Administracinė byla Nr. I14–10/07
Procesinio sprendimo kategorija 17.1
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2007 M. KOVO 23 D.
SPRENDIMAS
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, Romano Klišausko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
atsakovo atstovei Olgai Pacevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“, neprieštarauja Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 daliai.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Studijų kokybės ekspertų tarybos (toliau – ir Ekspertų taryba) 2005 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 7-4; 2) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2005 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 4-540 „Dėl papildomo naujos studijų programos vertinimo išvadų“; 3) įpareigoti Centrą teikti Ekspertų tarybai pakartotinai svarstyti papildomą studijų programos „Psichologija“ vertinimo išvadą. 2005 m. liepos 12 d. pateiktu skundu pareiškėja prašė: 1) panaikinti Studijų programų apeliacinės komisijos (toliau – Apeliacinė komisija) sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti 2005 m. gegužės 30 d. apeliaciją „Dėl studijų programos įvertinimo“; 2) panaikinti Centro 2005 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 4-664 „Dėl apeliacijos dėl naujos studijų programos vertinimo išvadų“; 3) įpareigoti Centrą teikti Apeliacinei komisijai svarstyti 2005 m. gegužės 30 d. apeliaciją bei įpareigoti šią komisiją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apeliaciją iš esmės išnagrinėti. Pareiškėjas nurodė, kad Centras 2005 m. gegužės 18 d. raštu, remdamasis Ekspertų tarybos 2005 m. gegužės 6 d. posėdyje išaiškėjusiu faktu, jog studijų programa netenkina švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87 patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento (toliau – ir Reglamentas) 20 punkto nuostatos, kad ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu, bei atsižvelgęs į kitus vertinimo išvadose įvardintus trūkumus, informavo, kad programa „Psichologija“ pripažinta neregistruotina. Pareiškėjas teigė, jog Reglamento 20 punktas skirtas studijų programos vykdymui, o ne registravimui. Pareiškėjo manymu, Ekspertų taryba, spręsdama dėl programos „Psichologija“ registravimo ir kaip trūkumą nurodydama minėto Reglamento 20 punktą, viršijo savo kompetencijos ribas. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Centro pateikiamu Reglamento 20 punkto aiškinimu, naujos programos įgyvendinimas taptų neįmanomas, nes aukštojoje mokykloje, kurioje nebuvo vykdyta nė viena bakalaurinė socialinių mokslų krypties studijų programa, nėra ir negali būti docentų arba profesorių, kurie būtų skelbę savo mokslinės veiklos rezultatus aukštosios mokyklos vardu.
Atsakovai Centras ir Ekspertų taryba prašė skundus atmesti. Atsakovai nurodė, kad Reglamento 20 punktas ne tik gali, bet ir turi būti taikomas registruojant naują studijų programą. Pagal pareiškėjo Reglamento 20 punkto aiškinimą moksliniai tyrimai nėra įmanomi, jei nevykdomos studijų programos. Tačiau mokslinius tyrimus vykdo ir institucijos, kurios nesusijusios su studijomis.
Atsakovas Apeliacinė komisija prašė skundą atmesti. Atsakovas paaiškino, jog pakartotinė pareiškėjo 2005 m. gegužės 30 d. apeliacija „Dėl studijų programos įvertinimo“ grindžiama tuo, kad Reglamento 20 punkte įtvirtinta norma yra taikoma studijų programos vykdymui, o ne registravimui, ir kad studijų programos „Psichologija“ siūlymo neregistruoti sprendimo pagrindimas šia norma yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, pagrindinių ir vientisųjų studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina ministerija. Studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos) mokslo ar meno srities pagrindų ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui. Psichologijos studijų programų sandarą ir turinį reglamentuoja Reglamentas, kurio paskirtis yra padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas, orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas (1 str. 1.1, 1.2 p.). Teismas, vadovaudamasis Reglamento 1.1 papunkčiu, padarė išvadą, kad visas Psichologijos studijų krypties reglamentas taikomas ir rengiamoms registruoti studijų programoms. Todėl argumentas, kad Reglamentas taikomas tik studijų programos vykdymui – nepagrįstas. Padaryta išvada, kad Ekspertų taryba savo kompetencijos neviršijo, o Apeliacinė komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2005 m. gegužės 30 d. apeliaciją.