LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. LAPKRIČIO 17 D. NUTARIMO NR. 1458 „DĖL 2004–2006 METŲ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2007 m. spalio 2 d. Nr. 1084

Vilnius

Atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 15 d. Europos Komisijos sprendimą K (2007) 2188, pakeičiantį sprendimą C(2004) 2541 dėl Bendrijos iniciatyvos programos, skirtos kovai su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje (EQUAL) Lietuvoje, patvirtinimo CCI: 2004 LT 05 0 PC 001, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 169-6223):

1. Papildyti turinį šia pastraipa:

„3 PRIEDAS. EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL PROGRAMOS LIETUVOJE IŠANKSTINIS VERTINIMAS.“

2. 3 skyriuje „Politinė EQUAL programos įgyvendinimo aplinka“:

2.1. Išdėstyti 3.3 skirsnio „Nacionalinės politikos apžvalga“ 3.3.2 poskirsnio „Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetas ir jo ryšys su nacionaline užimtumo politika“ pastraipą „Šių tikslų bus siekiama investuojant į 5 priemones“ taip:

„Šių tikslų bus siekiama investuojant į Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto (Žmogiškųjų išteklių plėtra) 5 priemones:“.

2.2. Papildyti 3.4 skirsnį „EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje“ šiomis pastraipomis:

„Pirmiau išdėstytos pirmojo tikslo programos priemonės apims daugelį tų pačių socialinės rizikos grupių, kurioms teikiama pagalba per EQUAL programą. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad nors socialinės rizikos grupės abiejose programose persipina, turėtų būti išvengta bet kokio kartojimosi. Novatoriškas EQUAL programos pobūdis reiškia, kad intervencijos papildys esamą užimtumo politiką ir pirmojo tikslo programos įgyvendinimą.

EQUAL programos dėmesio centre – kūrimas socialinės partnerystės mechanizmų (vystymo bendrijų), kurie padėtų spręsti socialinės atskirties klausimus daug veiksmingiau nei iki šiol. Tarptautinis EQUAL programos matmuo taip pat suteiks galimybę taikyti gerąją kitų Europos šalių praktiką. Lietuvoje gali būti pastebimų sąsajų su pagrindine pirmojo tikslo programa, nes vystymo bendrijų veikloje dalyvaujantys partneriai galės pasinaudoti teigiama patirtimi, įgyta vykdant EQUAL, ir skleisti gerąją praktiką. Tai turėtų netiesiogiai padėti užtikrinti, kad pirmojo tikslo lėšos žmogiškųjų išteklių plėtrai socialinės rizikos grupėms būtų panaudotos kuo efektyviau.

EQUAL programa, įtraukta į platesnę Lietuvos užimtumo politikos sistemą, suteiktų pridėtinę vertę esamoms užimtumo iniciatyvoms, sukurdama naujas socialinės partnerystės struktūras, galinčias išbandyti ir patikrinti naujas idėjas, kurios, jeigu pasirodytų tinkamos, būtų skleidžiamos visoje Lietuvoje. Hipotetinis pavyzdys – Lietuvos teritorinės darbo biržos jau įdarbina socialinės rizikos asmenis pagal specialų Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą. Pagal EQUAL programą pavienės teritorinės darbo biržos arba teritorinių darbo biržų grupės turės galimybę sudaryti vystymo bendriją su to regiono veikėjais, kad išbandytų įvairius būdus, kaip parengti efektyvesnes įdarbinimo programas, pavyzdžiui, per geresnį dialogu pasiektą supratimą vystymo bendrijoje apie svarbių vietos privataus sektoriaus dalyvių darbo poreikius.

Išankstinio (ex-ante) vertinimo grupės atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad jau veikia efektyvi politikos sistema, sprendžianti socialinės atskirties klausimus, tačiau Lietuvos užimtumo politika turi ir trūkumų – stokojama glaudaus ryšio tarp svarbiausių socialinių partnerių, t. y. ministerijų, nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus, nes nėra tinkamos aplinkos visus dominantiems klausimams aptarti. Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL turėtų užpildyti šią spragą, skatindama glaudesnę partnerystę, viešojo, privataus ir savanoriško sektorių bendradarbiavimą ir diskusijas, kurios padėtų spręsti bendras problemas.

Pridėtinę vertę taip pat kurtų glaudesnis savanoriško sektoriaus bendradarbiavimas ir partnerystė. Nors sukaupta šiek tiek nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo patirties, daugiausia ji apsiriboja tomis organizacijomis, kurios rūpinasi tam tikromis socialinės rizikos grupėmis, pavyzdžiui, moterimis, neįgaliaisiais arba tautinėmis mažumomis. EQUAL programa turėtų sukurti tinkamą aplinką plačiau bendradarbiauti savanoriško sektoriaus įvairiausioms grupėms – keistis gerąja patirtimi, mokytis, tirti, ar tam tikra geroji patirtis gali būti perduota ir taikoma atsižvelgiant į konkrečius tam tikros socialinės rizikos grupės poreikius.

Kaip išdėstyta administravimą aptariančioje dalyje, vadovaujančioji institucija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Priežiūros komitetas, Projektų atrankos komitetas ir įgyvendinančioji institucija (Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra) ypač sieks užtikrinti, kad EQUAL programos remiami veiksmai suteiktų pridėtinę vertę priemonėms, kurias remia Europos socialinis fondas pagal pirmojo tikslo programą Lietuvoje. Kad vystymo bendrijos negautų dvigubo finansavimo, į atrankos procesą bus įtrauktos procedūros, kurios užtikrins, kad vystymo bendrijos neteiks paraiškų ir pagal EQUAL programą, ir pagal BPD pirmojo tikslo programą, kurių apimtis būtų pernelyg panaši.

EQUAL programa padės mažinti nelygybę darbo rinkoje ir spręsti socialinės atskirties klausimus trimis lygmenimis – asmens, organizacijos ir visuomenės. Ji sustiprins esamą nacionalinę užimtumo politiką ir sukurs reikiamus partnerystės mechanizmus, kurie spręs esamas socialines ir užimtumo problemas naujais būdais.“

3. Įrašyti 4 skyriaus „Prioritetinės temos“ 4.5 skirsnio „Programos lėšų paskirstymas“ antrojoje pastraipoje vietoj žodžių ir skaičių ‚,69 procentai“ žodžius ir skaičius „67,3 procento“, o penktojoje pastraipoje vietoj žodžių ir skaičiaus „8 procentai“ žodžius ir skaičius „9,7 procento“.

4. 7 skyriuje „Techninė pagalba“:

4.1. 7.1 skirsnyje „Techninės pagalbos užduočių apimtis“:

4.1.1. Išdėstyti trečiąją pastraipą taip:

„Techninės pagalbos finansinis asignavimas (9,7 procento) paskirstomas taip: pirmajai priemonei skiriami 5 procentai, antrajai priemonei – 4,7 procento bendros techninei pagalbai skirtos sumos.“

4.1.2. Įrašyti lentelės „Techninės pagalbos išlaidų grupės“ trečiojoje skiltyje vietoj skaičiaus „3“ skaičių „4,7“.

4.2. Įrašyti 7.2 skirsnio „Techninės pagalbos paslaugų teikėjo atranka“ antrojoje pastraipoje vietoj nuorodos „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A1-144 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo schemos Lietuvoje patvirtinimo“ nuorodą „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-109 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo Lietuvoje schemos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 44-1616)“.

5. Išdėstyti 8 skyriaus „Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimas“ 8.1 skirsnio „Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL administruojančios institucijos ir jų funkcijos“ 8.1.4 poskirsnį „Tarnyba, atliekanti audito ir kontrolės funkciją“ taip:

„8.1.4. Tarnyba, atliekanti audito ir kontrolės funkciją

ES finansinė parama Lietuvoje bus naudojama pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, pagal šią sutartį priimtus teisės aktus ir kitus ES politikos reikalavimus.

Atskirų institucijų, administruojančių EQUAL, kai tai susiję su vystymo bendrijų finansavimu, atsakomybė už audito ir kontrolės sistemas apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. A1-109, kuris nustato analogišką administravimo modelį, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl struktūrinės paramos administravimo ir įgyvendinimo, ir vadovaujasi atitinkamais ES reglamentais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – vadovaujančioji institucija – privalo sukurti EQUAL programos lėšų panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemą, siekti užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą, vadovautis patikimo finansinio valdymo principais. Šiuo tikslu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija privalo parengti audito ir kontrolės vadovus, kuriuose būtų nustatytos sistemų ir projektų kontrolės procedūros.

Vadovaujančiajai institucijai ir jos Vidaus audito tarnybai tenka pirminė atsakomybė, susijusi su auditu, jo kokybe ir informacija apie audito rezultatus. Vidaus audito tarnyba atliks privalomus 5 procentų visų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus, taip pat valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus. Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 10 straipsnį Vidaus audito tarnyba turės atlikti patikrinimus esamų valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumo ir atrankos būdu, remdamasi rizikos analize, patikrinti išlaidų deklaracijas, parengtas įvairiais lygiais. Tai bus daroma atsižvelgiant į būtinybę patikrinti tam tikras ir tam tikro masto veiklos rūšis bei visus rizikos veiksnius, kurie nustatyti per nacionalinius arba Bendrijos patikrinimus. EQUAL programos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo patikrinimas (vadovaujančiojoje institucijoje, įgyvendinančiojoje institucijoje ir vystymo bendrijose) turėtų būti atliktas bent kartą prieš baigiant vykdyti programą.

Pagal nacionalinius ir ES teisės aktus Vidaus audito tarnyba atsakinga už privalomus 5 procentų visų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus bei valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus, taip pat savo darbo koordinavimą su Komisijos tarnybomis.

Vidaus audito tarnybos funkcijos atskirtos nuo valdymo ir mokėjimo funkcijų. Kontrolė vykdytina vadovaujantis metiniais audito darbo planais, parengtais rizikos analizės pagrindu.

Valstybės kontrolė, kuri yra aukščiausioji audito institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, užtikrins šios programos užbaigimą (angl. winding-up).

Institucijų, atsakingų už valdymą, kontrolę ir auditą, atsakomybės ir užduočių sričių paskirstymas (įskaitant audito sekos aprašymą) bus smulkiau aprašytas vadovaujantis 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 5 straipsniu ir pateiktas Komisijai po EQUAL BPD patvirtinimo.“

6. 9 skyriuje „Finansavimas“:

6.1. Įrašyti 9.1 skirsnyje „Finansinis planas“ vietoj pastraipos „A temai – 69 procentai“ pastraipą „A temai – 67,3 procento“, o paskutinėje pastraipoje vietoj skaičiaus ir žodžio „8 procentai“ – skaičių ir žodį „9,7 procento“.

6.2. Įrašyti 9.2 skirsnio „Bendras finansavimas“ antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „Finansų ministerija“ žodžius „Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas“.

6.3. Įrašyti 9.3 skirsnio „Vystymo bendrijoms skirti finansiniai srautai“ 8 punkte ir skirsnio paskutinės pastraipos pirmajame ir trečiajame sakiniuose vietoj žodžių „Mokėjimo institucija“ žodžius „Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas“.

7. Papildyti 11 skyriaus „Vertinimas“ 11.1 skirsnį „Išankstinis (ex ante) vertinimas“ šia septintąja pastraipa:

„Išankstinis vertinimas pateiktas 3 priede.“

8. Įrašyti visame tekste (reikiamu linksniu):

8.1. Vietoj žodžių „Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ žodžius „Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

8.2. Vietoj žodžių „Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ žodžius „Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

8.3. Vietoj žodžių „Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas“ žodžius „Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra“.

8.4. Vietoj žodžių „Valstybinė jaunimo reikalų taryba“ žodžius „Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

8.5. Vietoj nuorodos „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. A1-144 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo schemos Lietuvoje patvirtinimo“ nuorodą „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. A1-109“.

9. Išdėstyti 1 priedą nauja redakcija (pridedama).

10. Papildyti 3 priedu (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė

______________

2004–2006 metų Europos Bendrijų

iniciatyvos EQUAL bendrojo

programavimo dokumento

1 priedas

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. spalio 2 d. nutarimo

Nr. 1084 redakcija)

Europos BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL LIETUVOJE 2004–2006 METŲ FINANSINIAI RODIKLIAI

(mln. eurų)

Prioritetas/metai	Išlaidos, iš viso l (2+9)	Bendras finansavimas valstybės lėšomis (3+4)	Europos socialinio fondo įnašas	Nacionalinis finansavimas valstybės lėšomis					Finansavimas iš privačių šaltinių
				iš viso (5+6+7+8)	valstybės biudžetas	regiono finansavimas	savivaldybės biudžetas	kiti šaltiniai
I prioritetas (A tema) 67,3 procento
Iš viso	10,648112	10,648112	7,986084	2,662028	2,662028	0	0	0	0
2004 metai	2,511101	2,511101	1,883326	0,627775	0,627775	0	0	0	0
2005 metai	3,776080	3,776080	2,832060	0,944020	0,944020	0	0	0	0
2006 metai	4,360931	4,360931	3,270698	1,090233	1,090233	0	0	0	0
II prioritetas (G tema) 20 procentų
Iš viso	3,164372	3,164372	2,373279	0,791093	0,791093	0	0	0	0
2004 metai	0,759449	0,759449	0,569587	0,189862	0,189862	0	0	0	0
2005 metai	1,044243	1,044243	0,783182	0,261061	0,261061	0	0	0	0
2006 metai	1,360680	1,360680	1,020510	0,340170	0,340170	0	0	0	0
III prioritetas (I tema) 3 procentai
Iš viso	0,474655	0,474655	0,355991	0,118664	0,118664	0	0	0	0
2004 metai	0,113917	0,113917	0,085438	0,028479	0,028479	0	0	0	0
2005 metai	0,156636	0,156636	0,117477	0,039159	0,039159	0	0	0	0
2006 metai	0,204102	0,204102	0,153076	0,051026	0,051026	0	0	0	0
Techninė pagalba 9,7 procento
Iš viso	1,534721	1,534721	1,151041	0,383680	0,383680
2004 metai	0,443012	0,443012	0,332259	0,110753	0,110753	0	0	0	0
2005 metai	0,278465	0,278465	0,208849	0,069616	0,069616	0	0	0	0
2006 metai	0,813244	0,813244	0,609933	0,203311	0,203311	0	0	0	0
Išlaidos iš viso skyriuje per metus						0	0	0	0
2004 metai	3,827479	3,827479	2,870610	0,956869	0,956869	0	0	0	0
2005 metai	5,255424	5,255424	3,941568	1,313856	1,313856	0	0	0	0
2006 metai	6,738957	6,738957	5,054217	1,684740	1,684740	0	0	0	0
Iš viso	15,821860	15,821860	11,866395	3,955465	3,955465	0	0	0	0

______________

2004–2006 metų Europos Bendrijų

iniciatyvos EQUAL bendrojo

programavimo dokumento

3 priedas

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. spalio 2 d. nutarimo

Nr. 1084 redakcija)

Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje išankstinis vertinimas

1. ĮVADAS

Šiame priede pateiktas Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje (toliau vadinama – EQUAL, programa) išankstinio vertinimo projektas. Išankstinį vertinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vardu atlieka Strategijos ir vertinimo paslaugų centras („Centre for Strategy and Evaluation Services“) (toliau vadinama – Centras).

