LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS KŪNO KULTŪROS INSTITUTO STATUTO PAKEITIMO

1999 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1179

Vilnius

(Žin., 1995, Nr. 57-1422)

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos kūno kultūros instituto darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius bei pedagoginius mokslo vardus, 1998 m. spalio 26 d. susirinkimo nutarimą, nutaria:

1 straipsnis.

1995 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-978 „Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto“ patvirtintame Lietuvos kūno kultūros instituto statuto 1 priedėlyje vietoj žodžio „institutas“ įrašyti žodį „akademija“ ir šį priedėlį išdėstyti taip (nauja redakcija):

„Lietuvos kūno kultūros akademijos

s t a t u t a s

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Lietuvos kūno kultūros akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo centras.

Akademija, įsteigta 1945 m. lapkričio 3 d., tęsia nuo 1934 m. prie Kauno kūno kultūros rūmų veikusių Aukštesniųjų kūno kultūros kursų pradėtą darbą.

1. Svarbiausi Akademijos uždaviniai:

1) rengti Lietuvos Respublikai kūno kultūros, sporto pedagogus bei kitus kūno kultūros specialistus ir mokslininkus;

2) atlikti mokslinius tyrimus, būtinus pedagogų mokslinei kvalifikacijai bei studijų ir mokslo vienovei palaikyti;

3) kelti kūno kultūros, sporto ir kitų kūno kultūros specialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, kvalifikaciją.

II. TEISINĖ PADĖTIS

2. Akademija turi autonomiją, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir šis statutas.

3. Akademija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

4. Akademija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais.

5. Akademija savarankiškai nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko studijų, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos padaliniai vadovaujasi reguliaminu.

6. Akademija gali palaikyti ryšius su kitomis organizacijomis, stoti į asociacijas (taip pat ir į tarptautines), bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos bei kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis, palaikyti tiesioginius ryšius su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis, keistis studentais bei dėstytojais su kitomis (taip pat ir užsienio) aukštosiomis mokyklomis.

7. Akademijoje gali kurtis įvairios pedagogų ir mokslo personalo, tarnautojų, studentų bei klausytojų profesinės, kultūros, sporto ir kitokios visuomeninės organizacijos, išskyrus politines partijas.

8. Akademija gali steigti ir turėti mokslo, informacijos, sporto centrus, sporto klubus, fakultetus, katedras, mokslo laboratorijas, muziejus, bibliotekas bei kitus mokslui ir studijoms reikalingus padalinius.

III. AKADEMIJOS VALDYMO STRUKTŪRA

9. Akademijoje nuolat veikia šios valdymo institucijos:

Senatas;

rektorius;

fakultetų dekanai, kitų padalinių vadovai bei direkcijos;

studentų atstovybė;

Statuto priežiūros ir profesinės etikos kolegija (toliau – Kolegija).

10. Mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turinčių Akademijos darbuotojų susirinkimas šaukiamas Statutui priimti arba keisti bei Senatui rinkti. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 darbuotojų, turinčių balso teisę. Susirinkimui vadovauja susirinkimo išrinktas pirmininkas. Sprendimai priimami susirinkimo dalyvių balsų dauguma (50 procentų plius vienas balsas).

IV. SENATAS

11. Senatas yra aukščiausioji Akademijos valdymo institucija. Su patariamojo balso teise Senato posėdžiuose pagal pareigas dalyvauja neišrinkti į Senatą rektorato nariai, studentų atstovybės nariai.

12. Senato narių skaičių nustato Akademijos mokslininkų susirinkimas.

13. Senato nariais renkami mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turintys Akademijos bei kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Ne mažiau kaip 50 procentų Senato narių turi būti habilituoti daktarai ar profesoriai. Senato nariai renkami visuotiniame mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turinčių darbuotojų susirinkime. Į Senatą pagal kvotas renkami visų Akademijos mokslo krypčių atstovai. Kvotas nustato visuotinis darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus, susirinkimas. Akademijos Senatas iš savo narių slaptu balsavimu penkeriems metams renka Senato pirmininką, pavaduotoją, sekretorių. Rektorius ir prorektoriai į šias pareigas nerenkami.

14. Į Senatą turi būti išrinkta ne mažiau kaip 25 procentai narių iš kitų mokslo ir studijų institucijų.

15. Senato nariai renkami penkeriems metams.

16. Senato nutarimai laikomi teisėtais, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senato nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Priimti nutarimai paskelbiami viešai.

17. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui Senato narių pasiūlius, gali būti šaukiamas neeilinis Senato posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

18. Visi rinkimai Senate vyksta slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas gavęs posėdžio dalyvių balsų daugumą (50 procentų plius vienas balsas), o atšauktu – surinkus 2/3 posėdžio dalyvių balsų.

19. Senatas:

1) nustato Akademijos organizacinę struktūrą;

2) svarsto ir priima nutarimus svarbiausiais studijų, mokslo, finansų, socialiniais ir kitais klausimais;

3) reiškia nuomonę svarbiausiais Lietuvos kultūros, sporto, mokslo įstatymų leidybos ir kitais klausimais;

4) tvirtina Akademijos reguliaminus, vidaus tvarkos taisykles ir savarankiškų padalinių nuostatus;

5) skelbia konkursą rektoriaus pareigoms, kuriame gali dalyvauti mokslininkai, turintys habilituoto daktaro mokslo laipsnį ar profesoriaus pedagoginį mokslo vardą, renka ir atšaukia rektorių;

6) rektoriaus siūlymu slaptu balsavimu tvirtina ir atšaukia prorektorius bei kitus renkamus Akademijos padalinių vadovus;

7) tvirtina atestacijos komisijos nuostatus ir sprendimus;

8) priima nutarimus dėl fakultetų, katedrų ir kitų padalinių įkūrimo, reorganizavimo ar panaikinimo;

9) svarsto ir tvirtina rektoriaus metinę Akademijos veiklos ataskaitą. Jei ji nepatvirtinama, rektorius atsistatydina ir skelbiami nauji rektoriaus rinkimai;

10) svarsto ir tvirtina pajamų bei išlaidų sąmatą;

11) renka Akademijos atestacijos, revizijos ir kitas nuolatines bei laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;

12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikia profesoriaus, docento pedagoginius mokslo vardus;

13) turi teisę pareikalauti atšaukti Akademijos ir jos padalinių vadovų ir valdymo institucijų nutarimus, jeigu jie prieštarauja šiam statutui arba Lietuvos Respublikos teisės aktams;

14) tvirtina fakultetų dekanų metines ataskaitas. Jei ataskaita nepatvirtinama, dekanas atsistatydina ir skelbiami nauji dekano rinkimai;

15) tvirtina rengiamų doktorantų ir studentų specialybių sąrašus, priimamų doktorantų ir studentų skaičių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas priėmimo sąlygas;

16) tvirtina studijų programas;

17) tvirtina atlyginimų priedus pedagogams už viršijantį atestacinius reikalavimus mokslinį kūrybinį aktyvumą ir mokslo darbuotojams už pedagoginį kūrybinį aktyvumą pagrindiniame darbe;

18) tvirtina vardinių stipendijų skaičių ir dydį;

19) tvirtina doktorantūros ir mokslo krypčių kvalifikacijos komitetus;

20) sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus.

V. REKTORIUS

20. Vykdydamas Lietuvos Respublikos teisės aktų bei šio statuto reikalavimus ir Senato valią, išreikštą jo nutarimuose, rektorius vadovauja Akademijai, veikia jos vardu, atstovauja jai be specialių įgaliojimų, valdo Akademijos turtą ir atsako už Akademijos darbo rezultatus.

21. Rektorius renkamas penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

22. Rektorius:

1) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi Akademijos darbuotojams, doktorantams, studentams (klausytojams);

2) skelbia konkursus pareigoms užimti, įsakymais skiria Senato patvirtintus savarankiškų padalinių vadovus, profesorius, docentus, visus kitus renkamų pareigybių darbuotojus;

3) įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, juos materialiai bei moraliai skatina ir skiria drausmines nuobaudas;

4) kviečia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja;

5) sudaro Senato darbui būtinas organizacines, finansines ir materialines sąlygas.

23. Rektorius kasmet atsiskaito Senatui.

VI. REKTORATAS

24. Rektoratas – rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Jį sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, studentų atstovybės narys.

