LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PAŠARŲ KOKYBĖS VALSTYBINĖS KONTROLĖS 2004–2006 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2004 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1092

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 316 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Pašarų kokybės valstybinės kontrolės 2004-2006 metų programą (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu

Nr. 1092

 

PAŠARŲ KOKYBĖS VALSTYBINĖS KONTROLĖS 2004–2006 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pašarų kokybės valstybinės kontrolės programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta vadovaujantis:

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15);

Lietuvos Respublikos pašarų įstatymu ( Žin., 2000, Nr. 34- 952; 2004, Nr. 73-2541);

Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 56-1976);

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 1–5, 10, 13, 15–18, 20, 22 ir kitais straipsniais, taip pat kitais su pašarų sauga susijusiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.

2. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Pašarų kokybė – pašarų maistiniai ir saugos reikalavimai.

Oficialus pašarų mėginys – mėginys, paimtas pašarų kokybės valstybinės kontrolės pareigūno teisės aktų nustatyta tvarka.

Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2728) ir kituose įstatymuose.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

3. Gyvūninių maisto produktų kokybę ir konkurencingumą lemia pašarai, o šių vertingumą – gera gamybos praktika, patalpų veterinarijos ir higienos normų, pašarų kokybės reikalavimų laikymasis. Pašarų sektoriaus plėtra galima tik teisiškai reglamentavus jų gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo ir prekybos, pašarinių žaliavų, kombinuotųjų pašarų, pašarų priedų ir premiksų maistingumo ir saugos reikalavimus. Europos Sąjungoje pašarų saugumą lemiantiems veiksniams keliami dideli reikalavimai. Tuo tikslu parengta per kelios dešimtys reglamentų, direktyvų ir sprendimų, jų papildymų. Teisės aktų vykdymas Europos Sąjungoje nuolat prižiūrimas ir kontroliuojamas.

4. Žemės ūkio ministerija įgyvendina Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo nuostatas, organizuoja nacionalinių teisės aktų, susijusių su pašarų gamyba, laikymu, pakavimu, gabenimu, naudojimu, teikimu į apyvartą ir kokybės kontrole, rengimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą. Teisės aktų reikalavimai įgyvendinami per ministerijos reguliavimo sričiai priklausančias ir kitas įstaigas.

5. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administruoja 48 INFRATEC prietaisų, kuriais greitai nustatomi grūdų ir kombinuotųjų pašarų maistingumo rodikliai, tinklą ir nuolat tikrina prietaisų kokybės rodmenų tikslumą. INFRATEC prietaisai išnuomoti ūkio subjektams, superkantiems grūdus ir gaminantiems kombinuotuosius pašarus. Šiais prietaisais nustatomas grūdų ir kombinuotųjų pašarų drėgnis, baltymingumas, ląsteliena, krakmolas ir kiti rodikliai.

6. Gamybos įmonės siekia, kad gaminami pašarai atitiktų teisės aktų nustatytus kokybės reikalavimus. Tuo tikslu daugelis įmonių įdiegė rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų bei kokybės valdymo sistemas. Šių sistemų nustatytas priemones prižiūri ir kontroliuoja įmonės vidaus kontrolės tarnyba. Tačiau įmonės nereguliariai tikrina pašarinių žaliavų, ypač pašarų priedų, atsiradusių gamybos technologijos linijose, pernešimo į kitas gamybos partijas lygį ir sumaišymo vientisumą arba visiškai to netikrina, o tai lemia nevienodą pagaminto pašaro maistingumą.

7. Pašarų kokybės tikrinimo sistemą sudaro pašarų teisinė bazė, pasienio ir vidaus pašarų valstybinė kontrolė, ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, patvirtinimas ir (ar) įregistravimas ir pašarų tyrimo laboratorijų tinklas.

