PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 914

Valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklės

Bendroji dalis

1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugos įstatymu, kitais teisės aktais.

2. Šios taisyklės reglamentuoja valstybės sienos apsaugos subjektų, saugančių valstybės sieną jūroje ir teritorinę jūrą, bendradarbiavimą, uždavinius, funkcijas ir teises, valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimą.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. „valstybės siena jūroje“ – linija, ribojanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą;

3.2. „teritorinė jūra“ – 12 jūrmylių pločio prigludusi prie valstybės krantų ar vidaus vandenų jūros juosta, įeinanti į Lietuvos Respublikos teritoriją;

3.3. „laivas“ – savaeigė arba nesavaeigė plaukiojančioji priemonė, turinti įgulą ir privalanti turėti pavadinimą ir valstybės vėliavą;

3.4. „taikus plaukimas Lietuvos Respublikos teritorine jūra“ – laivo plaukimas, kurio metu nepažeidžiama taika, santarvė ar Lietuvos Respublikos saugumas. Plaukimas turi būti nepertraukiamas ir greitas. Jo metu laivas gali sustoti ar stovėti nuleidęs inkarą, jeigu tai būtina įprastam plaukimui arba atsitikus nelaimei ar teikiant pagalbą asmenims, laivams ir orlaiviams, patekusiems į nelaimę;

3.5. „laivas pažeidėjas“ – laivas, kuris įplaukdamas į teritorinę jūrą, išplaukdamas iš jos, plaukdamas teritorine jūra ir būdamas joje pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus;

3.6. „laivo apžiūra“ – sustabdyto teritorinėje jūroje laivo, jo navigacinių, įgulos, keleivių ir krovinio dokumentų bei patalpų patikrinimas;

3.7. „kontrolės grupė“ – specialus pasienio policijos padalinys, vykdantis teritorinėje jūroje sustabdytų laivų apžiūrą;

3.8. „atpažintas laivas“ – laivas, pateikęs nustatytąja tvarka apie save pagrindinę informaciją;

3.9. „neatpažintas laivas“ – laivas, nepateikęs nustatytąja tvarka apie save pagrindinės informacijos.

Valstybės sienos apsaugos subjektų, saugančių valstybės sieną jūroje ir teritorinę jūrą, uždaviniai, funkcijos ir teisės

4. Valstybės sienos apsaugos subjektai vykdo teritorinėje jūroje šias funkcijas:

4.1. pasienio policija:

4.1.1. tiria pasienio incidentus;

4.1.2. užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą;

4.1.3. užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatytą valstybės sienos režimą;

4.1.4. kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis nustato, organizuoja ir vykdo operatyvines ir prevencines priemones, užkertančias kelią nelegaliai migracijai, kontrabandai ir valstybės sienos režimo pažeidimams;

4.1.5. užkerta kelią valstybės sienos pažeidėjams, sulaiko pažeidėjus (asmenis bei laivus) ir patraukia juos atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka;

4.1.6. vykdo nustatytąja tvarka laivų atpažinimą ir apžiūrą;

4.1.7. bendradarbiauja su kitais valstybės sienos apsaugos subjektais bei kitų valstybių pasienio tarnybomis;

4.1.8. dalyvauja vykdant paieškos ir žmonių gelbėjimo, ekologinių avarijų padarinių likvidavimo darbus jūroje pagal Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro planus;

4.1.9. vykdo pasienio kontrolę išplaukiančiuose iš tarptautinių ir uždarųjų jūrų uostų bei įplaukiančiuose į juos laivuose;

4.1.10. kontroliuoja užsienio laivų taikų plaukimą teritorine jūra;

4.2. Krašto apsaugos ministerija:

4.2.1. atremia ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą;

4.2.2. nutraukia neteisėtus užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų veiksmus;

4.2.3. stebi teritorinės jūros povandeninę dalį;

4.2.4. nutraukia aptiktų povandeninių objektų veiksmus;

4.2.5. organizuoja jūros stebėjimą ir žvalgybą, laivų, plaukiojimo priemonių teritorinėje jūroje ir orlaivių erdvėje virš jos atpažinimą, teikia šią informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;

4.2.6. skiria pagal tarpžinybinius susitarimus laivus ir orlaivius patruliuoti teritorinėje jūroje, dalyvauja operacijose, kurių metu sulaikomi pažeidėjai, teikia pasienio policijos, muitinės ir kitų valstybės sienos apsaugos subjektų kontroliuojantiems pareigūnams pagalbą, kurios reikia jų tarnybinėms funkcijoms vykdyti;

