LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL PAŠTO DARBUOTOJŲ SAUGOS DARBE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1997 m. rugsėjo 25 d. Nr. 120

Vilnius

1. Tvirtinu Pašto darbuotojų saugos darbe taisykles (pridedama) ir nustatau jų įsigaliojimą nuo 1997 m. spalio 15 dienos.

2. Įpareigoju valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ generalinį direktorių J. Šalavėjų su šiomis Taisyklėmis supažindinti įmonės darbuotojus ir kontroliuoti, kad būtų jų laikomasi.

SUSISIEKIMO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS RYŠIŲ IR

INFORMATIKOS MINISTRĄ                                                                   ALGIS ŽVALIAUSKAS

______________

SUDERINTA                                                           PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis           Lietuvos Respublikos

darbo inspektorius                                                     ryšių ir informatikos ministerijos

M. Pluktas                                                                 1997 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 120

1997 m. rugsėjo 12 d.                                               

SUDERINTA

Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės

sąjungos pirmininkė

A. Smilgienė

1997 m. gegužės 29 d.

______________

PAŠTO DARBUOTOJŲ SAUGOS DARBE TAISYKLĖS

DT 2 – 97

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Šios Taisyklės reglamentuoja saugą darbe valstybės įmonėje „Lietuvos paštas“ ir visuose jos padaliniuose pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, valstybinių standartų, normų, taisyklių ir kitokių norminių aktų reikalavimus.

1.2. Viename Taisyklių skyriuje pateikti saugos reikalavimai taikomi ir kituose skyriuose nurodytiems analogiškiems darbams atlikti.

1.3. Taisyklės nustato bendrųjų gamybos (technologinių) procesų saugos reikalavimus ir pagrindinius saugos reikalavimus pašto darbuotojams, dirbantiems konkrečiose darbo vietose.

1.4. Taisyklės neaprėpia visų saugos darbe reikalavimų, kuriuos reglamentuoja žinybinės normos bei specialios įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, galiojančios visų ekonominės veiklos sričių įmonėse, tarp jų ir valstybės įmonėje „Lietuvos paštas“, todėl konkrečiais atvejais, atliekant darbus, susijusius su eismu keliais, transporto, elektros, kėlimo, degiųjų dujų, slėginių, kitokių įrenginių eksploatavimu bei sveikatai, gamtai žalingų medžiagų naudojimu ir kt., privaloma vadovautis saugą šių darbų metu reglamentuojančiomis ir galiojančiomis taisyklėmis.

1.5. Saugos reikalavimus konkretiems technologiniams procesams turi reglamentuoti specialūs šių procesų reglamentai, technologinės kortelės, darbų organizavimo bei atlikimo projektai ir kitokie technologiniai dokumentai.

1.6. Taisyklėse nenumatytais saugos konkrečiame darbe reikalavimų atvejais reikia vadovautis kitais tą darbą reglamentuojančiais galiojančiais norminiais aktais, panaudoti kitokias priemones darbuotojų saugai garantuoti.

1.7. Darbdaviams konkrečiais atvejais pagal darbų specifiką leidžiama šių taisyklių reikalavimus sugriežtinti nepažeidžiant galiojančių norminių aktų, nustatančių darbo santykius ir žmonių saugą darbe.

1.8. Taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo datos.

1.9. Įsigaliojus šioms Taisyklėms, valstybės įmonėje „Lietuvos paštas“ nustoja galioti TSRS ryšių ministerijos 1982 01 04 patvirtintos „Saugumo technikos taisyklės atliekant darbus pašto ryšių ir sąjunginės spaudos įmonėse“.

1.10. Pastabas ir siūlymus dėl šių Taisyklių papildymų ir pakeitimų prašome siųsti VĮ „Lietuvos paštas“ Saugos darbe tarnybai.

1.11. Taisyklių papildymai ir pakeitimai daromi tik suderinus su Valstybine darbo inspekcija, o įsigalioja – patvirtinus Ryšių ir informatikos ministerijai ir oficialiai juos paskelbus.

2. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI DARBŲ (GAMYBOS, TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ) ORGANIZAVIMUI PAŠTUOSE

Organizuojant technologinius procesus, turi būti numatyta:

a) galimybė darbuotojams nebūti betarpiškai su naudojamomis medžiagomis, gamybiniais įrenginiais, pusfabrikačiais, produkcija ir gamybos atliekomis, darančiais žalą sveikatai;

b) galimybė saugiai ir patogiai atlikti darbo operacijas ir darbo veiksmus;

c) galimybė maksimaliai mechanizuoti sunkius ir pavojingus darbus, hermetinti technologinius procesus, kurių metu išsiskiria žalingos sveikatai medžiagos;

d) galimybė darbuotojams pailsėti nepertraukiamo technologinio proceso mikropertraukėlių metu;

e) galimybė darbuotojams operatyviai sužinoti apie galimas pavojingas situacijas, jų kenksmingumą sveikatai ir pavojus konkrečių darbinių operacijų metu;

f) darbo ir gamtinės aplinkos neteršimas žalingomis sveikatai medžiagomis;

g) traumų, gaisrų, sprogimų ir kitokių neigiamų gamybinių įvykių išvengimo priemonės.

2.1. Bendrieji saugos reikalavimai pašto įmonės personalui

2.1.1. Įmonės personalas privalo turėti išsilavinimą ir profesinį pasirengimą pagal specifinius reikalavimus konkrečiam darbui (pareigoms, profesijai, specialybei), nurodytus specialiuose norminiuose aktuose bei kvalifikaciniuose žinynuose.

2.1.2. Asmenims, dalyvaujantiems technologiniame procese, taikomi jų amžiaus bei fiziologinių, antropometrinių, psichofiziologinių ir psichologinių ypatumų atitikimo konkrečiam technologiniam procesui (darbui) reikalavimai.

2.1.3. Darbuotojų sveikatos būklė ir profesinis tinkamumas turi būti tikrinami prieš pradedant dirbti konkretų darbą ir periodiškai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

2.1.4. Darbuotojai turi būti mokomi ir atestuojami saugos darbe srityje pagal galiojančius norminius aktus.

2.1.5. Pašto darbuotojams pagal darbo specifiką nustatyta tvarka turi būti parengti jų teises, pareigas ir atsakomybę saugos darbe srityje reglamentuojantieji dokumentai, kurių turinį jie privalo žinoti ir vykdyti konkrečiame darbe jiems skirtus saugos reikalavimus.

2.1.6. Darbuotojai privalo būti išmokę ir vykdyti įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, saugos darbe norminius aktus, skirtus atliekamiems konkretiems darbams, be to, mokėti suteikti traumuotajam pirmąją pagalbą, gesinti gaisrą, tinkamai elgtis kitokių ekstremalių sąlygų darbe atvejais.

2.1.7. Už saugą darbe pagal priklausomybę atsakingi: darbdavys, padalinių vadovai ir kiekvienas darbuotojas konkrečioje savo darbo vietoje pagal pareigybinius nuostatus, saugos darbe taisykles bei instrukcijas.

2.2. Reikalavimai pašto darbo (gamybos) patalpoms

2.2.1. Patalpos turi atitikti galiojančias statybos, kitokias normas ir taisykles, skirtas pastatams projektuoti, statyti, įrengti, eksploatuoti.

2.2.2. Darbo patalpų mikroklimatas turi atitikti pagrindinių rodiklių, charakterizuojančių mikroklimato sąlygas uždarose patalpose, optimalius dydžius.

2.2.3. Apšvietimo (natūralaus, dirbtinio, kombinuotojo) savybės ir charakteristikos turi atitikti galiojančių normų, taisyklių nustatytus reikalavimus.

2.2.4. Kenksmingų medžiagų kiekis gamybos patalpose neturi viršyti leistinų normų, nustatytų galiojančių higienos normų, taisyklių.

2.2.5. Turi būti kokybiškos šildymo – vėdinimo (oro apykaitos) sistemos.

2.2.6. Neturi būti greitai užsiliepsnojančių ir sprogiųjų medžiagų, nenaudojamų pagal normas technologiniuose procesuose.

2.2.7. Turi būti įrengtos apsaugos, gaisrinės saugos signalizacijos sistemos.

2.2.8. Interjero spalvos turi atitikti ergonomikos ir techninės estetikos reikalavimus.

2.2.9. Gamybinių patalpų charakteristikos turi būti įrašytos statinio techniniame pase, o duomenys apie jų eksploatavimą turi būti pateikiami statinio techninio eksploatavimo žurnale.

2.2.10. Patalpų periodinės profilaktinės apžiūros turi būti atliekamos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, galiojančiuose norminiuose aktuose nurodyta tvarka.

2.2.11. Prie darbo patalpų turi būti įrengtos pagal galiojančias normas ir taisykles pagalbinės patalpos – rūbinė, tualetai, prausyklos, dušai, moters higienos kambariai, specialūs kambariai, skirti rūkyti, pailsėti ir valgyti.

2.2.12. Patalpos turi būti valomos pagal padalinio vadovo patvirtintus grafikus ir higienos normų reikalavimus.

2.3. Bendrieji saugos ir ergonomikos reikalavimai darbo vietoms

2.3.1. Darbo vietos turi atitikti galiojančių saugos darbe standartų ir kitokių norminių aktų, reglamentuojančių jų projektavimą, įrengimą ir aprūpinimą saugos priemonėmis, reikalavimus.

2.3.2. Sėdimoji darbo vieta turi būti įrengiama lengviems ir vidutinio sunkumo darbams, kuriems atlikti nereikia nuolat judėti darbo patalpoje, keičiant kūno buvimo vietą erdvės atžvilgiu.

2.3.3. Darbo vietų konstrukcijos, atraminiai, darbo stalo paviršiai, darbo objektų dislokacija, darbo priemonių valdymo įtaisai, informacijos priemonės ir kiti darbo vietų elementai bei jų parametrai turi atitikti darbuotojų antropometrines, fiziologines ir psichologines charakteristikas bei atliekamo darbo ypatybes pagal ergonomikos reikalavimus.

2.3.4. Darbo vietos turi būti įrengtos patogiai, kad žmogus rankomis ir kojomis galėtų optimaliai pasiekti ir valdyti darbo objektus bei priemones.

2.3.5. Darbo vietos ir darbo įrenginių konstrukcija turi būti tokia, kad konkrečiam darbuotojui ją būtų galima lengvai pritaikyti.

2.3.6. Informacijos priemonės darbo vietose turi atitikti galiojančių standartų ir kitokių normų reikalavimus.

2.3.7. Kėdė turi būti tokios konstrukcijos, kad ji nekliudytų darbuotojui patogiai atlikti reikalingus darbo judesius.

2.3.8. Kėdės reguliuojami elementai reikiamoje padėtyje turi būti patikimai fiksuojami.

2.3.9. Kėdės padėtis turi būti tokia: sėdynė (atraminis paviršius) pasvirusi link atlošo 5° kampu horizontalės atžvilgiu, o tarp sėdynės paviršiaus ir atlošo turi būti 95o-100o kampas.

2.3.10. Stovimosios darbo vietos turi būti įrengiamos vidutinio sunkumo ir sunkiems darbams taip, kad darbuotojas galėtų atlikti konkretų darbą stovėdamas vertikaliai, o esant reikalui, jis galėtų pasvirti ne daugiau kaip 15° kampu bei patogiai keisti kūno buvimo vietą erdvėje.

2.3.11. Darbo vietose turi būti įrenginių eksploatavimo instrukcijos ir pagal darbuotojų profesijas (specialybes) konkretiems darbams skirtos saugos instrukcijos.

2.3.12. Darbo vietose turi būti nustatyta tvarka signalinėmis spalvomis ir saugos ženklais pažymėtos pavojingos ir kenksmingos zonos.

2.3.13. Darbo vietos ir priėjimai prie jų, esantys 1,3 m ir didesniame aukštyje nuo žemės (grindų) paviršiaus ir ne mažiau kaip per 2 m nuo skirtingo aukščio atraminių paviršių (grindų), turi būti aptverti atitinkamais apsauginiais aptvarais.

2.3.14. Darbo vietos turi būti apšviestos pagal galiojančių higienos normų reikalavimus konkretiems darbams.

2.3.15. Darbo vietose atraminiai paviršiai (grindys) turi būti lygūs, neslidūs.

2.3.16. Oro sudėtis, temperatūra, judėjimo greitis darbo aplinkoje turi atitikti galiojančiose higienos normose nurodytus reikalavimus.

2.4. Reikalavimai darbo aikštelėms

2.4.1. Darbo (gamybos) aikštelės turi atitikti galiojančias statybos normas ir taisykles, higienos normas, kitas valstybės priežiūros institucijų patvirtintas normas, taisykles, taip pat galiojančius standartus.

2.4.2. Darbo aikštelės turi būti įrengtos pagal specialius projektus, privalo būti parengti jų pasai ir eksploatavimo instrukcijos, kurių reikalavimai privalomi šių aikštelių eksploatuotojams.

2.5. Bendrieji reikalavimai darbo (gamybiniams, technologiniams) įrenginiams

2.5.1. Įrenginiai turi atitikti bendruosius saugos ir ergonomikos reikalavimus, nurodytus jų techniniuose dokumentuose.

2.5.2. Specialios paskirties įrenginiai turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nurodytus jiems skirtuose norminiuose aktuose, tarp jų pasuose, eksploatavimo instrukcijose ir šiose Taisyklėse.

2.5.3. Įrenginiai turi būti nepavojingi jų įrengimo (montavimo), eksploatavimo bei remonto (keitimo) stadijose vadovaujantis jų pasuose, eksploatavimo instrukcijose ir kituose projektiniuose dokumentuose nurodytais reikalavimais.

2.5.4. Įrenginių konstrukcijų medžiagos turi būti nežalingos žmogui visuose įrenginių veikimo režimuose ir eksploatavimo sąlygose.

2.5.5. Įrenginių konstrukcijos (dalys) turi būti patikimai sutvirtintos ir (arba) judėti viena kitos atžvilgiu nesudarydamos pavojaus žmonėms ir neigiamo poveikio darbo aplinkai.

2.5.6. Darbiniai (pjovimo ir kt.) įrankiai turi būti patikimai įtvirtinti ir teisingai eksploatuojami, apdorojant medžiagas, neturi traumuoti darbuotojų.

2.5.7. Įrenginių judančios dalys turi būti aptvertos, uždengtos konstruktyviais gaubtais arba joms pritaikytos kitokios konstruktyvios techninės saugos priemonės ir įrengtos taip, kad nebūtų galima darbuotojui prie jų prisiliesti, kai jos juda, ir patekti į pavojingą zoną.

2.5.8. Jei dėl įrenginio funkcinės paskirties negalima panaudoti aptvėrimų ar kitokių techninių priemonių, apsaugojančių darbuotojus nuo pavojingų veiksnių, tokiame įrenginyje turi būti įrengta šviesos, garsinė ar kitokia signalizacija, kurią suprastų ar lengvai justų darbuotojai, bei blokavimo įtaisai įrenginiui išjungti.

2.5.9. Įrenginiuose turi būti jų judančių ir pavojingų dalių greito automatinio sustabdymo įtaisai avariniams atvejams.

2.5.10. Įrenginiai turi būti įrengti taip, kad nesudarytų sąlygų įvykti gaisrui ar sprogimui.