1.1. EQUAL išankstinio vertinimo tikslas

EQUAL išankstinio vertinimo tikslai:

nustatyti, ar EQUAL – tinkama priemonė spręsti problemoms, atskleistoms vertinant esamą padėtį, ir įgyvendinti nustatytiems tikslams;

nustatyti, ar iniciatyva turi deramai apibrėžtas strategines kryptis, prioritetus ir tikslus;

prisidėti prie tikslų kiekybinio vertinimo, išnagrinėti siūlomų rodiklių tinkamumą ir padėti sukurti tinkamą stebėsenos bei vertinimo struktūrą;

išnagrinėti įgyvendinimo ir stebėsenos tvarkos tinkamumą.

Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 41 straipsnį turi būti atliekamas Europos Bendrijų iniciatyvos programos išankstinis vertinimas ir jo santrauka įtraukta į programą. Išankstinis vertinimas ne tik tenkins formalius reikalavimus, bet ir padės gerinti programos dokumentų kokybę, nes bus pateikta pasiūlymų konkrečiais klausimais, pvz., dėl rodiklių atrankos ir privataus sektoriaus įtraukimo į EQUAL ir vystymo bendrijų veiklą.

Pirmasis išankstinio vertinimo projektas pagrįstas 2003 m. rugsėjo 30 d. EQUAL projektu. Atlikta programos projekto peržiūra, susitikta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros atstovais aptarti pagrindinių klausimų. Be to, Centro ekspertas surengė su suinteresuotomis organizacijomis keletą preliminarių susitikimų, kuriuose aptarti pagrindiniai su programa ir jos įgyvendinimu susiję klausimai.

1.2. Pagrindinė informacija, svarbiausi klausimai ir metodologija

1.2.1. EQUAL – pagrindinė informacija

EQUAL finansuoja Europos socialinis fondas, ji skirta išbandyti naujiems kovos su diskriminavimu ir nelygybe darbe būdams, parengti novatoriškiems sprendimams, kaip pašalinti kliūtis rinkoje dalyvauti asmenims iš neturinčių palankių sąlygų grupių. Be to, siekiama palengvinti prieglobsčio ieškančių asmenų integraciją. 2000–2006 metų programavimo laikotarpiu ES skirs EQUAL iniciatyvai apie 3 mlrd. eurų greta nacionalinio bendro finansavimo. Taigi EQUAL suteikia daug galimybių spręsti kai kurias opias socialinės atskirties problemas šių dienų Europoje.

Kai kurie esminiai EQUAL principai išskiria šią iniciatyvą iš kitų priemonių, kurias numatoma finansuoti pagal pagrindines struktūrinių fondų programas (Lietuvoje – pagal 1 tikslą). EQUAL visų pirma pagrįsta viešojo, privataus ir savanoriško sektorių atstovų strateginės partnerystės principu. Tokios partnerystės vadinamos vystymo bendrijomis, veikiančiomis sektorių arba teritoriniu pagrindu. Kitos svarbiausios ypatybės – ryškus teminis principas, privalomas tarpvalstybinis matmuo (padedantis dalytis gerąja patirtimi ir kuriantis Europos pridėtinę vertę), inovacijos ir dalyvaujančiųjų įgalinimas. Kiti svarbiausi principai – veiksmingos rezultatų sklaidos akcentavimas ir novatoriškos veiklos, skatinančios lygias galimybes darbe, įtraukimas į nacionalinę bei Europos užimtumo politiką ir priemones.

Svarbu įvertinti EQUAL platesniame Europos kontekste. EQUAL remiama veikla susijusi su keturiais Europos užimtumo strategijos ramsčiais: 1) užimtumas; 2) verslumas; 3) gebėjimas prisitaikyti; 4) lygios vyrų ir moterų galimybės. Pagrindiniai šios strategijos tikslai:

pasiekti visų asmenų grupių didelį užimtumą šalies ūkyje (darbo rinkoje);

pereiti nuo pasyvios kovos su nedarbu prie ilgalaikio darbumo ir darbo vietų kūrimo skatinimo;

taikyti naują darbo organizavimo būdą, kad ES įmonės galėtų prisitaikyti prie ekonominių pokyčių, vienu metu derindamos saugumą ir suderinamumą, o gyventojai – visą gyvenimą mokytis;

sukurti visiems lygias galimybes patekti į darbo rinką.

Be to, svarbu įvertinti EQUAL platesniame politiniame kontekste pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį (įtrauktą į Amsterdamo sutartį), kuris apima visų formų diskriminaciją. Naudojantis išplėsta Komisijos kompetencija pagal 13 straipsnio nuostatas, priimtos dvi Komisijos direktyvos ir Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų 2001–2006 metų programa. Šių dokumentų apibūdinimas:

direktyva dėl diskriminavimo dėl rasės ar etniškumo įvairiose srityse, įskaitant užimtumą ir mokymą, prekes ir paslaugas;

direktyva dėl diskriminavimo dėl amžiaus, neįgalumo, seksualinės orientacijos ir religijos ar tikėjimo, bet apsiribojant užimtumu ir mokymu;

Veiksmų programa, apimanti diskriminavimą visais pirmiau minėtais pagrindais.

1.2.2. EQUAL Lietuvoje

EQUAL Lietuvoje 2004–2006 metais skirta apie 14 mln. eurų iš ES lėšų ir 3,5 mln. eurų iš nacionalinių finansavimo šaltinių. Lietuvos institucijos nurodžiusios tris prioritetus – temines sritis:

1 lentelė. EQUAL Lietuvoje 2000– 2006 metų teminiai prioritetai

A tema: atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.

G tema: šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų reintegracijai plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.

I tema: parama prieglobsčio prašytojų integracijai.

Šaltinis – Bendrijų iniciatyvos programos projektas 2003-09-30, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. įstos į ES ir turės teisę dalyvauti įgyvendinant ES struktūrinių fondų programas (ir EQUAL). Pirmieji kvietimai teikti paraiškas pagal EQUAL Europos lygmeniu paskelbti 2001 metais. Antrąjį kvietimą numatoma skelbti 2004 metų viduryje. Lietuva numato atsiliepti į antrąjį kvietimą; planuojama vystymo bendrijas pradėti finansuoti nuo 2005 m. sausio 1 dienos.

Nors bendra EQUAL finansavimo suma maža, palyginant su pagrindinėmis Europos socialinio fondo priemonėmis pagal 2004–2006 metų 1 tikslą Lietuvoje (kurios kaip ir EQUAL skirtos spręsti nelygybės klausimams ir konkrečioms problemoms, su kuriomis susiduria palankių sąlygų neturinčios socialinės grupės), bet poveikis turėtų būti didelis – Bendrijos iniciatyvos taps svarbiu forumu, skirtu išbandyti ir plėtoti novatoriškiems naujiems veikimo būdams, kaip spręsti diskriminacijos darbe ir platesnes socialinės atskirties problemas (būdams, kurie, jeigu pasirodys sėkmingi, bus įtraukti į Europos socialinio fondo 1 tikslo artimiausių metų programą Lietuvoje).

1.2.3. Svarbiausi klausimai

Yra keli svarbiausi su EQUAL įgyvendinimu susiję klausimai. Pirmasis klausimas – kokiu mastu esamos socialinių partnerių bendrijos, veikiančios Lietuvoje ir remiamos vietinių arba ES finansuojamų pasirengimo narystei programų (pvz., PHARE ekonominės socialinės sanglaudos (toliau vadinama – PHARE ESS) programos ir nevalstybinėms organizacijoms skirtos ACCESS programos), gali būti išplėtotos taip, kad taptų platforma EQUAL finansuojamoms vystymo bendrijoms. Antrasis klausimas – ar iš esamų iniciatyvų galima pasimokyti, kaip efektyviau įgyvendinti EQUAL. Trečiasis klausimas – kaip geriausia taikyti tarpvalstybinį matmenį. Reikės nustatyti, su kurių ES šalių ar regionų vystymo bendrijomis geriausia bendradarbiauti Lietuvos bendrijoms. Tai lems konkrečios vystymo bendrijos teminė orientacija. Ketvirta, esant palyginti kukliam finansavimui, bus svarbu turimus išteklius paskirstyti įvairioms temoms ir tikslinėms grupėms taip, kad būtų užtikrintas reikiamas poveikis.

Ne mažiau svarbūs klausimai – vidaus atitiktis: kiek trys prioritetinės temos ir keturi veiklos būdai atitinka pagrindines Bendrijų iniciatyvos nuostatas, ir išorės atitiktis: kiek trys prioritetai atitinka ES ir nacionalinę politiką ir ar galima EQUAL sąsaja su kitomis ES ir nacionalinėmis programomis, ypač su Europos socialinio fondo 1 tikslo programa (visų pirma 3 priemonė, skirta socialinės atskirties problemai spręsti).

1.3. Centro metodologija

Vertindamas EQUAL dokumentus, Centras atliks keletą užduočių:

2 lentelė. Pagrindinės išankstinio vertinimo užduotys

1 užduotis	Suformuluoti vertinimo struktūrą ir atlikti ankstesnių programų peržiūrą
2 užduotis	Atlikti programos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau vadinama – SSGG) analizės vertinimą (prireikus tiesiogiai prisidedant prie dabar atliekamo darbo ties SSGG)
3 užduotis	Atlikti programos vidaus ir išorės atitikties analizę
4 užduotis	Kiekybiškai išreikšti tikslus
5 užduotis	Įvertinti siūlomos veiklos vertinimo sistemą (įskaitant stebėsenos ir vertinimo tvarką)
6 užduotis	Persvarstyti preliminarų finansavimo paskirstymą prioritetams ir priemonėms
7 užduotis	Persvarstyti įgyvendinimo tvarką
8 užduotis	Parengti galutinę EQUAL išankstinio vertinimo ataskaitą

Be to, Centras numato surengti pokalbius su pagrindinių suinteresuotųjų organizacijų atstovais (gavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutikimą).

3 lentelė. Numatomi pokalbiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – pagrindiniai už EQUAL atsakingi darbuotojai.

Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas – direktorius ir skyrius, susijęs su EQUAL (kiek žinoma, jame bus 3 darbuotojai).

Lietuvos darbo birža ir keletas teritorinių darbo biržų (pokalbiai su darbuotojais, atsakingais už EQUAL įgyvendinimą vietos lygmeniu).

EQUAL darbo grupės nariai.

Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyrius.

Vilniaus miesto savivaldybės Užimtumo skyrius.

Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba (ir (ar) Panevėžio tarnyba – tik telefonu).

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Europos Komisijos (toliau vadinama – EK) delegacija, stojimo klausimus kuruojantis darbuotojas arba Vidaus reikalų ministerijos skyrius, atsakingas už PHARE ESS 2000.

Kitos pagrindinės suinteresuotosios organizacijos (pvz., nevalstybinės organizacijos, bendruomenių grupės, savanorių organizacijos, privačios įmonės, jau dalyvavusios įgyvendinant socialinės partnerystės programas Lietuvoje).

Antrąjį išankstinio vertinimo programos projektą numatoma pateikti 2003 metų lapkričio antrojoje pusėje; jame bus atsižvelgta į šiuo metu rengiamą programos priedą.

1.4. Ataskaitos struktūra

Ataskaitos struktūra yra tokia:

2 skyrius: nurodomi svarbiausi ankstesnės patirties dalykai, pateikiamos pastabos apie esamos padėties vertinimą ir SSGG analizę, analizuojami siūlomi prioritetai ir priemonės, nagrinėjamas numatomas finansavimo paskirstymas veiklai ir temoms, nurodoma, ar siūloma įgyvendinimo tvarka atitinka nacionalines ir ES politikos nuostatas ir programas;

3 skyrius: pateikiamos išvados ir rekomendacijos, numatomi tolesni veiksmai.

2. SVARBIAUSIŲ KLAUSIMŲ APŽVALGA

Šiame skyriuje apžvelgiami svarbiausi su išankstiniu vertinimu susiję klausimai.

2.1. Naudinga ankstesnė patirtis

ES lygmeniu EQUAL pagrįsta Bendrijos iniciatyvų ADAPT ir „Employment“, finansuotų 1994–1999 metais, veikla. Nors EQUAL veikimo būdas unikalus, bendrieji šių iniciatyvų tikslai panašūs. ADAPT ir „Employment“ programomis irgi siekta integruoti palankių sąlygų neturinčias grupes ar asmenis į darbo rinką, taikant partnerystės principą.

Komisija yra sukūrusi ADAPT ir „Employment“ programų duomenų bazę, kurioje sukaupta per 10000 projektų įgyvendinimo patirtis. Toliau nurodyti pagrindiniai veiksniai, lėmę ADAPT ir „Employment“ programų remtų projektų sėkmę. Tikėtina, kad panašūs veiksniai laiduos ir sėkmingą EQUAL įgyvendinimą.