8. Pasienio ir vidaus pašarų kokybės valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri užtikrina, kad tiekiami pašarai būtų saugūs gyvūnams. Šiai tarnybai pavaldžios:

8.1. Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba, kuri atlieka įvežamų ir išvežamų pašarų dokumentų fizinį ir tapatumo patikrinimus, ima oficialius mėginius laboratoriniam tyrimui;

8.2. Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija, kuri rengia koordinuotą kompleksinį pašarų kontrolės kasmetinį planą, prireikus dalyvauja atliekant vidaus kontrolės patikrinimus, analizuoja apskričių, miestų, rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų tikrinimų ir pašarų tyrimo rezultatus, nustatytus pažeidimus susistemina ir šią medžiagą naudoja rizikos veiksniams nustatyti, kartu su Valstybine sėklų ir grūdų tarnyba dalyvauja atliekant ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, patvirtinimo ir (ar) įregistravimo patikrinimus, rengia ar dalyvauja rengiant teisės aktus;

8.3. apskričių, miestų, rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios vykdo vidaus valstybinę pašarų kokybės kontrolę, ima oficialius pašarų mėginius, tikrina gyvūninių žaliavų naudojimą pašarų gamybos, gyvulininkystės įmonėse, kontroliuoja, kad uždraustos ir (ar) kenksmingos medžiagos, viršijančios leistinus jų kiekius, nebūtų naudojamos pašarų gamybos, gyvulininkystės įmonėse, priima sprendimus dėl nesaugių pašarų naudojimo gyvūnams, Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai teikia pasiūlymus dėl pašarų gamybos ir prekybos leidimų sustabdymo ar panaikinimo.

9. Pagal šiuo metu nustatytą tvarką paimti pašarų oficialūs mėginiai tiriami Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, Kompleksinių kokybės bandymų centre uždarojoje akcinėje bendrovėje „Labtarna“, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos laboratorijoje ir Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos laboratorijoje. Šieną, šienainį, silosą, žolės miltus ir kitus panašius pašarus ūkio subjekto pageidavimu tiria Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto, Lietuvos žemdirbystės instituto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto laboratorijos.

10. Atliekami kombinuotųjų pašarų ir pašarinių žaliavų pagrindiniai deklaravimo ir saugos rodiklių tyrimai. Dėl lėšų stygiaus per mažai arba visiškai netiriama importuojamų pašarų priedų, premiksų, šalutinių produktų, skirtų pašarui, žolinių pašarų, siloso, šienainio, šieno ir kitų sauga, taip pat menkai tiriama, ar pašariniai grūdai užsikrėtę pelėsių grybais, mikrobais, toksinais ir kitkuo. Kadangi trūksta laboratorinės įrangos, neatliekami dioksinų ir genetiškai modifikuotų organizmų pašaruose tyrimai. Ypač svarbu tirti gyvūnams, kurių produkciją vartoja žmonės, duodamų pašarų saugos rodiklius.

11. Dėl pareigūnų, vykdančių valstybinę kontrolę, stokos daugiau dėmesio skiriama pašarų kontrolei didesniuose objektuose: kombinuotųjų pašarų gamybos įmonėse, prekyvietėse, kiaulininkystės, paukštininkystės ir galvijininkystės specializuotose įmonėse, per mažai kontroliuojami pašarų naudotojai.

12. Šiuo metu trūksta valstybinės kontrolės pareigūnų, išmanančių kombinuotųjų ir kitų pašarų gamybos technologiją, kombinuotųjų pašarų ir premiksų receptūrų sudarymo principus, gyvūnų mitybos fiziologinius ypatumus, tikslingo ir efektyvaus pašarų naudojimo būdus.

13. Dauguma ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų gamyba ir tiekimu į apyvartą, patvirtinti ir (ar) įregistruoti kaip atitinkantys Europos Sąjungos reikalavimus (1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 95/69/EB). Šiems ūkio subjektams 2002–2003 metais išduotas daugiau kaip 1491 leidimas.

