LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VANDENS TURIZMO MARŠRUTO ŪLOS UPE
2000 m. birželio 26 d. Nr. 257
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 str. 2 d. ir 28 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos“, kurios sprendinių 198 punktas nustato, kad parko direkcija organizuoja reglamentuotą vandens maršrutą Ūlos upe (joje yra draudžiamas intensyvus masinis turizmas), bei atsižvelgdamas į šios teritorijos unikalumą, ekosistemų jautrumą rekreaciniam naudojimui, taip pat kraštovaizdžio draustiniams nustatytus reikalavimus bei siekdamas užtikrinti kompleksinę Ūlos upės ir jos slėnio apsaugą, racionalų gamtinių išteklių naudojimą,
1. Pavedu Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos nustatyti, kad leidimus plaukti vandens turizmo priemonėmis (valtimis ir baidarėmis) Ūlos upe išduoda Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, kuri, atsižvelgdama į gamtosauginius reikalavimus ir kitus teisės aktus, nustato vandens turizmo laikotarpį, leidimų plaukti Ūlos upe kiekį, neviršijant parko planavimo schemoje nustatytų stovyklaviečių rekreacinio talpumo parametrų.
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 05 20 įsakymą Nr. 84/87 „Dėl vandens turizmo reguliavimo Ūlos upėje“ (Žin., 1996, Nr. 55-1313).
3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriui V. Vaičiūnui.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“.