LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS 2003 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMO NR. V-802 „DĖL STRATEGINIO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR FARMACIJOS ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ PLANAVIMO LIETUVOJE 2003-2020 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. lapkričio 21 d. Nr. V-891
Vilnius
Pakeičiu Strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo Lietuvoje 2003–2020 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-802 „Dėl Strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo Lietuvoje 2003–2020 m. programos patvirtinimo“(Žin., 2003, Nr. 167-6146), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu
Nr. V-802
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymo
Nr. V-891 redakcija)
Strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo Lietuvoje 2003–2020 m. programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šioje programoje vartojama sąvoka:
Sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių ištekliai (toliau – SPFŽI) – gydytojai, odontologai, vaistininkai, reabilitacijos ir slaugos specialistai (slaugytojai, akušeriai, kineziterapeutai, ergoterapeutai) bei visuomenės sveikatos specialistai (remiantis studijų programų klasifikacijomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakyme „Dėl aukštojo mokslo universitetinių studijų programų registravimo“ (Žin., 2002, Nr. 75-3252)).
II. Siūloma spręsti problema, jos aktualumas
2. SPFŽI pasiūlos ir poreikio planavimui ilgą laiką visame pasaulyje buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Tik neseniai šis klausimas pradėjo dominti sveikatos politikus kaip vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sveikatos priežiūros reformos sėkmę. 2000 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau – PSO) įvardijo sveikatos priežiūros specialistus kaip svarbiausią sveikatos sistemos dalį. PSO Europos regiono leidinyje „Sveikata visiems“ pabrėžiama būtinybė užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą, jų rengimą ir sąlygas optimaliai veiklai. 2006 m. Pasaulinė sveikatos diena bei PSO metinė ataskaita bus skirta sveikatos priežiūros specialistams. Iki šiol Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, SPFŽI pasiūla ir poreikis buvo planuojami pakankamai izoliuotai nuo sveikatos politikos ir sveikatos sistemos reformos.
III. Situacijos analizė problemos aktualumo požiūriu Lietuvoje ir kitose šalyse
3. Pagrindiniai veiksniai, nulemiantys SPFŽI pasiūlą šalyje, yra kasmet studijas baigiantys absolventai (būtina atsižvelgti ir į nebaigusių studijų studentų dalį) bei profesiją dėl pensijos, profesijos pakeitimo, išvykimo į kitas šalis, mirties, paliekantys specialistai.
4. Moksliniai tyrimai rodo, jog gydytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, iki 2015 m. Lietuvoje sumažės vidutiniškai penktadaliu ir bus mažesnis nei nacionalinis poreikis. Kitų specialistų pasiūla ir poreikis nėra prognozuotas. SPFŽI yra netolygiai pasiskirstę regionuose, specialybėse, amžiaus grupėse, be to, kitos šalys, klydusios planuojant SPFŽI poreikį (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Suomija ir kt.), sudaro palankias sąlygas Lietuvos sveikatos specialistų integracijai į savo sveikatos priežiūros sistemas. Studentų, studijuojančių mediciną, odontologiją, farmaciją, reabilitaciją ir slaugą bei visuomenės sveikatą Lietuvoje, skaičius yra mažesnis nei Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkis. Todėl SPFŽI pasiskirstymo analizės bei poreikių planavimo problema šiuo metu yra labai aktuali.
5. Visi didesni sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai turi būti kruopščiai planuojami ir įgyvendinami, įvertinant jų įtaką artimuoju ir tolimuoju laikotarpiu SPFŽI rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo planavimui ir įgyvendinimui. SPFŽI, ypač gydytojų, pasiūlos ir poreikio planavimo rezultatai realiai pasireikš tik ilguoju laikotarpiu dėl daug laiko reikalaujančio šių specialistų rengimo (nuo 9 m. iki 12 m.). Todėl, priėmus sprendimą dėl gydytojų skaičiaus padidinimo ar sumažinimo, realūs darbo jėgos pokyčiai pasireikš sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje tik po dešimties metų. Taigi sveikatos priežiūros sektoriaus struktūriniai pokyčiai, neparemti SPFŽI potencialo plėtra, patys savaime neužtikrins reformų sėkmės.
