LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL ŽAGARĖS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2013 m. lapkričio 15 d. Nr. D1-847

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012, Nr. 33-1561), 27 punktu:

1. T v i r t i n u Žagarės miško gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Žagarės regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Joniškio miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

 

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2013 m. lapkričio 15 d.

įsakymu Nr. D1-847

 

ŽAGARĖS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žagarės miško gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Žagarės miškas, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1- 645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593; 2011, Nr. 112-5273). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas – Žagarės miškas, yra Šiaulių apskrities Joniškio rajono savivaldybės Žagarės seniūnijoje ir jos plotas – 1247,3 ha. Teritorija patenka į Žagarės regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną ir apima Žagarės botaninį-zoologinį draustinį, kurio steigimo tikslas – išsaugoti būdingus Šiaurės Lietuvos lygumoms eglynus su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausią ir įvairiarūšę gyvūniją, vieną iš gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiaciją.

Teritorijos miškai priskirti VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės girininkijai. Didžioji miškų dalis – 69,3 proc. priskiriami II miškų grupei, 30,7 proc. – III ir tik 0,002 proc. – IV miškų grupei. Miškai teritorijoje yra pagrindinis augalijos kompleksas ir užima net 1223,7 ha (98,1 proc.). Teritorijos žemės ūkio ir kitos naudmenos sudaro 3,3 ha (0,26 proc.), užstatytos teritorijos – 4,4 ha (0,35 proc.), vandens telkiniai – 0,07 ha (0,01 proc.).

Vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Žagarės miškas (toliau – Žagarės miškas), yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva), I priedą: 9020* Plačialapius ir mišrius miškus ir 9080* Pelkėtus lapuočių miškus.

Gamtotvarkos plano rengimo metu buvo kartografuoti ir patikslinti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių užimami plotai:

9020* Plačialapių ir mišrių miškų buveinė užima 378,3 ha, didžiausi plotai yra šiaurinėje ir pietinėje Žagarės miško dalyse. Jos būklė gera, tik nedidelė buveinės dalis 65 miško kvartale dėl ūkinės veiklos yra patenkinamos būklės;

9080* Pelkėtų lapuočių miškų buveinė užima 137,6 ha, didžiausi plotai yra centrinėje Žagarės miško dalyje, jos būklė gera.

Žagarės miške registruotos 11 žiedinių augalų, 1 pataisūnų ir 3 samanų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), dvi iš jų – plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) ir stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa) įrašytos į Buveinių direktyvos II ir IV priedus:

Plačialapė klumpaitė. Paplitusi šiaurinėje ir vakarinėje Žagarės miško dalyse. Daugumos buveinių būklė gera arba patenkinama dėl per didelio buveinės pavėsio. Populiaciją sudaro apie 220 individų, žinomos 24 radavietės.

Stačioji dirvuolė. Paplitusi vakarinėje, šiaurinėje ir šiaurės rytinėje Žagarės miško dalyse. Populiaciją sudaro ne mažiau kaip 950 individų, žinomos 9 radavietės. Dauguma buveinių gana būdingos ir jų būklė gera, dalies buveinių būklė patenkinama dėl per didelio buveinės pavėsio.

Miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii). Žagarės miške aptinkama šios rūšies populiacija yra viena iš pačių gausiausių ir svarbiausių Lietuvoje, žinomos 24 radavietės. Buveinės labai natūralios ir tipiškos, būklė gera.

Juodgalvė bajorė (Centaurea phrygia). Populiaciją sudaro apie 400 individų, žinoma 10 radaviečių. Dalies buveinių būklė gera arba patenkinama, dalies nenustatyta.

Šiurkštusis katilėlis (Campanula cervicaria). Aptinkamas keturiuose miško kvartaluose, žinomos 7 radavietės. Jose registruota nuo kelių iki 30 individų, daugumos buveinių būklė gera arba patenkinama.

Įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum). Didžiausia, virš 170 augalų populiacija, yra 51 miško kvartale, buveinė artima būdingai, būklė gera. Dar dviejuose miško kvartaluose registruota po kelis augalus.

Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa). Žinoma viena radavietė 73 miško kvartale, kurioje populiaciją sudaro apie 30 individų. Kadangi buveinė netipiška, populiacijos būklė patenkinama ir blogėjanti.

Statusis atgiris (Huperzia selago). Žinoma viena radavietė 116 miško kvartale, kurioje populiaciją sudaro 3 nedideli guotai. Buveinė būdinga, būklė patenkinama dėl mažos populiacijos.

Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Aptinkama 12 miško kvartalų. Populiacija gausi, gyvybinga, stabili. Buveinė tipiška, būklė gera.

Miškinė mėta (Mentha longifolia). 46 miško kvartale registruoti keli nedideli sąžalynai, buveinė artima būdingai, būklė gera.

Žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha). Žinoma viena radavietė 65 miško kvartale, kurioje registruoti 3 individai. Buveinė artima būdingai, būklė patenkinama dėl mažos populiacijos.

Plunksninė pliusnė (Neckera pennata). Registruota dviejuose miško kvartaluose. Auga ant senų pavienių medžių. Būklė gera.

Plačialapė plikūnė (Porella platyphylla). Registruota 60 miško kvartale, auganti ant pavienių medžių. Būklė nenustatyta.

Plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans). Rūšis registruota 50 miško kvartale aukštųjų viksvynų properšose, kuriose ilgesnį laiką tvyro vanduo. Aptikti pavieniai individai, būklė nenustatyta.

Didžioji astrancija (Astrantia major). Žinoma viena radavietė 51 miško kvartale, populiaciją sudaro 25 individai. Būklė nenustatyta.

Žagarės miške nustatyta 12 perinčių, galinčių perėti arba besimaitinančių paukščių rūšių, įrašytų į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), I priedą:

Mažasis erelis rėksnys (Aquila pamarina). Gali perėti 2–3 paukščių poros, būklė gera.

Vapsvaėdis (Pernis apivorus). Stebėtas miške ir laukuose iš rytinės Žagarės miško pusės, manoma, gali perėti, būklė nenustatyta.

Pilkoji gervė (Grus grus). Dažnai registruojama, perinti rūšis (rasta keletas lizdų), gausumas netirtas, būklė gera.

Pilkoji meleta (Picus canus). Perinti rūšis, priskaičiuojama iki 4 perinčių porų, būklė gera.

Juodoji meleta (Dryopcopus martius). Įvairios rūšinės sudėties medynuose perinti rūšis, gausumas nenustatytas, būklė gera.

Vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius). Tikėtina, kad perinti rūšis, būklė ir gausumas nenustatyti.

Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos). Stebimas veisimosi metu, tikėtina, kad peri, būklė ir gausumas nenustatyti.

Juodasis gandras (Ciconia nigra). Stebimas besimaitinantis paukštis, perėjimo atvejai nežinomi jau keletą metų, 62 miško kvartale žinomas apleistas lizdas, būklė nenustatyta.

Jerubė (Bonasia bonasia). Retai aptinkama, perinti rūšis, būklė nenustatyta.

Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Stebima kirtavietėse, pakelėse, greičiausiai perinti rūšis. Būklė ir gausumas nenustatyti.

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Per pastaruosius keletą metų vis dažniau girdima ir pastebima rūšis. Tikėtina, kad peri, būklė nenustatyta.

Lėlys (Caprimulgus europaeus). Tipiškų veisimosi buveinių mažai, todėl greičiausiai yra matomi praskrendantys besimaitinantys paukščiai.

Į Saugomų rūšių sąrašą įrašytos 9 Žagarės miške aptiktos paukščių rūšys: mažasis erelis rėksnys, vištvanagis (stebėtas medžiojantis paukštis, manoma, gali perėti), pilkoji gervė, pilkoji meleta, kukutis (stebėtas kelis kartus, perėjimo atvejai nežinomi), vapsvaėdis, žvirblinė pelėda, baltnugaris genys, juodasis gandras.

