LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

 

DĖL KREDITO ĮSTAIGOMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI

 

2008 m. gegužės 15 d. Nr. 82

Vilnius

 

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Kredito įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 183 „Dėl kredito įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui“ (Žin., 2004, Nr. 174-6479).

 

 

 

VALDYBOS PIRMININKAS                                                    REINOLDIJUS ŠARKINAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos 2008 m. gegužės 15 d.

nutarimu Nr. 82

 

KREDITO ĮSTAIGOMS SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie nurodymai skirti bankams ir kitoms kredito įstaigoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją, bei Lietuvos Respublikoje veikiantiems užsienio bankų filialams (toliau – kredito įstaigos).

2. Kredito įstaigoms skirtų nurodymų paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo tvarką.

3. Šiame dokumente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335).

 

II. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS PINIGŲ PLOVIMO IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONES IR ATSAKOMYBĖS UŽ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMĄ KLAUSIMUS

 

4. Su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija susijusius klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja:

4.1. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas);

4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, apibrėžiantys:

4.2.1. kriterijus, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais;

4.2.2. įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) tvarką;

4.2.3. kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo tvarkymo taisykles ir kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiamos didelės nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos;

4.2.4. kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką;

4.2.5. supaprastinto kliento tapatybės nustatymo tvarką bei kriterijus, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę;

4.2.6. sustiprinto kliento tapatybės nustatymo tvarką ir kriterijus, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė;

4.3. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 54-1832) (55 straipsnis);

4.4. 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006 L 345, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006);

4.5. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (216, 250 ir 2501 straipsniai), nustatantis baudžiamąją atsakomybę už pinigų plovimą, teroro aktų kurstymą, vykdymą ir teroristų finansavimą. Už šias veikas atsako fiziniai ir juridiniai asmenys;

4.6. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1) (17214, 224 ir 2591 straipsniai), nustatantis administracinę atsakomybę už pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teisės pažeidimų protokolus surašančius pareigūnus ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančias institucijas.

 

III. RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTAS METODAS

 

5. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai vertinti kredito įstaigoje turi būti įdiegtas rizikos vertinimu pagrįstas metodas. Rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimas leidžia kredito įstaigai veiksmingai valdyti patiriamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, ypatingą dėmesį skiriant padidintos rizikos sritims.

6. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant tokias rizikos rūšis:

6.1. kliento rizika;

6.2. produktų ir (ar) paslaugų rizika;

6.3. šalies ir (ar) geografinio regiono rizika.

7. Kredito įstaiga, atsižvelgdama į savo veiklos mastą ir pobūdį, papildomai gali išskirti ir kitas rizikos rūšis.

8. Kredito įstaigos rizikos, susijusios su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, valdymas turi būti neatskiriama bendros kredito įstaigos rizikos valdymo sistemos dalis. Įvertinus šiame dokumente pateiktas nuostatas ir atsižvelgus į banko veiklos mastą ir pobūdį, kredito įstaigoje turi būti įdiegtos procedūros ir sistemos, skirtos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, ir veiksmingos šios rizikos mažinimo priemonės.

 

IV. DERAMAS KLIENTŲ TIKRINIMAS

 

9. Kredito įstaigos privalo imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti bei patikrinti tapatybę:

9.1. kliento (fizinio arba juridinio asmens), kuris atlieka įvairias pinigines operacijas arba sudaro sandorius;

9.2. naudos gavėjo (fizinio asmens, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinio asmens, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla), kurio naudai atliekamos įvairios piniginės operacijos arba sudaromi sandoriai.

10. Kredito įstaigos privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę šiais atvejais:

10.1. prieš pradedant dalykinius santykius, t. y. prieš sudarant banko sąskaitos ar banko indėlio sutartis, teikiant vertybių saugojimo paslaugas, sudarant kitokias sutartis su klientu;

10.2. prieš atliekant vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarant sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;

10.3. prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

10.4. vykdant arba priimant pinigų pervedimus Reglamente (EB) Nr. 1781/2006 nustatytais atvejais;

10.5. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ar naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;

10.6. visais kitais atvejais, kai kyla įtarimas, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, nepaisant piniginės operacijos sumos ar kitų išimčių.

11. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nežinoma, kredito įstaigos turi nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento ir naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.

12. Kredito įstaigoms draudžiama:

12.1. atlikti šių nurodymų 10–11 punktuose nurodytas operacijas, jeigu klientas šių nurodymų nustatytais atvejais:

12.1.1. nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę;

12.1.2. pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi ir kredito įstaigai tapo apie tai žinoma;

12.1.3. vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti;

12.1.4. slepia naudos gavėjo tapatybę;

12.1.5. vengia pateikti arba nepateikia informacijos, reikalingos naudos gavėjo tapatybei nustatyti, ar pateiktų duomenų tam neužtenka;

12.2. išduoti anonimines indėlininkų knygeles, atidaryti anonimines sąskaitas arba sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.

13. Kredito įstaigos savo vidaus dokumentuose privalo nustatyti, kad tikrinant ir nustatant kliento bei naudos gavėjo tapatybę:

13.1. iš kliento turi būti gauta informacija apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį;

13.2. iš kliento turi būti gauti Vyriausybės nurodyti jo tapatybę liudijantys dokumentai, kuriuose būtų Vyriausybės nustatyti duomenys apie klientą ir naudos gavėją;

13.3. turi būti remiamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio: oficialiais dokumentais, kuriuose yra asmens fotografija ir/ar atitinkamas registracijos numeris ir kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, juridinio asmens registracijos pažymėjimas, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.), kuriuose būtų nurodyti kliento vardas, pavardė, asmens kodas ar kita unikali skaitmenų seka, skirta asmeniui identifikuoti, asmens nuotrauka ir (ar) parašas ir pan. (fiziniams asmenims) ar pavadinimas, adresas, kodas, registracijos pažymėjimo numeris, PVM mokėtojo kodas ir pan. (juridiniams asmenims); viešai prieinama informacija ir duomenų bazėmis; kitų kredito įstaigų rekomendacijomis ir kt.;

13.4. kai piniginė operacija atliekama ar sandoris sudaromas per atstovą, turi būti nustatyti reikalaujami duomenys ir apie atstovaujamąjį, ir apie atstovą;

13.5. turi būti gauta tokia informacija, kad kredito įstaigos suprastų, kokia yra kliento (juridinio asmens) valdymo struktūra, koks verslo pobūdis;

13.6. turi būti nuolat dokumentuojama informacija (popieriniu arba elektroniniu formatu), gauta nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę, analizuojant kliento veiklą.

14. Kredito įstaigos visada privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų kredito įstaigų turimas žinias apie klientą, jo verslą (jo rūšis, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.) ir rizikos pobūdį, prireikus (pvz., jei juridinis piniginės operacijos pagrindas neaiškus, jei piniginė operacija neparodo kliento finansinės padėties) – žinias apie lėšų šaltinį.

15. Kredito įstaigos turi užtikrinti, kad atliekant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos vertinimą būtų vadovaujamasi naujausia ir tikslia informacija. Kredito įstaigos privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti duomenis apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Ši nuostata taikoma ne tik naujiems, bet ir jau esamiems kredito įstaigų klientams.

16. Kredito įstaigoms draudžiama vykdyti pinigines operacijas per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai negali įvykdyti šių nurodymų 10–15 punktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tikrinimu. Apie tai būtina nedelsiant informuoti FNTT.

17. Šių nurodymų 9, 10.1, 10.2, 10.5, 13–15 punktų nuostatos netaikomos, kai kredito įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.

18. Įstatyme nurodyti du kliento tapatybės nustatymo būdai, kurie taikomi atsižvelgus į rizikos vertinimu pagrįstą metodą:

18.1. supaprastintas kliento tapatybės nustatymas;

18.2. sustiprintas kliento tapatybės nustatymas.