4 lentelė. Naudinga ADAPT ir „Employment“ programų patirtis (1994–1999 metai)

Sukurtos vietos ar regioninės partnerystės, kurias sudaro įvairūs veikėjai, palengvinantys integravimąsi į darbo rinką ir darbo vietų kūrimą.

Plėtotas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant gerinti rezultatus ir skatinti novatoriškų veikimo būdų taikymą.

Vadovautasi aiškia ir suderinta strategija, padedančia spręsti esamas ir numatomas darbo rinkos ir mokymo problemas.

Nuolat stebėta, vertinta ir lyginta su standartais veikla ir rezultatai.

Gebėta įtraukti veiklos rezultatus į politiką ir praktiką (politinius sprendimus priimantys pareigūnai, bendrovės, socialiniai partneriai ir kiti), taikant veiksmingas sklaidos priemones bei metodus siekiant atitikties darbo rinkos ir politikos reikalavimams.

Šaltinis – Užimtumo ir socialinių reikalų generalinis direktoratas (toliau vadinama – Direktoratas), Bendrijų iniciatyvų skyrius.

Akivaizdu, kad galima pasimokyti iš ankstesnės patirties – tiek ankstesnio programavimo laikotarpio (1994–1999 metai), tiek 2000–2006 metų EQUAL įgyvendinimo 15 ES valstybių narių. Kitas svarbus informacijos šaltinis – EQUAL bendroji duomenų bazė (ECDB), kurioje sukaupta informacija apie visas ES finansuojamas vystymo bendrijas. Duomenų bazėje yra naudingų šiuo metu veikiančių bendrijų pavyzdžių ir duomenų apie EQUAL suinteresuotąsias organizacijas – viešojo, privataus ir savanoriško sektorių atstovus.

Naudingų dalykų galima rasti ir esamose Lietuvos socialinės partnerystės schemose, taip pat nacionalinėse programose, pvz., Nacionalinėje užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir pasirengimo narystei programose, pvz., PHARE ESS.

Toliau apžvelgiama nacionalinių ir pasirengimo narystei ES programų įgyvendinimo patirtis.

Lietuvoje veikia keletas partnerystės schemų, skirtų asmenų (ir socialinių grupių), neturinčių palankių sąlygų darbo rinkoje, problemoms spręsti. Visoje Lietuvos teritorijoje veikiančios 46 teritorinės darbo biržos dažnai prisiima pagrindines funkcijas arba bent jau dalyvauja įgyvendinant tokias partnerystės schemas. Visos teritorinės darbo biržos yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis organizacijomis bei institucijomis, taip pat nevalstybinėmis organizacijomis, sprendžiančiomis įvairių socialinių grupių, neturinčių palankių sąlygų darbo rinkoje, problemas (iš jų neįgaliųjų, vyresnių nei 55 metų asmenų, jaunimo, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų, tautinių mažumų atstovų, moterų), savivaldybėmis, įmonėmis ar įstaigomis, teikiančiomis socialines, profesinio mokymo ir švietimo paslaugas.

Šios institucinio pobūdžio partnerių bendrijos prisideda prie socialinės adaptacijos ir reabilitacijos (pvz., siunčia klientus specializuotiems paslaugų teikėjams, kurie atlieka tolesnius integravimo ar reintegravimo į darbo rinką veiksmus), tikslinių grupių darbumo ir prisitaikomumo didinimo (pvz., profesinis mokymas ir švietimas), įsidarbinimo užtikrinimo (pvz., subsidijuojamas įdarbinimas), informavimo, darbo rinkos tendencijų stebėjimo, papildomo vietinių užimtumo iniciatyvų finansavimo panaudojimo (pvz., savivaldybių finansuojamos užimtumo programos). Šios partnerių bendrijos rodo, kad Lietuvoje jau veikia naudingi socialinės partnerystės mechanizmai, kuriais galima remtis kuriant novatoriškas vystymo bendrijas pagal EQUAL.

Vertingos patirties įgyta ir įgyvendinant PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programą, kuri iš pradžių planuota tik trijuose tiksliniuose regionuose (PHARE ESS 2000), tačiau vėliau išsiplėtė visoje Lietuvoje. Šios programos finansuojami projektai (žmogiškųjų išteklių plėtros; profesinio mokymo priemonių, skirtų palankių sąlygų darbo rinkoje neturinčioms grupėms) dažnai buvo novatoriški ir sudarė naujas partnerystės struktūras, vienijančias įvairias anksčiau nebendradarbiavusias suinteresuotąsias organizacijas. Novatoriškumas iš tiesų buvo vienas iš formalių atrankos kriterijų, taikomų labai konkurencingos atrankos procedūros metu, nes paraiškų gauta kur kas daugiau nei tikėtasi.

Daugelis šių naujų partnerių bendrijų kreipėsi dėl finansavimo pagal PHARE ESS 2001, tikėdamosi, kad galės įgyvendinti naujas bendradarbiavimo priemones ir metodus, padėsiančius kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Vienas iš svarbiausių PHARE programos kuriamos pridėtinės vertės aspektų – mokomosios kelionės į kitas ES valstybės nares pasikeisti patirtimi, užmegzti naujų ryšių ir plėtoti partnerystę su panašiomis organizacijomis. Taigi tikėtina, kad EQUAL tarpvalstybinis matmuo labai prisidės prie pridėtinės vertės kūrimo.

PHARE ACCESS – pasirengimo narystei priemonė, skirta nevalstybinėms organizacijoms ir pasižyminti stipriu tarpvalstybiniu matmeniu, – gali būti laikoma svarbia pasirengimo EQUAL baze. Ji rėmė Lietuvos nevalstybines organizacijas, kurios rūpinasi marginalinių ir palankių sąlygų neturinčių grupių (mažumų, neįgaliųjų, gatvės vaikų, bedarbių, alkoholikų ir narkomanų mažuose miesteliuose ir kaimuose, kalinių ir ŽIV infekuotų asmenų) socialine integracija. Manoma, kad tarpvalstybinis matmuo ypač stiprina bendradarbiavimą tarp partnerių iš senųjų ES valstybių narių ir valstybių, kurios rengiasi tapti ES narėmis, padeda kurti novatoriškus darbo metodus.

Deja, daugelis PHARE projektų stokojo institucinio tęstinumo, todėl ribojo galimybes įtraukti naujus darbo metodus ir priemones į nacionalines programas.

EQUAL, siekianti išbandyti naujas ir novatoriškas priemones, įtraukti jas į nacionalinę užimtumo ir socialinės integracijos politiką, turėtų remtis iki šiol pasiekta nacionalinių programų ir pasirengimo narystei priemonių pažanga.

2.2. Esamos padėties įvertinimas ir SSGG analizė

2.2.1. Pastabos apie esamos padėties įvertinimą

Esamos padėties įvertinimas (2 skyrius) apima daugelį svarbiausių klausimų, kurie turėtų būti įtraukti į Bendrijų iniciatyvos programą. Tačiau kai ką galima tobulinti. Būtų naudinga įtraukti SSGG lentelę. Antra, nors pateikti partnerystės principu įgyvendinamų projektų, skirtų tam tikroms ar palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pavyzdžiai, reikėtų atskleisti projektų naudingą patirtį, pasiektus rezultatus ir poveikį. Be to, reikia užpildyti kai kurias duomenų spragas arba paaiškinti, kodėl duomenų nėra.

2.1 poskyryje pateikta bendroji informacija apie pagrindines Lietuvos užimtumo rinkos tendencijas (aktyvumą, nedarbą, lanksčios darbo tvarkos taikymą ir panašiai). Šią informaciją papildo lentelė, kurioje nurodomi Lietuvos ir ES skirtumai (2001 ir 2002 metų duomenys). Tačiau išvadų skyrių reikėtų perrašyti. Dabar pateikiamas Lietuvos darbo rinkos trūkumų sąrašas (žr. 9 ir 10 puslapius^[1]). Būtų geriau pateikti stiprybių ir silpnybių santrauką, t. y. SSGG lentelę, apibendrinančią esamą padėtį. Pvz., kalbant apie moteris darbo rinkoje, nurodomi tik trūkumai (mažai savarankiškai dirbančių moterų, retai taikomas darbas ne visą darbo laiką). Bet akivaizdu, kad yra ir teigiamų dalykų – didesnis už ES vidurkį moterų aktyvumas, mažesnis nei vyrų nedarbas. Kai kurie iš šių dalykų nurodyti dokumente „Bendras užimtumo politikos prioritetų įvertinimas“, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Direktoratu. Taigi SSGG lentelė pateiktų labiau suderintą vaizdą.

Trūkumų santraukos teiginiai (9–10 puslapiai) ne visada išplaukia iš pirmiau einančio teksto. Taigi yra pavojus, kad, nors ir įtikinami, kai kurie iš šių teiginių yra vertinamojo pobūdžio. 2.2.2 poskyryje trūkumų sąrašą reikia pagrįsti įrodymais; pavyzdys – teiginys „mažumų socialinė atskirtis“. Kokiais duomenimis jis pagrįstas.

2.2.2 poskyryje kai kurie dalykai kartojami. Tekstas 8 puslapyje kartoja 7 puslapio nuostatas apie švietimą ir jaunimą. Rašoma, kad darbo jėga Lietuvoje gana išsilavinusi, bet jaunimo kvalifikacija žemesnė nei vyresnio amžiaus asmenų. Vieną iš šių pastraipų reikėtų išbraukti.

2.3 skyriuje pateikta informacija kartu su analize apie nelygybę ir diskriminaciją Lietuvos darbo rinkoje. Šis skyrius apima visas svarbiausias tikslines grupes – neįgaliuosius, vyresnius nei 55 metų asmenis, jaunimą, tautines mažumas, prieglobsčio prašytojus ir kitus. Apskritai čia tinkamai atspindėtos opiausios problemos – kliūtys, su kuriomis darbo rinkoje susiduria kiekviena tikslinė grupė, integracijos ir reintegracijos į darbo rinką klausimai. Tačiau kai kuriais atvejais esamos padėties analizę būtų galima tobulinti pasinaudojant Lietuvos socialinės partnerystės projektų, remiamų pagal nacionalines ir ES programas ir skirtų palankių sąlygų neturinčioms ar socialiai atskirtoms grupėms, patirtimi. Nors pateikiama tinkamų pavyzdžių iš esamų ar ankstesnių iniciatyvų, tekstas daugiau aprašomojo pobūdžio, t. y. nurodomos dalyvaujančios organizacijos, bet neapžvelgiami iki šiol pasiekti rezultatai, poveikis ir naudinga patirtis.

Naudingą patirtį reikėtų labiau išryškinti. Derėtų nurodyti esamų socialinės partnerystės iniciatyvų, apimančių įvairias viešojo, privataus ir savanoriško sektorių suinteresuotąsias organizacijas, pavyzdžių, nes tai bus pagrindas steigti vystymo bendrijas. Pabrėžiant teigiamą patirtį, kartu reikėtų pateikti esamų socialinių partnerysčių problemas, kad vystymo bendrijos galėtų jų išvengti.

Esamos padėties aprašymas rodo, kad kai kuriais atvejais labai trūksta duomenų teiginiams pagrįsti. Tačiau reikia pažymėti, kad teritorinės darbo biržos, registruodamos bedarbius, nerenka asmens duomenų apie buvusį įkalinimą, narkotikų vartojimą, tautybę, religiją ar seksualinę orientaciją. Tai reikėtų nurodyti programoje ir pateikti visus duomenų stokos atvejus. Tolesniam programavimo darbui galėtų pasitarnauti specialios apklausos, kurios tais atvejais, kai turima labai mažai duomenų, padėtų nustatyti specifines palankių sąlygų neturinčių grupių problemas.

Toliau pateikiamos pastabos apie esamos padėties aprašymo 2.3 skyrių.

Skyriuje, kuriame aptariamos neįgaliųjų atskirties problemos, galėtų būti trumpai aprašyti savanoriškų ir bendruomenės organizacijų, ginančių neįgaliųjų interesus, tipai ir įgyvendinami partnerystės susitarimai. Apklausos duomenimis, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos apskritai organizuotos geriau už tas, kurios atstovauja kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Be nevyriausybinių ir skėtinių organizacijų, yra kelios įmonės (dažnai priklausančios susijusioms nevyriausybinėms organizacijoms), kuriose per 50 procentų darbuotojų – neįgalieji.

Be to, yra reabilitacijos, profesinio mokymo įstaigų, darbo centrų, sprendžiančių neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir remiančių jų integraciją į darbo rinką, tinklas. Jos jau seniai sudariusios partnerystės sutartis su teritorinėmis darbo biržomis, darbo rinkos mokymo institucijomis, savivaldybėmis ir kitomis. Teritorinės darbo biržos turi padalinius ar bent jau specialiai parengtus darbuotojus, dirbančius neįgaliųjų integracijos į darbo rinką srityje. Be to, neįgalieji traktuojami darbo rinkoje kitaip nei kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms priklausantys asmenys – pagal subsidijuojamo įdarbinimo programą apmokamas visas minimalusis darbo užmokestis neįgaliajam vienerius metus, o kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms priklausantiems asmenims šis laikotarpis perpus trumpesnis. Kai kuriose teritorinėse darbo biržose neįgalieji, kuriems taikomos subsidijuojamo įdarbinimo schemos, sudaro daugiau nei 12 procentų visų tokios schemos dalyvių. Šie dalykai turėtų atsispindėti aprašomojoje analizėje, siekiant tobulinti neįgaliųjų esamos padėties apžvalgą.

Kalbant apie priešpensinio amžiaus asmenis, reikėtų atidžiau pažvelgti į asmenų, kuriems daugiau kaip 55 metai, kompiuterinio raštingumo analizę. Atrodo, kad Lietuvoje yra reikiamų kursų naudojimosi informacijos ir komunikacijos technologijomis pagrindams ugdyti. Didesnė problema – vyresnių nei 55 metų asmenų motyvacija to mokytis ir kaina. Esamos padėties analizėje teigiama, kad 2002 metais priešpensinio amžiaus asmenys aktyviausiai dalyvavo vykdant viešųjų darbų programas. Pateikiamą dydį reikėtų patikrinti, nes jis, Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, ne 10 procentų, o tik 8 procentai. Be to, viešųjų darbų programos nebūtinai tinkamiausios pagyvenusiesiems, nes dažnai siūlo fizinį darbą lauke.