2.5.11. Įrenginių valdymo įtaisai (sistema) turi būti darbuotojo (operatoriaus) patogaus pasiekiamumo zonos ribose ir įrengta taip, kad būtų patogu jais naudotis bei neapsunkintų darbinių judesių.

2.5.12. Įrenginio konstrukcija turi būti tokia, kad darbuotojas galėtų patogiai, saugiai atlikti darbines operacijas, neviršydamas nustatytų organizmo energijos sunaudojimo normų.

2.5.13. Apsauginių įtaisų konstrukcija turi atitikti funkcinę paskirtį, nekliudyti darbuotojui (operatoriui) saugiai, kokybiškai bei našiai dirbti ir neapriboti kitų technologinio proceso galimybių.

2.5.14. Galinčios sukelti pavojų įrenginių dalys turi būti nustatyta tvarka nudažytos signalinėmis spalvomis ir pažymėtos standartiniais ženklais.

2.5.15. Įrenginiuose turi būti įtaisai sunkioms jų dalims užkabinti kėlimo įrenginiais (remonto ar krovimo, transportavimo atvejais).

2.5.16. Prie kiekvieno įrenginio turi būti jo naudojimo instrukcija.

2.5.17. Įrenginio konstrukcijoje turi būti numatytos apsaugos priemonės nuo elektros srovės, taip pat kad jos veiktų aptarnaujančiam personalui atlikus klaidingus veiksmus ir atititiktų šiuos reikalavimus:

a) įrenginio dalys, kuriomis teka elektros srovė, turi būti patikimai izoliuotos arba aptvertos, arba įrengtos žmogui neprieinamose vietose;

b) elektros įrenginiai su atviromis, srovę praleidžiančiomis dalimis, turi būti įrengti korpuso viduje (spintose, blokuose) su sandariomis durimis arba uždengti apsauginiais dangčiais;

c) įrenginio metalinės elektros srovę praleidžiančios dalys, kuriose pažeidus izoliaciją gali atsirasti įtampa, turi būti įžemintos.

2.5.18. Esant transporterių (konvejerių) distancinio valdymo sistemai, kai transporteriai juda per kelias gamybos patalpas, turi būti įrengti avariniai mygtukai „STOP“; šviesos (garso) signalizacija turi būti kiekvienoje patalpoje.

2.6. Bendrieji reikalavimai pagalbinėms techninėms priemonėms

2.6.1. Pagalbinės techninės priemonės turi būti pagamintos ir įrengtos pagal projektus, eksploatuojamos pagal gamintojų pasus ir jų eksploatavimo instrukcijas bei eksploatuotojo parengtas saugos darbe instrukcijas.

2.6.2. Pagalbinės priemonės, jų įrengimas ir naudojimas turi atitikti šioms priemonėms įrengti ir eksploatuoti taikomus galiojančius valstybinius standartus, normas, taisykles ir kitokius norminius aktus.

2.6.3. Kopėčios turi būti pagamintos pagal specialius projektus ir eksploatuojamos vadovaujantis galiojančių norminių – techninių aktų reikalavimais, neturi būti nudažytos medienos defektus slepiančiais dažais.

2.6.3.1. Pristatomosios kopėčios turi būti ne ilgesnės kaip 5 m, patogios naudoti.

2.6.3.2. Ant kopėčių turi būti pritvirtinta lentelė, kurioje nenuplaunamais dažais turi būti pažymėta:

a) įmonės gamintojos pavadinimas ir prekės ženklas;

b) pagaminimo numeris;

c) pagaminimo data;

d) inventorinis numeris;

e) kito bandymo data.

2.6.3.3. Turi būti įmonės gamintojos parengtas kopėčių pasas ir eksploatavimo instrukcija.

2.6.3.4. Ant kopėčių vertikaliųjų tašelių apatinių galų turi būti pritvirtintos neslystančios atramos (aštrūs antgaliai), kad jos, pastatytos 70°-75° kampu horizontalės atžvilgiu ant lygių kietų paviršių (grindų), neslystų.

2.6.3.5. Pagal panaudojimo sąlygas ir paskirtį prie kopėčių vertikaliųjų tašelių viršutinių galų (jiems užkabinti, pvz., už patikimos statinio konstrukcijos) turi būti pagal projektą įrengti specialūs kabliai.

2.6.3.6. Kopėčios turi būti bandomos statine 120 kg apkrova, nukreipta vertikaliai žemyn, veikiančia vidurinį kopėčių skersinį 2 min., pastačius jas 75° kampu į horizontalę.

2.6.3.7. Kopėčių bandymo terminus nustato eksploatuojančioji įmonė, atsižvelgdama į jų naudojimo (eksploatavimo) sąlygas, tačiau ne rečiau kaip 1 kartą per metus.

2.6.3.8. Kopėčių ir jų dalių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų patogiai dirbti, stovėdamas ne aukščiau kaip 1 m iki kopėčių viršaus.

2.6.3.9. Atstumas tarp kopėčių skersinių (darbinis žingsnis) turi būti vienodas ir ne didesnis kaip 0,3 m.

2.6.3.10. Prieš naudojantis kopėčiomis būtina jas kruopščiai apžiūrėti, ar nėra lūžių ir kitokių defektų.

2.6.3.11. Draudžiama naudotis netvarkingomis, neatitinkančiomis saugos reikalavimų, kopėčiomis.

2.7. Reikalavimai darbe (technologiniuose procesuose) naudojamoms medžiagoms

2.7.1. Technologiniuose procesuose naudojamos medžiagos, ruošiniai, pusgaminiai, gaminiai neturi daryti žalos darbuotojams ir gamtai; turi būti kenksmingų medžiagų dokumentacija, kurioje būtų nurodytos cheminės, technologinės savybės, jų neutralizavimo, nukenksminimo priemonės bei darbo su jomis ypatumai; jei to išvengti neįmanoma, privaloma panaudoti konkrečias priemones darbuotojų saugai užtikrinti.

2.8. Reikalavimai darbuotojų saugos darbe priemonėms

2.8.1. Saugos darbe priemonės turi būti naudojamos taip, kad:

a) būtų pašalinti pavojingi ir kenksmingi daiktai bei medžiagos iš darbo zonos;

b) žalingi veiksniai būtų sumažinti iki higienos bei kitokių normų leistinų dydžių (jei to padaryti neįmanoma, darbuotojai turi būti aprūpinami atitinkamomis individualiosios apsaugos priemonėmis);

c) būtų užtikrinta darbuotojų sauga nuo pavojingų ir kenksmingų veiksnių, atsirandančių dėl technologijos ir darbo sąlygų poveikio;

d) darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų veiksnių, atsirandančių dėl technologinio proceso pažeidimo;

e) būtų patogios naudoti, nekliudytų nustatytam technologiniam procesui.

3. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI KROVIMO DARBAMS

3.1. Krovimo darbai turi būti atliekami vadovaujantis saugos reikalavimais, nurodytais norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose specialius krovimo technologinius procesus.

3.2. Konkretūs saugos reikalavimai konkrečių krovinių krovimo konkretiems technologiniams procesams reglamentuojami specialių šiems darbams skirtų nustatyta tvarka patvirtintų saugos darbe norminių aktų, taip pat šių Taisyklių.

3.3. Sunkūs krovimo darbai turi būti atliekami mechanizuotu būdu; žmogaus fizinį darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka patvirtinti norminiai aktai.

3.4. Krovinių kėlimo – transportavimo įrenginiai turi atitikti specialių norminių aktų reikalavimus ir juos leidžiama eksploatuoti tik vadovaujantis jų pasuose, eksploatavimo instrukcijose nurodytais reikalavimais.

3.5. Valdyti (naudoti) krovinių kėlimo – transportavimo įrenginį leidžiama tik specialistui (operatoriui), ne jaunesniam kaip 18 metų, kuris pagal sveikatos būklę Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka medicinos komisijos pripažintas tinkamu ir kuris turi specialia tvarka išduotą kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę jį valdyti.

3.6. Kiekvienoje krovimo zonoje turi būti panaudotos konkrečios darbuotojų saugos priemonės, tarp jų – standartų ir taisyklių reglamentuoti saugos ženklai; kraunant krovinius negalima ant jų ir galimo jų kritimo zonoje būti žmonėms; kroviniai turi būti užkabinami pagal „Krovinių kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimus.

3.7. Prieš pradedant krovimo darbus, turi būti reglamentuota krovimo darbų organizavimo, vadovavimo, sutartinių ženklų tarp kėlimo įrenginio operatoriaus ir kitų darbuotojų pateikimo tvarka.

3.8. Negalima kelti prišalusio, nežinomo ar kėlimo įrenginio galią viršijančio svorio krovinio, taip pat nepatikrinus jo stabilumo ir ar teisingai užkabintas.

3.9. Už saugą kraunant krovinius atsakingas vadovas, turintis specialų pažymėjimą, suteikiantį teisę vadovauti konkretiems krovimo darbams.

3.10. Darbuotojai, atliekantys krovimo darbus krovinių kėlimo mechanizmais (dalyvaujantys krovimo procese), privalo būti su specialiais šalmais.

3.11. Darbuotojų saugos priemonės turi atitikti galiojančių norminių aktų reikalavimus.

3.12. Krovimo darbų aikštelė (grunto paviršius) turi būti horizontali, jos nuolydis negali būti didesnis kaip 5°.

4. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI DARBAMS EKSPLOATUOJANT ĮRENGINIUS

4.1. Bendrieji saugos reikalavimai eksploatuojant elektros įrenginius

4.1.1. Žmonių saugą nuo elektros reglamentuojantis pagrindinis dokumentas yra „Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius“.

4.1.2. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti jiems skirtų techninių sąlygų reikalavimus.

4.1.3. Konkretaus elektros įrenginio eksploatavimo atveju privaloma vadovautis įmonės – gamintojos parengtame pase ir eksploatavimo instrukcijoje nurodytais reikalavimais.

4.1.4. Žmonių, eksploatuojančių elektros įrenginius, apsaugai nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikių turi būti naudojamos atitinkamos priemonės.

4.1.5. Draudžiama eksploatuoti (naudoti) nustatyta tvarka neįžemintus arba neįnulintus elektros įrenginius.

4.1.6. Įmonėje vadovo tvarkomuoju dokumentu (įsakymu) turi būti paskirtas atsakingu už elektros ūkį kompetentingas aukštą kvalifikacijos kategoriją (AK) turintis darbuotojas.

4.1.6.1. Filialuose, rajonų paštuose, kur nėra kvalifikuoto elektrotechninio personalo, būtina sudaryti sutartis su fiziniais arba juridiniais asmenimis, turinčiais teisę būti atsakingais už elektros ūkį ir dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal 4.1.1 p. nurodytų Taisyklių reikalavimus.

4.1.7. Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, privalo garantuoti patikimą elektros įrenginių darbą, darbuotojų, naudojančių elektros įrenginius, saugą.

4.1.8. Elektros įrenginių įžeminimo, izoliacijų varžos ir kitos žmonių saugos nuo elektros techninės priemonės turi būti tikrinamos (bandomos) 4.1.1 p. nurodytų Taisyklių nustatyta tvarka.

4.1.9. Dirbti su elektros įrenginiais ir prietaisais leidžiama darbuotojams, nustatyta tvarka atestuotiems, instruktuotiems ir kuriems suteikta atitinkamos kvalifikacijos kategorija.

4.1.10. Eksploatuojamus elektrinio suvirinimo įrenginius prijungti ir atjungti bei aptarnauti leidžiama elektrotechniniam personalui ne žemesnės kaip vidurinės kvalifikacijos kategorijos (VK).

4.1.11. Remontuoti elektros įrenginį galima tik atjungus įtampą bei panaudojus įspėjančiuosius ženklus (plakatus).

4.1.12. Prijungti įrenginius prie elektros tinklo konkretiems darbams atlikti per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimo įrenginius leidžiama atsakingiems asmenims, turintiems ne žemesnę kaip vidurinę kvalifikacijos kategoriją (VK).

4.1.13. Dirbant su rankiniais elektriniais įrenginiais, draudžiama:

a) atlikti bet kokį jų remontą, prieš tai jų neišjungus;

b) laikyti rankose jų elektros laidus ir kabelius;

c) liesti pjovimo įrankius bei kitokias judančias dalis;

d) dirbti būnant ant kopėčių;

e) palikti dirbančius šiuos įrenginius be priežiūros ir (arba) įjungtus į elektros tinklą.

4.1.14. Reikalavimai naudojant kilnojamuosius elektros šviestuvus:

a) pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke leidžiama naudoti ne aukštesnės kaip 12 V kintamos srovės šviestuvus;

b) kilnojamojo šviestuvo elektros energijos šaltiniu leidžiama naudoti transformatorius, generatorius, keitiklius ir akumuliatorius; šiam tikslui naudoti autotransformatorius draudžiama;

c) žemesnės įtampos kilnojamųjų šviestuvų įjungimo šakutės neturi tikti įjungti į aukštesnės įtampos tinklą.

4.1.15. Eksploatuoti pavojingose, labai pavojingose patalpose, gaisro ir sprogimo pavojaus zonose leidžiama tik tokius elektros įrenginius, kurių įmonės-gamintojos parengtuose techniniuose dokumentuose yra apie tai nurodyta.

4.1.16. Elektros įrenginio eksploatuotojas privalo turėti patvirtintus elektros įrenginių, eksploatuojamų pavojingose, labai pavojingose patalpose bei gaisro ir sprogimo pavojaus zonose, sąrašus.

4.1.17. Namų ūkio (buitinių) elektros įrenginių eksploatavimo sauga turi būti garantuojama vadovaujantis šių įrenginių gamintojo pasuose ir eksploatavimo instrukcijose nurodytais reikalavimais.

4.1.18. Namų ūkio elektrotechninių reikmenų, vidaus ir išorinio el. apšvietimo elektros įrenginių techninį aptarnavimą, jeigu tai susiję su 4.1.1 p. nurodytų Taisyklių reikalavimų taikymu arba tai nurodyta įmonės-gamintojos instrukcijoje, leidžiama atlikti tik atitinkamos kvalifikacijos elektrotechniniam personalui, vadovaujant AK arba VK elektrotechniniam personalui.

4.2. Bendrieji saugos reikalavimai eksploatuojant gamybinius (technologinius) įrenginius paštuose

4.2.1. Dirbti su didesnio pavojaus įrenginiais, įrankiais, prietaisais leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų nustatyta tvarka išmokytiems, atestuotiems ir instruktuotiems darbuotojams.

4.2.2. Kiekvienoje dirbančio su įrenginiu darbuotojo darbo vietoje turi būti įmonės vadovo (darbdavio) patvirtinta saugos darbe instrukcija.

4.2.3. Prieš pradėdamas dirbti su įrenginiu darbuotojas privalo susitvarkyti darbinius drabužius: užsisegti sagas, susirišti rankogalius, apdengti plaukus galvos apdangalu.

4.2.4. Prieš įjungdamas įrenginį darbuotojas privalo apžiūrėti ir patikrinti bendrą įrenginio techninę būklę:

a) ar patikima įrenginio judančiųjų dalių apsauga;

b) ar nustatyta tvarka įžemintos įrenginio dalys;

c) ar tvarkingi elektros įtaisai: laidai, šakučių lizdai, šakutės, mygtukai ir pan.;

d) ar nėra ant įrenginio pašalinių daiktų;

e) ar nėra prie įrenginio įvado perspėjančių, draudžiančių jį įjungti ženklų, plakatų.