6. Didelę įtaką SPFŽI formavimo ateities planams, specialistų poreikiui ir keliamiems reikalavimams daro pasirinktas reformos modelis ir pagrindinės kryptys:
6.1. plėtoti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, prioritetą teikiant šeimos gydytojų – nepriklausomų rangovų privačiai veiklai bei diegiant multiprofesinio komandinio darbo formas ir metodus;
6.2. optimizuoti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas intensyvinant gydymą ir plėtojant naujas veiklos formas;
6.3. optimizuoti stacionarinės reabilitacijos paslaugas bei plėtoti ambulatorinės reabilitacijos paslaugas;
7. Būtina atlikti pilotinius tyrimus, siekiant nustatyti SPFŽI pasiūlą ir poreikį apskrityse ir rajonuose, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus prognozes, sergamumo, mirtingumo rodiklius bei pagrindines sveikatos sistemos reformos kryptis. Prognozes būtina papildyti, remiantis pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo planų vykdymo įvertinimu bei atsižvelgiant į antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo tikslus ir uždavinius. Taip pat nėra įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos veiksniai, darantys įtaką SPFŽI pasiūlai ir poreikiui. Būtina parengti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių specialistų pasiūlos ir poreikio planavimo prognozes ir rekomendacijas, atsižvelgiant į pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepciją.
8. SPFŽI poreikio sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje planavimui turės įtakos šie svarbiausi reformos principai:
8.1. poreikio stacionarinei medicinos pagalbai mažėjimas, o ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų apimčių, asortimento ir diversifikacijos teritoriniu požiūriu didėjimas;
8.2. naujų efektyvių sveikatos priežiūros organizavimo formų (dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų) plėtra;
8.3. ateityje sveikatos priežiūra turėtų būti grindžiama sąveika tarp specialistų komandų, turinčių multiprofesinį platesnio profilio pasirengimą. Siauros specializacijos ligoninių (onkologijos, dermatovenerologijos, infekcinių ligų) palaipsninė integracija į bendrojo profilio sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Išimtį galėtų sudaryti tik tokios, kaip psichiatrijos bei tuberkuliozės gydymo įstaigos;
8.4. tretiniame sveikatos priežiūros lygyje turėtų būti plėtojamas darnus kolektyvinis darbas, jungiantis įvairių specialistų paslaugas, pedagoginį darbą ir mokslinę tiriamąją veiklą. Kad SPFŽI planavimas nacionaliniu ir ypač teritoriniu lygiu būtų efektyvus, svarbu nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų, ypač specializuotų, išdėstymą. Plėtojant specializuotą sveikatos priežiūrą, didės tobulomis šiuolaikinėmis technologijomis paremtų ir aukštos specialistų kompetencijos reikalaujančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų sveikatos priežiūros įstaigose ir slaugos pacientų namuose plėtra sudarys galimybę išskirti atskiras paslaugų grupes, nustatyti paslaugų teikėjus ir finansavimo šaltinius, diferencijuoti jų apmokėjimo tvarką. Šių paslaugų deinstitucionalizacija neabejotinai pareikalaus papildomo slaugos personalo bei kompetencijos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, gerėjanti gyvenimo kokybė ir ilgėjanti trukmė artimoje ateityje pareikalaus geriatrijos paslaugų ir šios srities specialistų.
IV. Programos ryšys su kitomis Lietuvoje vykdomomis ar rengiamomis sveikatinimo programomis
10. Lietuvoje kryptingas SPFŽI planavimas pradėtas 2000 m. Atlikti moksliniai tyrimai buvo pirmieji tokio pobūdžio darbai Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Buvo atliktas pirmasis Lietuvos gydytojų ir rezidentų ketinimų išvykti į ES ar kitas šalis tyrimas bei pasirinktų užsienio šalių gydytojų licencijavimo tarnybų apklausa, siekiant nustatyti užsienyje jau dirbančius Lietuvos gydytojus. Taip pat pirmą kartą atliktas tyrimas, siekiant nustatyti gydytojų bei šeimos gydytojų, poreikį. Aprašytos ir analizuotos visos duomenų bazės, suteikiančios informaciją apie Lietuvos gydytojus, bei nurodyti jų trūkumai. Unikalus aštuonių Kauno medicinos universiteto (toliau – KMU) absolventų kohortų tyrimas leido spręsti apie licencijuotų ir dirbančių gydytojų bei odontologų skaičių. Buvo parengtos gydytojų pasiūlos prognozės ir jų palyginimas su gydytojų poreikiu. Per penkerius metus sukaupta didžiulė patirtis, Lietuva laikoma viena iš šios srities lyderių.
