LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1991 m. liepos 29 d. Nr. 304
Vilnius
DĖL TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ SISTEMOJE STATUTO
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. I-852 "Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ SISTEMOJE STATUTAS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas (toliau vadinama - Statutas) nustato policijos ir kitų vidaus tarnybos pareigūnų (toliau vadinama - pareigūnai) priėmimo į tarnybą, papildomų reikalavimų, paskyrimo į pareigas, laipsnių suteikimo, priesaikos priėmimo, perkėlimo į kitas pareigas, atestavimo, atostogų suteikimo, atleidimo iš tarnybos tvarką, taip pat pareigūnų teises, pareigas ir drausminę atsakomybę. Lietuvos policijos akademijos ir Vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaigų pareigūnams taikomi šio statuto bei tų mokymo įstaigų statutų reikalavimai.
PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ
2. Į tarnybą vidaus reikalų sistemoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 30 metų mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengim+ bei sveikatos būklę tinka policijos ar vidaus tarnybos pareigūno pareigoms.
Vidaus reikalų ministrui, Policijos departamento generaliniam komisarui ir Lietuvos policijos akademijos rektoriui suteikiama teisė išimtiniais atvejais priimti į tarnybą vyresnius kaip 30 metų asmenis.
Asmenims, perkeliamiems iš kitų statutiniais pagrindais veikiančių organizacijų, jeigu tarnyba pareigose, kuriose jie dirbo, gali būti įskaityta į tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažą, amžiaus cenzas nenustatomas.
3. Asmenys, pareiškę norą tarnauti, privalo pasitikrinti Vidaus reikalų ministerijos centrinėje medicininės ekspertizės komisijoje, kuri, atsižvelgdama į priimamųjų asmenų sveikatos būklę ir psichologinės tarnybos tyrimo rezultatus, pateikia išvadą dėl tinkamumo tarnybai.
Medicininius reikalavimus priimamiesiems nustato Vidaus reikalų ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Į tarnybą priimami asmenys, turintys ne mažesnį kaip vidurinį išsimokslinimą. Policijos jaunesniųjų inspektorių ir aukštesniųjų policijos pareigūnų bei vidaus tarnybos karininkų pareigoms priimami specialistai, turintys atitinkamą mokslo cenzą. Specialybes ir mokslo cenzą pareigoms užimti nustato vidaus reikalų ministras.
5. Priimamieji į tarnybą asmenys tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų įskaitas. Tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
8. Į tarnybą viešojoje policijoje priimami ne žemesni kaip 172 cm, o į rikiuotės padalinius - ne žemesni kaip 175 cm ūgio asmenys.
9. Asmenys, priimami į tarnybą kelių policijoje, privalo turėti automobilio vairuotojo kvalifikaciją.
PRIĖMIMO Į TARNYBĄ APRIBOJIMAI IR DRAUDIMAI UŽIMTI ATITINKAMAS PAREIGAS
11. Priimti į tarnybą draudžiama:
11.1. esant neigiamai Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai dėl asmens tinkamumo konkrečioms pareigoms;
11.4. jei asmuo anksčiau tarnavo vidaus reikalų sistemoje ir buvo atleistas už darbuotojo vardą diskredituojančius veiksmus;
11.5. jeigu priimamo asmens artimiausieji giminaičiai (tėvas, motina, broliai, seserys, žmona arba vyras), o į kriminalinę policiją arba vidaus reikalų operatyvinę tarnybą pirmą kartą priimamo arba perkeliamo iš kitos tarnybos asmens ir sutuoktinio (žmonos arba vyro) artimiausieji giminai+iai nuteisti už sunkų tyčinį nusikaltimą.
Jeigu nustatyta kitų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, padalinių vadovai, turintys priėmimo teisę, savarankiškai sprendžia apie asmens tinkamumą tarnybai;
12. Ginčus, kilusius dėl priėmimo į tarnybą vidaus reikalų ministras arba Policijos departamento generalinis komisaras.
13. Skiriama į konkre+ias pareigas, nustačius, jog priimamasis asmuo atitinka pareigūnui keliamus reikalavimus, ir visiškai įforminus jo asmens bylą.
Asmens bylų vedimo ir kadrų apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
15. Priimti į tarnybą asmenys skiriami tik į esamas etatų sąraše pareigas, patvirtintas nustatytąja tvarka.
16. Skirti į atitinkamas pareigas turi teisę vadovai, kuriems ši teisė suteikta vidaus reikalų ministro įsakymu.
17. Asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu. Pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas, ženklas bei uniforma.
