LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIO
DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ STATISTINĖS ATASKAITOS TUI-01 (METINĖS) FORMOS PATVIRTINIMO
2011 m. gruodžio 29 d. Nr. DĮ-284
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl statistinės informacijos ir duomenų, reikalingų sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, pateikimo Lietuvos bankui tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 155-7016) nuostatas ir atsižvelgdama į 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos (OL 2005 L 35, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 707/2009 (OL 2009 L 204, p. 3), 2008 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1055/2008, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 184/2005 nuostatos dėl mokėjimų balanso statistikos kokybės kriterijų ir kokybės ataskaitų (OL 2008 L 283, p. 3), 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL 2009 L 87, p. 164):
1. Tvirtinu pridedamą Tiesioginių užsienio investicijų statistinės ataskaitos TUI-01 (metinės) formą.
2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. DĮ-172 „Dėl Tiesioginių užsienio investicijų statistinės ataskaitos TUI-01 (metinės) formos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 107-5559).
Tiesioginių užsienio investicijų statistinės
ataskaitos TUI-01 (metinės)
2 priedas
INFORMACIJA DĖL TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ STATISTINIO TYRIMO (STATISTINĖ ATASKAITA TUI-01 (METINĖ)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299); Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl statistinės informacijos ir duomenų, reikalingų sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, pateikimo Lietuvos bankui tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 155-7016); 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL 2009 L 87, p. 164); 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 184/2005, dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos (OL 2005 L 35, p. 23) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 707/2009 (OL 2009 L 204, p. 3); 2008 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1055/2008, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 184/2005 nuostatos dėl mokėjimų balanso statistikos kokybės kriterijų ir kokybės ataskaitų (OL 2008 L 283, p. 3). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Ištisinis tyrimas. Statistinę ataskaitą pildo įmonės, kuriose 10 ar daugiau procentų balso teisių turi nerezidentai (pildo I skyrių), ir (arba) įmonės, turinčios 10 ar daugiau procentų nerezidentų įmonės balso teisių užsienyje (pildo II skyrių); visų ekonominės veiklos rūšių įmonės, bendrovės, užsienio įmonių filialai ir viešosios įstaigos; užsienio bankų skyriai, kurie neįtraukti į pinigų finansų institucijų sąrašą. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai metai. Tyrimo tikslas – surinkti statistinius duomenis, reikalingus mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansams sudaryti ir užsienio dukterinių įmonių statistikai rengti. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
9 mėn. ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje www.stat.gov.lt, Rodiklių duomenų bazėje. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Tiesioginių užsienio investicijų statistinės
ataskaitos TUI-01 (metinės)
3 priedas
PAAIŠKINIMAI TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ STATISTINEI ATASKAITAI TUI-01 (METINEI) PILDYTI
1. Nerezidentas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio ekonominiai interesai yra už Lietuvos ekonominės erdvės ribų ir kurio vykdoma ekonominė veikla Lietuvoje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus). Nerezidentas nuolat gyvena ir veikia užsienyje, o Lietuvoje gyvena ir veikia ne ilgiau kaip vienus metus. Ilgiau nei vienus metus Lietuvoje gyvenantis ir veikiantis nerezidentas tampa rezidentu.
2. Tiesioginio investavimo įmonė – įmonė, kurioje 10 arba daugiau procentų balso teisių turi užsienio investuotojas; tiesioginis investuotojas (TI) – užsienio investuotojas, kuris kontroliuoja ar daro įtaką tokios įmonės veiklai.
