licencijoms organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas išduoti;
5.2. nagrinėja dokumentus, kurių reikia leidimams atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino) išduoti;
5.3. išduoda ir patikslina licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas, sustabdo ir panaikina jų galiojimą;
5.4. išduoda, papildo ir pakeičia leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), panaikina jų galiojimą;
5.5. kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų;
5.6. rengia lošimų ir loterijų organizavimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
5.8. priima sprendimus dėl užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduotų lošimų įrenginių sertifikatų pripažinimo;
5.12. nustato asmenų, laimėjusių didžiosiose ir mažosiose loterijose, tapatybės nustatymo, informacijos apie šiuos asmenis ir su jais susijusių dokumentų saugojimo, teikimo ir sunaikinimo tvarką;
5.13. nustato loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašų, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, saugojimo ir sunaikinimo tvarką;
6. Priežiūros komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
6.2. tikrinti, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir lošimo reglamento lošimų organizavimo vietose, taip pat didžiųjų loterijų taisyklių jų organizavimo ir bilietų platinimo vietose;
6.3. tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą ir didžiųjų loterijų organizatorių finansinę veiklą, susijusią su loterijų organizavimu;
6.4. reikalauti, kad lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą;
6.5. nustatyti lošimus organizuojančių bendrovių Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimams išmokėti, investavimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose tvarką;
6.10. nustatyti asmenų, kasoje keičiančių grynuosius pinigus į žetonus, kurių vertė didesnė kaip 5000 litų, tapatybės nustatymo tvarką;
6.11. nustatyti, kokios rūšies lošimui priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies lošimui nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių lošimams nustatytus požymius, taip pat nustatyti, kokios rūšies loterijai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies loterijai nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių loterijoms nustatytus požymius;
6.12. nustatyti finansinių ataskaitų, kurias turi teikti lošimus organizuojanti bendrovė, didžiųjų ir mažųjų loterijų organizatoriai, formas ir pildymo tvarką;
6.13. nustatyti Priežiūros komisijos narių ir Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojų, vykdančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimo priežiūrą ir kontrolę, lošimo kontrolės vykdymo metu tvarką;
III. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS SUDARYMAS
7. Priežiūros komisija yra pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą sudaryta 6 asmenų nuolatinė komisija, kurios pirmininkas, pavaduotojas ir nariai yra valstybės pareigūnai. Po 2 Priežiūros komisijos narius 5 metams skiria ir iš jos atleidžia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Tas pats asmuo Priežiūros komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.
8. Priežiūros komisijos pirmininką 5 metams komisijos nariai išsirenka iš savo tarpo. Priežiūros komisijos pirmininkas vieną Priežiūros komisijos narį skiria pirmininko pavaduotoju ir vieną – Priežiūros komisijos sekretoriumi.
9. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Priežiūros komisijos nariai pareigas eina, iki paskiriami nauji nariai.
10. Priežiūros komisijos narys gali būti atleistas prieš terminą, kai:
10.3. nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių arba yra medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvada, kad jis negali eiti pareigų;
10.4. įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nuteisiama už sunkų ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai;
11. Į atleistų prieš terminą Priežiūros komisijos narių pareigas Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Ministras Pirmininkas skiria kitus asmenis naujai 5 metų kadencijai.
12. Priežiūros komisijos nariais gali būti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Priežiūros komisijos nariais, administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais negali būti asmenys, dėl kurių pačių ar jų artimų giminaičių ir šeimos narių atliekamas operatyvinis tyrimas dėl neteisėto lošimo namų (kazino) laikymo ar lošimų organizavimo arba priklausymo nusikalstamam susivienijimui, taip pat asmenys, turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus ar nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai.
13. Priežiūros komisijos narys pareigas gali eiti tik Priežiūros komisijoje, taip pat dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą.
14. Priežiūros komisijos nariai skatinami, atsako, jiems teikiamos socialinės ir kitos garantijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Priežiūros komisijos nariams už darbą mokama Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2271) nustatyta tvarka.
IV. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
15. Priežiūros komisijos darbą organizuoja Priežiūros komisijos pirmininkas Priežiūros komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka, o kai jo nėra – Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas.
16. Priežiūros komisijos pirmininkas:
16.1. teikia Priežiūros komisijos veiklos ataskaitas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (ataskaita turi būti pateikta ne vėliau kaip per mėnesį nuo kalendorinių metų pabaigos);
16.2. paskirsto pavedimus Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, užtikrina, kad jie būtų laiku įvykdyti;
16.3. užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami Priežiūros komisijos posėdžiai, tvirtina Priežiūros komisijos posėdžio darbotvarkę;
16.4. priima ir atleidžia Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, nustato Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams darbo užmokestį, skatina juos ar skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas;
16.8. atstovauja Priežiūros komisijai valdžios ir valdymo institucijose, įstaigose ir su azartinių lošimų ir loterijų verslu susijusiose organizacijose, taip pat užsienyje, palaikydamas ryšius su visuomene;
17. Priežiūros komisijos pirmininkas, vykdydamas šių Nuostatų 16.1, 16.5, 16.6 ir 22 punktuose nustatytas funkcijas, sprendimus priima suderinęs su Priežiūros komisija.
18. Kiekvienas Priežiūros komisijos narys prižiūri jam pavestą Priežiūros komisijos veiklos sritį Priežiūros komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka ir dalyvauja svarstant ir priimant sprendimus visais Priežiūros komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.
19. Priežiūros komisija dirba pagal jos patvirtintą Priežiūros komisijos darbo reglamentą. Priežiūros komisijos posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Priežiūros komisijos pirmininkas, o jo nesant – Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas arba kitas Priežiūros komisijos pirmininko įgaliotas komisijos narys. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 Priežiūros komisijos nariai (įskaitant posėdžio pirmininką). Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 1/2 posėdyje dalyvavusių Priežiūros komisijos narių. Priežiūros komisijos nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Jeigu narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Priežiūros komisijos posėdžio sprendimai priimami vardiniu balsavimu. Priežiūros komisijos narys, negalintis atvykti į posėdį, nuomonę sprendžiamu klausimu, su kuriuo yra susipažinęs, gali pareikšti raštu.
20. Priežiūros komisija sprendimus visais jos kompetencijai priskirtais klausimais priima posėdžiuose. Priežiūros komisijos posėdžio sprendimai įforminami nutarimu. Nutarimu gali būti neįformintas svarstomas klausimas tik tuo atveju, kai medžiaga tik informacinė ir nereikalinga komisijos sprendimo. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokole nurodoma:
21. Protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas, Priežiūros komisijos sekretorius ir posėdžio sekretorius. Kiti Priežiūros komisijos nariai protokolą vizuoja.
22. Priežiūros komisijos funkcijoms atlikti sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija. Jos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas lėšų, patvirtintų darbo užmokesčiui, tvirtina Priežiūros komisijos pirmininkas.
V. LĖŠŲ ŠALTINIAI IR FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