19. Kredito įstaigos, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta supaprastinto kliento tapatybės nustatymo tvarka ir kriterijais, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmę, gali atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą:

19.1. bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi Europos Bendrijos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;

19.2. bendrųjų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti teisines paslaugas teikiantys asmenys iš Europos Sąjungos valstybių narių arba iš trečiųjų valstybių, naudos gavėjams, jeigu jiems yra taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie kompetentingų institucijų yra prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, jei finansų įstaigų, kurios turi tokias bendras sąskaitas, prašymu pateikiama informacija apie naudos gavėjo tapatybę;

19.3. elektroninių pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia laikmenose saugoma suma neviršija 150 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ar didesnę sumą;

19.4. klientui, jei klientas yra kredito ar finansų įstaiga, kuriai taikomas Įstatymas, arba kredito ar finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi;

19.5. mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę keliančiam klientui.

20. Kredito įstaigoms draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.

21. Kredito įstaigos, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta sustiprinto kliento tapatybės nustatymo tvarka ir kriterijais, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, privalo atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą:

21.1. kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas tiesiogiai nedalyvauja nustatant jo tapatybę;

21.2. kai vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su trečiųjų valstybių kredito įstaigomis;

21.3. kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis;

21.4. kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė.

22. Kredito įstaigos, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas tiesiogiai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:

22.1. kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją;

22.2. panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo;

22.3. užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą kredito įstaigoje.

23. Kredito įstaigos, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su trečiųjų valstybių kredito įstaigomis, privalo:

23.1. surinkti pakankamai informacijos apie lėšas gaunančią kredito įstaigą, kad būtų galima gerai suprasti, koks jos verslo pobūdis, ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti, kokia šios įstaigos reputacija ir priežiūros kokybė;

23.2. įvertinti lėšas gaunančios kredito įstaigos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;

23.3. prieš naujų korespondentinės bankininkystės santykių užmezgimą gauti įgalioto vadovo pritarimą;

23.4. pagrįsti dokumentais atitinkamus kiekvienos kredito įstaigos įsipareigojimus;

23.5. įsitikinti, kad lėšas gaunanti kredito įstaiga patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko tęstinį kliento tapatybės nustatymą ir kad tokia įstaiga įstaigos korespondentės prašymu gali pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti;

23.6. vykdyti nuolatinę dalykinių santykių su kredito įstaigomis korespondentėmis stebėseną.

24. Kredito įstaigos, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, privalo:

24.1. gauti įgalioto vadovo pritarimą, kad būtų užmegzti dalykiniai santykiai su tokiais klientais;

24.2. imtis atitinkamų priemonių, kad būtų nustatytas turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltinis;

24.3. vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.

25. Jei bent vienus metus asmuo nustoja eiti svarbias viešąsias pareigas, kredito įstaigos, įvertinusios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Kredito įstaigos privalo sukurti vidaus procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.

26. Kredito įstaigoms draudžiama pradėti ir tęsti korespondentinės bankininkystės ar kitokius santykius su fiktyviais bankais (tokių bankų požymiai nurodyti tinklalapyje http://www.bis.org/publ/bcbs95.pdf). Kredito įstaigos taip pat neturi užmegzti korespondentinės bankininkystės ar kitokių santykių su kitų valstybių bankais, kurie suteikia galimybę naudotis savo sąskaitomis fiktyviems bankams.

27. Kredito įstaigos privalo:

27.1. skirstyti klientus į rizikos grupes pagal savo vidaus dokumentuose nustatytus klientų priskyrimo rizikos grupėms kriterijus ir procedūras. Klientai gali būti skirstomi į kelias rizikos grupes, atsižvelgiant į įvairius kriterijus, pvz., registracijos šalį, vykdomos veiklos rūšį, atliekamų piniginių operacijų mastą ir kt. Be to, kredito įstaigos savo vidaus dokumentuose turi nustatyti informacijos apie padidintos rizikos klientų atliekamas pinigines operacijas, kaupimo ir saugojimo procedūras ir tokių klientų „portreto“ sukūrimo principus. Kaupiama informacija apie klientą galėtų apimti: iš kur į kliento sąskaitą pervedamos lėšos, kur lėšas perveda pats klientas, kaip dažnai atliekamos konkrečios operacijos, kokia valiuta atliekamos konkrečios operacijos, kokias operacijas klientas atlieka dažniausiai ir panaši informacija, kuri padėtų sukurti kliento „portretą“. Kliento „portretas“ turėtų būti kuriamas siekiant nustatyti konkrečiam klientui būdingas operacijas. Išsamus kliento „portreto“ sukūrimas yra vienas iš pagrindinių elementų, užtikrinančių veiksmingą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos valdymą;

