TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) B PRIEDO „VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIM)“ I PRIEDAS „PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS (RID)“

(Tęsinys. Pradžia Žin., 2006, Nr. 95-3725, Nr. 96, Nr. 97, Nr. 98, Nr. 99, Nr. 100, Nr. 101, Nr. 102, Nr. 103)

6.4.23.11

Kiekviename kompetentingosios institucijos išduotame ypatingosios formos radioaktyviųjų medžiagų arba mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų patvirtinimo pažymėjime turi būti nurodyta:

a)

pažymėjimo pobūdis;

b)

kompetentingosios institucijos kodas;

c)

išdavimo data ir galiojimo pabaiga;

d)

taikytinų nacionalinių ir tarptautinių nuostatų sąrašas, įskaitant TATENA leidinį „Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material“, pagal kuriuos buvo patvirtintos ypatingosios rūšies radioaktyviosios medžiagos ir mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos;

e)

ypatingosios rūšies radioaktyviųjų medžiagų ir mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų gamintojo pavadinimas;

f)

ypatingosios rūšies radioaktyviųjų medžiagų ir mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų aprašymas;

g)

informacija apie ypatingosios rūšies radioaktyviųjų medžiagų ir mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų struktūrinį tipą, apimanti ir nuorodas į brėžinius;

h)

radioaktyviojo turinio aprašymas, įskaitant duomenis apie atitinkamą aktyvumą ir prireikus fizikinį ar cheminį pavidalą;

i)

1.7.3 poskyryje nurodytos taikytinos kokybės užtikrinimo programos aprašymas;

j)

nuoroda į pareiškėjo pateiktą informaciją apie specialiąsias priemones, kurių imtasi prieš vežimą;

k)

informacija apie pareiškėją, jei kompetentingoji institucija laiko ją būtina;

1)

pažymėjimą išduodančio pareigūno parašas, asmens duomenys.

6.4.23.12

Kiekviename kompetentingosios institucijos išduotame specialiojo susitarimo patvirtinimo pažymėjime privalo būti nurodyta tokia informacija:

a)

pažymėjimo pobūdis;

b)

kompetentingosios institucijos žyma;

c)

pažymėjimo išdavimo data ir galiojimo pabaiga;

d)

vežimo rūšys;

e)

visi apribojimai, taikomi vežimo rūšiai, vagono ar konteinerio tipui, taip pat visa reikalinga informacija apie vežimo maršrutą;

f)

taikytinų nacionalinių ir tarptautinių nuostatų sąrašas, įskaitant TATENA leidinį „Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material“, pagal kuriuos buvo patvirtintas specialusis susitarimas;

g)

toks pareiškimas:

„Šis pažymėjimas neatleidžia siuntėjo nuo pareigos laikytis atitinkamų tos valstybės vyriausybės priimtų taisyklių, į kurią arba per kurią bus vežama pakuotė.“;

h)

nuorodos į pažymėjimus, išduotus alternatyviam radioaktyviajam turiniui, į kitą kompetentingosios institucijos pripažinimą arba į papildomuosius techninius parametrus ar duomenis, jei kompetentingoji institucija laiko juos reikalingais;

i)

pakuotės aprašymas, nurodant brėžinius ar informaciją apie konstrukcinį tipą. Jei kompetentingoji institucija laiko tai reikalinga, turi būti pridedama ir ne didesnė kaip 21 cm x 30 cm dydžio kopijuojamoji nuotrauka, iliustruojanti pakuotės savybes, bei trumpas pakuotės aprašymas, įskaitant konstrukcines medžiagas, bruto masę, pagrindinius išorinius matmenis ir išvaizdą;

j)

patvirtinto radioaktyviojo turinio aprašymas, įskaitant apribojimus radioaktyviajam turiniui, kurie galbūt nėra aiškiai nustatomi pagal naudojamos pakuotės rūšį. Tai fizikinis ir cheminis pavidalas, atitinkamas aktyvumas (jei tinka, įskaitant įvairių izotopų aktyvumą), masė gramais (daliosioms

medžiagoms) ir, jei tinka, įrašas, kad vežamos ypatingosios rūšies radioaktyviosios medžiagos arba mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos;

k)

papildomai pakuotėms su daliosiomis medžiagomis:

(i) tikslus patvirtinto radioaktyviojo turinio aprašymas;

(ii) krizinės saugos koeficiento vertė;

(iii) nuoroda į dokumentus, liudijančius turinio krizinę saugą;

(iv) visi ypatingi požymiai, pagal kuriuos vertinant krizinę saugą buvo padaryta prielaida, kad kai kuriose ertmėse nėra vandens;

(v) bet koks faktine apšvitos praktika pagrįstas leidimas (išduotas pagal 6.4.11.4 skirsnio b) punkto nuostatas) keisti krizinės saugos vertinimo metu padarytą prielaidą apie neutronų daugėjimą;

(vi) aplinkos temperatūros intervalas, patvirtintas specialiuoju susitarimu;

l)

tikslus sąrašas visų papildomų eksploatacinės priežiūros priemonių, kurios būtinos kroviniui paruošti, pakrauti, perkrauti, vežti, iškrauti ir tvarkyti, įskaitant specialiąsias krovimo taisykles, skirtas saugiam šilumos išleidimui;

m)

vežimo pagal specialųjį susitarimą priežastys, jei kompetentingoji institucija laiko tai būtinu dalyku;

n)

kompensacinių priemonių aprašymas, kai šių priemonių imamasi vežant pagal specialųjį susitarimą;

o)

nuoroda į pareiškėjo informaciją apie pakuotės naudojimą arba specialiąsias priemones, kurių imamasi prieš vežant;

p)

pareiškimas apie aplinkos sąlygas, apie kurias konstrukcinio tipo tikslams daroma prielaida, jei jos neatitinka 6.4.8.4, 6.4.8.5 ir 6.4.8.15 skirsnių nuostatų;

q)

visos avarinės priemonės, jei kompetentingoji institucija jas laiko būtinomis;

r)

1.7.3 poskyryje nurodytos taikytinos kokybės užtikrinimo programos aprašymas;

s)

pareiškėjo ir vežėjo asmens duomenys, jei kompetentingoji institucija tai laiko būtinu dalyku;

t)

pažymėjimą išduodančio pareigūno parašas ir asmens duomenys.

6.4.23.13

Kiekviename kompetentingosios institucijos išduotame leidimo vežti pažymėjime turi būti nurodyta:

a)

pažymėjimo pobūdis;

b)

kompetentingosios institucijos žyma;

c)

pažymėjimo išdavimo data ir galiojimo pabaiga;

d)

taikytinų nacionalinių ir tarptautinių nuostatų sąrašas, įskaitant TATENA leidinį „Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material“, pagal kuriuos buvo išduotas leidimas vežti;

e)

visi apribojimai, taikomi vežimo rūšiai, vagono ar konteinerio tipui, taip pat visa reikalinga informacija apie vežimo maršrutą;

f)

toks pareiškimas:

„Šis pažymėjimas neatleidžia siuntėjo nuo pareigos laikytis atitinkamų tos valstybės vyriausybės priimtų taisyklių, į kurią arba per kurią vežama pakuotė.“;

g)

tikslus sąrašas visų papildomų eksploatacinės priežiūros priemonių, kurios būtinos kroviniui paruošti, pakrauti, perkrauti, vežti, iškrauti ir tvarkyti, įskaitant specialiąsias krovimo taisykles, skirtas saugiam šilumos išleidimui arba krizinei saugai palaikyti;

h)

nuoroda į pareiškėjo pateikiamą informaciją apie ypatingas priemones, kurių buvo imtasi prieš vežant;

i)

nuoroda į atitinkamą (atitinkamus) konstrukcinio tipo patvirtinimo pažymėjimą (pažymėjimus);

j)

patvirtinto radioaktyviojo turinio aprašymas, įskaitant apribojimus radioaktyviajam turiniui, kurie galbūt nėra aiškiai nustatomi pagal naudojamos pakuotės rūšį. Tai fizikinis ir cheminis pavidalas, atitinkamas aktyvumas (jei tinka, įskaitant įvairių izotopų aktyvumą), masė gramais (daliosioms medžiagoms) ir, jei tinka, įrašas, kad vežamos ypatingosios rūšies radioaktyviosios medžiagos arba mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos;

k)

visos avarinės priemonės, jei kompetentingoji institucija laiko tai būtinu dalyku;

l)

1.7.3 poskyryje nurodytos taikytinos kokybės užtikrinimo programos aprašymas;

m)

pareiškėjo asmens duomenys, jei kompetentingoji institucija laiko tai būtinu dalyku;

n)

pažymėjimą išduodančio pareigūno parašas ir asmens duomenys.

6.4.23.14

Kiekviename kompetentingosios institucijos išduotame pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime turi būti nurodyta:

a)

pažymėjimo pobūdis;

b)

kompetentingosios institucijos žyma;

c)

pažymėjimo išdavimo data ir galiojimo pabaiga;

d)

visi apribojimai, taikomi vežimo rūšiai, jei tinka;

e)

taikytinų nacionalinių ir tarptautinių nuostatų sąrašas, įskaitant TATENA leidinį „Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material“, pagal kuriuos buvo patvirtintas konstrukcinis tipas;

f)

toks pareiškimas:

„Šis pažymėjimas neatleidžia siuntėjo nuo pareigos laikytis atitinkamų tos valstybės vyriausybės priimtų taisyklių, į kurią arba per kurią vežama pakuotė.“;

g)

nuorodos į pažymėjimus, išduotus alternatyviam radioaktyviajam turiniui, kitą kompetentingos institucijos pripažinimą arba į papildomuosius techninius parametrus ar duomenis, jei kompetentingoji institucija juos laiko reikalingais;

h)

pareiškimas apie leidimą vežti, jei pagal 5.1.5.2.2 punkto reikalavimus tokį leidimą gauti privaloma ir jei toks pareiškimas laikomas tinkamu;

i)

pavadinimas, kurį gamintojas suteikė pakuotei;

j)

pakuotės aprašymas, nurodant brėžinius ar informaciją apie konstrukcinį tipą. Jei kompetentingoji institucija laiko tai reikalinga, turi būti pridedama ir ne didesnė kaip 21 cm x 30 cm dydžio kopijuojamoji nuotrauka, iliustruojanti pakuotės savybes, bei trumpas pakuotės aprašymas, įskaitant konstrukcines medžiagas, bruto masę, pagrindinius išorinius matmenis ir išvaizdą;

k)

duomenys apie konstrukcinį tipą, nurodant brėžinius;

l)

patvirtinto radioaktyviojo turinio aprašymas, įskaitant apribojimus radioaktyviajam turiniui, kurie galbūt nėra aiškiai nustatomi pagal naudojamos pakuotės rūšį. Tai fizikinis ir cheminis pavidalas, atitinkamas aktyvumas (jei tinka, įskaitant įvairių izotopų aktyvumą), masė gramais (daliosioms medžiagoms) ir, jei tinka, įrašas, kad vežamos ypatingosios rūšies radioaktyviosios medžiagos arba mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos;

m)

papildomai pakuotėms su daliosiomis medžiagomis:

(i) tikslus patvirtinto radioaktyviojo turinio aprašymas;

(ii) krizinės saugos koeficiento vertė;

(iii) nuoroda į dokumentus, paliudijančius turinio krizinę saugą;

(iv) visi ypatingi požymiai, pagal kuriuos vertinant krizinę saugą buvo padaryta prielaida, kad tam tikrose ertmėse nėra vandens;

(v) bet koks leidimas (išduotas pagal 6.4.11.4 skirsnio b) punkto nuostatas) keisti krizinės saugos vertinimo metu padarytą prielaidą apie neutronų daugėjimą kaip faktinės apšvitos praktikos rezultatas;

(vi) aplinkos temperatūros intervalas, patvirtintas specialiuoju susitarimu;

n)

B(M) tipo pakuotėms – 6.4.7.5, 6.4.8.4, 6.48.5 ir 6.4.8.8–6.4.8.15 skirsnių reikalavimų, kurių pakuotė neatitinka, sąrašas, ir visa papildomoji informacija, kuri gali būti naudinga kitoms kompetentingosioms institucijoms;

o)

tikslus sąrašas visų papildomųjų eksploatacinės priežiūros priemonių, kurios būtinos pakuotei paruošti, pakrauti, vežti, iškrauti ir tvarkyti, įskaitant specialiąsias krovimo taisykles, skirtas saugiam šilumos išleidimui;

p)

nuoroda į pareiškėjo informaciją, susijusią su pakuotės naudojimu arba specialiomis priemonėmis, kurių imamasi prieš vežant;

q)

pareiškimas apie aplinkos sąlygas, dėl kurių konstrukcinio tipo tikslams daroma prielaida, kai jos neatitinka 6.4.8.4, 6.4.8.5 ir 6.4.8.15 skirsnio reikalavimų;

r)

1.7.3 poskyryje nurodytos taikytinos kokybės užtikrinimo programos aprašymas;

s)

visos avarinės priemonės, jei kompetentingoji institucija laiko tai reikalinga;

t)

pareiškėjo asmens duomenys, jei kompetentingoji institucija tai laiko būtinu dalyku;

u)

pažymėjimą išduodančio pareigūno parašas ir asmens duomenys.

6.4.2.3.15

Kompetentingajai institucijai būtina pranešti kiekvienos pakuotės, kuri pagaminta pagal jos patvirtintą konstrukcinį tipą, serijos numerį, kompetentingoji institucija turi tvarkyti šių serijos numerių registrą.

6.4.2.3.16

Daugiašalis patvirtinimas arba leidimas gaunamas, kai originalųjį pažymėjimą pripažįsta konstrukcinio tipo kilmės šalies arba šalies vežėjos kompetentingoji institucija. Valstybės, per kurią arba į kurią vežamas krovinys, kompetentingoji institucija gali pripažinti šį pažymėjimą, patvirtindama tai pažymėjimo originale, išduodama atskirą patvirtinimą, pažymėjimo priedą, papildymą ir t. t.

6.5 SKYRIUS

IBC KONTEINERIŲ KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI

6.5.1

Bendrieji reikalavimai, keliami visų tipų IBC konteineriams

6.5.1.1

Taikymo sritis

6.5.1.1.1

Šio skyriaus taisyklės taikomos IBC konteineriams, kuriuos leidžiama naudoti tam tikroms pavojingosioms medžiagoms vežti pagal 3.2 skyriaus A lentelės 8 skiltyje nurodytas pakavimo taisykles. Vežiojamosios cisternos arba cisterniniai konteineriai, atitinkantys 6.7 arba 6.8 skyriaus nuostatas, IBC konteineriais nelaikomi. IBC konteineriai, atitinkantys šio skyriaus nuostatas, nelaikomi konteineriais pagal RID apibrėžimus. Toliau šiam konteineriui įvardyti vartojama santrumpa IBC (Intermediate Bulk Container).

6.5.1.1.2

Kompetentingoji institucija gali išimties tvarka patvirtinti tuos IBC konteinerius ir jų valdymo įrangą, kurie tiksliai neatitinka čia pateiktų reikalavimų, tačiau yra priimtini. Siekdama atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, kompetentingoji institucija gali svarstyti ir kitus sprendimus, kurie suderinamumo su vežamomis medžiagomis požiūriu užtikrina ne mažesnį saugumą ir atsparumą smūgiams, apkrovai ar ugniai.

6.5.1.1.3

IBC konstrukcijai, įrangai, bandymams, žymėjimui ir naudojimui reikalingas tos šalies kompetentingosios institucijos leidimas, kurioje šie IBC konteineriai buvo patvirtinti.

6.5.1.1.4

IBC gamintojai ir skirstytojai kartu su konteineriu privalo pateikti informaciją apie vykdytinas procedūras bei uždarymo įtaisų (įskaitant privalomuosius tarpiklius) ir visų kitų elementų rūšis bei matmenis, be kurios neįmanoma užtikrinti, kad paruošti siųsti IBC konteineriai pajėgūs išlaikyti atitinkamus šio skyriaus kokybės bandymus.

6.5.1.2

(rezervuota)

6.5.1.3

(rezervuota)

6.5.1.4

Kodų sistema IBC konteineriams žymėti

6.5.1.4.1

Kodą sudaro du arabiški skaitmenys, kaip nurodyta a) punkte, viena arba dvi raidės, atitinkančios konstrukcinę medžiagą pagal b) punktą, ir, jei tai numatyta atskiru poskyriu, arabiškas skaitmuo, žymintis IBC tipą. a)

Rūšis

kietosioms medžiagoms vežti, pakraunant arba ištuštinant

skysčiams vežti

Savitaka

veikiant aukštesniu nei 10 kPa (0,1 bar) slėgiu

kietieji

11

21

31

minkštieji

13

–

-

b) konstrukcinės medžiagos

A. Plienas (visų rūšių ir paviršiaus apdorojimo būdų)

B. Aliuminis

C. Natūrali mediena

D. Fanera

F. Apdorotoji mediena

G. Pluoštinis kartonas

H. Plastikas

L. Tekstilė

M. Popierius, daugiasluoksnis

N. Metalas (išskyrus plieną ir aliuminį).

6.5.1.4.2

Žymint sudėtinius IBC, antrojoje kodo vietoje rašomos dvi didžiosios (lotyniškos) raidės, kurių pirmoji žymi IBC vidinės talpyklos konstrukcinę medžiagą, o antroji – IBC išorinės pakuotės konstrukcinę medžiagą.

6.5.1.4.3

Įvairios IBC rūsys žymimos tokiais kodais:

Konstrukcinė medžiaga

Tipai

Kodas

Skirsnis

Metalas

A. Plienas

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka

11A

6.5.3.1

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami veikiant slėgiu

21A

IBC, skirti skysčiams

31A

B. Aliuminis

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka

11B

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami veikiant slėgiu

21B

IBC, skirti skysčiams

31B

C. Kiti metalai

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka

11N

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami veikiant slėgiu

21N

IBC, skirti skysčiams

31N

Minkštoji medžiaga

H. Plastikas

Polimerinis audinys be vidinės dangos ar įdėklo

13H1

6.5.3.2

Polimerinis audinys, su vidine danga

13H2

Polimerinis audinys su įdėklu

13H3

Polimerinis audinys su vidine danga ir įdėklu

13H4

Plastikinė plėvelė

13H5

L. Tekstilė

be vidinės dangos ar įdėklo

13L1

su vidine danga

13L2

su įdėklu

13L3

su vidine danga ir įdėklu

13L4

M. Popierius

daugiasluoksnis

13M1

daugiasluoksnis, nelaidus drėgmei

13M2

H. Kietasis plastikas

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka, su konstrukcine įranga

11H1

6.5.3.3

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka, be papildomosios įrangos

11H2

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami veikiant slėgiu, su konstrukcine įranga

21H1

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami veikiant slėgiu, be papildomosios įrangos

21H2

IBC, skirti skysčiams, su konstrukcine įranga

31H1

IBC, skirti skysčiams, be papildomosios įrangos

31H2

HZ. Sudėtiniai, su vidine talpykla iš plastiko*'

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka, su vidine talpykla iš kietojo plastiko

11HZ1

6.5.3.4

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka, su vidine talpykla iš minkšto plastiko

11HZ2

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami veikiant slėgiu, su vidine talpykla iš kieto plastiko

21HZ1

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami veikiant slėgiu, su vidine talpykla iš minkšto plastiko

21HZ2

IBC, skirti skysčiams, su vidine talpykla iš kietojo plastiko

31HZ1

IBC, skirti skysčiams, su vidine talpykla iš minkšto plastiko

31HZ2

G. Pluoštinis kartonas

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka

11G

6.5.3.5

Mediena

C. Natūrali mediena

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka su įdėklu

11C

6.5.3.6

D. Fanera

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka, su įdėklu

11D

F. Apdorotoji mediena

IBC, skirti kietosioms medžiagoms, pripildomi arba ištuštinami savitaka, su įdėklu

11F

*) Šiame kode „z“ raidė turi būti pakeista didžiąja raide, žyminčia išoriniam apvalkalui naudotą konstrukcinę medžiagą (žr. 6.5.1.4.1 punkto b) papunktį).

6.5.1.4.4

IBC kodas gali būti papildytas raide „W“. Ši raidė reiškia, kad IBC priklauso šiuo kodu žymimam IBC tipui, tačiau buvo pagamintas pagal specifikaciją, kuri neatitinka 6.5.3 poskyrio nuostatų, ir yra ekvivalentiškas pagal 6.5.1.1.2 punkto reikalavimus.

6.5.1.5

Konstrukcijos reikalavimai

6.5.1.5.1

IBC turi būti atsparūs aplinkos sukeliamiems pažeidimams arba tinkamai nuo jų apsaugoti.

6.5.1.5.2

IBC turi būti taip sukonstruoti ir uždaryti, kad normaliomis vežimo sąlygomis, o ypač dėl vibracijos, temperatūros pokyčių, drėgmės ar slėgio, vežama medžiaga nė trupučio nenutekėtų į išorę.

6.5.1.5.3

IBC ir jų uždarymo įtaisai turi būti pagaminti is tokių konstrukcinių medžiagų, kurios yra suderinamos su vežamu turiniu, arba jie turi būti is vidaus taip apsaugoti, kad šios konstrukcinės medžiagos:

a) nebūtų taip veikiamos vežamo turinio, kad naudoti IBC galėtų būti pavojinga;

b) nesukeltų vežamo turinio reakcijos arba skilimo arba dėl vežamo turinio poveikio nesudarytų kenksmingų sveikatai ar pavojingų junginių.

6.5.1.5.4

Jei naudojami tarpikliai, jie turi būti pagaminti iš tokių konstrukcinių medžiagų, kurių neveikia vežamas turinys.

6.5.1.5.5

Visa eksploatacinė įranga turi būti taip pritvirtinta arba apsaugota, kad iki minimumo sumažėtų vežamų medžiagų nuotėkio pavojus, pažeidus ją IBC krovinio tvarkymo ar vežimo metu.

6.5.1.5.6

IBC, papildomoji įranga bei jo valdymo įtaisai ir konstrukciniai elementai turi būti taip suprojektuoti, kad be vežamos medžiagos nuostolių atlaikytų vidinį slėgį ir apkrovas, susidarančias normaliomis krovinio tvarkymo bei vežimo sąlygomis. IBC, skirti krauti rietuve, turi būti specialiai tam suprojektuoti. Visa IBC kėlimo bei tvirtinimo įranga privalo būti pakankamai tvirta, kad galėtų be didesnių deformacijų ar pažeidimų būti naudojama normaliomis krovinio tvarkymo bei vežimo sąlygomis, ir turi būti taip pritvirtinta, kad pernelyg neapkrautų kurios nors IBC dalies.

6.5.1.5.7

Jei IBC sudaro pakuojamasis korpusas su rėmu, jis turi būti taip suprojektuotas, kad:

a) liesdamasis su rėmu korpusas nesidėvėtų ir nediltų, ir dėl to nebūtų apgadintas;

b) pakuojamasis korpusas visą laiką liktų rėmo viduje;

c) įrangos dalys turi būti taip įtvirtintos, kad negalėtų būti pažeistos, sąlyginai išsiplėtus korpuso ir rėmo jungtims ar joms pasislinkus viena kitos atžvilgiu.

6.5.1.5.8

Jei IBC dugne įrengtas išleidžiamasis vožtuvas, jis turi būti apsaugomas, esant padėčiai „uždaryta“; nuo pažeidimų apsaugoti būtina ir visą išpylimo sistemą. Vožtuvai su svirtine uždarymo sistema neturi atsitiktinai atsidaryti, o padėtys „atidaryta“, „uždaryta“ privalo aiškiai matytis. Skysčiams skirtuose IBC konteineriuose turi būti įrengta išleidžiamoji anga su papildomu uždarymo įtaisu, pvz., aklidangčiu ar kita ekvivalentiška priemone.

6.5.1.5.9

Visi IBC privalo išlaikyti atitinkamus eksploatacinius bandymus.

6.5.1.6

Bandymai, konstrukcinio tipo patvirtinimas ir patikrinimas

6.5.1.6.1

Kokybės užtikrinimas. Norint užtikrinti, kad kiekvienas pagamintas IBC atitinka šio skyriaus reikalavimus, IBC konteineriai turi būti gaminami ir bandomi pagal kokybės užtikrinimo programą, kurią patvirtino kompetentingoji institucija.

6.5.1.6.2

Bandymai. Su IBC konteineriais atliekami konstrukcinio tipo bandymai ir prireikus pirminiai bei periodiniai bandymai pagal 6.5.4.14 skirsnio reikalavimus.

6.5.1.6.3

Konstrukcinio tipo patvirtinimas. Kiekvienam IBC konstrukciniam tipui išduodamas patvirtinimo pažymėjimas ir priskiriama žyma (pagal 6.5.2 poskyrio taisykles); taip patvirtinama, kad konstrukcinis tipas, įskaitant jo įrangą, atitinka bandymų reikalavimus.

6.5.1.6.4

Patikrinimas. Visi metaliniai IBC, kietojo plastiko IBC ir sudėtiniai IBC konteineriai turi būti tikrinami taip, kaip reikalauja kompetentingoji institucija:

a) prieš pradedant naudoti ir po to ne rečiau kaip kas penkerius metus tikrinama:

(i) atitiktis konstrukcinio tipo pavyzdžiui, įskaitant ir žymėjimą;

(ii) vidinė ir išorinė būklė;

(iii) nepriekaištingas valdymo įrangos veikimas.

Termoizoliacinis sluoksnis, jei toks yra, nuimamas tik tiek, kiek reikia norint netrukdomai apžiūrėti IBC konteinerį.

b) ne rečiau kaip kas dvejus su puse metų tikrinama:

(i) išorinė būklė;

(ii) nepriekaištingas valdymo įrangos veikimas.

Termoizoliacinis sluoksnis, jei toks yra, nuimamas tik tiek, kiek reikia norint netrukdomai apžiūrėti IBC konteinerį.

IBC savininkas privalo kiekvieno patikrinimo ataskaitą saugoti bent iki kito patikrinimo. Ataskaitoje turi būti nurodyti patikrinimo rezultatai ir įvardyta tikrinusi įstaiga (žr. taip pat žymėjimo taisykles 6.5.2.2.1 punkte).

6.5.1.6.5

Jei IBC dėl smūgio (pvz., avarijos metu) ar kitų priežasčių buvo pažeistas, jis turi būti taisomas ar kitu būdu tvarkomas (žr. 1.2.1 poskyrio apibrėžimą „nuolatinė IBC konteinerio priežiūra“), kad atitiktų konstrukcinį pavyzdį. Pažeistas kietojo plastikinio IBC korpusas ir pažeistos sudėtinio IBC konteinerio vidinės talpyklos turi būti pakeistos kitomis.

6.5.1.6.6

Sutaisytieji IBC konteineriai

6.5.1.6.6.1

Be kitų bandymų ir patikrinimų pagal RID taisykles, sutaisius IBC konteinerį, su juo turi būti atliekami visi 6.5.4.14.3 ir 6.5.1.6.4 punktų a) papunktyje numatyti bandymai bei patikrinimai, surašant nustatytas bandymų ataskaitas.

6.5.1.6.6.2

Įstaiga, bandanti ir tikrinanti sutaisytąjį IBC, privalo pažymėti jį ilgalaikėmis žymomis, kurios dedamos šalia gamintojo suteiktos JT konstrukcinio tipo žymos; šiose žymose nurodoma:

a) valstybė, kurioje buvo atlikti bandymai ir patikrinimai;

b) įstaigos, atlikusios bandymus ar patikrinimus, pavadinimas arba registracijos ženklas;

c) bandymų ir patikrinimų data (metai, mėnuo).

6.5.1.6.6.3

Atliekant bandymus ir patikrinimus pagal 6.5.1.6.6.1 papunkčio nuostatas, galima daryti prielaidą, kad jie atitinka reikalavimus, taikomus kas dvejus su puse ir kas penkerius metus atliekamiems bandymams ir patikrinimams.

6.5.1.6.6.4

Kompetentingoji institucija gali bet kada pareikalauti bandymais įrodyti, kad IBC konteineriai atitinka reikalavimus, taikomus konstrukcinio tipo bandymui.

6.5.2

Žymėjimas

6.5.2.1

Pagrindinis žymėjimas

6.5.2.1.1

Kiekvienas IBC konteineris, pagamintas ir skirtas naudoti pagal RID taisykles, privalo gerai matomoje vietoje turėti nenutrinamas įskaitomas žymas. Žymėjimui naudojamos raidės, skaitmenys ir simboliai, kurių aukštis ne mažesnis kaip 12 mm ir kuriais žymima:

a) Jungtinių Tautų pakuotės simbolis: _____________

Ant metalinių IBC konteinerių, ant kurių žyma štampuojama arba įspaudžiama, vietoj šio simbolio leidžiama rašyti raides „UN“;

b) kodas, nurodantis IBC tipą pagal 6.5.1.4 skirsnio nuostatas;

c) didžioji raidė, žyminti pakavimo grupę (grupes), kuriai šis konstrukcinis tipas yra patvirtintas:

(i) X – I, II ir III pakavimo grupės (IBC konteineriai, skirti tik kietosioms medžiagoms),

(ii) Y – II ir III pakavimo grupės,

(iii) Z – III pakavimo grupė;

d) pagaminimo metai (paskutiniai du skaitmenys) ir mėnuo;

e) žymą patvirtinusios valstybės kodas, sutampantis su skiriamuoju tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių transporto priemonių ženklu^1);

_____________________ ^1^)Vienos Kelių eismo konvencijoje (1968) numatyti skiriamieji tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių ženklai.

f) gamintojo pavadinimas arba ženklas arba bet koks kitas kompetentingosios institucijos nustatytas IBC konteinerio identifikavimas;

g) bandomasis svoris (kg) atliekant krovimo rietuve bandymą. IBC konteineriai, neskirti krauti rietuve, žymimi „0“;

h) didžiausioji leistinoji bruto masė (kg).

Šis pagrindinis žymėjimas atliekamas pirmiau išdėstytuose papunkčiuose nurodyta eilės tvarka. 6.5.2.2 skirsnyje aprašytos papildomos žymos bei visos kitos kompetentingosios institucijos patvirtintos žymos rašomos taip, kad atskiri jų elementai būtų kuo puikiausiai įskaitomi.

Kiekvienas a) – h) papunkčiuose ir 6.5.2.2 skirsnyje išvardytas žymos elementas turi būti aiškiai atskirtas nuo kitų, pvz., įstrižuoju brūkšneliu arba tarpeliu, kad jį būtų galima lengviau identifikuoti.

6.5.2.1.2

Įvairių tipų IBC žymėjimo pagal 6.5.2.1.1 punkto a)–h) papunkčių nuostatas pavyzdžiai:

11A/Y/0299 NL/Mulder 007/5500/1500

Metalinis IBC konteineris, skirtas kietosioms medžiagoms, iškraunamas, pvz., savitaka/ tinkamas II ir III pakavimo grupėms/ pagamintas 1989 m. vasario mėn. / patvirtintas Nyderlanduose / pagamintas firmoje „Mulder“ pagal konstrukcinį tipą, kuriam kompetentingoji institucija priskyrė serijos numerį 007 / krovimo rietuve bandymo metu naudojama apkrova, kg / didžiausia leistinoji bruto masė, kg.

13H3/Z/0301 F/Meunier 1713/0/1500

Minkštas IBC konteineris, skirtas vežti kietąsias medžiagas, iškraunamas, pvz., savitaka, pagamintas iš polimerinio audinio su įdėklu, neskirtas krauti rietuve.

31H1/Y/0499 GB/9099/10800/1200

Kietasis plastikinis IBC konteineris, skirtas vežti skysčius, pagamintas iš plastiko, su konstrukcine įranga, kuri išlaiko rietuvės apkrovą.

31HA1/Y/0501 D/Müller/1683/10800/1200

Sudėtinis IBC konteineris, skirtas vežti skysčius, su kieta plastmasine vidine talpykla ir išoriniu plieniniu apdangalu.

11C/X/0102 S/Aurigny/9876/3000/910

Medinis IBC konteineris su vidiniu įdėklu, kuris skirtas vežti kietąsias medžiagas ir kuriame leidžiama vežti I pakuotės grupės medžiagas.

________________

6.5.2.2 6.5.2.2.1

Papildomasis žymėjimas Be privalomojo žymėjimo, aprašyto 6.5.2.1 skirsnyje, ant kiekvieno IBC konteinerio turi būti nurodyti tokie duomenys, kurie įrašomi korozijai atspariame skydelyje, pritvirtintame tikrinimui lengva: pasiekiamoje vietoje:

IBC konteinerio tipas

Papildomasis žymėjimas

iš metalo

iš kietojo plastiko

sudėtinis

iš pluoštinio kartono

medinis

Talpa (l) esant 20 °C temperatūrai^a)

x

x

x

IBC masė, kg^a)

x

x

x

x

x

Bandymo slėgis (viršslėgis), kPa arba bar, jei tinka

x

x

Didžiausias leistinasis pripildymo ar ištuštinimo slėgis, kPa arba bar^a), jei tinka

x

x

x

IBC korpuso konstrukcinė medžiaga ir mažiausias jo sienelės storis, mm

x

Paskutiniojo sandarumo bandymo data (metai ir mėnuo), jei tinka

x

x

x

Paskutiniojo patikrinimo data (metai ir mėnuo)

x

x

x

Gamintojo suteiktas serijos numeris

x

^a) Būtina nurodyti vartojamus matavimo vienetus.

6.5.2.2.2

Be privalomojo pagal 6.5.2.1 skirsnio reikalavimus žymėjimo, minkštieji IBC konteineriai gali turėti piktogramą, kurioje nurodyti rekomenduojamieji kėlimo būdai.

6.5.2.2.3

Sudėtinių IBC konteinerių vidinės talpyklos turi būti pažymėtos, nurodant tokią informaciją:

a) gamintojo pavadinimą ar simbolį ir bet kokią kitą kompetentingosios institucijos patvirtintą IBC žymą pagal 6.5.2.1.1 punkto f) papunktį;

b) pagaminimo datą pagal 6.5.2.1.1 punkto f) papunktį;

c) 6.5.2.1.1 punkto e) papunktyje nurodytą žymą patvirtinusios valstybės.

6.5.2.2.4

Jei sudėtinis IBC konteineris taip suprojektuotas, kad jo nepripildžius galima nuimti išorinį apvalkalą (pvz., grąžinant IBC konteinerį pradiniam siuntėjui tolesniam naudojimui), ant visų išmontuoto konteinerio nuimamųjų dalių turi būti pažymėti pagaminimo metai ir mėnuo, gamintojo pavadinimas arba simbolis arba bet kokia kita kompetentingosios institucijos nustatyta IBC žyma (žr. 6.5.2.1.1 punkto f) papunktį).

6.5.2.3

Atitiktis konstrukcinio tipo pavyzdžiui

Žyma parodo, kad IBC konteineris atitinka sėkmingai išbandytą konstrukcinį tipą ir konstrukcinio tipo patvirtinimo pažymėjime išvardytus reikalavimus.

6.5.3

Specialieji IBC konteinerių reikalavimai

6.5.3.1

Specialieji metalinių IBC konteinerių reikalavimai

6.5.3.1.1

Šie reikalavimai taikomi metaliniams IBC konteineriams, kurie skirti kietosioms arba skystoms medžiagoms vežti. Skiriami trys metalinių IBC konteinerių tipai:

a) IBC konteineriai kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms savitaka (11A, 11B, HN);

b) IBC konteineriai kietosioms medžiagoms, kurie pakraunami arba iškraunami veikiant didesniam nei 10 kPa (0,1 bar) viršslėgiui (21A, 21B, 21N), ir

c) IBC konteineriai skysčiams (31A, 31B, 31N).

6.5.3.1.2

IBC korpusas turi būti pagamintas iš tinkamo kaliojo metalo, kuris laikomas nepriekaištingai virinamu. Suvirintosios jungtys turi būti atliktos profesionaliai ir garantuoti visišką saugumą. Prireikus būtina atsižvelgti ir į konstrukcinės medžiagos veiksmingumą esant žemai temperatūrai.

6.5.3.1.3

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad derėtų vengti galvaninio poveikio, atsirandančio dėl įvairių metalų sąlyčio.

6.5.3.1.4

Aliuminiuose IBC konteineriuose, kurie skirti liepsniesiems skysčiams vežti, negali būti jokių nestacionarių elementų, pvz., dangtelių, uždarymo įtaisų ir t. t., pagamintų iš neapsaugoto rūdijančiojo plieno, kurie dėl sąlyčio su aliuminiu trinties ar postūmio metu galėtų sukelti pavojingą reakciją.

6.5.3.1.5

Metaliniai IBC konteineriai turi būti pagaminti iš tokio metalo, kuris atitiktų šiuos reikalavimus:

a) plienui: santykinis pailgėjimas po trūkio (%) turi būti ne mažesnis kaip 10000 / Rm , kai absoliučioji mažiausioji vertė lygi 20 %;

čia: Rm – garantuotasis mažiausias panaudoto plieno atsparumas tempimui, N/mm^2.

b) aliuminiui ir jo lydiniams: santykinis pailgėjimas po trūkio (%) turi būti ne mažesnis kaip 10000 / 6Rm , kai absoliučioji mažiausioji vertė lygi 8 %.

Bandomieji pavyzdžiai, naudojami nustatyti santykinį pailgėjimą po trūkio, turi būti imami skersai valcavimo krypties ir taip įtvirtinami, kad:

L0 = 5d           arba               L0 = 5,65 (A^(1/2));

čia:                L0 – bandomojo pavyzdžio ilgis prieš bandymą;

d – skersmuo;

A – bandomojo pavyzdžio skerspjūvio plotas.