Diskriminavimas dėl amžiaus dažnai tampa kliūtimi vyresniems asmenims dalyvauti pokalbyje ar gauti darbą. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius 2002 metais nustatė ir išnagrinėjo 126 diskriminacinius darbo skelbimus, kurių pusė buvo susiję su diskriminacija dėl amžiaus, o pusė – su diskriminacija dėl lyties. Nors manoma, kad organizacijos, skirtos vyresniems nei 55 metų asmenims, galėtų būti tinkamos partnerės kuriant specialias užimtumo programas, iki šiol teritorinės darbo biržos bendradarbiavo su tokiomis organizacijomis daugiausia simboliškai arba iš viso nebendradarbiavo.

Lietuva – organizacijos „Europos Sąjunga senstančiai kartai“ (EURAG) narė (13 puslapis). Kokie pagrindiniai dalyvavimo šioje visos Europos organizacijoje tikslai, ar galima įgyti naudingos patirties, kurią galima būtų taikyti kuriant ir įgyvendinant EQUAL tarpvalstybinės partnerystės matmenį.

Kalbant apie jaunimą, reikėtų išplėsti konkrečių grupių, susiduriančių su problemomis darbo rinkoje, analizę. Našlaičiai ir kaimo jaunimas stokoja kvalifikacijos, darbo ir socialinių įgūdžių, tačiau pagrindinė problema – motyvacijos stoka, kurią dar didina neigiama socialinė aplinka. Tačiau daugelis kitų jaunimo grupių, nurodytų Bendrajame programavimo dokumente (toliau vadinama – BPD), nebūtinai neturi palankių sąlygų. Remiantis pokalbiu su Vilniaus teritorinės darbo biržos atstovais, jauni vyrai, atlikę karo tarnybą, ar besimokantis jaunimas nebuvo laikomi palankių sąlygų neturinčiomis grupėmis. Akivaizdu, kad jaunos šeimos ir nepilnamečiai tėvai susiduria su darbo rinkos prieinamumo problema, nors ir yra laisvų darbo vietų, pvz., siuvimo pramonėje ir mažmeniniame sektoriuje; darbo ne visą darbo laiką galimybės ribotos, trūksta lanksčių darbo organizavimo metodų.

Teritorinės darbo biržos yra įsteigusios specializuotus padalinius – jaunimo darbo centrus. Juose veikia koordinavimo tarybos, sudarytos iš pagrindinių suinteresuotųjų organizacijų atstovų. Sudarytos bendradarbiavimo sutartys su daugeliu jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. Darbo centrai aktyviai dalyvavo įgyvendinant pasirengimo narystei programas, remiančias žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Kalbant apie asmenis, grįžusius iš įkalinimo vietų, greta kalėjimų esančios teritorinės darbo biržos glaudžiai su jais bendradarbiauja – rūpinasi jų reabilitacija, informuoja juos apie galimybes įsidarbinti ir parengimą grįžti į darbo rinką. Su kaliniais pagal regionus dirba 6 teritorinės apskričių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, priklausančios Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybai. Panevėžio darbo rinkos konsultavimo ir mokymo tarnyba turi daugiausiai darbo su buvusiais kaliniais patirties, ypač su moterimis – kalinėmis ar buvusiomis kalinėmis. Panevėžio ir Kauno apskričių tarnybos yra parengusios ilgalaikes mokymo ir konsultavimo programas iš įkalinimo vietų sugrįžusiems asmenims, o kitos 4 tarnybos dirba su kaliniais nesistemingai, tik tam tikrais atvejais. Ilgalaikes bausmes atliekantys kaliniai – pažeidžiamiausi socialinės atskirties ir grįžimo į darbo rinką atlikus bausmę požiūriu, nes jų įgūdžiai ir kvalifikacija išėjus iš įkalinimo įstaigos būna pasenę. Be to, egzistuoja reikiamų socialinių įgūdžių formavimo, motyvacijos ir pasitikėjimo savimi grįžtant į darbo rinką problema. Kaip ir kitose Europos šalyse esama ir recidyvinio nusikalstamumo, būtinybės ištrūkti iš užburto rato problemų.

Kaip nurodyta situacijos analizėje, galimybės lavintis ir dirbti įkalinimo įstaigose vis dar labai ribotos. Tačiau reikia išsamesnės įmonių, galinčių įdarbinti kalinius, kurie dar atlieka ar jau atlikę bausmę, analizės. Akivaizdu, kad įdarbinimas labai svarbus buvusių nusikaltėlių reabilitacijai. Situacijos analizėje reikėtų patyrinėti ir partnerystės susitarimų tarp kalėjimų administracijos ir bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų galimybes. Be to, yra viena nevyriausybinė organizacija, sprendžianti kalinių ir iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų problemas, – Kalinių globos draugija.

Kalbant apie priklausomybę nuo narkotikų, pateikiamas aprašymas remiamų projektų, padedančių geriau suprasti narkomanijos Lietuvoje problemas, o nevyriausybinėms organizacijoms, sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams veiksmingiau atlikti narkomanijos prevenciją ir narkomanų reabilitaciją (16 puslapis). Tekste nurodyta, kad daugelis šių projektų pradėti įgyvendinti 2000 metais. Tačiau būtų pravartu pridėti šių projektų sukauptos naudingos patirties analizę. Joje būtų galima nurodyti ir iki šiol remiamų projektų poveikį.

Grįžus prie pateiktų duomenų apie mažumų grupių aktyvumą (16 puslapis), aiškiai matyti esant didesnio mažumų nedarbo ir įvairių mažumų grupių dalyvavimo darbo rinkoje skirtingumų problemą. Analizę reikėtų padaryti išsamesnę ir paaiškinti kai kuriuos duomenis. Pirmiausia, ar yra kitų priežasčių, dėl kurių mažumų dalyvavimas mažesnis nei lietuvių – pvz., ar galima dalyvavimo skirtumus sieti su amžiaus demografiniais duomenimis. Kur labiau susitelkusios mažumos – kaime ar mieste. Čia padėtų konteksto duomenys.

Antra, ar yra duomenų, kurie leistų manyti, kad įvairių mažumų grupių aktyvumo ir nedarbo skirtumus galėtų paaiškinti kiti veiksniai, ne tik kalbos problema ir patiriama diskriminacija darbo rinkoje. Pavyzdžiui, ar rusai nukenčia neproporcingai daugiau nei kitos senstančios darbo jėgos grupės dėl istorinių veiksnių, t. y. kvalifikuotos Rusijos darbo jėgos emigracijos į Lietuvą tarybiniais laikais. Ar lenkai neproporcingai susitelkę kaimo vietovėse, kur nedarbas didesnis, o pajamos mažesnės. Ar lenkų ir rusų mažumas veikiančios darbo rinkos tendencijos susijusios su skirtingais dinaminiais veiksniais. Kokie tie veiksniai.

Išankstinio vertinimo grupė surengė pokalbį su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento darbuotojais. Gauta informacija, atrodo, prieštarauja išvadai, kad tautinės mažumos yra darbo rinkoje diskriminuojama grupė. Politiniu lygmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina kovos su diskriminacija politiką ir jau veikia teisės aktai, skirti kovai su tam tikrų rūšių diskriminacija. Be to, parengti projektai teisės aktų dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijos išplėtimo siekiant panaikinti diskriminaciją visais kitais pagrindais (ir dėl tautybės). Tai leistų kontrolieriui stebėti lygių galimybių įgyvendinimą ir analizuoti skundus dėl kitų formų diskriminacijos, taip pat suteiktų patikimų duomenų, kurių dabar Lietuvoje trūksta.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas nurodė šiuos veiksnius, galinčius paaiškinti didesnį tautinių mažumų atstovų nedarbą:

tautinės mažumos susitelkusios Lietuvos regionuose, šiuo metu patiriančiuose ekonominių sunkumų (pvz., Šalčininkų rajonas ir Visagino miestas) ir nepatraukliuose privačiam verslui;

yra išsilavinimo skirtumų. Paskutinė gyventojų apklausa rodo, kad kai kurių tautybių (taip pat rusų ir lenkų) išsilavinimas žemesnis nei kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių atstovų. Lietuviai irgi nėra labiausiai išsilavinę Lietuvoje, tačiau geriau nei, pvz., rusai;

labai svarbus veiksnys – lietuvių kalbos mokėjimas, tačiau jis aktualus tik tam tikroms profesijoms, kur kalbą mokėti labai svarbu. Lietuvių kalbą prasčiau moka vyresni ne lietuvių tautybės žmonės, ypač rusai.

Romų bendruomenę Lietuvoje sudaro tik 2571 asmuo. Jų atskirties darbo rinkoje problemą išspręsti labai sunku, ir tai nurodyta vertinant esamą padėtį. Jau matyti teigiamas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programos poveikis. (Prašome atkreipti dėmesį, kad esamame programos projekte minėtos programos laikotarpis nurodytas klaidingai – 2002–2004 metai.) Ypač daug dėmesio skiriama jaunosios kartos išsilavinimui. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas glaudžiai bendradarbiauja su Romų bendruomenės centru ir kitomis romų nevyriausybinėmis organizacijomis (kurių yra 16), taip pat teritorinėmis darbo biržomis, siekdamas spręsti romų socialinės atskirties problemas ir didinti darbo prieinamumą. Tačiau dirbti sunku dėl uždaros romų bendruomenės, vaidmenų modelių ir bendruomenės lyderių nebuvimo joje – šie dalykai kitose ES valstybėse narėse ir valstybėse, kurios rengiasi stoti į ES, dažniausiai yra.

Tekstą apie mažumoms atstovaujančias nevyriausybines organizacijas reikėtų išplėsti. Kokį vaidmenį šios organizacijos galėtų suvaidinti programoje. Antra, neaiški galutinio teiginio – kad „Lietuvoje yra tik kelios skėtinės organizacijos“ – prasmė.

Kalbant apie prieglobsčio prašytojus (17–18 puslapiai), vieną iš privalomų EQUAL temų, esama padėtis aprašyta išsamiai. Tačiau neanalizuojama, kaip narystė ES galėtų veikti prieglobsčio suteikimo būklę Lietuvoje. Lietuvos siena netrukus taps ES išorės siena – kaip tai keistų prieglobsčio tendencijas ir migrantų srautus. Dabar daugelis pabėgėlių – iš Rusijos; ar ši padėtis pasikeis po įstojimo į ES. Ar Lietuva galėtų būti patraukli kitoms grupėms. Jeigu taip, kodėl.

Pateikta nebloga moterų darbo rinkoje padėties apžvalga, tačiau ketvirtąją pastraipą (19 puslapis) reikėtų tobulinti, nes esamas tekstas atrodo labiau kaip teiginys, nepagrįstas empiriniais duomenimis. Tolesnėje pastraipoje pateikiami duomenys apie požiūrį į moterų vaidmenį darbe, visuomenėje ir panašiai. Ją reikėtų perkelti aukščiau, kad pirmiau minėta ketvirtoji pastraipa neatrodytų nepagrįsta. Pagaliau, kalbant apie teiginį, kad moterų darbo užmokestis sudaro 81 procentą vyrų darbo užmokesčio, – kaip šis rodiklis skiriasi nuo ES vidurkio.

Galiausiai 2 skyrius apie darbo rinką galėtų būti papildytas nauju poskyriu – po 2.3 poskyrio, kuriame apibendrinamos šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos nacionalinės ir ES programos, skirtos palankių sąlygų neturinčių grupių problemoms spręsti, ir nurodomas jų indėlis, ypač lyčių lygybės ir lygių galimybių požiūriu (ir platesni socialinės atskirties klausimai). 2.2 ir 2.3 poskyriuose pateikiama programų pavyzdžių, tačiau būtų gerai pateikti pagrindinių programų santrauką, nurodyti jų įgyvendinimo tvarką ir sėkmingumo laipsnį. Pravartu būtų išryškinti jau veikiančius sėkmingus partnerystės mechanizmus, kurių pagrindu galėtų būti kuriamos EQUAL vystymo bendrijos.

2.2.2. Pastabos apie SSGG analizę

2.2 poskyryje pateiktos išvados, padarytos remiantis esamų darbo rinkos tendencijų Lietuvoje analize. Tačiau šiuo metu yra tik pagrindinių trūkumų santrauka. Reikėtų, kad santraukoje būtų išryškintos ir stiprybės. Centras pateiks savo pastabas apie pateiktą SSGG analizę galutiniame išankstinio vertinimo ataskaitos projekte. Kalbant apie jau nurodytus trūkumus, jie atrodo tinkamai atskleisti, tačiau vienu ar dviem atvejais, pvz., kai teigiama, kad tautinės mažumos patiria socialinę atskirtį, tai atrodo nepagrįsta jokiais duomenimis ar kitais empiriniais įrodymais.

Centras padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti SSGG analizę, remdamasis savo patirtimi, susijusia su EQUAL kitose Europos šalyse.

2.3. Prioritetinės temos ir veikla

2.3.1. Prioritetinės temos

Pagal EQUAL Lietuvoje bus remiamos trys temos – A tema „Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką“, G tema „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas“ ir I tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“. Šios temos atrinktos iš aštuonių galimų. Devintoji tema, susijusi su prieglobsčio prašytojais, buvo privaloma. Bendrijos iniciatyvos programoje pateikiamas strateginis temų pasirinkimo pagrindimas ir nurodoma (29 puslapis): Lietuvos prioritetų pasirinkimas pagrįstas nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje analize, nacionalinės ir ES užimtumo politikos prioritetų nustatymu ir konsultavimosi procedūromis [......], atsižvelgiant į pagrindinius strateginius užimtumo politikos dokumentus: Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001– 2004 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 (Žin., 2001, Nr. 40-1404), bendrąjį Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimą ir Lietuvos bendrąjį socialinės įtraukties memorandumą, taip pat Bendrojo programavimo dokumento nuostatas (BPD, 30.09.03).

Temos pasirinktos tinkamai ir atitinka platesnį nacionalinės ir Europos politikos kontekstą. Toliau pateikiama kiekvienos temos analizė.