27.2. atkreipti ypatingą dėmesį į:

27.2.1. tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, ir ypač į visas sudėtingas ar neįprastai dideles pinigines operacijas ir sandorius bei visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais, įskaitant ir finansų įstaigas iš trečiųjų valstybių, kuriose pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės netaikomos, nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais ir saugomi 10 metų;

27.2.2. pinigines operacijas ir sandorius, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę, taip pat dalykinius santykius ar sandorius su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatytajam tiesiogiai dalyvaujant;

27.2.3. tai, ar kredito įstaigos klientas neįtrauktas į konsoliduotą asmenų, jų grupių bei įmonių ir įstaigų, kurioms taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, sąrašą (atnaujinamas konsoliduotas sąrašas skelbiamas oficialiame Europos Komisijos tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/external_relations/cfsp/sanctions/list/consol-list.htm);

27.2.4. mokėtojo paslaugų teikėjus, kurie reguliariai nepateikia būtinos informacijos apie mokėtoją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1781/2006; kredito įstaigos turi kaupti ir analizuoti informaciją apie tokius mokėtojo paslaugų teikėjus.

27.2.5. pinigines operacijas, kurias atlieka:

27.2.5.1. asmenys be pilietybės ir užsieniečiai, taip pat į jų pateikiamus tapatybę liudijančius dokumentus;

27.2.5.2. asmeninės (privačios) bankininkystės paslaugomis besinaudojantys klientai;

27.2.5.3. patikos paslaugas teikiančios bendrovės ir kiti panašios teisinės struktūros juridiniai asmenys;

27.2.5.4. bendrovės, kurias valdo formalūs akcininkai ir (ar) kurių akcijos yra pareikštinės ir pan.;

27.3. prireikus nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pinigus panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

28. Įstatymas leidžia kredito įstaigoms:

28.1. nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę jiems tiesiogiai nedalyvaujant;

28.2. naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją nustatant kliento ar naudos gavėjo tapatybę.

29. Kredito įstaigos gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodamos informaciją apie klientą ar naudos gavėją iš finansų įstaigų arba jų atstovybių užsienyje, kai jos atitinka Įstatymo trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus. Kredito įstaigoms rekomenduojama šią nuostatą taikyti tik tada, kai neįmanoma kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatyti kitais būdais.

30. Kai Lietuvos Respublikoje registruota kredito įstaiga veikia kaip trečioji šalis ir atitinka Įstatymo nustatytus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, jai leidžiama iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

31. Kredito įstaigos turi imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, jog trečiosios šalys nedelsdamos pateiks prašančiajai kredito įstaigai:

31.1. visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant Įstatyme nustatytus reikalavimus;

31.2. dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju.

32. Kredito įstaigoms draudžiama naudotis trečiųjų šalių iš trečiosios valstybės informacija apie klientą ar naudos gavėją, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.

33. Šių nurodymų 28–32 punktų nuostatos netaikomas užsakomųjų paslaugų, tarpininkavimo ir atstovavimo santykiams, kai pagal sutartį užsakomųjų paslaugų teikėjas, tarpininkas ar atstovas laikytinas kredito įstaigos dalimi.

34. Atsakomybė už šiuose nurodymuose nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų įvykdymą tenka trečiosios šalies informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms kredito įstaigoms.

35. Jeigu klientas vengia arba atsisako kredito įstaigos prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis, kredito įstaigos gali nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu ir apie tai informuoti FNTT.

 

V. ĮTARTINŲ IR NEĮPRASTŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ NUSTATYMAS, SUSTABDYMAS IR FNTT INFORMAVIMAS

 

36. Kredito įstaigos privalo pranešti FNTT apie:

36.1. kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius;

36.2. kliento vienkartines operacijas su grynaisiais pinigais arba kelias tarpusavyje susijusias operacijas su grynaisiais pinigais, jeigu suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

37. Kredito įstaigos taip pat nedelsdamos privalo informuoti FNTT, jeigu žino, įtaria ar turi pakankamai pagrindo įtarti, kad atliekamas, buvo atliktas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas ar mėginta jį atlikti.