6.5.3.1.6

Mažiausias sienelių storis:

a) standartinio plieno, kai Rm x A0 = 10.000, sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip:

Talpa (C), litrais	Sienelių storis, mm
	Tipai: 11A, 11B, HN		Tipai: 21A, 21B, 21N, 31A, 31B, 31N
	Neapsaugotas	Apsaugotas	Neapsaugotas	Apsaugotas
C <=≤ 1000	2,0	1,5	2,5	2,0
1000 < C <=≤ 2000	e = C/2000 +1,5	e = C/2000+1,0	e = C/2000 + 2,0	e = C/2000 +1,5
2000 < C <=≤ 3000	e = C/2000 +1,5	e = C/2000+1,0	e = C/2000 + 2,0	e = C/2000 +1,5

čia: A0 – mažiausias standartinio plieno pailgėjimas (procentais), veikiant jį trūkio jėga (žr. 6.5.3.1.5 punktą);

b) kitų metalų, išskyrus a) punkte aprašytą standartinį plieną, mažiausias sienelių storis apskaičiuojamas pagal formulę:

e1 = (21,4 x e0) / ((Rm1 x A1)^1/3),

čia: e1 – reikiamas ekvivalentiškas naudojamo metalo sienelių storis (mm);

e0 – mažiausias standartinio plieno sienelių storis (mm);

Rm1 – garantuotasis mažiausias naudojamo metalo atsparumas tempimui (N/mm^2);

A1 – mažiausias naudojamo metalo pailgėjimas (%), veikiant jį trūkio jėga (žr. 6.5.3.1.5 punktą).

Tačiau kiekvienu atveju sienelių storis neturi būti mažesnis kaip 1,5 mm.

c) atliekant skaičiavimus b) punkte nurodytu garantuotuoju mažiausiuoju naudojamo metalo atsparumu tempimui (Rm1) laikoma nacionalinių ir tarptautinių konstrukcinių medžiagų standartų reglamentuota mažiausia vertė. Austenitinio plieno Rm vertė, palyginti su konstrukcinių medžiagų standartuose nustatyta mažiausiąja Rm verte, gali būti padidinta 15 %, jei konstrukcinės medžiagos bandymų pažymėjime nurodyta didesnė vertė. Jei tam tikrai konstrukcinei medžiagai nėra jokių standartų, Rm vertė atitinka konstrukcinės medžiagos bandymų pažymėjime nurodytą vertę.

6.5.3.1.7

Reikalavimai, keliami slėgio mažinimui. IBC konteineriuose, skirtuose vežti skysčius, turi būti numatyta galimybė išleisti pakankamą garų kiekį, kad IBC konteineriui užsiliepsnojus jo korpusas neplyštų. Tam tikslui įdiegiama įprastinė slėgio mažinimo įranga arba naudojamos kitos konstrukcinės priemonės. Šių įtaisų reakcijos slėgis neturi viršyti 65 kPa (0,65 bar) ir negali būti mažesnis už bendrąjį IBC konteinerio viršslėgį, nustatytą esant 55 °C temperatūrai ir didžiausiam pripildymo lygiui pagal 4.1.1.4 skirsnio reikalavimus [šis slėgis apskaičiuojamas prie konteineryje esančio medžiagos garų slėgio pridėjus dalinį oro ar kitų inertinių dujų slėgį ir atėmus 100 kPa (1 bar)]. Privalomieji slėgio mažinimo įtaisai turi būti įrengti IBC konteinerio garų aplinkoje.

6.5.3.2

Specialieji minkštųjų IBC konteinerių reikalavimai

6.5.3.2.1

Šie reikalavimai taikomi tokių tipų minkštiesiems IBC konteineriams:

13H1 Polimerinis audinys, be dangos ar įdėklo

13H2 Polimerinis audinys, su danga

13H3 Polimerinis audinys, su įdėklu

13H4 Polimerinis audinys, su danga ir įdėklu

13H5 Plastikinė plėvelė

13L1 Tekstilė, be dangos ar įdėklo

13L2 Tekstilė, su danga

13L3 Tekstilė su įdėklu

13L4 Tekstilė, su danga ir įdėklu

13M1 Popierius, daugiasluoksnis

13M2 Popierius, daugiasluoksnis, nelaidus drėgmei.

Minkštieji IBC konteineriai skirti tik kietosioms medžiagoms vežti.

6.5.3.2.2

IBC korpusai turi būti pagaminti iš tinkamų konstrukcinių medžiagų. Medžiagos tvirtumas ir minkštojo IBC konteinerio konstrukcija turi atitikti jo talpą ir numatomą paskirtį.

6.5.3.2.3

Visos medžiagos, naudojamos gaminti minkštuosius IBC 13M1 ir 13M2 tipų konteinerius, išlaikytos 24 valandas vandenyje, turi išsaugoti mažiausiai 85 % pradinio atsparumo tempimui, kuris buvo išmatuotas iki pusiausvyros kondicionuotai konstrukcinei medžiagai, esant 67 % ar mažesnei santykinei drėgmei.

6.5.3.2.4

Jungiamosios siūlės turi būti susiūtos, sulydytos, suklijuotos ar sutvirtintos bet kuriuo kitu panašiu būdu. Susiūtų siūlių galai turi būti sutvirtinti.

6.5.3.2.5

Kad būtų tinkami naudoti pagal paskirtį, minkštieji IBC konteineriai turi būti pakankamai atsparūs senėjimui ir irimui dėl ultravioletinės spinduliuotės, klimato sąlygų bei vežamos medžiagos poveikio.

6.5.3.2.6

Jei plastikiniams minkštiesiems IBC konteineriams būtina apsauga nuo ultravioletinės spinduliuotės, į jų konstrukcinę medžiagą turi būti dedama suodžių arba kitų tinkamų pigmentų bei inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su vežama medžiaga ir išlikti veiksmingi visą IBC konteinerio naudojimo laikotarpį. Tuo atveju, kai naudojami suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai skiriasi nuo tų, kurie buvo naudoti gaminant išbandytą konstrukcinį pavyzdį, pakartotiniai bandymai nebūtini, jei suodžių, pigmentų ar inhibitorių pasikeitimas neturės neigiamos įtakos fizikinėms konstrukcinės medžiagos savybėms.

6.5.3.2.7

Į IBC korpuso konstrukcinę medžiagą leidžiama dėti priedų, didinančių jo atsparumą senėjimui arba kitiems tikslams, jei tai neturės neigiamos įtakos konstrukcinės medžiagos fizikinėms ir cheminėms savybėms.

6.5.3.2.8

IBC korpusų gamybai netinka jau naudotų talpyklų konstrukcinės medžiagos, tačiau leidžiama naudoti gamybos atliekas ar laužą, susidarantį to paties IBC konteinerių gamybos proceso metu. Pakartotinai gali būti naudojamos įvairios dalys, pvz., komplektuojamosios detalės ir padėklų pagrindai, jei ankstesnio naudojimo metu jie nebuvo pažeisti.

6.5.3.2.9

Pripildytos talpyklos aukščio ir pločio santykis neturi būti didesnis kaip 2:1.

6.5.3.2.10

Įdėklas turi būti pagamintas iš tinkamos konstrukcinės medžiagos. Naudojamos medžiagos stiprumas ir įdėklo konstrukcija privalo atitikti IBC konteinerio talpą ir numatomą paskirtį. Jungčių vietos bei

uždarymo sistemos turi būti nelaidžios dulkėms, atsparios spaudimui ir smūgiams normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis.

6.5.3.3

Specialieji kietųjų plastikinių IBC konteinerių reikalavimai

6.5.3.3.1

Šie reikalavimai taikomi kietiesiems plastikiniams IBC konteineriams, kurie skirti vežti kietąsias medžiagas arba skysčius. Skiriami tokie kietųjų plastikinių IBC konteinerių tipai:

11H1 kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms savitaka, turintys konstrukcinius įrenginius, išlaikančius visą apkrovą, kai IBC konteineriai kraunami rietuve;

11H2 kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms savitaka, be papildomosios įrangos;

21H1 kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms naudojant slėgį, turintys konstrukcinius įrenginius, išlaikančius visą apkrovą, kai IBC konteineriai kraunami rietuve;

21H2 kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms naudojant slėgį, be papildomosios įrangos;

31H1 skysčiams, turintys konstrukcinius įrenginius, išlaikančius visą apkrovą, kai IBC konteineriai kraunami rietuve;

31H2 skysčiams, be papildomosios įrangos.

6.5.3.3.2

IBC korpusas turi būti pagamintas iš tinkamų, žinomų savybių plastikinių medžiagų, pakankamai tvirtas, kad atitiktų kietojo IBC konteinerio talpą ir numatomą paskirtį. Konstrukcinė medžiaga turi būti pakankamai atspari senėjimui ir irimui, kurį gali sukelti vežama medžiaga arba kai kada ir ultravioletinė spinduliuotė. Kai kuriais atvejais būtina atsižvelgti į konteinerio funkcionalumą esant žemai temperatūrai. Bet koks vežamų medžiagų nuotėkis normaliomis vežimo sąlygomis neturi kelti pavojaus.

6.5.3.3.3

Jei IBC konteinerį būtina apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, į jo konstrukcinę medžiagą pridedama suodžių, atitinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su vežama medžiaga ir išlikti veiksmingi visą konteinerio naudojimo laikotarpį. Tuo atveju, kai naudojami suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai skiriasi nuo tų, kurie buvo naudoti gaminant išbandytą konstrukcinį pavyzdį, pakartotiniai bandymai nebūtini, jei suodžių, pigmentų ar inhibitoriaus pasikeitimas neturės neigiamos įtakos konstrukcinės medžiagos fizikinėms savybėms.

6.5.3.3.4

Į IBC korpuso konstrukcinę medžiagą leidžiam dėti priedų, mažinančių jo dėvėjimąsi, ar kitiems tikslams, jei tai neturės neigiamos įtakos konstrukcinės medžiagos fizikinėms ar cheminėms savybėms.

6.5.3.3.5

Kietųjų plastikinių IBC korpusų gamybai netinka jau naudotos konstrukcinės medžiagos, išskyrus atliekas ir susmulkintas medžiagas, kurios atsiranda to paties gamybos proceso metu.

6.5.3.4

Specialieji sudėtinių IBC konteinerių su plastikine vidine talpykla reikalavimai

6.5.3.4.1

Šie reikalavimai taikomi šių tipų sudėtiniams IBC konteineriams, kurie skirti vežti kietąsias medžiagas arba skysčius:

11HZ1 sudėtinis IBC konteineris su kieta plastikine vidine talpykla kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms savitaka;

11HZ2 sudėtinis IBC konteineris su minkšta plastikine vidine talpykla kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms savitaka;

21HZ1 sudėtinis IBC konteineris su kieta plastikine vidine talpykla kietosioms medžiagoms, pakraunamoms arba iškraunamoms naudojant slėgį;

21HZ2 sudėtinis IBC konteineris su minkšta plastikine vidine talpykla kietosioms medžiagoms pakraunamoms arba iškraunamoms naudojant slėgį;

31HZ1 sudėtinis IBC konteineris su kieta plastikine vidine talpykla skysčiams;

31HZ2 sudėtinis IBC konteineris su minkšta plastikine vidine talpykla.

Šiame kode mažoji raidė „z“ pagal 6.5.1.4.1 punkto b) papunkčio reikalavimus keičiama didžiąja raide, žyminčia išoriniam apvalkalui naudotą konstrukcinę medžiagą.

6.5.3.4.2

Vidinė talpykla be išorinio apvalkalo negali atlikti konteinerio funkcijų. „Kieta“ vidine talpykla laikoma talpykla, kuri nepripildyta išsaugo savo įprastinę formą, nors uždarymo įtaisai nėra reikiamoje padėtyje ir ji nesiremia į išorinį apvalkalą. Vidinės talpyklos, kurios nėra „kietos“, laikomos „minkštosiomis“.

6.5.3.4.3

Išorinis apvalkalas paprastai sudarytas iš kietosios medžiagos, turinčios tokią formą, kuri apsaugo vidinę talpyklą nuo fizinių pažeidimų krovinio tvarkymo ir vežimo metu, bet pats apvalkalas neatlieka konteinerio funkcijų. Tam tikrais atvejais išorinis apvalkalas gali apimti ir padėklą.

6.5.3.4.4

Sudėtinis IBC konteineris su išoriniu apvalkalu turi būti taip sukonstruotas, kad atlikus sandarumo ir hidraulinio slėgio bandymus būtų galima lengvai patikrinti vidinės talpyklos vientisumą.

6.5.3.4.5

31HZ2 tipo IBC konteinerio talpa negali viršyti 1250 litrų.

6.5.3.4.6

Vidinė talpykla gaminama iš tinkamų, žinomų savybių plastikinių medžiagų ir privalo būti pakankamai tvirta, kad atitiktų šio tipo konteinerio talpą ir numatomą paskirtį. Konstrukcinė medžiaga turi būti pakankamai atspari senėjimui ir irimui, kurį gali sukelti vežama medžiaga arba kai kada ir ultravioletinė spinduliuotė. Kai kuriais atvejais būtina atsižvelgti į konteinerio funkcionalumą esant žemai temperatūrai. Bet koks vežamų medžiagų nuotėkis normaliomis vežimo sąlygomis neturi kelti pavojaus.

Pastaba. Pagal šią taisyklę plastikinėmis medžiagomis laikomos ir kitos polimerinės konstrukcinės medžiagos, kaip antai, guma ir t. t.

6.5.3.4.7

Jei vidinę talpyklą būtina apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, į jos konstrukcinę medžiagą pridedama suodžių, atitinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su vežama medžiaga ir išlikti veiksmingi visą vidinės talpyklos naudojimo laikotarpį. Tuo atveju, kai naudojami suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai skiriasi nuo tų, kurie buvo naudoti gaminant išbandytą konstrukcinį pavyzdį, pakartotiniai bandymai nebūtini, jei suodžių, pigmentų ar inhibitoriaus pasikeitimas neturės neigiamos įtakos konstrukcinės medžiagos fizikinėms savybėms.

6.5.3.4.8

Į vidinės talpyklos konstrukcinę medžiagą leidžiama dėti priedų, mažinančių jos dėvėjimąsi, ar kitiems tikslams, jei tai neturės neigiamos įtakos konstrukcinės medžiagos fizikinėms ar cheminėms savybėms.

6.5.3.4.9

Kietųjų plastikinių IBC korpusų gamybai netinka jau naudotos konstrukcinės medžiagos, išskyrus atliekas ir susmulkintas medžiagas, kurios atsiranda to paties gamybos proceso metu.

6.5.3.4.10

31HZ2 tipo IBC konteinerių vidinės talpyklos turi būti padengtos ne mažiau kaip trimis polimerinės plėvelės sluoksniais.

6.5.3.4.11

Viršutinio apvalkalo medžiagos tvirtumas ir konstrukcija turi atitikti sudėtinio IBC konteinerio talpą ir numatomą paskirtį.

6.5.3.4.12

Viršutiniame apvalkale negali būti jokių iškyšų, galinčių pažeisti vidinę talpyklą.

6.5.3.4.13

Metalinis viršutinis apvalkalas turi būti pagamintas iš pakankamo storio tinkamo metalo.

6.5.3.4.14

Gaminant apvalkalą iš natūralios medienos, turi būti naudojama gerai išlaikyta, pramoniniu būdu išdžiovinta mediena be jokių defektų, kurie susilpnintų bet kurios apvalkalo dalies stiprumą. Viršutinė ir apatinė apvalkalo dalys gali būti pagamintos iš vandeniui atsparios perdirbtos medienos, pvz., medžio drožlių plokščių, medienos pluošto plokščių arba kitų tinkamų medienos rūšių.

6.5.3.4.15

Jei viršutinis apvalkalas gaminamas iš faneros, tai turi būti gerai išlaikyta vienasluoksnė fanera, perpjauta vienasluoksnė fanera ar diskiniu pjūklu supjaustyta fanera, standartiškai sausa ir neturinti defektų, kurie galėtų gerokai sumažinti apvalkalo tvirtumą. Faneros sluoksniai turi būti suklijuoti vandeniui atspariais klijais. Be faneros, viršutiniam apvalkalui gaminti gali būti naudojamos ir kitos tinkamos medžiagos. Apvalkalas turi būti kruopščiai prikaltas vinimis arba prikabintas prie kampinių stovų ar galų, arba pritvirtintas panašiais būdais.

6.5.3.4.16

Viršutinio apvalkalo sienelės turi būti pagamintos iš vandeniui atsparios perdirbtos medienos, pvz., medžio drožlių plokščių, medienos plaušų plokščių ar kitų tinkamų medžiagų. Kitas apvalkalo dalis leidžiama gaminti ir iš kitų tinkamų medžiagų.

6.5.3.4.17

Gaminant viršutinį apvalkalą iš pluoštinio kartono, turi būti naudojamas aukštos kokybės standusis kartonas arba dvipusis gofruotasis kartonas (vieno ar daugiau sluoksnių), atitinkantis viršutinio apvalkalo talpą ir jo numatomą paskirtį. Viršutinis paviršius turi būti toks atsparus vandeniui, kad po 30 minučių trunkančio higroskopiškumo bandymo pagal Kobo metodą apvalkalo masė padidėtų ne daugiau kaip 155g/m^2 (žr. ISO 535:1991 standartą). Pluoštinis kartonas turi būti atsparus lenkimui. Jis privalo būti taip supjaustytas, rifliuotas be įtrūkių ir turėti įpjovas, kad montuojant apvalkalą kartonas nesusilankstytų, jo paviršius neįplyštų ar pernelyg neišsipūstų. Gofruotieji kartono sluoksniai turi būti gerai suklijuoti su išoriniais sluoksniais.

6.5.3.4.18

Iš pluoštinio kartono pagaminto apvalkalo galai gali būti sutvirtinami mediniu rėmu arba jie patys gali būti mediniai. Sutvirtinimui leidžiama naudoti siauras medines lenteles.

6.5.3.4.19

Gamybinės siūlės ant apvalkalo iš pluoštinio kartono turi būti užklijuotos lipniąja juostele, užleistos viena ant kitos ir suklijuotos arba užleistos viena ant kitos ir sutvirtintos metalinėmis sankabėlėmis. Užleistinės jungtys privalo būti atliktos su tam tikra atsarga. Jei siūlės sujungiamos klijuojant arba lipniąja juostele, būtina naudoti vandeniui atsparius klijus.

6.5.3.4.20

Jei viršutinis apvalkalas pagamintas iš plastiko, reikia laikytis atitinkamų 6.5.3.4.6–6.5.3.4.9 skirsnių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju vidinėms talpykloms taikomi reikalavimai galioja ir sudėtinių IBC konteinerių viršutiniam apvalkalui.

6.5.3.4.21

31HZ2 tipo IBC konteinerių viršutinis apvalkalas turi iš visų pusių gaubti vidinę talpyklą.

6.5.3.4.22

Bet kuris nenuimamasis padėklas, kuris yra neatskiriama IBC konteinerio dalis, arba bet kuris nuimamasis padėklas turi būti pritaikytas mechaniniam krovinio tvarkymui, kai IBC konteineris pakrautas iki didžiausios leistinosios masės.

6.5.3.4.23

Nuimamasis padėklas arba nejudamai pritvirtintas padėklas turi būti taip sukonstruoti, kad IBC konteinerio pagrinde nebūtų jokių iškyšų, kurios galėtų pažeisti IBC konteinerį krovinio tvarkymo metu.

6.5.3.4.24

Išorinis apvalkalas turi būti taip tvirtai sujungtas su nuimamuoju padėklu, kad užtikrintų IBC konteinerio stabilumą krovos ir vežimo metu. Jei yra naudojamas nuimamasis padėklas, jo paviršiuje neturi būti nelygumų, kurie pažeistų IBC konteinerį.

6.5.3.4.25

Kad būtų galima sukrauti rietuve daugiau IBC konteinerių, jiems sutvirtinti leidžiama naudoti tam tikras armavimo priemones, pvz., medines atramas, tačiau jos neturi liesti vidinės talpyklos.

6.5.3.4.26

Jei IBC konteineriai skirti krauti rietuvėmis, jų atraminis paviršius turi saugiai paskirstyti apkrovą. Todėl šie IBC konteineriai turi būti taip sukonstruoti, kad visa apkrova nebūtų skirta vidinei talpyklai.

6.5.3.5

Specialieji IBC konteinerių iš pluoštinio kartono reikalavimai

6.5.3.5.1

Šie reikalavimai taikomi IBC konteineriams iš pluoštinio kartono, kurie skirti vežti kietąsias medžiagas, pakraunamas ar iškraunamas savitaka. Tokie IBC konteineriai yra 11G tipo.

6.5.3.5.2

IBC konteineriai iš pluoštinio kartono neturi jokios įrangos, skirtos kelti iš viršaus.

6.5.3.5.3

IBC korpuso gamybai naudojamas tik tvirtas, geros kokybės standusis arba dvipusis gofruotasis kartonas (vienasluoksnis ar daugiasluoksnis), atitinkantis IBC konteinerio talpą ir jo paskirtį. Viršutinis paviršius turi būti toks atsparus vandeniui, kad po 30 minučių trukusio higroskopiškumo bandymo pagal Kobo metodą jo masės padidėtų ne daugiau kaip 155g/m^2 (žr. ISO 535:1991 standartą). Pluoštinis kartonas turi būti atsparus lenkimui. Jis turi būti supjaustytas, surifliuotas be įtrūkių ir turėti įpjovas, kad montuojant apvalkalą kartonas nesusilankstytų, jo paviršius neįplyštų ar pernelyg neišsipūstų. Gofruotasis pluoštinio kartono sluoksnis turi būti patikimai suklijuotas su išoriniais sluoksniais.

6.5.3.5.4

IBC konteinerio sienelių, taip pat dangčio ir dugno atsparumas dūriams turi būti ne mažesnis kaip 15 J pagal ISO 3036:1975 standartą.

6.5.3.5.5

IBC konteinerių korpuso gamybinės siūlės turi būti sujungtos užleistinėmis jungtimis su būtina atsarga ir užlipdytos lipniąja juostele, suklijuotos, sutvirtintos metalinėmis sankabėlėmis arba sujungiamos ne mažiau veiksmingu būdu. Jei siūlės sujungiamos jas suklijuojant arba užlipdomos juostele, būtina naudoti vandeniui atsparius klijus. Metalinės sankabėlės turi sujungti visus sutvirtinamus elementus ir būti tokios formos arba turėti tokią apsaugą, kad nepratrintų ar nepradurtų vidinio įdėklo.

6.5.3.5.6

Įdėklas turi būti pagamintas iš atitinkamos konstrukcinės medžiagos. Naudojamos medžiagos atsparumas ir įdėklo konstrukcija turi atitikti IBC konteinerio talpą ir jo numatomą paskirtį. Jungtys ir uždarymo sistema turi būti nelaidžios dulkėms ir privalo atlaikyti spaudimą bei smūgius, atsirandančius normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis.

6.5.3.5.7

Bet kuris nenuimamasis padėklas, kuris yra neatskiriama IBC konteinerio dalis, arba bet kuris nuimamasis padėklas turi būti pritaikytas mechaniniam krovinio tvarkymui, kai IBC konteineris pripildytas iki didžiausios leistinosios bruto masės.

6.5.3.5.8

Padėklas arba IBC konteineris su stacionariai pritvirtintu padėklu turi būti taip sukonstruoti, kad IBC konteinerio pagrinde nebūtų iškyšų, kurios galėtų pažeisti IBC konteinerį jo krovinio tvarkymo metu.

6.5.3.5.9

Naudojant nuimamuosius padėklus IBC korpusas turi būti taip sujungtas su padėklu, kad užtikrintų IBC konteinerio stabilumą krovinio tvarkymo ir vežimo metu. Be to, nuimamojo padėklo paviršiuje neturi būti jokių nelygumų, kurie pažeistų IBC konteinerį.

6.5.3.5.10

Kad būtų galima krauti rietuve daugiau IBC konteinerių, jiems sutvirtinti leidžiama naudoti tam tikras armavimo priemones, pvz., medines atramas, tačiau jos neturi liestis su įdėklu.

6.5.3.5.11

Jei IBC konteineriai skirti krauti rietuve, jų atraminis paviršius privalo saugiai paskirstyti apkrovą.

6.5.3.6

Specialieji medinių IBC konteinerių reikalavimai

6.5.3.6.1

Šie reikalavimai taikomi mediniams IBC konteineriams, skirtiems vežti kietąsias medžiagas, pakraunamas ar iškraunamas savitaka. Skiriami šie medinių IBC konteinerių tipai:

11C iš natūralios medienos su vidiniu įdėklu

11D iš faneros su vidiniu įdėklu

11F iš apdorotos medienos su vidiniu įdėklu.

6.5.3.6.2

Mediniai IBC konteineriai negali turėti jokios įrangos, skirtos kelti iš viršaus.

6.5.3.6.3

Naudojamų medžiagų atsparumas ir korpuso gamybos būdas turi atitikti IBC konteinerio talpą ir numatomą paskirtį.

6.5.3.6.4

Natūrali mediena, naudojama IBC konteinerių gamybai, turi būti gerai išlaikyta, pramoniniu būdu išdžiovinta ir negali turėti jokių defektų, kurie gerokai sumažintų bet kurios IBC konteinerio dalies tvirtumą. Kiekviena IBC konteinerio dalis turi būti pagaminta iš vientiso medienos gabalo arba ekvivalentiško jam gabalo, pagaminta iš vientiso medienos gabalo (lentos) arba jam ekvivalentiško gabalo. Dalys laikomos ekvivalentiškomis vientisam gabalui, jei jos suklijuotos vienu iš šių būdų: Lindermano jungtimi (vad. kregždės uodegos jungtimi), „dygiuoju pynimu“ (pleištine jungtimi), užleistine jungtimi arba sandūrine jungtimi, naudojant ne mažiau kaip po du gofruotuosius metalinius tvirtinimo elementus kiekvienoje pusėje, arba kitais ne mažiau veiksmingais būdais.

6.5.3.6.5

Korpusas, pagamintas iš faneros, turi būti mažiausiai trisluoksnis. Tam naudojama gerai išlaikyta vienasluoksnė fanera, perpjauta vienasluoksnė fanera ar diskiniu pjūklu supjaustyta fanera, standartiškai sausa ir neturinti defektų, galinčių sumažinti korpuso tvirtumą. Visi gretutiniai sluoksniai turi būti suklijuoti vandeniui atspariais klijais. Kartu su fanera korpuso gamybai gali būti naudojamos ir kitos tinkamos medžiagos.

6.5.3.6.6

Gaminant korpusą iš perdirbtos medienos, turi būti naudojamos tik drėgmei atsparios jos rūšys, kaip antai, medžio drožlių plokštės, medienos plaušų plokštės arba kita tinkama mediena.

6.5.3.6.7

IBC konteinerių plokštės turi būti gerai prikaltos vinimis, prikabintos prie kampinių stovų ar galų arba sutvirtintos panašiu būdu.

6.5.3.6.8

Vidinis įdėklas turi būti pagamintas iš tinkamos konstrukcinės medžiagos. Naudojamos medžiagos tvirtumas ir įdėklo konstrukcija turi atitikti IBC konteinerio talpą ir jo numatomą paskirtį. Jungtys ir uždarymo sistema turi būti nelaidžios dulkėms ir atsparios spaudimui ir smūgiams, atsirandantiems normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis.

6.5.3.6.9

Bet kuris nenuimamasis padėklas, kuris yra neatskiriama IBC konteinerio dalis, arba bet kuris nuimamasis padėklas turi būti pritaikyti iki didžiausios leistinosios bruto masės pripildyto IBC konteinerio tvarkymui mechaniniu būdu.

6.5.3.6.10

Padėklas arba IBC konteineris su stacionariai pritvirtintu padėklu turi būti taip sukonstruoti, kad IBC konteinerio pagrinde nebūtų jokių iškyšų, kurios galėtų pažeisti IBC konteinerį jo krovinio tvarkymo metu.

6.5.3.6.11

Naudojant nuimamuosius padėklus, korpusas turi būti taip sutvirtintas su padėklu, kad užtikrintų IBC konteinerio stabilumą jo tvarkymo ir vežimo metu. Nuimamojo padėklo paviršiuje negali būti jokių iškyšų, kurios pažeistų IBC konteinerį.

6.5.3.6.12

Kad būtų galima sukrauti rietuve daugiau IBC konteinerių, jiems sutvirtinti leidžiama naudoti tam tikras armavimo priemones, pvz., medines atramas, tačiau jos neturi liestis su įdėklu.

6.5.3.6.13

Jei IBC konteineriai skirti krauti rietuve, jų atraminis paviršius turi saugiai paskirstyti apkrovą.

6.5.4

Bandymų reikalavimai

6.5.4.1

Bandymų atlikimas ir jų dažnumas

6.5.4.1.1

Prieš naudojimą kiekvieno IBC konteinerio konstrukcinis tipas turi būti išbandytas kompetentingosios institucijos nustatyta tvarka ir šios institucijos patvirtintas. IBC konteinerio konstrukcinis tipas nustatomas pagal jo konstrukciją dydį, medžiagą iš kurios jis pagamintas, jos storį, gamybos technologiją, pripildymo ir išpylimo įrangą; konstrukcinis tipas taip pat gali apimti ir įvairius paviršių apdirbimo būdus. Ši nuostata taikoma ir tiems IBC konteineriams, kurie nuo prototipo skiriasi tik mažesniais išoriniais matmenimis.

6.5.4.1.2

Bandymai atliekami su IBC konteineriais, kurie paruošti vežti. IBC konteineriai turi būti pripildyti laikantis atitinkamuose poskyriuose nustatytų reikalavimų. Medžiagas, kurios bus vežamos šiais IBC konteineriais, leidžiama pakeisti kitomis, jei tai neturės įtakos bandymų rezultatams. Kai vietoj vienos kietosios medžiagos naudojama kita, jos fizikinės savybės (masė, granulių dydis ir t. t.) turi prilygti vežamos medžiagos savybėms. Be to, kad susidarytų reikalinga masė, leidžiama naudoti priedus, pvz., maišus su šratais, jei jie bus išdėstyti taip, kad neturės įtakos bandymų rezultatams.

6.5.4.1.3

Jei atliekant kritimo bandymą su skysčiais naudojama ne ta medžiaga, kuri bus vežama, o kita, tai pastarosios santykinis tankis ir klampa turi būti panašūs į vežamos medžiagos. Kritimo bandymui su skysčiais leidžiama naudoti ir vandenį, tačiau tik tokiomis sąlygomis:

a) jei vežamos medžiagos santykinis tankis neviršija 1,2, kritimo aukštis pasirenkamas pagal 6.5.4.9.4 punkto lentelę;

b) jei vežamos medžiagos tankis viršija 1,2, kritimo aukštis apskaičiuojamas pagal vežamos medžiagos santykinį tankį, suapvalintą iki dešimtosios dalies:

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

d x 1,5 m

d x 1,0 m

d x 0,67 m

6.5.4.2

Konstrukcinio tipo bandymai

6.5.4.2.1

Kiekvienam konstrukciniam tipui, dydžiui, sienelių storiui ir gamybos būdui išbandyti naudojamas vienas IBC konteineris, su kuriuo 6.5.4.3.5 punkte nustatyta eilės tvarka atliekami 6.5.4.5–6.5.4.12 skirsniuose aprašyti bandymai. Šie konstrukcinio tipo bandymai atliekami kompetentingosios institucijos nustatyta tvarka.

6.5.4.2.2

Norint įrodyti 31H2 tipo kietųjų plastikinių IBC konteinerių ir 31HH1 bei 31HH2 tipų sudėtinių IBC konteinerių cheminį suderinamumą su vežamomis medžiagomis arba standartiniais skysčiais pagal 6.5.4.3.3 arba 6.5.4.3.5 punktų nuostatas, leidžiama naudoti antrąjį IBC konteinerį, jei šiuos konteinerius pagal apskaičiavimus galima krauti rietuve. Tokiu atveju abu IBC konteineriai turi būti kurį laiką laikomi tam tikromis sąlygomis.

6.5.4.2.3

Kompetentingoji institucija gali leisti pasirinktinai bandyti IBC konteinerius, kurie šiek tiek skiriasi nuo išbandyto tipo, pvz., yra truputį mažesnių išorinių matmenų.

6.5.4.2.4

Jei bandymams naudojami nuimamieji padėklai, pagal 6.5.4.13 skirsnio reikalavimus surašomoje bandymų ataskaitoje turi būti pateikiamas techninis naudotų padėklų aprašymas.

6.5.4.3

Pasiruošimas bandymams

6.5.4.3.1

IBC konteineriai iš popieriaus, IBC konteineriai iš pluoštinio kartono, taip pat sudėtiniai IBC su viršutiniu kartoniniu apvalkalu turi būti ne mažiau kaip 24 valandas laikomi atitinkamomis sąlygomis, palaikant tam tikrą temperatūrą ir santykinę drėgmę. Siūlomi trys variantai, iš kurių reikia pasirinkti vieną. Priimtiniausios sąlygos yra tokios: 23 °C (± 2 °C) temperatūra ir 50 % (± 2 %) santykinė drėgmė; kiti variantai: 20 °C (± 2 °C) temperatūra ir 65 % (± 2 %) santykinė drėgmė arba 27 °C (± 2 °C) temperatūra ir 65 % (± 2 %) santykinė drėgmė.

Pastaba. Vidutinės šių dydžių vertės turi priklausyti nurodytiems intervalams. Dėl trumpalaikių svyravimų ir matavimų ribotumo santykinės drėgmės vertė gali kisti ±5 %, neturėdama įtakos bandymų rezultatams.

6.5.4.3.2

Būtina imtis papildomų priemonių, kad plastikinė medžiaga, naudojama kietųjų plastikinių IBC konteinerių (31H1 ir 31H2 tipų) bei sudėtinių IBC konteinerių (31HZ1 ir 31HZ2 tipų) gamybai, atitiktų 6.5.3.3.2–6.5.3.3.4 ir 6.5.3.4.6–6.5.3.4.9 punktų reikalavimus.

6.5.4.3.3

Norint įrodyti pakankamą IBC konteinerio cheminį suderinamumą su vežama medžiaga, IBC konteinerių pavyzdžiai 6 mėnesius laikomi pripildyti medžiagų, kurios sukelia ne mažesnį plastikinės medžiagos skilinėjimą dėl įtempio, brinkimą ar molekulinę destrukciją. Po to šie pavyzdžiai išbandomi, laikantis 6.5.4.3.5 punkto reikalavimų.

6.5.4.3.4

Jei plastikinių medžiagų suderinamumas įrodomas kitais būdais, pirmiau aprašyto bandymo galima atsisakyti. Tačiau šie būdai turi būti ne mažiau veiksmingi kaip ir minėtas suderinamumo bandymas, be to, juos turi pripažinti kompetentingoji institucija.

6.5.4.3.5

31H1 ir 31H2 tipų kietųjų plastikinių IBC konteinerių, aprašytų 6.5.3.3 skirsnyje, ir 31HZ1 bei 31HZ2 tipų sudėtinių IBC konteinerių, aprašytų 6.5.3.4 skirsnyje, pagamintų iš didelės molekulinės masės polietileno, atitinkančio šiuos techninius reikalavimus:

– santykinis tankis 23 °C temperatūroje, po to, kai jis 1 valandą buvo laikomas 100 °C temperatūroje, yra =>≥ 0,940, skaičiuojant pagal ISO standartą 1183;

– lydymosi indeksas 190 °C temperatūroje 21,6 kg svorio yra <=≤ 12 g/10 min, skaičiuojant pagal ISO standartą 1133,

cheminis suderinamumas su vežamomis medžiagomis, kurios asimiliuojamos pagal 4.1.1.19 skirsnio reikalavimus, gali būti įrodomas toliau aprašomais būdais, naudojant standartinius skysčius (žr. 6.1.6 poskyrį).

Standartiniai skysčiai turi ardomąjį poveikį didelės molekulinės masės polietilenui: tai suminkštėjimas dėl išbrinkimo, suskeldėjimas dėl didelės apkrovos, molekulių skaidymasis ir šių pasekmių derinys.

Pakankamas IBC konteinerių cheminis suderinamumas įrodomas, 3 savaites laikant nustatytus konstrukcinio tipo pavyzdžius 40 °C temperatūroje pripildytus standartinio skysčio (skysčių); jei standartinis skystis yra vanduo, laikymas aprašytomis sąlygomis neprivalomas. Po tokio laikymo su bandomaisiais pavyzdžiais atliekami 6.5.4.4–6.5.4.9 skirsniuose aprašyti bandymai.

5.2 klasei priklausančių tret-butilhidroperoksido, turinčio daugiau kaip 40 % peroksido, ir peroksiacto rūgščių suderinamumo bandymo negalima atlikti su standartiniais skysčiais. Bandomųjų pavyzdžių pakankamas cheminis suderinamumas su šiomis medžiagomis nustatomas laikant juos 6 mėnesius pripildytus vežtinų medžiagų.

Rezultatai, gauti atlikus šiame punkte aprašytą bandymą su didelės molekulinės masės ir didelio tankio polietileno IBC konteineriais, taikomi ir tokio paties konstrukcinio tipo konteineriams fluoruotu vidiniu paviršiumi.

6.5.4.3.6

Didelės molekulinės masės polietileno IBC konteinerių, atitinkančių 6.5.4.3.5 punkto nuostatas ir išlaikiusių 6.5.4.3.5 punkte aprašytą bandymą, cheminį suderinamumų su vežamomis medžiagomis galima įrodyti remiantis laboratoriniais bandymais^2), kurių metu būtina įrodyti, kad šių vežamų medžiagų poveikis yra mažesnis nei standartinio skysčio (skysčių), atsižvelgiant į reikšmingus medžiagos irimo procesus. Šiuo atveju santykiniam tankiui ir garų slėgiui taikomi 4.1.1.19.2 punkte nustatyti reikalavimai.