3. Susietoms įmonėms (SI) priskiriamos įmonės, esančios toje pačioje arba skirtingose šalyse, kurios nėra tiesioginės investuotojos viena kitos atžvilgiu, t. y. viena kitoje neturi 10 ar daugiau procentų balso teisių, bet yra kontroliuojamos to paties investuotojo tiesioginių investicijų grandinėje:
3.1. Apskaitant sandorius tarp susietų įmonių reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sandoriai tarp susietų įmonių, kurie priklauso užsienio investuotojui (nerezidentui), apskaitomi kaip tiesioginės investicijos Jūsų įmonėje (pildomas Tiesioginių užsienio investicijų statistinės ataskaitos TUI-01 (metinės) (toliau – statistinė ataskaita) I skyrius), o sandoriai tarp susietų įmonių, kurie priklauso Jūsų įmonei, – kaip tiesioginės investicijos užsienyje (pildomas statistinės ataskaitos II skyrius).
3.2. Sandoriai tarp susietų įmonių apskaitomi (parodomi) tik tarp susietų įmonių, esančių skirtingose šalyse.
4. Tiesioginių užsienio investicijų kategorijai priskiriamos tarptautinės investicijos, kurios vienam investuotojui nerezidentui (juridiniam ar fiziniam asmeniui) arba investuotojų nerezidentų grupei suteikia 10 ir daugiau procentų balso teisių. Tiesioginėms užsienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visi vėlesni sandoriai: tarp tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės; tarp tiesioginio investavimo įmonės ir skirtingose užsienio šalyse esančių susietų įmonių; tarp Lietuvoje ir užsienyje esančių susietų įmonių:
4.1. Sandoriai tarp tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės – sandoriai tarp užsienio tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės, esančios Lietuvoje (kurioje užsienio investuotojas įgyja arba turi 10 ir daugiau procentų balso teisių) (pildomas statistinės ataskaitos I skyrius), ir tarp Lietuvos tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės, esančios užsienyje (kurioje Lietuvos investuotojas įgyja arba turi 10 ir daugiau procentų balso teisių) (pildomas statistinės ataskaitos II skyrius).
4.2. Sandoriai tarp tiesioginio investavimo įmonės ir skirtingose užsienio šalyse esančių susietų įmonių – sandoriai tarp Lietuvos tiesioginio investavimo įmonės ir kitų užsienio įmonių, kurios priklauso tam pačiam užsienio investuotojui, bet kurios nėra tiesioginės investuotojos viena kitos atžvilgiu. Pvz., Jūsų įmonė ir Estijos įmonė priklauso tam pačiam užsienio investuotojui (kiekvienoje jų užsienio investuotojas turi 10 ir daugiau procentų balso teisių), bet nei Jūsų įmonė, nei Estijos įmonė neturi viena kitos akcijų arba turi jų mažiau kaip 10 procentų. Jeigu Jūsų įmonė per ataskaitinį laikotarpį turėjo sandorių su šia Estijos įmone (iš jos gavo arba jai suteikė paskolą, pirko jos ar pardavė savo išleistus vertybinius popierius ir kt.), šie sandoriai statistinėje ataskaitoje apskaitomi (parodomi) kaip sandoriai tarp susietų įmonių (pildomas statistinės ataskaitos I skyrius). Analogiškai apskaitomi sandoriai tarp Lietuvos ir kitų šalių įmonių, kurios priklauso Lietuvos investuotojui (pildomas statistinės ataskaitos II skyrius).
4.3. Sandoriai tarp Lietuvoje ir užsienyje esančių susietų įmonių. Pvz., Jūsų įmonei (pagrindiniam investuotojui) priklauso įmonė Lietuvoje ir įmonė Latvijoje, bet pastarosios įmonės nėra tiesioginės investuotojos viena kitos atžvilgiu. Taigi sandoriai tarp Latvijos įmonės ir Jūsų įmonei priklausančios įmonės Lietuvoje taip pat apskaitomi (parodomi) kaip sandoriai tarp susietų įmonių (pildomas statistinės ataskaitos II skyrius).