20. Pirmą kartą priimtiems į tarnybą ir neturintiems aukštesniojo ar aukštojo išsimokslinimo asmenims suteikiamas vidaus tarnybos eilinio arba policininko stažuotojo pareiginis laipsnis bei nustatomas vienerių metų stažuotės terminas.
21. Negali būti paskirtas į pareigas pareigūnas, jeigu toje pačioje tarnyboje ar padalinyje tarnauja artimi jo giminai+iai (tėvai, sutuoktinis, broliai, seserys, sūnūs, dukterys, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys) ir jie bus tiesiogiai pavaldūs vienas kitam arba kontroliuos vienas kitą.
PAREIGŪNŲ PRIESAIKOS PRIĖMIMO TVARKA
24. Priesaika duodama individualiai ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paskyrimo į atitinkamas pareigas.
26. Pareigūnai stovi rikiuotėje. Prasidėjus ceremonijai, vadovaujantysis rikiuotei komanduoja: "Ramiai - lygiavimas į vidurį!" ir praneša padalinio vadovui, jog ceremonijai pasirengta.
27. Padalinio vadovas pasisveikina su stovinčiaisiais rikiuotėje, primena atsakomybę, susijusią su pareigų vykdymu, ir duoda nurodymą pradėti prisaikdinimą.
28. Prisiekiantysis, išėjęs prieš rikiuotę, garsiai skaito priesaiką ir pasirašo lape su priesaikos tekstu. Į padalinio vadovo pasveikinimą jis atsako: "Tarnauju Lietuvos Respublikai!" ir grįžta į rikiuotę.
Prisiekiant didesniam pareigūnų skaičiui, vienas iš jų garsiai skaito priesaikos tekstą, o kiti jį pakartoja. Kiekvienas prisiekiantysis atskirai pasako tik savo vardą ir pavardę.
30. Pareigūnai, neprisiekę nurodytu laiku ne dėl savo kaltės, prisaikdinami kitu padalinio vadovo paskirtu laiku.
PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS
33. Pareigūnai gali būti perkeliami į kitas pareigas:
33.2. į lygiareikšmes pareigas - atsižvelgiant į bendrus tarnybos interesus, pareigūno sutikimą, jo dalykines ir asmenines savybes, sveikatos būklę, amžių ir pasiruošimą kitai tarnybai;
33.3. komandiruojant į Vidaus reikalų ministerijos sistemai priklausan+ias mokymo įstaigas mokymosi laikotarpiui, taip pat skiriant į pareigas po jų baigimo;
35. Perkeliama į žemesnes pareigas dėl etatų mažinimo arba dėl sveikatos būklės tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės skirti pareigūną į lygiareikšmes pareigas, be to, jam pačiam sutinkant.
37. Esant būtinumui, pareigūnas vidaus reikalų ministro įsakymu gali būti siunčiamas darbui į kitas žinybas, paliekant jį kadrų rezerve. Šio rezervo panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
ATESTAVIMAS
39. Pareigūnų darbo rezultatus įvertina ir juos atestuoja tiesioginiai jų vadovai. Už atestacijos objektyvumą atsako ją parašęs asmuo.
40. Pareigūną atestuojant, įvertinamos jo dalykinės, profesinės, dorovinės ir kitos asmeninės savybės, kultūros lygis, gebėjimas bendrauti su žmonėmis.
41. Atestavimą baigus, pateikiamos išvados apie pareigūno atitikimą užimamas pareigas ir rekomendacijos dėl tolesnės jo tarnybos.
ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS
43. Pareigūnai atleidžiami iš tarnybos:
43.1. jų pačių prašymu.
Šiuo atveju pareigūnas rašo raportą padalinio vadovui, prašydamas nutraukti tarnybą. Pareigūno prašymas turi būti patenkintas per du mėnesius nuo raporto padavimo dienos. Šalims susitarus, sutartis gali būti nutraukta ir nepraėjus dviem mėnesiams.
Pareigūnas dviejų mėnesių laikotarpiu turi teisę atšaukti savo raportą ir tęsti tarnybą, jeigu nepasirašytas įsakymas dėl jo atleidimo;
43.2. suėjus nustatytam amžiui.
Visi pareigūnai tarnauja:
nuo eilinių ar policininkų iki pulkininkų leitenantų ar vyresniųjų komisarų įskaitytinai - iki 45 metų amžiaus;
pulkininkai ar vyriausieji komisarai - iki 50 metų amžiaus;
generolai ir generalinis komisaras - iki 55 metų amžiaus.