A tema „Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką“ atitinka ir esamos padėties įvertinimą, kuriame pabrėžiami sunkumai, patiriami į darbo rinką bandančių grįžti moterų ir ilgalaikių bedarbių, ir platesnį politikos kontekstą. Pvz., Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje nurodytas poreikis šalinti dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Šiame dokumente akcentuojamas ir lygių galimybių darbo rinkoje visiems skatinimas, ypač poreikis šalinti patekimo į darbo rinką kliūtis.

G tema „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas“ atitinka nacionalinius užimtumo politikos tikslus. Bendrajame Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinime ir BPD 1 tikslo įvertinime akcentuojama, kad Lietuvoje lankstūs darbo organizavimo metodai taikomi kur kas rečiau nei kitose ES valstybėse, tai riboja kai kurių grupių, ypač vaikus auginančių moterų, dalyvavimą darbo rinkoje. Platesnis lanksčių darbo organizavimo formų taikymas padėtų derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, ypač moterims, kurių darbo ne visą darbo laiką rodiklis Lietuvoje daug mažesnis už ES vidurkį.

I tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“ – privalomoji, todėl nėra labai svarbu, ar ji atitinka nacionalinę politiką. Vis dėlto, kadangi po to, kai Lietuva įstos į ES, jos siena taps ES išorės siena, bus labai svarbu tinkamai spręsti prieglobsčio klausimus. Čia verta pabrėžti ES politikos svarbą – EK jau ėmėsi priemonių bendrai ES prieglobsčio politikai formuluoti. ES vadovai 1999 metų spalio mėnesį susitarė, kad reikėtų parengti bendrąsias taisykles ir principus, sudarančius bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, ir ši sistema rengiama. Pirmasis standartų ir priemonių rinkinys turėtų įsigalioti iki 2004 metų gegužės.

2.3.2. Pastabos apie prioritetus ir priemones

Kalbant apie G temą, nepaisant to, kad pabrėžta būtinybė skatinti Lietuvos darbdavius taikyti lanksčias darbo organizavimo formas ir taip padėti derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, taip pat reikėtų pabrėžti ir būtinybę plėsti ir tobulinti vaikų priežiūros paslaugas – priemonę, prisidedančią prie platesnio lanksčių darbo organizavimo formų taikymo. Vaikų priežiūra nurodyta kaip galima remiama veikla, bet reikėtų plačiau panagrinėti vaikų priežiūros vaidmenį suteikiant moterims, išėjusioms iš darbo rinkos auginti vaikų, daugiau galimybių sugrįžti į darbą.

Kalbant apie I temą, siūlomos priemonės prieglobsčio problemoms spręsti, švietimo, mokymo poreikio ir kiti klausimai deramai aptarti. Tačiau reikėtų nurodyti, kokį poveikį prieglobsčio klausimų sprendimui Lietuvoje gali turėti narystė ES. Antra, po to, kai Lietuva įstos į ES, jos siena taps ES išorės siena, ir tai reikėtų pažymėti.

2.3.3. Prioritetinių temų išorės atitiktis

Reikalauta, kad atliekant išankstinį vertinimą būtų išnagrinėtas išorės atitikties klausimas, t. y. kokiu laipsniu dvi siūlomos prioritetinės temos ir viena privalomoji tema atitinka nacionalinę bei ES politiką ir prioritetus. Taigi Centras įvertino siūlomus prioritetus pagal įvairius strateginius bei politinius dokumentus ir peržiūrėjo kitą turimą medžiagą apie EQUAL lygiagrečias nacionalines bei ES programas, pvz., 1 tikslo Europos socialinio fondo matmenį.

2.3.3.1. ES politikos kontekstas

Europos lygmeniu EQUAL akivaizdžiai svarbi Europos užimtumo strategija ir keturi jos ramsčiai (užimtumas, prisitaikomumas, lygios galimybės ir verslumas). Šios strategijos svarba pabrėžiama Bendrijos iniciatyvos programos 3.2 poskyryje, kalbant apie Europos užimtumo gaires ir strategijos horizontaliuosius tikslus, kuriais valstybės narės vadovaujasi rengdamos nacionalinius užimtumo veiksmų planus. 23 puslapyje paaiškinta, kokios temos, nurodytos Lietuvos nacionaliniame užimtumo veiksmų plane, veiks EQUAL įgyvendinimą: 1) prevenciniai veiksmai; 2) žmogiškųjų išteklių ir mokymosi visą gyvenimą plėtra; 3) darbo jėgos pasiūlos didinimas; 4) lyčių lygybė; 5) integracija į darbo rinką ir kova su diskriminacija.

Vertinant, kaip prioritetinės temos atitinka Europos užimtumo strategiją, galima teigti, kad A tema pirmiausia padės didinti socialinę atskirtį patiriančių grupių darbumą prevenciniais veiksmais, skirtais šalinti kliūtims dalyvauti darbo rinkoje ir mokymo, tobulinimosi, profesinio orientavimo ir konsultavimo karjeros klausimais veikloje. G tema padės didinti užimtumą ir skatins lygias galimybes. Kalbant apie užimtumą, perkvalifikavimo veikla padės asmenims, laikinai pasitraukusiems iš darbo rinkos (pvz., auginti vaikų), vėl grįžti į ją ir susirasti naujų darbo galimybių. Naujų sprendimų, susijusių su vaikų priežiūra, paieškos turėtų didinti lygias galimybes moterims. Lanksčių darbo organizavimo formų skatinimas padės daugiau moterų, faktiškai atskirtų nuo darbo rinkos, susirasti darbą.

2.3.3.2. Nacionalinės politikos kontekstas

Su EQUAL susiję nacionaliniai dokumentai apima bendrąjį užimtumo politikos prioritetų įvertinimą (2002 metų vasaris), kurį parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir EK Užimtumo ir socialinių reikalų generalinis direktoratas. Šio dokumento nuostatų įgyvendinimas buvo kontroliuojamas, ir tai neabejotinai svarbus dokumentas. Jame pateiktas išsamus esamos padėties įvertinimas, iš esmės atitinkantis BPD nurodytas darbo rinkos tendencijas. Politikos lygmeniu jis kaip ir Europos užimtumo strategija itin pabrėžia lanksčios darbo rinkos ir darbo vietų kūrimo svarbą.

Šiuo požiūriu svarbi ir Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kurios tikslas – labai sumažinti nedarbą (ypač ilgalaikį) Lietuvoje ir gerokai padidinti įgyvendinant aktyviąsias darbo rinkos priemones dalyvaujančių bedarbių. Abiejuose dokumentuose pripažįstama, kad norint sėkmingai didinti dalyvavimą, mažinti ilgalaikį nedarbą ir kita būtina skatinti palankių sąlygų neturinčias socialines grupes ar su itin didelėmis patekimo į darbo rinką kliūtimis susiduriančias grupes vėl grįžti į darbo rinką. Darbo jėgos pasiūlos didinimas, nurodytas nacionaliniame užimtumo veiksmų plane ir įvardytas svarbiu EQUAL veiksniu, ypač aktualus Lietuvai, kurioje mažėja aktyvumas, o gyventojai sensta. Abi strategijos ir jų svarba apibūdinti BPD 3.2 ir 3.3 poskyriuose.

Bendrasis įtraukties memorandumas – Komisijos iniciatyva, kurioje dalyvauja Lietuva. Ji svarbi EQUAL, kadangi jos pagrindiniai tikslai yra kovoti su skurdu ir mažinti socialinę atskirtį. Labai ryški orientacija į užimtumą – priemonę socialinei įtraukčiai didinti – ir socialinio dialogo bei partnerystės vaidmenį inicijuojant pokyčius. Šis memorandumas tinkamai apibūdintas dokumente kaip svarbus EQUAL įgyvendinimui.

Aptariant G temą, pateikta naudinga nuoroda į svarbų nacionalinį dokumentą – Bendrąjį nacionalinį įtraukties memorandumą, kuris apima šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemones. Be to, pateiktos nuorodos į ADAPT ir „Employment“ programas, veikusias 1994–1999 metais ir apėmusias šias problemas. Aptariant I temą, galėtų būti nuoroda į būsimą ES bendrąją prieglobsčio sistemą ir faktą, kad po to, kai Lietuva įstos į ES, jos siena taps ES išorės siena.

2.3.3.3. Ryšiai ir sinergetika su vidaus ir ES finansuojamomis programomis

Svarbu kuo labiau išryškinti galimą EQUAL sąsają su kitomis ES finansuojamomis ar nacionalinėmis programomis, kurių tikslai panašūs ar iš dalies sutampa. Nors EQUAL veikimo būdas unikalus, kadangi tai tarsi inovacijų bandymų laukas, kitų programų tikslai ar tikslinės grupės gali būti panašūs.

Naudos gavėjai pagal Europos socialinio fondo 1 tikslo programą (kaip ir pagal EQUAL) – palankių sąlygų neturinčios ir socialinę atskirtį patiriančios grupės. Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto 3 priemonė skirta šiems asmenims: moterims, neįgaliesiems, buvusiems kaliniams, vyresniems nei 55 metų asmenims ir jaunimui iki 25 metų. Pagal šią priemonę bus teikiamos praktinio mokymo galimybės, siekiant didinti tikimybę įsidarbinti. Be to, bus teikiamos konsultacijos ir parama asmenims, norintiems įkurti savo verslą. Nors pagal EQUAL įkurtos vystymo bendrijos sudarys inovacinį institucinį pagrindą spręsti nepalankias sąlygas turinčių asmenų problemas, susijusias su darbu, tačiau būtų pagrįsta siekti, kad vystymo bendrijos skatintų tikslines grupes kuo labiau pasinaudoti galimybe gauti finansavimą pagal Europos socialinio fondo 1 tikslą.

2.3.3.4. Išvados apie išorės atitiktį

BPD, teminių prioritetų pasirinkimas, nacionalinis ir platesnis ES kontekstas susieti naudingomis nuorodomis ir ryšiais. Darbo rinkos prieigos klausimai ir poreikis skatinti lanksčias darbo organizavimo formas (ypač siekiant didinti moterų darbo galimybes) keliuose nacionaliniuose strateginiuose bei politikos dokumentuose nurodyti kaip pagrindinė Lietuvos problema.

Nors pateiktos nuorodos į išorės politikos kontekstą, tačiau tai galėtų būti aiškiau pagrįsta, pvz., tokia fraze: „X vidaus programa yra labai svarbi EQUAL dėl .... X, Y, Z priežasčių.“

2.4. Siūlomas finansavimo paskirstymas

2.4.1. Finansavimo paskirstymas pagal temas

Finansavimo paskirstymas pagal temas pateiktas 4.3 poskyryje. A temai (darbo rinkos prieinamumas) numatoma skirti 69 procentus, G temai (šeimos ir darbo derinimas) – 20 procentų, I temai (prieglobstis) – 3 procentus.

Tarp A ir G temų tikslų glaudus ryšys, kitaip tariant, lankstesnių darbo organizavimo formų plėtojimas, pvz., darbas ne visą darbo laiką ir pagalbos paslaugų (pvz., vaikų priežiūros) teikimas (G tema) leistų pasiekti daugelį A temos tikslų – palengvinti patekimą į darbo rinką toms grupėms, kurios dėl įvairių priežasčių čia patiria sunkumų.

Būtų galima teigti, kad išteklių paskirstymas A ir G prioritetams galėtų būti labiau subalansuotas, kadangi jie vienas nuo kito priklausomi. Be to, neaišku, kodėl tiek mažai išteklių skirta prieglobsčio prioritetui – tik 3 procentai, nes kai Lietuvos siena taps ES išorės siena, padėtis prieglobsčio požiūriu gali pasikeisti. Svarbiausia, kad tekste nepagrįstas išteklių paskirstymas. Būtų pravartu pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę šiuo klausimu.

Dar viena pastaba dėl bendro EQUAL teikiamo finansavimo paskirstymo. Bendras visoms Bendrijų iniciatyvoms klausimas – kaip užtikrinti, kad gana kuklaus biudžeto lėšos nebūtų paskirstytos temoms ir tikslinėms grupėms pernelyg mažomis sumomis. Šiame skyriuje šį klausimą reikėtų išanalizuoti pabrėžiant, kaip svarbu kuo glaudžiau visa tai susieti su pagrindinėmis Europos socialinio fondo priemonėmis, siekiant spręsti socialinės atskirties klausimą ir pašalinti patekimo į darbo rinką kliūtis palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Analizė galėtų būti labai trumpa ir atkreipti skaitytojo dėmesį į ryšį su 1 tikslo programa (27 ir 28 puslapiai).

2.4.2. Finansavimo paskirstymas pagal veiklos rūšis

Pagal EQUAL programą bus remiamos keturios veiklos rūšys. Veiklos rūšių sąrašas ir tam tikrai veiklai numatomi skirti ištekliai nurodyti 5 lentelėje:

5 lentelė. Siūlomas finansavimo paskirstymas

Veiklos aprašymas	Lėšų dalis, procentais
1 veikla. Vystymo bendrijų steigimas ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo pradžia	5
2 veikla. Vystymo bendrijų darbo programų įgyvendinimas	70
3 veikla. Teminiai tinklai, pažangios praktikos sklaida ir poveikis nacionalinei politikai	17
4 veikla. Techninė pagalba 1, 2 ir 3 veiklai	8

Remiantis kitur sukaupta patirtimi, siūlomas išteklių paskirstymas apskritai atrodo tinkamas. Tačiau techninei pagalbai skirta lėšų dalis atrodo didesnė nei įprasta BPD – 8 procentai vietoj 5 procentų. Mūsų supratimu, toks sprendimas priimtas todėl, kad būtų skirta pakankamai išteklių organizuoti daug EQUAL skatinančių seminarų Lietuvoje. Nors EQUAL reikia skatinti kuo plačiau, yra rizika, kad bus gauta per daug paraiškų kurti vystymo bendrijas.

Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo įgyvendinta PHARE ESS 2000 programa parodė, kad potencialių vystymo bendrijų pareiškėjų yra daug ir esant ribotiems ištekliams kyla pavojus, kad bus daug nepriimtų paraiškų. Tai gali sukelti didelį nusivylimą tų pareiškėjų, kurie tikėsis, kad jų paraiškos bus priimtos. Minėtos programos įgyvendinimo patirtis rodo, kad Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas turėtų atlikti tam tikrą darbą su pareiškėjais – aiškinti, kaip išvengti klaidų paraiškose ir taip padidinti tikimybę, kad paraiška bus priimta.

5.2 poskyryje pateiktame vystymo bendrijų steigimo ir partnerystės tarpvalstybinio matmens aprašyme (37–38 puslapiai) yra informacijos apie vystymo bendrijų ir tarpvalstybinės partnerystės struktūrą bei steigimo reikalavimus, tačiau ji pernelyg apibendrinta. Šį skyrių derėtų labiau pritaikyti Lietuvai ir nurodyti, kokio tipo valstybinės, privačios ir savanoriškos organizacijos galėtų dalyvauti vystymo bendrijų veikloje (pvz., darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, įkalinimo įstaigos, jaunimo organizacijos, neįgaliesiems ar mažumoms atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir kita). Be to, būtų galima nurodyti potencialius dalyvius – privataus sektoriaus atstovus. Dabar šis BPD matmuo turi labai mažai vietos bruožų.

2.5. Kiekybinė tikslų išraiška (numatomo poveikio įvertinimas)

Ankstesnėje BPD versijoje pateikta prognozių, kiek galėtų būti remiamų vystymo bendrijų. Planuota, kad jų galėtų būti įkurta apie 30, iš kurių 70 procentų suformuotos pagal teritorinį principą ir 30 procentų – pagal sektoriaus principą. Neaišku, kuo pagrįstas toks skaičiavimas. Šiaip ar taip, prognozuoti būsimą vystymo bendrijų skaičių nelengva.

Vienas iš būdų, kaip nustatyti tikėtiną vystymo bendrijų skaičių pagal EQUAL, – vadovautis iki šiol sukaupta PHARE ESS 2000 patirtimi, t. y., kiek gauta projekto paraiškų ir patvirtinta projektų (gauta per 200 paraiškų ir patvirtinti 39 projektai). Kadangi išteklių padaugėjo, galima tikėtis, kad pagal EQUAL bus remiama daug daugiau projektų nei pagal PHARE ESS 2000. Šimtas vystymo bendrijų neatrodo neįmanomas dalykas, ypač kai, Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo nuomone, tie, kieno paraiškos nepriimtos, gali bandyti teikti naujas, pataisytas pagal EQUAL paraiškas. Centras, atlikdamas užduotį, pokalbiuose patikrins, ar ši prielaida tikėtina.

Numatoma, kad rodikliai bus pateikti programos priede, todėl šiuo etapu rodiklių tinkamumo ir siūlomos stebėsenos sistemos negalima įvertinti. Neturint visų duomenų apie rodiklius, negalima kiekybiškai išreikšti ir tikslų. Kartu su savo partneriais ekspertais Centras padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išrinkti tinkamus rodiklius.

2.6. Programos įgyvendinimo tvarka

2.6.1. Siūloma įgyvendinimo tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 metų rugsėjį priėmė nutarimą, nustatantį struktūrinių fondų paramos programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės administracinę tvarką. Nutarimu patvirtinti kiekvienos įgyvendinant EQUAL dalyvaujančios institucijos uždaviniai, pareigos ir administracinės procedūros. Rugsėjo 30 d. BPD versijoje išdėstyta programos įgyvendinimo struktūra.

EQUAL valdančioji institucija 2004–2006 metų laikotarpiui – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Valdančioji institucija bus atsakinga už funkcijų, išdėstytų 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, atlikimą. Šios funkcijos išsamiai pateiktos BPD 41 puslapyje, kaip ir Europos socialinio fondo atveju mokėjimo institucija bus Finansų ministerija.

Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas bus EQUAL Lietuvoje įgyvendinančioji institucija. Agentūra įvertins paraiškas ir pateiks projektų pasiūlymus Projektų atrankos komitetui. Be to, ji sudarys sutartis, kontroliuos ir tvirtins mokėjimus, organizuos visuomenės informavimo kampanijas, prisidės prie rezultatų sklaidos suinteresuotosioms organizacijoms.

Projektų atrankos komitetas bus sudarytas partnerystės principu projektų paraiškoms vertinti pagal Priežiūros komiteto nustatytus kriterijus. Iš teksto nevisiškai aišku, kokie asmenys ar įstaigos galėtų dalyvauti komiteto veikloje ir kokie jiems keliami reikalavimai. Reikėtų nurodyti, kokio tipo institucijos galėtų dalyvauti – galbūt tokios kaip Lietuvos darbo birža, kuri galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį.

Priežiūros komitetas nustatys vystymo bendrijų paraiškų atrankos kriterijus, kurie bus glaudžiai susiję su Europos užimtumo strategija ir Lietuvos nacionaliniu užimtumo veiksmų planu.

Visose Lietuvos teritorinėse darbo biržose bus paskirti konsultantai, teiksiantys informaciją ir patarimus EQUAL projektų pareiškėjams ir padėsiantys kurti projektų idėjas pagal vietos ir regioninius poreikius. Lietuvos darbo birža jau rekomendavo įsteigti Europos socialinio fondo konsultanto pareigybę visose 46 teritorinėse darbo biržose.

Teritorinės darbo biržos jau įeina į įvairias vystymo bendrijų struktūras ir instituciškai gana pajėgios atlikti daugelyje jų vadovaujantį vaidmenį. Reikėtų atsižvelgti į galimą interesų konfliktą tuo atveju, jeigu šios biržos būtų vienintelės konsultacijų ir informacijos teikėjos konkuruojančioms vystymo bendrijoms per konkurso procedūras.

Viena iš susijusių problemų yra ta, kad nors teritorinės darbo biržos gerai išmano su pavieniais asmenimis susijusius klausimus, jų žinios apie kai kurias kitas EQUAL tikslines grupes ne tokios išsamios, pvz., apie mažumoms atstovaujančias nevyriausybines organizacijas, bendruomenės (savanoriškas) grupes, dirbančias su palankių sąlygų neturinčiais asmenimis ar bendruomenėmis. Pagaliau vargu ar jos gerai išmanys kitus su EQUAL susijusius klausimus, pvz., lyčių lygybės, lygių galimybių, seksualinės orientacijos. Neaišku, kas skleis informaciją apie paramos šioms tikslinėms grupėms galimybes. Būtų galima paskirti bendruomenės darbuotojus dirbti tiesiogiai su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenių grupėmis ir savanoriais. Šių darbuotojų veiklą būtų galima finansuoti tiesiai iš techninės pagalbos biudžeto.

Techninę pagalbą teiks įgyvendinančioji institucija – Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas. Tai apims kompiuterizuotą stebėseną, valdymo informaciją, audito ir vertinimo sistemas. Be to, atlikdamas ir techninės pagalbos funkciją, fondas įdiegs paramos teikimo EQUAL dalyviams mechanizmus, pvz., vystymo bendrijų steigimas, patarimai, nurodymai ir parama.

Galiausiai už EQUAL tinklų kūrimą, sklaidą ir pagrindinius matmenis bus atsakinga Finansų ministerija – valdančioji institucija.

2.6.2. Pastabos apie siūlomą įgyvendinimo tvarką

Apskritai siūloma įgyvendinimo tvarka atrodo patikima. Tačiau kai kuriais atvejais būtina ją patikslinti. Pvz., neaišku, ar teritorinių darbo biržų konsultantai, padedantys rengti projektų paraiškas, bus finansuojami iš EQUAL techninės pagalbos lėšų, ar pačių biržų.

Be to, nors teritorinės darbo biržos neabejotinai palaiko ryšius su bedarbiais (vyresniais nei 55 metų asmenimis, jaunais bedarbiais, ilgalaikiais bedarbiais ir kitais) ir išmano jų poreikius, jų ryšiai su kitais galimais EQUAL naudos gavėjais – netradicinės seksualinės orientacijos, tautinių mažumų atstovais – ne tokie glaudūs, o žinios apie jų problemas ne tokios geros. Neaišku, kaip šios tikslinės grupės bus surastos per konsultantų tinklą, ar numatyta, kaip jas surasti ir užtikrinti jų dalyvavimą EQUAL per vystymo bendrijas.

2.6.3. Kiti svarbūs klausimai, susiję su įgyvendinimo tvarka

EQUAL galėtų remtis esamais viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo įgyvendinant Lietuvos nacionalines ir pasirengimo narystei programas pavyzdžiais. Pvz., Vietos užimtumo iniciatyvų programa (nacionalinė užimtumo schema, skirta teritorijoms, kuriose didelis užimtumas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės schema, skirta garantuoti darbą asmenims iš palankių sąlygų neturinčių grupių (iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims, neįgaliesiems ir jauniems bedarbiams) ir apimanti teritorinių darbo biržų bendradarbiavimą su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Ar įgyvendinant EQUAL galima pasinaudoti teritorinių darbo biržų ryšiais su darbdaviais patirtimi.

Be to, reikėtų pamąstyti, kaip viešasis sektorius galėtų skatinti privataus sektoriaus subjektų dalyvavimą įgyvendinant programą ir tęstinę paramą jiems. 15 ES valstybių narių patirtis įgyvendinant pagrindines Europos socialinio fondo ir Bendrijų iniciatyvos programas, tokias kaip EQUAL, leidžia numatyti, kad gali būti privataus sektoriaus įtraukimo problemų. Antra, privataus sektoriaus interesas gali silpnėti įgyvendinant programą.

Kad EQUAL būtų efektyvi, privatus sektorius turi svariai prisidėti prie jos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelyje nacionalinių ir Europos strateginių dokumentų naujų įdarbinimo galimybių kūrimas palankių sąlygų neturinčių socialinių grupių atstovams ir kitiems asmenims, susiduriantiems su kliūtimis dalyvauti darbo rinkoje, įvardytas kaip geriausia priemonė socialinei įtraukčiai skatinti. Taigi svarbu bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir užtikrinti tinkamas galimybes mokytis ir dirbti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų pradėti formuoti įtikinamus argumentus dėl privataus sektoriaus įtraukimo į EQUAL. Būtų galima iškelti veikla pagrįstų ir socialinio teisingumo argumentų derinį (pvz., parengti situacijos analizę) – nurodyti, kodėl įmonės turėtų dalyvauti vystymo bendrijų veikloje, skatindamos kitas įmones sekti jų pavyzdžiu. To nebūtina įtraukti į BPD dokumentaciją, bet tai prisidėtų prie EQUAL įgyvendinimo. Pvz., įmonės tikrai suinteresuotos didinti vyresnių nei 55 metų asmenų užimtumą, nes kaip ir senosios ES valstybės narės Lietuva susiduria su gyventojų senėjimo problema, o (kvalifikuotos) darbo jėgos pasiūla ribota. Ši problema turėtų būti išsamiau nagrinėjama programos priede.

Nors jau sukaupta tam tikra privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo įdarbinant palankių sąlygų grupių atstovus patirtis (pvz., Lietuvos nacionalinė bedarbių rėmimo programa), yra pavojus, kad dalyvaujančios įmonės pagal šią schemą mėgins gauti pigios darbo jėgos, jeigu darbo vietos bus subsidijuojamos. Viešąją politiką formuojančios institucijos, tokios kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, turi užtikrinti, kad darbdaviai suvoktų – schemos yra priemonė, laiduojanti konkurencinį pranašumą, o ne prievolė, neduodanti verslui apčiuopiamos naudos.

3. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

3.1. Išvados ir rekomendacijos

3.1.1. Išvados

Vidaus atitiktis. Apskritai BPD demonstruoja pakankamą vidaus atitiktį tam tikroms kryžminėms nuorodoms tarp skyrių, ypač 2 skyriaus (esamos padėties įvertinimas), 3 skyriaus (ES ir nacionalinės politikos kontekstas) ir 4 skyriaus (prioritetinės temos). Tačiau temų pasirinkimas galėtų būti labiau pagrįstas. Nors paaiškintas konsultacijų procesas, po kurio atrinktos temos, esamos padėties įvertinimas galėtų būti glaudžiau susijęs su nustatytomis problemomis.

Trys pasiūlytos temos (iš kurių viena – prieglobsčio prašytojai – privaloma) atrodo strategiškai svarbios pagal BPD apibūdintą nacionalinės politikos kontekstą. Tačiau yra ir kitų prioritetinių temų (pvz., H tema „Atotrūkio tarp lyčių mažinimas ir parama darbų segregacijos panaikinimui“, E tema „Mokymosi visą gyvenimą skatinimas ir įtraukiančiojo darbo praktika“, F tema „Parama įmonių ir darbuotojų prisitaikymui prie struktūrinių ekonomikos pokyčių“), kurios būtų labai aktualios atsižvelgiant į esamos padėties aprašyme nurodytus poreikius. Taigi būtų pravartu pateikti trumpą paaiškinimą, kodėl pagrindinės suinteresuotosios organizacijos laikė A ir G temas labiau prioritetinėmis už kitas – dabar tiesiog konstatuota, kad suinteresuotosios organizacijos laikė šias temas svarbiomis, ir nepaaiškinta, kodėl. Tikimės, kad šie klausimai išsamiai apsvarstyti per konsultacijų procesą, todėl strateginį pagrindimą reikėtų labiau išryškinti.

Išorės atitiktis. BPD, teminių prioritetų pasirinkimas, nacionalinis ir platesnis ES politikos kontekstas susieti naudingomis nuorodomis ir ryšiais. Darbo rinkos prieigos klausimai ir būtinybė skatinti lanksčių darbo organizavimo formų taikymą (ypač didinant moterų įsidarbinimo galimybes) įvairiuose nacionaliniuose politikos ir strategijos dokumentuose įvardyti kaip pagrindinė Lietuvos problema.