V. Artimieji programos tikslai (uždaviniai)
11. Įvertinti SPFŽI pokyčius ir sudaryti prielaidas ateities SPFŽI pasiūlai ir poreikiui planuoti ir analizuoti Lietuvoje, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sektoriaus reformą:
11.1. Įvertinti SPFŽI pasiūlos bei pasiskirstymo nacionaliniu, apskričių bei rajonų mastu pokyčius 2002–2005 m., atsižvelgiant į pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo planų vykdymą:
11.2. Parengti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių specialistų pasiūlos ir poreikio planavimo prognozes ir rekomendacijas, atsižvelgiant į antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo tikslus ir uždavinius bei pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepciją.
11.3. Parengti tarptautinių SPFŽI pasiūlos ir poreikio mokslinių tyrimų, atliktų 2000–2005 m., apžvalgą.
11.4. Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos veiksnius, darančius įtaką SPFŽI pasiūlai ir poreikiui.
VI. Tolimieji programos tikslai
VII. Atitikimas šakos strategijai ir prioritetams (prielaidos)
15. SPFŽI planavimas yra sudėtinė sveikatos priežiūros sistemos reformos dalis. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029) teigiama, jog rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinant būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją būtina siekti, kad studentų priėmimas pagal atskiras studijų kryptis būtų vykdomas remiantis specialistų įsidarbinimo tyrimais, šalies ir Europos darbo rinkos tendencijomis. LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) strateginiame veiklos plane pažymima, kad sveikatos paslaugų, taip pat ir specialistų skaičius turėtų būti nustatomas pagal poreikius. SAM misijoje pabrėžiamas siekis „formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą“. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842) patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje pažymima, kad turi būti siekiama racionalaus finansinių, personalo, technologijų ir kitų išteklių panaudojimo. 2000 m. Nacionalinės sveikatos tarybos pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į SPFŽI problemą. Sveikatos priežiūros sektoriaus plėtros pagrindinių strateginių dokumentų: Lietuvos sveikatos programos, Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1991 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. I-1939 (Žin., 1991, Nr. 33-893), Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147) ir kt. pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikinę, kokybišką, gyventojams prieinamą ir ekonomiškai efektyvią Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą. Būtinybė tobulinti sveikatos priežiūros specialistų planavimą, atsižvelgiant į intensyvėjančius jų judėjimo tarp šalių srautus, įvardijama kaip ypatingo dėmesio reikalaujanti problema Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-718 (Žin., 2004, Nr. 160-5860). Šiame dokumente taip pat įvardijama būtinybė tobulinti sveikatos priežiūros sistemos valdymą bei koordinuotai vystyti sveikatos priežiūros paslaugų struktūros ir įstaigų tinklo optimizavimo procesą visuose valdymo lygiuose. Šiems tikslams pasiekti ir numatytiems sveikatos priežiūros reformos artimiesiems ir tolimiesiems uždaviniams spręsti reikalingi tinkamai nacionaliniu ir lokaliu lygiu suplanuoti ir parengti specialistai. Ši programa sudarys prielaidas bendram įvairių institucijų darbui, taip užtikrindama ne tik nuoseklios SPFŽI planavimo strategijos sukūrimą, bet ir racionalų jau esamų SPFŽI panaudojimą.
VIII. Planuojami rezultatai (poveikis, pritaikymo galimybės)
16. Programos pagrindu sukurtas pasiūlos ir poreikio planavimo modelis, parengtas prognozės bei metodinės rekomendacijos sudarys prielaidas kryptingam SPFŽI planavimo integravimui į sveikatos priežiūros sektoriaus reformą bei nuosekliai sveikatos politikos plėtrai. Programos vykdymo metu bus įvertintas pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo planų vykdymas, parengtos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių specialistų pasiūlos ir poreikio planavimo prognozės, įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos veiksniai, darantys įtaką SPFŽI pasiūlai ir poreikiui. Taip pat bus atlikti pasirinktų apskričių ir rajonų pilotiniai tyrimai, siekiant nustatyti SPFŽI poreikį specialybėse, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus prognozes, sergamumo, mirtingumo rodiklius bei pagrindines sveikatos sistemos reformos kryptis. Apibendrinus programos veiklą ir jos rezultatus, bus parengtas SPFŽI pasiūlos ir poreikio planavimo modelis ir prognozės, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sektoriaus reformą. Kiekviena programoje numatyta priemonė bus apibendrinta pateikiant ataskaitas, nuolatos rengiami pranešimai spaudai apie programos vykdymą ir rezultatus. Programos rezultatai bus paskelbti moksliniuose Lietuvos bei užsienio žurnaluose, pristatyti konferencijose Lietuvoje bei užsienyje. Galutinė programos ataskaita bus paskleista apskričių bei savivaldybių lygmeniu ir pristatyta Seime. Europos sveikatos priežiūros sistemų observatorija ir PSO Europos regioninis biuras susidomėjo programa, todėl rezultatai bus paskleisti Europos regiono šalyse.