Pareigūnui sutikus, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti tarnybos laiką;
43.3. dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai;
44. Ginčai dėl atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.
Taikyti kitus atleidimo motyvus, nenurodytus šiame statute, draudžiama.
Atleistiems iš tarnybos asmenims išduodama darbo knygelė, kurioje įrašomi atleidimo motyvai.
45. Mirę, žuvę, dingę be žinios pareigūnai išbraukiami iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų sąrašų vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS
48. Pareigūnams priklausomai nuo ištarnautų vidaus reikalų sistemoje metų nustatomos šios trukmės kasmetinės atostogos:
iki 10 metų - 30 kalendorinių dienų;
nuo 10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;
nuo 15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;
daugiau kaip 20 metų - 45 kalendorinės dienos.
50. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse dienos už kiekvieną visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų trukmė mažesnė negu 10 dienų, pareigūnui prašant, jos gali būti suteikiamos kartu po to einančių metų kasmetinėmis atostogomis.
51. Pareigūnams, susirgusiems per kasmetines atostogas ir gavusiems iš medicinos įstaigų nustatytos formos laikiną nedarbingumą patvirtinantį dokumentą bei pateikusiems jį (arba pranešusiems kitu būdu) iki suteiktų atostogų pabaigos, atostogos pratęsiamos visu ligos laiku.
Jeigu pareigūnas per kasmetines atostogas neužima etatinių pareigų ir yra Vidaus reikalų ministerijos kadrų žinioje, atostogų laikas neįskaičiuojamas į buvimo kadrų žinioje laiką.
52. Papildomos atostogos (iki 10 parų) pareigūnams suteikiamos laidotuvėms, sunkaus ligonio slaugymui, vestuvėms bei stichinių nelaimių atveju, taip pat paskatinimo tvarka.
Atostogas suteikia:
iki 5 parų - Vidaus reikalų ministerijos tarnybų, valdybų ir skyrių, policijos komisariatų bei savarankiškų vidaus reikalų padalinių vadovai;
iki 10 parų - vidaus reikalų ministras, jo pavaduotojai, policijos vyriausieji komisarai bei vidaus tarnybos departamentų direktoriai.
Papildomos atostogos suteikiamos pareigūnams pateikus prašymą raštu.
53. Atostogas dėl ligos gali suteikti vidaus reikalų ministras ar Policijos departamento generalinis komisaras. Jos suteikiamos papildomam laikotarpiui, kuris būtinas sanatoriniam-kurortiniam gydymui, tais atvejais, kai pareigūnas dėl sveikatos būklės dar negali grįžti į darbą ir vykdyti savo pareigų, tačiau yra atitinkama Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada apie palankią jo darbingumo sugrąžinimo perspektyvą.Jeigu atostogoms dėl ligos pasibaigus, pareigūnas negali grįžti į darbą ir vykdyti savo pareigų, jis nustatytąja tvarka siunčiamas į nurodytąją komisiją, kuri sprendžia, ar pareigūnas dėl sveikatos būklės tinka tolesnei tarnybai.
54. Atostogos pareigūnams mokslui Policijos akademijos, kitų Vidaus reikalų ministerijos mokslo įstaigų neakivaizdiniuose skyriuose, aukštųjų mokyklų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų vakariniuose ir neakivaizdiniuose skyriuose, diplominiam darbui rengti, valstybiniams egzaminams laikyti suteikiamos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
55. Pareigūnui galima suteikti visas atostogas iš karto arba, esant šalių sutikimui, dalimis. Atostogų grafike nustatytas laikas gali būti pakeistas esant tarnybiniam būtinumui arba pareigūno prašymu.
56. Pareigūną galima atšaukti iš atostogų raštišku įsakymu, esant itin svarbioms tarnybinėms priežastims. Teisę atšaukti turi vadovas, suteikęs šias atostogas, arba aukštesnysis vadovas.
57. Pareigūnams, atšauktiems iš atostogų, gali būti pakartotinai kompensuojamos kelionės išlaidos, jeigu atostogų likutis - 5 ir daugiau parų.
58. Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip ateinančių metų I ketvirtį.
PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
60. Už pavyzdingą tarnybą pareigūnai gali būti paskatinti:
padėka;
pinigine premija arba vertinga dovana;
papildomomis atostogomis;
žinybiniu ženklu;
paaukštinti pareigose;
suteikiant eilinį laipsnį anksčiau nei nustatyta arba viena pakopa aukštesnį laipsnį.