38. Šių nurodymų 36.1 punkte minimos piniginės operacijos ir sandoriai nustatomi remiantis:

38.1. Vyriausybės nustatytais kriterijais, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais;

38.2. kredito įstaigos nustatytais ir su FNTT suderintais kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginiais požymiais;

38.3. kredito įstaigos vykdoma nuolatine kliento dalykinių santykių stebėsena, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šių nurodymų 14 punkte.

39. Apie šių nurodymų 36.1 punkte minimas kliento pinigines operacijas FNTT informuojama neatsižvelgiant į piniginės operacijos dydį. Svarbiausi kriterijai yra piniginės operacijos įtartinumas arba neįprastumas. Kredito įstaiga privalo nustatyti, ar piniginė operacija atitinka bent vieną iš Vyriausybės nutarime nustatytų kriterijų ir (ar) kredito įstaigos nustatytus kriterijų sąlyginius požymius.

40. Kredito įstaigos turi teisę informuoti FNTT apie pinigines operacijas, kurios neatitinka nė vieno nustatyto kriterijaus, arba jei kredito įstaigos darbuotojui kilo įtarimas dėl piniginės operacijos. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz., klientas atlieka jo veiklai nebūdingas pinigines operacijas, pateikia neteisingus duomenis apie save ar piniginę operaciją ir t. t. Kredito įstaigos darbuotojai turi gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie piniginės operacijos pagrindą ir tikslus bei privalo apie tai pateikti savo išvadas raštu.

41. Kredito įstaiga neprivalo išsiaiškinti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėtis. Kredito įstaiga, esant žinių ar įtarimui, kad piniginė operacija yra įtartina ar neįprasta, turi pranešti apie tokią piniginę operaciją FNTT.

42. Kredito įstaigos pačios apibrėžia piniginių operacijų įtartinumo sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas su kredito įstaiga, kada laikoma, kad neįprastai padidėja kliento atsiskaitymas grynaisiais pinigais, kad klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius be aiškaus ekonominio pagrindo ir pan. Sąlyginiai požymiai turi būti suderinti su FNTT ir patvirtinti, kad informuojant jie būtų vienodai suprantami.

43. Nustačius, kad klientas atliko arba atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kredito įstaiga privalo Vyriausybės nustatyta tvarka:

43.1. tą piniginę operaciją ar sandorį sustabdyti;

43.2. informaciją apie kliento tapatybę ir piniginę operaciją ar sandorį pranešti FNTT nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo jos atlikimo arba sustabdymo momento, nepaisant piniginės operacijos ar sandorio sumos.

44. Kredito įstaigos privalo ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms sustabdyti pinigines operacijas ir sandorius šiais atvejais:

44.1. nustačiusios, kad klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį;

44.2. gavusios iš FNTT rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius. Šiuo atveju kredito įstaigos privalo pateikti FNTT prašomą informaciją per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.

45. Kredito įstaigos privalo atnaujinti sustabdytas pinigines operacijas ar sandorius, jeigu per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo FNTT arba FNTT nurodymo kredito įstaigai gavimo dienos neįpareigojo kredito įstaigos vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

46. Kredito įstaiga, gavusi iš FNTT raštišką nurodymą nestabdyti kliento atliekamų įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų ar sandorių, privalo nuo jame nurodyto momento nestabdyti šių operacijų ar sandorių, jeigu piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.

47. Apie šių nurodymų 36.2 punkte minimas kliento pinigines operacijas kredito įstaiga privalo pranešti FNTT, vadovaudamasi vieninteliu kriterijumi – piniginės operacijos dydžiu. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas tik į piniginės operacijos dydį, t. y. FNTT privaloma pranešti apie visas operacijas su grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

48. Nustačiusi, kad operacija su grynaisiais pinigais viršija įstatyme numatytą pinigų sumą, kredito įstaiga privalo:

48.1. nustatyti kliento tapatybę;

48.2. kliento, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją su grynaisiais pinigais pranešti FNTT.