________________ ^2) Dėl laboratorinių bandymų metodų, taikomų norint įrodyti didelės molekulinės masės polietileno cheminį suderinamumą pagal 6.5.4.3.5 punkte pateiktą apibrėžimą su vežamu kroviniu (medžiagomis, mišiniais ir ruošiniais), palyginti su standartiniais skysčiais, aprašytais 6.1.6 poskyryje, žr. direktyvas, pateikiamas neoficialiojoje RID dalyje, kurią paskelbė Tarptautinės geležinkelių sąjungos Centrinė įstaiga.

6.5.4.3.7

Konstrukcinio tipo bandymų eilės tvarka

IBC konteinerio tipas

Kėlimo iš apačios bandymas

Kėlimo iš viršaus bandymas^a)

Krovimo rietuvėmis bandymas^b)

Sandarumo bandymas

Vidinio hidraulinio slėgio bandymas

Kritimo bandymas

Plyšimo bandymas

Vertimo bandymas

Pastatymo bandymas^c)

Metaliniai

11A, 11B, 11N

1. a^)

2.

3.

–

–

4. e^)

–

–

–

21A, 21B, 21N, 31A, 31B, 31N

1. a^)

2.

3.

4.

5.

6. e^)

–

–

–

Minkštieji ^d)

–

x^c)

x

–

–

x

x

x

x

Kietojo plastiko

11H1, 11H2

1. a^)

2.

3.

-

-

4.

–

–

–

21H1, 21H2, 31H1, 31H2

1. a^)

2.

3. f^)

4.

5.

6.

–

–

–

Sudėtiniai

11HZ1, 11HZ2

1. a^)

2.

3.

-

-

4. e^)

–

–

–

21HZ1, 21HZ2, 31HZ1, 31HZ2

1. a^)

2.

3. f^)

4.

5.

6. e^)

–

–

–

Kartoniniai

1.

–

2

-

-

3.

–

–

–

Mediniai

1.

–

2

-

-

3.

–

–

–

^a) Jei IBC konteineriai suprojektuoti tokios rūšies krovinio tvarkymui.

^b) Jei IBC konteineriai suprojektuoti krauti rietuve.

^c) Jei IBC konteineriai suprojektuoti kelti už apačios arba už šono.

^d) Privalomieji bandymai pažymėti „x“; IBC konteineris, su kuriuo buvo atliktas vienas bandymas, gali būti naudojamas kitiems bandymams bet kokia eilės tvarka.

^e) Kritimo bandymui leidžiama naudoti kitą to paties konstrukcinio tipo IBC konteinerį.

^f) Antrąjį IBC konteinerį, minimą 6.5.4.2.2 punkte, leidžiama naudoti ne eilės tvarka, išlaikius jį nurodytomis sąlygomis.

6.5.4.4

Kėlimo už apačios bandymas

6.5.4.4.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visiems IBC konteineriams iš kartono ir medžio bei visų tipų IBC konteineriams, turintiems kėlimo už apačios priemones.

6.5.4.4.2

IBC konteinerio paruošimas bandymui

IBC konteineris turi būti taip pakrautas, kad jo masė 1,25 karto viršytų didžiausią leistinąją bruto masę, krovinį įtvirtinant ir tolygiai paskirstant.

6.5.4.4.3

Bandymo eiga

IBC konteineris du kartus pakeliamas ir nuleidžiamas automobiliniu krautuvu, krautuvo šakes išdėstant per centrą, kai atstumas tarp jų – trys ketvirtadaliai angos krašto dydžio (jei šakės įleidimo taškai nėra fiksuoti). Šakės turi būti įleistos per tris ketvirtadalius įleidimo kryptimi. Bandymas kartojamas kiekviena galima įleidimo kryptimi.

6.5.4.4.4

Bandymo vertinimo kriterijai

Bandymo metu IBC konteineryje, įskaitant ir nenuimamąjį padėklą, neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, galinčių pakenkti vežimo saugumui, be to, neturi būti užfiksuota ir vežamos medžiagos nuostolių.

6.5.4.5

Kėlimo už viršaus bandymas

6.5.4.5.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų IBC konteineriams, pritaikytiems kelti už viršaus, arba minkštiesiems IBC konteineriams, pritaikytiems kelti už šono.

6.5.4.5.2

IBC konteinerio paruošimas bandymui

Metalinis IBC konteineris, kietasis plastikinis IBC konteineris ar sudėtinis IBC konteineris su vidine plastmasine talpykla turi būti pakrautas taip, kad jo masė du kartus viršytų didžiausią leistinąją krovinio masę, krovinį įtvirtinant ir tolygiai paskirstant. Minkštasis IBC konteineris turi būti pakrautas taip, kad jo masė 6 kartus viršytų didžiausią leistinąją krovinio masę, krovinį tolygiai paskirstant.

6.5.4.5.3

Bandymo eiga

Metalinis ir minkštasis IBC konteineris keliamas jo konstrukcijai numatytais būdais; pakeltas nuo žemės jis tokioje padėtyje laikomas penkias minutes.

Kietasis IBC konteineris ir sudėtinis IBC konteineris:

a) penkioms minutėms pakeliamas aukštyn už kiekvienos poros įstrižai vienas prieš kitą išdėstytų kėlimo įtaisų, kėlimo jėgą nukreipiant vertikaliai aukštyn, ir

b) penkioms minutėms pakeliamas aukštyn už kiekvienos poros įstrižai vienas prieš kitą išdėstytų kėlimo įtaisų, kėlimo jėgą nukreipiant į konteinerio centrą 45° kampu.

6.5.4.5.4

Minkštiesiems IBC konteineriams gali būti naudojami kiti ne mažiau efektyvūs šio bandymo ir pasiruošimo jam metodai.

6.5.4.5.5

Bandymo vertinimo kriterijai:

a) metaliniams, kietiesiems plastmasiniams ir sudėtiniams IBC konteineriams:

IBC konteineryje, įskaitant ir stacionarų padėklą, neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, galinčių pakenkti vežimo saugumui, be to, neturi būti užfiksuota vežamos medžiagos nuostolių.

b) minkštiesiems IBC konteineriams:

IBC konteineryje arba jo kėlimo įrenginiuose neturi atsirasti pažeidimų, dėl kurių IBC konteineris gali būti netinkamas vežimo arba tvarkymo operacijoms.

6.5.4.6

Krovimo rietuve bandymas

6.5.4.6.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų IBC konteineriams, kuriuos leidžiama krauti rietuvėmis.

6.5.4.6.2

IBC konteinerio paruošimas bandymui

IBC konteineris turi būti pakrautas iki didžiausios leistinosios bruto masės. Jei to negalima padaryti dėl bandymui naudojamos medžiagos tankio, dedamas papildomasis krovinys, tolygiai jį paskirstant, kad bandymo metu IBC konteineris būtų didžiausios leistinosios bruto masės.

6.5.4.6.3

Bandymo eiga

a) IBC konteineris pastatomas dugnu ant kieto lygaus pagrindo, ant jo uždedamas tolygiai paskirstytas papildomas bandymo krovinys (žr. 6.5.4.6.4 punktą). 31H2 tipo kietieji plastikiniai IBC konteineriai ir 31HH1 bei 31HH2 tipų sudėtiniai IBC konteineriai privalo išlaikyti krovimo rietuve bandymą, naudojant originalią vežamą medžiagą arba standartinį skystį (žr. 6.1.6 poskyrį) pagal 6.5.4.3.3 arba 6.5.4.3.5 punktų nuostatas, antrąjį IBC konteinerį, minimą 6.5.4.2.2 punkte, naudojant po pradinio laikymo. Bandymo trukmė:

(i) 5 minutės – metaliniams IBC konteineriams;

(ii) 28 dienos esant 40 °C temperatūrai – kietiesiems plastikiniams IBC konteineriams (11H2, 21H2 ir 31H2 tipų) ir sudėtiniams IBC konteineriams su viršutiniu plastikiniu apvalkalu, atlaikantiems rietuvės krūvį (t. y. 11HH1, 11HH2, 21HH1, 21HH2, 31HH1 ir 31HH2 tipų);

(iii) 24 valandos – kitų tipų IBC konteineriams.

b) Bandymo krovinys parenkamas vienu is šių būdų:

(i) ant bandomojo IBC konteinerio sukraunami vienas arba keli to paties tipo IBC konteineriai, pakrauti iki didžiausios leistinosios bruto masės;

(ii) ant bandomojo IBC konteinerio uždedama plokštė arba IBC konteinerio pagrindą imituojantis padėklas su atitinkamos masės papildomaisiais kroviniais.

6.5.4.6.4

Papildomojo krovinio kiekio apskaičiavimas

Ant IBC konteinerio dedamo papildomojo krovinio masė turi 1,8 karto viršyti visų vežimo metu rietuve kraunamų to paties tipo IBC konteinerių bendrąją leistinąją bruto masę.

6.5.4.6.5

Bandymo vertinimo kriterijai:

a) visų tipų IBC konteineriams, išskyrus minkštuosius:

bandymo metu konteineryje, įskaitant ir stacionarųjį padėklą, neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, galinčių pakenkti vežimo saugumui, be to, neturi būti užfiksuota ir vežamos medžiagos nuostolių;

b) minkštiesiems IBC konteineriams:

korpuse neturi būti pažeidimų, galinčių pakenkti vežimo saugumui, neturi būti užfiksuota ir vežamos medžiagos nuostolių.

6.5.4.7

Sandarumo bandymas

6.5.4.7.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas ir periodinis bandymas visų tipų IBC konteineriams, kurie skirti vežti skysčius ir kietąsias medžiagas, pakraunamas ar iškraunamas naudojant slėgį.

6.5.4.7.2

IBC konteinerių paruošimas bandymui

Bandymas atliekamas prieš montuojant termoizoliacinę įrangą. Vėdinamieji uždarymo įtaisai pakeičiami analogiškais, bet be vėdinimo angų arba vėdinimo angos sandariai uždaromos.

6.5.4.7.3

Bandymo eiga ir bandymo slėgis

Bandymas trunka mažiausiai 10 minučių ir atliekamas naudojant orą, esant ne mažesniam kaip 20 kPa (0,2 bar) viršslėgiui. IBC konteinerio nelaidumas orui nustatomas tinkamu būdu, pvz., slėgių skirtumo bandymu, įmerkiant IBC konteinerį į vandenį arba metalinio IBC konteinerio siūles bei jungtis padengiant muilo tirpalu. Nardinant konteinerį į vandenį būtina įvertinti koreguojamąjį hidrostatinio slėgio veiksnį. Leidžiama taikyti ir kitus, ne mažiau veiksmingus bandymo metodus.

6.5.4.7.4

Bandymo vertinimo kriterijus

IBC konteineris turi išlikti sandarus.

6.5.4.8

Hidraulinis vidinio slėgio bandymas

6.5.4.8.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų IBC konteineriams, kurie skirti vežti skysčius ir kietąsias medžiagas, pakraunamas ar iškraunamas naudojant slėgį.

6.5.4.8.2

IBC konteinerio paruošimas bandymui

Bandymas atliekamas prieš montuojant termoizoliacinę įrangą.

Slėgio mažinimo įtaisai turi būti išjungti arba nuimti, o susidariusios angos uždarytos.

6.5.4.8.3

Bandymo eiga

Bandymas atliekamas ne trumpiau kaip 10 minučių naudojant hidraulinį slėgį, kuris neturi būti mažesnis nei nurodyta 6.5.4.8.4 punkte. Bandymo metu IBC konteinerių neleidžiama mechaniškai paremti.

6.5.4.8.4

Bandymo slėgis

6.5.4.8.4.1

Metaliniams IBC konteineriams:

a) 21A, 21B, 21N tipų IBC konteineriams, skirtiems vežti kietąsias I pakavimo grupės medžiagas, bandymo slėgis (viršslėgis) lygus 250 kPa (2,5 bar);

b) 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N tipų IBC konteineriams, skirtiems vežti II ar III pakavimo grupių medžiagas, bandymo slėgis (viršslėgis) lygus 200 kPa (2 bar);

c) be to, 31A, 31B, 31N tipų IBC konteineriams bandymo slėgis (viršslėgis) gali būti lygus 65 kPa (0,65 bar). Šis bandymas turi būti atliekamas prieš bandymą su 200 kPa slėgiu, aprašytą b) punkte.

6.5.4.8.4.2

Kietiesiems plastikiniams ir sudėtiniams IBC konteineriams:

a) 21H1, 21H2, 21HZ1 ir 21HZ2 tipų IBC konteineriams bandymo slėgis (viršslėgis) lygus 75 kPa (0,75 bar);

b) 31H1, 31H2, 31HZ1 ir 31HZ2 tipo IBC konteineriams – didžiausias slėgis iš nurodytų dviejų verčių, pirmąją nustatant vienu iš šių metodų:

(i) bendrasis viršslėgis IBC konteineryje (t. y. vežamos medžiagos garų slėgis plius dalinis oro arba kitų inertinių dujų slėgis minus 100 kPa), esant 55 °C temperatūrai, dauginamas iš patikimumo koeficiento, kuris lygus 1,5. Šis bendrasis viršslėgis nustatomas esant didžiausiam pripildymo lygiui (žr. 4.1.4.1 skirsnį) ir 15 °C pripildymo temperatūrai;

(ii) iš 1,75 karto didesnio vežamos medžiagos garų slėgio esant 50 °C temperatūrai atimama ne mažiau kaip 100 kPa;

(iii) iš 1,5 karto didesnio vežamos medžiagos garų slėgio esant 55 °C temperatūrai atimama ne mažiau kaip 100 kPa;

o antroji vertė nustatoma taip:

(iv) dukart didesnis vežamos medžiagos statinis slėgis, bet ne mažesnis nei dvigubas statinis vandens slėgis.

6.5.4.8.5

Bandymo vertinimo kriterijai:

a) 21A, 21B, 21N, 31A, 31B, 31N tipų IBC konteineriai, bandomi 6.5.4.8.4.1 punkto a) arba b) papunktyje nurodytu slėgiu, turi būti sandarūs;

b) 31A, 31B, 31N tipų IBC konteineriuose, bandant juos 6.5.4.8.4.1 punkto c) papunktyje nurodytu slėgiu, neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, dėl kurių konteineris gali būti netinkamas naudoti, be to, jie privalo išlikti sandarūs;

c) kietuosiuose plastikiniuose ir sudėtiniuose IBC konteineriuose neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, dėl kurių jie gali būti netinkami naudoti, be to, jie privalo išlikti sandarūs.

6.5.4.9

Kritimo bandymas

6.5.4.9.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų IBC konteineriams.

6.5.4.9.2

IBC konteinerių paruošimas bandymui

a) Metaliniai IBC konteineriai:

IBC konteineris, skirtas kietosioms medžiagoms vežti, pripildomas ne mažiau kaip iki 95 % talpos, o skysčiams skirtas IBC konteineris – ne mažiau kaip iki 98 % talpos (konstrukcinio tipo talpos). Slėgio mažinimo įtaisai užsukami arba nuimami, o susidariusios angos uždaromos.

b) Minkštieji IBC konteineriai:

IBC konteineris pripildomas ne mažiau kaip iki 95 % talpos ir iki didžiausios leistinosios bruto masės, tolygiai paskirstant turinį;

c) Kietieji plastikiniai ir sudėtiniai IBC konteineriai:

IBC konteineris, skirtas kietosioms medžiagoms vežti, pripildomas ne mažiau kaip iki 95 %, o skysčiams skirtas IBC konteineris – ne mažiau kaip iki 98 % jo talpos (konstrukcinio tipo talpos). Slėgio mažinimo įtaisai užsukami arba nuimami, o susidariusios angos užkemšamos. Bandymas su IBC konteineriu atliekamas po to, kai bandomojo pavyzdžio ir jo turinio temperatūra sumažinama iki minus 18 °C ar daugiau. Jei sudėtiniai IBC konteineriai paruošiami bandymui tokiu būdu, leidžiama atsisakyti bandomojo pavyzdžio laikymo kondicionavimo sąlygomis, aprašytomis 6.5.4.3.1 punkte. Bandymui naudojami skysčiai turi išlikti skysto būvio, prireikus įjuos dedama antifrizinių medžiagų. Minėtas kondicionavimas nebūtinas, jei konstrukcinės medžiagos esant žemai temperatūrai pasižymi pakankama deformacijos geba ir atsparumu tempimui.

d) IBC konteineriai iš kartono ir medžio:

IBC konteineris pripildomas ne mažiau kaip iki 95 % talpos (konstrukcinio tipo talpos).

6.5.4.9.3

Bandymo eiga

IBC konteineriai metami ant kieto, neamortizuojančio, lygaus, plokščio ir horizontalaus paviršiaus taip, kad atsitrenktų silpniausia savo pagrindo vieta.

IBC konteineriai, kurių tūris ne daugiau kaip 0,45 m^3, taip pat metami žemyn:

a) metaliniai IBC konteineriai turi atsitrenkti labiausiai pažeidžiama vieta, bet ne ta paviršiaus vieta, kuri buvo bandoma pirmojo kritimo bandymo metu;

b) minkštieji IBC konteineriai turi atsitrenkti labiausiai pažeidžiama vieta;

c) kietieji plastikiniai, sudėtiniai IBC konteineriai ir IBC konteineriai iš kartono ir medžio į paviršių turi atsitrenkti šonine plokštuma, viršutine plokštuma arba kampu.

Kiekvienam kritimo bandymui galima naudoti tuos pačius arba kitus IBC konteinerius.

6.5.4.9.4

Kritimo aukštis

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

1,8 m

1,2 m

0,8 m

6.5.4.9.5

Bandymo vertinimo kriterijai:

a) metaliniams IBC konteineriams: jokių vežamos medžiagos nuostolių;

b) minkštiesiems IBC konteineriams: jokių vežamos medžiagos nuostolių. Nedideli protėkiai pro uždarymo įtaisus arba siūles atsitrenkimo metu nelaikomi trūkumu, jei neatsiranda kitų nesandarių vietų pakėlus IBC konteinerį nuo žemės;

c) kietiesiems IBC konteineriams, sudėtiniams IBC konteineriams ir IBC konteineriams iš kartono bei medžio: jokių vežamos medžiagos nuostolių. Nedideli protėkiai pro uždarymo įtaisus arba siūles atsitrenkimo metu nelaikomi trūkumu, jei neatsiranda kitų nesandarių vietų.

6.5.4.10

Plyšimo bandymas

6.5.4.10.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų minkštiesiems IBC konteineriams.

6.5.4.10.2

IBC konteinerio paruošimas bandymui

IBC konteineris turi būti pakrautas ne mažiau kaip iki 95 % talpos ir iki didžiausios leistinosios bruto masės, krovinį tolygiai paskirstant.

6.5.4.10.3

Bandymo metodas

Pastačius IBC konteinerį ant žemės, jo plačiojoje sienelėje, 45° kampu į pagrindinę konteinerio ašį, per vidurį tarp dugno ir turinio lygio, padaroma 100 mm ilgio įpjova peiliu. Po to ant konteinerio uždedamas tolygiai paskirstytas dvigubai didesnės masės negu leistinoji krovinys ir laikomas mažiausiai penkias minutes. Po to IBC konteineriai, skirti kelti už viršaus ar šono, nuėmus papildomąjį krovinį, penkioms minutėms pakeliami nuo žemės.

6.5.4.10.4

Bandymo vertinimo kriterijus

Pjūvis neturi išsiplėsti daugiau kaip 25 % jo pradinio ilgio.

6.5.4.11

Virtimo bandymas

6.5.4.11.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų minkštiesiems IBC konteineriams.

6.5.4.11.2

IBC konteinerio paruošimas bandymui

IBC konteineriai turi būti užpildyti ne mažiau kaip iki 95 % talpos ir iki didžiausios leistinosios bruto masės, krovinį tolygiai paskirstant.

6.5.4.11.3

Bandymo eiga

IBC konteineris verčiamas bet kuriuo šonu ant kieto, neamortizuojančio, lygaus, plokščio ir horizontalaus paviršiaus.

6.5.4.11.4

Virtimo aukštis

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

1,8 m

1,2 m

0,8 m

6.5.4.11.5

Bandymo reikalavimai

Jokių vežamos medžiagos nuostolių. Nedidelės nuobiros pro uždarymo įtaisus ar siūles atsitrenkimo metu neturi būti laikomos IBC konteinerio netinkamumo požymiu, jei nesusidaro kitų nesandarių vietų.

6.5.4.12

Pastatymo bandymas

6.5.4.12.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visiems minkštiesiems IBC konteineriams, pritaikytiems kelti už viršaus ar šono.

6.5.4.12.2

IBC konteinerio paruošimas bandymui

IBC konteineris turi būti pripildytas ne mažiau kaip iki 95 % talpos ir iki didžiausios leistinosios bruto masės, krovinį paskirstant tolygiai.

6.5.4.12.3

Bandymo eiga

Ant šono paguldytą IBC konteinerį, laikomą už vieno kėlimo įtaiso arba už dviejų (jei tokių įtaisų yra keturi), reikia kelti ne mažesniu kaip 0,1 m/s greičiu, kol jis bus pastatytas į vertikalią padėtį.

6.5.4.12.4

Bandymo reikalavimai

IBC konteineryje ir jo kėlimo įrangoje neturi atsirasti pažeidimų, dėl kurių IBC konteineris galėtų būti netinkamas vežimo ar tvarkymo operacijoms.

6.5.4.13

Bandymų ataskaita

6.5.4.13.1

Atlikus bandymą surašoma bandymo ataskaita, kuri perduodama IBC konteinerio naudotojui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1. bandymus atliekančios įstaigos pavadinimas ir adresas;

2. bandymų užsakovo pavadinimas/pavardė ir adresas (prireikus);

3. vienkartinis bandymo ataskaitos indeksas;

4. ataskaitos surašymo data;

5. IBC konteinerio gamintojas;

6. IBC konstrukcinio tipo aprašymas (pvz.: matmenys, konstrukcinė medžiaga, uždarymo įtaisai, sienelių storis ir t. t.), įskaitant gamybos būdą, pvz., formos liejimą pūtimo būdu), galima pridėti brėžinius ar nuotraukas;

7. didžiausia talpa;

8. bandymo metu naudotų medžiagų savybės, pvz.: klampa ir santykinis tankis (skystoms medžiagoms), dalelyčių dydis (kietoms medžiagoms);

9. bandymų aprašymas ir jų rezultatai;

10. ataskaita turi būti pasirašyta, nurodant pasirašiusiojo asmens pavardę ir pareigas.

6.5.4.13.2

Bandymų ataskaitoje turi būti nurodyta, kad vežti paruoštas IBC konteineris buvo išbandytas pagal šio skyriaus reikalavimus ir kad, taikant kitus pakavimo būdus arba naudojant kitus pakuočių komponentus, ši bandymų ataskaita gali netekti galios. Vienas bandymų ataskaitos egzempliorius turi būti perduotas kompetentingajai institucijai.

6.5.4.14

Visų metalinių IBC, kietųjų plastikinių IBC ir sudėtinių IBC konteinerių bandymas

6.5.4.14.1

Šie bandymai atliekami kompetentingos institucijos nustatyta tvarka.

6.5.4.14.2

Kiekvienas IBC konteineris visai atžvilgiais turi atitikti savąjį konstrukcinį tipą.

6.5.4.14.3

Su visais metaliniais IBC, kietaisiais plastikiniais IBC ir sudėtiniais IBC konteineriais, kurie skirti vežti skysčius arba kietąsias medžiagas, pakraunamas arba iškraunamas naudojant slėgį, turi būti atliekamas sandarumo bandymas. Sandarumas tikrinamas pirminio bandymo metu (t. y. prieš pirmąjį IBC konteinerio naudojimą), bandant konteinerį po remonto ir periodinio bandymo metu ne didesniu kaip dvejų metų intervalu.

6.5.4.14.4

Bandymų ataskaitoje turi būti užfiksuoti bandymų rezultatai ir bandymus atlikusios įstaigos pavadinimas. Šias ataskaitas IBC konteinerio savininkas privalo saugoti ne trumpiau kaip iki artimiausio bandymo.

6.6 SKYRIUS

DIDŽIŲJŲ PAKUOČIŲ KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI

6.6.1

Bendrosios nuostatos

6.6.1.1

Šio skyriaus nuostatos netaikomos:

– 2 klasės medžiagų pakuotėms, išskyrus didžiąsias pakuotes 2 klasės gaminiams, įskaitant aerozolinius purkštuvus;

– 6.2 klasės medžiagų pakuotėms, išskyrus didžiąsias pakuotes, skirtas medžiagai JT Nr. 3291 ligoninių atliekos;

– 7 klasės pakuotėms, kuriose yra radioaktyviųjų medžiagų.

6.6.1.2

Didžiosios pakuotės gaminamos ir bandomos pagal kompetentingosios institucijos patenkinamai įvertintą kokybės užtikrinimo programą, norint garantuoti, kad kiekviena pagaminta pakuotė atitiks šio skyriaus reikalavimus.

6.6.1.3

Specialiosios 6.6.4 poskyrio nuostatos, skirtos didžiosioms pakuotėms, grindžiamos šiuo metu naudojamomis didžiosiomis pakuotėmis. Siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, leidžiama naudoti didžiąsias pakuotes, kurių techniniai reikalavimai skiriasi nuo 6.6.4 poskyryje nurodytų techninių reikalavimų, jei jos yra tokios pat veiksmingos, pripažintos kompetentingosios institucijos ir sėkmingai išlaikiusios 6.6.5 poskyryje aprašytus bandymus. Leidžiama atlikti ir kitus, RID taisyklėse nenumatytus bandymus, jei jie yra ekvivalentiški ir pripažinti kompetentingosios institucijos.

6.6.1.4

Pakuočių gamintojai ir skirstytojai privalo kartu su pakuote pateikti informaciją apie vykdytinas procedūras bei uždarymo įtaisų rūšių ir matmenų (įskaitant reikalingus tarpiklius) bei kitų sudėtinių dalių aprašymą, be kurių neįmanoma užtikrinti, kad siųsti paruoštos siuntos galės išlaikyti šio skyriaus kokybės bandymus.

6.6.2

Kodai, žymintys didžiųjų pakuočių tipą

6.6.2.1

Didžiųjų pakuočių kodą sudaro:

a) du arabiški skaitmenys, t. y.:

50 kietosios didžiosios pakuotės,

51 minkštosios didžiosios pakuotės ir

b) lotyniška didžioji raidė, žyminti konstrukcinės medžiagos rūšį: medį, plieną ir t. t. pagal 6.1.2.6 skirsnyje pateiktą sąrašą.

6.6.2.2

Didžiosios pakuotės kodą galima papildyti didžiąja raide „W“, kuri reiškia, kad didžioji pakuotė, priklausydama kodu pažymėtam tipui, buvo pagaminta pagal techninius reikalavimus, neatitinkančius 6.6.4 poskyrio reikalavimų, ir laikoma ekvivalentiška pagal 6.6.1.3 skirsnio nuostatas.

6.6.3

Žymėjimas

6.6.3.1

Pagrindinis žymėjimas. Kiekviena didžioji pakuotė, pagaminta ir skirta naudoti pagal RID taisykles, privalo turėti ilgalaikes įskaitomas žymas, kurias sudaro:

a) Jungtinių Tautų pakuočių simbolis

didžiosioms pakuotėms iš metalo, ant kurių ženklas antspauduojamas ar įspaudžiamas, vietoj minėto simbolio leidžiama naudoti raides „UN“;

b) skaičius „50“ kietosioms didžiosioms pakuotėms arba „51“ minkštosioms didžiosioms pakuotėms, po jo – raidė, žyminti konstrukcinę medžiagą pagal 6.5.1.4.1 punkto b) papunktį;

c) didžioji raidė, nurodanti pakavimo grupę (grupes), kurioms konstrukcinis tipas yra patvirtintas:

X                   I, II ir III pakavimo grupėms;

Y                   II ir III pakavimo grupėms;

Z                   tik III pakavimo grupei;

d) pagaminimo metai (paskutiniai su skaitmenys) ir mėnuo;

e) žymą patvirtinusios valstybės kodas, sutampantis su tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamuoju ženklu^1);

________________ ^1) Vienos Kelių eismo konvencijoje (1968) numatytas skiriamasis tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių transporto priemonių ženklas.

f) gamintojo pavadinimas arba simbolis arba kitas kompetentingosios institucijos nustatytas didžiosios pakuotės identifikacinis ženklas;

g) krovimo rietuve bandymui reikalingas papildomasis svoris (kg). Ant didžiųjų pakuočių, neskirtų krauti rietuve, nurodomas skaičius „0“;

h) didžiausia leistinoji bruto masė (kg).

Pagrindinio žymėjimo elementai nurodomi ta eilės tvarka, kuria jie aprašyti pirmiau pateiktuose papunkčiuose.

Kiekvienas pagal a)–h) papunkčius nurodytas žymėjimo elementas aiškiai atskiriamas nuo kitų, pvz., įstrižuoju brūkšneliu arba tarpeliu, kad jį galima būtų lengviau identifikuoti.

6.6.3.2

Žymėjimo pavyzdžiai

50A/X/0501/N/PQRS 2500/1000

Didžioji pakuotė iš plieno, skirta krauti rietuve; Rietuvės svoris: 2500 kg; didžiausia leistinoji bruto masė: 1000 kg

50H/Y/0402/D/ABCD 987 0/800

Didžioji pakuotė iš plastiko, neskirta krauti rietuve; didžiausia leistinoji bruto masė: 800 kg

51H/Z/0601/S/1999 0/500

Minkšta didžioji pakuotės, neskirta krauti rietuve; didžiausia leistinoji bruto masė: 500 kg

6.6.4

Specialieji didžiųjų pakuočių reikalavimai

6.6.4.1

Specialieji didžiųjų pakuočių is metalo reikalavimai

50A iš plieno

50B iš aliuminio

50N iš kitų metalų (išskyrus plieną ir aliuminį)

6.6.4.1.1

Didžiosios pakuotės turi būti pagamintos is tinkamo lengvai formuojamo metalo, kurį leidžiama virinti. Suvirintosios jungtys turi būti atliktos profesionaliai ir privalo užtikrinti visišką saugumą. Be to, būtina atsižvelgti ir į konstrukcinės medžiagos funkcionalumą esant žemai temperatūrai.

6.6.4.1.2

Būtina vengti pažeidimų, kuriuos gali sukelti dėl įvairių metalų sąlyčio atsirandantis galvaninis poveikis.

6.6.4.2

Specialieji didžiųjų pakuočių iš minkštų konstrukcinių medžiagų reikalavimai

51H iš minkštoj o plastiko

51M iš popieriaus

6.6.4.2.1

Didžiosios pakuotės turi būti pagamintos iš tinkamų konstrukcinių medžiagų. Konstrukcinės medžiagos tvirtumas ir minkštosios didžiosios pakuotės konstrukcija turi atitikti jos talpą ir numatomą paskirtį.

6.6.4.2.2

Visos 51M tipo minkštosioms didžiosioms pakuotėms gaminti naudojamos konstrukcinės medžiagos, 24 valandoms panardintos į vandenį, turi išsaugoti ne mažiau kaip 85 % atsparumo plyšimui, kuris buvo nustatytas kondicionavus konstrukcinę medžiagą iki pusiausvyros, esant ne didesnei kaip 67 % santykinei drėgmei.

6.6.4.2.3

Jungtys turi būti susiuvamos, sulydomos, suklijuojamos ar atliekamos kitu ekvivalentišku būdu. Visos siūlės turi būti apsaugotos.

6.6.4.2.4

Kad atitiktų numatomą paskirtį, visos minkštosios didžiosios pakuotės turi būti pakankamai atsparios senėjimui ir dėvėjimuisi dėl ultravioletinės spinduliuotės, klimato sąlygų ar vežamos medžiagos poveikio.

6.6.4.2.5

Jei minkštąsias didžiąsias pakuotes būtina apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, į jas dedama suodžių ar kitų tinkamų pigmentų bei inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su vežama medžiaga ir privalo išlikti veiksmingi visą didžiosios pakuotės naudojimo laiką. Naudojant suodžius, pigmentus ar inhibitorius, kurie skiriasi nuo tų, kurie buvo naudoti gaminant išbandytą konstrukcinį pavyzdį, leidžiama atsisakyti pakartotinių bandymų, jei suodžių, pigmentų ar inhibitorių pasikeitimas neturi neigiamos įtakos konstrukcinės medžiagos fizikinėms savybėms.

6.6.4.2.6

Į didžiosios pakuotės konstrukcinę medžiagą leidžiama dėti priemaišų, didinančių pakuotės atsparumą senėjimui ar kitiems tikslams, jei jos neturi neigiamo poveikio medžiagos fizikinėms ar cheminėms savybėms.

6.6.4.2.7

Pripildytos didžiosios pakuotės aukščio ir pločio santykis neturi viršyti 2:1.

6.6.4.3

Specialieji didžiųjų pakuočių iš kietojo plastiko reikalavimai

50H iš kietojo plastiko

6.6.4.3.1

Didžioji pakuotė turi būti pagaminta iš tinkamo žinomų savybių plastiko, kurio tvirtumas turi atitikti pakuotės talpą ir numatomą paskirtį. Konstrukcinė medžiaga turi būti pakankamai atspari senėjimui ir irimui, kurį sukelia vežamos medžiagos poveikis arba kai kuriais atvejais ultravioletinė spinduliuotė. Kai kada būtina atsižvelgti ir į konstrukcinių medžiagų funkcionalumą esant žemoms temperatūroms. Normaliomis vežimo sąlygomis vežamos medžiagos nuotėkis neturi kelti pavojaus.

6.6.4.3.2

Jei pakuotę būtina apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, į ją dedama suodžių ar kitų tinkamų pigmentų bei inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su vežama medžiaga ir privalo likti veiksmingi visą išorinės pakuotės naudojimo laiką. Naudojant suodžius, pigmentus ar inhibitorius, kurie skiriasi nuo tų, kurie buvo naudoti gaminant išbandytą konstrukcinį pavyzdį, leidžiama atsisakyti pakartotinių bandymų, jei suodžių, pigmentų ar inhibitorių pasikeitimas neturi neigiamos įtakos konstrukcinės medžiagos fizikinėms savybėms.

6.6.4.3.3

Į didžiosios pakuotės konstrukcinę medžiagą leidžiama dėti priemaišų, didinančių pakuotės atsparumą senėjimui ar kitiems tikslams, jei jos neturi neigiamo poveikio medžiagos fizikinėms ar cheminėms savybėms.

6.6.4.4

Specialieji didžiųjų pakuočių iš pluoštinio kartono reikalavimai

50G iš kietojo kartono

6.6.4.4.1

Didžioji pakuotė turi būti pagaminta iš geros kokybės standžiojo kartono arba tvirto dvipusio gofruotojo kartono (vienasluoksnio ar dvisluoksnio), atitinkančio pakuotės talpą ir numatomą paskirtį. Išorinis paviršius turi būti toks atsparus vandeniui, kad po 30 minučių trunkančio higroskopiškumo bandymo pagal Kobo metodą pakuotės masės turi padidėti ne daugiau kaip 155g/m^2 (žr. ISO 535:1991 standartą). Kartonas turi būti atsparus lenkimui. Jis turi būti supjaustytas, surifliuotas be įtrūkių ir turėti įpjovas, kad montuojant pakuotę kartonas nesusilankstytų, jo paviršius neįplyštų ar pernelyg neišsipūstų. Gofruotasis kartono sluoksnis turi būti patikimai suklijuotas su išoriniais sluoksniais.

6.6.4.4.2

Didžiosios pakuotės sienelių, taip pat dangčio ir dugno atsparumas dūriams turi būti ne mažesnis kaip 15 J pagal ISO 3036:1975 standartą.

6.6.4.4.3

Didžiųjų pakuočių išorinės pakuotės gamybinės siūlės turi būti sujungtos užleistinėmis jungtimis su būtina atsarga ir užlipdytos lipniąja juostele, suklijuotos, sutvirtintos metalinėmis sankabėlėmis arba sujungtos ne mažiau veiksmingu būdu. Jei siūlės sujungiamos jas suklijuojant arba užlipdant juostele, būtina naudoti vandeniui atsparius klijus. Metalinės sankabėlės turi sujungti visus sutvirtinamus elementus ir būti tokios formos arba turėti tokią apsaugą, kad negalėtų pratrinti ar pradurti vidinio įdėklo.

6.6.4.4.4

Bet kuris nenuimamasis padėklas, kuris yra neatskiriama didžiosios pakuotės dalis, arba bet kuris nuimamasis padėklas turi būti pritaikyti iki didžiausios leistinosios bruto masės pripildytos didžiosios pakuotės mechaniniam tvarkymui.

6.6.4.4.5

Nuimamasis padėklas arba stacionariai pritvirtintas padėklas turi būti taip sukonstruoti, kad didžiosios pakuotės pagrinde nebūtų jokių iškyšų, kurios galėtų pažeisti pakuotę jos tvarkymo metu.

6.6.4.4.6

Naudojant nuimamuosius padėklus didžiosios pakuotės korpusas turi būti taip sujungtas su padėklu, kad užtikrintų pakuotės stabilumą tvarkymo ir vežimo metu. Be to, nuimamojo padėklo paviršiuje neturi būti jokių nelygumų, kurie galėtų pažeisti didžiąją pakuotę.

6.6.4.4.7

Kad būtų galima sukrauti rietuve daugiau didžiųjų pakuočių, joms sutvirtinti leidžiama naudoti tam tikras armavimo priemones, pvz., medines atramas, tačiau jos neturi liestis su įdėklu.

6.6.4.4.8

Jei didžiosios pakuotės skirtos sukrauti rietuve, jų atraminis paviršius turi saugiai paskirstyti apkrovą.