25. Rektoratas:

1) įgyvendina Senato priimtus nutarimus;

2) svarsto organizacinius studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus;

3) koordinuoja fakultetų ir kitų savarankiškų padalinių vykdomųjų valdymo institucijų veiklą;

4) koordinuoja Akademijos fakultetų ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis bei kitomis institucijomis;

5) teikia Senatui siūlymus dėl Akademijos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo;

6) teikia Senatui kitus siūlymus;

7) sudaro Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir pateikia jį Senatui tvirtinti;

8) nustatyta tvarka organizuoja studentų ir kitų klausytojų priėmimą;

9) registruoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka darbuotojų bei studentų visuomenines organizacijas ir tvirtina jų nuostatus.

VII. STATUTO PRIEŽIŪROS IR PROFESINĖS ETIKOS KOLEGIJA

26. Kolegija renkama iš penkių narių, kurie negali būti Senato, rektorato, vykdomųjų valdymo institucijų vadovai bei tarybų pirmininkai. Ji renkama ir atšaukiama mokslo laipsnius ir vardus turinčių darbuotojų susirinkime. Kolegijos narys išrenkamas susirinkimo dalyvių balsų dauguma (50 procentų plius vienas balsas), o atšaukiamas 2/3 dalyvių balsų. Kolegijos narių kadencija – penkeri metai.

27. Kolegija:

1) prižiūri, kad Akademijoje būtų laikomasi Statuto ir profesinės etikos, tiria Statuto pažeidimus, siūlo būdus jiems pašalinti;

2) nagrinėja darbuotojų ar doktorantų nesutarimus ir konfliktus bei mokslinės ir profesinės etikos pažeidimus, gavusi vienos iš besiginčijančių šalių, fakulteto arba Akademijos vadovų pareiškimą; priima nutarimus, privalomus ginčo šalims, jeigu tie ginčai nenagrinėtini kitokia įstatymų nustatyta tvarka;

3) pareiškia nuomonę Senatui dėl Akademijos valdymo organų, atskirų padalinių nesutarimų;

4) gavusi oficialų pareiškimą, tiria rektoriaus, dekanų ir kitų administracijos pareigūnų įsakymų ir nurodymų teisėtumą, nustačiusi pažeidimus, siūlo priemones teisėtumui grąžinti.

28. Kolegija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo Statutu.

VIII. STUDENTŲ ATSTOVYBĖ

29. Studentų atstovybė per savo deleguotus atstovus atstovauja studentams Senate, rektorate su patariamojo balso teise.

30. Studentų atstovybė vadovaujasi Senate patvirtintais nuostatais.

31. Studentų atstovybės nariai renkami fakultetų studentų susirinkimuose.

32. Studentų atstovybė padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, stipendijų skirstymo ir vidaus tvarkos taisyklių nustatymo bei laikymosi klausimus.

IX. FAKULTETAS

33. Fakultetas yra Akademijos padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų organizavimas. Fakultete studijuoja, tobulinasi bei persikvalifikuoja studentai ir klausytojai.

34. Fakulteto dekanas renkamas Senate konkurso tvarka penkeriems metams. Dekanas vadovauja fakulteto veiklai ir už ją atsako. Jis:

1) atstovauja fakultetui;

2) rengia fakulteto studentams (klausytojams) privalomus įsakymus;

3) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų priėmimo, pašalinimo, perkėlimo į aukštesnįjį kursą;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl nerenkamų fakulteto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų ir studentų skatinimo ir baudimo;

5) kasmet atsiskaito Senatui už fakulteto veiklą;

6) teikia Senatui tvirtinti prodekanų kandidatūras.

X. KATEDRA

35. Katedra yra vienos ar kelių mokslo krypčių studijų ir mokslinio darbo pagal tas mokslo kryptis organizavimo padalinys.

36. Katedra:

1) rengia specialybių ir specializacijų programas, studijų projektus;

2) organizuoja ir dirba mokslinį ir metodinį darbą;

3) rengia vadovėlius, mokslo, mokymo ir metodikos leidinius;

4) vertina absolventų praktinio darbo kokybę, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo Akademijoje tobulinimo;

5) siūlo atestacijos komisijai kandidatus į pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietas;

6) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo ir gamybos įstaigomis.

37. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra jos pedagoginių ir mokslo darbuotojų susirinkimas (katedros posėdis).

38. Katedros veiklai vadovauja ir už jos darbo rezultatus atsako katedros vedėjas. Jis šaukia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja.