49. Tokia informacija FNTT privalo būti pranešta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su grynaisiais pinigais atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. FNTT pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.

50. Įstatyme nurodytą informaciją kredito įstaigos perduoda FNTT elektroniniu paštu, kompiuterinėse laikmenose arba kitu su ja suderintu būdu. Kredito įstaiga su FNTT turi tarpusavyje suderinti, kam konkrečiai informacija bus teikiama: centrinei būstinei ar ir vietiniams padaliniams. Nustačius, kad FNTT pateiktame pranešime trūksta duomenų, jie yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytos formos, kredito įstaiga privalo pašalinti trūkumus ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją FNTT.

51. Įstatymas numato išimtis, kada kredito įstaiga neprivalo informuoti FNTT apie klientų pinigines operacijas.

52. Kredito įstaiga neprivalo pranešti FNTT informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas su grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir apie kliento kelias operacijas su grynaisiais pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:

52.1. kredito įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;

52.2. mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;

52.3. Kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.

53. Šių nurodymų 52.3 punkte minimu atveju kredito įstaiga gali FNTT neteikti informacijos, tačiau privalo pranešti tokio kliento tapatybę liudijančius duomenis, informaciją apie kliento nuolatinę veiklą ir paskutinių metų faktines pinigų įplaukas ar išmokas bei nurodyti, nuo kada bus taikoma išimtis. Jeigu kredito įstaigos klientas nebeatitinka nustatytų kriterijų, kredito įstaiga privalo pranešti apie tai FNTT ir teikti jai įstatyme nurodytą informaciją apie to kliento pinigines operacijas. Kredito įstaigos savo vidaus procedūrose turėtų apibrėžti, kokius dokumentus klientas privalo pateikti, kad įrodytų, jog klientas atlieka dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas, ir reikalauti, kad klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus.

54. Kredito įstaiga privalo Įstatyme nurodytus kliento tapatybę nustatančius duomenis ir informaciją apie pinigines operacijas pateikti FNTT, jeigu kredito įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:

54.1. teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;

54.2. loterijų, azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu;

54.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

54.4. prekyba transporto priemonėmis;

54.5. prekyba nekilnojamuoju turtu;

54.6. audito veikla;

54.7. asmens sveikatos priežiūra;

54.8. aukcionų organizavimu ir vykdymu;

54.9. turizmo ar kelionių organizavimu;

54.10. didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;

54.11. prekyba naftos produktais;

54.12. farmacine veikla.

55. Šių nurodymų 54.1–54.12 punktuose išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančioms įmonėms netaikoma šių nurodymų 52.3 punkte numatyta išimtis, t. y. kredito įstaigos privalo FNTT pateikti Įstatyme nurodytą informaciją, net jei išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančios įmonės atlieka dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra įmonės veiklos rūšis.

 

VI. INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

 

56. Kredito įstaigos privalo tvarkyti šiuos registracijos žurnalus:

56.1. šių nurodymų 10.2–10.4 punktuose nustatytų piniginių operacijų, išskyrus atvejus, kai kredito įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;

56.2. įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių;

56.3. klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šių nurodymų 35 punkte nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis.

Šiame punkte išvardytų registracijos žurnalų informaciją kredito įstaigos tvarko kompiuteriniu būdu savo informacinėse sistemose pagal su FNTT suderintus reikalavimus.

57. Šių registracijos žurnalų tvarkymo taisykles, reglamentuojančias registracijos žurnalų tvarkytojų pareigas, registruojamus duomenis, informacijos teikimo FNTT ir registracijos žurnalų tvarkymo tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

58. Kredito įstaigos privalo saugoti:

58.1. registracijos žurnalų duomenis – 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;

58.2. kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas – 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;

58.3. piniginę operaciją ar sandorį patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, – 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

59. Kredito įstaigos privalo užtikrinti, kad:

59.1. šių nurodymų 58.3 punkte minimi dokumentai ir informacija būtų saugomi, nepaisant to, ar:

59.1.1. piniginės operacijos ar sandoriai yra vietiniai ar tarptautiniai;

59.1.2. dalykiniai santykiai su klientu tęsiasi ar yra pasibaigę;

59.2. šių nurodymų 58.3 punkte minimi dokumentai būtų saugomi taip, kad būtų įmanoma:

59.2.1. atkurti konkrečias pinigines operacijas ar sandorius;

59.2.2. juos panaudoti kaip įrodymus tiriant nusikalstamą veiką;

59.3. šių nurodymų 58 punkte minimi dokumentai ir informacija prireikus būtų laiku pateikiama FNTT ar kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms.