Be paukščių Žagarės miške registruotos 5 žinduolių ir 7 vabzdžių rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos II, IV ar V priedus:

Beržinė sicista (Sicista betulina). Sugauta smulkiųjų žinduolių tyrimų metu 2010 m. Gausumas netirtas, būklė nenustatyta.

Lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius). Dažnai aptinkama lapuočių su lazdyno traku medynuose, būklė nenustatyta.

Lūšis (Lynx lynx). Nuo 2005 m. kasmet Žagarės miške fiksuojama rūšis, randamos veiklos žymės. Gausumas ir būklė nenustatyti.

Vilkas (Canis lupus). Visoje teritorijoje nuolat aptinkami veiklos pėdsakai, gausumas ir būklė nenustatyti.

Upinis bebras (Castor fiber). Aptinkama prie daugumos melioracijos griovių, gausumas ir būklė nenustatyti.

Akiuotasis satyras (Lopinga achine). Lapuočių ir mišriuose medynuose dažnai sutinkama, plintanti rūšis.

Auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia). Pavieniai individai aptinkami šiaurinėje miško dalyje, natūraliose drėgnose miško aikštelėse, pakelėse. Būklė nenustatyta.

Juodmargė šaškytė (Euphydryas maturna). Aptinkama šiaurinėje miško dalyje, drėgnuose lapuočių medynuose, atviresnėse vietose, kur yra uosių. Būklė ir gausumas nenustatyti.

Tamsioji šaškytė (Melitaea diamina). Aptinkama medynų pakraščiuose, kvartalinėse linijose plintanti rūšis, populiacijos lokalios, bet gana gausios.

Akiuotasis satyras (Lopinga achine). Aptinkama lapuočių ir mišriuose medynuose, plintanti ir dažnai sutinkama rūšis.

Rudakis satyriukas (Coenonympha hero). Negausiai aptinkama miško aikštelėse, pamiškėse ir kitose atviresnėse vietose rūšis. Būklė nenustatyta.

Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon). Aptinkamas drėgnuose, upelių ir kanalų išvagotuose medynuose kvartalinėse linijose, miško aikštelėse. Gausumas ir būklė nenustatyti.

Į Saugomų rūšių sąrašą įrašyta vabzdžių rūšis – machaonas (Papilio machaon). Labai retai užklystanti rūšis, aptiktas vienas skraidantis drugys.

Didžiausias poreikis vykdyti gamtotvarkos priemones yra plačialapės klumpaitės ir stačiosios dirvuolės augavietėse. Dėl buveinių užaugimo ir užpavėsinimo gali sumažėti šių augalų populiacijos.

Žagarės miške esančioms miškų buveinėms tvarkymas nereikalingas, jos yra geros būklės, tačiau reikia užtikrinti, kad nebūtų pažeistos miškų kirtimų.

Gamtotvarkos plano teritorijoje valstybinė žemė sudaro 93,4 proc., privati – 6,4 proc., laisvos valstybinės žemės fondo – 0,2 proc. Visi numatyti tvarkyti plotai yra valstybinės reikšmės miške.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos miškų buveinių: 9020* Plačialapių ir mišrių miškų ne mažesniame kaip 378 ha plote, 9080* Pelkėtų lapuočių miškų ne mažesniame kaip 137 ha plote būklę su joms būdinga struktūra ir rūšine sudėtimi ir išsaugoti Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių populiacijas: plačialapės klumpaitės – ne mažiau kaip 220 individų, stačiosios dirvuolės – ne mažiau kaip 950 individų.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. pagerinti ir išlaikyti palankias sąlygas plačialapės klumpaitės populiacijai, užtikrinti jos apsaugą;

4.2. pagerinti ir išlaikyti palankias buveinės sąlygas stačiosios dirvuolės populiacijai, užtikrinti jos apsaugą;

4.3. užtikrinti tvarų, suderintą su 9080* Pelkėtų lapuočių miškų ir 9020* Plačialapių ir mišrių miškų buveinių ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės reikalavimais, miško išteklių naudojimą.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Žagarės regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Žagarės regioninio parko direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) visų priemonių, išskyrus priemonės Nr. 3.4, įgyvendinimą. Regioninio parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, teiks duomenis į Saugomų rūšių informacinę sistemą.

VĮ Joniškio miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą Žagarės miško valstybinės reikšmės miškuose, todėl kartu su Žagarės regioninio parko direkcija dalyvauja Priemonių plano 1.3, 1.4, 2.2, 2.4, 3.2 ir 3.5 priemonių, susijusių su periodiniu krūmų ir jų atžalų šalinimu retųjų augalų buveinėse, įgyvendinime. VĮ Joniškio miškų urėdija atsakinga už 3.4 priemonės, susijusios su pirmiau išvardintų priemonių įtraukimu į miškotvarkos projektą, įgyvendinimą.

 

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiami Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių galimi finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir VĮ miškų urėdijų privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinti, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Europos Bendrijos svarbos tikslinių rūšių – plačialapės klumpaitės ir stačiosios dirvuolės populiacijų stebėsena vykdoma jų radavietėse vadovaujantis Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos (toliau – VAMP), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603), principinėmis nuostatomis. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Žagarės regioninio parko direkcija.

10. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių 9020* Plačialapių ir mišrūs miškai ir 9080* Pelkėti lapuočių miškai stebėsena turi būti vykdoma pagal Pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Žagarės regioninio parko direkcija.

11. Miškų buveinėse ne rečiau kaip prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą turi būti įvertinama, ar miškų ūkio veiklos bei gamtotvarkinės veiklos pobūdis ir intensyvumas yra tinkami saugomų gamtos vertybių atžvilgiu.

Saugomų rūšių stebėsena vykdoma taip pat ne rečiau kaip prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą, tikslesnis periodiškumas nurodytas Pagrindžiamojoje informacijoje.

12. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Žagarės regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Žagarės regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

13. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po 5 metų, antrą kartą – kitais metais, pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpiui. Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaita rengiama pagal Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitos rekomendacijas, pateiktas Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593; 2011, Nr. 112-5273), 3 priede.

14. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

14.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos pagrįstos priežastys;

14.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

14.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

14.4. pasiekti rezultatai;

14.5. Europos Bendrijos svarbos rūšių populiacijų ir jų buveinių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

14.6. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

14.7. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis 9 punkte paminėtoms saugomoms gamtos vertybėms, vadovaujantis jų būklės vertinimo ir Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo rezultatais;

14.8. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

15. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis. Pakeistas gamtotvarkos planas turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus.

16. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 13 punkte, jeigu blogėja saugomų natūralių buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių gausa ir blogėja jų buveinių būklė arba surandami efektyvesni būdai palankesnei jų apsaugai užtikrinti.

PASTABA. * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

 

_________________

 

Žagarės miško

Gamtotvarkos plano priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakinga institucija

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai 1

1. Pagerinti ir išlaikyti palankias sąlygas plačialapės klumpaitės populiacijai, užtikrinti jos apsaugą

1.1. parengti pasiūlymą dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, papildymo Europos Bendrijos svarbos rūšimi: plačialape klumpaite

Žagarės regioninio parko direkcija

I metais

I

1.2. organizuoti specialistų konsultacijas dėl tvarkymo vietų ir konkrečių kertamų jaunų krūmų ardo medelių ir krūmų ar jų dalių parinkimo ir paženklinimo (prieš kiekvieną kirtimą), atsižvelgiant į plačialapės klumpaitės ekologinius poreikius (Tvarkymo plotai Nr. 1–6)