4.2.5. Prieš pradedant apdoroti pašto siuntas, būtina patikrinti, kaip įrenginys veikia tuščiąja eiga, įsitikinti, ar tvarkingi įjungiamieji prietaisai, signalizacijos, avariniai mygtukai „STOP“ bei blokavimo sistemos.

4.2.6. Draudžiama:

a) eksploatuoti techniškai netvarkingus įrenginius;

b) įjungti įrenginį, jeigu nėra jo saugos techninių priemonių arba jos sugedusios;

c) reguliuoti, valyti, remontuoti veikiantį įrenginį.

4.2.7. Jeigu įjungtas įrenginys neveikia, būtina skubiai jį išjungti, iškviesti elektromechaniką (mechaniką).

4.2.8. Apie darbo metu pastebėtus įrenginių gedimus būtina pranešti tiesioginiam vadovui.

4.2.9. Jeigu įrenginys sustabdomas dėl avarinės situacijos, jį įjungti galima tik įrenginius aptarnaujančiam elektromechanikui (mechanikui) leidus.

4.3. Bendrieji saugos reikalavimai eksploatuojant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis paštuose

4.3.1. Eksploatuojant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 04 14 nutarimu Nr. 282 „Dėl tarnybinių ir vardinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo“, taip pat Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos 1994 12 15 įsakymu Nr. 80 patvirtinta „Šaunamųjų ginklų, šovinių įsigijimo, vežimo, saugojimo, apskaitos, panaudojimo ir laikymo instrukcija“.

4.3.2. Eksploatuoti tarnybinį ginklą leidžiama darbuotojui, Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka išlaikiusiam egzaminą ir turinčiam policijos komisariato išduotą leidimą, taip pat nustatyta tvarka instruktuotam.

4.3.3. Darbuotojai, eksploatuojantys tarnybinį ginklą ir (arba) kurių pareigos susijusios su jo eksploatavimu, privalo žinoti ir tiksliai vykdyti konkretaus ginklo įmonės-gamintojos parengtuose pase bei eksploatavimo instrukcijoje nurodytus reikalavimus.

5. SAUGOS REIKALAVIMAI PAŠTO SIUNTŲ PRIĖMIMUI, APDOROJIMUI, IŠSIUNTIMUI, GAVIMUI IR ĮTEIKIMUI

5.1. Saugos reikalavimai išimant pašto korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių

5.1.1. Korespondencijai išimti iš siunčiamųjų laiškų dėžučių ir pristatyti adresatams turi būti parengtos ir paštų vadovų patvirtintos laiškininkų bei vairuotojų (vadeliotojų) maršrutų schemos, kuriose turi būti pažymėtos pavojingos, reikalaujančios didesnio atsargumo, ėjimo ir važiavimo vietos; su šia schema privaloma supažindinti laiškininkus ir vairuotojus; laiškininkai ir vairuotojai, išimantys korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių ir pristatantys adresatams, privalo laikytis schemoje pažymėtų maršrutų.

5.1.2. Pavedus laiškininkui ar vairuotojui išimti korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių naujuose maršrutuose arba pakitus maršrutams, privaloma papildomai juos instruktuoti.

5.1.3. Pašto darbuotojas, dirbdamas naktį, privalo turėti su savimi tvarkingą (veikiantį) kišeninį prožektorių.

5.1.4. Prieš išvažiuojant į maršrutą, būtina patikrinti transporto priemonių bei išimamos korespondencijos krepšio su rėmeliu techninę būklę.

5.1.5. Vairuotojas, išvažiuodamas į maršrutą motociklu, motoroleriu, mopedu, dviračiu, privalo krepšį su korespondencija patikimai pritvirtinti prie minėtų transporto priemonių bagažinių.

5.1.6. Važiuodami pagal maršrutą, taip pat sustodami išimti korespondencijos iš siunčiamųjų laiškų dėžučių, laiškininkas ir vairuotojas privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

5.1.7. Vairuotojas sustojęs privalo išjungti transporto, kuriuo jis važiavo, variklį, įjungti stovėjimo stabdį; naktį privaloma įjungti gabaritinius žibintus.

5.1.8. Pašto darbuotojas, prieš išimdamas korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių, pritvirtintų prie sienų ar specialių atramų, privalo patikrinti jų techninę būklę ir ar jos patikimai pritvirtintos.

5.1.9. Krepšį su rėmeliu į mechanines siunčiamųjų laiškų dėžučių nukreipiamąsias įpjovas reikia įstatyti laisvai, netrūkčiojant; negalima naudotis krepšiais su deformuotais rėmeliais.

5.1.10. Pašto darbuotojas, pastebėjęs blogai pritvirtintas siunčiamųjų laiškų dėžutes prie sienų, atramų, stovų ar sugadintas, taip pat pastebėjęs kelių eismo įvykius, avarijas, gaisrus ir kt., privalo skubiai pranešti savo tiesioginiam vadovui ir, jeigu reikia, kitiems pareigūnams.

5.1.11. Pašto darbuotojams, išimantiems korespondenciją iš siunčiamųjų laiškų dėžučių, vairuojantiems mopedus, dviračius, paštų administracija privalo (ne rečiau kaip vieną kartą per metus) organizuoti Kelių eismo taisyklių mokymą, dalyvaujant kelių eismo specialistams; pašto darbuotojams leidžiama naudotis mopedais ir dviračiais darbe tik išlaikius pašte Kelių eismo taisyklių egzaminą.

5.2. Saugos reikalavimai priimant ir apdorojant pašto siuntas

5.2.1. Rankomis antspauduoti pašto korespondenciją leidžiama tik ant stalo, padengto gumine danga.

5.2.2. Atrišant ir užrišant maišus su pašto korespondencija, perpjauti špagatą reikia su specialiu peiliu arba perkirpti žirklėmis; pjaunant špagatą būtina peilio ašmenis nukreipti nuo savęs; draudžiama naudoti skutimosi peiliukus ar pan., taip pat špagatą nutraukti rankomis.

5.2.3. Kad pašto darbuotojas nesusižeistų peiliu atrišdamas maišą su pašto korespondencija, jis turi laikyti pakėlęs maišą užrištąja dalimi aukštyn; rankas turi laikyti žemiau maišo raiščio.

5.2.4. Naudojant paketų aprišimo mašiną, draudžiama:

a) kišti rankas po krumpliaračio gaubtu;

b) šalinti gedimus mašinai dirbant;

c) laikyti rankas po darbo stalo išpjova.

5.2.5. Aprišant paketą, rankas reikia laikyti už špagato nukreipėjo judėjimo ribos.

5.2.6. Keisti špagato rites, susegtuvus galima tik išjungus paketų aprišimo mašiną.

5.2.7. Prieš priimant siuntinius, įvertintuosius laiškus, smulkiuosius paketus, privaloma patikrinti, ar tvarkingos svarstyklės, smalkos lydytuvas bei kiti elektros įrenginiai (laidai, šakutės, šakučių lizdai ir kt.).

5.2.8. Svarstyklės turi būti statomos ant tvirto horizontalaus stovo arba stalo (barjero); svarstyklių padėklas turi būti viename lygyje su stalo paviršiumi.

5.2.9. Svarsčiai dedami ant svarstyklių plokščiąja dalimi; jie turi būti sudėti į specialias dėžutes, iš kurių negalėtų iškristi.

5.2.10. Smalkos lydytuvas turi būti tvirtai (kad neslystų, neapvirstų) pastatytas ant specialaus stovo arba stalo, padengto nedegia, nepraleidžiančia šilumos danga.

5.2.11. Smalkos lydytuve turi būti įrengtas termoreguliatorius, kuris perkaitusį smalkos lydytuvą išjungtų iš elektros tinklo; naudojant smalkos lydytuvą, darbo vietoje turi būti įrengta ventiliacija.

5.2.12. Tirpinamos smalkos galima pripildyti ne daugiau kaip pusę smalkos lydytuvo; jo paviršius turi būti nuvalytas nuo smalkos liekanų; smalkos lydytuvas turi būti uždengiamas specialiu dangčiu; draudžiama smalką užvirinti.

5.2.13. Smalka ant pašto siuntų užpilama medinėmis arba metalinėmis lopetėlėmis su nepraleidžiančiomis šilumos rankenomis; lopetėlių su rankenomis ilgis turi būti 23–25 cm.

5.2.14. Su smalka antspauduojama pašto siunta turi būti padėta ant stalo ar stovo.

5.2.15. Draudžiama:

a) po antspauduojamu daiktu pakišti ranką;

b) vienu metu naudotis smalkos lydytuvu keliems darbuotojams;

c) pernešti iš vienos vietos į kitą smalkos lydytuvą su ištirpinta smalka.

5.2.16. Kino juostas leidžiama priimti siųsti tik metalinėse dėžėse.

5.2.17. Siuntinį reikia imti už šonų ir dėti ant svarstyklių visa plokštuma, adresu į viršų, atsargiai, kad jis neprispaustų rankų pirštų.

5.2.18. Priimant ir apdorojant siuntinius, draudžiama:

a) kelti siuntinį už surišimo virvelių;

b) priimti siųsti sprogmenis, lengvai užsiliepsnojančias ir nuodingąsias medžiagas, tokias kaip: parakas, šoviniai, spiritas, benzinas, žibalas, degtukai, nuodai, rūgštys ir pan.;

c) priimti siuntinius, iš kurių pakuotės kyšo vinys, siuntinius, sutvirtintus metalinėmis juostomis, viela, taip pat siuntinius, kurių svoris ir matmenys neatitinka Pašto taisyklių reikalavimų.

5.2.19. Jeigu, naudojant siuntinių dėžučių briaunų įpjovų stakles, pasigirsta pašalinis triukšmas ar bildesys, pajuntamas degėsių kvapas arba savaime išsijungia staklių variklis, būtina išjungti stakles ir pakviesti elektromechaniką (mechaniką).

5.2.20. Staklių frezos turi būti techniškai tvarkingos, su konstruktyviomis saugos priemonėmis; dėžutes stalo paviršiumi reikia stumti link frezos, lėtai, lygiai.

5.2.21. Užbaigus darbą, būtina išjungti stakles iš elektros tinklo ir išvalyti drožlių surinkėją; valyti leidžiama tik šepečiais.

5.2.22. Dirbant su siuntinių dėžučių briaunų įpjovimo staklėmis, draudžiama:

a) šalinti bet kokius staklių gedimus joms veikiant;

b) rankomis liesti (spausti) frezų apsauginius gaubtus;

c) liesti elektros laidus, staklių pjaunančius įrankius ar judančias dalis.

5.2.23. Siuntinių saugojimo sandėlyje turi būti įrengti stovai pagal projektą su ne mažesnio kaip 60 cm pločio lentynomis; lentynų stovai turi būti tvirti, mediniai – impregnuoti ugniai atspariomis medžiagomis, patogūs ir nepavojingi naudoti.

5.2.24. Sukraunant siuntinius į lentynas, lengvesnieji dedami viršuje, jie neturi išsikišti iš lentynų.

5.2.25. Sukraunant siuntinius rietuvėmis, apačioje dedami tvirtesni, didesni siuntiniai; rietuvių aukštis neturi viršyti 1,5 m; tarpas tarp rietuvių turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m pločio.

5.2.26. Draudžiama išimti (ištraukti) siuntinius, užkrautus kitais siuntiniais.

5.2.27. Prieš jungiant transporterį, būtina įsitikinti, ar nėra prie jo įspėjamųjų, draudžiamųjų užrašų, ar nėra ant jo pašalinių daiktų.

5.2.28. Pereiti per juostinius transporterius leidžiama tik tam skirtu tilteliu.

5.2.29. Negalima lipti ant transporterio juostos, sėstis ar atsistoti ant transporterio bortų.

5.2.30. Jeigu maišas ar pakas su pašto siuntomis įstrigo transporterio sandūroje, būtina transporterį sustabdyti ir tik tada atlaisvinti maišą ar paką.

5.2.31. Maišus, pakus su pašto siuntomis dėti ant transporterio juostos tvarkingai ne mažesniu kaip 1 m atstumu vienas nuo kito.

5.2.32. Negalima dėti maišų, pakų su pašto siuntomis ar kitokių daiktų po transporteriu.

5.2.33. Dirbant su kasos aparatu, pastebėjus defektą, pranešti tiesioginiam vadovui.

5.2.34. Draudžiama dirbti su nustatyta tvarka neįžemintu kasos aparatu.

5.2.35. Draudžiama remontuoti, valyti, tepti veikiantį kasos aparatą.

5.2.36. Kontrolinę ir čekių juostą keisti galima tik vadovaujantis eksploatavimo instrukcija.

5.2.37. Čekių juostos atplaišas reikia šalinti pincetu.

5.2.38. Dirbant su kompiuteriu, negalima palikti jo įjungto be priežiūros.

5.2.39. Naudojantis kompiuterio spausdintuvu, būtina laikytis šių reikalavimų:

a) maitinimo laidas turi būti specialiai pritaikytas ir įžemintas;

b) prieš apžiūrint spausdintuvą, reikia išjungti jį iš elektros tinklo;

c) prieš jungiant spausdintuvą prie kompiuterio, įsitikinti, ar spausdintuvas išjungtas iš tinklo;

d) neišjungti spausdintuvo, kol jis spausdina;

e) neliesti įkaitusio popieriaus traukimo ritinio variklio;

f) nespausdinti ant nestandartinio formato popieriaus.

5.2.40. Nelaikyti kompiuterio ir jo įrenginių saulės šviesoje, arti kaitinimo prietaisų.

5.2.41. Nedėti ant kompiuterio ir jo įrenginių popieriaus ir kitokių daiktų.

5.2.42. Saugoti, kad į kompiuterį ir jo įrenginius per ventiliacijos angas nepatektų smulkių metalinių detalių (sąvaržėlių, spaustukų ir kt.).

5.2.43. Patalpos, kuriose dirbama su kompiuteriais, turi būti šviesios, paviršiai matiniai, kad nesusidarytų atspindžių blyksnių.

5.2.44. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, o dirbtinis – kombinuotas (bendras ir vietinis); draudžiama dirbti su kompiuteriais nesant natūralaus apšvietimo.

5.2.45. Darbo paviršių natūralus apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 300 lx, o kombinuotas – ne mažesnis kaip 750 lx.

5.2.46. Bendro apšvietimo šviestuvų blyksnių atspindžiams ekranuose išvengti rekomenduojama naudoti priešblyksninius tinklelius, specialius filtrus arba apsauginius stogelius.

5.2.47. Patalpos turi būti deramai vėdinamos.

5.2.48. Atstumas nuo veikiančio iki kito displėjaus turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.

5.2.49. Kai kompiuteriai sustatomi eilėmis, atstumas tarp eilių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

5.2.50. Darbo metu atstumas nuo operatoriaus akių iki ekrano turi būti 40 – 80 cm.

5.2.51. Darbo reikmenys turi būti išdėstyti patogiai.

5.2.52. Dirbant su kompiuteriais, darbo vietoje elektrostatinio lauko lygis neturi viršyti leistinų higienos normų.

5.2.53. Kompiuterio ekranas turi atitikti tokius pagrindinius eksploatavimo techninius reikalavimus:

a) ekrano švytėjimo ryškumas turi būti ne mažesnis kaip 100 cd/m2;

b) monochromatinio displėjaus šviečiančiojo taško minimalus diametras – 0,4 mm, spalvoto – 0,6 mm;

c) ekranas turi būti su nuo blyksnių saugančiu paviršiumi;

d) ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 31 cm, o simbolių aukštis ekrane – ne mažesnis kaip 3,8 mm.