4.2.7. dalyvauja vykdant paieškos bei žmonių gelbėjimo jūroje, ekologinių avarijų padarinių likvidavimo darbus pagal Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro planus;

4.2.8. saugo valstybės sieną oro erdvėje virš teritorinės jūros;

4.2.9. žvalgo jūrą iš oro;

4.2.10. renka informaciją iš jūros stebėjimo postų, laivų, orlaivių, valstybės sienos apsaugos subjektų padalinių, ją analizuoja, dokumentuoja ir teikia pasienio policijai bei kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;

4.3. Sveikatos apsaugos ministerija:

4.3.1. organizuoja Lietuvos Respublikos ir užsienio laivuose medicinos karantininę kontrolę;

4.3.2. organizuoja išgelbėtiems ir nukentėjusiems avarijų ir nelaimingų atsitikimų metu asmenims medicinos pagalbą;

4.3.3. organizuoja kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių įgyvendinimą;

4.3.4. teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;

4.4. Aplinkos apsaugos ministerija:

4.4.1. organizuoja valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę;

4.4.2. organizuoja Lietuvos Respublikos ir užsienio laivų (išskyrus karo ir kitus valstybinius nekomercinius laivus) stabdymą ir tikrinimą pagal kompetenciją;

4.4.3. teikia pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams informaciją apie nustatytus pažeidimus;

4.5. Susisiekimo ministerija:

4.5.1. organizuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo darbus ir jiems vadovauja;

4.5.2. teikia valstybės sienos apsaugos subjektams informaciją apie laivybos pažeidimus, įplaukiančius į uostus ir prieplaukas, stovinčius juose ir išplaukiančius iš jų ar nelaimės ištiktus laivus;

4.6. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos:

4.6.1. organizuoja muitinės kontrolę;

4.6.2. teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;

4.7. Valstybinė veterinarijos tarnyba:

4.7.1. organizuoja veterinarinę kontrolę;

4.7.2. teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;

4.8. Augalų karantino inspekcija:

4.8.1. organizuoja fitosanitarinę kontrolę;

4.8.2. teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;

4.9. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas:

4.9.1. nustato, organizuoja ir vykdo prevencines ir operatyvines priemones, užkertančias kelią nelegaliai migracijai, teroristiniams aktams, valstybės ekonominių interesų pažeidimams;

4.9.2. inicijuoja ir vykdo laivų atpažinimą bei apžiūrą;

4.9.3. vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą;

4.9.4. bendradarbiauja su kitais valstybės sienos apsaugos subjektais, kai sulaikomi pažeidėjai.

5. Vykdydama savo funkcijas, pasienio policija teritorinėje jūroje turi teisę:

5.1. pasiūlyti laivui iškelti jo valstybės vėliavą (jeigu ji neiškelta);

5.2. paklausti laivą, kokiu tikslu jis įplaukė į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis;

5.3. pasiūlyti laivui pakeisti kursą, jeigu jis plaukia į rajoną, kuriame uždrausta plaukioti, arba kursu, kurio laikantis galima pažeisti plaukimo režimą;

5.4. sustabdyti laivą ir apžiūrėti jį, jeigu:

5.4.1. laivas neiškėlęs vėliavos, neatsako į paklausimo signalus (radijo, garsinius, pirotechninius ar kitus). Signalas duodamas tokiu nuotoliu, kad stabdomas laivas jį pamatytų (išgirstų);

5.4.2. laivas nevykdo reikalavimo pakeisti kursą arba pažeidžia pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas;

5.4.3. laivas yra rajone, kuriame uždrausta plaukioti;

5.4.4. laivas pažeidžia įplaukimo į teritorinę jūrą, plaukimo ir buvimo joje tvarką;

5.4.5. laivas neteisėtai žvejoja, vykdo verslinę ar kitą veiklą, taip pat darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką ar tarptautinės teisės normas;

5.4.6. laivas išlaipina ar įlaipina žmones, iškrauna ar pakrauna krovinius nenustatytose vietose arba nustatytose vietose, bet neleistinu būdu ar be atitinkamo leidimo;

5.4.7. laivo įgulos nariai ar laive esantys keleiviai gadina navigacinius ženklus, ryšių kabelius, Lietuvos Respublikai priklausančius objektus bei įrangą, esančius jūros dugne, povandeninėje jos dalyje arba vandens paviršiuje;