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. kovo 2 d. nutartimi nusprendė nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti ir pradėti tyrimą, skirtą nustatyti, ar švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“, neprieštarauja Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 daliai. Teismo nutartyje nurodoma, jog pagal Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį pagrindinių ir vientisųjų studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina ministerija. Studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui. Ministerijai suteikta diskrecija nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus akademiniam ir profesiniam personalui. Įgyvendinant šią teisę, švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties reglamentas, kurio 20 punkte įtvirtinta nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“. Iš cituotos taisyklės analizės galima daryti išvadą, kad žodžių junginys „skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ sietinas ne su pagrindiniais kvalifikaciniais reikalavimais akademiniam ir profesiniam personalui, o su kriterijais, taikomais aukštajai mokyklai, vykdančiai ar ketinančiai vykdyti atitinkamą studijų programą. Teismo nutartyje nurodoma, jog akademinio aukštosios mokyklos personalo kvalifikacija turi būti nustatoma, vertinant mokslinių tyrimų atlikimą ir jų rezultatų skelbimą, tačiau, nustatant aukštosios mokyklos būsimo personalo kvalifikaciją, reikalavimas, kad mokslinės veiklos rezultatai būtų skelbiami aukštosios mokyklos, kurioje dar tik rengiamasi vykdyti atitinkamų mokslo sričių programas, vertintinas ne kaip pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui, o kaip kvalifikaciniai reikalavimai pačiai aukštajai mokyklai. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį diskrecija nustatyti kvalifikacinius reikalavimus aukštajai mokyklai, kurie susiję su būsimo akademinio ir profesinio personalo mokslinių tyrimų rezultatų paskelbimu aukštosios mokyklos, pretenduojančios vykdyti atitinkamos srities studijų sričių programas, vardu, ministerijai nebuvo suteikta. Todėl būtina išspręsti klausimą, ar švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK- 87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“, neprieštarauja Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 daliai.
Švietimo ir mokslo ministerija paaiškina vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo suteikta teise tvirtinti visų studijų krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 „Dėl bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo patvirtinimo“, reglamentus, juose nustatanti visų atitinkamos krypties studijų programų bendruosius reikalavimus, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykį, bendruosius praktinių įgūdžių formavimo reikalavimus, taip pat pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus akademiniam ir profesiniam personalui (minėto įstatymo 42 str. 2 d.). Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“, kaip teigiama, suformuluota atsižvelgus į pagrindines Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas dėl universiteto ir jo autonomijos sampratos (2 str. 25 d., 6 str. 1, 5 d., 5 str. 5, 6 d., 9 str. 3 d. 1, 2, 4 p., 42 str. 1 d.). Ministerija nurodo, jog pagrindiniai reikalavimai institucijai dėl kvalifikacinių reikalavimų akademiniam ir profesiniam personalui yra nustatyti Aukštojo mokslo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, tačiau gali būti, kad jie nebus tenkinami vienos ar kitos studijų krypties atžvilgiu. Todėl šios nuostatos perkėlimas į atitinkamos studijų krypties reglamentą, sukonkretinimas laikantis studijų programos sandaros principo („ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties“) ir įpareigojimas („kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“) laikytinas reikalavimu asmeniui. Taip reglamentuojant, nepažeidžiama universiteto teisė pačiam nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus personalui, reikalingam atitinkamos krypties studijoms vykdyti ir priimamam pagal universiteto nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ne mažesnius negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti minimalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899 „Dėl minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“). Ministerijos manymu, aplinkybė, kad kiekvienos studijų programos dalies apimties dėstytojai, docentai arba profesoriai yra paskelbę savo mokslinės veiklos rezultatus atitinkamos aukštosios mokyklos vardu, yra įrodymas, kad aukštojoje mokykloje yra susikūrusi mokslinių tyrimų terpė, leidžianti užtikrinti kokybišką studijų procesą, grindžiamą moderniais moksliniais tyrimais, nuo pat naujos studijų programos vykdymo pradžios. Ministerija pažymi, jog tam, kad aukštojoje mokykloje atsirastų tinkama mokslinių tyrimų terpė, yra būtina dar viena esminė sąlyga – mokslininkai, kurie vykdo mokslinius tyrimus pačioje aukštojoje mokykloje. Tik ši aplinkybė suponuoja