 

VII. KREDITO ĮSTAIGOS VIDAUS TVARKA ĮGYVENDINANT PINIGŲ PLOVIMO IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONES

 

60. Kredito įstaiga turi parengti vidaus procedūras, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka kredito įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat turi nustatyti, suderinusi su FNTT, šių nurodymų 56 punkte nurodytų registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką, nustatyti vidaus tvarką, kuri reglamentuotų klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą.

61. Kredito įstaigos privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT, šiuose nurodymuose nurodytos informacijos saugojimu, rizikos vertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams bei sumažintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Kredito įstaigos privalo užtikrinti, kad kredito įstaigų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Įstatyme, šiuose nurodymuose ir kituose teisės aktuose. Be to, kredito įstaigos turi nustatyti priemones, kurios leistų užkirsti kelią panaudoti technologinius pasiekimus pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, t. y. užtikrinti, kad kredito įstaigoms naudojant naujas technologijas (internetinė bankininkystė, telefoninė bankininkystė, elektroniniai pinigai, bankomatai ir panašūs atvejai, kai piniginės operacijos atliekamos nedalyvaujant klientui (ar kredito įstaigos atstovui) tiesiogiai), būtų tinkamai įgyvendinami šiuose nurodymuose nustatyti deramo klientų tapatybės tikrinimo ir kiti reikalavimai.

62. Kredito įstaigos turi paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą kredito įstaigoje ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat paskirti darbuotojus, atsakingus už šių nurodymų 56 punkte nurodytų registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Šias funkcijas gali vykdyti vienas ar keli kredito įstaigos darbuotojai. Apie tokių darbuotojų paskyrimą kredito įstaiga privalo raštu pranešti FNTT. Kredito įstaigos privalo užtikrinti, kad minėti darbuotojai turėtų galimybę gauti visą savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, įskaitant priėjimą prie informacijos, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, piniginėmis operacijomis ir sandoriais, ir kitos informacijos. Kredito įstaigos darbuotojai, nustatę, kad piniginė operacija gali būti įtartina ar neįprasta, pastebėję pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, apie tai turi pranešti minėtam atsakingam darbuotojui, kuris registruos informaciją apie klientą ir jo atliekamas pinigines operacijas, dar kartą patikrins piniginę operaciją ir su ja susijusią informaciją ir prireikus perduos informaciją FNTT tarpusavyje suderinta tvarka ir forma.

63. Kredito įstaigos savo vidaus dokumentuose privalo nustatyti, kad šių nurodymų 62 punkte nurodyti kredito įstaigos darbuotojai nuolat (ne rečiau kaip vieną kartą per metus) atsiskaitytų kredito įstaigos vadovams apie jiems pavestų funkcijų, susijusių su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija kredito įstaigoje, vykdymą.

64. Kredito įstaigos privalo užtikrinti, kad trečiosiose valstybėse esantys jų padaliniai ir dukterinės įmonės, kuriose turi daugumą akcijų, savo veikloje laikytųsi šių nurodymų keliamų reikalavimų. Kredito įstaigos privalo ypač daug dėmesio skirti savo padaliniams ir dukterinėms įmonėms, kuriose turi daugumą akcijų, veikiančioms trečiosiose valstybėse, kurios netaiko ar netinkamai taiko FATF rekomendacijas. Kai skiriasi Lietuvos Respublikos ir trečiosios valstybės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kredito įstaigų padaliniai ar dukterinės įmonės, kuriose kredito įstaiga turi daugumą akcijų, privalo taikyti griežtesnes teisės aktų nuostatas, kiek tai leidžia trečiosios valstybės teisės aktai. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, kredito įstaigos nedelsdamos privalo informuoti apie tai FNTT ir suderinusios su ja imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.