14. Siekiant užtikrinti užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevenciją, pradėtos kontroliuoti gyvūninės pašarinės žaliavos visoje jų judėjimo grandinėje. Reguliariai renkama informacija apie įvežamus žuvų miltų, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato kiekius, šių žaliavų naudojimą pašarams gaminti ir gyvūnams šerti, pagamintų arba importuotų pašarų su tokiomis žaliavomis kiekį. Siekiant išvengti gyvūninių žaliavų nelegalaus naudojimo, lyginami jų gavimo ir sunaudojimo duomenys.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR PRIEMONĖS

 

15. Šios Programos tikslas – įgyvendinti nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų pašarų kokybės klausimais reikalavimus: nustatyti pašarų kontrolės prioritetus, vykdyti pašarų tyrimo stebėseną, kuri padėtų nustatyti rizikos veiksnius ir kontrolę padarytų veiksmingesnę, valstybinės kontrolės principus, kriterijus ir procedūras suderinti taip, kad maisto ir pašarų reguliavimo priemonės sudarytų bendrą pagrindą, kaip reikalauja 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 1-5, 10, 13, 15-18, 20, 22 ir kiti straipsniai.

16. Įvežtus naujus ir šalyje gaminamus pašarų priedus, premiksus ir pašarines žaliavas būtina identifikuoti (1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 70/524/EEB, 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB ir 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/25/EB), ištirti genetiškai modifikuotą pašarų produkciją (2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 ir 2004 m. sauso 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 65/2004), nustatyti jų poveikį kai kurioms technologinėms ir organoleptinėms gyvūninių produktų savybėms, taip pat atlikti šių pašarų saugaus naudojimo tyrimus, siekiant nustatyti šalutinio poveikio nesukeliančias didžiausias leistinas jų vartojimo normas ir panašiai. Tam reikia parengti ir įteisinti eksperimentinę bandymų bazę, kurioje būtų atliekami bandymai su laboratoriniais ir (ar) kitais ūkinės paskirties gyvūnais, siekiant ištirti naujų pašarų ir gyvūninės produkcijos saugą ir nustatyti naudojimo normas. Eksperimentinę bazę su ūkinės paskirties gyvūnais tikslingiausia būtų turėti Lietuvos gyvulininkystės institute, o vivariumą su laboratoriniais gyvūnais – Lietuvos veterinarijos akademijoje, kadangi žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 248/307 „Dėl Komisijos ir ekspertų naujoms pašarinėms žaliavoms ir pašarų priedams įregistruoti bei bandymų laboratorijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 64-2368) paskirti bandymams atlikti ekspertai yra šių institucijų mokslininkai. Be to, gauti duomenys galėtų būti naudojami atliekant fundamentaliuosius mokslo tiriamuosius darbus pašarų srityje. Šiuo tikslu 2004-2006 metais reikia:

16.1. įsteigti Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute eksperimentinę bandymo bazę su ūkinės paskirties gyvūnais, kad institutas galėtų atlikti minėtuosius bandymus;

16.2. modernizuoti ir išplėsti Lietuvos veterinarijos akademijoje vivariumą, kuriame akademija atliktų bandymus su laboratoriniais gyvūnėliais – tirtų įtartinus pašarus, ar jie neužkrėsti nepageidaujamomis medžiagomis, nustatytų leistinų vartojimo normų kritines ribas, atliktų kitus su pašarų saugumu susijusius tyrimus, mokslinius pašarų bandymus.