6.6.4.5

Specialieji didžiųjų pakuočių iš medžio reikalavimai

50C iš natūralios medienos

50D iš faneros

50F iš apdorotosios medienos

6.6.4.5.1

Naudojamų konstrukcinių medžiagų tvirtumas ir gamybos būdas turi atitikti didžiosios pakuotės talpą ir numatomą paskirtį.

6.6.4.5.2

Natūrali mediena, naudojama didžiųjų pakuočių gamybai, turi būti gerai išlaikyta, pramoniniu būdu išdžiovinta ir negali turėti jokių defektų, kurie gerokai sumažintų bet kurios didžiosios pakuotės dalies tvirtumą. Kiekviena pakuotės dalis turi būti pagaminta iš vientiso medienos gabalo arba jam ekvivalentiško gabalo. Dalys laikomos ekvivalentiškomis vientisam gabalui, jei jos suklijuotos vienu iš šių būdų: Lindermano jungtimi (vad. kregždės uodegos jungtimi), „dygiuoju pynimu“ (pleištine jungtimi), užleistine jungtimi arba sandūrine jungtimi, naudojant mažiausiai po du gofruotus metalinius tvirtinimo elementus kiekvienoje pusėje, arba kitais ne mažiau veiksmingais būdais.

6.6.4.5.3

Gaminant didžiąsias pakuotes iš faneros naudojami mažiausiai trys faneros sluoksniai. Tai turi būti gerai išlaikyta vienasluoksnė fanera, perpjauta vienasluoksnė fanera ar diskiniu pjūklu supjaustyta fanera, standartiškai sausa ir neturinti defektų, galinčių sumažinti dėžės tvirtumą. Visi gretutiniai sluoksniai turi būti suklijuoti vandeniui atspariais klijais. Kartu su fanera didžiosios pakuotės gamybai gali būti naudojamos ir kitos tinkamos medžiagos.

6.6.4.5.4

Gaminant didžiąją pakuotę iš apdorotosios medienos, turi būti naudojamos tik drėgmei atsparios jos rūšys, kaip antai, medžio drožlių plokštės, medienos plaušų plokštės arba kita tinkama mediena.

6.6.4.5.5

Didžiųjų pakuočių plokštės turi būti gerai prikaltos vinimis, prikabintos prie kampinių stovų ar galų, arba sutvirtintos panašiu būdu.

6.6.4.5.6

Bet kuris nenuimamasis padėklas, kuris yra neatskiriama didžiosios pakuotės dalis, arba bet kuris nuimamasis padėklas turi būti pritaikyti iki didžiausios leistinosios bruto masės pripildytos pakuotės mechaniniam tvarkymui.

6.6.4.5.7

Nuimamasis padėklas arba stacionariai pritvirtintas padėklas turi būti taip sukonstruoti, kad didžiosios pakuotės pagrinde nebūtų jokių iškyšų, kurios galėtų pažeisti pakuotę jos pakrovimo ar iškrovimo metu.

6.6.4.5.8

Naudojant nuimamuosius padėklus, korpusas turi būti taip sutvirtintas su padėklu, kad užtikrintų didžiosios pakuotės stabilumą tvarkymo ir vežimo metu. Nuimamojo padėklo paviršiuje negali būti jokių iškyšų, kurios pažeistų didžiąją pakuotę.

6.6.4.5.9

Kad butų galima sukrauti rietuve daugiau didžiųjų pakuočių, joms sutvirtinti leidžiama naudoti armavimo priemones, pvz., medines atramas, tačiau jos neturi liestis su įdėklu.

6.6.4.5.10

Jei didžiosios pakuotės skirtos krauti rietuve, jų atraminis paviršius turi saugiai paskirstyti apkrovą.

6.6.5

Bandymų reikalavimai

6.6.5.1

Bandymų atlikimas ir jų dažnumas

6.6.5.1.1

6.6.5.3 skirsnyje numatyti kiekvienos didžiosios pakuotės konstrukcinio tipo bandymai atliekami pagal kompetentingosios institucijos nustatytą procedūrą, konstrukcinį tipą turi patvirtinti ta pati kompetentingoji institucija.

6.6.5.1.2

Prieš naudojant didžiąją pakuotę jos konstrukcinis tipas turi būti sėkmingai išbandytas. Didžiosios pakuotės konstrukcinis tipas nustatomas pagal jos konstrukciją, dydį, gamybai naudotas medžiagas ir jų storį, gamybos būdą ir montavimą, konstrukcinis tipas gali apimti ir įvairius paviršiaus apdirbimo budus. Konstrukciniam tipui priskiriamos ir tos didžiosios pakuotės, kurios nuo jo skiriasi mažesniais matmenimis.

6.6.5.1.3

Bandymai atliekami su produkcijos pavyzdžiais kompetentingosios institucijos nustatytais intervalais. Jei atliekami bandymai su didžiosiomis pakuotėmis iš popieriaus ar kartono, pasiruošimas bandymui aplinkos sąlygomis laikomas lygiaverčiu 6.6.5.2.3 punkte nurodytiems reikalavimams.

6.6.5.1.4

Bandymai privalo būti kartojami kiekvieną kartą pasikeitus didžiosios pakuotės konstrukcijai, konstrukcinei medžiagai ar gamybos būdui.

6.6.5.1.5

Kompetentingoji institucija gali leisti pasirinktinai bandyti didžiąsias pakuotes, kurios nežymiai skiriasi nuo išbandyto konstrukcinio tipo, pvz., didžiąsias pakuotes su mažesnių matmenų ar mažesnės neto masės vidine pakuote, arba didžiąsias pakuotes, kaip antai, būgnus, maišus ir dėžes, kurių išoriniai matmenys kiek sumažinti.

6.6.5.1.6

Jei viena didžioji pakuotė buvo sėkmingai išbandyta su įvairių tipų vidinėmis pakuotėmis, į šią didžiąją pakuotę leidžiama dėti įvairias vidines pakuotes. Be to, jei bus užtikrintas toks pats saugos lygis, leidžiami tokie vidinių pakuočių pakeitimai, dėl kurių siunta neprivalo išlaikyti kitų bandymų:

a) leidžiama naudoti tokių pačių ar mažesnių matmenų vidines pakuotes, jei:

(i) vidinės pakuotės atitinka išbandytų vidinių pakuočių formą (pvz., yra apvalios, stačiakampės irt. t);

(ii) vidinei pakuotei gaminti naudota konstrukcinė medžiaga (stiklas, plastikas, metalas ir t. t.) yra ne mažiau atspari smūgiams ar krovimui rietuve nei anksčiau išbandyta vidinė pakuotė;

(iii) vidinės pakuotės turi tokias pat arba mažesnes angas, ir jų uždarymo įtaisai įrengti panašiai (pvz., užsukamasis dangtelis, pritaikytas uždoris ir t. t.);

(iv) tuščioms ertmėms užpildyti naudojamas pakankamas kiekis kamšalų, kurie neleidžia vidinei pakuotei judėti;

(v) vidinės pakuotės sudėtos į išorinę pakuotę ta pačia kryptimi kaip ir išbandytoje siuntoje;

b) leidžiama naudoti mažiau išbandytų vidinių pakuočių arba kitų, a) punkte aprašytų, tipų vidines pakuotes, jei naudojamas pakankamas kiekis kamšalų, kurie užpildo susidariusią ertmę (ertmes) ir neleidžia vidinėms pakuotėms nė trupučio judėti.

6.6.5.1.7

Kompetentingoji institucija gali bet kada pareikalauti, kad šiame poskyryje aprašytais bandymais būtų įrodyta, jog vienos serijos didžiosios pakuotės atitinka reikalavimus konstrukcinio tipo bandymams.

6.6.5.1.8

Kompetentingajai institucijai pritarus, su tuo pačiu pavyzdžiu leidžiama atlikti keletą bandymų, jei tai neturės neigiamos įtakos bandymų rezultatų patikimumui.

6.6.5.2

Pasiruošimas bandymams

6.6.5.2.1

Bandymai atliekami su siųsti paruoštomis didžiosiomis pakuotėmis, įskaitant vidines pakuotes arba vežamus gaminius. Vidinės pakuotės pripildomos skysčių ne mažiau kaip iki 98 % jų talpos arba kietųjų medžiagų ne mažiau kaip iki 95 % jų talpos. Didžiosioms pakuotėms, kurių vidinės pakuotės skirtos skysčiams arba kietosioms medžiagoms vežti, privalomi atskiri bandymai su skysčiais ir su kietosiomis medžiagomis. Vidinėse pakuotėse esančias medžiagas arba didžiosiose pakuotėse esančius gaminius leidžiama pakeisti kitomis medžiagomis ar gaminiais, jei tai neturės įtakos bandymų rezultatams. Jei bandymams naudojamos kitos vidinės pakuotės ar gaminiai, jie turi pasižymėti tomis pačiomis fizikinėmis savybėmis (masė, dalelių dydis ir t. t.) kaip ir vežamos vidinės pakuotės ar gaminiai. Kad susidarytų reikiama siuntos bendroji masės, leidžiama naudoti priedus, kaip antai maišus su šratais, jei jie įtvirtinami taip, kad neturėtų įtakos bandymų rezultatams.

6.6.5.2.2

Didžiosioms pakuotėms iš plastiko ir didžiosioms pakuotėms, turinčioms plastikines vidines pakuotes (išskyrus maišus kietosioms medžiagoms ir gaminiams) privalomas kritimo bandymas, prieš kurį bandomoji pakuotė ir jos turinys atšaldomas iki minus 18 °C ar žemesnės temperatūros. Bandomojo pavyzdžio galima nelaikyti tokiomis sąlygomis, jei pakuotės konstrukcinė medžiaga yra pakankamu elastinga ir atspari tempimui esant žemai temperatūrai. Jei bandomieji pavyzdžiai kondicionuojami tokiu būdu, 6.6.5.2.3 punkte aprašytas paruošimas bandymui neprivalomas. Bandymui naudojami skysčiai privalo išlikti skysto būvio, prireikus įjuos dedama antifrizinių medžiagų.

6.6.5.2.3

Didžiosios pakuotės iš kartono laikomos 24 h tokiomis sąlygomis, kai reguliuojama temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Siūlomi trys tokio kondicionavimo variantai, iš kurių pasirenkamas vienas.

Pirmenybė teikiama tokioms sąlygoms: 23 °C (± 2 °C) temperatūra ir 50 % (± 2 %) santykinė oro drėgmė. Kiti du variantai: 20 °C (± 2 °C) temperatūra ir 65 % (± 2 %) santykinė oro drėgmė bei 27 °C (± 2 °C) temperatūra ir 65 % (± 2 %) santykinė oro drėgmė.

Pastaba. Šių verčių vidurkiai privalo atitikti nurodytus ribinius intervalus. Trumpalaikiai svyravimai ir matavimų ribotumas gali sąlygoti santykinės oro drėgmės nukrypimus nuo individualių matavimų iki ± 5 %, tačiau tai neturėtų labai paveikti bandymų rezultatų.

6.6.5.3

Bandymų reikalavimai

6.6.5.3.1

Kėlimo už apačios bandymas

6.6.5.3.1.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų didžiosioms pakuotėms, kurios turi įtaisus kelti už apačios.

6.6.5.3.1.2

Didžiosios pakuotės paruošimas bandymui

Didžioji pakuotė pakraunama taip, kad jos masė 1,25 karto viršytų didžiausią leistinąją bruto masę, krovinį tolygiai paskirstant.

6.6.5.3.1.3

Bandymo eiga

Didžioji pakuotė du kartus pakeliama ir nuleidžiama automobilių krautuvu, krautuvo šakes išdėstant per centrą, kai atstumas tarp jų – trys ketvirtadaliai angos krašto dydžio (jei šakės įleidimo taškai nėra fiksuoti). Šakės turi būti įleistos per tris ketvirtadalius įleidimo kryptimi. Bandymas turi būti kartojamas kiekviena galima įleidimo kryptimi.

6.6.5.3.1.4

Bandymo reikalavimai

Bandymo metu didžiojoje pakuotėje neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, galinčių pakenkti vežimo saugumui, be to, neturi būti užfiksuota ir vežamos medžiagos nuostolių.

6.6.5.3.2

Kėlimo už viršaus bandymas

6.6.5.3.2.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų didžiosioms pakuotėms, pritaikytoms kelti už viršaus.

6.6.5.3.2.2

Didžiosios pakuotės ruošimas bandymui

Didžioji pakuotė pakraunama taip, kad jos masė du kartus viršytų didžiausią leistinąją bruto masę. Minkšta didžioji pakuotė pakraunama taip, kad jos masė būtų šešis kartus didesnė už didžiausią leistinąją bruto masę, krovinį tolygiai paskirstant.

6.6.5.3.2.3

Bandymo eiga

Didžioji pakuotė pakeliama nuo žemės tokiu būdu, kuriam ji yra pritaikyta ir laikoma taip penkias minutes.

6.6.5.3.2.4

Bandymo reikalavimai

Bandymo metu didžiojoje pakuotėje neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, galinčių pakenkti vežimo saugumui, be to, neturi būti užfiksuota ir vežamos medžiagos nuostolių.

6.6.5.3.3

Krovimo rietuve bandymas

6.6.5.3.3.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų didžiosioms pakuotėms, kurios skirtos krauti rietuve.

6.6.5.3.3.2

Didžiosios pakuotės ruošimas bandymui

Didžioji pakuotė pakraunama iki didžiausios leistinosios bruto masės.

6.6.5.3.3.3

Bandymo eiga

Didžioji pakuotė dugnu pastatoma ant horizontalaus kieto pagrindo, ant jos mažiausiai 5 minutėms uždedamas tolygiai paskirstytas papildomasis krovinys (žr. 6.6.5.3.3.4 papunktį); bandant didžiąsias pakuotes iš medžio, kartono ar plastiko, šis papildomasis krovinys laikomas ne mažiau kaip 24 h.

6.6.5.3.3.4

Papildomojo krovinio masės apskaičiavimas

Papildomojo krovinio, uždedamo ant didžiosios pakuotės, masė turi būti mažiausiai 1,8 karto didesnė už bendrąją bruto masę, kurią sudaro visos vežimo metu rietuve sukrautos to paties tipo didžiosios pakuotės.

6.6.5.3.3.5

Bandymo reikalavimai

Bandymo metu didžiojoje pakuotėje neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, galinčių pakenkti vežimo saugumui, be to, neturi būti užfiksuota ir vežamos medžiagos nuostolių.

6.6.5.3.4

Kritimo bandymas

6.6.5.3.4.1

Taikymo sritis

Konstrukcinio tipo bandymas visų tipų didžiosioms pakuotėms.

6.6.5.3.4.2

Didžiosios pakuotės ruošimas bandymui

Didžioji pakuotė pakraunama pagal 6.6.5.2.1 punkto reikalavimus.

6.6.5.3.4.3

Bandymo eiga

Didžioji pakuotė paleidžiama kristi dugnu ant kieto, neamortizuojančio, lygaus, plokščio ir horizontalaus paviršiaus taip, kad ji atsitrenktų labiausiai pažeidžiama vieta.

6.6.5.3.4.4

Kritimo aukštis

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

1,8 m

1,2 m

0,8 m

Pastaba. Didžiosios pakuotės, skirtos 1 klasės medžiagoms ir gaminiams, 4.1 klasės savaime reaguojančioms medžiagoms ir 5.2 klasės organiniams peroksidams vežti bandomos pagal II pakavimo grupės bandymų reikalavimus.

6.6.5.3.4.5

Bandymo reikalavimai

6.6.5.3.4.5.1

Bandymo metu didžiojoje pakuotėje neturi atsirasti liekamųjų deformacijų, galinčių pakenkti vežimo saugumui. Iš vidinės pakuotės (pakuočių) ar gaminių neturi ištekėti (išbyrėti) vežama medžiaga.

6.6.5.3.4.5.2

Didžiojoje pakuotėje, kuri skirta 1 klasės medžiagoms vežti, neturi būti jokių įtrūkių, dėl kurių iš didžiosios pakuotės galėtų nutekėti birios sprogstamosios medžiagos ir gaminiai su sprogstamosiomis medžiagomis.

6.6.5.3.4.5.3

Laikoma, kad didžioji pakuotė sėkmingai išlaikė kritimo bandymą, jei visa vežama medžiaga liko pakuotės viduje net ir tuo atveju, kai uždarymo įtaisas tapo laidus dulkėms.

6.6.5.4

Patvirtinimas ir bandymų ataskaita

6.6.5.4.1

Kiekvienam didžiosios pakuotės konstrukciniam tipui išduodamas pažymėjimas ir priskiriamos žymos (žr. 6.6.3 poskyrį), kurios nurodo, jos šis konstrukcinis tipas, įskaitant jo įrangą, atitinka bandymų reikalavimus.

6.6.5.4.2

Atlikus bandymus surašoma bandymų ataskaita, kuri pateikiama didžiosios pakuotės naudotojui. Bandymų ataskaitoje turi būti nurodyta:

1. bandymus atlikusios įstaigos pavadinimas ir adresas;

2. bandymų užsakovo pavadinimas ir adresas (prireikus);

3. vienkartinis bandymo ataskaitos indeksas;

4. ataskaitos surašymo data;

5. didžiosios pakuotės gamintojas;

6. didžiosios pakuotės konstrukcinio tipo aprašymas (pvz.: matmenys, konstrukcinė medžiaga, uždarymo įtaisai, sienelių storis ir t. t.), galima pridėti brėžinius ar nuotraukas;

7. didžiausia talpa/didžiausia leistinoji bruto masė;

8. bandomojo turinio savybės, pvz.: naudotų vidinių pakuočių ar gaminių rūšys ir aprašymas;

9. bandymų aprašymas ir jų rezultatai;

10. ataskaita turi būti pasirašyta, nurodant pasirašiusiojo asmens pavardę ir pareigas.

6.6.5.4.3

Bandymų ataskaitoje turi būti nurodyta, kad vežti paruošta didžioji pakuotė buvo išbandyta pagal šio skyriaus reikalavimus ir kad, taikant kitus pakavimo būdus arba naudojant kitus pakuočių komponentus, ši bandymų ataskaita gali netekti galios. Vienas bandymų ataskaitos egzempliorius turi būti perduotas kompetentingajai institucijai.

6.7 SKYRIUS

VEŽIOJAMŲJŲ CISTERNŲ IR JT DAUGIAELEMENČIŲ DUJŲ KONTEINERIŲ (MEGC) PROJEKTAVIMO, KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI

Pastaba. Dėl cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalinių medžiagų, bei sekcinių vagonų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC), išskyrus JT daugiaelemenčius konteinerius, žr. 6.8 skyrių; dėl cisterninių konteinerių, pagamintų iš pluoštu sustiprinto plastiko, žr. 6.9 skyrių; dėl siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms žr. 6.10 skyrių.

6.7.1

Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos

6.7.1.1

Šio skyriaus taisyklės galioja vežiojamosioms cisternoms, kurios skirtos 2, 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 7, 8 ir 9 klasės medžiagoms vežti, bei MEGC konteineriams, kuriuose visomis transporto rūšimis vežamos neatšaldytas 2 klasės dujos. Jei nenurodyta kitaip, be šio skyriaus reikalavimų kiekvienai vežiojamajai cisternai arba MEGC dujų konteineriui, atitinkantiems 1972 metų Tarptautinėje konteinerių saugumo konvencijoje (KSK) pateiktą „konteinerio“ apibrėžimą, galioja šios konvencijos paskutinės redakcijos nuostatos. Vežiojamosioms jūrinėms cisternoms arba MEGC dujų konteineriams, kurie naudojami atviroje jūroje, gali būti taikomos papildomos taisyklės.

6.7.1.2

Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, šio skyriaus techninės taisyklės gali būti keičiamos kitomis taisyklėmis („alternatyviaisiais susitarimais“), kurios palyginti su šio skyriaus nuostatomis užtikrina tokį patį saugos lygį, susijusį su vežamų medžiagų suderinamumu ir vežiojamųjų cisternų ar MEGC dujų konteinerių gebėjimu atlaikyti smūgius, apkrovą ir gaisrą. Tarptautiniam vežimui skirtos vežiojamosios cisternos ir MEGC konteineriai, pagaminti pagal minėtus alternatyviuosius susitarimus, turi būti patvirtinti kompetentingųjų institucijų.

6.7.1.3

Kilmės šalies kompetentingoji institucija gali išduoti laikinąjį leidimą vežti medžiagą, ties kurios pozicija 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nenurodyta jokia vežiojamųjų cisternų taisyklė (T 1-T 23, T 50 ar T 75). Toks leidimas privalo būti paminėtas siuntos dokumentuose, jame turi būti nurodyta vežiojamųjų cisternų instrukcijose paprastai pateikiama informacija ir sąlygos, kurioms esant leidžiama vežti tam tikrą medžiagą.

6.7.2

Vežiojamųjų cisternų, skirtų 1 ir 3-9 klasių medžiagoms vežti, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai

6.7.2.1

Apibrėžimai

Šiame poskyryje vartojami tokie apibrėžimai:

Alternatyvusis susitarimas – patvirtinimas, kurį kompetentingoji institucija išduoda vežiojamajai cisternai arba MEGC dujų konteineriui, suprojektuotam, pagamintam ir išbandytam pagal techninius reikalavimus ir bandymų metodus, kurie neatitinka šio skyriaus nuostatų.

Bandymo slėgis – didžiausias viršslėgis, susidaręs cisternos korpuso aukščiausiame taške vandens slėgio bandymo metu, mažiausiai 1,5 karto didesnis už projektinį slėgį. Mažiausias vežiojamųjų cisternų bandymo slėgis nurodomas atitinkamoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje kiekvienai vežamai medžiagai atskirai (žr. 4.2.5.2.6 punktą).

Cisternos korpusas – vežiojamosios cisternos dalis, kurioje laikoma vežama medžiaga (pati cisterna), įskaitant angas ir uždarymo įtaisus, tačiau be valdymo įrangos ir išorinių konstrukcinių elementų.

Didžiausias leistinasis darbinis slėgis – slėgis, kuris negali būti mažesnis už didžiausią toliau pateiktą vertę, slėgį matuojant cisternos naudojimo metu aukščiausiame jos korpuso taške:

a) didžiausias leistinasis efektinis viršslėgis cisternos korpuse pripildymo arba ištuštinimo metu; arba

b) didžiausias efektinis viršslėgis, kuriam suprojektuotas cisternos korpusas, ne mažesnis už sumą, kurią sudaro:

(i) absoliutusis medžiagos garų slėgis (bar) esant 65 °C temperatūrai minus 1 bar; ir

(ii) dalinis oro ar kitų dujų slėgis (bar) nepripildytoje ertmėje, kuris priklauso nuo aukščiausios 65 °C temperatūros nepripildytoje ertmėje ir skysčio išsiplėtimo, pakilus vežamos medžiagos vidutinei temperatūrai tr – tf (tf – pripildymo temperatūra, paprastai 15 °C; tr – aukščiausia vidutinė vežamos medžiagos temperatūra, t. y. 50 °C).

Didžiausia leistinoji bruto masė – tuščios vežiojamosios cisternos ir didžiausio vežti leidžiamo krovinio masių suma.

Konstrukcinė Įranga – cisternos korpuso išorėje pritvirtinti armavimo elementai, tvirtinimo, apsaugos ir stabilizavimo detalės.

Konstrukcinis plienas – plienas, kurio garantuotasis mažiausias atsparumas tempimui siekia nuo 360 N/mm^2 iki 440 N/mm^2, o garantuotasis mažiausias pailgėjimas veikiant trūkio jėga nurodomas 6.7.2.3.3.3 papunktyje.

Lydusis saugiklis – pakartotinai neuždaromas slėgio mažinimo įtaisas, kuris pradeda veikti dėl šilumos poveikio.

Projektinės temperatūros intervalas – cisternos, skirtos vežti medžiagas aplinkos sąlygomis, korpuso projektinės temperatūros intervalas, kuris apima temperatūrą nuo minus 40 °C iki 50 °C. Jei kiti kroviniai tvarkomi esant aukštai temperatūrai, projektinė temperatūra negali būti žemesnė už aukščiausią medžiagos temperatūrą pripildymo, ištuštinimo ar vežimo metu. Tiems atvejams, kai kroviniai vežami vežiojamosiose cisternose nepalankiomis klimato sąlygomis, būtina numatyti griežtesnį projektinės temperatūros intervalą.

Projektinis slėgis – slėginių talpyklų skaičiavimams pagal patvirtiną taisyklių rinkinį naudojamas slėgis. Projektinis slėgis negali būti mažesnis už didžiausią iš toliau nurodytų slėgių:

a) didžiausias efektinis viršslėgis cisternos korpuse pripildymo arba ištuštinimo metu;

b) suma, kurią sudaro:

(i) absoliutusis medžiagos garų slėgis (bar) esant 65 °C temperatūrai minus 1 bar;

(ii) dalinis oro ar kitų dujų slėgis (bar) nepripildytoje ertmėje, kuris priklauso nuo aukščiausios 65 °C temperatūros nepripildytoje ertmėje ir skysčio išsiplėtimo, pakilus vežamos medžiagos vidutinei temperatūrai tr – tf (tf – pripildymo temperatūra, paprastai 15 °C; tr – aukščiausia vidutinė vežamos medžiagos temperatūra, 50 °C); ir

(iii) hidraulinis slėgis, nustatomas pagal 6.7.2.2.12 punkte minimas statines jėgas, ne mažesnis kaip 0,35 bar; arba

c) du trečdaliai atitinkamoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje (žr. 4.2.5.2.6 punktą) nurodyto mažiausio bandymo slėgio.

Sandarumo bandymas – bandymas, kurio metu cisternos korpusas ir jo valdymo įranga veikiami efektiniu vidiniu dujų slėgiu, kuris sudaro ne mažiau kaip 25 % didžiausio leistinojo darbinio slėgio.

Smulkiagrūdis plienas – tai plienas, kurio feritinių grūdelių dydis pagal ASTM E 112-96 arba pagal standarte EN 10028-3 pateikiamą apibrėžimą ne didesnis kaip 6.

Standartinis plienas – plienas, kurio atsparumas tempimui lygus 370 N/mm^2, o pailgėjimas trūkus sudaro 27 %.

Valdymo įranga – matuokliai, taip pat ir pripildymo, ištuštinimo, vėdinimo, apsaugos, šildymo, aušinimo ir izoliavimo įtaisai.

Vežiojamoji cisterna – multimodalinė cisterna, skirta 1 ir 3–9 klasių medžiagoms vežti. Vežiojamąją cisterną sudaro korpusas ir pavojingosioms medžiagoms vežti reikalinga valdymo įranga bei konstrukciniai įtaisai. Vežiojamoji cisterna pripildoma ir išpilama nenuimant konstrukcinės įrangos. Cisterna privalo turėti prie korpuso pritvirtintus stabilizavimo elementus ir įtaisus, už kurių ją galima būtų pakelti, kai ji pripildyta. Cisterna turi būti skirta pakrauti į automobilių transporto priemonę arba laivą, todėl ji privalo turėti mechaninį krovinio tvarkymą palengvinančias pavažas, atraminius elementus ir kitus papildomus įtaisus. Automobilinės cisternos, cisterniniai vagonai, nemetalinės cisternos ir IBC konteineriai vežiojamosiomis cisternomis nelaikomi.

Vežiojamoji jūrinė cisterna – vežiojamoji cisterna, suprojektuota pakartotinai vežti krovinius iš jūrinių įrenginių, į jūrinius įrenginius ir iš vienų jūrinių įrenginių į kitus. Vežiojamoji jūrinė cisterna projektuojama ir gaminama pagal direktyvas, kurias dokumentu MSC/Circ.860 dėl atviroje jūroje naudoj amų jūrinių konteinerių patvirtinimo priėmė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO).

6.7.2.2

Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai

6.7.2.2.1

Cisternų korpusai projektuojami ir konstruojami laikantis kompetentingosios institucijos patvirtinto slėginių indų taisyklių rinkinio. Jie gaminami iš metalinių kaliųjų konstrukcinių medžiagų. Konstrukcinės medžiagos privalo atitikti nacionalinius ir tarptautinius konstrukcinių medžiagų standartus. Suvirinamieji cisternų korpusai gali būti gaminami tik iš tokios konstrukcinės medžiagos, kurią, kaip galutinai įrodyta, galima suvirinti. Suvirintosios siūlės turi būti atliktos profesionaliai ir privalo garantuoti visišką saugumą. Kad suvirintosios siūlės ir terminio poveikio zona pasižymėtų pakankamu tąsumu, cisternos korpusą leidžiama termiškai apdoroti, jei to reikalauja gamybos procesas arba naudojamos konstrukcinės medžiagos. Renkantis konstrukcinę medžiagą, būtina atkreipti dėmesį į projektinės temperatūros intervalą, susijusį su konstrukcinės medžiagos eižėjimo rizika, trūkine korozija dėl įtempių bei smūginiu tąsumu. Naudojant smulkiagrūdį plieną garantuotoji takumo ribos vertė pagal konstrukcinės medžiagos specifikaciją neturi viršyti 460 N/mm, o garantuotoji viršutinė atsparumo tempimui riba negali būti didesnė kaip 725 N/mm^2. Aliuminis naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga tik tuo atveju, kai tai numatyta specialiojoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje, kuri nurodyta ties tam tikros medžiagos pozicija 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje ir kai kompetentingoji institucija yra išdavusi atitinkamą leidimą. Jei leidžiama naudoti aliuminį, jį būtina izoliuoti, kad nepablogėtų jo fizikinės savybės, patyrus mažiausiai 30 minučių trunkančią 110 kW/m^2 terminę apkrovą. Izoliacinį sluoksnį, kuris privalo išlikti veiksmingas esant bet kokiai temperatūrai iki 649 °C, turi gaubti konstrukcinė medžiaga, kurios lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 700 °C. Vežiojamųjų cisternų konstrukcinės medžiagos turi būti pritaikytos išorinėms sąlygoms, kurios gali susidaryti vežimo metu.

6.7.2.2.2

Vežiojamųjų cisternų korpusai, įrangos dalys ir vamzdynai turi būti pagaminti iš tokių konstrukcinių medžiagų, kurios:

a) yra labai atsparios vežamam kroviniui; arba

b) cheminės reakcijos būdu buvo veiksmingai pasyvuotos arba neutralizuotos; arba

c) turi korozijai atsparią dangą, kuri buvo užklijuota ant korpuso arba pritvirtinta kitu lygiaverčiu būdu.

6.7.2.2.3

Tarpikliai gaminami iš tokių konstrukcinių medžiagų, kurių neveikia vežamas krovinys.

6.7.2.2.4

Jei cisternos korpusas turi vidinį įdėklą, jo neturi veikti vežama medžiaga (vežamos medžiagos), jis turi būti homogeniškas, neakytas, be perforacinių skylučių, pakankamai elastingas ir suderinamas su cisternos korpuso savybe plėstis dėl šilumos poveikio. Cisternos korpuso, įrangos dalių ir vamzdynų įdėklas privalo būti vientisas ir turi apimti visą priekinę jungių pusę. Jei išorinės įrangos dalys yra privirintos prie cisternos, įdėklas turi apimti įrangos dalį ir išorinės jungės priekinę pusę.

6.7.2.2.5

Įdėklo jungtys ir siūlės atliekamos lydant konstrukcinę medžiagą arba kitomis veiksmingomis priemonėmis.

6.7.2.2.6

Būtina vengti įvairių metalų sąlyčio, dėl kurio talpykloje gali atsirasti pažeidimų.

6.7.2.2.7

Vežiojamųjų cisternų konstrukcinės medžiagos, įskaitant visus įtaisus, tarpiklius, įdėklus ir komplektuojamąsias dalis, neturi neigiamai veikti medžiagos (medžiagų), kurios vežamos šioje cisternoje.

6.7.2.2.8

Vežiojamosiose cisternose privalo būti numatytos ir sukonstruotos atramos, užtikrinančios saugų cisternos pastatymą vežimo metu, taip pat ir tinkami kėlimo bei tvirtinimo elementai.

6.7.2.2.9

Vežiojamosios cisternos turi būti taip suprojektuotos, kad galėtų be vežamos medžiagos nuostolių atlaikyti jų vidinį slėgį, taip pat ir statines, dinamines bei termines apkrovas, susidarančias normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Iš parametrų turi būti aišku, kad projektuojant atsižvelgta į vežiojamosios cisternos nusidėvėjimą, kurį sukelia minėtos apkrovos, pasikartojančios numatytą cisternos naudojimo laikotarpį.

6.7.2.2.10

Cisternos korpusas, kuriame įtaisytas vakuuminis vožtuvas, turi būti taip suprojektuotas, kad be liekamųjų deformacijų atlaikytų išorinį viršslėgį, ne mažiau kaip 0,21 bar viršijantį vidinį slėgį. Vakuuminis vožtuvas privalo atsidaryti, esant ne didesniam kaip 0,21 bar slėgiui, išskyrus tuos atvejus, kai cisternos korpusas suprojektuotas didesniam išoriniam viršslėgiui; tokiu atveju vakuuminio vožtuvo reakcijos slėgis negali būti didesnis už mažiausią slėgį, kuriam suprojektuota cisterna. Cisternos korpusai, skirti naudoti vežant tik II arba III pakavimo grupės kietas (miltelių ar granulių pavidalo) medžiagas, kurios vežamos nesuskystėja, kompetentingajai institucijai leidus, gali būti projektuojami ir mažesniam išoriniam viršslėgiui. Tokiu atveju vakuuminis vožtuvas turi būti taip nustatytas, kad atitiktų šį mažesnį slėgį. Cisternos korpusas, kuriame neleidžiama įtaisyti vakuuminio vožtuvo, turi būti taip suprojektuotas, kad be liekamųjų deformacijų atlaikytų išorinį viršslėgį, mažiausiai 0,4 bar viršijantį vidinį slėgį.

6.7.2.2.11

Vežiojamosios cisternos, kurios skirtos vežti medžiagas, dėl pliūpsnio temperatūros priskiriamas 3 klasei, taip pat ir aukštos temperatūros medžiagas, kurios vežamos įkaitintos iki pliūpsnio temperatūros ar daugiau, privalo turėti vakuuminius vožtuvus, kurie neleistų atvirai liepsnai prasiskverbti į cisternos vidų; arba cisternos korpusas, pats išlikdamas sandarus, turi atlaikyti vidinį sprogimą, kurį gali sukelti į korpusą prasiskverbusi liepsna.

6.7.2.2.12

Vežiojamosios cisternos ir jų tvirtinimo įtaisai esant didžiausiai leistinai pakrovai privalo atlaikyti šias atskirai veikiančias statines jėgas:

a) važiavimo kryptimi: dvigubą didžiausiąją leistinąją bruto masę, padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^1);

b) horizontaliai, dešiniajame kampe važiavimo kryptimi: didžiausiąją leistinąją bruto masę (jei važiavimo kryptis aiškiai nenustatyta, tai dvigubą bruto masę), padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^1);

c) vertikaliai aukštyn: didžiausiąją leistinąją bruto masę, padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^1); ir

d) vertikaliai žemyn: dvigubą didžiausiąją leistinąją bruto masę (visa pakrova, įskaitant traukos jėgos poveikį), padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^1).

____________________ ^1) Atliekant skaičiavimus laikoma, kad g = 9,81 m/s^2.

6.7.2.2.13

Veikiant kiekvienai iš 6.7.2.2.12 punkte išvardytų jėgų, būtina atkreipti dėmesį į šiuos saugos koeficientus:

a) metalinių konstrukcinių medžiagų, turinčių aiškią takumo ribą saugos koeficientas lygus 1,5 ir yra taikomas garantuotajai takumo ribai; arba

b) metalinių konstrukcinių medžiagų, neturinčių aiškios takumo ribos, saugos koeficientas lygus 1,5 ir yra taikomas garantuotajai 0,2 % tempimo ribai arba 1 % tempimo ribai (austenitinio plieno atveju).

6.7.2.2.14

Takumo ribos arba tempimo ribos vertės yra nustatytos nacionaliniuose arba tarptautiniuose konstrukcinių medžiagų standartuose. Naudojant austenitinį plieną konstrukcinių medžiagų standartuose nustatytas mažiausias takumo ribos arba tempimo ribos vertes leidžiama padidinti iki 15 %, jei apie tai nurodyta konstrukcinės medžiagos priėmimo akte. Tuo atveju, kai tam tikram metalui nėra nustatyta jokių standartų, kompetentingoji institucija privalo patvirtinti takumo ar tempimo ribą žyminčias vertes.

6.7.2.2.15

Vežiojamosiose cisternose, kurios skirtos vežti medžiagas, dėl pliūpsnio temperatūros priskiriamas 3 klasei, taip pat ir aukštos temperatūros medžiagas, kurios vežamos įkaitintos iki pliūpsnio temperatūros ar daugiau, turi būti numatyta galimybė jas įžeminti. Be to, būtina imtis priemonių pavojingoms elektrostatinėms iškrovoms išvengti.

6.7.2.2.16

Jei tai numatyta vežiojamųjų cisternų taisyklėje, kuri nurodoma ties tam tikros medžiagos pozicija 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje ir aprašoma 4.2.5.2.6 punkte, arba specialiojoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje, kuri nurodoma 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje ir aprašoma 4.2.5.3 skirsnyje, vežiojamosios cisternos privalo turėti papildomąją apsaugą, t. y. arba storesnes korpuso sieneles, arba didesnį bandymo slėgį, kurie nustatomi atsižvelgiant į vežamos medžiagos keliamą pavojų.

6.7.2.3

Projektavimo kriterijai

6.7.2.3.1

Cisternų korpusai projektuojami taip, kad įtempius būtų galima analizuoti matematiniu arba eksperimentiniu būdu atliekant tempimo matavimus arba kitais kompetentingosios institucijos patvirtintais būdais.