39. Katedros vedėjas renkamas Senate konkurso tvarka penkeriems metams.

XI. AKADEMIJOS DARBUOTOJAI

40. Akademijoje dirba pedagoginiai ir mokslo, inžinerijos, administracijos, pagalbinio ūkio darbuotojai. Padalinių etatų struktūrą, pareigų instrukcijas ir akademinio darbo taisykles tvirtina rektorius.

41. Pedagoginiai ir mokslo darbuotojai renkami pagal Senato patvirtintus nuostatus konkurso tvarka ne daugiau kaip penkerių metų kadencijai arba laikinai iki vienerių metų rektoriaus įsakymu. Abiem atvejais šias pareigas gali eiti tiktai asmenys, atitinkantys kvalifikacinius nuostatų reikalavimus. Konkursus skelbia rektorius. Konkursus rengia Senato sudaryta atestacinė komisija, kurioje privalo būti ne mažiau kaip 50 procentų habilituotų daktarų ar profesorių ir kurioje atstovaujama visoms Akademijos mokslo kryptims. Atestacinė komisija konkursus rengia pagal Senato priimtus nuostatus. Atestacinės komisijos pirmininku negali būti Akademijos rektorius ir prorektoriai.

42. Kitų institucijų kvalifikuoti mokslininkai ir specialistai gali būti kviečiami dirbti Akademijoje pagal terminuotas papildomas darbo sutartis.

43. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų pedagoginį krūvį nustato Senatas.

44. Sėkmingai dirbančiam mokslinį bei pedagoginį darbą Akademijos darbuotojui Senato nutarimu kas penkeri metai gali būti suteikiama iki vienerių metų trukmės kūrybinė stažuotė kvalifikacijai kelti (taip pat ir užsienyje), moksliniams darbams dirbti ar vadovėliams rašyti mokant pagrindinį atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka.

45. Akademijos padalinių vadovus esant būtinumui skiria rektorius iki rinkimų pagal konkursą, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams.

46. Akademijos ūkio, pagalbiniai bei kitų kategorijų darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo rektoriaus įsakymu, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.

47. Pedagoginiai ir mokslo darbuotojai negali eiti kelių administracinių pareigų, išskyrus Senato pirmininko pareigas.

48. Pedagoginiai ir mokslo darbuotojai gali būti atleisti iš einamųjų neadministracinių pareigų atestacijos (eilinės ar neeilinės) tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.

XII. STUDIJOS

49. Studijos Akademijoje organizuojamos pagal Senato patvirtintas studijų programas. Studijos vyksta lietuvių kalba.

50. Į Institutą priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, mokantys valstybinę kalbą, pagal asmens savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys kūno kultūros dėstytojo, sporto šakos trenerio ir kitoms kūno kultūros specialisto pareigoms.

51. Studentų, doktorantų ir klausytojų priėmimo sąlygas, studijų formas ir tvarką, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, nustato Senatas. Studijų turinį nustato studijų programos.

52. Studijų procesą reguliuoja Senato patvirtintas studijų reguliaminas. Doktorantūros studijos vyksta pagal doktorantūros komitetų parengtas programas.

53. Įvykdžiusiems studijų programą bei išlaikiusiems nustatytus egzaminus asmenims išduodami kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

54. Mokslo metai Akademijoje skirstomi į du semestrus. Kiekvienas semestras baigiasi egzaminų sesija. Studentų atostogų trukmę ir suteikimo tvarką nustato Senatas.

XIII. MOKSLAS IR LEIDYBA

55. Mokslinį darbą Akademijoje dirba pedagoginiai ir mokslo darbuotojai, doktorantai, studentai.

56. Mokslinių darbų vadovai mokslo, finansų ir organizavimo reikalus tvarko remdamiesi Akademijos Senato patvirtintu mokslinės veiklos reguliaminu.

57. Kiekvienas pedagoginis ir mokslo darbuotojas privalo dirbti mokslinį darbą, kelti savo kvalifikaciją.

58. Mokslininkai rengiami doktorantūroje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais nuostatais. Doktorantūra įsteigiama ir mokslo laipsniai teikiami, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikia tokią teisę.

59. Jeigu Senatas patvirtina, pedagoginiams ir mokslo darbuotojams leidžiama kelti mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją kitų šalių mokslo centruose bei aukštosiose mokyklose.

60. Akademija nustatyta tvarka gali turėti leidybos teises, rengti ir leisti mokslinę, metodinę ir kitokią literatūrą, organizuoti mokslines konferencijas, seminarus, simpoziumus ir kitus mokslinius bei praktinius renginius.