natūralų poreikį aukštajai mokyklai įsigyti modernią įrangą ir nuolat ją atnaujinti, atitinkamai įrengti patalpas (laboratorijas). Todėl yra natūralus Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto normos reikalavimas ir jos taikymas tiek registruojant naują, tiek vykdant dar prieš Psichologijos reglamento patvirtinimą įregistruotą studijų programą. Ministerija paaiškina atitinkamos studijų krypties studijų reglamento projektui parengti pasitelkianti ekspertus – visų tos studijų krypties studijas Lietuvoje vykdančių aukštųjų mokyklų atstovus, turinčius pedagoginio darbo toje studijų kryptyje patirties, bei socialinių partnerių atstovus (Psichologijos krypties reglamento projektą rengė Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto atstovai ir konsultacinės firmos UAB „ELM Projektas“ atstovai), taip pat Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojus. Jos teigimu, atsižvelgiama ir į tarptautinę panašių dokumentų rengimo praktiką užsienio šalyse bei Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius aukštąjį mokslą. Reglamentuose nustatomi reikalavimai, skatinantys konkurencinę aplinką aukštojo mokslo srityje, atitinka Europos Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ nuostatas. Todėl Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 daliai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Bylą dėl norminio akto teisėtumo tyrimo inicijavusio teismo pozicija yra grindžiama vienu iš pagrindinių teisinės valstybės principų – teisės aktų hierarchijos principu. Šio principo esmė yra ta, kad mūsų valstybės teisinėje sistemoje žemesnių valdžios institucijų priimti teisės aktai negali prieštarauti aukštesnių valdžios institucijų priimtiems teisės aktams, žemesnės galios teisės aktuose negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su aukštesnės galios teisės aktų normomis, be to, teisiniai santykiai, kurie turi būti reglamentuojami aukštesnės galios teisės aktais, negali būti reglamentuojami žemesnės galios teisės aktais. Įstatymas yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, kuriam negali prieštarauti Vyriausybės, žemesnių valdymo bei savivaldos institucijų ir kitų subjektų priimami teisės aktai.
Nagrinėjamoje byloje yra tiriamas švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kaip žemesnės galios teisės akto, atitiktis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymui.
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586) 42 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji studijų programų reikalavimai nustatant, kad:
„1. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Baigusiems pagrindines universitetines studijas suteikiama profesinė kvalifikacija ir (ar) bakalauro laipsnis, baigusiems neuniversitetines pagrindines studijas – profesinė kvalifikacija.
2. Pagrindinių studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina Ministerija. Studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui.“.
Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad šiame įstatyme naudojama sąvoka „Ministerija“ reiškia Švietimo ir mokslo ministeriją. Taigi Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies norma vertintina kaip nustatanti pavedimą ir suteikianti įgalinimus Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti studijų krypties reglamentą bei apibrėžianti šių įgalinimų ribas: Švietimo ir mokslo ministerija įpareigojama bei įgaliojama reglamentu teisiškai sureguliuoti šiuos klausimus: nustatyti programų bendruosius reikalavimus, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykį, bendruosius praktinių įgūdžių formavimo reikalavimus, pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus akademiniam ir profesiniam personalui.
Vykdydamas cituotas Aukštojo mokslo įstatymo normas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87 patvirtino „Psichologijos studijų krypties reglamentą“, kurio 20 punkte nustatė tiriamą šioje byloje teisės normą:
„20. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu. Psichologijos dalykų dėstytojai turi turėti psichologinį išsilavinimą. Mokslinė ir pedagoginė kompetencija būtina, nepriklausomos psichologo praktikos patirtis – pageidautina.“.
Norminio akto teisėtumo tyrimą inicijavusio teismo nuomone, cituotoje reglamento normoje įtvirtintas reikalavimas studijų programos dalykus dėstantiems docentams ir profesoriams savo mokslinės veiklos rezultatus skelbti tos aukštosios mokyklos vardu, kurioje dėstoma programa, viršija Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi suteiktų švietimo ir mokslo ministrui įgalinimų ribas, kadangi reiškia ne kvalifikacinį reikalavimą akademiniam ir profesiniam personalui, o reikalavimą aukštajai mokyklai vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą.