IX. Priemonės artimiesiems tikslams pasiekti
17. Vertinant SPFŽI pasiūlos bei pasiskirstymo nacionaliniu, apskričių bei rajonų mastu pokyčius 2002–2005 m. bus analizuojamos pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo (2003–2005 m.) planų vykdymo ataskaitos, kurias apskritys teikia SAM du kartus per metus (vasario ir rugpjūčio mėn.). Bus vertinami ne tik gydytojų, šeimos gydytojų ir slaugytojų pasiūlos pokyčiai, bet ir apsilankymų skaičius pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius, šeimos gydytojų aptarnaujamų gyventojų dalis, lovų, pacientų ir lovadienių skaičius bendrojo ir specializuoto pobūdžio ligoninėse, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, slaugos ir palaikomojo gydymo rodikliai. Bus atliktas tarpinis 2002–2004 m. pokyčių ir galutinis 2002–2005 m. pokyčių vertinimas.
18. Rengiant pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių specialistų pasiūlos ir poreikio planavimo prognozes ir rekomendacijas bus atsižvelgiama į pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepciją bei antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo tikslus ir uždavinius: pirminės sveikatos priežiūros plėtrą ir decentralizaciją, stacionaro paslaugų optimizavimą ir dienos stacionaro bei dienos chirurgijos plėtojimą, stacionarinės reabilitacijos paslaugų optimizavimą bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugų plėtrą, ambulatorinės slaugos ir slaugos namuose paslaugų plėtrą.
19. Rengiant tarptautinių SPFŽI pasiūlos ir poreikio mokslinių tyrimų, atliktų 2000–2005 m., apžvalgą bus naudojamos Medline, EBSCO, Pubmed duomenų bazės bei kitos prieinamos internetinės duomenų paieškos sistemos. Paieška bus atlikta naudojant įvairius raktažodžius.
20. Vertinant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos veiksnius, darančius įtaką SPFŽI pasiūlai ir poreikiui, bus analizuojama sveikatos priežiūros paslaugų, pacientų, lovų ir lovadienių skaičiaus bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, slaugos ir palaikomojo gydymo ir kitų rodiklių pokyčių įtaka. Veiksniai bus atskirai suskirstyti į darančius įtaką pasiūlai ir poreikiui.
21. Atliekant pasirinktų apskričių ir rajonų pilotinius tyrimus bus siekiama nustatyti SPFŽI poreikį specialybėse, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus prognozes, sergamumo, mirtingumo rodiklius bei pagrindines sveikatos sistemos reformos kryptis. Pasirenkant apskritis ir rajonus bus remiamasi SPFŽI pasiūlos bei pasiskirstymo nacionaliniu, apskričių bei rajonų mastu pokyčių 2002–2005 m. vertinimo rezultatais. Pasirinktose apskrityse ir rajonuose bus atliekami detalūs tyrimai, analizuojant gyventojų sergamumo bei mirtingumo rodiklių pokyčius, juos siejant su atitinkamų paslaugų bei specialistų poreikiu. Bus naudojami įvairūs duomenų šaltiniai: Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazė, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų licencijų registras, Valstybinės ligonių kasos informacinė sistema SVEIDRA, Statistikos departamento duomenys.
22. Apibendrinant visas anksčiau išvardytas priemones bus parengtas SPFŽI pasiūlos ir poreikio planavimo modelis bei trumpalaikės (iki 2010 m.) ir ilgalaikės prognozės (iki 2015 m.). Bus parengti priėmimo į medicinos, farmacijos, odontologijos, slaugos ir reabilitacijos bei visuomenės sveikatos studijas planai, prioritetine tvarka planuojant šiuo metu labiausiai trūkstamų specialistų poreikį.
X. Programos įgyvendinimo etapai
23. Programą numatoma vykdyti 2005 m. IV ketv.–2007 m. IV ketv. dviem pagrindiniais etapais:
23.1. įvertinti SPFŽI pokyčius ir sudaryti prielaidas ateities SPFŽI pasiūlai ir poreikiui planuoti ir analizuoti Lietuvoje, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sektoriaus reformą;
XI. Programos darbų atlikimo grafikas
(programos priemonių įgyvendinimo planai)
24. Įvertinti SPFŽI pasiūlos bei pasiskirstymo nacionaliniu, apskričių bei rajonų mastu pokyčius 2002–2005 m., atsižvelgiant į pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo planų vykdymą (2006 m. II ketv.):
25. Parengti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių specialistų pasiūlos ir poreikio planavimo prognozes ir rekomendacijas, atsižvelgiant į antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo tikslus ir uždavinius bei pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepciją (2005 m. IV ketv.).