5. Statistinėje ataskaitoje tiesioginės užsienio investicijos yra suskirstytos pagal kryptį – I skyriuje apskaitomos tiesioginės užsienio investicijos Jūsų įmonėje: I skirsnis – finansiniai įsipareigojimai nerezidentams (pildomos 0010, 0020 ir 1000–1361 eilutės), II skirsnis – finansiniai reikalavimai nerezidentams (pildomos 2000–2361 eilutės), o statistinės ataskaitos II skyriuje – Jūsų įmonės tiesioginės investicijos užsienyje: I skirsnis – finansiniai reikalavimai nerezidentams (pildomos 3000–3361 eilutės), II skirsnis – finansiniai įsipareigojimai nerezidentams (pildomos 4000–4361 eilutės).
6. Šioje statistinėje ataskaitoje apskaityti sandoriai tarp Jūsų įmonės ir susietų užsienio įmonių (akcinio kapitalo, skolos vertybinių popierių, paskolų gavimo (grąžinimo), investicijų sąnaudos (pajamos) neturi būti apskaityti įmonės finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais ataskaitoje F-06 (ketvirtinėje), kurios forma tvirtinama Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
7. Statistinės ataskaitos rodikliai pagal šalis investuotojas privalo turėti tiesioginio investuotojo (TI) arba susietos įmonės (SI) požymį, t. y. nurodžius šalies kodą, reikia pažymėti, kad tai yra TI arba SI. Jei TI ir SI yra tos pačios šalies, pildomos dvi atskiros skiltys. Pvz., vienoje skiltyje DE (Vokietija) ir TI, kitoje skiltyje – DE (Vokietija) ir SI.
8. Nuosavas kapitalas – apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma, privalomasis rezervas, nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (1000–1050 ir 2000–2052 eilutės). Nuosavo kapitalo dalis priklauso nuo nerezidentų dalies įmonės įstatiniame (apmokėtame) kapitale. Jei įmonė turi kelis tiesioginius užsienio investuotojus (daugiau nei 10 procentų balso teisių) ir kelių susietų įmonių investicijų į įstatinį kapitalą (iki 10 procentų balso teisių), statistinėje ataskaitoje atskirai nurodoma kiekvieno investuotojo nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimą įmonės įstatinio (apmokėto) kapitalo dalį):
8.1. Akcijų priedai, rezervas savo akcijoms įsigyti, perkainojimo rezervas ir kiti rezervai, kitaip nei buhalterinėje apskaitoje, pildomi eilutėje „Kiti finansiniai įsipareigojimai / reikalavimai nerezidentams“ (1290–1310 ir (arba) 2290–2310 eilutės).
8.2. Nuosavo kapitalo likučiai metų pradžioje ir pabaigoje rodomi ir rinkos verte (išskyrus I skyriaus I skirsnį). Rinkos verte turi būti skaičiuojamos tik tos akcijos, kuriomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržose (naudojant paskutinės prekybos dienos biržoje šiomis akcijomis kainą) (2051, 2052 eilutės).
9. Uždirbtas nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – tik tiesioginiam užsienio investuotojui (ne susietai įmonei) priklausantis pelnas (nuostoliai), kuris buvo nepaskirstytas dividendų forma ir liko įmonėje. Pelnas (nuostoliai) nurodomas, kai jis buvo gautas (nuostoliai patirti), t. y. grynasis metų pelnas (nuostoliai) (1030 ir 2030 eilutės). Čia neturi atsispindėti papildomas pelnas (nuostoliai), atsiradę dėl turto kainos pokyčių nevykdant su turtu jokių ūkinių finansinių operacijų. Pvz., pelnas (nuostoliai), atsiradęs dėl turto perkainojimo, įrašomas eilutėje „Kiti finansiniai įsipareigojimai / reikalavimai nerezidentams“.
10. Paskelbti (mokėtini / gautini) dividendai už akcijas – apskaičiuota mokėtinų / gautinų dividendų suma. Jei Jūsų įmonė paskelbė dividendus, statistinėje ataskaitoje nurodoma dividendų dalis, kuri tenka tiesioginiam investuotojui ir susietai užsienio įmonei. Dividendai nurodomi tą ketvirtį, kai buvo paskelbti ir metinėje statistinėje ataskaitoje (1031 ir 2031 eilutės).