XIV. STUDENTAI, DOKTORANTAI IR KLAUSYTOJAI

61. Akademijoje mokosi studentai, doktorantai ir kvalifikacijos kėlimo fakulteto klausytojai.

62. Studentais priimami vidurinį mokslą baigę asmenys, doktorantais – aukštąjį. Studentų ir doktorantų priėmimo taisykles, suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, nustato Senatas.

63. Kūno kultūros ir sporto darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakulteto klausytojais priimami aukštąjį išsilavinimą turintys kūno kultūros mokytojai, dėstytojai, sporto metodininkai, sporto organizatoriai, sporto šakų treneriai ir kiti kūno kultūros specialistai pagal Senato patvirtintus nuostatus.

64. Kvalifikacijos kėlimo fakulteto klausytojų priėmimo ir atestavimo taisykles tvirtina Senatas.

65. Studentų, doktorantų ir klausytojų pareigas ir teises, vidaus tvarką, atleidimo iš Akademijos ir grąžinimo į Akademiją tvarką nustato Akademijos reguliaminas.

XV. TURTAS IR LĖŠOS

66. Akademijos turtą sudaro intelektualaus darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės), pastatai, kilnojamasis turtas, finansų ištekliai, vertybiniai popieriai bei kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Šį turtą Akademija naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, privalo jį išsaugoti ir gausinti.

67. Akademijos lėšas sudaro biudžetinės ir nebiudžetinės lėšos. Akademijai skiriamos subsidijos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Už subsidijų naudojimą Akademija atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

68. Nebiudžetines Akademijos lėšas sudaro:

1) pajamos, gautos už atliktus ūkiskaitos darbus, produkciją, paslaugas ir kt.;

2) įmonių, organizacijų ir pavienių asmenų dotacijos, aukos, kooperuotos lėšos. Nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas Akademijos biudžetiniam finansavimui mažinti.

69. Visas turimas lėšas ir turtą Akademija tvarko savarankiškai, naudodama įvairias finansų ir ūkio veiklos formas. Akademija turi teisę naudoti išlaidų sąmatose numatytas lėšas keisdama jų pirminę paskirtį, išskyrus darbo užmokesčio, stipendijų ir kapitalo investicijų asignavimus. Keitimai negali viršyti paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų patvirtintų sumų.

70. Akademija turi teisę nustatyta tvarka įsigyti savo veiklai reikalingų medžiagų, technikos ir kitų vertybių ir Lietuvoje, ir kitose šalyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

71. Akademija turi teisę nustatyti įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokestį ir jo normatyvus pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą, išskyrus atvejus, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius reguliuojančius nutarimus.

XVI. STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA

72. Statutą priima, papildo ir keičia Akademijos darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus, susirinkimas paprasta balsų dauguma arba susirinkimo pavestas Senatas 2/3 balsų dauguma. Statutas ir jo pakeitimai įsigalioja tada, kai juos patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

XVII. AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

73. Akademiją reorganizuoja ar likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu.

74. Akademijos adresas: Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto g. 6, 3029 Kaunas, Lietuvos Respublika.“

2 straipsnis.

1995 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-978 „Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto“ patvirtintame Lietuvos kūno kultūros instituto statuto 2 priedėlyje vietoj žodžio „institutas“ įrašyti žodį „akademija“ ir šį priedėlį išdėstyti taip:

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJAI PERDUOTŲ PASTATŲ

S Ą R A Š A S

Eil. Nr.	Objekto pavadinimas	Adresas	Bendras plotas (kv. m)
1.	Centriniai rūmai	Sporto g. Nr. 6, Kaunas	5023,25
2.	Auditorijų ir laboratorijų pastatas	Sporto g. Nr. 6, Kaunas	3836,07
3.	Mokomasis korpusas	Perkūno al. Nr. 3, Kaunas	277,55
4.	Sunkiosios atletikos ir irklavimo katedra	Perkūno al. Nr. 3a, Kaunas	2513,91
5.	Lengvosios atletikos mokomoji bazė	Aušros g. Nr. 42, Kaunas	5449,20
6.	Studentų bendrabutis	Perkūno al. Nr. 3, Kaunas	4231,31
7.	Poilsio namai	Sporto g. Nr. 2/ Ramybės g. Nr. 24, Palanga	503,70

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS