LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2008 m. gruodžio 19 d. Nr. XI-93
Vilnius
(Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295; 2005, Nr. 71-2557, Nr. 144-5235, Nr. 153-5642; 2006, Nr. 57-2024, Nr. 72-2673; 2007, Nr. 43-1630, Nr. 138-5651, 5652; 2008, Nr. 131-5025, Nr. 135-5236)
1 straipsnis. 2 straipsnio 8 dalies pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); ūkininkai ir jų partneriai, tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 2 ir 5 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Asmenys šio įstatymo numatytais atvejais draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, gauti;“.
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas, taip pat asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis;“.
2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, antstolius, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).“
3. Papildyti 4 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, iš draudėjo, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas). Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).“
5. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenys, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos.“
4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. 5 straipsnio 5 dalyje vietoj skaičiaus „5“ įrašyti skaičių „6“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.“
5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos
1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:
1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
2) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme bei Teisėjų atlyginimų įstatyme;
4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims;
5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką;
2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas. Ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamų metine suma yra laikoma tam nariui tenkanti pajamų, kurias sudaro ūkinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos skirtumas, dalis (ją Fondo valdybos teritoriniam skyriui nurodo ūkinė bendrija). Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus ir antstolius, pajamų metinę sumą sudaro valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. Advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma mokestinių metų 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Ūkininkų ir jų partnerių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma kiekvieno asmens deklaruota mokestinių metų pajamų suma, tačiau ne mažesnė nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė nei 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.
3. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 straipsnio 5 dalį socialinio draudimo įmokos priskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, taip pat pajamų, nuo kurių priskaičiuojamas ir sumokamas gyventojų pajamų mokestis. Nuo savarankiškai dirbančių asmenų pajamų, gautų iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, taip pat pajamų, gautų pagal autorines sutartis, sumų, kurios įtraukiamos į jų individualios veiklos pajamas, socialinio draudimo įmokos pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir to paties straipsnio 5 dalį neskaičiuojamos ir nemokamos.“
6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą), jei šie asmenys:
1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis), draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos, išskyrus šioje dalyje nustatytą išimtį. Šių asmenų, išskyrus ūkininkus ir jų partnerius bei advokatus, advokatų padėjėjus, notarus ir antstolius, mėnesio socialinio draudimo įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį. Ūkininkų ir jų partnerių mėnesio socialinio draudimo įmokos avansu apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei minimaliosios mėnesinės algos per mėnesį dydžio. Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos. Advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių socialinio draudimo įmokos mokamos nuo 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos per mėnesį. Socialinio draudimo įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pertvarkomų individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas nustatoma pagal pertvarkymo dieną socialiniam draudimui jų pačių deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo pabaigos.“
8 straipsnis. 29 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimas
9 straipsnis. 31 straipsnio 19 punkto pakeitimas
10 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
2. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka galėję nemokėti valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokų, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 metus iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos avansu moka savanoriškai nuo jų pačių pasirinktos ir valstybiniams socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos.
3. Valstybinio socialinio draudimo tarifas už ūkininkus ir jų partnerius, kurių žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai, 2009 metais sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytą dalį nuo viso dydžio savarankiškai dirbančio asmens pensijų socialinio draudimo bei ligos ir motinystės socialinio draudimo, kai draudžiama motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti, įmokų tarifų bendros sumos.
4. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas nuo asmenų pajamų, gautų iš sporto veiklos, asmenų pajamų, gautų iš atlikėjo veiklos ir pajamų, gautų pagal autorines sutartis, 2009 metais sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytą dalį nuo:
1) viso dydžio draudėjo ir apdraustojo pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų bendros sumos – asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
2) viso dydžio draudėjo ir apdraustojo pensijų, ligos ir motinystės ar ligos ir motinystės, kai draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms gauti, socialinio draudimo įmokų tarifų bendros sumos – asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.
5. 2009 metais asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo šių asmenų iš sporto veiklos gautų pajamų, neviršijančių šešių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos per mėnesį.
6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse išvardytų asmenų socialinio draudimo įmokų tarifas 2010 metais didinamas dvigubai, nei buvo numatyta 2009 metams, o nuo 2011 m. sausio 1 d. socialinio draudimo įmokos mokamos pagal bendrąjį tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.