6.7.2.3.2

Cisternų korpusai turi būti taip projektuojami ir gaminami, kad vandens slėgio bandymo metu jie atlaikytų bandymo slėgį, kuris bent 1,5 karto viršija projektinį slėgį. Kai kurioms medžiagoms taikomos atskiros nuostatos, kurios pateikiamos 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.2.6 punkte aprašytoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje arba 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.3 skirsnyje aprašytoje specialiojoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje. Būtina atkreipti dėmesį ir į reikalavimus, keliamus mažiausiam cisternų korpuso sienelių storiui, pateiktus 6.7.2.4.1–6.7.2.4.10 punktuose.

6.7.2.3.3

Metalų, turinčių aiškią takumo ribą arba garantuotąją tempimo ribą (paprastai 0,2 % tempimo riba arba 1 % tempimo riba austenitinio plieno atveju), cisternos korpuso pradinis pertvaros įtempis σsi esant bandymo slėgiui neturi viršyti mažesnės vertės iš šių dviejų: 0,75 Re arba 0,5 Rm, čia:

Re = takumo riba N/mm^2 arba 0,2 % tempimo riba arba 1 % tempimo riba austenitiniam plienui

Rm = mažiausiasis atsparumas tempimui N/mm^2.

6.7.2.3.3.1

Re ir Rm – tai nacionalinių ir tarptautinių konstrukcinių medžiagų standartuose nustatytos mažiausios vertės. Naudojant austenitinį plieną mažiausias konstrukcinių medžiagų Re ir Rm vertes leidžiama padidinti iki 15 %, jei šios didesnės vertės yra nurodytos konstrukcinės medžiagos priėmimo akte. Jei tam tikram metalui nėra jokių konstrukcinės medžiagos standartų, Re ir Rm vertes turi patvirtinti kompetentingoji institucija arba jos paskirta įstaiga.

6.7.2.3.3.2

Plieno rūšis, kurių Re ir Rm verčių santykis didesnis nei 0,85, naudoti suvirintų cisternų korpusams gaminti draudžiama. Apskaičiuojant Re ir Rm santykį remiamasi konstrukcinės medžiagos priėmimo akte nurodytomis vertėmis.

6.7.2.3.3.3

Plieno rūšių, naudojamų cisternų korpusams gaminti, santykinis pailgėjimas (%) veikiant trūkio jėgai turi būti ne mažesnis kaip 10000/Rm, t. y. 16 % absoliučiosios mažiausios vertės smulkiagrūdžiam plienui iki 20 % kitoms plieno rūšims. Aliuminio ir aliuminio lydinių, naudojamų cisternų korpusų gamybai, santykinis pailgėjimas trūkus (%) turi būti ne mažesnis kaip 10000/6Rm, nustatant 12 % absoliučiąją mažiausiąją vertę.

6.7.2.3.3.4

Nustatant faktines konstrukcinės medžiagos vertes, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad imant valcuoto lakšto bandinį tempimo bandymui, bandinio ašis turi būti dešiniajame kampe įstrižai valcavimo krypties. Stačiakampį skerspjūvį turinčio bandinio liekamasis pailgėjimas trūkus nustatomas 50 mm ilgio matavimų atkarpoje pagal ISO standartą 6892:1998.

6.7.2.4

Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis

6.7.2.4.1

Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis turi būti lygus didžiausiai iš šių verčių:

a) mažiausiam sienelių storiui, nustatytam pagal 6.7.2.4.2–6.7.2.4.10 punktų taisykles;

b) mažiausiam sienelių storiui, nustatytam pagal patvirtintą slėginių talpyklų taisyklių rinkinį, atsižvelgiant į 6.7.2.3 skirsnio reikalavimus;

c) mažiausiam sienelių storiui, nustatytam 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.2.6 punkte aprašytoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje arba 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.3 skirsnyje aprašytoje specialiojoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje.

6.7.2.4.2

Jei cisternos korpuso skersmuo ne didesnis kaip 1,80 m, jos apvalkalo, dugno ir dangčio bei liuko dangtelio sienelių storis turi būti ne mažiau kaip 5 mm, jei cisternos pagamintos iš standartinio plieno, o jei iš kitų metalų – sienelės turi būti ekvivalentiško storio. Jei cisternų skersmuo viršija 1,80 m ir jos pagamintos iš standartinio plieno, mažiausias jų sienelių storis turi būti 6 mm, arba cisternų sienelės turi būti ekvivalentiško storio, jei jos pagamintos iš kitų metalų. Tačiau privalomą sienelių storį leidžiama sumažinti iki 5 mm, jei cisternos pagamintos iš standartinio plieno ir yra skirtos miltelių ar granulių pavidalo kietosioms II arba III pakavimo grupės medžiagoms vežti; jei cisternoms gaminti buvo naudojama kita medžiaga, sienelių storis mažinamas ekvivalentiškai.

6.7.2.4.3

Jei cisternos korpusas yra papildomai apsaugotas nuo pažeidimų, kompetentingajai institucijai pritarus vežiojamųjų cisternų, kurių bandymo slėgis nesiekia 2,65 bar, sienelių storis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į papildomąją cisternos apsaugą. Jei cisternų skersmuo neviršija 1,80 m ir jos pagamintos iš standartinio plieno, mažiausias jų sienelių storis turi būti 3 mm, arba cisternų sienelės turi būti ekvivalentiško storio, jei jos pagamintos iš kitų metalų. Jei cisternų skersmuo viršija 1,80 m ir jos pagamintos iš standartinio plieno, mažiausias jų sienelių storis turi būti 4 mm, arba cisternų sienelės turi būti ekvivalentiško storio, jei jos pagamintos iš kitų metalų.

6.7.2.4.4

Cisternos apvalkalo, dugno ir dangčio bei liuko dangtelio sienelių storis negali būti mažesnis kaip 3 mm, nesvarbu, kokia konstrukcinė medžiaga buvo naudojama jai pagaminti.

6.7.2.4.5

6.7.2.4.3 punkte minima papildomoji apsauga gali būti laikoma išorinė apsauginė konstrukcija, pvz., „sluoksniuotoji“ konstrukcija, kai išorinis apvalkalas pritvirtinamas prie cisternos korpuso; arba tai gali būti dvigubos sienelės arba visą cisternos korpusą supantis ištisinis rėmas su išilginėmis ir skersinėmis atramomis.

6.7.2.4.6

Ekvivalentiškas metalo sienelių storis, išskyrus 6.7.2.4.2 punkte nurodytą standartinio plieno sienelių storį, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

e1 = 21,4 e0 / ((Rm1 A1)^1/3), čia:

e1 = privalomasis ekvivalentiškas naudojamo metalo sienelių storis (mm);

e0 = mažiausias standartinio plieno sienelių storis (mm), nustatytas 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.2.6 punkte aprašytoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje arba 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.3 skirsnyje aprašytoje specialiojoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje;

Rm1 = garantuotasis mažiausias naudojamo metalo atsparumas tempimui (N/mm^2) (žr. 6.7.2.3.3 punktą);

A1 = garantuotasis mažiausias naudojamo metalo pailgėjimas (%) veikiant trūkio jėgai pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus.

6.7.2.4.7

Jei 4.2.5.2.6 punkte pateiktoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje nustatytas mažiausias sienelių storis lygus 8 mm arba 10 mm, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šios vertės apskaičiuotos pagal standartinio plieno savybes ir tinka 1,80 m skersmens korpuso cisternai. Jei naudojamas ne standartinis plienas, o kitas metalas (žr. 6.7.2.1 skirsnį) arba jei cisternos korpuso skersmuo viršija 1,80 m, sienelių storis nustatomas pagal šią formulę:

e1 = (21,4 e0 d1) / (1,8 ((Rm1 A1)^1/3)), čia:

e1 = privalomasis ekvivalentiškas naudojamo metalo sienelių storis (mm);

e0 = mažiausias standartinio plieno sienelių storis (mm), nustatytas 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.2.6 punkte aprašytoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje arba 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.3 skirsnyje aprašytoje specialiojoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje;

d = cisternos korpuso skersmuo (m), ne mažesnis kaip 1,80 m;

Rm1 = garantuotasis mažiausias naudojamo metalo atsparumas tempimui (N/mm^2) (žr. 6.7.2.3.3 punktą);

A1 = garantuotasis mažiausias naudojamo metalo pailgėjimas (%) veikiant trūkio jėgai pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus.

6.7.2.4.8

Cisternos korpuso sienelių storis jokiu būdu negali būti mažesnis, nei nurodyta 6.7.2.4., 6.7.2.4.3, 6.7.2.4.4 punktuose. Visos cisternos korpuso detalės taip pat turi būti 6.7.2.4.2–6.7.2.4.4 punktuose nustatyto storio. Nustatant šį storį į galimą korozinį sluoksnį neatsižvelgiama.

6.7.2.4.9

Naudojant standartinį plieną (žr. 6.7.2.1 skirsnį) skaičiavimai pagal 6.7.2.4.6 punkte nurodytą formulę neprivalomi.

6.7.2.4.10

Cisternos dugną ar dangtį sujungiant su apvalkalu, neturi būti staigių lakšto storio pokyčių.

6.7.2.5

Valdymo įranga

6.7.2.5.1

Valdymo įranga turi būti taip pritvirtinta, kad krovinio tvarkymo ir vežimo metu nebūtų nuplėšta ar pažeista. Jei rėmo ir cisternos korpuso jungtis leidžia konstrukcinėms grupėms šiek tiek judėti, įranga turi būti taip pritvirtinta, kad dėl šio judėjimo nebūtų apgadintos atskiros detalės. Išoriniai ištuštinimo įtaisai (prijungti vamzdžiai, uždarymo įtaisai), vidinis blokavimo įtaisas ir jo lizdas turi būti apsaugoti, kad nenuplyštų dėl išorinių apkrovų (pvz., taikant išankstinio trūkio vietų nustatymo būdą). Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges arba srieginius uždarymo įtaisus) turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų.

6.7.2.5.2

Visos vežiojamosios cisternos pripildymo arba ištuštinimo angos privalo turėti rankinį blokavimo įtaisą, pritvirtintą kuo arčiau cisternos korpuso. Kitos angos, išskyrus vėdinimo slėgio mažinimo įtaisų angas, privalo turėti arba blokavimo įtaisą, arba kitą tinkamą uždarymo įtaisą, įrengtą kuo arčiau cisternos korpuso.

6.7.2.5.3

Visose vežiojamosiose cisternose turi būti įrengtas tinkamo dydžio liukas arba kitos apžiūros angos, skirtos vidinei apžiūrai ir priežiūros bei remonto darbams cisternos viduje atlikti. Kiekvienas daugiaskyrės cisternos skyrius taip pat privalo turėti liuką arba kitas apžiūros angas.

6.7.2.5.4

Išorinės konstrukcinės dalys kiek įmanoma sujungiamos į grupes. Izoliuotų vežiojamųjų cisternų viršutinės konstrukcinės dalys sujungiamos perpylimo įtaisu, turinčiu atitinkamas nuotėkio angas.

6.7.2.5.5

Kiekviena vežiojamosios cisternos jungtis turi būti pažymėta, atsižvelgiant įjos paskirtį.

6.7.2.5.6

Kiekvienas blokavimo įtaisas arba kitoks uždarymo įtaisas projektuojamas ir gaminamas pagal nominalųjį slėgį, kuris turi būti ne mažesnis už darbinį cisternos slėgį, atsižvelgiant į vežimo metu galinčią susidaryti temperatūrą. Visi blokavimo įtaisai, turintys pavaros sraigtą, privalo užsidaryti smagratį sukant pagal laikrodžio rodyklę. Ant kitų blokavimo įtaisų turi būti aiškiai nurodyta padėtis „atidaryta“/“uždaryta“, taip pat ir uždarymo kryptis. Visi blokavimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad jie atsitiktinai neatsidarytų.

6.7.2.5.7

Iš neapsaugoto rūdijančiojo plieno neleidžiama gaminti jokių judamųjų dalių, kaip antai dangtelių, uždarymo sistemos elementų ir t. t., kurie dėl trinties ar smūgio gali liestis su aliuminine vežiojamąja cisterna, skirta vežti medžiagas, dėl pliūpsnio temperatūros atitinkančias 3 klasės kriterijus, taip pat ir aukštos temperatūros medžiagas, kurios vežamos įkaitintos iki pliūpsnio temperatūros ar daugiau.

6.7.2.5.8

Vamzdynai taip projektuojami, gaminami ir montuojami, kad jie nebūtų apgadinti dėl terminio išsiplėtimo ar susitraukimo, mechaninio sukrėtimo ar vibracijos. Visi vamzdynai turi būti pagaminti iš tinkamos metalinės konstrukcinės medžiagos. Jei įmanoma, vamzdynų jungtys turi būti suvirintos.

6.7.2.5.9

Varinių vamzdynų jungtys turi būti sulituotos aukštoje temperatūroje arba atliktos kitu tokio pat tvirtumo metalinio sujungimo būdu. Aukštos temperatūros litavimo lydymosi taškas turi būti ne žemiau kaip 525 °C. Jungtys neturi sumažinti vamzdynų tvirtumo, kaip tai atsitinka užsukamųjų jungčių atveju.

6.7.2.5.10

Visų vamzdynų bei jų konstrukcinių dalių sprogimo (plyšimo) slėgis neturi būti mažesnis už didesniąją vertę iš šių: 4 kartus padidintą didžiausią leistinąjį cisternos darbinį slėgį arba 4 kartus padidintą slėgį, kuris gali susidaryti veikiant siurbliui arba kitam įtaisui (išskyrus slėgio mažinimo įtaisus).

6.7.2.5.11

Uždarymo įtaisų, vožtuvų ir komplektuojamųjų dalių gamybai naudojami kalieji metalai.

6.7.2.6

Dugno angos

6.7.2.6.1

Kai kurių medžiagų neleidžiama vežti vežiojamosiose cisternose su dugno angomis. Jei angas dugne draudžia 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodyta ir 4.2.5.2.6 punkte aprašyta vežiojamųjų cisternų taisyklė, žemiau skysčio lygio, kai cisterna pripildyta iki didžiausios pripildymo ribos, neturi būti jokių angų. Norint uždaryti esančią angą, prie cisternos korpuso iš vidaus ir iš išorės privirinama plokštelė.

6.7.2.6.2

Jei tam tikroms kietoms, kristalizuojančioms arba labai klampioms medžiagoms skirtos vežiojamosios cisternos turi dugne esančias ištuštinimo angas, šios privalo turėti ne mažiau kaip du nuosekliai išdėstytus vienas nuo kito nepriklausančius uždarymo įtaisus. Įrangos projektavimas turi atitikti kompetentingosios institucijos arba jos paskirtos įstaigos nustatytus reikalavimus; įrangai priskiriama:

a) išorinis blokavimo įtaisas, pritvirtintas prie cisternos korpuso kuo arčiau; ir

b) skysčiui nelaidus uždarymo įtaisas nutekamojo atvamzdžio gale, įrengtas kaip aklidangtis arba užsukamasis dangtelis.

6.7.2.6.3

Visos dugne esančios ištuštinimo angos, išskyrus tas, kurios numatytos 6.7.2.6.2 punkte, privalo turėti tris nuosekliai išdėstytus vienas nuo kito nepriklausančius uždarymo įtaisus. Įrangos projektavimas turi atitikti kompetentingosios institucijos arba jos paskirtos įstaigos nustatytus reikalavimus; įrangai priskiriama:

a) savaime užsidarantis vidinis blokavimo įtaisas, t. y. blokavimo įtaisas, kuris taip įmontuojamas į cisternos korpuso vidų arba į privirintos jungės arba priešpriešinės jungės vidų, kad:

(i) kontroliniai įtaisai, skirti blokavimo įtaiso paleidimui, neleistų šiam atidaryti dėl smūgio ar neatidumo;

(ii) blokavimo įtaisą galima būtų valdyti iš viršaus arba iš apačios;

(iii) blokavimo įtaiso padėtį „atidaryta“/“uždaryta“ galima būtų patikrinti iš dugno;

(iv) blokavimo įtaisą (išskyrus vežiojamąsias cisternas, kurių talpa neviršija 1000 litrų) galima būtų uždaryti iš lengvai pasiekiamos nuo blokavimo įtaiso nutolusios vežiojamosios cisternos vietos; ir

(v) blokavimo įtaisą galima būtų valdyti net ir tuo atveju, kai pažeistas išorinis kontrolinis įtaisas;

b) išorinis blokavimo įtaisas, pritvirtintas prie cisternos korpuso kuo arčiau; ir

c) skysčiui nelaidus uždarymo įtaisas nutekamojo atvamzdžio gale, įrengtas kaip aklidangtis arba užsukamasis dangtelis.

6.7.2.6.4

Jei cisternos korpusas turi vidinį įdėklą, pagal 6.7.2.6.3 punkto a) papunktį privalomas vidinis blokavimo įtaisas gali būti pakeistas papildomu išoriniu blokavimo įtaisu. Gamintojas privalo įvykdyti kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos iškeltus reikalavimus.

6.7.2.7

Saugos įtaisai

6.7.2.7.1

Visos vežiojamosios cisternos privalo turėti bent vieną slėgio mažinimo įtaisą. Slėgio mažinimo įtaisai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir pažymėti pagal kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos iškeltus reikalavimus.

6.7.2.8

Slėgio mažinimo įtaisai

6.7.2.8.1

Kiekviena vežiojamoji cisterna, kurios talpa ne mažesnė kaip 1900 litrų, ir kiekvienas atskiras vežiojamosios cisternos panašios talpos skyrius privalo turėti bent vieną spyruoklinį slėgio mažinimo įtaisą, o šalia jo gali būti įrengta trūkioji membrana arba lydusis saugiklis, nebent tai būtų uždrausta (žr. 6.7.2.8.3 punktą) vežiojamųjų cisternų taisyklėje, pateiktoje 4.2.5.2.6 punkte. Slėgio mažinimo įtaisai turi būti pakankamų parametrų, kad cisterna nesprogtų (neplyštų) dėl perteklinio arba itin mažo slėgio, kuris susidaro pripildymo, ištuštinimo ar turinio kaitinimo.

6.7.2.8.2

Slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad pro juos į cisterną nepatektų kitos medžiagos, kad nenutekėtų skysčiai ir nesusidarytų pavojingas viršslėgis.

6.7.2.8.3

Vežiojamosios cisternos privalo turėti kompetentingosios institucijos patvirtintą slėgio mažinimo įtaisą, jei tai numatyta tam tikroms medžiagoms 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodytoje ir 4.2.5.2.6 punkte aprašytoje vežiojamųjų cisternų taisyklėje. Slėgio mažinimo įtaisą turi sudaryti trūkioji membrana, kuri įrengta prieš spyruoklinį slėgio mažinimo įtaisą, išskyrus tuos atvejus, kai vežiojamoji cisterna skirta tik vienintelei medžiagai vežti ir joje yra įrengtas slėgio mažinimo įtaisas iš konstrukcinės medžiagos, suderinamos su vežama medžiaga. Jei trūkioji membrana su privalomu slėgio mažinimo įtaisu sujungiama nuosekliai, tarp jų turi būti įtaisytas slėgio matuoklis arba kitas tinkamas rodymo įtaisas membranos trūkiams, perforacijai ar nesandarumui fiksuoti, dėl kurių galėtų neveikti slėgio mažinimo sistema. Trūkioji membrana turi sutrūkti esant nominaliajam slėgiui, kuris 10 % viršija slėgio mažinimo įtaiso reakcijos slėgį.

6.7.2.8.4

Vežiojamosios cisternos, kurių talpa mažesnė nei 1900 litrų, privalo turėti slėgio mažinimo įtaisą; tai gali būti ir trūkioji membrana, jei ji atitinka 6.7.2.11.1 punkto reikalavimus. Naudojant spyruoklinį slėgio mažinimo įtaisą trūkioji membrana turi sutrūkti esant nominaliajam slėgiui, kuris lygus bandymo slėgiui.

6.7.2.8.5

Jei cisterna išpilama veikiant slėgiu, išvadas privalo turėti slėgio mažinimo įtaisą, kuris suveikia, kai susidaro slėgis, neviršijantis cisternos didžiausio leistinojo darbinio slėgio, o blokavimo įtaisas turi būti įrengtas kuo arčiau cisternos korpuso.

6.7.2.9

Slėgio mažinimo įtaisų nustatymas

6.7.2.9.1

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad slėgio mažinimo įtaisai suveiktų tik tuo atveju, kai smarkiai pakyla temperatūra, kadangi normaliomis vežimo sąlygomis cisterna neturi patirti didelių slėgio svyravimų (žr. 6.7.2.12.2 punktą).

6.7.2.9.2

Cisternų, kurių bandymo slėgis neviršija 4,5 bar, privalomasis slėgio mažinimo įtaisas nustatomas nominaliajam reakcijos slėgiui, kuris lygus 5/6 bandymo slėgio; jei cisternų bandymo slėgis viršija 4,5 bar, jų slėgio mažinimo įtaisų nominalus reakcijos slėgis turi sudaryti 110 % nuo 2/3 bandymo slėgio. Sumažėjus slėgiui įtaisas turi užsidaryti, kai slėgis bus 10 % mažesnis už suveikimo slėgį. Įtaisas privalo likti uždarytas esant bet kokiam itin žemam slėgiui. Ši taisyklė leidžia naudoti ir vakuuminius vožtuvus arba viršslėgio ir vakuuminio vožtuvų derinį.

6.7.2.10

Lydieji saugikliai

6.7.2.10.1

Lydieji saugikliai privalo reaguoti į temperatūrą nuo 110 °C iki 149 °C, jei esant lydymosi temperatūrai cisternos slėgis neviršija bandymo slėgio. Šie lydieji saugikliai įrengiami cisternos korpuso viršutinėje dalyje, o jų įleidžiamosios angos turi būti vežamos medžiagos garų aplinkoje; jie jokiu būdu negali būti izoliuoti nuo išorinės šilumos. Lydžiųjų saugiklių neleidžiama naudoti vežiojamosiose cisternose, kurių bandymo slėgis didesnis už 2,65 bar. Lydieji saugikliai, naudojami vežiojamosiose cisternose, kurios skirtos aukštos temperatūros medžiagoms vežti, projektuojami taip, kad jie reaguoja į temperatūrą, kuri viršija aukščiausią temperatūrą normaliomis vežimo sąlygomis; be to, jie turi atitikti kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos iškeltus reikalavimus.

6.7.2.11

Trūkiosios membranos

6.7.2.11.1

Jei 6.7.2.8.3 punkte nenumatyta kitaip, trūkiosios membranos turi būti taip nustatytos, kad jos sutrūktų projektinės temperatūros intervale esant nominaliajam slėgiui, kuris lygus bandymo slėgiui. Naudojant trūkiąsias membranas būtina ypač atkreipti dėmesį į 6.7.2.5.1 ir 6.7.2.8.3 punktų nuostatas.

6.7.2.11.2

Trūkiosios membranos privalo būti tinkamos vežiojamosiose cisternose susidarančiam itin mažam slėgiui.

6.7.2.12

Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba

6.7.2.12.1

6.7.2.8.1 punkte numatyto spyruoklinio slėgio mažinimo įtaiso išleidžiamosios srovės skerspjūvis privalo būti ekvivalentiškas ne mažesnio kaip 31,75 mm skersmens angai. Jei naudojami vakuuminiai vožtuvai, jų skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 284 mm^2.

6.7.2.12.2

Slėgio mažinimo sistemos bendrosios pralaidumo gebos (atsižvelgiant į srovės sumažėjimą, kai vežiojamoji cisterna turi trūkiųjų membranų, įrengtų prieš spyruoklinius slėgio mažinimo įtaisus, arba kai spyruokliniai slėgio mažinimo įtaisai turi liepsnos slopintuvą), kai liepsna visiška apima cisterną, turi užtekti cisternos slėgiui apriboti iki vertės, kuri ne daugiau kaip 20 % viršija slėgio mažinimo įtaiso suveikimo slėgį. Norint pasiekti tokią pralaidumo gebą, leidžiama naudoti avarinius slėgio mažinimo įtaisus. Šiems įtaisams priskiriami lydieji saugikliai, spyruokliniai įtaisai arba trūkiosios membranos arba pastarųjų dviejų derinys. Bendroji slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba apskaičiuojama pagal 6.7.2.12.2.1 papunkčio formulę arba nustatoma pagal 6.7.2.12.2.3 papunktyje pateiktą lentelę.

6.7.2.12.2.1

Norint nustatyti slėgio mažinimo įtaisų bendrąjį išleidžiamojo oro kiekį, kurį sudaro atskirų įtaisų išleidžiamųjų kiekių suma, taikoma tokia formulė:

Q = 12,4 ((FA^0,82) / LC) ((ZT / M)^1/2),

čia:

Q =

mažiausias privalomasis išleidžiamojo oro kiekis kubiniais metrais per sekundę (m^3/s), esant normalioms sąlygoms, t. y. 1 bar ir 0 °C (273 K);

F =

koeficientas, turintis tokią vertę:

neizoliuotoms cisternoms F = 1;

izoliuotoms cisternoms F = U (649 – t) / 13,6, tačiau ne mažiau kaip 0,25, kai:

U = terminis izoliacijos laidumas (kW m^-2K^-1) (kW*m^-2*K^-1)esant 38 °C temperatūrai;

t = faktinė medžiagos temperatūra pripildymo metu (°C);

jei ši temperatūra nežinoma, t = 15 °C

Anksčiau pateiktą F koeficiento vertę leidžiama taikyti izoliuotoms cisternoms, jei izoliacija atitinka 6.7.2.12.2.4 papunkčio nuostatas;

A =

bendrasis cisternos korpuso išorinis paviršius (m^2);

Z =

dujų suspaustumo veiksnys akumuliacijos sąlygomis (nuleidimo sąlygomis) (jei šis veiksnys nežinomas, Z = 1,0);

T =

absoliučioji temperatūra kelvinais (°C + 273), matuojant ją virš slėgio mažinimo įtaisų akumuliacijos sąlygomis (nuleidimo sąlygomis);

L =

skysčio garavimo latentinė šiluma (kJ/kg) akumuliacijos sąlygomis (nuleidimo sąlygomis);

M =

sumažinto slėgio dujų molekulinė masė;

C =

konstanta, nustatoma pagal toliau pateiktą formulę ir priklausanti nuo specifinės šilumos verčių santykio k:

k = cp / cv,

čia:

cp – specifinė šiluma, esant nekintamam slėgiui, ir

cv – specifinė šiluma, esant nekintamam tūriui.

kai k > 1:

C = ((k (2 / (k+1)))^((k+1)/(k-1)))^1/2

kai k = 1 arba kai k nežinomas: C = 1 / (e^1/2) = 0,607, čia e – matematinė konstanta 2,7183. C vertę galima sužinoti ir iš šios lentelės:

k

C

k

C

k

C

1,00

0,607

1,26

0,660

1,52

0,704

1,02

0,611

1,28

0,664

1,54

0,707

1,04

0,615

1,30

0,667

1,56

0,710

1,06

0,620

1,32

0,671

1,58

0,713

1,08

0,624

1,34

0,674

1,60

0,716

1,10

0,628

1,36

0,678

1,62

0,719

1,12

0,633

1,38

0,681

1,64

0,722

1,14

0,637

1,40

0,685

1,66

0,725

1,16

0,641

1,42

0,688

1,68

0,728

1,18

0,645

1,44

0,691

1,70

0,731

1,20

0,649

1,46

0,695

2,00

0,770

1,22

0,652

1,48

0,698

2,20

0,793

1,24

0,656

1,50

0,701

6.7.2.12.2.2

Vietoj aukščiau pateiktos formulės, kuri taikoma apskaičiuojant skysčiams skirtų cisternų slėgio mažinimo įtaisų parametrus, leidžiama naudotis 6.7.2.12.2.3 papunkčio lentele. Šioje lentelėje laikoma, kad izoliacijos koeficientas F = 1, ši lentelė atitinkamai taikoma ir izoliuotosioms cisternoms. Kitų parametrų, naudotų skaičiavimams šioje lentelėje, vertės yra tokios:

M = 86,7                                   T = 394 K L = 334,94 kJ/kg                      C = 0,607 Z = 1

6.7.2.12.2.3

Mažiausias išleidžiamojo oro kiekis Q (m^3/s), esant 1 bar slėgiui ir 0 °C (273 K) temperatūrai

A paviršiaus plotas (m^2)

Q (m^3 oro per sek.)

A paviršiaus plotas (m^2)

Q (m^3 oro per sek.)

2

0,230

37,5

2,539

3

0,320

40

2,677

4

0,405

42,5

2,814

5

0,487

45

2,949

6

0,565

47,5

3,082

7

0,641

50

3,215

8

0,715

52,5

3,346

9

0,788

55

3,476

10

0,859

57,5

3,605

12

0,998

60

3,733

14

1,132

62,5

3,860

16

1,263

65

3,987

18

1,391

67,5

4,112

20

1,517

70

4,236

22,5

1,670

75

4,483

25

1,821

80

4,726

27,5

1,969

85

4,967

30

2,115

90

5,206

32,5

2,258

95

5,442

35

2,400

100

5,676

6.7.2.12.2.4

Izoliacinės sistemos, naudojamos išleidžiamajam oro kiekiui sumažinti, turi būti patvirtintos kompetentingosios institucijos arba jos paskirtos įstaigos. Bet kokiu atveju šiam tikslui patvirtintos izoliacinės sistemos privalo:

a) išlikti veiksmingos esant bet kokiai temperatūrai iki 649 °C ir

b) privalo turėti apvalkalą iš konstrukcinės medžiagos, kurios lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 700 °C.

6.7.2.13

Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas

6.7.2.13.1

Kiekvienas slėgio mažinimo įtaisas privalo turėti aiškias ir nenutrinamas žymas, kuriose nurodoma:

a) reakcijos slėgis (bar arba kPa) arba reakcijos temperatūra (°C);

b) spyruoklinių įtaisų mažinimo slėgio leistinieji nuokrypiai;

c) atskaitos temperatūra, priskirta trūkiųjų membranų nominaliajam plyšimo slėgiui;

d) lydžiųjų saugiklių leistinieji temperatūrų nuokrypiai;

e) spyruoklinių slėgio mažinimo įtaisų, trūkiųjų membranų arba lydžiųjų saugiklių nominalusis išleidžiamojo oro kiekis (m^3/s) nominaliomis sąlygomis;

Jei įmanoma, reikia nurodyti ir tokią informaciją:

f) gamintojo pavadinimas ir slėgio mažinimo įtaiso atitinkamas registracijos numeris.

6.7.2.13.2

Ant spyruoklinių slėgio mažinimo įtaisų nurodomas nominalusis išleidžiamasis kiekis nustatomas pagal ISO standartą 4126-1:1991.

6.7.2.14

Slėgio mažinimo įtaisų išvadai

6.7.2.14.1

Išvadai slėgio mažinimo įtaisams turi būti atitinkamų parametrų, kad reikalingas išleidžiamasis kiekis nekliudomai patektų į apsauginį įtaisą. Tarp cisternos korpuso ir slėgio mažinimo įtaisų neleidžiama įrengti jokių blokavimo įtaisų, išskyrus tuos atvejus, kai yra įmontuoti dvigubi įtaisai techninei priežiūrai ar kitiems tikslams, o blokavimo įtaisai atitinkamiems panaudotiems slėgio mažinimo įtaisams yra užblokuoti padėtyje „atidaryta“ arba blokavimo įtaisai yra taip sujungti vienas su kitu, kad bent vienas iš jų dviejų visuomet veikia. Angoje, kuri veda link vėdinimo ar slėgio mažinimo įtaisų, neturi būti jokių kliuvinių, kurie galėtų apriboti arba nutraukti srovės tekėjimą iš cisternos korpuso į šiuos įtaisus. Slėgio mažinimo įtaisų vėdinimo elementai arba nutekamieji atvamzdžiai privalo, jei jie naudojami, taip išleisti į atmosferą garus ar skysčius, kad slėgio mažinimo įtaisus veiktų tik mažiausias priešpriešinis slėgis.

6.7.2.15

Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas

6.7.2.15.1

Kiekviena slėgio mažinimo įtaiso įleidžiamoji anga turi būti įrengta cisternos korpuso viršutinėje dalyje kuo arčiau prie korpuso skersinės ir išilginės ašių sankirtos taško. Visos slėgio mažinimo įtaiso išleidžiamosios angos esant didžiausio pripildymo sąlygoms turi būti cisternos korpuso garų aplinkoje; įtaisai taip išdėstomi, kad garai galėtų nekliudomai išeiti į aplinką. Liepsniųjų medžiagų atveju garus būtina nukreipti nuo cisternos korpuso, kad jie nepaveiktų cisternos. Leidžiama naudoti apsauginius įtaisus, kurie paleidžia garų srovę apylanka, jei dėl to nesumažėja būtinas išleidžiamasis kiekis.

6.7.2.15.2

Būtina imtis priemonių, kad pašaliniai asmenys negalėtų naudotis slėgio mažinimo įtaisais, o patys įtaisai būtų apsaugoti nuo pažeidimų vežiojamajai cisternai apvirtus.

6.7.2.16

Pripildymo lygio rodymo įtaisai

6.7.2.16.1

Neleidžiama naudoti pripildymo lygio rodymo įtaisų iš stiklo ar kitų dužių medžiagų, kurios tiesiogiai liečiasi su cisternos turiniu.

6.7.2.17

Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai

6.7.2.17.1

Vežiojamosios cisternos projektuojamos ir gaminamos su atramomis, kurios užtikrina saugų cisternos pastatymą vežimo metu. Būtina atsižvelgti į 6.7.2.2.12 punkte išvardytas jėgas ir 6.7.2.2.13 punkte nurodytą saugos faktorių. Leidžiama naudoti ir pavažas, karkasus, rėmus ar kitas panašias konstrukcijas.

6.7.2.17.2

Papildomų vežiojamųjų cisternų elementų (pvz., atramų, rėmų ir t. t.) bei kėlimo ir tvirtinimo įtaisų sukelti mišrieji įtempiai neturi būti pernelyg dideli nei vienoje cisternos dalyje. Visos vežiojamosios cisternos privalo turėti ilgalaikius kėlimo ir tvirtinimo įtaisus. Jie paprastai montuojami ant cisternos atramų, tačiau galima juos montuoti ir ant armavimo plokščių, kurios tvirtinamos ties cisternos korpuso pastatymo taškais.

6.7.2.17.3

Projektuojant atramas bei rėmus būtina atsižvelgti ir į aplinkos sukeliamą korozinį poveikį.

6.7.2.17.4

Šakinio griebtuvo angos turi būti uždaromos. Įtaisai šioms angoms uždaryti turi būti stacionari rėmo dalis arba juos būtina nejudamai pritvirtinti prie rėmo. Vežiojamosios vieno skyriaus cisternos, kurių ilgis ne daugiau kaip 3,65 m, neprivalo turėti uždaromųjų angų šakiniam griebtuvui, jei:

a) cisternos korpusas įskaitant komplektuojamąsias dalis yra gerai apsaugotas nuo automobilinio krautuvo šakinių griebtuvų sukeliamų smūgių; ir

b) atstumas nuo vienos angos vidurio iki kitos angos centro yra du kartus mažesnis už ilgiausią cisternos kraštinę.

6.7.2.17.5

Jei vežiojamosios cisternos vežimo metu nėra apsaugotos pagal 4.2.1.2 skirsnio nuostatas, cisternas ir jų valdymo įrangą būtina apsaugoti nuo pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl išilginių ir skersinių smūgių arba cisternai apvirtus. Išorinės įrangos dalys turi būti taip apsaugotos, kad nuo smūgių ar cisternai apvirtus ant įrangos dalių neišsilietų vežama medžiaga. Saugos priemonių pavyzdžiai:

a) apsaugai nuo šoninių smūgių gali būti naudojamos išilginės atramos, kurios prilaiko cisterną vidurio linijos aukštyje iš abiejų šonų;

b) apsaugai nuo apvirtimo naudojami armavimo žiedai arba skersai prie rėmo pritvirtinti strypai;

c) apsaugai nuo smūgių iš galinės pusės tinka buferinis strypas arba rėmas;

d) cisternos apsauga nuo pažeidimų dėl smūgių ar apvirtimo parenkama taikant standartą ISO 1496-3:1995.

6.7.2.18

Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas

6.7.2.18.1

Kiekvienam naujam vežiojamosios cisternos konstrukciniam pavyzdžiui kompetentingoji institucija arba jos patvirtinta įstaiga išduoda konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimą. Šiame pažymėjime nurodoma, kad institucija atliko vežiojamosios cisternos ekspertizę, kad ji tinkama planuojamam naudojimui ir atitinka šio skyriaus taisykles bei kai kuriais atvejais medžiagoms taikomus reikalavimus, nurodytus 4.2 skyriuje ir 3.2 skyriaus A lentelėje. Jei vežiojamosios cisternos gaminamos serijiniu būdu be konstrukcinio tipo pakeitimų, minėtas pažymėjimas galioja visai serijai. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas konstrukcinio pavyzdžio bandymų protokolas, vežti leidžiamos medžiagos ar medžiagų grupės, cisternos konstrukcinė medžiaga ir (kai kada) įdėklas bei patvirtinimo numeris. Patvirtinimo numerį sudaro patvirtinusios valstybės skiriamasis ženklas arba simbolis, t. y. Vienos kelių eismo konvencijoje (1968) nurodytas skiriamasis tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių ženklas, taip pat ir registracijos numeris. Pažymėjime būtina nurodyti ir alternatyviuosius susitarimus pagal 6.7.1.2 skirsnį. Konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą galima pritaikyti ir mažesnėms vežiojamosioms cisternoms, kurios pagamintos iš analogiškos rūšies ir storio konstrukcinių medžiagų, laikantis analogiškos gamybos technologijos, turi identiškas atramas bei ekvivalentiškus uždarymo įtaisus ir kitas komplektuojamąsias dalis.