Už ypač didelius nuopelnus Lietuvos valstybei pareigūnai gali būti pristatyti valstybiniams apdovanojimams.
61. Pareigūnams taikomos šios drausminės nuobaudos:
pastaba;
papeikimas;
griežtas papeikimas;
pažeminimas pareigose;
vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pažeminimas viena pakopa;
atleidimas iš tarnybos.
62. Pareigūnai už padarytus nusižengimus ir nusikaltimus drausmine tvarka atsako nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo.
63. Negalima skirti drausminės nuobaudos, jei nuo to laiko, kai tiesioginis viršininkas pranešė apie administracinės teisės ar tarnybinės drausmės pažeidimą, praėjo 30 dienų.
64. Pareigūno negalima bausti drausmine tvarka, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, o už šiurkščius finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus - jeigu praėjo daugiau nei dveji metai.
66. Teikimų paskatinimui ar nuobaudų skyrimo principus, būdus, drausminių pražangų tyrimo tvarką, nuobaudų taikymo ir jų panaikinimo tvarką, taip pat vadovų teises šiais klausimais nustato vidaus reikalų ministras.
67. Pareigūnų garbės teismai turi teisę nagrinėti pareigūnų nusižengimus tarnybinės etikos principams, garbei, orumui ar geram vardui.
Šių teismų organizavimo tvarką, jų veiklos principus ir taikomas nuobaudas nustato vidaus reikalų ministas, suderinęs su Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profs+jungos respublikine taryba.
PAREIGŪNŲ GARBĖS KODEKSAS
68. Kiekvienas policijos ir vidaus tarnybos pareigūnas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisiniais aktais ir šiuo kodeksu.
69. Kiekvienas policijos ir vidaus tarnybos pareigūnas privalo:
69.2. būti kompetentingas ir objektyvus, o veikdamas vadovautis nuostata, kad veiksmai turi būti teisiškai pagrįsti, suprantami ir neįžeidžiantys;
69.3. visada atminti, kad žmogus, besikreipiantis į pareigūną, laukia ir tikisi jo paramos, kad dėmesys žmogui, jo rūpesčiams, taktas ir operatyvi pagalba nelaimės ištiktam - tai priemonė ugdyti piliečių pagarbą įstatymams ir pareigūnams;
69.4. niekada nepamiršti, kad pareigūną piliečiai visur ir visada stebi bei vertina kaip valdžios atstovą, o iš jo išvaizdos, elgesio tarnyboje ir buityje sprendžia apie visą policijos ar vidaus tarnybos sistemą;
PAREIGŪNŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS
71. Atsižvelgiant į pareigūnų profesinio pasirengimo lygį, specialybę, darbo stažą ir tarnybinės veiklos rezultatus, jiems suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: 3-oji, 2-oji ir 1- oji.
Kvalifikacinės kategorijos suteikiamos siekiant gerinti ir skatinti pareigūnų profesinį pasirengimą, mažinti jų kaitą bei efektyviai formuoti profesionalių kadrų branduolį, stiprinti teisėtumą ir drausmę, garantuoti veiksmingą techninių priemonių, naudojamų kovai su nusikalstamumu ir teisėtvarkos apsaugai, darbą.
72. Kvalifikacinės kategorijos suteikiamos šia tvarka:
3-oji kategorija - pareigūnams, baigusiems pradinio parengimo arba perkvalifikavimo kursus, neturintiems kvalifikacinės kategorijos ir dirbantiems vidaus reikalų sistemoje ne mažiau kaip penkerius metus;
2-oji kategorija - 3-osios kvalifikacinės kategorijos pareigūnams, išdirbusiems vidaus reikalų sistemoje ne mažiau kaip dešimt metų;
1-oji kategorija - 2-osios kvalifikacinės kategorijos pareigūnams, išdirbusiems vidaus reikalų sistemoje ne mažiau kaip penkiolika metų.
Pareigūnams suteiktos kvalifikacinės kategorijos iš naujo tvirtinamos kas penkeri metai.
Pareigūno asmens byloje daromi įrašai apie atitinkamos kategorijos suteikimą.
Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
LAIPSNIAI
73. Tarpusavio santykiams reguliuoti, kvalifikacijai ir tarnybos stažui žymėti nustatomi šie vidaus tarnybos pareigūnų laipsniai:
eilinių: eilinis, grandinis;
puskarininkių: jaunesnysis puskarininkis, puskarininkis, viršila;
jaunesniųjų karininkų: jaunesnysis leitenantas, leitenantas, vyresnysis leitenantas, kapitonas;
vyresniųjų karininkų: majoras, pulkininkas leitenantas, pulkininkas;
generolų: generolas.