5.4.8. laivas teršia aplinką kenksmingomis žmonių sveikatai bei vandens gyvūnams atliekomis bei medžiagomis;

5.4.9. laivas vykdo kitą veiklą, nesusijusią su taikiu plaukimu teritorine jūra;

5.5. persekioti ir sulaikyti atviroje jūroje (už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų) laivą pažeidėją, iki jis įplauks į savo valstybės ar trečiosios valstybės teritorinius vandenis, jeigu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi pagrindo manyti, kad laivas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, ir toks bandymas sulaikyti laivą pažeidėją prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse ir laivas buvo persekiojamas nenutrūkstamai;

5.6. pasikviesti į pagalbą kitų valstybės sienos apsaugos subjektų (Krašto apsaugos ministerijos karinių oro pajėgų, Aplinkos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos) laivus ir orlaivius;

5.7. panaudoti ginklą ir techniką Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

5.8. sulaikyti ir išlaipinti iš laivų asmenis, jeigu įtariama, jog jie padarė nusikaltimą, kai šie laivai plaukia į teritorinę jūrą iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų;

5.9. įspėti 5.5 punkte nurodytais atvejais užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų vadus (kapitonus) apie padarytus pažeidimus ir pareikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, o apie tokius pažeidimus informuoti Vidaus reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją ir Užsienio reikalų ministeriją.

6. Nurodyti 5.1–5.5, 5.7 ir 5.8 punktuose reikalavimai netaikomi užsienio karo ir kitiems valstybiniams nekomerciniams laivams.

Valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimas

7. Valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemą (toliau vadinama – apsaugos sistema) sudaro:

7.1. jūros ir pakrančių stebėjimo sistema (toliau vadinama – stebėjimo sistema):

7.1.1. jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos valdymo centras (toliau vadinama – valdymo centras), kurio veiklą reglamentuoja jo nuostatai;

7.1.2. jūros techniniai stebėjimo postai;

7.2. teritorinės jūros ir pakrančių apsaugos pajėgos ir personalas:

7.2.1. pasienio policijos pajėgos;

7.2.2. karinės jūrų pajėgos bei aviacijos pajėgos;

7.2.3. kitų valstybės sienos apsaugos subjektų (Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Valstybinės veterinarijos tarnybos, Augalų karantino inspekcijos) personalas.

8. Apsaugos sistemos funkcijos yra šios:

8.1. nuolat stebėti ir kontroliuoti teritorinę jūrą ir jūros vidaus vandenis;

8.2. atpažinti (vizualiai ar radijo ryšiu) laivus, esančius teritorinėje jūroje ar jūrų vidaus vandenyse;

8.3. tikrinti (apžiūrėti) ir lydėti neatpažintus laivus;

8.4. žvalgyti jūrą iš oro;

8.5. patruliuoti (laivais) jūroje ir budėti valstybiniuose ar uždaruosiuose uostuose;

8.6. persekioti ir sulaikyti pažeidėjus (asmenis ir laivus);

8.7. dalyvauti vykdant žmonių, ištiktų nelaimės jūroje, paieškos ir gelbėjimo bei ekologinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus.

9. Tarptautinis susisiekimas jūra per Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis vyksta pagal tarpvalstybines daugiašales bei dvišales sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

10. Jeigu užsienio karo ir nekariniai laivai, priverstinai įplaukę į teritorinę jūrą ar jūros vidaus vandenis, pažeidžia plaukimo ar buvimo šiuose vandenyse tvarką, jų vadai (kapitonai) privalo nedelsdami apie pažeidimų priežastis pranešti artimiausio Lietuvos Respublikos uosto administracijai.

11. Pasienio policija, Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, kiti valstybės sienos apsaugos subjektai stebėjimo ir kitą informaciją, kurią gauna vykdydami tarnybinę veiklą, nuolat teikia stebėjimo sistemos valdymo centrui.

12. Stebėjimo sistemos valdymo centras, vykdydamas funkcijas, nurodytas jo nuostatuose, užtikrina, kad nuolat būtų teikiama informacija pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams.

13. Pasienio policija, nustačiusi valstybės sienos režimo jūroje pažeidimą ar gavusi pranešimą apie laivą, be pasienio kontrolės išplaukiantį iš Klaipėdos valstybinio jūros uosto, taip pat operatyvinių duomenų apie tai, kad laive yra nelegalių migrantų ar kontrabandos, gali pateikti karinėms jūrų pajėgoms paraišką panaudoti budinčius (patruliuojančius) laivus ir orlaivius laivui pažeidėjui sustabdyti. Apie pažeidimą nustatytąja tvarka pasienio policija informuoja valstybės sienos apsaugos subjektus, prireikus ir kitų valstybių pasienio tarnybas.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir atitinkamomis tarptautinės teisės normomis, pasienio policijos laivas sustabdo jūroje laivą pažeidėją, o kontrolės grupė jį apžiūri.