Žagarės regioninio parko direkcija

Ne rečiau kaip I, IV, VII, X metais

I

1.3. retinti specialisto paženklintus krūmus ir krūmų ardo jaunus medelius iki 40 proc. projekcinio jų padengimo 1.2 priemonės įgyvendinimo metu nustatytose vietose, iškirstą biomasę pašalinti iš plačialapės klumpaitės buveinės (Tvarkymo plotai Nr. 1–6)

Žagarės regioninio parko direkcija

VĮ Joniškio miškų urėdija

I metais

I

1.4. periodiškai retinti atželiančius ar sutankėjusius krūmus iki 40 proc. projekcinio jų padengimo, iškirstą biomasę pašalinti iš plačialapės klumpaitės buveinės (Tvarkymo plotai Nr. 1–6)

Žagarės regioninio parko direkcija

VĮ Joniškio miškų urėdija

Ne rečiau kaip IV, VII, X metais

II

2. Pagerinti ir išlaikyti palankias buveinės sąlygas stačiosios dirvuolės populiacijai, užtikrinti jos apsaugą

2.1. parengti pasiūlymą dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, papildymo Europos Bendrijos svarbos rūšimi: stačiąją dirvuole

Žagarės regioninio parko direkcija

I metais

I

2.2. kirsti krūmus kvartalinės proskynos plote ir pakraščiuose 2 m atstumu nuo jos krašto, išgabenti iškirstą biomasę iš buveinės (Tvarkymo plotai Nr. 7–9)

Žagarės regioninio parko direkcija

VĮ Joniškio miškų urėdija

I metais

I

2.3. šienauti kvartalinės proskynos plotą, nupjautą žolę sugrėbti ir išgabenti iš buveinės (Tvarkymo plotai Nr. 7–9)

Žagarės regioninio parko direkcija

Ne rečiau kaip I, IV, VII, X metais

I

2.4. esant poreikiui kirsti atželiančius krūmus kvartalinės proskynos plote ir pakraščiuose iki 2 m nuo jos krašto, išgabenti iškirstą biomasę iš buveinės

(Tvarkymo plotai Nr. 7–9)

Žagarės regioninio parko direkcija

VĮ Joniškio miškų urėdija

III, VI, IX metais

II

3. Užtikrinti tvarų, suderintą su 9080* Pelkėtų lapuočių miškų bei 9020* Plačialapių ir mišrių miškų buveinių ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės reikalavimais, miško išteklių naudojimą

3.1. Saugomų rūšių radvietes ir augavietes įregistruoti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje

Žagarės regioninio parko direkcija

 

I metais

 

I

 

3.2. derinti miško naudojimo kirtimų planus su Žagarės regioninio parko direkcija iki naujo miškotvarkos projekto parengimo, kad kartografuotose Europos Bendrijos svarbos miškų buveinėse ir rūšių buveinėse nebūtų vykdomi buveinių būklę pažeidžiantys kirtimai

Žagarės regioninio parko direkcija

VĮ Joniškio miškų urėdija

I–V metais

 

I

 

3.3. pateikti VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui ir VĮ Joniškio miškų urėdijai aplinkosauginius reikalavimus kito vykmečio (2017–2026 m.) miškotvarkos projektui dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių ir saugomų rūšių išsaugojimo

Žagarės regioninio parko direkcija

V–VI metais (arba pagal aktualumą)

 

I

 

3.4. rengiant kito vykmečio miškotvarkos projektą (2017–2026 m.) imtis veiksmų, kad miškų naudojimas būtų suderintas su Europos Bendrijos svarbos vertybių apsaugos poreikiais

VĮ Joniškio miškų urėdija

IV–V metais (arba pagal aktualumą)

 

I

 

3.5. organizuoti laukinių žvėrių šėryklos panaikinimą

Žagarės regioninio parko direkcija

VĮ Joniškio miškų urėdija

I metais

 

II

 

 

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – mažiau svarbios.

_________________