11. Koregavimas dėl valiutos santykio apima visus likučių pokyčius, kurie atsiranda dėl valiutos santykio svyravimų poveikio turtui ir įsipareigojimams, įvertintais užsienio valiuta. Skaičiavimams naudojamas oficialus ataskaitinių metų paskutinės dienos valiutos santykis. Koregavimas dėl perkainojimo – tai tik vertybinių popierių (akcijų, obligacijų, vekselių ir pan.) perkainojimas dėl kainos pokyčių. Vertybinių popierių, kuriuos įmonė nusipirko ir pardavė per ataskaitinius metus, koregavimas neatliekamas. Perklasifikavimas ir kitoks koregavimas atsiranda dėl turto ir įsipareigojimų klasifikavimo pokyčių, ištaisius klaidas ir netikslumus.
12. Skolos vertybiniai popieriai (ilgalaikiai ir trumpalaikiai) (obligacijos, vekseliai, komerciniai popieriai ir pan.) (1060–1150 ir 2060–2150 eilutės) – tiesioginio investuotojo ir susietų įmonių skolos vertybiniai popieriai, kurie įsigyti arba parduoti tiesioginiam investuotojui arba susietai užsienio įmonei.
13. Paskolos (ilgalaikės ir trumpalaikės) (1160–1250 ir 2160–2250 eilutės) – visos gautos arba suteiktos tiesioginio investuotojo ir susietų įmonių paskolos (išskyrus valstybės vardu ir su valstybės garantija gautas paskolas). Prie paskolų priskiriama ir finansinė nuoma. Ilgalaikės paskolos – tai paskolos, gautos ar suteiktos ilgesniam nei vieni metai laikotarpiui, o trumpalaikės – trumpesniam nei vieni metai laikotarpiui.
14. Įsipareigojimai / reikalavimai nerezidentams už prekes ir paslaugas (1260–1280 ir 2260–2280 eilutės) – finansiniai įsipareigojimai / reikalavimai tiesioginiam investuotojui ir susietoms įmonėms, atsiradę nesutapus prekių ir paslaugų suteikimo ir mokėjimo momentui.
15. Kiti finansiniai įsipareigojimai / reikalavimai (1290–1310 ir 2290–2310 eilutės) – tiesioginio investuotojo ir susietų įmonių apmokėtas, bet neįregistruotas kapitalas, neišmokėtos tantjemos valdybos nariams, akcijų priedai, rezervas savo akcijoms įsigyti ir kiti rezervai; perkainojus įmonės ilgalaikį turtą, gautas pelnas (nuostoliai), laiku negrąžintos paskolos (jeigu jos nepratęstos), apskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, kiti nepaminėti įsipareigojimai. Akcijų priedai, rezervas savo akcijoms įsigyti, perkainojimo rezervas ir kiti rezervai, kitaip nei buhalterinėje apskaitoje, pildomi eilutėje „Kiti finansiniai įsipareigojimai / reikalavimai“ (1290–1310 ir 2290–2310 eilutės).
16. Investicijų sąnaudos / pajamos (1321–1361 ir 2321–2361 eilutės) – tiesioginiam investuotojui ir susietai įmonei faktiškai sumokėti arba gauti dividendai už akcijas, apskaičiuotos ir faktiškai sumokėtos (gautos) palūkanos, priskirtos konkrečiai finansinei priemonei (ilgalaikiams arba trumpalaikiams skolos vertybiniams popieriams, paskoloms), kitos investicijų sąnaudos (pajamos).
17. Apskaičiuotos ir patirtos kitos investicijų sąnaudos / pajamos (1360, 1361 ir 2360, 2361 eilutės) – tiesioginio investuotojo ir susietų įmonių dividendai už privilegijuotas akcijas, kurios nesuteikia teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už prekių ir paslaugų įsiskolinimą arba reikalavimą.
18. Analogiškai pildomas statistinės ataskaitos II skyrius „Įmonės tiesioginės investicijos užsienyje“.