15. Nurodymas stabdomo laivo kapitonui sustoti perduodamas tarptautinių signalų kodu, garsiniais, šviesos, pirotechniniais signalais arba ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu.

16. Pasienio policijos kontrolės grupės pareigūnai į sustabdytą laivą sulipa vilkėdami tarnybinę uniformą, turėdami tarnybinius pažymėjimus, patikrinimui reikalingą ekipiruotę, įrangą, priemones, reikmenis, dokumentų blankus bei jų pildymo pavyzdžius.

17. Pasienio policijos kontrolės grupės vyresnysis pareigūnas privalo:

17.1. prisistatyti laivo kapitonui, nurodydamas savo pareigas, vardą, pavardę, ir pateikti jam tarnybinį pažymėjimą;

17.2. supažindinti kapitoną su laivo sustabdymo priežastimis, grupės atvykimo tikslu ir laivo apžiūros tvarka, taip pat nurodyti laivo buvimo vietos jūroje geografines koordinates ir laiką pagal Grinvičą. Jeigu kapitonas su koordinatėmis nesutinka, jam pasiūloma jas patikslinti pagal pasienio policijos laivo prietaisus;

17.3. pareikalauti iš laivo kapitono pateikti laivo, navigacinius, įgulos, keleivių bei krovinio dokumentus ir apžiūros metu nutraukti radijo stočių darbą;

17.4. organizuoti nustatytąja tvarka laivo apžiūrą;

17.5. surašyti nustatytosios formos sustabdyto laivo apžiūros ar sulaikymo protokolą, jį pasirašyti ir pridėti prie jo sulaikyto laivo ir krovinio dokumentus.

18. Laivas apžiūrimas dalyvaujant kapitonui arba jo įgaliotiems asmenims.

19. Pasienio policija pagal laivo apžiūros rezultatus laivą sulaiko, jeigu nustatoma, kad teisės aktų pažeidimai padaryti sąmoningai, arba jeigu laivo kapitonas nepateikė laivo ar krovinio dokumentų.

20. Pasienio policijos kontrolės grupės vyresnysis pareigūnas surašo sustabdyto laivo apžiūros ar sulaikymo protokolą. Jame nurodoma:

20.1. laivo sustabdymo ar sulaikymo laikas, buvimo jūroje vieta (geografinės koordinatės), priežastys ir aplinkybės;

20.2. kokios valstybės (su kokios valstybės vėliava) laivas sustabdytas, apžiūrėtas ar sulaikytas, jo pavadinimas, laivo savininko (kapitono) bei įgulos narių vardai ir pavardės;

20.3. laivo krovinių rūšis ir apytikslis kiekis;

20.4. kokius laivo ir krovinio dokumentus pateikė kapitonas (pateikiamas apyrašas);

20.5. laivo kapitono paaiškinimas.

21. Protokolą pasirašo pasienio policijos kontrolės grupės vyresnysis pareigūnas ir apžiūrėto ar sulaikyto laivo kapitonas, prie protokolo pridedami sulaikyto laivo ir krovinio dokumentai bei jų apyrašas, patvirtintas asmenų, pasirašiusių protokolą, parašais bei laivo kapitono antspaudu.

22. Jeigu laivo kapitonas pasienio policijos pareigūnų veiksmus laiko neteisėtais arba nesutinka su protokolo turiniu, jis gali protokole parašyti paaiškinimą. Kapitonui atsisakius pasirašyti protokolą, jame daromas atitinkamas įrašas.

23. Pagal laivo apžiūros rezultatus jam gali būti leista toliau plaukti (būti) Lietuvos Respublikos vandenyse, jeigu bus laikomasi nustatytųjų taisyklių, arba pasienio policija laivui pasiūlo išplaukti iš Lietuvos Respublikos vandenų, arba jis gali būti sulaikytas.

24. Sulaikytą laivą pažeidėją lydi ar buksyruoja į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą pasienio policijos, prireikus – karinių jūrų pajėgų, laivai.

25. Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos apie sulaikytą užsienio laivą nedelsdamas raštu praneša Užsienio reikalų ministerijai ir nustatytąja tvarka – Vidaus reikalų ministerijai.

______________