5.2.54. Kompiuterį naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį – darbo užduotims vykdyti.

5.2.55. Nepalikti įjungto kompiuterio be priežiūros.

5.2.56. Kad būtų išvengta regos sutrikimų, būtina darbe daryti pertraukas; kai dirbama aštuonias valandas per dieną, be pietų pertraukos, dar turi būti dvi papildomos pertraukos po 10 min.: pirmoji po trijų valandų nuo darbo pradžios, o antroji – likus dviems valandoms iki darbo pabaigos; per jas operatoriams rekomenduojami specialūs pratimai, psichologinė iškrova.

5.2.57. Įvedinėjant duomenis, redaguojant programas, skaitant informaciją iš ekrano, nepertraukiamo darbo su kompiuteriu trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 4 val., darant po pirmos ir trečios darbo valandos 10 min., o po dviejų darbo valandų – 15 min. pertraukas.

5.2.58. Dirbti su elektrografinėmis dauginimo mašinomis galima tik įjungus ištraukiamąją ventiliaciją.

5.2.59. Darbo metu reikia nuolat stebėti užrašus signalizacijos skydelyje, apsauginių blokuočių darbą.

5.2.60. Išimti iš dauginimo mašinos užstrigusį popieriaus lapą galima tik ją išjungus.

5.2.61. Dauginimo mašinai dirbant, draudžiama:

a) nuimti dauginimo mašinos apsauginius skydelius;

b) išjungti apsaugines blokuotes;

c) reguliuoti, remontuoti, valyti mašiną;

d) laikyti ant mašinos įrankius, pašalinius daiktus;

e) palikti ją be priežiūros ir įjungtą.

5.2.62. Pastebėjus darbo metu bet kokį dauginimo mašinos gedimą, išjungti ją iš elektros tinklo, apie tai pranešti tiesioginiam vadovui.

5.3. Saugos reikalavimai pristatant paštą

5.3.1. Laiškininko darbo vietoje – pašte turi būti vadovo patvirtinta pašto pristatymo maršruto schema, kurioje turi būti nurodytos pavojingesnės perėjos bei važiavimo vietos.

5.3.2. Laiškininkas pristatymo apylinkėje privalo laikytis pašto vadovo patvirtinto pristatymo apylinkės maršruto, žinoti, kur yra pavojingos perėjimo ir važiavimo vietos, taip pat laikytis Kelių eismo taisyklių.

5.3.3. Kiekviename pašte, pristatančiame pašto korespondenciją, turi būti pildomas pristatymo apylinkių būklės žurnalas, kuriame užrašomi laiškininkų pastebėti trūkumai pristatymo apylinkėse (nesutvarkytos laiptinės, liftai, neapšviestos laiptų aikštelės, netvarkingi, apgriuvę tiltai ir kt.).

5.3.4. Esant nepalankiems orams, pristatymo tarnybos darbuotojai papildomai instruktuojami; esant plikledžiui (kai keliai slidūs), darbuotojams, prieš išeinantiems pristatyti pašto korespondenciją, turi būti primenama apie papildomas atsargumo priemones.

5.3.5. Pašto darbuotojų darbo drabužiams ir avalynei džiovinti paštuose turi būti įrengtos specialios patalpos su džiovinimo spintomis.

5.3.6. Pristatydamas pašto korespondenciją tamsį, laiškininkas turi su savim turėti kišeninį prožektorių ir atšvaitą.

5.3.7. Lipant laiptais, reikia laikytis turėklo; jeigu tenka naudotis liftu, į liftą įeiti galima tik nesant jame pašalinių.

5.3.8. Įteikdamas pašto korespondenciją gavėjui bute (registruotąsias siuntas, pensijas, pašto perlaidas), laiškininkas privalo imtis atsargumo priemonių: įeiti į butą reikia tik paskui gavėją; įeiti į butą pirma gavėjo – draudžiama (gali būti atidaryti rūsiai, saugyklos, nepririšti šunys ir pan.).

5.3.9. Pristatomosios pašto korespondencijos dėžės turi būti įrengtos patogiose vietose.

5.3.10. Laiškininkai, pristatantys pašto korespondenciją mopedais ir dviračiais, prieš išvažiuodami į pristatymo apylinkę, privalo patikrinti savo mopedų ir dviračių techninę būklę.

5.3.11. Dviratininkui ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti techniškai tvarkingu, tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu; prie dviračio ar mopedo turi būti pritvirtinti: iš galo – raudonas, iš abiejų šonų prie ratų stipinų pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai, o važiuojant keliu tamsį arba esant blogam matomumui, dviračio ar mopedo priekyje turi degti baltos šviesos žibintas.

5.3.12. Pašto pristatymo transporto maršrutų schemos turi būti pristatymo tarnybos patalpose, matomoje vietoje.

5.3.13. Automobilyje pašto siuntos turi būti sukraunamos taip, kad važiuojant nenugriūtų ir nepasislinktų.

5.3.14. Lydinčiam pašto siuntas darbuotojui leidžiama važiuoti dengto krovininio automobilio kėbule tik tada, kai yra įrengta ryšio priemonė, kuria prireikus galima duoti vairuotojui signalą sustoti; taip pat automobilyje turi būti įtaisytas lengvai pasiekiamas ne mažesnės kaip 2 litrų talpos gesintuvas; kėbulas turi būti apšviestas iš vidaus; kad būtų galima iš kėbulo išlipti ir į jį įlipti, turi būti įrengti laipteliai.

5.3.15. Draudžiama atidaryti automobilio duris bei išlipti iš jo, kol jis visiškai nesustos.

5.3.16. Prieš sukraunant pašto siuntas į pristatomosios korespondencijos dėžes ar išimant pašto siuntas iš jų, būtina patikrinti, ar jos gerai pritvirtintos.

5.3.17. Draudžiama dėti pašto korespondenciją į netvarkingas pristatomosios korespondencijos dėžes.

5.3.18. Pašto darbuotojai apie netvarkingas pristatomosios korespondencijos dėžes, apie nesaugias, nepatogias privažiuoti prie šių dėžių vietas privalo pranešti pašto vadovams; trūkumai turi būti nustatyta tvarka pašalinami.

5.3.19. Naudoti kinkomąsias transporto priemones, vadelioti arklius, jais joti leidžiama asmenims, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmokytiems joti, vadelioti arklius, mokantiems orientuotis važiuojant nustatytu maršrutu, taip pat mokantiems pakinkyti ir pabalnoti arklius.

5.3.20. Paštui pervežti turi būti naudojami tik tvarkingi vežimai (rogės), pakinktai (kamanos, balnas) ir sveiki arkliai.

5.3.21. Vadelioti, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra, – dešiniuoju važiuojamosios kelio dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios kelio dalies krašto.

5.3.22. Vežimas, rogės turi būti iš priekio su baltais, iš šono – su oranžiniais, o iš galo – su raudonais atšvaitais, pritvirtintais gerai matomose vietose ir pažyminčiais kraštinius vežimo ar rogių matmenis.

5.3.23. Vadeliojant tamsį, esant blogam matomumui, prie vežimo, rogių kairės pusės ir iš priekio turi būti pritvirtinti baltos, o iš galo – raudonos spalvos žibintai.

5.3.24. Vadeliotojui, raiteliui draudžiama:

a) palikti arklius ant kelio arba greta jo be priežiūros;

b) pririšti arklius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;

c) vadelioti, joti keliais, pažymėtais ženklais „Automagistralė“.

5.3.25. Pašto siuntos vežime, rogėse turi būti sukrautos tolygiai, kad nenugriūtų ar nepasislinktų.

5.3.26. Pristatant pašto siuntas kinkomosiomis transporto priemonėmis, draudžiama:

a) važiuojant vadeliotojui ir lydinčiam pašto darbuotojui nuleisti kojas už vežimo (rogių) krašto;

b) važiuoti per techniškai netvarkingus tiltus;

c) važiuoti vandens apsemtais, pelkėtais keliais bei kitais blogais keliais.

5.3.27. Apie netvarkingus tiltus ir kt. pavojingus objektus vadeliotojas, lydintis pašto siuntas darbuotojas privalo pranešti savo tiesioginiam vadovui.

5.3.28. Važiuoti užšalusių upių ir kitų vandens telkinių ledu leidžiama tik savivaldybių nurodytose, specialiais ženklais pažymėtose vietose.

5.3.29. Užvažiuoti ant kelto ir nuvažiuoti nuo jo leidžiama, tik kai jis visiškai sustojęs prieplaukoje; pastatyti transporto priemonę ant kelto būtina taip, kad ji nepradėtų riedėti.

6. SAUGOS REIKALAVIMAI PAŠTO SIUNTŲ PERVEŽIMUI IR APKAITAI

6.1. Reikalavimai pervežant pašto siuntas geležinkeliais

6.1.1. Pašto siuntų apkaitos punkto darbuotojas privalo būti išmokęs ir vykdyti būtinus saugos darbe reikalavimus, kurie nurodyti:

a) pašto siuntų pervežimo ir pašto vagonų eksploatavimo taisyklėse;

b) darbo elektrifikuotose geležinkelio linijose saugos taisyklėse;

c) geležinkelių signalizacijos instrukcijoje;

d) geležinkelio techninio eksploatavimo taisyklėse;

e) pašto taisyklėse.

6.1.2. Pašto pervežimo centro, pašto siuntų apkaitos tarnybų (padalinių) vadovai privalo užtikrinti, kad informacija apie traukinių su pašto vagonais atvykimą ir išvykimą apkaitos darbuotojams būtų pateikiama laiku.

6.1.3 Traukinių sąstatai formuojami, o pašto vagonai turi būti atvaromi pakrauti ir iškrauti pagal schemas ir grafikus.

6.1.4. Pašto ir bagažo, keleiviniai traukiniai su pašto vagonais turi būti priimami į kelius, platformas, kur patogiau apsikeisti pašto siuntomis; tai turi būti numatyta stoties darbo režimo dokumentuose.

6.1.5. Pašto pervežimo centro, pašto siuntų apkaitos punktų sandėlių durys turi būti be slenksčių ir tokio platumo, kad laisvai galėtų įvažiuoti pašto vėžimėliai ir vilkikai; platformų pakraščiuose turi būti 50 mm aukščio ir 250 mm pločio atramos.

6.1.6. Geležinkelio stotyse esančių pašto platformų plotis turi būti:

a) kai pašto vagonai stovi iš abiejų pusių – 8–12 m;

b) kai vagonai stovi iš vienos pusės – 6–8 m.

6.1.7. Stotyse, kur nėra platformų, pašto siuntų apkaitos vietose turi būti aikštelės su tvirta danga.

6.1.8. Privažiavimo keliai ir pervažos pašto apkaitos vietose turi būti tvarkingi ir deramai apšviesti pagal galiojančias normas ir taisykles.

6.1.9. Paštų, esančių geležinkelio stotyse, vadovai privalo informuoti pašto vagonų darbuotojus apie maršrute esančius geriamojo vandens atsargų papildymo punktus, apie vietas, iš kurių galima gauti anglių vagonui šildyti.

6.2. Reikalavimai pervežant pašto siuntas pašto vagonais

6.2.1. Prieš priimant pašto vagoną, jo palydovas privalo sužinoti iš savo vadovo, kur yra pašto vagonas ir kaip saugiai prie jo prieiti.

6.2.2. Einant prie pašto vagono, būtina įdėmiai klausytis lokomotyvų signalų, taip pat stoties radijo pranešimų; eiti reikia geležinkelio tarpukeliu arba kelkraščiu.

6.2.3. Prieš einant per geležinkelį, būtina įsitikinti, ar bėgiais nevažiuoja traukinys ar lokomotyvas.

6.2.4. Geležinkelį leidžiama pereiti tik per pervažas, pėsčiųjų takeliais, klojiniais, požeminėmis perėjomis ir kitose pažymėtose perėjimo vietose.

6.2.5. Priimant pašto vagoną, jo palydovas privalo patikrinti pašto vagono vidaus įrenginių techninę būklę: ar tvarkingi elektros įrenginiai, ar yra signalizacijos priemonės, gaisrinis inventorius, dielektrinės ir kitokios saugos priemonės, įrankiai, prietaisai, ūkio inventorius, patalynė, ar vaistinėlėje yra medikamentų, būtinų pagal jų sąrašą, ar vagonas atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.

6.2.6. Pašto vagono palydovas turi žinoti: kokie yra pašto vagono įrenginiai, dėl kokių gedimų negalima prikabinti vagono prie traukinio sąstato, elektros įrenginių veikimo principus (generatoriaus, akumuliatorių, paskirstymo spintos su prietaisais, ventiliacijos ir šaldymo įrenginių, kūrenimo bei vandens sistemų ir kt.); mokėti geležinkelių signalizacijos instrukciją, saugos darbe taisykles, taip pat mokėti suteikti pirmąją pagalbą vežant traumuotąjį.

6.2.7. Pašto vagono palydovas privalo turėti pažymėjimą, liudijantį, kad jam suteikta elektrotechninio personalo pradinės kvalifikacijos kategorija (PK).

6.2.8. Prieš išvažiuodamas į maršrutą, pašto vagono palydovas (pašto siuntų lydėtojas) privalo patikrinti, ar visos darbo vietos atitinka saugos darbe ir gaisrinės saugos reikalavimus; jis yra atsakingas už saugos reikalavimų vykdymą.

6.2.9. Patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir gedimus iki traukinio išvykimo šalina pagal priklausomybę – pašto ar geležinkelio techninis personalas, atsižvelgiant į gedimo pobūdį.

6.2.10. Apie vagono arba įrenginio gedimus, pastebėtus važiuojant ir iki reiso pabaigos nepašalintus, pašto vagono palydovas (pašto siuntų lydėtojas) privalo pranešti galinio maršruto punkto pašto viršininkui.

6.2.11. Pašto vagono palydovas privalo žinoti, kur yra kuro ir vandens atsargų papildymo punktai; laiku papildyti šias atsargas.

6.2.12. Būtina išvalyti vagoną pagal galiojančius higienos reikalavimus.

6.2.13. Geriamasis vanduo turi būti saugomas bidonuose (kubiluose su kranais) arba kituose induose su dangčiais; bidonai (kiti indai vandeniui laikyti) po kiekvieno reiso turi būti švariai išplaunami.

6.2.14. Šaltu laikotarpiu pašto vagono vidaus temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 17°C ir ne aukštesnė kaip 22°C.

6.2.15. Pašto vagone turi būti ne mažiau kaip 2 žibintai su žvakėmis.

6.2.16. Generatoriaus pavaros diržas uždedamas ne vėliau kaip prieš 30 min. iki traukinio išvykimo.

6.2.17. Nuimti ar uždėti pavaros diržus tarpinėse stotyse galima tik tuo atveju, jeigu traukinys stovi ne mažiau kaip 10 min., o vagonas pažymėtas raudonais signaliniais ženklais.