6.7.2.18.2

Konstrukcinio pavyzdžio bandymų protokole turi būti nurodyta:

a) ISO standarte 1496-3:1995 aprašyto rėmo bandymo rezultatai;

b) pirminio bandymo pagal 6.7.2.19.3 punktą rezultatai; ir

c) jei tinka, smūgio bandymo pagal 6.7.2.19.1 punktą rezultatai.

6.7.2.19

Bandymai

6.7.2.19.1

Vežiojamosios cisternos, kuri atitinka konteinerio apibrėžimą pagal KSK, kiekvieno konstrukcinio tipo konstrukcinis pavyzdys privalo išlaikyti smūgio bandymą. Juo siekiama įrodyti, kad vežiojamosios cisternos konstrukcinis pavyzdys gali absorbuoti jėgas, kurias sukelia smūgis svoriu, 4 kartus (4 g) viršijančiu visiškai pakrautos vežiojamosios cisternos didžiausią leistinąją bruto masę ir trunkantis tiek, kiek trunka geležinkelių transporte pasitaikantys mechaniniai smūgiai. Toliau pateikiamas standartų, kuriuose aprašomi smūgio bandymo metodai, sąrašas:

Association of American Railroads Manual of Standards and Recommended Practices Specifications for Acceptability of Tank Containers (AAR.600), 1992

National Standard of Canada, CAN/CGSB-43. 147-2002, „Construction, Modification, Qualification, Maintenance, and Selection and Use of Means of Containtment for the Handling, Offering for Transport or Transporting of Dangerous Goods by Rail“, 2002 m. kovo mėn., paskelbė: Canadian General Standards Board (CGSB)

Deutsche Bahn AG DB Systemtechnik, Minden Verifikation und Versuche, TZF 96.2 Tankcontainer, dynamische Ablaufprüfungen

Société Nationale des chemins de fer français C. N. E. S. T. 002-1966 Conteneuers-citernes, épreuves de contraintes longitudinales externes et essais dynamiques de choc

Spoornet, South Afrika Engineering Development Centre (EDC) Testing of ISO Tank Containers Method EDC/TES/023/000/1991-06.

6.7.2.19.2

Kiekvienos vežiojamosios cisternos korpusas ir įrangos dalys turi būti bandomos prieš pirmąjį naudojimą (pirminis bandymas), o vėliau – ne rečiau kaip kas 5 metus (periodiniai 5 metų bandymai), atliekant periodinį tarpinį bandymą (periodinis bandymas kas 2,5 metų) tarp dviejų periodinių bandymų kas penkerius metus. Bandymas kas 2,5 metų gali būti atliekamas per tris mėnesius iki arba po nurodytos datos. Nesvarbu, kada buvo atliktas paskutinis periodinis bandymas, atliekamas ir neeilinis bandymas, jei tai būtina pagal 6.7.2.19.7 punkto nuostatas.

6.7.2.19.3

Pirminio vežiojamosios cisternos bandymo metu iš naujo tikrinamos projektinės savybės, atliekama vežiojamosios cisternos ir jos įrangos dalių vidinė ir išorinė apžiūra, atsižvelgiant į vežamas medžiagas, atliekamas ir slėgio bandymas. Prieš pradedant naudoti vežiojamąją cisterną atliekamas sandarumo bandymas ir visos valdymo įrangos veikimo bandymas. Jei slėgio bandymas atliekamas atskirai su cisternos korpusu ir jos valdymo įranga, sumontavus cisterną atliekamas bendrasis sandarumo bandymas.

6.7.2.19.4

Periodinio 5 metų bandymo metu atliekama vidinė bei išorinė apžiūra ir dažniausiai vandens slėgio bandymas. Apsauginius apvalkalus, termoizoliaciją ir kt. reikia pašalinti tiek, kiek tai būtina norint saugiai įvertinti vežiojamosios cisternos būklę. Jei slėgio bandymas atliekamas atskirai su cisternos korpusu ir jos valdymo įranga, sumontavus atliekamas bendrasis sandarumo bandymas.

6.7.2.19.5

Periodinio 2,5 metų bandymo metu atliekama vežiojamosios cisternos ir jos įrangos dalių vidinė ir išorinė apžiūra, atsižvelgiant į vežamas medžiagas, sandarumo bandymą ir visos valdymo įrangos veikimo bandymą. Apsauginius apvalkalus, termoizoliaciją ir kt. reikia pašalinti tiek, kiek tai būtina norint saugiai įvertinti vežiojamosios cisternos būklę. Jei vežiojamoji cisterna skirta tik vienintelei medžiagai vežti, leidžiama atsisakyti vidinės apžiūros kas 2,5 metų arba pakeisti ją kita kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos nustatyta bandymo procedūra.

6.7.2.19.6

Pasibaigus 6.7.2.19.2 punkte nustatytų 5 metų arba 2,5 metų periodinių bandymų terminui, vežiojamosios cisternos neleidžiama nei pripildyti, nei perduoti vežti. Tačiau vežiojamosios cisternos, pripildytos dar nesibaigus periodinio bandymo terminui, gali būti vežamos dar tris mėnesius po to, kai baigėsi periodinio bandymo terminas. Be to, pasibaigus šiam terminui jas leidžiama vežti:

a) jei jos buvo ištuštintos, bet dar nevalytos, kad prieš iš naujo jas pripildant būtų atliktas privalomasis periodinis jų bandymas;

b) jei kompetentingoji institucija nėra nustačiusi kitaip, ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį pasibaigus minėtam terminui, kad pavojingos medžiagos būtų nuvežtos atgal atitinkamai pašalinti arba perdirbti. Važtaraštyje būtina nurodyti šią išimtį.

6.7.2.19.7

Neeilinį bandymą privaloma atlikti tuo atveju, kai matyti vežiojamosios cisternos pažeidimo, korozijos, nesandarumo ar kitų defektų požymiai, galintys pakenkti vežiojamosios cisternos vientisumui. Neeilinio bandymo pobūdis priklauso nuo vežiojamosios cisternos pažeidimo ar būklės pablogėjimo masto. Šis bandymas turi apimti bent 2,5 metų periodinį bandymą, aprašytą 6.7.2.19.5 punkte.

6.7.2.19.8

Vidinės ir išorinės apžiūros metu turi būti užtikrinta, kad:

a) bus patikrinta, ar cisternos korpuse nėra taškinės korozijos, korozijos, nuodylų, išlinkių, deformacijų, suvirinimo siūlių defektų arba kitų požymių, įskaitant nesandarumą, dėl kurių vežti vežiojamąją cisterną gali būti nesaugu;

b) bus patikrinta, ar vamzdynuose, vožtuvuose, šildymo ar aušinimo sistemoje ir tarpikliuose nėra korozijos, defektų ar kitų požymių, įskaitant nesandarumą, dėl kurių pripildyti, išpilti ar vežti vežiojamąją cisterną galėtų būti nesaugu;

c) įtaisai, kuriais priveržiami liukų dangteliai, deramai veikia ir šie dangteliai arba jų tarpikliai yra sandarūs;

d) trūkstami ar atsilaisvinę jungių arba aklidangčių varžtai bei veržlės bus pakeisti arba priveržti;

e) visuose saugumo įtaisuose ir vožtuvuose nėra korozijos, deformacijos, pažeidimų ar defektų, galinčių trukdyti normaliam vežimui. Nuotolinio valdymo ir savaime užsidarantys uždarymo įtaisai turi būti paleidžiami, siekiant įrodyti, kad jie deramai veikia;

f) įdėklai, jei tokie yra, yra patikrinti pagal gamintojo nustatytus įdėklams taikomus kriterijus;

g) žymos ant vežiojamųjų cisternų yra įskaitomos ir atitinka taikytinas taisykles; ir

h) vežiojamųjų cisternų rėmai, atramos ir kėlimo įtaisai yra patenkinamos būklės.

6.7.2.19.9

6.7.2.19.1, 6.7.2.19.3, 6.7.2.19.4, 6.7.2.19.5 ir 6.7.2.19.7 punktuose nurodytus bandymus atlieka ar pažymėjimus išduoda kompetentingosios institucijos arba jos paskirtos įstaigos patvirtintas ekspertas. Jei slėgio bandymas yra sudedamoji viso bandymo dalis, pastarasis atliekamas taikant vežiojamosios cisternos lentelėje nurodytą bandymo slėgį. Slėgio veikiama vežiojamoji cisterna turi būti patikrinta, ar jos korpusas, vamzdynai bei įranga yra sandarūs.

6.7.2.19.10

Visais atvejais, kai atliekami pjovimo, deginimo ar virinimo darbai, jiems reikalingas kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos leidimas, išduodamas atsižvelgiant į cisternų korpuso konstrukcijai taikomą slėginių talpyklų taisyklių rinkinį. Baigus minėtus darbus, atliekamas slėgio bandymas taikant pradinį bandymo slėgį.

6.7.2.19.11

Nustačius saugumui pavojingą defektą, vežiojamosios cisternos neleidžiama naudoti, kol defektas nebus pašalintas ir periodinis bandymas nebus sėkmingai išlaikytas.

6.7.2.20

Žymėjimas

6.7.2.20.1

Kiekviena vežiojamoji cisterna privalo turėti nerūdijančio metalo skydelį, stacionariai tvirtinamą gerai matomoje ir bandymui lengvai pasiekiamoje cisternos vietoje. Jei skydelio dėl įtaisų išdėstymo vežiojamojoje cisternoje negalima nejudamai pritvirtinti prie korpuso, ant cisternos korpuso turi būti pažymėta bent ta informacija, kuri nustatyta slėginių talpyklų taisyklių rinkinyje. Minėtame skydelyje turi būti įspausta arba kitu būdu nurodyta tokia informacija:

Šalis gamintoja

J patvirtinanti

patvirtinimo

alternatyviųjų susitarimų atveju

T šalis

numeris

„AA“ (žr. 6.7.1.2 skirsnį)

Gamintojo pavadinimas arba ženklas

Gamintojo suteiktas serijos numeris

Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimui paskirta įstaiga

Savininko registracijos numeris

Pagaminimo metai

Slėginių talpyklų taisyklių rinkinys, pagal kurį buvo suprojektuotas cisternos korpusas

Bandymo slėgis _________ bar/kPa (viršslėgis)^2)

Didžiausias leistinasis darbinis slėgis _________ bar/kPa (viršslėgis)^2)

Išorinis projektinis slėgis^3) __________ bar/kPa (viršslėgis)^2)

Projektinės temperatūros intervalas nuo ________ °C iki _______ °C

Vandens kiekis esant 20 °C _________ litrų

Vandens kiekis atskiruose skyriuose esant 20 °C _________ litrų

Pirminio slėgio bandymo data ir eksperto žyma

Didžiausias leistinasis darbinis slėgis šildymo/aušinimo sistemai ________ bar/kPa (viršslėgis)^2)

Cisternos korpuso konstrukcinė medžiaga ir nuoroda į konstrukcinių medžiagų standartus

Ekvivalentiškas standartinio plieno sienelių storis __________ mm

Įdėklo konstrukcinė medžiaga (jei toks yra)

Paskutinio periodinio bandymo (bandymų) data ir pobūdis

Mėnuo ______ metai _______ bandymo slėgis _______ bar/kPa (viršslėgis)^2)

__________________ ^2) Nurodyti matavimo vienetą. ^3) žr. 6.7.2.2.10 punktą.

6.7.2.20.2

Šie duomenys turi būti nurodyti ant vežiojamosios cisternos korpuso arba prie jo pritvirtintame skydelyje:

Naudotojo pavadinimas

Vežamos medžiagos (medžiagų) pavadinimas ir vidutinė aukščiausia krovinio temperatūra, jei ji viršija 50 °C

Didžiausia leistinoji bruto masė ________ kg

Tuščios cisternos (taros) masė ________ kg

Pastaba. Dėl vežamų medžiagų žymėjimo žr. taip pat 5 dalį.

6.7.2.20.3

Jei vežiojamoji cisterna skirta ir patvirtinta naudoti atviroje jūroje, jos identifikacinėje lentelėje turi būti nurodyta: „OFFSHORE PORTABLE TANK“.

6.7.3

Vežiojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai

6.7.3.1

Apibrėžimai

Šiame poskyryje vartojami tokie apibrėžimai:

Alternatyvusis susitarimas – patvirtinimas, kurį kompetentingoji institucija išduoda vežiojamajai cisternai arba MEGC dujų konteineriui, suprojektuotam, pagamintam ir išbandytam pagal techninius reikalavimus ir bandymų metodus, kurie nesutampa su šio skyriaus nuostatomis.

Bandymo slėgis – didžiausias viršslėgis cisternos korpuso aukščiausiame taške slėgio bandymo metu.

Cisternos korpusas – vežiojamosios cisternos dalis, kurioje laikoma vežama medžiaga (pati cisterna), įskaitant angas ir uždarymo įtaisus, tačiau be valdymo įrangos ir išorinių konstrukcinių elementų.

Didžiausia leistinoji bruto masė – tuščios vežiojamosios cisternos ir didžiausio vežti leidžiamo krovinio masių suma.

Didžiausias leistinasis darbinis slėgis – slėgis, kuris negali būti mažesnis už didžiausią iš toliau pateiktų slėgių, kurie matuojami cisternos korpuso aukščiausiame taške jos naudojimo metu, tačiau ne mažesnis kaip 7 bar:

a) didžiausias leistinasis efektinis viršslėgis cisternos korpuse pripildymo arba ištuštinimo metu; arba

b) didžiausias efektinis viršslėgis, kuriam yra apskaičiuotas cisternos korpusas ir kuris:

(i) pagal vežiojamųjų cisternų taisyklę T 50 laikomas didžiausiu leistinuoju darbiniu slėgiu neatšaldytoms suskystintoms dujoms, nurodytoms minėtoje taisyklėje (žr. 4.2.5.2.6 punktą);

(ii) visoms kitoms neatšaldytoms suskystintoms dujoms negali būti mažesnis už sumą, kurią sudaro:

– absoliutusis neatšaldytų suskystintų dujų garų slėgis (bar) esant projektinei atskaitos temperatūrai, minus 1 bar; ir

– dalinis oro ar kitų dujų slėgis (bar) nepripildytoje ertmėje, kuris priklauso nuo aukščiausios 65 °C temperatūros nepripildytoje ertmėje ir skysčio išsiplėtimo, pakilus vežamos medžiagos vidutinei temperatūrai tr – tf (tf – pripildymo temperatūra, paprastai 15 °C; tr – aukščiausia vidutinė vežamos medžiagos temperatūra, t. y. 50 °C).

Konstrukcinė Įranga – cisternos korpuso išorėje pritvirtinti armavimo elementai, tvirtinimo, apsaugos ir stabilizavimo detalės.

Konstrukcinis plienas – plienas, kurio garantuotasis mažiausias atsparumas tempimui siekia nuo 360 N/mm^2iki 440 N/mm^2, o garantuotasis mažiausias pailgėjimas veikiant trūkio jėga nurodomas 6.7.2.3.3.3 papunktyje.

Pripildymo tankis – neatšaldytų suskystintų dujų vidutinė masė, tenkanti vienam cisternos talpos litrui (kg/l). Pripildymo tankis nurodomas vežiojamųjų cisternų taisyklėje T 50, pateiktoje 4.2.5.2.6 punkte.

Projektinė atskaitos temperatūra – temperatūra, kuriai esant nustatomas vežamos medžiagos garų slėgis, skirtas didžiausiam leistinajam darbiniam slėgiui apskaičiuoti. Kad dujos nuolat liktų suskystintos, projektinė atskaitos temperatūra turi būti žemesnė už vežamų neatšaldytų suskystintų dujų krizinę temperatūrą. Įvairių tipų vežiojamosioms cisternoms galioja skirtingos šios temperatūros vertės:

a) cisternoms, kurių korpuso skersmuo neviršija 1,5 m: 65 °C;

b) cisternoms, kurių korpuso skersmuo didesnis kaip 1,5 m:

(i) be izoliacijos ar apsaugos nuo saulės spindulių: 60 °C;

(ii) su apsauga nuo saulės spindulių (žr. 6.7.3.2.12 punktą): 55 °C; ir

(iii) su izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą): 50 °C.

Projektinės temperatūros intervalas – cisternos, skirtos vežti neatšaldytas suskystintas dujas aplinkos sąlygomis, korpuso projektinės temperatūros intervalas, kuris apima temperatūrą nuo minus 40 °C iki 50 °C. Jei kroviniai vežami esant nepalankioms klimato sąlygoms, būtina numatyti griežtesnį projektinės temperatūros intervalą.

Projektinis slėgis – skaičiavimams pagal pripažintą taisyklių rinkinį slėginėms talpykloms naudojamas slėgis. Projektinis slėgis negali būti mažesnis už didžiausią iš toliau nurodytų verčių:

a) didžiausią efektinį viršslėgį cisternos korpuse pripildymo arba ištuštinimo metu;

b) sumą, kurią sudaro:

(i) didžiausias efektinis viršslėgis, kuriam suprojektuotas cisternos korpusas, pagal b) punkte (žr. aukščiau) pateiktą didžiausio leistinojo darbinio slėgio apibrėžimą;

(ii) hidraulinis slėgis, nustatomas pagal 6.7.3.2.9 punkte minimas statines jėgas, bet ne mažesnis kaip 0,35 bar.

Sandarumo bandymas – bandymas, kurio metu cisternos korpusas ir jo valdymo įranga veikiami vidiniu dujų slėgiu, kuris sudaro ne mažiau kaip 25 % didžiausio leistinojo darbinio slėgio.

Standartinis plienas – plienas, kurio atsparumas tempimui lygus 370 N/mm^2, o pailgėjimas veikiant trūkio jėga sudaro 27 %.

Valdymo Įranga – matuokliai, taip pat pripildymo, ištuštinimo, vėdinimo, apsaugos ir izoliavimo įtaisai.

Vežiojamoji cisterna – multimodalinė cisterna, kurios talpa didesnė negu 450 litrų, skirta neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti. Vežiojamąją cisterną sudaro korpusas ir pavojingoms medžiagoms vežti reikalinga valdymo įranga bei konstrukcijos įranga. Vežiojamoji cisterna pripildoma ir ištuštinama nenuimant konstrukcinės įrangos. Cisterna privalo turėti prie korpuso pritvirtintus stabilizavimo elementus ir įtaisus, už kurių ją galima būtų pakelti visiškai pripildytą. Cisterna turi būti skirta pakrauti į automobilių transporto priemonę arba laivą, todėl ji privalo turėti mechaninį krovinio tvarkymą palengvinančias pavažas, atraminius elementus ir kitus papildomus įtaisus. Automobilinės cisternos, cisterniniai vagonai, nemetalinės cisternos ir IBC konteineriai, dujų balionai ir didbalioniai vežiojamosiomis cisternomis nelaikomi.

6.7.3.2

Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai

6.7.3.2.1

Cisternų korpusai projektuojami ir konstruojami laikantis kompetentingosios institucijos pripažinto slėginių talpyklų taisyklių rinkinio. Jie gaminami iš kaliojo plieno. Konstrukcinės medžiagos privalo atitikti nacionalinius ir tarptautinius konstrukcinių medžiagų standartus. Suvirinamieji cisternų korpusai gali būti gaminami tik iš tokios konstrukcinės medžiagos, kurią, kaip galutinai įrodyta, galima suvirinti. Suvirintos siūlės turi būti atliktos profesionaliai ir privalo užtikrinti visišką saugumą. Kad suvirintos siūlės ir terminio poveikio zona pasižymėtų pakankamu tąsumu, cisternos korpusą leidžiama termiškai apdoroti, jei to reikalauja gamybos procesas arba naudojamos konstrukcinės medžiagos. Renkantis konstrukcinę medžiagą, būtina atkreipti dėmesį į projektinės temperatūros intervalą, susijusį su konstrukcinės medžiagos eižėjimo rizika, trūkinę koroziją dėl įtempių bei smūginį tąsumą. Naudojant smulkiagrūdį plieną garantuotoji takumo riba pagal konstrukcinės medžiagos specifikaciją neturi viršyti 460 N/mm^2, o garantuotoji viršutinė atsparumo tempimui riba neturi būti didesnė kaip 725 N/mm^2. Vežiojamųjų cisternų konstrukcinės medžiagos turi būti pritaikytos išorinėms aplinkos sąlygoms, kurios gali susidaryti vežimo metu.

6.7.3.2.2

Vežiojamųjų cisternų korpusai, įrangos dalys ir vamzdynai turi būti pagaminti iš tokių konstrukcinių medžiagų, kurios:

a) yra labai atsparios vežamoms neatšaldytoms suskystintoms dujoms; arba

b) cheminės reakcijos būdu buvo veiksmingai pasyvuotos arba neutralizuotos.

6.7.3.2.3

Tarpikliai turi būti pagaminti iš tokių konstrukcinių medžiagų, kurių neveiktų vežamos neatšaldytas suskystintos dujos.

6.7.3.2.4

Būtina vengti įvairių metalų sąlyčio, kurie gali sukelti pažeidimus.

6.7.3.2.5

Vežiojamųjų cisternų konstrukcinės medžiagos, įskaitant visus įtaisus, tarpiklius ir komplektuojamąsias dalis, neturi neigiamai veikti neatšaldytų suskystintų dujų, kurioms vežti skirta ši cisterna.

6.7.3.2.6

Vežiojamosiose cisternose turi būti numatytos ir įtaisytos atramos, užtikrinančios saugų cisternos pastatymą vežimo metu, bei tinkami kėlimo ir tvirtinimo elementai.

6.7.3.2.7

Vežiojamosios cisternos privalo be vežamos medžiagos nuostolių atlaikyti bent vidinį slėgį, taip pat ir statines, dinamines ir termines apkrovas, susidarančias normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Iš parametrų turi būti aišku, kad projektuojant atsižvelgta į vežiojamosios cisternos nusidėvėjimą dėl minėtų apkrovų, pasikartojančių numatytą cisternos naudojimo laikotarpį.

6.7.3.2.8

Cisternos korpusas turi būti taip suprojektuotas, kad be liekamųjų deformacijų atlaikytų išorinį slėgį (viršslėgį), kuris mažiausiai 0,4 bar viršija vidinį slėgį. Jei prieš pripildant arba ištuštinant cisterną, ją veikia vakuuminis slėgis, ji privalo būti taip suprojektuota, kad atlaikytų išorinį slėgį, kuris mažiausiai 0,9 bar viršija vidinį slėgį (viršslėgį); cisternos korpusas bandomas būtent esant šiam slėgiui.

6.7.3.2.9

Vežiojamosios cisternos ir jų tvirtinimo įtaisai esant didžiausiai leistinai pakrovai privalo atlaikyti šias atskirai veikiančias statines jėgas:

a) važiavimo kryptimi: dvigubą didžiausią leistinąją bruto masę, padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^4);

b) horizontaliai, dešiniajame kampe važiavimo kryptimi: didžiausią leistinąją bruto masę (jei važiavimo kryptis nėra aiškiai nustatyta, tai 2 kartus didesnę bruto masę), padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^4);

c) vertikaliai aukštyn: didžiausią leistinąją bruto masę, padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^4); ir

d) vertikaliai žemyn: dvigubą didžiausią leistinąją bruto masę (visą pakrovą, įskaitant traukos jėgos veikimą), padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^4).

__________________ ^4) Atliekant skaičiavimus laikoma, kad g = 9,81 m/s^2.

6.7.3.2.10

Veikiant kiekvienai iš 6.7.3.2.9 punkte išvardytų jėgų, būtina atkreipti dėmesį į šiuos saugos koeficientus:

c) plieno rūšių, turinčių aiškią takumo ribą, saugumo koeficientas lygus 1,5 ir yra taikomas garantuotajai takumo ribai; arba

d) plieno rūšių, neturinčių aiškios takumo ribos, saugumo koeficientas lygus 1,5 ir yra taikomas garantuotajai 0,2 % tempimo ribai arba – austenitinio plieno atveju – 1 % tempimo ribai.

6.7.3.2.11

Takumo ribos arba tempimo ribos vertės nustatytos nacionaliniuose arba tarptautiniuose konstrukcinių medžiagų standartuose. Naudojant austenitinį plieną konstrukcinių medžiagų standartuose nustatyta žemiausia takumo riba arba tempimo riba gali būti padidinta iki 15 %, jei apie tai nurodyta konstrukcinės medžiagos priėmimo akte. Jei tam tikrai medžiagai nėra nustatyta jokių standartų, kompetentingoji institucija privalo patvirtinti takumo ar tempimo ribos vertes.

6.7.3.2.12

Jei vežiojamosiose cisternose, kurios skirtos vežti neatšaldytas suskystintas dujas, yra įrengta termoizoliacija, ji turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) ją turi sudaryti apsauginis dangtis, dengiantis ne mažiau kaip viršutinį cisternos korpuso paviršiaus trečdalį, bet ne daugiau kaip apatinę paviršiaus pusę ir atskirtas nuo jos maždaug 40 mm storio oro sluoksniu;

b) tai turi būti ištisinis apvalkalas iš pakankamo storio izoliacinių medžiagų, kurios normaliomis vežimo sąlygomis nesugeria drėgmės ir negali būti pažeistos, o jų šiluminis laidumas sudaro ne daugiau kaip 0,67 (W m^-2 K^-1) (W*m^-2*K^-1);

c) jei apsauginis apvalkalas yra nelaidus dujoms, būtina įrengti įtaisą, kuris neleistų izoliaciniame sluoksnyje susidaryti pavojingam slėgiui, jei cisternos korpusas ar jo įrangos dalys nepakankamai sandarios dujoms; ir

d) termoizoliacija neturi trukdyti pasiekti cisternos komplektuojamųjų dalių ar ištuštinimo įtaisų.

6.7.3.2.13

Vežiojamosiose cisternose, skirtose vežti neatšaldytas suskystintas liepsniąsias dujas, turi būti numatyta galimybė jas įžeminti.

6.7.3.3

Projektavimo kriterijai

6.7.3.3.1

Cisternos korpuso skerspjūvis turi būti apskritimo formos.

6.7.3.3.2

Cisternos korpusas turi būti taip suprojektuotas ir sukonstruotas, kad atlaikytų bandymo slėgį, kuris mažiausiai 1,3 karto viršija projektinį slėgį. Projektuojant cisternos korpusą būtina laikytis didžiausio leistinojo darbinio slėgio mažiausių verčių, kurios nustatytos kiekvienai vežamų neatšaldytų suskystintų dujų rūšiai atskirai vežiojamųjų cisternų taisyklėje T 50 (žr. 4.2.5.2.6 punktą). Būtina atsižvelgti ir į 6.7.4.3 skirsnyje pateiktus reikalavimus, keliamus cisternos korpuso sienelių storiui.

6.7.3.3.3

Plieno rūšių, turinčių aiškią takumo ribą arba garantuotąją tempimo ribą (paprastai 0,2 % tempimo ribą arba austenitinio plieno atveju 1 % tempimo ribą), cisternos korpuso pradinė membranos įtampa a esant bandymo slėgiui neturi viršyti mažesnės vertės iš šių dviejų: 0,75 Re arba 0,5 Rm, čia:

Re = takumo riba N/mm^2 arba 0,2 % tempimo riba arba 1 % tempimo riba austenitiniam plienui,

Rm = mažiausias atsparumas tempimui N/mm^2.

6.7.3.3.3.1

Re ir Rm – tai nacionalinių ir tarptautinių konstrukcinių medžiagų standartuose nustatytos mažiausios vertės. Naudojant austenitinį plieną konstrukcinių medžiagų standartuose nustatyta žemiausia takumo riba arba tempimo riba gali būti padidinta iki 15 %, jei šios didesnės vertės nurodytos konstrukcinės medžiagos priėmimo akte. Jei tam tikrai medžiagai nėra jokių konstrukcinės medžiagos standartų, Re ir Rm vertes turi patvirtinti kompetentingoji institucija arba jos paskirta įstaiga.

6.7.3.3.3.2

Plienų rūšių, kurių Re ir Rm verčių santykis didesnis nei 0,85, neleidžiama naudoti suvirintų cisternų korpusams gaminti. Apskaičiuojant Re ir Rm santykį remiamasi konstrukcinės medžiagos priėmimo akte nurodytomis vertėmis.

6.7.3.3.3.3

Plieno rūšių, naudojamų cisternų korpusams gaminti, pailgėjimas (%) veikiant trūkio jėgai turi būti ne mažesnis kaip 10000/Rm, t. y. 16 % absoliučiosios mažiausios vertės smulkiagrūdžiam plienui, iki 20 % kitoms plieno rūšims.

6.7.3.3.3.4

Nustatant faktines konstrukcinės medžiagos vertes, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad imant valcuotos skardos bandinį tempimo bandymui, bandinio ašis turi būti dešiniajame kampe įstrižai valcavimo krypties. Stačiakampį skerspjūvį turinčio bandinio liekamasis pailgėjimas trūkus nustatomas 50 mm ilgio matavimų atkarpoje pagal ISO standartą 6892:1998.

6.7.3.4

Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis

6.7.3.4.1

Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis turi būti lygus didžiausiai iš šių verčių:

a) mažiausiam sienelių storiui, nustatytam pagal 6.7.3.4 skirsnio taisykles;

b) mažiausiam sienelių storiui, nustatytam pagal patvirtintą slėginių talpyklų taisyklių rinkinį, atsižvelgiant į 6.7.3.3 skirsnio reikalavimus.

6.7.3.4.2

Cisternų, kurių skersmuo ne didesnis kaip 1,80 m, apvalkalo, dugno ir dangčio bei liuko dangtelio sienelių storis – jei cisternos pagamintos iš standartinio plieno – turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, o jei iš kitos rūšies plieno – sienelės turi būti ekvivalentiško storio. Jei cisternų skersmuo viršija 1,80 m ir jos pagamintos iš standartinio plieno, mažiausias jų sienelių storis turi būti 6 mm, arba cisternų sienelės turi būti ekvivalentiško storio, jei jos pagamintos iš kitos rūšies plieno.

6.7.3.4.3

Cisternos apvalkalo, dugno ir dangčio bei liuko dangtelio sienelių storis negali būti mažesnis kaip 4 mm, nesvarbu, kokia konstrukcinė medžiaga buvo naudojama jai pagaminti.

6.7.3.4.4

Ekvivalentiškas plieno sienelių storis, išskyrus 6.7.3.4.2 punkte nurodytą standartinio plieno sienelių storį, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

e1 = (21,4 e0) / ((Rm1 A1)^1/3),

čia:

e1 = privalomas ekvivalentiškas naudojamo metalo sienelių storis (mm);

e0 = standartinio plieno mažiausias sienelių storis (mm), nustatytas 6.7.3.4.2 punkte;

Rm1 = naudojamo metalo garantuotasis mažiausias atsparumas tempimui (N/mm^2) (žr. 6.7.3.3.3 punktą);

A1 = naudojamo metalo garantuotasis mažiausias pailgėjimas (%) veikiant trūkio jėgai pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus.

6.7.3.4.5

Cisternos korpuso sienelių storis jokiu būdu negali būti mažesnis nei nurodyta 6.7.3.4.1–6.7.3.4.3 punktuose. Visų cisternos korpuso detalių sienelės taip pat turi būti 6.7.3.4.1–6.7.3.4.3 punktuose nustatyto storio. Nustatant ši storį į galimą korozinį sluoksnį neatsižvelgiama.

6.7.3.4.6

Naudojant standartinį plieną (žr. 6.7.3.1 skirsnį), skaičiavimai pagal 6.7.3.4.4 punkte nurodytą formulę neprivalomi.

6.7.3.4.7

Cisternos dugną ar dangtį sujungiant su apvalkalu, neturi būti staigių skardos storio pokyčių.

6.7.3.5

Valdymo įranga

6.7.3.5.1

Valdymo įranga turi būti taip pritvirtinta, kad krovinio tvarkymo ir vežimo metu ji nenuplyštų ir būtų apsaugota nuo pažeidimų. Jei rėmo ir cisternos korpuso jungtis leidžia konstrukcinėms grupėms šiek tiek judėti, įranga turi būti taip pritvirtinta, kad dėl tokio judėjimo nebūtų apgadintos atskiros detalės. Išoriniai ištuštinimo įtaisai (prijungti vamzdžiai, uždarymo įtaisai), vidinis blokavimo įtaisas ir jo lizdas turi būti apsaugoti, kad nenuplyštų dėl išorinių apkrovų (pvz., taikant išankstinio trūkio vietų nustatymo būdą). Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges arba srieginius uždarymo įtaisus) turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų.

6.7.3.5.2

Visos cisternos angos, išskyrus slėgio mažinimo įtaisų, apžiūros ir uždarąsias vėdinimo angas, kurių skersmuo didesnis kaip 1,5 mm, privalo turėti mažiausiai tris nuosekliai išdėstytus uždarymo įtaisus, iš kurių pirmasis būtų vidinis blokavimo įtaisas, protėkio ribojimo vožtuvas arba ekvivalentiškas įtaisas, antrasis – išorinis blokavimo įtaisas, o trečiasis – akidangtis arba analogiškas įtaisas.

6.7.3.5.2.1

Jei vežiojamoji cisterna turi protėkio ribojimo vožtuvą, jis turi būti taip įrengtas, kad jo lizdas būtų cisternos korpuso arba suvirintos jungės viduje; jei protėkio ribojimo vožtuvas įtaisytas cisternos korpuso išorėje, laikikliai privalo būti atsparūs smūgiams. Protėkio ribojimo vožtuvai parenkami ir įtvirtinami taip, kad pasiekus gamintojo nustatytą protėkio kiekį jie savaime užsidaro. Jungtys arba komplektuojamosios dalys, nukreiptos į protėkio ribojimo vožtuvą arba nuo jo, turi pasižymėti didesniu pralaidumu nei protėkio ribojimo vožtuvas.

6.7.3.5.3

Pirmasis pripildymo ir ištuštinimo angų uždarymo įtaisas turi būti vidinis blokavimo įtaisas, o antrasis -blokavimo įtaisas, įrengtas pasiekiamoje nuotėkio arba pripildymo atvamzdžio vietoje.

6.7.3.5.4

Jei vežiojamosios cisternos yra skirtos neatšaldytoms suskystintoms liepsniosioms dujoms ir (arba) toksiškoms dujoms vežti, jų dugno angų, skirtų pripildymui ir ištuštinimui, vidinis blokavimo įtaisas turi būti greit užsidarantis saugumo mechanizmas, kuris savaime užsidaro, jei pripildymo ar ištuštinimo metu vežiojamoji cisterna netyčia pasislinks arba jei ji užsidegs. Išskyrus vežiojamąsias cisternas, kurių talpa neviršija 1000 litrų, turi būti numatyta galimybė tokius įtaisus valdyti nuotoliniu būdu.

6.7.3.5.5

Be pripildymo, ištuštinimo ir dujų slėgio išlyginimo angų, cisternos korpuse gali būti angų, skirtų skysčio lygio rodymo įtaisams, termometrams ir manometrams. Šie prietaisai prijungiami tinkamais privirintais atvamzdžiais arba lizdais, bet jokiu būdu ne cisternos korpusą kertančiomis srieginėmis jungtimis.

6.7.3.5.6

Visose vežiojamosiose cisternose turi būti įrengtas tinkamo dydžio liukas arba kitos angos, skirtos vidinei apžiūrai ir priežiūros bei remonto darbams cisternos viduje atlikti.

6.7.3.5.7

Išorinės konstrukcinės dalys kiek įmanoma sujungiamos į grupes.

6.7.3.5.8

Kiekviena vežiojamosios cisternos jungtis turi būti pažymėta atsižvelgiant į jos paskirtį.

6.7.3.5.9

Kiekvienas blokavimo įtaisas arba kitoks uždarymo įtaisas projektuojamas ir gaminamas pagal nominalųjį slėgį, kuris turi būti ne mažesnis už darbinį cisternos slėgį, atsižvelgiant į vežimo metu galinčią susidaryti temperatūrą. Visi blokavimo įtaisai, turintys pavaros sraigtą, turi užsidaryti smagratį sukant pagal laikrodžio rodyklę. Ant kitų blokavimo įtaisų turi būti aiškiai nurodyta padėtis „atidaryta“/“uždaryta“, taip pat uždarymo kryptis. Visi blokavimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad jie negalėtų atsitiktinai atsidaryti.

6.7.3.5.10

Vamzdynai taip projektuojami, gaminami ir montuojami, kad jie nebūtų apgadinti dėl terminio išsiplėtimo ar susitraukimo, mechaninio sukrėtimo ar vibracijos. Visi vamzdynai turi būti pagaminti iš tinkamos metalinės konstrukcinės medžiagos. Jei įmanoma, vamzdynų jungtys turi būti suvirintos.

6.7.3.5.11

Varinių vamzdynų jungtys turi būti sulituotos aukštoje temperatūroje arba atliktos kitu tokio pat tvirtumo metalinio sujungimo būdu. Aukštos temperatūros litavimo lydymosi taškas turi būti ne žemiau kaip 525 °C. Jungtys neturi sumažinti vamzdynų tvirtumo, kaip tai atsitinka užsukamųjų jungčių atveju.

6.7.3.5.12

Visų vamzdynų bei jų konstrukcinių dalių sprogimo (plyšimo) slėgis neturi būti mažesnis už didesniąją vertę: 4 kartus padidintą didžiausią leistinąjį cisternos darbinį slėgį arba 4 kartus padidintą slėgį, kuris gali susidaryti veikiant siurbliui arba kitam įtaisui (išskyrus slėgio mažinimo įtaisus).

6.7.3.5.13

Uždarymo įtaisų, vožtuvų ir komplektuojamųjų dalių gamybai naudojami kalieji metalai.