Aukštojo mokslo įstatyme yra apibrėžtos nagrinėjamam klausimui aktualios sąvokos:
– pagal įstatymo 2 straipsnio 6 punktą „kvalifikacija – profesinė kvalifikacija arba profesinė kvalifikacija ir kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, magistro), suteikiamas baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas.“;
– įstatymo 2 straipsnio 18 punkte yra nustatyta, kad profesinė kvalifikacija – tai „profesinis pasirengimas, įgyjamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar vientisąsias studijas, taip pat magistrantūrą, rezidentūrą ar meno aspirantūrą.“;
– įstatymo 2 straipsnio 7 punktas (2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684 redakcija) apibrėžia kvalifikacinį laipsnį – tai „laipsnis (bakalauro, magistro, meno licenciato), suteikiamas asmeniui, išėjusiam atitinkamą nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos (išskyrus doktorantūrą) programą.“;
– įstatymo 2 straipsnio 12 punktas apibrėžia mokslo laipsnį – tai „asmens mokslinę kvalifikaciją liudijantis laipsnis, suteikiamas apgynus disertaciją.“.
Iš cituotų įstatyminių sąvokų turinio akivaizdu, kad aukštoji mokykla, kurios vardu skelbiami moksliniai darbai, įstatymo nėra traktuojama kaip asmens kvalifikacijos požymis. Iš šio teiginio nuosekliai išplaukia išvada, kad tiriama „Psichologijos studijų krypties reglamento“ 20 punkto norma ta dalimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas akademiniam ir profesiniam personalui skelbti savo mokslinės veiklos rezultatus tos aukštosios mokyklos, kuri vykdo studijų programą, vardu, yra priimta ne vykdant Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi nustatytą pavedimą Švietimo ir mokslo ministerijai studijų programos reglamente nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus akademiniam ir profesiniam personalui.
Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje yra apibrėžta studijų programos sąvoka – tai „tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialių galimybių visuma, taip pat šios visumos aprašymas.“. Vertindama šios įstatyminės sąvokos turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad „Psichologijos studijų krypties reglamento“ 20 punkto norma – „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ – negali būti traktuojama ir kaip studijų programos bendrasis reikalavimas. Pažymėtina, kad ši norma yra tiriamo teisės akto (reglamento) IV dalyje „Studijų programų vykdymo reikalavimai“, o ne bendruosius reikalavimus psichologijos studijų programai nustatančioje I dalyje „Bendrosios nuostatos“.
Reikalavimas aukštosiose mokyklose vykdyti mokslinius tyrimus yra įtvirtintas įstatymu: Aukštojo mokslo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad mokslo tiriamoji veikla yra vienas iš bendrųjų aukštųjų mokyklų veiklos pagrindų; įstatymo 6 straipsnyje mokslo tiriamoji veikla įvardijama kaip vienas esminių universiteto požymių; įstatymo 28 straipsnio 2, 4 dalyse yra nustatyta dėstytojų pareiga vykdyti mokslo tiriamąją veiklą; įstatymo 13 straipsnis sąlygų, būtinų planuojamų mokslinių tyrimų kokybei užtikrinti, buvimą sieja su aukštosios mokyklos steigimu. Kartu pažymėtina, kad Įstatyme nėra normos, kuri galėtų būti traktuojama galinti suteikti švietimo ir mokslo ministrui teisę reglamentuoti, kaip aukštojoje mokykloje dirbantys dėstytojai ir profesoriai turi vykdyti mokslo tiriamąją veiklą.
Nagrinėjamas šioje byloje klausimas neatsiejamas ir nuo viešosios teisės subjektų kompetencijos apibrėžtumo principo „galima tai, kas nustatyta“, kuris reiškia, kad visos valdžios institucijos gali veikti tik teisės aktais jiems suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės viršyti įstatyminės savo kompetencijos. Valdžios institucijų aktai, priimti viršijant kompetencijos ribas, yra neteisėti.
Nurodytų teiginių visumos pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87 patvirtinto „Psichologijos studijų krypties reglamento“ 20 punkto normos „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ nuostata „kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ yra priimta viršijant Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi suteiktus įgalinimus Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti studijų krypties reglamentą ir nustatyti visų tos krypties studijų programų bendruosius reikalavimus, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykį, bendrųjų praktinių įgūdžių formavimo reikalavimus, pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus akademiniam ir profesiniam personalui. Šia prasme Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87 patvirtinto „Psichologijos studijų krypties reglamento“ 20 punkto normos „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ nuostata „kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ pripažintina prieštaraujančia Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 daliai.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87 patvirtinto „Psichologijos studijų krypties reglamento“ 20 punkto normos „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ nuostata „kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ prieštarauja Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586) 42 straipsnio 2 daliai.
Sprendimas neskundžiamas.