6.2.18. Traukiniui važiuojant, tamburo ir sandėlių durys turi būti uždarytos.

6.2.19. Traukiniui sustojus, prieš apsikeičiant pašto siuntomis, būtina nuvalyti durų turėklus drėgnu skuduru, o nuo laiptelių sniegą ir ledą.

6.2.20. Peleninę, ortakį ir katilo kūryklą galima valyti tik stotyse. Pelenus ir šlaką kartu su šiukšlėmis būtina rinkti į specialiąją tarą ir sudėti į stoties šiukšlių rinktuvą.

6.2.21. Maišant kurą, būtina stovėti šalia kūryklos angos.

6.2.22. Įvykus avarijai, trūkus vandens vamzdžiams ar įvykus panašiems gedimams, katilą atvėsinti, ugnį kūrykloje užgesinti galima apvertus ardelius (kuras pakliūva į peleninę) ir uždarius abejas kūryklos dureles.

6.2.23. Draudžiama:

a) leisti dirbti pašto vagone asmenims, neišlaikiusiems saugos darbe egzamino, taip pat neišklausiusiems saugos darbe instruktažo;

b) leisti į pašto vagoną pašalinius;

c) laikyti bet kokius daiktus elektros skirstymo skyde, taip pat šalia elektros įrenginių ir katilinėje;

d) jungti elektros šildytuvus, lempas, kurie nenumatyti ir kurių galingumas didesnis negu nurodyta pašto vagono elektros schemoje;

e) naudoti nepritaikytus ir nestandartinius saugiklius konkrečiai elektros grandinei;

f) atsistoti ant palangės staliukų, remontuojant vagono įrenginius;

g) naudoti baterijas, jeigu jose yra per mažai elektrolito;

h) naudotis ne specialiais kobiniais, o kitokiais įrankiais, uždedant ar nuimant generatoriaus pavaros diržą;

i) gesinti ugnį kūrykloje vandeniu;

j) lipti ant vagono stogo;

k) naudoti pašto vagonus su netvarkingais dūmtraukiais;

l) stovėti, sėdėti ant vagono laiptelių, kyboti ant turėklų važiuojant traukiniui;

m) vartoti maistui, gerti vandenį iš techninio vandentiekio;

n) gerti alkoholinius gėrimus;

o) valyti vagoną, kai traukinys manevruoja.

6.3. Gaisrinės saugos reikalavimai pašto vagonuose

6.3.1. Pašto vagonuose turi būti: putų ir angliarūgštės gesintuvai, kirvis, laužtuvas-kobinys, gaisrinis čiaupas, kibiras; gaisrinis inventorius saugomas specialioje vietoje; draudžiama jį užrakinti, naudoti ne pagal paskirtį.

6.3.2. Putų gesintuvai naudojami gesinti degančius daiktus, medžiagas, išskyrus veikiančius elektros įrenginius.

6.3.3. Angliarūgštės gesintuvai skirti gesinti užsidegusius elektros variklius, generatorius, kurių įtampa yra iki 1000 V.

6.3.4. Pajutus dūmų kvapą vagone, reikia išsiaiškinti priežastį, panaudoti priemones, kad nebūtų gaisro; kilus gaisrui, būtina skubiai atidaryti stabdymo sistemos čiaupą ir sustabdyti traukinį (išskyrus atvejį, kai traukinys važiuoja tuneliu, per tiltą, viaduką ir kitas vietas, kur neįmanoma evakuoti keleivių ir gesinti gaisro), iškviesti traukinio brigadininką (viršininką), išjungti elektros įrenginius, išskyrus avarinį apšvietimą (tamsį elektros apšvietimas neišjungiamas, kol nebaigiami evakuoti žmonės) ir pradėti gesinti gaisrą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis; elektrifikuotuose geležinkelio ruožuose gesinti degantį vagoną iš išorės vandeniu ar putų gesintuvu galima tik atjungus kontaktinį tinklą.

6.3.5. Siekiant išvengti gaisrų, draudžiama:

a) priimti ir išleisti vagoną į maršrutą, jeigu netvarkinga jo šildymo sistema;

b) palikti be priežiūros įjungtus elektros įrenginius, įjungti jėgainių grandis, kai netvarkinga elektros įranga;

c) keisti saugiklius, nenustačius įrenginio darbo sutrikimo priežasties;

d) kurti krosnį lengvai užsidegančiu skysčiu;

e) laikyti šalia šildymo sistemos katilo kurą, valymo priemones, drabužius;

f) palikti nevalytas, dulkėtas ir degiomis medžiagomis apneštas katilinių lubas, cirkuliacinius siurblius, ventiliacijos angas (deflektorius);

g) šildyti liepsna (deglu, degančiomis anglimis ar pan.) užšalusius vandentiekio ir šiluminius vamzdžius;

h) naudoti apšvietimui žvakes be gaubto, žibalines ar karbidines lempas ir pan.;

i) kūrenti katilą ar boilerį, kai vandens juose yra mažiau negu leistina norma;

j) palikti be priežiūros besikūrenančius katilus bei boilerius;

k) važiuojant traukiniui, išmesti degančias anglis, pelenus ar šlaką;

l) rūkyti ne specialiai skirtoje vietoje; palikti degančias nuorūkas, degtukus, taip pat išmesti juos iš vagono;

m) laikyti pašto siuntas tambūruose, koridoriuose;

n) pervežti sprogiąsias, degiąsias medžiagas (spiritą, benziną, žibalą, tirpiklius ir kt.).

6.3.6. Prieš įvažiuojant traukiniui į tunelį, būtina išjungti dirbtinę ventiliaciją.

6.4. Reikalavimai ruošiant pašto siuntas pašto vagone

6.4.1. Bendrasis pašto siuntų svoris neturi viršyti pašto vagono keliamosios galios.

6.4.2. Pašto siuntas sandėliuose būtina paskirstyti tolygiai pagal sandėlio ilgį ir plotį, būtina palikti laisvą priėjimą prie durų.

6.4.3. Kraunant siuntinius į rietuves, į jų apačią būtina dėti standžiai įpakuotus, sunkesnius siuntinius; į lentynas galima dėti tik lengvus siuntinius; mesti siuntinius į lentynas – draudžiama.

6.4.4. Pašto siuntos turi būti dedamos taip, kad nenukristų nuo lentynų; negalima užgriozdinti durų užraktų.

6.4.5. Pašto siuntos į pašto vagonus pradiniuose maršrutuose turi būti baigtos krauti ne mažiau kaip prieš 5 min. iki traukinio išvykimo; tarpinėse stotyse sandėlių durys turi būti uždaromos iki traukinio išvykimo.

6.4.6. Maišai su pašto korespondencija turi būti atidaromi korespondencijos dulkių šalinimo įrenginyje.

6.4.7. Naudojant dulkių šalinimo įrenginį, reikia atidaryti jo stalo dangtį ir vertikaliai jį užfiksuoti; įdėjus korespondenciją, dangtį būtina uždaryti.

6.4.8. Pašto vagonuose turi būti naudojami tik elektriniai smalkos šildytuvai arba plombinės; smalkos šildytuvai turi būti pritvirtinami taip, kad negalėtų apsiversti.

6.4.9. Apsikeičiant pašto siuntomis, būtina palikti laisvą priėjimą prie vagono durų.

6.4.10. Nuimant pašto siuntas nuo lentynų, reikia naudotis specialiu stalu, turinčiu inventoriaus numerį ir žymą apie jo techninius išbandymus; pirmiausia iš lentynų reikia išimti viršuje esančias pašto siuntas, po to – apačioje; draudžiama atsistoti ant horizontalios durų sklendės.

6.5. Reikalavimai pervežant pašto siuntas nebėginiu transportu

6.5.1. Vairuoti elektros vilkikus, elektros krautuvus ir traktorius leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, pasitikrinusiems sveikatą medicinos komisijoje ir išlaikiusiems vairavimo, geležinkelių signalizacijos, saugos darbe egzaminus bei turintiems įmonės kvalifikacijos komisijos išduotą pažymėjimą.

6.5.2. Prie elektros vežimėlio galima prikabinti ne daugiau kaip tris, o prie elektros vilkiko – ne daugiau kaip penkis vežimėlius arba konteinerius; būtina sąlyga: vairuotojui turi būti matomas paskutinis vežimėlis (konteineris).

6.5.3. Prieš važiuojant elektros vilkiku, reikia patikrinti keičiančios važiavimo kryptį svirties padėtį, duoti įspėjamąjį signalą, įjungti svirtį į pirmosios pavaros padėtį.

6.5.4. Elektros vilkikas turi pradėti važiuoti iš lėto, netrūkčiodamas; prieš važiuojant atbulom, reikia būtinai sustoti; vairuotojas turi sėdėti ar stovėti atsukęs veidą važiavimo kryptimi.

6.5.5. Prieš išlipdamas iš elektros vilkiko, vairuotojas privalo įjungti stabdį, pastatyti pavarų svirtį į neutralią padėtį, išimti iš akumuliatorių įjungimo įtaiso raktą.

6.5.6. Važiuodamas pakalnėn elektros vilkiko vairuotojas turi naudotis stabdžiais ir neleisti elektros vilkikui įsibėgėti.

6.5.7. Keleivių takelių sankryžose, prie įėjimų į platformas ir prie išėjimų iš jų, elektros vilkiko greitis turi būti maksimaliai saugus.

6.5.8. Esant plikledžiui, blogam orui, vairuoti elektros vilkiką reikia ypač atsargiai; žiemą visos pervažos, per kurias važiuoja elektros vilkikai, turi būti nuvalytos ir pabarstytos smėliu, šlaku, kad nebūtų slidu.

6.5.9. Apie visus elektros vilkiko gedimus vairuotojas privalo nedelsdamas pranešti technikos priemones aptarnaujančiam (remontuojančiam) darbuotojui; apie tai, kad netvarkingos platformos ir privažiavimo keliai, būtina pranešti pašto administracijai.

6.5.10. Būtina kontroliuoti akumuliatorių būklę, neleisti jiems visiškai išsikrauti, saugoti elektros variklį ir akumuliatorius nuo drėgmės.

6.5.11. Reikia nuolat atnaujinti elektros vilkikų laiptelių ir pedalų rievėtumą arba pritvirtinti prie jų rievėtas dangas.

6.5.12. Baigęs darbą vairuotojas privalo pastatyti elektros vilkiką į jam skirtą vietą, kontrolerio dangčio dureles užrakinti, išimti iš akumuliatoriaus įjungimo įtaiso raktą; pagrindinio išjungiklio ir kontrolerio dėžės raktus vairuotojas turi įteikti atsakingam už transporto priemonių išdavimą ir priėmimą darbuotojui.

6.5.13. Elektros vilkikų stovėjimo vieta turi būti atitverta taip, kad pašaliniai negalėtų prie jų prieiti.

6.5.14. Draudžiama:

a) eksploatuoti elektros vilkikus, jeigu netvarkingos vairavimo ir stabdžių sistemos, akumuliatorių įjungimo įtaisai;

b) vežti žmones elektros vilkikais (traktoriais) ir jų priekabose;

c) stovėti elektros vilkikams automobilių eismo vietose, taip pat ant geležinkelio ir nuokalnėje, kurios nuolydis didesnis negu 8°;

d) palikti be priežiūros įjungtą elektros vilkiką;

e) perduoti elektros vilkiko raktą pašaliniams.

6.5.15. Vežimėliai pašto siuntoms vežti turi būti su stabdžiais ir vairo svirties fiksatoriumi; ant kiekvieno vežimėlio turi būti pažymėtas krovumas.

6.5.16. Pakraunant ir iškraunant pašto siuntas, vežimėlio vairo svirtis turi būti pastatyta vertikaliai ir užfiksuota.

6.5.17. Siuntinius, spaudos pakus ir maišus su siuntomis reikia dėti į vežimėlį vieną prie kito tolygiai: didelius – pakraščiuose, standžiai įpakuotus ir sunkius – ant vežimėlio dugno, kad jie neišslystų iš vežimėlio.

6.5.18. Darbuotojai, atidarydami vežimėlių bortus, privalo stovėti taip, kad atidaromas bortas nesužalotų jų ir kitų žmonių.

6.5.19. Atidarant ar uždarant viršutinį vežimėlio dangtį, negalima laikyti rankų ant vežimėlio bortų.

6.5.20. Palikti vežimėlius keleivių peronuose draudžiama.

6.6. Reikalavimai vežant pašto siuntas prie pašto vagonų geležinkelio stotyse

6.6.1. Pakrautą pašto vežimėlį turi lydėti ne mažiau kaip 2 darbuotojai; vežimėlio greitis neturi viršyti 3 km/h.

6.6.2. Dieną prie elektros vilkiko prikabinto paskutinio vežimėlio turi būti pritvirtintos raudonos vėliavėlės, tamsį – raudonos spalvos žibintai; jeigu elektros vilkike ar vežimėlyje nėra įrengtų signalų, juos turi turėti darbuotojai, lydintys vežimėlių sąstatą; jeigu minėtų signalų nėra, sąstato eismas draudžiamas.

6.6.3. Norėdamas įspėti žmones, taip pat prieš posūkius vairuotojas privalo įjungti garso signalą.

6.6.4. Važiuoti elektros vilkikais ir vežimėliais per bėgius leidžiama tik specialiais klojiniais ir tam skirtose vietose.

6.6.5. Prieš važiuodamas per geležinkelį, elektros vilkiko vairuotojas pagal šviesoforo ir kt. signalus privalo įsitikinti, ar laisvas kelias.

6.6.6. Platformomis važiuojančių elektros vilkikų greitis neturi viršyti 5 km/h; traukiniui artėjant, elektros vilkiką reikia sustabdyti.

6.6.7. Keleivių platformomis elektros vilkikai, vežimėliai, konteineriai turi važiuoti ne arčiau kaip per 1 m nuo platformos krašto; neleidžiama važiuoti į didesnę kaip 15° įkalnę.

6.6.8. Elektros vilkikų eismas platformomis leidžiamas kiekviena kryptimi tik viena eile; keleivius įsodinant į vagonus ir jiems išlipant, elektros vilkikams platformomis važiuoti draudžiama.

6.6.9. Darbuotojas, atsakingas už pašto siuntų apkaitą, turi sužinoti iš stoties budėtojo, į kurį kelią atvyks traukinys, ir ne vėliau kaip prieš 10 min. iki traukinio atvykimo atvežti vežimėlius su pašto siuntomis į vietą, kur sustos pašto vagonas.

6.6.10. Iki traukinio atvykimo vežimėliai, konteineriai išrikiuojami išilgai keleivių platformos.

6.6.11. Pakraunant ir iškraunant pašto siuntas, vežimėliai, konteineriai, elektros vilkikai turi būti statomi ne arčiau kaip 0,5 m nuo platformos krašto; vežimėlių ir konteinerių ratai turi būti patikimai užfiksuoti, kad neriedėtų.