6.7.3.6

Dugno angos

6.7.3.6.1

Kai kurių medžiagų neleidžiama vežti vežiojamosiose cisternose su dugno angomis, jei vežiojamųjų cisternų taisyklėje T 50 (žr. 4.3.5.2.6 punktą) nurodyta, kad dugno angos yra draudžiamos. Žemiau skysčio lygio, kai cisterna pripildyta iki didžiausios pripildymo ribos, neturi būti jokių angų.

6.7.3.7

Slėgio mažinimo įtaisai

6.7.3.7.1

Kiekviena vežiojamoji cisterna, skirta neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, privalo turėti vieną arba kelis spyruoklinius slėgio mažinimo įtaisus. Slėgio mažinimo įtaisai privalo savaime atsidaryti, susidarius slėgiui, kuris negali būti mažesnis už didžiausią leistinąjį darbinį slėgį; o jei slėgis lygus 110 % didžiausio leistinojo darbinio slėgio, jie turi būti iki galo atidaryti. Šie įtaisai privalo užsidaryti, sumažėjus slėgiui iki ribos, kuri 10 % žemesnė už reakcijos slėgį, arba likti uždaryti esant bent kokiam mažesniam slėgiui. Slėgio mažinimo įtaisai privalo atlaikyti dinaminių jėgų poveikį bei skysčio srautą. Trūkiųjų membranų, kurios nesujungtos nuosekliai su spyruokliniais slėgio mažinimo įtaisais, naudoti neleidžiama.

6.7.3.7.2

Slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad į cisterną nepatektų kitų medžiagų, kad nenutekėtų skysčiai ir nesusidarytų pavojingas viršslėgis.

6.7.3.7.3

Vežiojamosios cisternos, skirtos vežti vežiojamųjų cisternų taisyklėje T 50 (žr. 4.2.5.2.6 punktą) išvardytas neatšaldytas suskystintas dujas, privalo turėti kompetentingosios institucijos patvirtintą slėgio mažinimo įtaisą. Slėgio mažinimo įtaisą turi sudaryti trūkioji membrana, kuri įjungta prieš spyruoklinį slėgio mažinimo įtaisą, išskyrus tuos atvejus, kai vežiojamoji cisterna skirta tik vienintelei medžiagai vežti ir joje yra įrengtas slėgio mažinimo įtaisas iš konstrukcinės medžiagos, suderinamos su vežama medžiaga. Tarp trūkiosios membranos ir slėgio mažinimo įtaiso prijungiamas slėgio matuoklis arba kitas tinkamas rodymo įtaisas membranos trūkiams, perforacijai ar nesandarumui fiksuoti, dėl kurių galėtų neveikti slėgio mažinimo sistema. Trūkioji membrana turi sutrūkti esant nominaliam slėgiui, kuris 10 % viršija slėgio mažinimo įtaiso reakcijos slėgį.

6.7.3.7.4

Jei vežiojamosios cisternos skirtos vežti įvairias dujas, jų slėgio mažinimo įtaisas turi atsidaryti susidarius slėgiui, kuris nurodomas 6.7.3.7.1 punkte atitinkamoms dujoms, vežamoms vežiojamojoje cisternoje, kartu su didžiausiu leistinuoju darbiniu slėgiu.

6.7.3.8

Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba

6.7.3.8.1

Slėgio mažinimo įtaisų bendroji pralaidumo geba, kai liepsna visiškai apima cisterną, turi būti tokia, kad cisternos slėgį (įskaitant slėgio akumuliaciją) būtų galima apriboti iki 120 % didžiausio leistinojo darbinio slėgio. Norint pasiekti nustatytą pralaidumo gebą, naudojami spyruokliniai slėgio mažinimo įtaisai. Jei vežiojamosios cisternos naudojamos vežti įvairias dujas, bendrasis slėgio mažinimo įtaisų išleidžiamasis oro kiekis apskaičiuojamas pagal tas vežiojamojoje cisternoje vežamas dujas, kurioms būtinas didžiausias išleidžiamasis oro kiekis.

6.7.3.8.1.1

Norint nustatyti slėgio mažinimo įtaisų bendrąjį išleidžiamąjį oro kiekį, kurį sudaro atskirų įtaisų išleidžiamų kiekių suma, taikoma tokia formulė^5):

____________________ ^5) Ši formulė taikoma tik neatšaldytoms suskystintoms dujoms, kurių krizinė temperatūra aiškiai viršija akumuliacinio būvio temperatūrą. Jei dujų krizinė temperatūra yra artima ar žemesnė už akumuliacinio būvio temperatūrą, nustatant slėgio mažinimo įtaisų bendrąjį išleidžiamąjį kiekį, būtina atsižvelgti į kitas termodinamines dujų savybes (žr. pvz., CGA S-1.2-1995).

Q = 12,4 ((FA^0,82) / LC) ((ZT / M)^1/2), čia:

Q =

mažiausias privalomasis išleidžiamo oro kiekis kubiniais metrais per sekundę (m^3/s), esant normalioms sąlygoms, t. y. 1 bar ir 0 °C (273 K);

F =

koeficientas, turintis tokią vertę:

neizoliuotoms cisternoms F = 1;

izoliuotoms cisternoms F = U (649 – t) / 13,6, tačiau ne mažiau kaip 0,25, kai:

U = izoliacijos terminis laidumas (kW m^-2 K^-1) (kW*m^-2*K^-1) esant 38 °C temperatūrai;

t = faktinė medžiagos temperatūra pripildymo metu (°C);

jei ši temperatūra nežinoma, t = 15 °C

Anksčiau pateiktą F koeficiento vertę leidžiama taikyti izoliuotoms cisternoms, jei izoliacija atitinka 6.7.3.8.1.2 papunkčio nuostatas;

A =

bendrasis cisternos korpuso išorinis paviršius (m^2);

Z =

dujų suspaustumo veiksnys akumuliacijos sąlygomis (nuleidimo sąlygomis) (jei šis faktorius nežinomas, Z = 1,0);

T =

absoliučioji temperatūra kelvinais (°C + 273) matuojant virš slėgio mažinimo įtaisų akumuliacijos sąlygomis (nuleidimo sąlygomis);

L =

skysčio garavimo latentinė šiluma (kJ/kg) akumuliacijos sąlygomis (nuleidimo sąlygomis);

M =

sumažinto slėgio dujų molekulinė masė;

C =

konstanta, išvedama iš toliau pateiktos formulės ir priklausanti nuo specifinės šilumos verčių santykio k:

k = cp / cv,

čia:

cp – specifinė šiluma, esant nekintamam slėgiui ir

cv – specifinė šiluma, esant nekintamam tūriui.

kai k > 1:

C = ((k (2 / (k+1)))^((k+1)/(k-1)))^1/2

kai k = 1 arba kai k nežinomas:

C = 1 / (e^1/2) = 0,607,

čia e – matematinė konstanta 2,7183.

C vertę galima sužinoti ir iš šios lentelės:

k

C

k

C

k

C

1,00

0,607

1,26

0,660

1,52

0,704

1,02

0,611

1,28

0,664

1,54

0,707

1,04

0,615

1,30

0,667

1,56

0,710

1,06

0,620

1,32

0,671

1,58

0,713

1,08

0,624

1,34

0,674

1,60

0,716

1,10

0,628

1,36

0,678

1,62

0,719

1,12

0,633

1,38

0,681

1,64

0,722

1,14

0,637

1,40

0,685

1,66

0,725

1,16

0,641

1,42

0,688

1,68

0,728

1,18

0,645

1,44

0,691

1,70

0,731

1,20

0,649

1,46

0,695

2,00

0,770

1,22

0,652

1,48

0,698

2,20

0,793

1,24

0,656

1,50

0,701

6.7.3.8.1.2

Izoliacinės sistemos, naudojamos išleidžiamam oro kiekiui sumažinti, turi būti patvirtintos kompetentingosios institucijos arba jos paskirtos įstaigos. Bet kokiu atveju šiam tikslui patvirtintos izoliacinės sistemos privalo:

a) išlikti veiksmingos esant bet kokiai temperatūrai iki 649 °C ir

b) privalo turėti apvalkalą iš konstrukcinės medžiagos, kurios lydymosi temperatūra ne mažiau kaip 700 °C.

6.7.3.9

Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas

6.7.3.9.1

Kiekvienas slėgio mažinimo įtaisas privalo turėti aiškias ir nenutrinamas žymas, kuriose būtų pateikti šie duomenys:

a) reakcijos slėgis (bar arba kPa) arba reakcijos temperatūra (°C);

b) spyruoklinių įtaisų mažinimo slėgio leistinieji nuokrypiai;

c) atskaitos temperatūra, priskirta trūkiųjų membranų nominaliam plyšimo slėgiui;

d) įtaiso nominalus išleidžiamas oro kiekis (m^3/s) nominaliomis sąlygomis;

Jei įmanoma, reikia nurodyti ir tokią informaciją:

e) gamintojo pavadinimas ir slėgio mažinimo įtaiso atitinkamas registracijos numeris.

6.7.3.9.2

Ant slėgio mažinimo įtaisų nurodomas nominalusis išleidžiamasis kiekis nustatomas pagal ISO standartą 4126-1:1991.

6.7.3.10

Slėgio mažinimo įtaisų išvadai

6.7.3.10.1

Išvadai slėgio mažinimo įtaisams turi būti atitinkamų parametrų, kad reikalingas išleidžiamasis kiekis nekliudomai patektų į saugos įtaisą. Tarp cisternos korpuso ir slėgio mažinimo įtaisų negali būti įrengta jokių blokavimo įtaisų, išskyrus tuos atvejus, kai yra dvigubi įtaisai techninei priežiūrai ar kitiems tikslams, o blokavimo įtaisai atitinkamiems panaudotiems slėgio mažinimo įtaisams yra užblokuoti padėtyje „atidaryta“ arba blokavimo įtaisai taip sujungti vienas su kitu, kad bent vienas iš jų dviejų visuomet veikia. Angoje, kuri veda link vėdinimo ar slėgio mažinimo įtaisų, neturi būti jokių kliuvinių, kurie galėtų apriboti arba nutraukti srovės tekėjimą iš cisternos korpuso į šiuos įtaisus. Slėgio mažinimo įtaisų išleidimo elementai privalo, jei jie naudojami, taip nukreipti į atmosferą garus ar skysčius, kad slėgio mažinimo įtaisus veiktų tik mažiausias priešpriešinis slėgis.

6.7.3.11

Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas

6.7.3.11.1

Kiekviena slėgio mažinimo įtaiso įleidžiamoji anga turi būti įrengta cisternos korpuso viršutinėje dalyje kuo arčiau prie korpuso skersinės ir išilginės ašių sankirtos taško. Visos slėgio mažinimo įtaiso išleidžiamosios angos esant didžiausio pripildymo sąlygoms turi būti cisternos korpuso garų dalyje; įtaisai taip išdėstomi, kad garai galėtų nekliudomai išeiti. Neatšaldytų suskystintų liepsniųjų dujų atveju garai turi būti taip nukreipti nuo cisternos korpuso, kad jie nepaveiktų cisternos. Leidžiama naudoti apsauginius įtaisus, kurie paleidžia garų srovę apylanka, jei dėl to nesumažėja būtinas išleidžiamasis kiekis.

6.7.3.11.2

Būtina imtis priemonių, kad nekompetentingi asmenys negalėtų naudotis slėgio mažinimo įtaisais, o patys įtaisai būtų apsaugoti nuo pažeidimų vežiojamajai cisternai apvirtus.

6.7.3.12

Pripildymo lygio rodymo įtaisai

6.7.3.12.1

Vežiojamoji cisterna, jei ji nėra pripildoma pagal masę, privalo turėti vieną ar kelis pripildymo lygio rodymo įtaisas. Neleidžiama naudoti pripildymo lygio rodymo įtaisų iš stiklo ar kitų dužių medžiagų, kurios tiesiogiai liečiasi su cisternos turiniu.

6.7.3.13

Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai

6.7.3.13.1

Vežiojamosios cisternos projektuojamos ir gaminamos su atramomis, kurios užtikrina saugų cisternos pastatymą vežimo metu. Būtina atsižvelgti į 6.7.3.2.9 punkte išvardytas jėgas ir 6.7.3.2.10 punkte nurodytą saugos faktorių. Leidžiama naudoti ir pavažas, rėmus, karkasus ar kitas panašias konstrukcijas.

6.7.3.13.2

Papildomų vežiojamųjų cisternų elementų (pvz., atramų, rėmų ir t. t.) bei kėlimo ir tvirtinimo įtaisų sukelti mišrūs įtempiai nei vienoje cisternos vietoje neturi būti pernelyg dideli. Visos vežiojamosios cisternos privalo turėti ilgalaikius kėlimo ir tvirtinimo įtaisus. Jei paprastai montuojami ant cisternos atramų, tačiau juos galima montuoti ir ant armavimo plokščių, kurios tvirtinamos ties cisternos korpuso pastatymo taškais.

6.7.3.13.3

Projektuojant atramas ir rėmus būtina atsižvelgti ir į aplinkos sukeliamos korozijos poveikį.

6.7.3.13.4

Šakinio griebtuvo angos turi būti uždaromos. Įtaisai šioms angoms uždaryti turi būti nejudančioji rėmo dalis arba juos reikia nejudamai pritvirtinti prie rėmo. Vežiojamosios vieno skyriaus cisternos, kurių ilgis ne daugiau kaip 3,65 m, neprivalo turėti uždaromųjų angų šakiniam griebtuvui, jei:

a) cisternos korpusas, įskaitant komplektuojamąsias dalis, yra gerai apsaugotas nuo automobilinio krautuvo šakinio griebtuvo sukeliamų smūgių; ir

b) atstumas nuo vienos angos vidurio iki kitos angos centro yra du kartus mažesnis už ilgiausią cisternos kraštinę.

6.7.3.13.5

Jei vežiojamosios cisternos vežimo metu nėra apsaugotos pagal 4.2.2.3 skirsnio nuostatas, cisternas ir jų valdymo įrangą būtina apsaugoti nuo pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl išilginių ir skersinių smūgių ar cisternai apvirtus. Išorinės įrangos dalys turi būti taip apsaugotos, kad nuo smūgių ar cisternai nuvirtus ant įrangos dalių neišsilietų vežama medžiaga. Saugos priemonių pavyzdžiai:

a) apsaugai nuo šoninių smūgių gali būti naudojamos išilginės atramos, kurios prilaiko cisterną vidurio linijos aukštyje iš abiejų šonų;

b) apsaugai nuo apvirtimo naudojami armavimo žiedai arba skersai prie rėmo pritvirtinti strypai;

c) apsaugai nuo smūgių iš galinės pusės tinka buferinis strypas arba rėmas;

d) cisternos apsauga nuo pažeidimų dėl smūgių ar apvirtimo parenkama taikant standartą ISO 1496-3:1995.

6.7.3.14

Konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimas

6.7.3.14.1

Kiekvienam naujam vežiojamosios cisternos konstrukciniam pavyzdžiui kompetentingoji institucija arba

jos patvirtinta įstaiga išduoda konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimą. Šiame pažymėjime nurodoma, kad institucija atliko vežiojamosios cisternos ekspertizę, kad ji tinkama planuojamam naudojimui ir atitinka šio skyriaus taisykles ir kai kuriais atvejais vežiojamųjų cisternų taisyklės T 50 nuostatas bei dujoms taikomus 4.2.5.2.6 punkto reikalavimus. Jei vežiojamosios cisternos gaminamos serijiniu būdu be konstrukcinio tipo pakeitimų, minėtas pažymėjimas galioja visai serijai. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas konstrukcinio pavyzdžio bandymų protokolas, vežti leidžiamos medžiagos ar medžiagų grupės, cisternos konstrukcinė medžiaga ir patvirtinimo numeris. Patvirtinimo numerį sudaro tvirtinusios valstybės skiriamasis ženklas arba simbolis, t. y. Vienos kelių eismo konvencijoje (1968) nurodytas tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamasis ženklas, taip pat registracijos numeris. Pažymėjime būtina taip pat nurodyti alternatyviuosius susitarimus pagal 6.7.1.2 skirsnį. Konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą galima pritaikyti ir mažesnėms vežiojamosioms cisternoms, kurios pagamintos iš analogiškos rūšies ir storio konstrukcinių medžiagų, laikantis analogiškos gamybos technologijos, turi identiškas atramas bei ekvivalentiškus uždarymo įtaisus ir kitas komplektuojamąsias dalis.

6.7.3.14.2

Konstrukcinio pavyzdžio bandymų protokole turi būti nurodyta:

d) ISO standarte 1496-3:1995 aprašyto rėmo bandymo rezultatai;

e) pirminio bandymo pagal 6.7.3.15.3 punktą rezultatai; ir

f) jei tinka, smūgio bandymo pagal 6.7.2.19.1 punktą rezultatai.

6.7.3.15

Bandymai

6.7.3.15.1

Vežiojamosios cisternos, kuri atitinka konteinerio apibrėžimą pagal KSK, kiekvieno konstrukcinio tipo konstrukcinis pavyzdys privalo išlaikyti smūgio bandymą. Juo siekiama įrodyti, kad vežiojamosios cisternos konstrukcinis pavyzdys gali absorbuoti jėgas, kurias sukelia smūgis svoriu, 4 kartus (4 g) viršijančiu visiškai pakrautos vežiojamosios cisternos didžiausią leistinąją bruto masę ir trunkantis tiek, kiek trunka geležinkelių transporte pasitaikantys mechaniniai smūgiai. Toliau pateikiamas standartų, kuriuose aprašomi smūgio bandymo metodai, sąrašas:

Association of American Railroads

Manual of Standards and Recommended Practices

Specifications for Acceptability of Tank Containers (AAR.600), 1992

National Standard of Canada, CAN/CGSB-43. 147-2002,

„Construction, Modification, Qualification, Maintenance, and Selection and Use of Means of Containtment for the Handling, Offering for Transport or Transporting of Dangerous Goods by Rail“, 2002 m. kovo mėn.,

paskelbė: Canadian General Standards Board (CGSB)

Deutsche Bahn AG DB Systemtechnik, Minden Verifikation und Versuche, TZF 96.2 Tankcontainer, dynamische Ablaufprüfungen Société Nationale des chemins de fer français C. N. E. S. T. 002-1966

Conteneuers-citernes, épreuves de contraintes longitudinales externes et essais dynamiques de choc Spoornet, South Afrika Engineering Development Centre (EDC) Testing of ISO Tank Containers Method EDC/TES/023/000/1991-06.

6.7.3.15.2

Kiekvienos vežiojamosios cisternos korpusas ir įrangos dalys turi būti bandomos prieš pirmąjį naudojimą (pirminis bandymas), vėliau – ne rečiau kaip kas 5 metus (periodiniai 5 metų bandymai), atliekant periodinį tarpinį bandymą (periodinis bandymas kas 2,5 metus) tarp dviejų periodinių bandymų. Bandymas kas 2,5 metų gali būti atliekamas per tris mėnesius iki arba po nurodytos datos. Nesvarbu, kada buvo atliktas paskutinio periodinio bandymo, atliekamas ir neeilinis bandymas, jei tai būtina pagal 6.7.2.19.7 punkto nuostatas.

6.7.3.15.3

Pirminio vežiojamosios cisternos bandymo metu iš naujo tikrinamos projektinės savybės, atliekama vežiojamosios cisternos ir jos įrangos dalių vidinė ir išorinė apžiūra, atsižvelgiant į vežamas neatšaldytas suskystintas dujas, atliekamas ir slėgio bandymas, taikant bandymo slėgį, nurodytą 6.7.3.3.2 punkte. Slėgio bandymas gali būti atliekamas kaip vandens slėgio bandymas arba, kompetentingajai institucijai ar jos paskirtai įstaigai pritarus, jo metu gali būti naudojamas kitas skystis ar kitos dujos. Prieš pradedant naudoti vežiojamąją cisterną atliekamas sandarumo bandymas ir visos valdymo įrangos veikimo bandymas. Jei slėgio bandymas atliekamas atskirai su cisternos korpusu ir jos valdymo įranga, sumontavus atliekamas bendrasis sandarumo bandymas. Visos suvirintos siūlės, kurioms cisternoje tenka visa apkrova, pirminio bandymo metu turi būti tikrinamos peršviečiant, ultragarsu ar kitu neardomuoju būdu. Ši nuostata apvalkalui netaikoma.

6.7.3.15.4

Periodinio 5 metų bandymo metu atliekama vidinė bei išorinė apžiūra ir dažniausiai vandens slėgio bandymas. Apsauginius apvalkalus, termoizoliaciją ir kt. reikia pašalinti tiek, kiek tai būtina norint saugiai įvertinti vežiojamosios cisternos būklę. Jei slėgio bandymas atliekamas atskirai su cisternos korpusu ir jos valdymo įranga, sumontavus atliekamas bendrasis sandarumo bandymas.

6.7.3.15.5

Periodinio 2,5 metų bandymo metu atliekama vežiojamosios cisternos ir jos įrangos dalių vidinė ir išorinė apžiūra, atsižvelgiant į vežamas neatšaldytas suskystintas dujas, sandarumo bandymą ir visos valdymo įrangos veikimo bandymą. Apsauginius apvalkalus, termoizoliaciją ir kt. reikia pašalinti tiek, kiek tai būtina norint saugiai įvertinti vežiojamosios cisternos būklę. Jei vežiojamoji cisterna skirta tik vienos rūšies neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, leidžiama atsisakyti vidinės apžiūros kas 2,5 metų arba pakeisti ją kita kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos nustatyta bandymo procedūra.

6.7.3.15.6

Pasibaigus 6.7.3.15.2 punkte nustatytų 5 metų arba 2,5 metų periodinių bandymų terminui, vežiojamosios cisternos neleidžiama nei pripildyti, nei perduoti vežti. Tačiau vežiojamosios cisternos, pripildytos dar nesibaigus periodinio bandymo terminui, gali būti vežamos tris mėnesius po to, kai baigėsi periodinio bandymo terminas. Be to, pasibaigus šiam terminui jas leidžiama vežti:

a) jei jos buvo ištuštintos, bet dar nevalytos, kad su jomis prieš pripildant būtų atliktas privalomasis periodinis bandymas;

b) jei kompetentingoji institucija nėra nustačiusi kitaip, ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį pasibaigus minėtam terminui, kad pavojingos medžiagos būtų nuvežtos atgal atitinkamam pašalinimui arba perdirbimui. Važtaraštyje būtina nurodyti šią išimtį.

6.7.3.15.7

Neeilinį bandymą privaloma atlikti tuo atveju, kai matyti vežiojamosios cisternos pažeidimo, korozijos, nesandarumo ar kitų defektų požymiai, galintys pakenkti vežiojamosios cisternos vientisumui. Neeilinio bandymo pobūdis priklauso nuo vežiojamosios cisternos pažeidimo ar būklės pablogėjimo masto. Šis bandymas turi apimti bent 2,5 metų periodinį bandymą, aprašytą 6.7.3.15.5 punkte.

6.7.3.15.8

Vidinės ir išorinės apžiūros metu turi būti užtikrinta, kad:

a) bus patikrinta, ar cisternos korpuse jame nėra taškinės korozijos, korozijos, nuodylų, išlinkių, deformacijų, suvirinimo siūlių defektų arba kitų požymių, įskaitant nesandarumą, dėl kurių vežti vežiojamąją cisterną gali būti nesaugu;

b) bus patikrinta, ar vamzdynuose, vožtuvuose, šildymo/aušinimo sistemoje ir tarpikliuose nėra korozijos, defektų ar kitų požymių, įskaitant nesandarumą, dėl kurių pripildyti, ištuštinti ar vežti vežiojamąją cisterną gali būti nesaugu;

c) įtaisai, kuriais priveržiami liukų dangteliai, deramai veikia ir šie dangteliai arba jų tarpikliai yra sandarūs;

d) trūkstami ar atsilaisvinę jungių arba aklidangčio varžtai bei veržlės bus pakeisti arba priveržti;

e) visuose saugumo įtaisuose ir vožtuvuose nėra korozijos, deformacijos, pažeidimų ar defektų, galinčių trukdyti normaliam vežimui. Nuotolinio valdymo ir savaime užsidarantys uždarymo įtaisai turi būti paleidžiami, siekiant įrodyti, kad jie deramai veikia;

f) įdėklai, jei tokie yra, yra patikrinti pagal gamintojo nustatytus įdėklams taikomus kriterijus;

g) žymos ant vežiojamųjų cisternų yra įskaitomos ir atitinka taikytinas taisykles; ir

h) vežiojamųjų cisternų rėmai, atramos ir kėlimo įtaisai yra patenkinamos būklės.

6.7.3.15.9

6.7.3.15.1, 6.7.3.15.3, 6.7.3.15.4, 6.7.3.15.5 ir 6.7.3.15.7 punktuose nurodytus bandymus atlieka ar pažymėjimus apie tai išduoda kompetentingosios institucijos arba jos paskirtos įstaigos patvirtintas ekspertas. Jei slėgio bandymas yra sudedamoji viso bandymo dalis, pastarasis atliekamas taikant vežiojamosios cisternos skydelyje nurodytą bandymo slėgį. Slėgio veikiama vežiojamoji cisterna turi būti patikrinta, ar jos korpusas, vamzdynai bei įranga yra sandarūs.

6.7.3.15.10

Visais atvejais, kai atliekami pjovimo, deginimo ar virinimo darbai, jiems reikalingas kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos leidimas, išduodamas atsižvelgiant į cisternų korpuso konstrukcijai taikomą slėginių talpyklų taisyklių rinkinį. Baigus minėtus darbus atliekamas slėgio bandymas taikant pradinį bandymo slėgį.

6.7.3.15.11

Nustačius saugumui pavojingą defektą, vežiojamosios cisternos neleidžiama naudoti, kol defektas nebus pašalintas ir nebus sėkmingai išlaikytas periodinis bandymas.

6.7.3.16

Žymėjimas

6.7.3.16.1

Kiekviena vežiojamoji cisterna privalo turėti nerūdijančio metalo skydelį stacionariai tvirtinamą gerai matomoje ir bandymui lengvai pasiekiamoje cisternos vietoje. Jei skydelio dėl įtaisų išdėstymo vežiojamojoje cisternoje negalima nejudamai pritvirtinti prie korpuso, ant cisternos korpuso turi būti pažymėta bent ta informacija, kuri nustatyta slėginių talpyklų taisyklių rinkinyje. Šiame skydelyje turi būti įspausta arba kitu būdu pateikta tokia informacija:

Šalis gamintoja

J tvirtinančioji

patvirtinimo

alternatyviųjų susitarimų atveju

T šalis

numeris

„AA“ (žr. 6.7.1.2 skirsnį)

Gamintojo pavadinimas arba ženklas

Gamintojo suteiktas serijos numeris

Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimui paskirta įstaiga

Savininko registracijos numeris

Pagaminimo metai

Slėginių talpyklų taisyklių rinkinys, pagal kurį buvo suprojektuotas cisternos korpusas

Bandymo slėgis _________ bar/kPa (viršslėgis)^6)

Didžiausias leistinasis darbinis slėgis _________ bar/kPa (viršslėgis)^6)

Išorinis projektinis slėgis^7) __________ bar/kPa (viršslėgis)^6)

Projektinės temperatūros intervalas nuo ________ °C iki _________ °C

Projektinė atskaitos temperatūra _________ ° C

Vandens kiekis esant 20 °C ___________ litrų

Vandens kiekis atskiruose skyriuose esant 20 °C __________ litrų

Pirminio slėgio bandymo data ir eksperto žyma

Cisternos korpuso konstrukcinė medžiaga ir nuoroda į konstrukcinių medžiagų standartus

Ekvivalentiškas standartinio plieno sienelių storis _______ mm

Paskutinio periodinio bandymo (bandymų) data ir pobūdis

Mėnuo_______ metai _______ bandymo slėgis _______ bar/kPa (viršslėgis)^6)

Eksperto, atlikusio paskutinįjį bandymą ir patvirtinusio tai, spaudas.

__________________ ^6) Nurodyti matavimo vienetą. ^7) Žr. 6.7.3.2.8 punktą.

6.7.3.16.2

Šie duomenys turi būti nurodyti ant vežiojamosios cisternos korpuso arba prie jo pritvirtintame skydelyje:

Naudotojo pavadinimas/pavardė

Vežamų neatšaldytų suskystintų dujų pavadinimas

Didžiausia leistinoji pripildymo masė kiekvienos rūšies vežamoms neatšaldytoms suskystintoms dujoms _______ kg

Didžiausia leistinoji bruto masė _______ kg

Tuščios cisternos masė (tara) ________ kg

Pastaba. Dėl vežamų neatšaldytų suskystintų dujų žymėjimo žr. taip pat 5 dalį.

6.7.3.16.3

Jei vežiojamoji cisterna skirta ir patvirtinta naudoti atviroje juroje, jos identifikaciniame skydelyje turi būti nurodyta: „OFFSHORE PORTABLE TANK“.

6.7.4

Vežiojamųjų cisternų, skirtų vežti atšaldytas suskystintas dujas, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai

6.7.4.1

Apibrėžimai

Šiame poskyryje vartojami tokie apibrėžimai:

Alternatyvusis susitarimas – patvirtinimas, kurį kompetentingoji institucija išduoda vežiojamajai cisternai arba MEGC dujų konteineriui, suprojektuotam, sukonstruotam ir išbandytam pagal techninius reikalavimus ir bandymų metodus, kurie neatitinka šio skyriaus nuostatų.

Apvalkalas – išorinis izoliacijos apdangalas arba apmušalas, kuris gali būti izoliacinės sistemos dalis.

Bandymo slėgis – aukščiausias viršslėgis cisternos korpuso viršutinėje dalyje slėgio bandymo metu.

Cisterna – konstrukcija, kurią paprastai sudaro

a) apvalkalas ir vienas ar keli vidiniai korpusai, o ertmė tarp korpuso (korpusų) ir apvalkalo yra beorė (vakuuminė izoliacija), bei termoizoliacinė sistema; arba

b) apvalkalas ir vidinis korpusas bei tarpinis sluoksnis kietos izoliacinės medžiagos (pvz., kietosios putos).

Cisternos korpusas – vežiojamosios cisternos dalis, kurioje laikomos atšaldytos suskystintos dujos (pati cisterna), įskaitant angas ir uždarymo įtaisus, bet be valdymo įrangos ir išorinių konstrukcinių elementų.

Didžiausia leistinoji bruto masė – tuščios vežiojamosios cisternos ir didžiausio vežti leidžiamo krovinio masių suma.

Didžiausias leistinasis darbinis slėgis – didžiausias leistinasis efektinis viršslėgis, matuojamas cisternos korpuso aukščiausiame taške, įskaitant didžiausią efektinį slėgį pripildymo arba ištuštinimo metu.

Išlaikymo trukmė – laikas, praėjęs nuo pirminio pripildymo lygio iki to momento, kai dėl šilumos tiekimo slėgis pakyla iki žemiausios slėgio ribojimo įtaiso reakcijos ribos.

Konstrukcinė Įranga – cisternos korpuso išorėje pritvirtinti armavimo elementai, tvirtinimo, apsaugos ir stabilizavimo detalės.

Konstrukcinis plienas – plienas, kurio atsparumas tempimui lygus 370 N/mm^2, o pailgėjimas veikiant trūkio jėga – 27 %.

Sandarumo bandymas – bandymas, kurio metu cisternos korpusas ir jo valdymo įranga veikiami vidiniu dujų slėgiu, kuris sudaro ne mažiau kaip 25 % didžiausio leistinojo darbinio slėgio.

Valdymo Įranga – matuokliai, taip pat pripildymo, ištuštinimo, vėdinimo, apsaugos, slėgio sudarymo, aušinimo ir izoliavimo įtaisai.

Vežiojamoji cisterna – termoizoliuota multimodalinė cisterna, kurios talpa didesnė negu 450 litrų, turinti atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti reikalingą valdymo įrangą bei konstrukcijos įrangą. Vežiojamoji cisterna pripildoma ir išpilama nenuimant konstrukcijos įrangos. Cisterna privalo turėti prie korpuso pritvirtintus stabilizavimo elementus ir įtaisus, už kurių ją galima būtų pakelti visiškai pripildytą. Ji turi būti skirta pakrauti į automobilių transporto priemonę arba laivą, todėl privalo turėti mechaninį krovinio tvarkymą palengvinančias pavažas, atraminius elementus ir kitas komplektuojamąsias dalis. Automobilinės cisternos, cisterniniai vagonai, nemetalinės cisternos ir IBC konteineriai, dujų balionai ir didbalioniai vežiojamosiomis cisternomis nelaikomi.

Žemiausia projektinė temperatūra – temperatūra, kuri naudojama projektuojant ir gaminant cisternos korpusą, bet ne aukštesnė nei žemiausia vežamos medžiagos temperatūra (darbinė temperatūra) normaliomis pripildymo, ištuštinimo ir vežimo sąlygomis.

6.7.4.2

Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai

6.7.4.2.1

Cisternų korpusai projektuojami ir konstruojami laikantis kompetentingosios institucijos pripažinto slėginių talpyklų taisyklių rinkinio. Cisternų korpusai ir apvalkalai gaminami iš metalinių kaliųjų konstrukcinių medžiagų. Apvalkalai gaminami iš plieno. Nemetalines konstrukcines medžiagas leidžiama naudoti tvirtinimo įtaisams ir papildomoms konstrukcinėms dalims bei apvalkalams, jei įrodyta, kad jų savybės yra pakankamai geros esant žemiausiai projektinei temperatūrai. Konstrukcinės medžiagos privalo atitikti nacionalinius ir tarptautinius konstrukcinių medžiagų standartus. Suvirinami cisternų korpusai gali būti gaminami tik iš tokios konstrukcinės medžiagos, kurią, kaip galutinai įrodyta, galima suvirinti. Suvirintos siūlės turi būti atliktos profesionaliai ir privalo užtikrinti visišką saugumą. Kad suvirintos siūlės ir terminio poveikio zona pasižymėtų pakankamu tąsumu, cisternos korpusą leidžiama termiškai apdoroti, jei to reikalauja gamybos procesas arba naudojamos konstrukcinės medžiagos. Renkantis konstrukcinę medžiagą, būtina atkreipti dėmesį į žemiausią projektinę temperatūrą, susijusią su konstrukcinės medžiagos eižėjimo rizika, vandeniliniu trapumu, trūkine korozija dėl įtempių bei smūginiu tąsumu. Naudojant smulkiagrūdį plieną garantuotoji takumo ribos vertė pagal konstrukcinės medžiagos techninius reikalavimus neturi viršyti 460 N/mm^2, o garantuotoji viršutinė atsparumo tempimui ribinė vertė neturi būti didesnė kaip 725 N/mm^2. Vežiojamųjų cisternų konstrukcinės medžiagos turi būti pritaikytos išorinėms aplinkos sąlygoms, kurios gali susidaryti vežimo metu.

6.7.4.2.2

Visos vežiojamosios cisternos dalys, įskaitant įrangos dalis, tarpiklius ir vamzdynus, kurie paprastai liečiasi su vežamomis atšaldytomis suskystintomis dujomis, turi būti su jomis suderinamos.

6.7.4.2.3

Būtina vengti įvairių metalų sąlyčio, dėl kurio cisternoje gali atsirasti pažeidimų.

6.7.4.2.4

Termoizoliacinę sistemą sudaro ištisinis cisternos korpusą (korpusus) gaubiantis apdangalas iš veiksmingų termoizoliacinių medžiagų. Išorinis izoliacinis sluoksnis apsaugomas apvalkalu, kuris neleidžia susigerti drėgmei ir apsaugo nuo pažeidimų normaliomis vežimo sąlygomis.

6.7.4.2.5

Jei apvalkalas uždaromas taip, kad nepraleistų dujų, cisternoje turi būti įrengtas įtaisas, neleidžiantis izoliaciniame sluoksnyje susidaryti pavojingam slėgiui.

6.7.4.2.6

Vežiojamosiose cisternose, skirtose vežti atšaldytas suskystintas dujas, kurių virimo temperatūra esant atmosferos slėgiui neviršija minus 182 °C, neturi būti konstrukcinių medžiagų, kurios gali pavojingai reaguoti su deguonim arba deguonies prisotinta aplinka, kai šios medžiagos yra termiškai izoliuotos ir iškyla pavojus, kad įvyks jų sąlytis su deguonimi arba deguonies prisotintas skysčiais.

6.7.4.2.7

Izoliacinių medžiagų kiekis eksploatavimo metu neturi smarkiai sumažėti.

6.7.4.2.8

Visoms atšaldytoms suskystintoms dujoms, skirtoms vežti vežiojamosiose cisternose, turi būti numatyta atskaitinė išlaikymo trukmė.

6.7.4.2.8.1

Atskaitinė išlaikymo trukmė laikas nustatomas pagal kompetentingosios institucijos pripažintą metodą, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

a) izoliacinės sistemos veiksmingumą, nustatomą pagal 6.7.4.2.8.2 papunkčio taisykles;

b) žemiausią slėgio ribojimo įtaiso reakcijos slėgį;

c) pradines pripildymo sąlygas;

d) 30 °C aplinkos temperatūrą;

e) atskirų atšaldytų suskystintų dujų rūšių fizikines savybes.

6.7.4.2.8.2

Izoliacinės sistemos veiksmingumas (šilumos tiekimas, W) tikrinamas vežiojamosios cisternos konstrukcinio tipo bandymo metu pagal kompetentingosios institucijos pripažintą procedūrą. Šį bandymą turi sudaryti:

a) nekintančio slėgio bandymas (pvz., esant atmosferos slėgiui), kurio metu matuojami atšaldytų suskystintų dujų nuostoliai per tam tikrą laiką; arba

b) uždarosios sistemos bandymas, kurio metu matuojamas slėgio kilimas cisternos korpuse per tam tikrą laiką.

Atliekant nekintančio slėgio bandymą, būtina atsižvelgti į atmosferos slėgio svyravimus. Abiejų bandymų atvejais reikia pataisyti galimus aplinkos temperatūros nuokrypius nuo atskaitos vertės, t. y. 30 °C.