65. Kredito įstaigos privalo įdiegti vidaus sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl šiuose nurodymuose nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų (jei šie nurodymai tam tikrais atvejais nustato trumpesnius šiuose nurodymuose nurodytos informacijos pateikimo FNTT terminus – tokia informacija turi būti pateikta per trumpesnius terminus).

66. Kredito įstaigų vadovai, užtikrindami veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, privalo:

66.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;

66.2. imtis priemonių, kad kredito įstaigų darbuotojai dalyvautų mokymuose (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.) pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais;

66.3. užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo procedūros atitiktų kredito įstaigos veiklos mastą ir pobūdį;

66.4. užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės būtų tinkamai integruotos į kredito įstaigos vidaus kontrolės sistemą (įskaitant priimamų į darbą asmenų patikrinimą, vidaus kontrolės sistemos veiklos auditą);

66.5. siekti naudoti kredito įstaigos veikloje naujas saugias piniginių operacijų atlikimo sistemas, kurios ribotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo galimybes per kredito įstaigas;

66.6. užtikrinti veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymą grupės, kurioje kredito įstaiga yra patronuojanti įmonė, mastu.

67. Kredito įstaigų darbuotojams rekomenduojama:

67.1. keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio kredito įstaigomis ir institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija;

67.2. sekti informaciją Lietuvos ir užsienio spaudos leidiniuose bei kituose prieinamuose šaltiniuose (pvz., internete ir pan.), kuriuose rašoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais;

67.3. susipažinti su FNTT, kitų valstybės institucijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, parengtais nurodymais, skirtais finansų įstaigoms ar kitiems subjektams, ir pasinaudoti jose išdėstyta informacija savo veikloje;

67.4. susipažinti su FATF ir kitų tarptautinių institucijų ar organizacijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, parengtais nurodymais, instrukcijomis, rekomendacijomis ir kitais dokumentais bei pasinaudoti jų nuostatomis ar juose išdėstyta informacija savo veikloje.

 

VIII. INFORMACIJOS APSAUGA IR ATSAKOMYBĖ

 

68. Kredito įstaigoms ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims arba kitais būdais leisti jiems suprasti, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta FNTT.

69. Šių nurodymų 68 punkte nustatytas draudimas nedraudžia kredito įstaigoms:

69.1. keistis informacija tarp kredito įstaigų, draudimo įmonių ir draudimo brokerių, ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kuriose galioja Įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jei jie priklauso vienai grupei, sudarytai iš pagrindinės įmonės, jos pavaldžių įmonių ir įmonių, kuriose pagrindinė įmonė arba jai pavaldžios įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, sudarančios konsoliduotą finansinę atskaitomybę ir metinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę;

69.2. keistis informacija tarp kredito įstaigų, finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jei jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja Įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jei jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.

70. Šių nurodymų 69 punkte:

70.1. nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui;

70.2. nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų įstaigų ir kitų subjektų, kuriems taikomas Įstatymas, bei finansų įstaigų ir kitų subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios valstybės;

70.3. nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) reikalavimus.

71. Kredito įstaiga arba jos darbuotojai nėra klientui atsakingi už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar žalą, jei taip atsitinka dėl piniginės operacijos arba sandorio sustabdymo.

72. Jokio atsakomybėn nėra traukiami ir kredito įstaigų darbuotojai, kurie gera valia praneša FNTT apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba sandorius.

73. Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas FNTT nėra laikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu. Nei kredito įstaiga, nei kredito įstaigos darbuotojas, pranešęs FNTT Įstatyme nurodytą informaciją, nėra traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimą, net jeigu patikrinus minėtą informaciją nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veika.

74. Įstatymas užtikrina asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus, anonimiškumą. Kad tai būtų įgyvendinta, kredito įstaigos savo pranešimuose FNTT neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas arba neįprastas pinigines operacijas, duomenų. Pateikiama tik Įstatyme reikalaujama informacija ir nurodoma kredito įstaiga bei jos vidaus padalinys arba darbuotojas, atsakingas už Įstatymo reikalavimų įgyvendinimą.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

75. Šiuose nurodymuose nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį.

76. Asmenys, pažeidę šių nurodymų reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

_________________