6.6.12. Po pašto siuntų apkaitos draudžiama palikti platformoje tuščius vežimėlius ir konteinerius.

6.6.13. Pašto vagono duris, prieš apsikeičiant pašto siuntomis, galima atidaryti tik traukiniui visai sustojus.

6.6.14. Durų užraktą reikia užfiksuoti vertikaliai.

6.6.15. Apkaitos metu atvertos išorinės sandėlių durys turi būti užfiksuotos, kad nejudėtų pučiant vėjui ir pan.

6.6.16. Po apkaitos išorinės sandėlių durys turi būti sandariai uždaromos ir užrakinamos horizontaliais ir vertikaliais užraktais, kurie patikimai užfiksuojami.

6.6.17. Geležinkelio stotyse, kur nėra platformų, pašto siuntos sukraunamos į ne aukštesnes kaip 1 m rietuves geležinkelio tarpukelėje ir ne arčiau kaip per 1,3 m nuo bėgių, kad pravažiuojantys traukiniai neužkliudytų siuntų.

6.6.18. Darbuotojui, apsikeičiančiam pašto siuntomis, leidžiama išlipti iš pašto vagono tik traukiniui stovint.

6.6.19. Apkaitos punktuose, kur traukinys stovi mažiau kaip 3 min., pašto siuntomis apsikeičiama neįeinant apkaitos punkto darbuotojui į pašto vagoną.

6.6.20. Draudžiama:

a) apsikeisti pašto siuntomis be signalinių liemenių;

b) naudotis techniškai nesutvarkytais vežimėliais;

c) palikti elektros vilkikus, vežimėlius, konteinerius ne specialiai jiems skirtose vietose;

d) stoti ant judančio vežimėlio;

e) palįsti po vagonu;

f) įlipti į vagoną ir išlipti iš jo važiuojant traukiniui;

g) pereiti geležinkelį draudžiamose vietose;

h) apsikeisti pašto siuntomis tiesiogiai iš pašto vagono ir automobilio;

i) tęsti apkaitą (išmesti iš vagono siuntas) traukiniui pajudėjus.

6.7. Reikalavimai pašto siuntų apkaitai su aviatransportu

6.7.1. Pašto siuntų apkaita su lėktuvais (sraigtasparniais) turi būti atliekama paštų ir oro uostų direktorių įsakymuose nurodytose vietose.

6.7.2. Priėjimas ar privažiavimas į apkaitos su lėktuvais vietą nustatomas pagal oro uosto vadovo patvirtintą schemą; pašto darbuotojai turi vykdyti oro uostų pareigūnų (dispečerių, skrydžių vadovų) reikalavimus ir laikytis transporto bei žmonių judėjimo oro uosto teritorijoje taisyklių.

6.7.3. Pašto darbuotojai gali būti oro uoste arti lėktuvų šiais atvejais:

a) apsikeisdami pašto siuntomis su ekipažu;

b) kontroliuodami, kaip apsikeičiama pašto siuntomis.

6.7.4. Pašto darbuotojai, privalantys įeiti (įvažiuoti) į oro uosto teritoriją, turi žinoti, kur gali įeiti žmonės bei koks leistinas transporto greitis.

6.7.5. Pašto siuntų apkaitos darbuotojams neleidžiama prieiti prie lėktuvo, kol nesustos visi jo propeleriai, varikliai.

6.7.6. Automobilio vairuotojas privalo sustabdyti automobilį, kai iki lėktuvo lieka 10 m; privažiuoti prie lėktuvo leidžiama tik pagal oro uosto pervežimo skyriaus darbuotojo nurodymą; tarp automobilio kėbulo ir lėktuvo angos turi būti 0,5 m tarpas.

6.7.7. Automobilio, pastatyto pakrauti pašto siuntas ir jas iškrauti, rankinis stabdys turi būti įjungtas; po automobilio ratais turi būti padėtos atramos.

6.7.8. Pašto siuntos į lėktuvą pakraunamos ir iš jo iškraunamos prižiūrint atsakingam ekipažo nariui.

6.7.9. Draudžiama:

a) pavesti apsikeisti pašto siuntomis su lėktuvais pašto darbuotojams, neišlaikiusiems saugos darbe egzamino ir nustatyta tvarka neinstruktuotiems;

b) vežti pašalinius į pašto siuntų apkaitos su lėktuvais vietas;

c) palikti oro uostuose be priežiūros pašto siuntas;

d) privažiuoti prie lėktuvų su techniškai nesutvarkytais automobiliais, neturinčiais amortizavimo įrangos, be gesintuvų ir be ratų atramų;

e) važiuoti pašto transportui, kai oro uoste manevruoja lėktuvai;

f) apsikeisti pašto siuntomis ne specialiai tam skirtose vietose.

6.8. Reikalavimai pašto siuntų apkaitai su vandens transportu

6.8.1. Pašto darbuotojai, lydintys pašto siuntas laivuose, privalo vykdyti galiojančias Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos saugos darbe taisykles, išmanyti plaukiojimo vidaus vandens keliais ženklus ir signalizaciją.

6.8.2. Pašto siuntų apkaitos vietos numatomos paštų ir vandens uostų administracijų sutartyse.

6.8.3. Paštas privalo atvežti pašto siuntas į uostą (prieplauką) ne vėliau kaip prieš 1 val. iki laivo išvykimo pagal tvarkaraštį.

6.8.4. Vairuoti (valdyti) motorines valtis leidžiama asmenims, turintiems pažymėjimus, suteikiančius teisę tai daryti.

6.8.5. Draudžiama:

a) naudotis valtimis, jeigu jos nepatikrintos Valstybinės mažųjų laivų inspekcijos;

b) vežti pašto siuntas valtimis per ledonešį ar per audrą;

c) vežti krovinį, sunkesnį už valties krovumą;

d) pereiti iš laivo į laivą, į krantą ar prieplauką ne prietilčiais, ne trapais ar ne specialiais tilteliais;

e) stovėti ar keisti savo vietą plaukiančioje valtyje;

f) naudoti benziną, žibalą, spiritą ir kitokias degiąsias medžiagas deniui, pertvaroms, baldams ir kitiems daiktams valyti;

g) išmesti per bortą degančias ar rusenančias nuorūkas, skudurus ir pan.;

h) sėdėti ant valties kraštų;

i) plaukiant laikytis už borto viršutinės dalies.

6.8.6. Plaukti mažaisiais laivais leidžiama esant ne daugiau kaip 3 balų vėjui, ne didesniam kaip 2 balų vandens bangavimui ir esant palankioms oro sąlygoms.

6.9. Bendrieji reikalavimai pervežant pašto siuntas konteineriuose

6.9.1. Pašto siuntoms pervežti leidžiama naudoti tik patikrintus techniškai ir sutvarkytus konteinerius; siuntų, kraunamų į konteinerį, svoris turi būti ne daugiau kaip 340 kg; prikrauto konteinerio svoris turi būti ne daugiau kaip 500 kg.

6.9.2. Draudžiama naudoti konteinerį, kai:

a) netvarkingas krovinių užkabinimo įrenginys;

b) blogas stabdys;

c) kėbulas su įdrėskimais ar skylėmis;

d) sulaužytas durų užraktas;

e) netvarkingas vairavimo svirties fiksatorius;

f) sugedusi važiuoklė;

g) viršutinės durelės atsidaro mažesniu kaip 120° kampu;

h) netvarkingas prikabinimo prietaisas.

6.9.3. Nuo konteinerio stogo, krovinių užkabų turi būti nuvalytas sniegas.

6.9.4. Pašto siuntas į konteinerį reikia dėti tolygiai; konteinerio durys turi lengvai užsidaryti ir atsidaryti.

6.9.5. Draudžiama:

a) vežti konteinerį arčiau kaip per 1 m nuo geležinkelio platformos krašto, taip pat su atidarytomis durimis;

b) vežti elektros vilkiku daugiau kaip 5 konteinerius, o elektros vežimėliu – daugiau kaip 3 konteinerius;

c) užkabinti ir kelti kėlimo įrenginiu daugiau kaip vieną konteinerį;

d) traukti į šoną konteinerį, pakeltą kėlimo įrenginiu;

e) užkabinti konteinerį ne už jo užkabinimo kilpų;

f) mesti pašto siuntas į konteinerį;

g) būti žmonėms po pakeltais konteineriu ar krano strėle.

6.10. Reikalavimai pervežant konteinerius automobiliais

6.10.1. Paštuose konteineriai pakraunami (iškraunami) krovinių kėlimo kranais.

6.10.2. Krovinių kėlimo kranus valdyti ar dirbti krovinių kabinėtojais (stropuotojais) leidžiama darbuotojams, turintiems specialius pažymėjimus.

6.10.3. Stacionariu kėlimo kranu, kurio keliamoji galia ne mažesnė kaip 1 t, naudojant specialius užkabinimo įtaisus su automatiniu užkabinimo įrenginiu galima krauti iš karto du konteinerius.

6.10.4. Automobiliniu kranu galima kelti ir krauti tik po vieną konteinerį; krano kablys lanksčiais kobiniais (stropais) turi būti užkabinamas už dviejų užkabinimo kilpų.

6.10.5. Prikrauti konteineriai turi būti sustatomi automobilio kėbule durelėmis į vidų, kad važiuojant atsitiktinai jos neatsidarytų.

6.10.6. Esant konteineriui stovėjimo aikštelėje, jo vairavimo svirtis turi būti užfiksuota vertikalioje padėtyje.

6.11. Reikalavimai pervežant konteinerius pašto vagonuose

6.11.1. Pakrauti į pašto vagoną ir iškrauti iš jo konteinerius leidžiama darbuotojams, specialiai išmokytiems, turintiems pažymėjimus, suteikiančius teisę naudoti kėlimo įrenginius.

6.11.2. Prieš kraunant konteinerį į pašto vagoną ar iš jo iškraunant, būtina:

a) patikrinti, kokia jo techninė būklė ir kaip veikia tuščiąja eiga kėlimo įrenginiai: jų stabdžiai, krano tilto ir vežimėlio su strėle kilnojimo mechanizmai, paleidimo įtaisai, galinis išjungiklis, lynai, automatinis krovinių užkabinimo įrenginys, traversos;

b) patikrinti konteinerio techninę būklę ir užfiksuoti vairavimo svirtį vertikalioje padėtyje;

c) patikrinti, ar užkabinimo įrenginiai patikimai užkabina konteinerį;

d) įsitikinti, ar pakrovimo ir iškrovimo zonoje, per 2-3 m nuo pašto vagono durų, nėra žmonių, vežimėlių, konteinerių ir kitokių daiktų;

e) pastatyti konteinerį statmenai pašto vagono durims ir kelti jį siauresne sienele į priekį.

6.11.3. Pradėti krauti (iškrauti) konteinerius galima tik vadovaujant pamainos viršininkui; darbuotojas, keičiantis konteinerius pakrovimo ir iškrovimo metu, turi būti saugioje vietoje (ne arčiau kaip 3 m nuo pašto vagono durų).

6.11.4. Prieš konteinerį nuleidžiant, reikia įsitikinti, ar jis visiškai iškeltas iš vagono.

6.11.5. Iki pašto vagono išvykimo krovinių kėlimo įrenginys turi būti įtrauktas į vagoną ir užfiksuotas; draudžiama prieiti prie pakelto konteinerio ir imti jį, dar nenusileidusį į platformą, rankomis.

6.11.6. Konteinerių durelės pašto vagone turi būti uždarytos ir užrakintos; jų vairavimo svirtys turi būti užfiksuotos vertikalioje padėtyje, ratai užfiksuoti.

6.11.7. Konteineriai turi būti statomi ne arčiau kaip 0,5 m nuo platformos krašto; vairavimo svirtis turi būti vertikalioje padėtyje.

6.12. Reikalavimai pašto siuntų pervežimui automobiliais ir apkaitai

6.12.1. Automobilis, vežantis pašto siuntas, turi atitikti įmonės gamintojos techninius reikalavimus.

6.12.2. Furgonas neturi praleisti į vidų kurui (benzinui) degant susidariusių dujų, akumuliatoriaus ir kitų garų.

6.12.3. Furgone turi būti įrengta kokybiška ventiliacija, apšvietimas; šviestuvai turi būti su apsaugomis nuo mechaninių pažeidimų.

6.12.4. Furgono durys turi būti praskleidžiamos arba atidaromos į išorę, įrengtos užpakalinėje arba dešinėje furgono dalyje.

6.12.5. Paštuose, kuriuose pašto siuntomis apsikeičiama pro specialius langus, naudojami furgonai, kurių durys yra užpakalinėje dalyje.

6.12.6. Furgono duryse turi būti užraktai ir įrenginiai atidarytoms durims užfiksuoti.

6.12.7. Furgone turi būti įrengtas specialus ryšys su vairuotoju.

6.12.8. Pašto siuntas vežančiuose automobiliuose turi būti gesintuvai ir vaistinėlės su medikamentais.

6.12.9. Po furgono durimis turi būti įrengti nepavojingi ir patogūs naudotis laipteliai; nuo žemės iki laiptelių apatinės pakopos turi būti ne daugiau kaip 35-50 cm.

6.12.10. Pašto automobiliuose, kurių kėbuluose reikia važiuoti pašto siuntų lydėtojams, turi būti:

a) speciali (saugi), minkšta sėdėjimo vieta su turėklais;

b) pertvara, kad siuntos nejudėtų ir nesužeistų pašto siuntų lydėtojų;

c) papildomas gesintuvas, kurį pašto siuntų lydėtojai galėtų reikalui esant greitai panaudoti;

d) durų atidarymo iš vidaus įrenginys;

e) avarinė (evakuacinė) anga arba langas.

6.12.11. Kelias privažiuoti prie pašto siuntų apkaitos angų turi būti padengtas tvirta danga, jis turi būti lygus, horizontalus ir neslidus, kad automobiliai negalėtų savaime pajudėti iš vietos.

6.12.12. Prie pašto siuntų apkaitos angų turi būti atramos automobilių ratams; atramos turi būti ne žemesnės kaip 1/2 ratų skersmens; jeigu prie angų privažiuoja įvairių markių automobiliai, atramos turi būti pastatytos taip, kad tarp automobilio ir angos liktų 0,5 m.

6.12.13. Kad automobilio vairuotojas galėtų tiksliai privažiuoti prie pašto siuntų apkaitos angos, ant pastato sienos – už 1250 mm nuo angos ašies turi būti nubrėžta baltos spalvos vertikali orientacinė juosta, kuri būtų matoma vairuotojui iš kairės; jos ilgis atitinka aukštį nuo žemės iki angos stogelio, plotis turi būti 0,05 jos ilgio; orientacine juosta turi būti pažymėtas ir privažiavimas prie apkaitos angos.

6.12.14. Automobilių manevravimo zonoje turi būti saugos ženklai, kelių eismo ženklai ir atliktas kelių ženklinimas pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus; automobilio vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti prie pašto apkaitos angos, privalo įsitikinti, kad saugu, o važiuodamas turi būti ypač atidus.

6.12.15. Prie pašto siuntų apkaitos angos esančio staliuko apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 200 lx, jeigu naudojamos liuminescencinės lempos, ir 150 lx, jeigu naudojamos kaitrinės elektros lempos.

6.12.16. Vežant pašto siuntas furgonu su dviem lydėtojais, vienas iš jų turi sėdėti greta vairuotojo, o antrasis – furgono kėbule specialiai jam skirtoje vietoje.

6.12.17. Privažiuodamas prie pašto siuntų apkaitos angos, vairuotojas turi įsitikinti, ar kelyje nėra žmonių; pašto siuntų lydėtojas, iki automobilis sustoja, turi sėdėti savo vietoje – kabinoje arba kėbule.