Pastaba. Dėl faktinės išlaikymo trukmės nustatymo prieš kiekvieną vežimą žr. 4.2.3.7 skirsnį.

6.7.4.2.9

Vakuumu izoliuotos dvigubų sienelių cisternos apvalkalas privalo turėti pagal pripažintą techninių taisyklių rinkinį apskaičiuotą projektinį slėgį, kuris yra ne mažesnis kaip 100 kPa (1 bar), arba krizinį subliūškimo slėgį (viršslėgį), ne mažesnį kaip 200 kPa (2 bar). Apskaičiuojant apvalkalo atsparumą išoriniam slėgiui, galima įtraukti ir vidinius bei išorinius armavimo elementus.

6.7.4.2.10

Vežiojamosiose cisternose turi būti numatytos ir sukonstruotos atramos, užtikrinančios saugų cisternos pastatymą vežimo metu, bei tinkami kėlimo ir tvirtinimo elementai.

6.7.4.2.11

Vežiojamosios cisternos turi būti taip suprojektuotos, kad galėtų be vežamos medžiagos nuostolių atlaikyti vidinį slėgį, taip pat ir statines, dinamines bei termines apkrovas, susidarančias normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Iš parametrų turi būti aišku, kad projektuojant atsižvelgta į vežiojamosios cisternos nusidėvėjimą, kurį sukelia minėtos apkrovos, pasikartojančios numatytą cisternos naudojimo laikotarpį.

6.7.4.2.12

Vežiojamosios cisternos ir jų tvirtinimo įtaisai esant didžiausiai leistinai pakrovai privalo atlaikyti šias atskirai veikiančias statines jėgas:

a) važiavimo kryptimi: dvigubą didžiausią leistinąją bruto masę, padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^8);

b) horizontaliai, dešiniajame kampe važiavimo kryptimi: didžiausią leistinąją bruto masę (jei važiavimo kryptis nėra aiškiai nustatyta, tai dvigubą bruto masę), padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^8);

c) vertikaliai aukštyn: didžiausią leistinąją bruto masę, padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^8); ir

d) vertikaliai žemyn: dvigubą didžiausią leistinąją bruto masę (visa pakrova, įskaitant traukos jėgos veikimą), padaugintą iš laisvojo kritimo pagreičio (g)^8).

_________________ ^8) Atliekant skaičiavimus laikoma, kad g = 9,81 m/s^2.

6.7.4.2.13

Veikiant kiekvienai iš 6.7.4.2.12 punkte išvardytų jėgų, būtina atkreipti dėmesį į šiuos saugos koeficientus:

a) metalinių konstrukcinių medžiagų, turinčių aiškią takumo ribą, saugos koeficientas lygus 1,5 ir taikomas garantuotajai takumo ribai; arba

b) metalinių konstrukcinių medžiagų, neturinčių aiškios takumo ribos, saugos koeficientas lygus 1,5 ir taikomas garantuotajai 0,2 % tempimo ribai arba – austenitinio plieno atveju – 1 % tempimo ribai.

6.7.4.2.14

Takumo ribos arba tempimo ribos vertės nustatytos nacionaliniuose arba tarptautiniuose konstrukcinių medžiagų standartuose. Naudojant austenitinį plieną konstrukcinių medžiagų standartuose nustatytos mažiausios takumo ribos arba tempimo ribos vertės gali būti padidintos iki 15 %, jei apie tai nurodyta konstrukcinės medžiagos priėmimo akte. Jei tam tikrai medžiagai nėra nustatyta jokių standartų, kompetentingoji institucija privalo patvirtinti takumo ar tempimo ribų vertes.

6.7.4.2.15

Vežiojamosioms cisternoms, kurios skirtos vežti atšaldytas suskystintas liepsniąsias dujas, turi būti numatyta galimybė jas įžeminti.

6.7.4.3

Projektavimo kriterijai

6.7.4.3.1

Cisternų korpusų skersinis pjūvis turi būti apskritimo formos.

6.7.4.3.2

Cisternų korpusai taip projektuojami ir konstruojami, kad atlaikytų bandymo slėgį, kuris bent 1,3 karto viršija didžiausią leistinąjį darbinį slėgį. Vakuumu izoliuotų cisternų bandymo slėgis negali būti mažesnis už didžiausio leistinojo darbinio slėgio ir 100 kPa (1 bar) sumą, padaugintą iš 1,3. Bandymo slėgis (viršslėgis) jokiu būdu neturi būti žemesnis nei 300 kPa (3 bar). Būtina laikytis ir 6.7.4.4.2–6.7.4.4.7 punktuose pateiktų reikalavimų mažiausiam cisternos korpuso sienelių storiui.

6.7.4.3.3

Metalų, turinčių aiškią takumo ribą arba garantuotąją tempimo ribą (paprastai 0,2 % tempimo riba arba 1 % tempimo riba austenitinio plieno atveju), cisternos korpuso pradinė membranos įtampa a esant bandymo slėgiui neturi viršyti mažesnės vertė iš šių dviejų: 0,75 Re arba 0,5Rm, čia:

Re = takumo riba N/mm^2 arba 0,2 % tempimo riba arba 1 % santykinė tempimo riba austenitiniam plienui

Rm = mažiausias atsparumas tempimui N/mm^2.

6.7.4.3.3.1

Re ir Rm žymintys skaičiai – tai nacionalinių ir tarptautinių konstrukcinių medžiagų standartų nustatytos mažiausios vertės. Naudojant austenitinį plieną konstrukcinėms medžiagoms nustatytas mažiausias Re ir Rm vertes leidžiama padidinti iki 15 %, jei šios didesnės vertės nurodytos konstrukcinės medžiagos priėmimo akte. Jei tam tikrai medžiagai nėra jokių konstrukcinės medžiagos standartų, Re ir Rm vertes turi patvirtinti kompetentingoji institucija arba jos paskirta įstaiga.

6.7.4.3.3.2

Plienų rūšių, kurių Re ir Rm verčių santykis didesnis nei 0,85, neleidžiama naudoti suvirintų cisternų korpusams gaminti. Apskaičiuojant Re ir Rm santykį remiamasi konstrukcinės medžiagos priėmimo akte nurodytomis vertėmis.

6.7.4.3.3.3

Plieno rūšių, naudojamų cisternų korpusams gaminti, pailgėjimas (%) veikiant trūkio jėga turi būti ne mažesnis kaip 10000/Rm, t. y. nuo 16 % absoliučiosios mažiausios vertės smulkaus grūdėtumo plienui iki 20 % kitoms plieno rūšims. Aliuminio ir aliuminio lydinių, naudojamų cisternų korpusų gamybai, pailgėjimas trūkus (%) turi būti ne mažesnis kaip 10000/6Rm, nustatant 12 % absoliučiąją mažiausiąją vertę.

6.7.4.3.3.4

Nustatant faktines konstrukcinės medžiagos vertes, būtina atkreipti dėmesį, kad imant valcuotos skardos bandinį tempimo bandymui, bandinio ašis turi būti dešiniajame kampe įstrižai valcavimo krypties. Stačiakampį skerspjūvį turinčio bandinio liekamasis pailgėjimas trūkus nustatomas 50 mm ilgio matavimų atkarpoje pagal ISO standartą 6892:1998 turi būti lygus 50 mm.

6.7.4.4

Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis

6.7.4.4.1

Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis turi būti lygus didžiausiai iš šių verčių:

a) mažiausiam sienelių storiui, nustatytam pagal 6.7.4.4.2–6.7.4.4.7 punktų taisykles;

b) mažiausiam sienelių storiui, nustatytam pagal patvirtintą slėginių talpyklų taisyklių rinkinį, atsižvelgiant į 6.7.4.3 skirsnio reikalavimus.

6.7.4.4.2

Cisternų, kurių skersmuo ne daugiau kaip 1,80 m, korpuso sienelių storis -jei cisternos pagamintos iš standartinio plieno – turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, o jei iš kitų metalų – sienelės turi būti ekvivalentiško storio. Jei cisternų skersmuo viršija 1,80 m ir jos pagamintos iš standartinio plieno, mažiausias jų sienelių storis turi būti 6 mm, arba cisternų sienelės turi būti ekvivalentiško storio, jei jos pagamintos iš kitų metalų.

6.7.4.4.3

Vakuumu izoliuotų cisternų, kurių skersmuo ne daugiau kaip 1,80 m, korpuso sienelių storis – jei cisternos pagamintos iš standartinio plieno – turi būti ne mažiau kaip 3 mm, o jei iš kitų metalų – sienelės turi būti ekvivalentiško storio. Jei cisternų skersmuo viršija 1,80 m ir jos pagamintos iš standartinio plieno, mažiausias jų sienelių storis turi būti 4 mm, arba cisternų sienelės turi būti ekvivalentiško storio, jei jos pagamintos iš kitų metalų.

6.7.4.4.4

Vakuumu izoliuotų cisternų apvalkalo ir korpuso sienelių bendrasis storis turi atitikti 6.7.4.4.2 punkte nurodytą mažiausią sienelių storį, tačiau korpuso sienelių storis negali būti mažesnis už tą, kuris nustatytas 6.7.4.4.3 punkte.

6.7.4.4.5

Cisternos korpuso sienelės neturi būti plonesnės nei 3 mm, nesvarbu, kokia konstrukcinė medžiaga buvo naudojama cisternai pagaminti.

6.7.4.4.6

Ekvivalentiškas metalo sienelių storis, išskyrus 6.7.4.4.2 ir 6.7.4.4.3 punktuose nurodytą standartinio plieno sienelių storį, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

e1 = (21,4 e0) / ((Rm1 A1)^1/3), ,

čia:

e1 = privalomas ekvivalentiškas naudojamo metalo sienelių storis (mm);

e0 = standartinio plieno mažiausias sienelių storis (mm), nustatytas 6.7.4.4.2 ir 6.7.4.4.3 punktuose;

Rm1 = naudojamo metalo garantuotasis mažiausias atsparumas tempimui (N/mm^2) (žr. 6.7.4.3.3 punktą);

A1 = naudojamo metalo garantuotasis mažiausias pailgėjimas (%) veikiant trūkio jėgai pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus.

6.7.4.4.7

Cisternos korpuso sienelių storis jokiu būdu negali būti mažesnis, nei nurodyta 6.7.4.4.1–6.7.4.4.5 punktuose. Visos cisternos korpuso detalės taip pat turi būti 6.7.4.4.1–6.7.4.4.6 punktuose nustatyto storio. Nustatant šį storį į galimą korozinį sluoksnį neatsižvelgiama.

6.7.4.4.8

Cisternos dugną ar dangtį sujungiant su apvalkalu, neturi būti staigių skardos storio pokyčių.

6.7.4.5

Valdymo įranga

6.7.4.5.1

Valdymo įranga turi būti taip pritvirtinta, kad krovinio tvarkymo ir vežimo metu nebūtų nuplėšta ir būtų apsaugota nuo pažeidimų. Jei rėmo ir cisternos korpuso jungtys leidžia konstrukcinėms grupėms šiek tiek judėti, įranga turi būti taip pritvirtinta, kad dėl tokio judėjimo nebūtų apgadintos atskiros detalės. Išoriniai ištuštinimo įtaisai (prijungiamieji vamzdžiai, uždarymo įtaisai), blokavimo įtaisas ir jo lizdas turi būti apsaugoti, kad nenuplyštų dėl išorinių apkrovų (pvz., naudojant išankstinį trūkio vietų nustatymo būdą). Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges arba srieginius uždarymo įtaisus) bei visi apsauginiai gaubteliai turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų.

6.7.4.5.2

Visos pripildymo ir ištuštinimo angos, esančios cisternoje, kuri skirta atšaldytoms suskystintoms liepsniosioms dujoms vežti, privalo turėti mažiausiai tris nuosekliai išdėstytus ir vienas nuo kitos nepriklausančius uždarymo įtaisus, iš kurių pirmasis turi būti ant apvalkalo kuo arčiau pritvirtintas blokavimo įtaisas, antrasis – blokavimo įtaisas, o trečiasis – aklidangtis arba ekvivalentiškas įtaisas. Kuo arčiau apvalkalo pritvirtintas uždarymo įtaisas privalo greitai savaime užsidaryti, jei vežiojamoji cisterna pripildymo ar ištuštinimo metu arba dėl ugnies poveikio būtų pajudinta. Šis įtaisas turi būti valdomas ir nuotoliniu būdu.

6.7.4.5.3

Visos pripildymo ir ištuštinimo angos, esančios cisternoje, kuri skirta atšaldytoms suskystintoms neliepsniosioms dujoms vežti, privalo turėti mažiausiai du nuosekliai išdėstytus ir vienas nuo kitos nepriklausančius uždarymo įtaisus, iš kurių pirmasis turi būti ant apvalkalo kuo arčiau pritvirtintas blokavimo įtaisas, o antrasis – aklidangtis arba ekvivalentiškas įtaisas.

6.7.4.5.4

Tose vamzdyno atšakose, kurias galima uždaryti iš abiejų galų sulaikant jose skysčius, turi būti įrengta automatinė slėgio mažinimo sistema, neleidžianti slėgiui vamzdyne pernelyg pakilti.

6.7.4.5.5

Vakuumu izoliuotoms cisternoms apžiūros angos neprivalomos.

6.7.4.5.6

Išorinės konstrukcinės dalys kiek įmanoma sujungiamos į grupes.

6.7.4.5.7

Kiekviena vežiojamosios cisternos jungtis turi būti pažymėta atsižvelgiant į jos paskirtį.

6.7.4.5.8

Kiekvienas blokavimo įtaisas arba kitoks uždarymo įtaisas projektuojamas ir gaminamas pagal nominalųjį slėgį, kuris turi būti ne mažesnis už darbinį cisternos slėgį, atsižvelgiant į vežimo metu galinčią susidaryti temperatūrą. Visi blokavimo įtaisai, turintys pavaros sraigtą, turi užsidaryti smagratį sukant pagal laikrodžio rodyklę. Ant kitų blokavimo įtaisų turi būti aiškiai nurodyta padėtis „atidaryta“/“uždaryta“, taip pat ir uždarymo kryptis. Visi blokavimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad atsitiktinai neatsidarytų.

6.7.4.5.9

Jei naudojami slėgį didinantys įtaisai, skysčių ir garų vamzdžiuose, kurie veda link šių įtaisų, kuo arčiau apvalkalo turi būti įrengtas vožtuvas, neleidžiantis nutekėti vežamoms dujoms tuo atveju, jei bus pažeistas slėgį didinantis įtaisas.

6.7.4.5.10

Vamzdynai turi būti taip projektuojami, gaminami ir montuojami, kad nebūtų apgadinti dėl terminio išsiplėtimo ar susitraukimo, mechaninio sukrėtimo ar vibracijos. Visi vamzdynai turi būti pagaminti iš tinkamos metalinės konstrukcinės medžiagos. Kad dėl ugnies poveikio neatsirastų nesandarių vietų, tarp apvalkalo ir jungties su išleidžiamosios angos pirmuoju uždarymo įtaisu leidžiama naudoti tik plieninius vamzdžius ir suvirintąsias jungtis. Uždarymo įtaisas pritvirtinamas prie šios jungties tokiu metodu, kuris atitinka kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos iškeltus reikalavimus. Kitose vietose vamzdžių jungtys prireikus gali būti suvirintos.

6.7.4.5.11

Varinių vamzdynų jungtys turi būti sulituotos aukštoje temperatūroje arba atliktos kitu tokio pat tvirtumo metalinio sujungimo būdu. Aukštos temperatūros litavimo lydymosi taškas turi būti ne žemiau kaip 525 °C. Jungtys neturi sumažinti vamzdynų tvirtumo, kaip atsitinka užsukamųjų jungčių atveju.

6.7.4.5.12

Vožtuvų ir komplektuojamųjų dalių gamybai naudojamos konstrukcinės medžiagos turi išsaugoti patenkinamas savybes net ir esant žemiausiai vežiojamosios cisternos darbinei temperatūrai.

6.7.4.5.13

Visų vamzdynų bei jų konstrukcinių dalių sprogimo (plyšimo) slėgis neturi būti mažesnis už didesniąją vertę iš šių: 4 kartus padidintą didžiausią leistinąjį cisternos darbinį slėgį arba 4 kartus padidintą slėgį, kuris gali susidaryti veikiant siurbliui arba kitam įtaisui (išskyrus slėgio mažinimo įtaisus).

6.7.4.6

Slėgio mažinimo įtaisai

6.7.4.6.1

Kiekviena vežiojamoji cisterna privalo turėti bent du spyruoklinius vienas nuo kito nepriklausančius slėgio mažinimo įtaisus. Slėgio mažinimo įtaisai turi savaime atsidaryti, esant slėgiui, kuris negali būti mažesnis už didžiausią leistinąjį darbinį slėgį, ir būti iki galo atidaryti, kai slėgis sudaro 110 % didžiausio darbinio slėgio. Sumažėjus slėgiui, įtaisai turi užsidaryti, kai slėgis ne daugiau kaip 10 % viršija šių įtaisų reakcijos slėgį, be to, jie turi likti uždaryti esant bet kokiam žemesniam slėgiui. Slėgio mažinimo įtaisai privalo atlaikyti dinaminių jėgų poveikį, įskaitant skysčio srautą.

6.7.4.6.2

Cisternose, skirtose atšaldytoms suskystintoms neliepsniosioms dujoms ir vandeniliui vežti, leidžiama be spyruoklinių įtaisų įrengti ir trūkiąsias membranas, kaip nurodyta 6.7.4.7.2 ir 6.7.4.7.3 punktuose.

6.7.4.6.3

Slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad į cisterną nepatektų kitos medžiagos, kad nenutekėtų dujos ir nesusidarytų pavojingas viršslėgis.

6.7.4.7

Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba ir jų nustatymas

6.7.4.7.1

Pažeidus vakuumu izoliuotų cisternų vakuumą arba esant kietomis medžiagomis izoliuotų cisternų 20 % izoliacijos nuostoliui, visų įmontuotų slėgio mažinimo įtaisų bendroji pralaidumo geba turi būti tokia, kad slėgis (įskaitant slėgio šuolį) cisternoje neviršytų 120 % didžiausio leistinojo darbinio slėgio.

6.7.4.7.2

Vežant atšaldytas suskystintas neliepsniąsias dujas (išskyrus deguonį) ir vandenilį, ši pralaidumo geba gali būti pasiekiama šalia numatytų saugos įtaisų naudojant ir trūkiąsias membranas. Trūkiosios membranos turi plyšti esant nominaliajam slėgiui, kuris lygus cisternos korpuso darbiniam slėgiui.

6.7.4.7.3

6.7.4.6.1 ir 6.7.4.6.2 punktuose aprašytomis aplinkybėmis ir kai liepsna apima visą cisterną, visų įmontuotų slėgio mažinimo įtaisų bendrojo išleidžiamojo oro kiekio turi užtekti, kad slėgis cisternos korpuse neviršytų darbinio slėgio.

6.7.4.7.4

Reikalingas slėgio mažinimo įtaisų išleidžiamasis oro kiekis apskaičiuojamas pagal kompetentingosios institucijos pripažintą ir taikomą techninių taisyklių rinkinį.^9)

___________________ ^9) Žr. pvz. „CGA (Compresse Gas Association) Pamphlet S-1.2-1995“.

6.7.4.8

Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas

6.7.4.8.1

Kiekvienas slėgio mažinimo įtaisas privalo turėti aiškias ir nenutrinamas žymas, kuriose nurodomi šie duomenys:

a) reakcijos slėgis (bar arba kPa);

b) spyruoklinių įtaisų mažinimo slėgio leistinieji nuokrypiai;

c) atskaitos temperatūra, priskirta trūkiųjų membranų nominaliajam plyšimo slėgiui;

d) įtaiso nominalusis išleidžiamasis oro kiekis (m^3/s);

Jei įmanoma, reikia nurodyti ir tokią informaciją:

e) gamintojo pavadinimas ir slėgio mažinimo įtaiso atitinkamas registracijos numeris.

6.7.4.8.2

Ant slėgio mažinimo įtaisų nurodomas nominalusis išleidžiamasis kiekis nustatomas pagal ISO standartą 4126-1:1991.

6.7.4.9

Slėgio mažinimo įtaisų išvadai

6.7.4.9.1

Slėgio mažinimo įtaisų išvadai turi būti atitinkamų parametrų, kad reikalingas išleidžiamas kiekis nekliudomai patektų į saugos įtaisą. Tarp cisternos korpuso ir slėgio mažinimo įtaisų negali būti įrengta jokių blokavimo įtaisų, išskyrus tuos atvejus, kai yra dvigubi įtaisai techninei priežiūrai ar kitiems tikslams, o blokavimo įtaisai atitinkamiems panaudotiems slėgio mažinimo įtaisams yra užblokuoti padėtyje „atidaryta“ arba blokavimo įtaisai taip sujungti vienas su kitu, kad 6.7.4.7 skirsnio reikalavimai yra visuomet įvykdyti. Angoje, kuri veda link vėdinimo ar slėgio mažinimo įtaisų, neturi būti jokių kliuvinių, kurie galėtų apriboti arba nutraukti srovės tekėjimą iš cisternos korpuso į šiuos įtaisus. Vamzdžiai, skirti garams arba skysčiams ištekėti iš slėgio mažinimo įtaisų išleidžiamosios angos, privalo, jei jie naudojami, taip nukreipti į atmosferą garus ar skysčius, kad slėgio mažinimo įtaisus veiktų tik mažiausias priešpriešinis slėgis.

6.7.4.10

Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas

6.7.4.10.1

Kiekviena slėgio mažinimo įtaiso įleidžiamoji anga turi būti įrengta cisternos korpuso viršutinėje dalyje kuo arčiau prie korpuso skersinės ir išilginės ašių sankirtos taško. Visos slėgio mažinimo įtaiso įleidžiamosios angos esant didžiausio pripildymo sąlygoms turi būti cisternos korpuso garų dalyje; įtaisai taip išdėstomi, kad garai galėtų nekliudomai išeiti. Vežant atšaldytas suskystintas dujas, garai turi būti taip nukreipiami nuo cisternos korpuso, kad jie nepaveiktų cisternos. Leidžiama naudoti apsauginius įtaisus, kurie paleidžia garų srovę apylanka, jei dėl to nesumažėja būtinas išleidžiamas kiekis.

6.7.4.10.2

Būtina imtis priemonių, kad nekompetentingi asmenys negalėtų naudotis slėgio mažinimo įtaisais, o patys įtaisai būtų apsaugoti nuo pažeidimų vežiojamajai cisternai apvirtus.

6.7.4.11

Pripildymo lygio rodymo įtaisai

6.7.4.11.1

Vežiojamojoje cisternoje, jei ji nenumatyta pripildyti pagal masę, turi būti įrengtas vienas ar keli pripildymo lygio rodymo įtaisai. Neleidžiama naudoti pripildymo lygio rodymo įtaisų iš stiklo ar kitų dužių medžiagų, kurios tiesiogiai liečiasi su cisternos turiniu.

6.7.4.11.2

Vakuumu izoliuotos vežiojamosios cisternos apvalkale būtina numatyti išvadą vakuumetrui.

6.7.4.12

Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai

6.7.4.12.1

Vežiojamosios cisternos projektuojamos ir gaminamos su atramomis, kurios užtikrina saugų cisternos pastatymą vežimo metu. Būtina atsižvelgti į 6.7.4.2.12 punkte išvardytas jėgas ir 6.7.4.2.13 punkte nurodytą saugumo faktorių. Leidžiama naudoti ir pavažas, rėmus, karkasus ar kitas panašias konstrukcijas.

6.7.4.12.2

Papildomų vežiojamųjų cisternų elementų (pvz., atramų, rėmų ir t. t.) bei kėlimo ir tvirtinimo įtaisų sukelti mišrūs įtempiai nei vienoje cisternos vietoje neturi būti pernelyg dideli. Visos vežiojamosios cisternos privalo turėti ilgalaikius kėlimo ir tvirtinimo įtaisus. Jie paprastai montuojami cisternos atramų, tačiau juos galima montuoti ir ant armavimo plokščių, kurios tvirtinamos ties cisternos korpuso pastatymo taškais.

6.7.4.12.3

Projektuojant atramas ir rėmus būtina atsižvelgti ir į aplinkos sukeliamos korozijos poveikį.

6.7.4.12.4

Šakinio griebtuvo angos turi būti uždaromos. Įtaisai šioms angoms uždaryti turi būti stacionari rėmo dalis arba nejudamai pritvirtinti prie rėmo. Vežiojamosios vieno skyriaus cisternos, kurių ilgis ne daugiau kaip 3,65 m, neprivalo turėti uždaromųjų angų šakiniam griebtuvui, jei:

a) cisternos korpusas įskaitant komplektuojamąsias dalis yra gerai apsaugotas nuo automobilinio krautuvo šakinio griebtuvo sukeliamų smūgių; ir

b) atstumas nuo vienos angos vidurio iki kitos angos centro yra du kartus mažesnis už ilgiausią cisternos kraštinę.

6.7.4.12.5

Jei vežiojamosios cisternos vežimo metu nėra apsaugotos pagal 4.2.3.3 skirsnio nuostatas, cisternas ir jų valdymo įrangą būtina apsaugoti nuo pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl išilginių ar skersinių smūgių ar cisternai apvirtus. Išorinės įrangos dalys turi būti taip apsaugotos, kad nuo smūgių ar cisternai apvirtus ant įrangos dalių nenutekėtų vežama medžiaga. Saugos priemonių pavyzdžiai:

a) apsaugai nuo šoninių smūgių gali būti naudojamos išilginės atramos, kurios prilaiko cisterną vidurio linijos aukštyje iš abiejų šonų;

b) apsaugai nuo apvirtimo naudojami armavimo žiedai arba skersai prie rėmo pritvirtinti strypai;

c) apsaugai nuo smūgių iš galinės pusės tinka buferinis strypas arba rėmas;

d) cisternos apsauga nuo pažeidimų dėl smūgių ar apvirtimo parenkama taikant standartą ISO 1496-3:1995;

e) vežiojamąją cisterną nuo smūgių ar apvirtimo galima apsaugoti vakuuminei izoliacijai skirtu apvalkalu.

6.7.4.13

Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas

6.7.4.13.1

Kiekvienam naujam vežiojamosios cisternos konstrukciniam pavyzdžiui kompetentingoji institucija arba jos patvirtinta įstaiga išduoda konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimą. Šiame pažymėjime nurodoma, kad institucija atliko vežiojamosios cisternos ekspertizę, kad ji tinkama planuojamam naudojimui ir atitinka šio skyriaus taisykles. Jei vežiojamosios cisternos gaminamos serijiniu būdu be konstrukcinio tipo pakeitimų, minėtas pažymėjimas galioja visai serijai. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas konstrukcinio pavyzdžio bandymų protokolas, vežti leidžiamos atšaldytos suskystintos dujos, cisternos ir jos apvalkalo konstrukcinė medžiaga bei patvirtinimo numeris. Patvirtinimo numerį sudaro tvirtinančiosios valstybės skiriamasis ženklas arba simbolis, t. y. Vienos Kelių eismo konvencijoje (1968) nurodytas tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamasis ženklas, taip pat ir registracijos numeris. Pažymėjime būtina nurodyti ir galimus alternatyviuosius susitarimus pagal 6.7.1.2 skirsnį. Konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą galima pritaikyti ir mažesnėms vežiojamosioms cisternoms, kurios pagamintos iš analogiškos rūšies ir storio konstrukcinių medžiagų, laikantis analogiškos gamybos technologijos, turi identiškas atramas bei ekvivalentiškus uždarymo įtaisus ir kitas komplektuojamąsias dalis.

6.7.4.13.2

Konstrukcinio pavyzdžio bandymų protokole turi būti nurodyta:

a) ISO standarte 1496-3:1995 aprašyto rėmo bandymo rezultatai;

b) pirminio bandymo pagal 6.7.4.14.3 punktą rezultatai; ir

c) jei tinka, smūgio bandymo pagal 6.7.4.14.1 punktą rezultatai.

6.7.4.14

Bandymai

6.7.4.14.1

Vežiojamosios cisternos, kuri atitinka konteinerio apibrėžimą pagal KSK, kiekvieno konstrukcinio tipo konstrukcinis pavyzdys privalo išlaikyti smūgio bandymą. Juo siekiama įrodyti, kad vežiojamosios cisternos konstrukcinis pavyzdys gali absorbuoti jėgas, kurias sukelia smūgis svoriu, 4 kartus (4 g) viršijančiu visiškai pakrautos vežiojamosios cisternos didžiausią leistinąją bruto masę ir trunkantis tiek, kiek trunka geležinkelių transporte pasitaikantys mechaniniai smūgiai. Toliau pateikiamas standartų, kuriuose aprašomi smūgio bandymo metodai, sąrašas:

Association of American Railroads Manual of Standards and Recommended Practices Specifications for Acceptability of Tank Containers (AAR.600), 1992

National Standard of Canada, CAN/CGSB-43. 147-2002, „Construction, Modification, Qualification, Maintenance, and Selection and Use of Means of Containtment for the Handling, Offering for Transport or Transporting of Dangerous Goods by Rail“, 2002 m. kovo mėn.,

paskelbė: Canadian General Standards Board (CGSB) Deutsche Bahn AG DB Systemtechnik, Minden Verifikation und Versuche, TZF 96.2 Tankcontainer, dynamische Ablaufprüfungen

Société Nationale des chemins de fer français C. N. E. S. T. 002-1966 Conteneuers-citernes, épreuves de contraintes longitudinales externes et essais dynamiques de choc

Spoornet, South Afrika Engineering Development Centre (EDC) Testing of ISO Tank Containers Method EDC/TES/023/000/1991-06.

6.7.4.14.2

Kiekvienos vežiojamosios cisternos korpusas ir įrangos dalys turi būti bandomos prieš pirmąjį naudojimą (pirminis bandymas), vėliau – ne rečiau kaip kas 5 metus (periodiniai 5 metų bandymai), atliekant periodinį tarpinį bandymą (periodinis bandymas kas 2,5 metus) tarp dviejų periodinių bandymų. Bandymas kas 2,5 metų gali būti atliekamas per tris mėnesius iki arba po nurodytos datos. Nesvarbu, kada buvo atliktas paskutinis periodinis bandymas, atliekamas ir neeilinis bandymas, jei tai būtina pagal 6.7.4.14.7 punkto nuostatas.

6.7.4.14.3

Pirminio vežiojamosios cisternos bandymo metu iš naujo tikrinamos projektinės savybės, atliekama vežiojamosios cisternos ir jos įrangos dalių vidinė ir išorinė apžiūra, atsižvelgiant į vežamas atšaldytas suskystintas dujas medžiagas, atliekamas ir slėgio bandymas taikant 6.7.4.3.2 punkte numatytus bandymo slėgius. Slėgio bandymas atliekamas kaip vandens slėgio bandymas arba kompetentingajai institucijai ar jos paskirtai įstaigai pritarus, bandymo metu leidžiama naudoti kitą skystį ar kitas dujas. Prieš pradedant naudoti vežiojamąją cisterną atliekamas sandarumo bandymas ir visos valdymo įrangos veikimo bandymas. Jei slėgio bandymas atliekamas atskirai su cisternos korpusu ir jos valdymo įranga, sumontavus atliekamas bendrasis sandarumo bandymas. Suvirintos siūlės, kurioms tenka visos cisternos apkrovos, pirminio bandymo metu tikrinamos peršviečiant, ultragarsu ar kitu neardomuoju metodu. Apvalkalui ši nuostata netaikoma.

6.7.4.14.4

Periodinio 2,5 ir 5 metų bandymo metu atliekama išorinė vežiojamosios cisternos bei jos įrangos dalių apžiūra, atsižvelgiant į vežamas atšaldytas suskystintas dujas, sandarumo bandymas, visos valdymo įrangos veikimo bandymas, o prireikus matuojamas ir vakuumas. Atliekant periodinius 2,5 ir 5 metų bandymus, vakuumu izoliuotų cisternų apvalkalą ir izoliaciją būtina pašalinti, bet tik tiek, kiek būtina, norint saugiai įvertinti cisternos būklę.

6.7.4.14.5

Be to, atliekant periodinį 5 metų bandymą su ne vakuumu izoliuotomis cisternomis, apvalkalą ir izoliaciją būtina pašalinti tiek, kiek būtina, norint saugiai įvertinti cisternos būklę.

6.7.4.14.6

Pasibaigus 6.7.4.14.2 punkte nustatytų 5 metų arba 2,5 metų periodinių bandymų terminui, vežiojamosios cisternos neleidžiama nei pripildyti, nei perduoti vežti. Tačiau vežiojamosios cisternos, pripildytos dar nesibaigus periodinio bandymo terminui, gali būti vežamos tris mėnesius po to, kai baigėsi periodinio bandymo terminas. Be to, pasibaigus šiam terminui jas leidžiama vežti:

a) jei jos buvo ištuštintos, bet dar nevalytos, kad prieš jas pripildant būtų atliktas privalomasis periodinis jų bandymas;

b) jei kompetentingoji institucija nėra nustačiusi kitaip, ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį pasibaigus minėtam terminui, kad pavojingos medžiagos būtų nuvežtos atgal atitinkamai pašalinti arba perdirbti. Važtaraštyje būtina nurodyti šią išimtį.

6.7.4.14.7

Neeilinį bandymą privaloma atlikti tuo atveju, kai matyti vežiojamosios cisternos pažeidimo, korozijos, nesandarumo ar kitų defektų požymiai, galintys pakenkti vežiojamosios cisternos vientisumui. Neeilinio bandymo pobūdis priklauso nuo vežiojamosios cisternos pažeidimo ar būklės pablogėjimo masto. Šis bandymas turi apimti bent 2,5 metų periodinį bandymą, aprašytą 6.7.4.14.5 punkte.

6.7.4.14.8

Pirminio bandymo metu apžiūrint cisternos vidų tikrinama, ar cisternos korpuse nėra taškinės korozijos, korozijos, nuodylų, išlinkių, deformacijų, suvirinimo siūlių defektų arba kitų požymių, įskaitant nesandarumą, dėl kurių vežti vežiojamąją cisterną gali būti nesaugu.

6.7.4.14.9

Vidinės ir išorinės apžiūros metu turi būti užtikrinta, kad:

a) bus patikrinta, ar išoriniuose vamzdynuose, vožtuvuose, šildymo/aušinimo sistemoje ir tarpikliuose nėra korozijos, defektų ar kitų požymių, įskaitant nesandarumą, dėl kurių pripildyti, ištuštinti ar vežti vežiojamąją cisterną galėtų būti nesaugu;

b) deramai veikia liukų dangteliai arba jų tarpikliai yra sandarūs;

c) trūkstami ar atsilaisvinę jungių arba aklidangčio varžtai bei veržlės yra pakeisti arba priveržti;

d) saugumo įtaisuose ir vožtuvuose nėra korozijos, deformacijos, pažeidimų ar defektų, galinčių trukdyti normaliam vežimui. Nuotolinio valdymo ir savaime užsidarantys uždarymo įtaisai turi būti paleidžiami, siekiant įrodyti, kad jie deramai veikia;

e) žymos ant vežiojamųjų cisternų yra įskaitomos ir atitinka taikytinas taisykles; ir

f) vežiojamųjų cisternų rėmai, atramos ir kėlimo įtaisai yra patenkinamos būklės.

6.7.4.14.10

6.7.4.14.1, 6.7.4.14.3, 6.7.4.14.4, 6.7.4.14.5 ir 6.7.4.14.7 punktuose nurodytus bandymus atlieka ar pažymėjimus išduoda kompetentingosios institucijos arba jos paskirtos įstaigos patvirtintas ekspertas. Jei slėgio bandymas yra sudėtinė viso bandymo dalis, pastarasis atliekamas taikant vežiojamosios cisternos skydelyje nurodytą bandymo slėgį. Slėgio veikiama vežiojamoji cisterna turi būti patikrinta, ar jos korpusas, vamzdynai bei įranga yra sandarūs.

6.7.4.14.11

Visais atvejais, kai atliekami pjovimo, deginimo ar virinimo darbai, jiems reikalingas kompetentingosios institucijos ar jos paskirtos įstaigos leidimas, išduodamas atsižvelgiant į cisternų korpuso konstrukcijai taikomą slėginių talpyklų taisyklių rinkinį. Baigus minėtus darbus atliekamas slėgio bandymas taikant pradinį bandymo slėgį.

6.7.4.14.12

Nustačius saugumui pavojingą defektą, vežiojamosios cisternos neleidžiama naudoti, kol defektas nebus pašalintas ir nebus sėkmingai atliktas periodinis bandymas.

6.7.4.15

Žymėjimas

6.7.4.15.1

Kiekviena vežiojamoji cisterna privalo turėti nerūdijančio metalo skydelį, stacionariai tvirtinamą gerai matomoje ir bandymui lengvai pasiekiamoje cisternos vietoje. Jei skydelio dėl įtaisų išdėstymo vežiojamojoje cisternoje negalima stacionariai pritvirtinti prie korpuso, cisternos korpuse turi būti pažymėta bent ta informacija, kuri nustatyta slėginių talpyklų taisyklių rinkinyje. Šiame skydelyje turi būti įspausta arba kitu būdu pateikta tokia informacija:

Šalis gamintoja

J tvirtinančioji

patvirtinimo

alternatyviųjų susitarimų atveju

T šalis

numeris

„AA“ (žr. 6.7.1.2 skirsnį)

Gamintojo pavadinimas arba ženklas

Gamintojo suteiktas serijos numeris

Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimui paskirta įstaiga

Savininko registracijos numeris

Pagaminimo metai

Slėginių talpyklų taisyklių rinkinys, pagal kurį buvo suprojektuotas cisternos korpusas

______________