75. Generolo ir pulkininko laipsnį vidaus reikalų ministro teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Vidaus reikalų ministrui laipsnį suteikia Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
76. Kitus laipsnius suteikia:
eilinio, grandinio, jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio ir viršilos - vidaus reikalų įstaigos viršininkas, kuriam suteikta teisė priimti į tarnybą šios kategorijos pareigūnus;
karininkų (iki pulkininko leitenanto įskaitytinai) - vidaus reikalų ministras.
77. Karininkams aukštesni laipsniai suteikiami laipsnių eilės tvarka, ištarnavus ne mažiau kaip:
jaunesniuoju leitenantu - 2 metus;
leitenantu - 2 metus;
kapitonu - 2 metus;
majoru - 4 metus;
pulkininku leitenantu - 4 metus;
pulkininku - terminas nenustatomas.
Generolo laipsnis suteikiamas paskyrus į atitinkamas pareigas.
78. Karininkui suteikti aukštesnį laipsnį būtinos šios bendros sąlygos:
ištarnauti nustatytą laiką pagal žemesnį laipsnį;
suteikiamas laipsnis atitinka užimamas karininko etatines pareigas;
teigiama atestacija.
Ištarnavimo laikas aukštesniam laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo įsakymo dėl ankstesnio laipsnio suteikimo dienos.
Pareigūnams, turintiems galiojančias drausmines nuobaudas, laipsniai nesuteikiami.
Savavališkai nustatyti papildomus apribojimus bei reikalavimus laipsniui suteikti draudžiama.
Už tai, kad pareigūnui laiku nesuteiktas aukštesnis pagal eilę laipsnis, atsako tiesioginis jo viršininkas.
79.Už ypač didelius nuopelnus tarnybinėje veikloje aukštesni laipsniai gali būti suteikiami anksčiau nei nustatyta ištarnavus ankstesnio laipsnio pareigūnu ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko, o suteikiant vieną pakopa aukštesnį (negu priklausytų pagal užimamas pareigas) laipsnį - ištarnavus pagal ankstesnį laipsnį ne mažiau kaip pusantro termino.
Priešlaikinis laipsnio suteikimas pareigūnui taikomas vieną kartą per jo tarnybos laiką. Laipsnius anksčiau nei nustatyta arba aukštesnius pagal užimamas pareigas laipsnius suteikia vidaus reikalų ministras.
80. Karininkams, baigusiems aukštąjį mokslą ir tarnaujantiems pagal įsigytą specialybę, eilinis laipsnis vieną kartą per tarnybos laiką gali būti suteikiamas vieneriais metais anksčiau negu šio Statuto 77 straipsnyje nustatytu laiku.
81. Jaunesniojo leitenanto laipsnis suteikiamas:
pareigūnams, baigusiems specialius Vidaus reikalų ministerijos kursus arba išėjusiems atitinkamose mokslo įstaigose sutrumpintą mokymo programą;
pareigūnams, baigusiems kitų ministerijų aukštesniąsias mokyklas;
pareigūnams, paskirtiems į karininko pareigas ir besimokantiems vyresniuosiuose aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų kursuose;
pareigūnams, turintiems karinį atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnį ir paskirtiems į karininko pareigas.
82. Leitenanto laipsnis suteikiamas:
jaunesniesiems leitenantams, ištarnavusiems jais 2 metus, o baigusiems Vidaus reikalų ministerijos mokyklas arba kitų ministerijų aukštąsias mokyklas - nepriklausomai nuo jaunesniuoju leitenantu ištarnauto laiko, taip pat pareigūnams, baigusiems Lietuvos policijos akademijos tris kursus;
pareigūnams, priimtiems į tarnybą karininko pareigoms ir baigusiems kitas aukštąsias mokyklas;
pareigūnams, turintiems karinį atsargos leitenanto laipsnį ir paskirtiems į karininko pareigas.
83. Už nusižengimus tarnybinei drausmei pareigūnas, vadovaujantis šio Statuto 61 straipsniu, vidaus reikalų ministro įsakymu gali būti pažemintas laipsniu viena pakopa. Pareigūnui buvęs laipsnis gali būti grąžinamas ne anksčiau kaip po metų. Iki grąžinant buvusį laipsnį, pakartotinas pažeminimas draudžiamas.
84. Karininko laipsnis gali būti atimtas tik teismo nuosprendžiu ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.