6.12.18. Automobilis prie apkaitos angos turi važiuoti tokiu greičiu, kad galima būtų jį staigiai sustabdyti.

6.12.19. Pašto siuntomis leidžiama apsikeisti tik automobiliui stovint ir kai pašto siuntų lydėtojas atidaręs furgono duris ir įlipęs į jo vidų.

6.12.20. Leidžiama pradėti važiuoti tik po to, kai pašto siuntų lydėtojas įlipa į automobilio kėbulą (kabiną) ir duoda leidimą važiuoti.

6.12.21. Automobiliui važiuojant prie apkaitos angos atbuline eiga, draudžiama:

a) būti žmonėms tarp automobilio ir pastato sienos;

b) įlipti į kėbulą arba išlipti iš jo;

c) atidarinėti kėbulo duris, bortus, kilnoti laiptelius;

d) stumti transporterio išstumiamąją sekciją.

______________

1 priedas

BENDRIEJI GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI

1. Gaisrinę saugą reglamentuoja gaisrinės saugos, technologinių procesų, statybos normos, taisyklės, instrukcijos ir kiti galiojantys norminiai aktai, skirti konkrečiai įmonei (objektui).

2. Gaisrinei saugai užtikrinti (garantuoti) turi būti panaudota:

a) gaisro išvengimo sistema;

b) apsaugos nuo gaisro sistema.

3. Žmonių sauga nuo gaisro turi būti garantuota kiekvienoje jų veiklos vietoje.

4. Kiekvieno objekto gaisrinė sauga turi būti garantuota esant jam darbo, nedarbo būklėje, taip pat avariniais atvejais ir kitokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

5. Valstybinės priešgaisrinės saugos institucijų vadovai turi teisę nenumatytais konkrečiose normose bei taisyklėse atvejais nustatyti gaisrinės saugos reikalavimus konkrečiam atvejui.

6. Visi Lietuvos Respublikoje esantys asmenys privalo vykdyti gaisrinės saugos norminių aktų reikalavimus: kilus gaisrui – jį gesinti, gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gamtą nuo gaisro žalingo poveikio.

7. Asmenys, pažeidę gaisrinės saugos norminių aktų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, atliekančių tarnybines pareigas, nurodymai privalomi visų įmonių (objektų) vadovams (darbdaviams), darbuotojams ir kitiems asmenims.

9. Už įmonės (objekto) gaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys), kuris privalo:

a) garantuoti, kad gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimai būtų tiksliai vykdomi, nustatyti priešgaisrinį režimą ir kontroliuoti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;

b) garantuoti, kad įmonei ir jos padaliniams būtų parengtos, nustatyta tvarka patvirtintos gaisrinės saugos instrukcijos ir kad jas išmanytų bei vykdytų visi darbuotojai;

c) organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą gaisrinės saugos klausimais;

d) paskirti darbuotojus, kurie būtų atsakingi už konkrečių padalinių gaisrinę saugą;

e) garantuoti, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros nurodymai būtų nepriekaištingai vykdomi;

f) aprūpinti įmonę gaisrų gesinimo priemonėmis ir garantuoti, kad jos būtų operatyviai ir efektyviai naudojamos gesinant gaisrus bet kuriuo paros metu;

g) aprūpinti įmonę vaizdinėmis gaisrinės saugos priemonėmis, taip pat standartiniais saugos ženklais;

h) garantuoti, kad būtų parengtas planas ir jame būtų nurodyta, kaip darbuotojams elgtis gaisrų atvejais, organizuoti praktinius gaisrų gesinimo ir darbuotojų evakuavimo mokymus;

i) įsteigti savanorišką ugniagesių draugovę bei priešgaisrinę – techninę komisiją.

10. Kiekviename įmonės padalinyje už gaisrinę saugą atsako jo vadovas arba jį konkrečiu atveju pavaduojantis asmuo.

11. Baigus darbą, prieš uždarant (užrakinant) kiekvieną patalpą, reikia patikrinti jose gaisrinės saugos būklę ir apie tai pažymėti specialiame žurnale, kuriame padalinio vadovas (atsakingas už gaisrinę saugą asmuo) privalo pasirašyti.

12. Už nuomojamų patalpų gaisrinę saugą atsakingas nuomotojas, jei kitaip nenumatyta nuomos sutartyje.

13. Kiekvienas darbuotojas privalo:

a) mokėti gaisrinės saugos taisykles bei instrukcijas;

b) vykdyti įmonės priešgaisrinio režimo reikalavimus;

c) žinoti naudojamų technologiniuose procesuose ir sandėliuojamų medžiagų pavojingumo gaisro ar sprogimo atveju charakteristikas;

d) baigęs darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą, išjungti elektros, dujų įrenginius;

e) mokėti naudotis darbo patalpose esančiomis gaisro gesinimo priemonėmis;

f) nesudaryti sąlygų ir vengti veiksmų, galinčių sukelti gaisrą.

14. Įmonės teritorija ir patalpos turi būti nuolat valomos, gamybos atliekos ir šiukšlės turi būti vežamos į specialiai paruoštas vietas.

15. Prie pastatų ir įrenginių turi būti galima laisvai privažiuoti ir (arba) prieiti.

16. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius turi būti nustatyta tvarka įrengti gaisrinės saugos ženklai, užrašai, nurodantys patalpų kategoriją.

17. A, B ir C kategorijų patalpose turi būti matomose vietose pakabintos gaisrinės saugos instrukcijos.

18. Rūkyti leidžiama tik specialiai įrengtose vietose, kuriose yra užrašai „Vieta rūkyti“.

19. Gaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti tinkamai naudojami.

20. Draudžiama kurti ugnį ir ja naudotis ne specialiai šiam tikslui įrengtose vietose.

21. Darbo vietose leidžiama laikyti paruoštą naudoti tokį degių medžiagų kiekį, kokio reikia darbo pamainai.

22. Eksploatuojant elektros įrenginius, draudžiama:

a) naudoti elektros variklius arba kitus elektros įrenginius, kurių paviršiai darbo metu viršija aplinkos oro temperatūrą daugiau kaip +40°C;

b) naudoti kabelius ar elektros laidus su pažeista ar izoliacines savybes praradusia izoliacija;

c) elektros šildymo prietaisus palikti be priežiūros;

d) naudoti nestandartinius elektros šildymo prietaisus ir ne specialiai įrengtose vietose;

e) naudoti techniškai nesutvarkytus jungiklius, kištukus, jų lizdus, paskirstymo bei sujungimo dėžutes ir kt.

23. Gesinti degančius elektros įrenginius leidžiama tik išjungtus iš elektros tinklo.

24. Užsidegus drabužiams, reikia gesinti apgaubiant žmogų brezentiniu ar kitokiu nedegiu audiniu; negalima gesinti gesintuvu.

25. Automobiliams skirtose patalpose (garažuose) negalima šildyti automobilio variklio ugnimi, palikti jį veikiant varikliui, o automobilio viduje – suteptų tepalu ar kitokiomis degiosiomis medžiagomis drabužių ir kitokių daiktų.

26. Materialinių vertybių sandėliuose medžiagos turi būti sandėliuojamos atskirai sugrupuotos pagal jų degumo savybes (laipsnį).

27. Negalima įvažiuoti į sandėlius transportui su vidaus degimo varikliais be įrengtų ant dujų išmetimo vamzdžių kibirkščių gesiklių.

28. Sandėlių įvadiniai elektros įjungikliai turi būti įrengti pastato išorėje.

29. Pastatų šildymo katilinės, krosnys turi būti įrengtos pagal projektus ir eksploatuojamos pagal specialias, tarp jų gaisrinės saugos, taisykles bei instrukcijas.

______________

2 priedas

PIRMINIŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

Objekto pavadinimas	Plotas m2 arba matavimo vnt.	Gesintuvai	0,5 m3 ar 1,0 m3 smėlio dėžė su kastuvais	200 l talpos indai su2 kibirais	Nedegus audeklas 1,5x2 m	Pastabos
Įmonės, sandėlio teritorija	5000	3	2	2	2	Inventorius laikomas gaisriniame stende
Statybos aikštelės:
statomų pastatų viduje		200	1	-	1	-
pastoliai (pagal aukštus)		40 t. m	2	-	1	-
aikštelė		200	1	-	1	-
Uždari sandėliai
Kietųjų nedegiųjų medžiagų	500	1	-	-	-
A ir B kategorijų	100	1	-	-	-	Ne mažiau kaip
						2 vienoje patalpoje
C kategorijos	200	1	1	1	1
Nedegiųjų skysčių	500	2	-	-	-
Rūgščių	200	2	-	-	1
Dujų balionų:
su nedegiosiomis dujomis		500	1	-	-	-
arba nepripildytų		200	2	-	-	-
su degiosiomis dujomis
Sausų mineralinių trąšų	500	1	-	1	-
Amonio salietros, amoniakinio vandens ir skysto amoniako, kalcio karbido	100	1	-	1	1
Atviri sandėliai
Akmens anglių	500	1	-	1	-
C kategorijos	200	1	-	1	-
Naftos produktų, laikomų taroje	200	4(1*)	2	1	-
Atskirai stovintys LU ir DS
rezervuarai:
iki 100 kub. m		1 rezervuarui	2	2	-	-
daugiau kaip 100 kub. m		1 rezervuarui	4	2	-	-
Naftos produktų pilstymo
estakados:
geležinkelio vienpusė		50 t. m	4(1*)	1	-	1
geležinkelio dvipusė		50 t. m	8(2*)	2	-	2
automobilių		2 stovams	2	1	-	1
Siurblinės:
	LU	50	1	2	-	1 Ne mažiau kaip
	DS	100	1	1	-	12 vienoje patalpoje
Autoūkis ir įrenginių remonto patalpos
Garažai	100	1	1	-	-
Individualūs garažai	1 garažui	1	-	-	-
Atviros stovėjimo aikštelės	100	1	1	-	-
Degalinės:
iki 4 kolonėlių			8(2*)	4	-	2
daugiau kaip 4 kolonėlių			12(3*)	6	-	3
A ir B kategorijos patalpos	50	1	1	-	-
C kategorijos patalpos	100	1	-	-	-
Suvirinimo, skardinimo ir kt.
dirbtuvės	200	1	-	-	-
Akumuliatorinės	1 patalpai	1	-	-	-
Dažymo kameros	1 kamerai	1*	-	-	-
Kranai, ekskavatoriai ir kiti
stambūs mechanizmai	1 mech.	1	-	-	-
Gamybinės patalpos
A ir B kategorijos	500	8(2*)	2	-	2
C kategorijos	600	4(1*)	1	1	1
Elektrinės	200	4	1	-	1
Transformatorių pastotės	1 transf.	2	-	-	-
Džiovyklos ir dažymo kameros	1 patalpai	1*	-	1	-
Negamybinės patalpos
Tarnybinės-buitinės	20 t. m	1	-	-	-	Ne mažiau kaip
koridorinės sistemos						2 viename aukšte
Tarnybinės-buitinės nekoridorinės sistemos, įskaitant vestibiulį	100	1	-	-	-
Skaičiavimo centrai, archyvai,	100	2	-	-	-
bibliotekos, biurai, spaustuvės,
dauginimo patalpos ir t. t.
Laboratorijos	50	1	-	-	-	Kiekvienai patalpai
Gyvenamieji vagonai	1 vagonui	1	-	1	-
Virtuvės, sandėliukai,	1 patalpai	1	-	-	-
dirbtuvės ir kt.
Liftų mašinų skyriai	1 patalpai	2	-	-	-
Katilinės	100	2	1	-	-
Klubai, valgyklos, salės, bufetai,	200	1	-	-	-	Ne mažiau kaip
kavinės, restoranai ir kt.						2 vienoje patalpoje
Individualūs gyvenamieji namai,	1 namui	1	-	-	-
sodybos, sodų nameliai ir
kt. statiniai kaimo vietovėje
Ikimokyklinio ir mokyklinio	100	1	-	-	-	Ne mažiau kaip
amžiaus vaikų įstaigos						2 viename aukšte
Viešbučiai, moteliai, nakvynės	20 t. m	1	-	-	-	---- „ ----
namai, poilsinės
Universalinės, maisto produktų	150	1	-	-	-	Ne mažiau kaip
ir kt. parduotuvės						2 parduotuvei

Pastabos:

1. Indai su vandeniu ir kibirai nebūtini, kai pastate yra gaisrinis vandentiekis.

2. Jei nėra indų su vandeniu, turi būti papildomų gesintuvų (1 indas su vandeniu – 2 gesintuvai).

3. Gesintuvo tipas (putų, miltelių, angliarūgštės ir kt.) parenkamas atsižvelgiant į gesinamų medžiagų chemines charakteristikas. Gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis kaip 5 litrai, o pažymėtų žvaigždutėmis (*) – ne mažesnis kaip 100 l.

4. Prie kiekvieno medinio (karkasinio) pastato turi būti kobinys ir laužtuvas.

5. Nenurodytais atvejais pirminių gesinimo priemonių kiekis nustatomas pagal panašias patalpas ir konkrečias sąlygas.

______________

3 priedas

BENDRIEJI CIVILINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI

(Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 06 30 potvarkiu Nr. 766 patvirtintą

Civilinės saugos signalų sąrašą)

Lietuvos Respublikos civilinė sauga – neatskiriama valstybės gynybinės veiklos ir valdymo dalis, apimanti gyventojų saugą taikos ir karo metu.

Civilinė sauga – tai įvairių priemonių ir gyventojų veiksmų, skirtų materialinėms bei kultūrinėms vertybėms ir gamtai išsaugoti ekstremaliomis situacijomis, visuma.

Civilinė sauga yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantiems žmonėms.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas yra pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomosios valdžios valdymo grandis, vykdanti jos politiką civilinės saugos srityje.

Civilinės saugos departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais.

Civilinės saugos departamentą sudaro centrinė valdyba, aštuoni apskričių skyriai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos ir šiuose regionuose esantys rajonai, mokymo centrai.

Atsižvelgiant į ekstremalių situacijų priežastis, jų pobūdį ir keliamą grėsmę, civilinės saugos priemonėmis siekiama įgyvendinti konkrečius uždavinius, susijusius su:

avarijomis, katastrofomis, stichinėmis nelaimėmis, jų padarinių šalinimu;

karinėmis provokacijomis, diversijomis, karinėmis intervencijomis, taip pat kariniais konfliktais.

1. Civilinės saugos signalai ir gyventojų privalomieji veiksmai

Siekdama laiku įspėti gyventojus ir valdymo grandis apie gresiantį avarijų, gaivalinių nelaimių bei kitų ekstremalių situacijų pavojų ir užtikrinti šios informacijos operatyvų perdavimą, Vyriausybė 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 766 patvirtino Civilinės saugos signalų sarašą:

dėmesio visiems;

radiacinis pavojus;

cheminis pavojus;

katastrofinis užtvindymas;

potvynio pavojus;

uragano pavojus;

oro pavojus;

oro pavojaus atšaukimas.