Nors pateiktos nuorodos į išorės politikos kontekstą, tačiau tai galėtų būti aiškiau pagrįsta, pvz., tokia fraze: „X vidaus programa yra labai svarbi EQUAL dėl .... X, Y, Z priežasčių.“

Esamos padėties įvertinimas. Reikėtų tobulinti esamos padėties įvertinimo analizę, ypač pagrindžiančius duomenis. Įvertinime pateikta naudingos informacijos, tačiau galėtų būti išsamiau aptartos nacionalinės ir pasirengimo narystei programos, skirtos tam tikroms socialinėms grupėms, šių programų įgyvendinimo patirtis, pasiekti rezultatai ar poveikis. Apie tai užsimenama, tačiau reikėtų išsamesnio paaiškinimo.

2.2 poskyryje nurodytos bendrosios darbo rinkos tendencijos, o 2.3 poskyryje kalbama konkrečiai apie nelygybę ir diskriminaciją darbe, nagrinėjama įvairių palankių sąlygų neturinčių grupių – EQUAL tikslinių grupių – padėtis. Jeigu duomenų ar nuomonės tyrimų rezultatų nėra, tai reikėtų pažymėti. Turimų esamos padėties duomenų apie tikslines grupes spragų nustatymas bus svarbus pirmas žingsnis siekiant suprasti, kokių papildomų tyrimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reikės ateityje.

Politikos kontekstas. Šis skyrius, skirtas ES ir nacionalinės politikos kontekstui, labai išsamus ir pateikia naudingą apžvalgą, kaip EQUAL atrodys platesnės politikos struktūros salygomis. Nagrinėjamas ir Europos socialinio fondo 1 tikslo programos vaidmuo. Tačiau tekstą apie 1 tikslo plėtros strategijos viziją reikėtų išbraukti, nes jis EQUAL visiškai neaktualus. Šis skyrius šiek tiek per ilgas, palyginti su kitais skyriais.

Finansavimo paskirstymas. 4.3 skyriuje pateikiamas išteklių paskirstymas trims prioritetinėms temoms, tačiau nėra jo strateginio pagrindimo. Labai svarbu pagrįsti išteklių paskirstymą prioritetams ir sukoncentravimą A temai (darbo rinkos prieinamumo didinimas), kad pagrindinėms suinteresuotosioms organizacijoms ir Komisijai būtų visiškai aiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginis mąstymas šiuo klausimu. Nors politikos struktūros pagrindimas jau pateiktas 4 skyriuje, reikia pagrįsti ir išteklių paskirstymą.

EQUAL veikla

Kaip ir kitų EQUAL programų atveju, bus finansuojama 4 rūšių veikla – vystymo bendrijų ir tarpvalstybinės partnerystės kūrimas; vystymo bendrijų darbo programų įgyvendinimas; teminių tinklų kūrimas, teigiamos patirties sklaida ir kita; techninė pagalba. Kiekviena veikla apibūdinta išsamiau ir pateiktos rekomendacijos, ką turėtų apimti vystymo bendrija ir tarpvalstybinė partnerystė. Siekiant glaustumo, dalį teksto apie Komisijos nustatytas partnerystės sutarčių taisykles derėtų perkelti į programos priedą, o ne į BPD.

Siūlomas linijinis veiklos rūšių įgyvendinimo būdas. Remiantis kitur sukaupta patirtimi, siūlomas išteklių paskirstymas apskritai atrodo tinkamas. Tačiau techninei pagalbai skirta lėšų dalis atrodo didesnė nei įprasta – 8, o ne 5 procentai. Suprantama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija norėjo skirti lėšų informuotumo didinimo seminarams visoje Lietuvoje – tai atrodo visiškai pagrįsta, nes potencialios suinteresuotosios organizacijos gali labai nedaug išmanyti apie EQUAL. Tačiau, kaip jau minėta, svarbu nepersistengti skatinant EQUAL, kadangi ištekliai riboti ir gali būti daug nusivylusių pareiškėjų kaip PHARE ESS 2000 atveju.

Įgyvendinimo tvarka

Siūloma įgyvendinimo tvarka atrodo patikima. Tačiau kai ką būtina patikslinti. Pvz., neaišku, ar teritorinių darbo biržų konsultantai, padedantys rengti projektų paraiškas, bus finansuojami iš EQUAL techninės pagalbos lėšų, ar pačių biržų. Be to, neaišku, kokios organizacijos ir asmenys gali būti pakviesti dalyvauti Projektų atrankos komiteto (ir Priežiūros komiteto) veikloje. Būtų gerai pateikti kokių nors pirminių pasiūlymų, nes dabar tik konstatuojama, kad komitetai bus sudaromi partnerystės principu.

Be to, nors teritorinės darbo biržos neabejotinai palaiko ryšius su bedarbiais (vyresniais nei 55 metų asmenimis, jaunais bedarbiais, ilgalaikiais bedarbiais ir kitais) ir išmano jų poreikius, jų ryšiai su kitais galimais EQUAL naudos gavėjais – pensininkais, netradicinės seksualinės orientacijos, tautinių mažumų atstovais – ne tokie glaudūs, o žinios apie jų problemas ne tokios geros. Neaišku, kaip šios tikslinės grupės bus surastos per konsultantų tinklą, ar numatyta, kaip jas surasti ir užtikrinti jų dalyvavimą EQUAL per vystymo bendrijas.

Tikslų kiekybinė išraiška

Kadangi išankstinis vertinimas užsakytas neseniai, rodikliai dar turi būti parengti (turėtų būti nurodyti programos priede), Centras šiuo etapu negali atlikti tikslų kiekybinio įvertinimo. Tačiau šis klausimas bus nagrinėjamas vėlesniame užduoties vykdymo laikotarpio etape.

Vertinimo ir stebėsenos tvarka

Kol kas sunku daryti išvadas dėl vertinimo ir stebėsenos tvarkos. Centras surengs papildomas diskusijas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertinimo ir stebėsenos tvarkos rengimo klausimais, be to, sieks sužinoti, ar stebėsenos duomenų bazę, šiuo metu kuriamą 1 tikslo programai, būtų galima panaudoti ir Bendrijų iniciatyvų programoms. Pirmasis žingsnis – išnagrinėti siūlomus programos priedo rodiklius ir pateikti pastabas dėl jų tinkamumo. Antras žingsnis – pagalba rengiant bendrąją stebėsenos struktūrą.

3.1.2. Rekomendacijos

Esamos padėties įvertinimas

Jeigu yra papildomų duomenų įvertinimo teiginiams pagrįsti (kurie dažnai atrodo nepagrįsti empiriniais duomenimis), juos reikėtų pridėti. Jeigu patikimų duomenų ar nuomonių tyrimų rezultatų teiginiams pagrįsti nėra, tai reikėtų nurodyti.

Esamos padėties analizėje reikėtų nurodyti svarbiausią naudingą ankstesnę patirtį. Jau pateikta Lietuvoje esančių socialinės partnerystės iniciatyvų (apimančių viešąjį, privatų ir savanorių sektorių) pavyzdžių, tačiau reikėtų pridėti jų ligšiolinio efektyvumo, projektų rezultatų ir poveikio analizę. Po 2.3 poskyrio būtų galima įterpti papildomą skyrelį, kuriame būtų išryškinti sėkmingos partnerystės mechanizmai, galintys pasitarnauti kuriant vystymo bendrijas.

SSGG analizė

Mūsų požiūriu, būtų naudinga SSGG analizės lentelę įdėti į 2.2.3 poskyrį, kuriame dabar pateikiami tik Lietuvos darbo rinkos trūkumai.

(Centras parengė pirminiais įrodymais pagrįstą SSGG analizės projektą kaip atsparos tašką Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir įrodymais pagrįstą SSGG, kur išryškinamos skirtingos socialinės grupės naudos gavėjos pagal EQUAL programą. Tai pateikta A priede. Centras padės rengti SSGG analizę, skirtą įtraukti į pagrindinį BPD.)

Finansavimo paskirstymas

Šiame skyriuje nepagrįstas išteklių paskirstymas. Į BPD būtų naudinga įtraukti tekstą, atspindintį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę apie išteklių paskirstymą temoms.

Kiekybinis tikslų įvertinimas

Kad Centras galėtų bandyti kiekybiškai išreikšti tikėtinus rezultatus, būtina suformuluoti rodiklius. Reikia atsiminti, kad dėl EQUAL specifikos daugelis rezultatų gali būti nematerialūs ir juos bus galima įvertinti tik kokybiškai.

Įgyvendinimo tvarka

Centras rekomenduoja panagrinėti šiuos klausimus:

1) kaip bus finansuojama teritorinių darbo biržų konsultantų, padėsiančių pareiškėjams rengti EQUAL paraiškas, veikla, – techninės pagalbos lėšomis ar tiesiogiai biržų lėšomis;

2) kokių tipų organizacijos ar kokie pavieniai asmenys turėtų dalyvauti Projektų atrankos komiteto (ir Priežiūros komiteto) veikloje;

3) kaip bus surastos ir informuotos apie EQUAL teikiamas galimybes palankių sąlygų neturinčios grupės, su kuriomis nedirba teritorinės darbo biržos (pvz., mažumos, pensininkai, netradicinės seksualinės orientacijos asmenys, jiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenių grupės), t. y. kaip bus plėtojama veikla, susijusi su organizacijomis, atstovaujančiomis šioms grupėms, galimomis vystymo bendrijų dalyvėmis.

Vertinimo ir stebėsenos tvarka

Centras išsamiau aptars su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertinimo ir stebėsenos tvarką ir pateiks savo pastabas. Šiuo etapu vertinimą sunku atlikti.

Įtikinamos argumentacijos, užtikrinančios privataus sektoriaus dalyvavimą, parengimas

Vienas iš EQUAL įgyvendinimo sėkmės laidų – įtikinamai parengta argumentacija, kurią EQUAL vystymo bendrijų nariai galėtų naudoti kaip priemonę, skatinančią Lietuvos privataus sektoriaus dalyvavimą. Vakarų Europos įmonės noriai dalyvauja korporacinės socialinės atsakomybės pobūdžio veikloje. Galėtų būti pateikti komerciniai, socialiniai teisiniai ir moraliniai argumentai. Verslo požiūriu galėtų būti pabrėžiamas galimas pasiūlos darbo rinkoje stygius, jeigu Lietuvos BVP ir toliau didės, o nedarbas mažės. Kalbant apie socialinį teisinį aspektą, galima būtų pabrėžti, kaip svarbu priimti diskriminaciją darbe draudžiančius įstatymus ir kokie gali būti teisiniai įstatymų nesilaikymo padariniai. Kitos įmonės galėtų būti įtikintos socialinio teisingumo ir moraliniais argumentais.

Centras padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir pasiūlys, kaip parengti įtikinamą argumentaciją dėl didesnės darbo jėgos įvairovės (naudingos BPD nurodytoms tikslinėms grupėms).

3.2. Tolesni veiksmai

Kiti veiksmai apims tolesnes konsultacijas su pagrindinėmis suinteresuotosiomis organizacijomis, kaip nurodyta 1.3 poskyryje, apžvelgiančiame Centro metodiką. Jau organizuojami pokalbiai. Be to, Centras, siekdamas gauti papildomos informacijos, kad galėtų parengti išsamų išankstinį vertinimą, surengs daugiau diskusijų su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apie įgyvendinimo tvarką, stebėseną ir vertinimą.

Be to, bus pateiktos pastabos apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Švedijos dvynių projekto ekspertų siūlomą programos priedo struktūrą. Kur įmanoma, bus siekiama tiesiogiai prisidėti prie priedo rengimo (pagalba rengiant argumentaciją metmenims, patarimai, kaip atrinkti rodiklius, sukurti bendrąją vertinimo ir stebėsenos sistemą, pagalba gerinant bendrąją programinio dokumento kokybę). Toliau bus analizuojamos SSGG, kurios, jeigu pasirodys naudingos, galės būti įtrauktos į BPD ir priedą.

Išankstinio vertinimo apybraiža (terminas, vartojamas techninėje užduotyje), t. y. šis dokumentas, 2003 m. spalio 29 d. bus pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o iki 2003 m. spalio 31 d. išsiųstas Komisijai.

EQUAL išankstinį vertinimą numatoma baigti lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje. Datą dar reikia nustatyti. Ją iš dalies lems Komisijos pastabų apie BPD projektą gavimo data.

Bendrasis duomenimis pagrįstas SSGG įvertinimas pagal esamos padėties analizę

(su pakeitimais, palyginti su 1 tikslo išankstinio vertinimo analize)

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Išsilavinusi darbo jėga	per 80 procentų darbo jėgos turi užbaigtą vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą; labai mažas asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nedarbas (4,6 procento)	7
Sukurta profesinio mokymo sistema	veikia trišalės regioninio ir nacionalinio lygmens tarybos; profesinį mokymą padeda plėtoti ekspertai; darbdaviai dalyvauja rengiant programas; 2000 metais atsirado kolegijų; plečiamas neakivaizdinis (suaugusiųjų) mokymas; yra darbo biržų tinklas, 14 specialiųjų mokymo centrų, skirtų bedarbiams (20000 per metus); sukurta teisinė bazė, kurios reikia moderniai švietimo sistemai ir socialinei partnerystei plėtoti	9
	platus teritorinių darbo biržų tinklas (46 tokios biržos); jų paslaugos prieinamos visuomenei, jos geba diegti aktyviąsias darbo rinkos priemones	8

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Profesinio mokymo sistema nepasirengusi spręsti visų prieinamumo bei kokybės klausimų ir tinkamai reaguoti į struktūrinius ekonomikos pokyčius		9
Daug nekvalifikuotos darbo jėgos, ypač pirmajame ir antrajame sektoriuose; nedarbo struktūroje vyrauja ilgalaikiai bedarbiai ir jaunimas, lėtai plėtojamos netradicinės darbo formos, darbdaviai per mažai dalyvauja sprendžiant nedarbo problemą ir rengiant reikalavimus darbo jėgai		10
Didelis struktūrinis ir jaunimo nedarbas	nedarbas padidėjo nuo 13,3 procento 1998 metais iki 17 procentų 2001 metais; 2002 metais sumažėjo iki 11,3 procento; ir vyrų, ir moterų nedarbas didesnis už ES vidurkį; jaunimo (iki 25 metų) nedarbas irgi didesnis už ES vidurkį (2000 metų duomenimis, Lietuvoje 29 procentai, ES – 16,1 procento); visuose sektoriuose mažiau nei ES vidurkis savarankiškai dirbančių asmenų
Kvalifikacijos stoka ir spragos, ypač jaunimo	68 procentai bedarbių – nekvalifikuoti; daug mokinių, palikusių pagrindinį švietimo lygmenį (per 20 procentų visų mokinių); mažiau už ES vidurkį jaunimo iki 19 metų, turinčio vidurinį išsilavinimą; lėšų stoka riboja profesinio mokymo prieinamumą mokyklų absolventams
Didelis nedarbas, ypač atsilikusiuose rajonuose, daug skurstančiųjų kaimo vietovėse	2001 metais 17,2 procento gyventojų grėsė skurdas; namų ūkių disponuojamosios pajamos kaimo vietovėse – tik 1/3 tokių pajamų mieste	6, 10

Grėsmės	Įrodymai	Puslapis
Didėjantys regionų, kaimo ir miesto skirtumai	regioniniai nedarbo skirtumai (pvz., Vilniuje – 15,6 procento, Alytuje – 21,9 procento)	46
	profesinio mokymo kursų ir įstaigų prieinamumo regioniniai skirtumai	48
	50,3 procento visų mažų ir vidutinių įmonių susitelkusios tik 2 apskrityse (Vilniaus ir Kauno)	6
Gyventojų senėjimas, didėjantis socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis	mažėja gimstamumas ir sensta gyventojai; daugėja sergančiųjų psichinėmis ligomis; gausėja ligonių be socialinės apsaugos; daugėja rūkančiųjų, piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu ar narkotikais; menkos visuomenės žinios apie sveikatą ir mitybą	38–40
Mažėjantis gyventojų skaičius kaimo vietovėse ir žemės ūkio diversifikavimas	kaimo gyventojai mažiau išsilavinę nei miesto gyventojai	bendrieji makrorezultatai 16–24

Pastaba. Mūsų nuomone, EQUAL galimybių analizės nereikia.