26. Parengti tarptautinių SPFŽI pasiūlos ir poreikio mokslinių tyrimų, atliktų 2000–2005 m., apžvalgą (2005 m. IV ketv.).
27. Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos veiksnius, darančius įtaką SPFŽI pasiūlai ir poreikiui (2006 m. IV ketv.).
28. Atlikti pasirinktų apskričių ir rajonų pilotinius tyrimus, siekiant nustatyti SPFŽI poreikį specialybėse, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus prognozes, sergamumo, mirtingumo rodiklius bei pagrindines sveikatos sistemos reformos kryptis (2007 m. II ketv.).
XII. Lėšų poreikis, jų pobūdis, numatomi finansavimo šaltiniai
30. Lėšų poreikis pagal priemones:
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
| 1. |
Įvertinti SPFŽI pasiūlos bei pasiskirstymo nacionaliniu, apskričių bei rajonų mastu pokyčius 2002–2005 m., atsižvelgiant į pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo planų vykdymą: |
13,6 |
| 1.1. |
Tarpinis 2002–2004 m. pokyčių vertinimas |
7,2 |
| 1.2. |
Galutinis 2002–2005 m. pokyčių vertinimas |
6,4 |
| 2. |
Parengti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių specialistų pasiūlos ir poreikio planavimo prognozes ir rekomendacijas, atsižvelgiant į antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo tikslus ir uždavinius bei pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepciją |
13,7 |
| 3. |
Parengti tarptautinių SPFŽI pasiūlos ir poreikio mokslinių tyrimų, atliktų 2000–2005 m., apžvalgą |
9,1 |
| 4. |
Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos veiksnius, darančius įtaką SPFŽI pasiūlai ir poreikiui |
8,2 |
| 5. |
Atlikti pasirinktų apskričių ir rajonų pilotinius tyrimus, siekiant nustatyti SPFŽI poreikį specialybėse, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus prognozes, sergamumo, mirtingumo rodiklius bei pagrindines sveikatos sistemos reformos kryptis |
26,0 |
| 6. |
Parengti SPFŽI pasiūlos ir poreikio planavimo modelį ir prognozes, atsižvelgiant į institucinę sveikatos priežiūros sektoriaus reformą |
14,6 |
|
|
Iš viso: |
85,2 |
XIII. Planuojamo programos ekonominio (socialinio) efektyvumo kriterijai ir įvertinimas pinigais
31. Pagrindinis strateginio planavimo tikslas ir yra užtikrinti, jog ateityje sveikatos priežiūroje dirbs reikiamas tinkamai parengtų žmonių išteklių skaičius, kurie teiks reikiamą paslaugų skaičių ir bus tinkamai pasiskirstę tiek geografine prasme, tiek pagal specialybes ar specialybių grupes. Būtent šios prielaidos ir sudaro efektyvaus ir racionalaus išteklių panaudojimo pagrindą.
XIV. Pagrindinis programos vykdytojas, institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant programą, už programos įgyvendinimą atsakingas asmuo
33. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant programą:
34. Už programos įgyvendinimą atsakingi asmenys:
34.1. Vilius Grabauskas
Kauno medicinos universiteto kancleris
A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas
Tel. (8 37) 32 72 02, faks. (8 37) 22 07 33
34.2. Saulius Julius Janonis
LR sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius
Vilniaus g. 33, LT-01119 Vilnius
Tel. (8 5) 266 14 10, faks. (8 5) 266 14 02
34.3. Raimundas Mockeliūnas
LR švietimo ir mokslo viceministras
A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius
Tel. (8 5) 274 31 26, faks. (8 5) 261 20 77
34.4. Romualdas Žekas
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas
Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
Tel. (8 5) 239 68 39
34.5. Aldona Gaižauskienė
Lietuvos sveikatos informacijos centro direktorė
Kalvarijų g. 153, LT-08221 Vilnius
tel. (8 5) 277 33 01, faks. (8 5) 277 33 02
34.6. Zita Kučinskienė
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanė
M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius
Tel. (8 5) 239 87 00, faks. (8 5) 239 87 05
34.7. Robertas Petkevičius
Pasaulinės sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas
Vilniaus g. 33, LT-01119 Vilnius
Tel. (8 5) 212 67 43, faks. (8 5) 266 14 02