17. Europos Sąjungos ekspertų 2003 metų tikrinimo ataskaitose apie 1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 70/ 524/EEB dėl pašarų priedų, 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvos 95/53/EB, nustatančios principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą, ir 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvos 95/69/ EB, nustatančios pašarų sektoriuje veikiančių tam tikrų įmonių ir tarpininkų patvirtinimo bei įregistravimo sąlygas ir tvarką ir iš dalies keičiančios direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 79/373/EEB ir 82/471/EEB, įgyvendinimą Lietuvoje pateiktos išvados, kad valstybinės kontrolės dažnumas nepagrįstas konkrečios įmonės rizikos nustatymu, tikrinimai dubliuojami, neparengtos rekomendacijos ūkiams, ko imtis, kai pašarai užkrečiami nepageidaujamomis medžiagomis, patogeniniais mikrobais (pašarų sumaišymo), nesusistemintas pašarų mėginių ėmimas, neužtikrinamas kryptingas jų tyrimas, per mažai imama šalyje gaminamų pašarų mėginių, neatliekami pašarų priedų ir dioksinų, genetiškai modifikuotų, žolinių pašarų tyrimai, nesudaromas kasmetinis pašarų valstybinės kontrolės planas ir kita.

18. Nacionalinė veterinarijos laboratorija šiuo metu yra akreditavusi kai kuriuos pašarų tyrimų metodus, tačiau to nepakanka siekiant įrodyti, kad pašarai tikrai saugūs. Tikslinga akredituoti visus pašarų tyrimo metodus bent šioje pašarų tyrimo laboratorijoje.

19. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal Europos Sąjungos reikalavimus privalo užtikrinti visapusišką pašarų produktų kokybės ir saugos rodiklių tyrimą, atlikti tokių tyrimų tiek, kiek moksliškai ir statistiškai reikia, kad būtų galima nustatyti konkrečios pašarų įmonės riziką ir racionaliau vykdyti kontrolę. Šiuo tikslu būtina atlikti pašarų tyrimo stebėseną, kuri plačiai taikoma Europos Sąjungos valstybėse; kontroliuoti pašarų produktus visoje jų kaitos grandinėje, pašarų kokybės valstybinę kontrolę vykdyti auginimo, apdorojimo, tiekimo į apyvartą ir vartojimo sektoriuose, sustiprinti pašarų produktų, tiekiamų iš trečiųjų valstybių, kontrolę, imtis kitokių priemonių. Šiems uždaviniams įgyvendinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai būtina:

19.1. 2005 metais įsigyti laboratorinę įrangą dioksinų, genetiškai modifikuotų pašarų produktų tyrimams atlikti;

19.2. nuo 2004 metų pradėti vykdyti šalyje gaminamų ir įvežamų pašarų saugos ir deklaravimo rodiklių tyrimo stebėseną, tyrimus atlikti akredituotoje Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ir jos filialuose, Klaipėdos apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijoje, ją akreditavus;

19.3. 2005 metais padidinti laboratorijos darbuotojų pašarų saugos ir maistingumo rodiklių tyrimams pagal stebėseną atlikti;

19.4. 2005-2006 metais padidinti žmogiškųjų išteklių Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžioje Lietuvos valstybinės veterinarijos preparatų inspekcijoje, tarnybos regioninėse įstaigose, siekiant pašarų kokybės valstybinę kontrolę vykdyti visose pašarų sektoriaus veiklos vietose;

19.5. iki 2006 metų įdiegti pašarų saugos ir kontrolės informacijos sistemą.

20. Siekiant ištirti siloso, šieno, šienainio ir kitų žolinių pašarų maistingumą, biologinę vertę, virškinamumą in vitro ir in vivo, teikti rekomendacijas, kaip gerinti šių pašarų kokybę ūkiuose, šalinti riziką, diegti kokybės sistemas šių pašarų gamybos vietose, kaip reikalaujama Europos Sąjungoje, tikslinga iki 2006 metų Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute renovuoti cheminę laboratoriją ir įsteigti Žolinių pašarų tyrimo centrą, kuris padėtų teikti ūkininkams metodines rekomendacijas, kaip patiems tirti jų gaminamus pašarus. Šiuos darbus vykdytų Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas.

21. Lietuvos žemdirbystės institute nuo 2005 metų reikia pradėti tirti mikotoksinus pašariniuose grūduose – atlikti lauko ir eksperimentinius bandymus, nustatyti pesticidų likučių kiekius grūduose.

22. Valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai ir pašarų tyrimus atliekantys laboratorijos darbuotojai turi turėti reikiamą išsilavinimą (biomedicinos, fizikos, chemijos ar technologijos mokslų srities) ir ne rečiau kaip kartą per metus tobulintis. Lietuvos veterinarijos akademijai kartu su Žemės ūkio ministerija būtina sukurti pašarų kokybės valstybinės kontrolės mokymo sistemą ir nuo 2006 metų organizuoti mokymo kursus, skirtus kontrolės sistemos veiksmingumui didinti.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 11 straipsniu, reikia sudaryti Pašarų mokslo komitetą, kuris teiktų moksliškai pagrįstas rekomendacines išvadas pašarų saugos ir kokybės, naujų pašarų gamybos klausimais suinteresuotoms Lietuvos Respublikos institucijoms, taip pat pasiūlymus dėl Europos Sąjungos pašarų teisės aktų projektų ir pagal kompetenciją bendradarbiautų su Europos Komisija.

 

VI. NUMATOMI REZULTATAI

 

24. Pašarų kokybę lemia reguliarūs ir veiksmingi pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekančių institucijų patikrinimai, pasirinkus tinkamiausius kontrolės būdus.

25. Šios Programos priemonės turėtų būti įgyvendintos iki 2006 m. gruodžio 31 dienos. Įgyvendinus šią Programą, bus:

25.1. sudarytos sąlygos vykdyti veiksmingą valstybinę kontrolę, užtikrinančią pašarų saugą visoje jų kaitos grandinėje;

25.2. koordinuojama kiekvienos įstaigos, įeinančios į valstybinės kontrolės sistemą, veikla;

25.3. užtikrintas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašarų ūkio veiklą, reikalavimų vykdymas;

25.4. pasiekta ganėtinai gera gyvūnų sveikatos būklė, gaminami geros kokybės gyvūniniai maisto produktai, ši produkcija galės sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose;

25.5. modernizuotos ir aprūpintos šiuolaikine įranga pašarų tyrimo laboratorijos, kurios operatyviai tirs pašarų mėginius ir laiku atliks tyrimų rezultatų analizę;

25.6. užtikrintas visapusiškas pašarų kokybės tyrimas;

25.7. užtikrintas aukštas kontrolės pareigūnų ir tyrimo laboratorijų darbuotojų profesinis lygis;

25.8. įdiegta pašarų saugos ir kontrolės informacijos sistema.

 

V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

 

26. Šios Programos priemonių įgyvendinimas bus vertinamas atsižvelgiant į:

26.1. gyvūnų sveikatos būklę, produktyvumą, reprodukcijos ir kitas savybes, kurias lemia pašarai;

26.2. pašarų gamybos įmonių ir pašarų tiekėjų veiklos plėtrą;

26.3. gyvūninių produktų poveikį žmonių sveikatai;

26.4. pašarų ir gyvūnų aplinkos taršą.

 

VI. LĖŠOS

 

27. Šiai Programai įgyvendinti prireiks mažiausiai per 6,8 mln. litų, iš jų: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorinei įrangai įsigyti, pašarų tyrimų stebėsenai vykdyti, žmogiškiesiems ištekliams padidinti – per 4900 tūkst. litų ir Lietuvos veterinarijos akademijos vivariumui modernizuoti ir išplėsti, pašarų kokybės kontrolės mokymo sistemai sukurti, mokymo kursams organizuoti, taip pat Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Žolinių pašarų tyrimo centrui, eksperimentinei bandymo bazei su ūkinės paskirties gyvūnais ir Pašarų mokslo komitetui įsteigti – per 1900 tūkst. litų .

28. Lėšos šiai Programai įgyvendinti numatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

 

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

 

29. Už šios Programos įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

______________