Asmenys, patiriantys nelygybę ar DISKRIMINACIJĄ DARBO RINKOje

Neįgalieji

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Pirmenybė neįgaliesiems darbo rinkoje	teisinė bazė, aiškus apibrėžimas, didesnė darbo vietų subsidija	10
Didesnis neįgaliųjų aktyvumas darbo rinkoje	per pastaruosius 6 metus neįgaliųjų, užsiregistravusių darbo biržose, padaugėjo daugiau nei 2 kartus	10
Įdiegta neįgaliųjų profesinio mokymo, permokymo ir perkvalifikavimo sistema		11
Daug gerai organizuotų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliųjų interesams		11

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Neįgalieji nepasirengę darbo rinkai	daugiau nei pusė neįgaliųjų, užsiregistravusių Lietuvos darbo biržoje, menkai išsilavinę, nekvalifikuoti ir be jokios darbo santykių patirties	10
Dirbančių neįgaliųjų pajamos dažnai minimalios		10
Darbo sąlygos dažniausiai nepritaikytos neįgaliesiems	2003 metų apklausa	10
Neigiamas požiūris į psichikos neįgaliuosius	2003 metų apklausa: per 50 procentų respondentų už griežtesnį asmenų su psichikos negalia izoliavimą	10, 11
Švietimo ir reabilitavimo sistema nepakankamai išplėtota ir negali veiksmingai tenkinti neįgaliųjų poreikių	įdiegta neįgaliųjų profesinio mokymo, permokymo ir perkvalifikavimo sistema; profesinis mokymas menkai prieinamas (ypač tiems, kurių negalia sunki), nepakankamas ir menkai pritaikytas darbo rinkos poreikiams; nėra profesinės reabilitacijos metu įgytų įgūdžių įvertinimo metodikų; neveiksminga profesinio reabilitavimo sistema, nėra ryšių su kitomis reabilitavimo sistemos dalimis; nepritaikytos bendrojo, aukštojo ir aukštesniojo mokslo mokymo programos; neužtikrinama parama specialiomis priemonėmis, paslaugomis, įranga ir specialistais	11

Priešpensinio amžiaus asmenys

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Teisinė bazė ir institucinė struktūra, skirtos kovoti su diskriminacija dėl amžiaus (ir lyties)	Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2002 metais nustatė 126 diskriminacinius skelbimus, pusė jų susiję su diskriminacija dėl amžiaus, pusė – dėl lyties	12
Aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios priešpensinio amžiaus asmenims	esamos padėties įvertinime paminėtos kelios nevyriausybinės organizacijos	13
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Pensininkų reikalų taryba		13

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumas mažesnis už vidurkį (moterų dar mažesnis nei vyrų)	2000 metais 55–64 metų asmenų užimtumas buvo beveik 8 punktais mažesnis už vidurkį (šios amžiaus grupės moterų užimtumas – 46,7 procento, vyrų – 58,2 procento)	11
Kompetencija neatitinka darbo rinkos poreikių		12
Neigiamas darbdavių požiūris		12
Praeityje įgyta profesinė specializacija per siaura, neišplėtoti baziniai įgūdžiai		12
Nustatyti diskriminavimo dėl amžiaus atvejai darbo rinkoje	Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaita (žr. pirmiau)	12

Jaunimas

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Keliose teritorinėse darbo biržose įsteigti jaunimo darbo centrai, parengtos specialios programos jaunimui		14
Partnerystės susitarimai su daugeliu stiprių jaunimo nevyriausybinių organizacijų		15

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Didelis struktūrinis jaunimo nedarbas	pagal 2002 metų darbo jėgos tyrimus – 23 procentai	13
Profesinės patirties stoka	2002 metais 78 procentai visų asmenų, ieškojusių darbo, neturėjo jokios patirties	13
Jauni bedarbiai dažnai netinkamos kvalifikacijos, stokoja kompetencijos ir socialinių įgūdžių (ypač našlaičiai, kaimo jaunimas, nepilnamečiai tėvai)	daug jaunų žmonių palieka pagrindinio išsilavinimo lygmenį	13

Iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Daugelis buvusių kalinių – potencialiai aktyviausi jauni žmonės	2003 metais 85 procentai kalinių buvo jaunesni nei 40 metų; daugiau nei pusė kalinių, 2002 metais užregistruotų Lietuvos darbo biržoje, – 18–29 metų	15
Įkalinimo sistema suteikia tam tikrų galimybių dirbti ir mokytis		15

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Buvę kaliniai nepasirengę darbo rinkai	46 procentų kalinių išsilavinimas žemesnis nei vidurinis (2003 metų duomenys); įkalinimo įstaigose galimybę dirbti turi mažiau nei 25 procentai kalinių (2003 metų duomenys)	15
Ribotos galimybės mokytis įkalinimo įstaigose arba esamomis galimybėmis nesinaudojama dėl motyvacijos stokos	8 procentai visų kalinių įkalinimo įstaigose įgijo vidurinio mokslo pažymėjimą (2003 metų duomenys)	15
Menka iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų socialinė integracija	dauguma tokių asmenų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neigiamas darbdavių požiūris; bendravimo įgūdžių ir motyvacijos stoka	15
Buvusių kalinių problemas sprendžia nedaugelis nevyriausybinių organizacijų		15

Nuo narkotikų priklausomi asmenys

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Įsteigti reabilitacijos centrai ir įgyvendinamos programos	Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programa; 2000 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansavo 84 projektus, pateiktus nevyriausybinių organizacijų ir viešojo sektoriaus organizacijų	15, 16

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Daug narkomanų, daugiausia vyrų (ir jų gausėja)	2002 metais gydyta 2250 ligonių, iš jų 80,7 procento – vyrų	15
Reabilitacijos centrų stoka regionuose		15
Kvalifikuotų darbuotojų stoka, būtinybė kelti kvalifikaciją		15
Reabilitacija apsiriboja socialine izoliacija ir darbo terapija; stokojama daugiaetapių, palaipsnės paramos ir integracijos programų (ypač paaugliams)		15, 16

Tautinės mažumos

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Priimti kovos su diskriminacija įstatymai ir politika	Romų integravimo į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programa; naujo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, draudžiančio diskriminaciją, projektas; išplėstos lygių galimybių kontrolieriaus galios kovoti su diskriminacija visais kitais pagrindais, ir dėl tautybės	16
Tautinių mažumų bendruomenės gerai organizuotos ir aktyvios	Lietuvoje užregistruotos 272 tautinių mažumų nevyriausybinės organizacijos	17

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Kai kurios tautinės mažumos iš dalies neturi palankių sąlygų darbo rinkoje	2002 metais rusų nedarbas – 20,3 procento, lenkų – 17,8 procento (darbo jėgos tyrimo duomenimis); 50 procentų vyrų ir 70 procentų moterų romų šeimose laiko save nedirbančiais; kai kurios tautinės mažumos, susitelkusios dideliu struktūriniu nedarbu pasižyminčiuose rajonuose ar seniūnijose, blogiau moka lietuvių kalbą, menkesnis jų išsilavinimas	16
Pavieniai diskriminacijos dėl tautybės atvejai, rasizmo ir netolerancijos apraiškos	dokumentuotų įrodymų nėra, reikia papildomų tyrimų

Seksualinės mažumos (diskriminavimas dėl seksualinės orientacijos)

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Bendra kovos su diskriminavimu politika
Nevyriausybinė organizacija Lietuvos gėjų lyga aktyviai gina netradicinės seksualinės orientacijos asmenų teises		17

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Homofobiška atmosfera Lietuvos darbo rinkoje (vyrai labiau nei moterys pasižymi homofobija)	apklausos (Vyrų krizių ir informacijos centras) duomenimis, 41 procento vyrų nuomonė apie gerai visuomenės žinomą asmenį pablogėtų sužinojus apie jo (jos) homoseksualumą; apklausos (Lietuvos gėjų lyga) duomenimis, 88 procentai respondentų niekada neatskleidė savo seksualinės orientacijos visose darbovietėse ar dalyje jų (seksualinės orientacijos atskleidimas laikomas esmine kliūtimi gauti darbą arba pagrindinė atleidimo priežastis); dauguma respondentų, atskleidusių savo seksualinę orientaciją, patiria netinkamą elgesį	17
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesiima priemonių padėčiai gerinti		17

Prieglobsčio prašytojai

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Prieglobsčio prašytojams taikomos vienodos ir nediskriminacinės procedūros	Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl pabėgėlio statuso“	17, 18
Institucinė struktūra ir programos, skirtos prieglobsčio prašytojų problemoms spręsti	Užsieniečių registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras; minimalios paslaugos, tenkinančios esminius poreikius (iš jų juristo konsultacija, vertimas, informavimo kursai, vaikų mokymas); Socialinės integracijos programa (savivaldybėse), skirta pabėgėlio statusą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavusiems asmenims	18

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Prieglobsčio prašytojai, gavę leidimus gyventi Lietuvoje, nepasirengę šalies darbo rinkai	per menkas prieglobsčio prašytojų išsilavinimas (absoliuti dauguma turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą); apytiksliai 70 procentų Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų teigia įgiję profesijas kilmės valstybėse, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų	18
Dauguma prieglobsčio prašytojų iš skirtingos kultūrinės ir religinės aplinkos, tai dar labiau sunkina jų integraciją į Lietuvos visuomenę	63 procentai Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų – musulmonai; patenkintos prieglobsčio suteikimo paraiškos: 80,6 procento – Rusijos piliečių iš Šiaurės Kaukazo ir pietvakarinio regiono, 4,2 procento – Afganistano piliečių, 3,5 procento – Somalio piliečių	18
Socialinės integracijos priemonės apsiriboja asmenų, gavusių pabėgėlio statusą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, poreikių tenkinimu	socialinės garantijos baigiasi užbaigus socialinės integracijos programą; išsilavinimo stoka, kalbos barjeras	18

Moterų padėtis darbo rinkoje ir lyčių lygybė

Stiprybės	Įrodymai	Puslapis
Daug dėmesio lyčių lygybei, labai pažengusi politika, institucijos ir teisinė bazė; moterų aktyvumas didesnis už ES vidurkį, nedarbas mažesnis nei vyrų	Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, draudžiantis diskriminaciją (naujas projektas); Moterų ir vyrių lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba; vaiko priežiūros atostogų gali išeiti ir vyrai, ir moterys (JAP analizė – ar ją galima atlikti BPD)	19
Moterų nevyriausybinės organizacijos labai aktyviai atstovauja moterų interesams visuomenėje ir darbo rinkoje	Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras, Moterų informacijos centras, turintis 61 moterų nevyriausybinės organizacijos duomenis	21

Silpnybės	Įrodymai	Puslapis
Moterys susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką problemomis	2002 metais moterų užimtumas buvo tik 45,6 procento, o vyrų – 55 procentai, 50–64 metų asmenų padėtis dar prastesnė	19, 11
Nelygios galimybės darbo rinkoje	2002 metais vidutinis moterų atlyginimas sudarė 81 procentą vidutinio vyrų atlyginimo; 2002 metais Moterų ir vyrių lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė mažiausiai 63 diskriminacinius skelbimus (diskriminacija dėl lyties)	19, 12
Darbo rinka ir verslo aplinka nepalankios moterų iniciatyvai	gana mažai savarankiškai dirbančių asmenų, ypač moterų (2001 metų duomenimis, vyrų – 19,9 procento, moterų – 11,6 procento); tik 11 procentų moterų dirba ne visą darbo laiką (ES – 34 procentai); uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė tradicinį požiūrį į vyro ir moters vaidmenį šeimoje: kad šeimos išlaikymas yra tik vyro pareiga, sutiko 57,2 procento vyrų ir 51,4 procento moterų; Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, ikimokyklinių ugdymo įstaigų paslaugos prieinamos tik 53,7 procento vaikų; 2002 metais vaiko priežiūros atostogų ėjo 99 procentai moterų ir tik 1 procentas vyrų	7, 8, 19, 20

______________

---

^[1] Šioje ataskaitoje pateiktos nuorodos yra nuorodos į Bendrijos iniciatyvos EQUAL 2003-09-30 versiją – oficialų Komisijai pateiktą dokumento projektą.