Numatyta tokia signalų perdavimo tvarka – susiklosčius ekstremalioms situacijoms, atsižvelgiant į jų mastą ir keliamą grėsmę, perduodamas įspėjamasis garsinis signalas. Šį signalą paskelbia Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento vadavietės operatyvinis budėtojas arba apskričių skyrių įspėjimo ir informacijos poskyrių budėtojai, įjungdami elektros sirenas. Atskirais atvejais, numatytais civilinės saugos planuose, elektros sirenas gali pakeisti įmonių ir specialaus transporto (policijos, greitosios pagalbos) garso signalai. Toks garso signalas reiškia „Dėmesio visiems“, jis įspėja gyventojus, kad būtina nedelsiant įsijungti radiją, televizorių ir laukti skubios informacijos. Po šio įspėjamojo garso signalo visuomenės informacijos priemonės perduoda konkretų signalą apie iškilusią grėsmę ir pateikia informaciją, kaip elgtis gyventojams.

Priklausomai nuo įvykio masto, signalas duodamas įmonių, miestų ir rajonų valdybų, Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento vadovų sprendimais.

1.1. Signalas „Dėmesio visiems“

Tai įspėjamasis garso signalas skelbiamas įmonių, laivų, garvežių, specialių automobilių garso sirenomis (įrenginiais).

Taip įspėjami gyventojai apie susidariusią ekstremalią situaciją. Išgirdę tokius signalus, visi gyventojai privalo skubiai įjungti turimus radijo aparatus, televizorius, kadangi per juos bus paskelbti skubūs civilinės saugos pranešimai. Priklausomai nuo įvykių apimties signalą gali paskelbti įmonių, organizacijų vadovai vadovaudamiesi miestų, rajonų valdybų Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento sprendimais.

1.2. Signalas „Radiacinis pavojus“

Tekstas kartojamas tris kartus. Pavyzdžiui: „Dėmesio! Kalba Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas. Šiandien (nurodomas laikas) Ignalinos atominėje elektrinėje (ar kitoje AE) įvyko avarija. Radioaktyviosios medžiagos pateko į atmosferą. Radiacinis pavojus! Radiacinis pavojus! Radiacinis pavojus!“

Signalas gali būti paskelbtas panaudojant automatizuotą įspėjimo sistemą, ryšių priemones, taip pat per radiją ir televiziją. Signalas skelbiamas miestų ir rajonų valdybų, Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento sprendimu.

Gyventojai, išgirdę šį signalą, privalo užsidėti respiratorius, o jeigu jų neturi – užsirišti marlės raiščius arba užsimauti dujokaukes, pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis. Vidutiniškai vienam žmogui per parą reikia maždaug 10 litrų vandens. Būtina pasirūpinti jodo preparatais. Rekomenduojamos kalio jodido dozės 1 parai suaugusiam – 130 mg, vaikams – 65 mg. Naujagimiai su motinos pienu gauna pakankamą jodo kiekį, kai motina yra išgėrusi 130 mg kalio jodido. Apie jodo preparatų vartojimą informuojama per radiją ar televiziją. Būtina turimomis priemonėmis užsandarinti duris, langus, orlaides, ventiliacijos angas. Apsirūpinti maisto produktais, juos tinkamai apsaugoti nuo radioaktyviųjų dulkių, t. y. suvynioti į kelis popieriaus sluoksnius, sudėti į celofaninius ar polietileninius maišelius, sudėti į dėžes, puodus, šaldytuvus. Svarbu organizuoti kaimo vietovėje vandens apsaugą; miesto sąlygomis, kur yra vandentiekis, geriamasis vanduo valomas ir nukenksminamas vandentiekio stotyse. Kaimo vietovėje dažniausiai yra paplitę šachtiniai šuliniai, pro kurių viršų ir šonus su vandeniu gali patekti radioaktyviųjų medžiagų, todėl apie šulinius reikia priplūkti molio, rentinį sandariai uždengti.

Kaime, be vandens, maisto apsaugos, dar reikia pasirūpinti pašarų ir gyvulių apsauga. Gyvulius reikia suvaryti į patalpas, jas užsandarinti turimomis priemonėmis, paruošti vandens ir pašaro atsargų 5–7 paroms.

1.3. Signalas „Cheminis pavojus“

Tekstas kartojamas tris kartus. „Dėmesio! Kalba Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas. Šiandien (laikas, vieta) įvyko avarija. (Amoniakas, chloras, metanas, propanas) pateko į aplinką. Cheminis pavojus! Cheminis pavojus! Cheminis pavojus!“

Iškilus cheminio pavojaus grėsmei arba nustačius cheminį užterštumą, signalas skelbiamas per ryšių priemones, automatizuotą įspėjimo sistemą, radiją, televiziją. Signalas skelbiamas chemiškai pavojingų įmonių vadovų, miestų ir rajonų valdybų, Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento sprendimu. Gyventojai, išgirdę šį signalą, pirmiausia turi pasirūpinti individualiomis saugos priemonėmis, t. y. naudotis vatos-marlės raiščiais, suvilgytais vandenyje, naudoti odos apsaugos priemones, pvz., striukes ir apsiaustus iš boloninės medžiagos, odos ar polietileno, guminius batus. Rankas gerai apsaugo guminės, odinės ar brezentinės kumštinės pirštinės. Kad paprasti drabužiai naudojami kaip saugos priemonės būtų hermetiškesni, reikia užsisegti visas jų sagas, ant rankogalių ir kelnių galų užrišti raiščius, pakelti drabužio apykaklę ir kaklą apsivynioti šaliku. Taip pasiruošus reikia kuo greičiau išeiti iš chemiškai užterštos zonos. Kai nėra nei rodyklių, nei postų, reikia eiti statmenai vėjo krypčiai. Reikia vengti griovių, daubų, pievų ir pelkių. Tose vietose gali būti susikaupusios ir ilgai neišsisklaidžiusios cheminės medžiagos, ypač chloro dujos. Miestuose pavojingos medžiagos gali būti uždaruose kvartaluose, parkuose, įvažiavimuose, namų pastogėse. Esant didelei užkrėtimo zonai, atliekama evakuacija, tuo atveju per radiją ar televiziją skelbiama tokia informacija: „Dėmesio! Dėmesio! Kalba Civilinės saugos štabas. Dėl aplinkos cheminio užkrėtimo bus evakuojami (N rajono, gatvės, gyvenvietės, kvartalo) gyventojai (nurodomas laikas). Gyventojai, iki evakuacijos pradžios susirinkite vertingus daiktus, pasiimkite dokumentus, maisto produktų atsargą, vandens, medikamentų, pirmo būtinumo daiktų. Autotransportas jūsų lauks (nurodoma vieta). Vykdyti visus autotransporto vyresniųjų nurodymus.“

1.4. Signalas „Katastrofinis užtvindymas“

Tekstas kartojamas tris kartus. „Dėmesio! Kalba Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas. Šiandien (laikas) sugriuvo Kauno hidroelektrinės užtvanka. Kauno miestui, Kauno, Šakių, Jurbarko ir Šilutės rajonams gresia katastrofinis užtvindymas! Katastrofinis užtvindymas!“ Signalas perduodamas naudojantis katastrofinio užtvindymo lokaline informavimo ir įspėjimo sistema, automobiliais su garso stiprintuvais.

Signalą skelbia Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento Kauno skyriaus, Kauno miesto budinčioji tarnyba:

„Gyventojai, gyvenantys Kauno miesto Petrašiūnų, Panemunės, Jiesios, Žemųjų Šančių, geležinkelio aikštės, miesto centro, Vilijampolės, Aleksoto žemutinės dalies, Marvelės, Lampėdžių rajonuose, turi skubiai palikti užtvindymo zoną (jei nespėja – persikelti į pastatų viršutinius aukštus), perspėti kaimynus, padėti pasiekti saugesnes vietas seneliams ir vaikams, nepamiršti pasiimti dokumentus ir vertingus daiktus, išjungti šviesą, dujas, šildymo prietaisus. Kaimo vietovėse, be materialinių vertybių saugos, dar turi pasirūpinti kuo greičiau išvaryti gyvulius į neužliejamas vietas.“

1.5. Signalas „Potvynio pavojus“

Tekstas kartojamas tris kartus. „Dėmesio! Kalba Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų šiandien iškilo potvynio grėsmė“ (nurodoma, kokiems rajonams).

Šis signalas skelbiamas per polaidžius ir intensyvias liūtis, pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos, per ryšių priemones, laidinį radijo tinklą, radiją ir televiziją.

Tų rajonų ar gyvenviečių gyventojai, kuriems gresia potvynis, evakuojami iš anksto. Žmonės ir materialinės vertybės paprastai išvežami autotransportu, o gyvuliai išvaromi. Prieš apleisdami namus, gyventojai perneša į viršutinius aukštus bei kitas neužliejamas vietas viską, ką gali sugadinti vanduo, išjungia šviesą, dujas. Paskui, pasiėmę dokumentus, reikalingus daiktus, maisto ir geriamojo vandens, jie vyksta į rinkimosi vietas. Iš anksto pasirūpina, kaip apsaugoti paliekamas materialines vertybes. Metalinės detalės padengiamos storu tepalo sluoksniu, sutvirtinamos atskiros konstrukcijos, mechanizmai, įrenginiai. Patikrinama, ar nesugedusios nutekėjimo bei kanalizacijos sistemos. Komunikaciniai, energetiniai tinklai paruošiami dirbti per potvynį ar konservuojami. Paruošiami reikalingi įrankiai bei remonto medžiaga tam atvejui, jeigu įvyktų avarija. Paruošiamos maišų su smėliu, guminių batų, drabužių, įrankių tranšėjoms įrengti atsargos, patikrinamos plaukimo ir kitos gelbėjimo priemonės.

Iki 1 m gilumo užlietas vietas galima perbristi, 0,6 m – galima pervažiuoti įvairiais automobiliais, iki 0,8 m – traktoriais (kai srovės greitis ne didesnis kaip 1 m/s). Žmonėms perbristi leidžiama tik ištirta ir žinoma brasta, be to, tik grupėmis ir vienam kitą saugant.

Tačiau ne visuomet prieš potvynį pavyksta evakuoti visus gyventojus autotransportu ar pėsčiomis. Tada evakavimas tęsiamas baržomis, kateriais, laiveliais, valtimis ar kitomis plukdymo priemonėmis.

Paliktus namus bei turtą saugo specialūs policijos būriai, taip pat užlietame rajone organizuojamas budėjimas naudojant plaukimo priemones.

1.6. Signalas „Uragano pavojus“

Tekstas kartojamas tris kartus. „Dėmesio! Kalba Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas. Šiandien (vieta, laukiamas laikas) vėjo sustiprėjimas iki (greitis m/s). Rajone skelbiama apie uraganą. Uraganinis perspėjimas! Uraganinis perspėjimas! Uraganinis perspėjimas!“

Šis signalas skelbiamas artėjant ekstremaliam hidrometeorologiniam reiškiniui. Jis skelbiamas per ryšių priemones, automatizuotą įspėjimo sistemą, per radiją ir televiziją. Šis signalas paskelbiamas Hidrometeorologijos valdybos sprendimu.

Pučiant uraganiniam vėjui, nukenčia elektros tiekimo linijos, pastatai, įvairios atramos ir konstrukcijos, todėl siaučiant uraganiniam vėjui gyventojai turi uždaryti pastatų duris, langus, orlaides, apriboti judėjimą. Kaimo vietovėje, išgirdus perspėjimą apie uraganinį pavojų, reikia pasirūpinti gyvulių saugumu: juos reikia suvaryti į artimiausias priedangas, į stacionarias stovyklas ar fermas.

1.7. Signalas „Oro pavojus“

Tekstas kartojamas tris kartus. „Dėmesio! Kalba Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas. Gyventojai, priešo aviacijos antpuolis! Oro pavojus! Oro pavojus! Oro pavojus!“.

Signalas skelbiamas gyventojams esant tiesiogiai priešo užpuolimo grėsmei, per automatizuotą įspėjimo sistemą, radiją, televiziją, kitas ryšių priemones. Signalas skelbiamas Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.

Gyventojai, išgirdę oro pavojaus signalą, turi kuo greičiau išeiti iš pastatų ir slėptis artimiausiose slėptuvėse, priešradiacinėse ar kitose priedangose. Gyventojai turi veikti greitai, ramiai ir be panikos. Prieš išeinant iš buto, namo, reikia išjungti šildymo prietaisus, dujas, apšvietimą, pasiimti individualias saugos priemones, pirmosios medicinos pagalbos reikmenis, dokumentus.

1.8. Signalas „Oro pavojaus atšaukimas“

Tekstas kartojamas tris kartus. „Dėmesio! Kalba Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas. Gyventojai, priešo aviacijos antpuolis pasibaigė. Oro pavojus atšaukiamas! Oro pavojus atšaukiamas! Oro pavojus atšaukiamas!“

Šis signalas skelbiamas gyventojams tiesioginei priešo užpuolimo grėsmei praėjus, per ryšio priemones, automatizuotą įspėjimo sistemą, radiją ir televiziją. Signalas skelbiamas Krašto apsaugos ministerijos sprendimu. Gyventojai, išgirdę šį signalą, išeina iš slėptuvių, priedangų ir kitų apsaugos patalpų. Darbuotojai grįžta į darbo vietas. Normalizuojasi bet kokia gyventojų veikla.

______________

4 priedas

IŠTRAUKA IŠ GELEŽINKELIŲ SIGNALIZACIJOS INSTRUKCIJOS

1. Traukinio išvykimo signalai:

a) šviesoforo žalia šviesa;

b) lokomotyvo švilpuko ilgas švilptelėjimas;

c) skelbimas per radiją;

d) stoties budėtojas dieną rodo į viršų iškeltoje rankoje baltą su juodais kraštais diską arba suvyniotą geltoną vėliavėlę; naktį tokiu pat būdu rodomas žalios šviesos žibintas (diskas).

2. Traukinio sustojimo signalai:

a) šviesoforo raudona šviesa;

b) lokomotyvo švilpuko trys trumpi švilptelėjimai;

c) stoties budėtojas dieną rodo ištiestoje į priekį rankoje raudoną vėliavėlę arba diską; naktį – raudoną žibintą.

3. Signalai sustabdant traukinį:

a) trys trumpi švilptelėjimai;

b) dieną – laikant rankoje sukti ratu prieš save išskleistą raudoną ar geltoną vėliavėlę;

c) naktį – sukti ratu rankinį žibintą.

4. Pavojaus signalai ir jų išraiška.

4.1. „Bendrasis pavojus“ – kartojamas vieno ilgo ir trijų trumpų garsų derinys, kai kelyje aptiktas gedimas, traukinys negali pervažiuoti per sniego pusnis, įvyko katastrofa ir kt.

4.2. „Gaisras“ – kartojamas vieno ilgo ir dviejų trumpų garsų derinys.

4.3. „Oro pavojus“ – 2-3 min. trunkantis sirenos garsas ir po to dažnai kartojami trumpi garsai; apie oro pavojų skelbiama per radiją.

4.4. „Radiacinis pavojus“ ir (arba) „Cheminis pavojus“ – vienas ilgas ir vienas trumpas 2-3 min. trunkantis lokomotyvų ir kt. geležinkelio techninių priemonių švilpimas arba dažni dūžiai į pakabintus metalinius daiktus.

______________

5 priedas

ĮVYKUS TRAUMAI DARBE, TIESIOGINIO VADOVO BŪTINŲ VEIKSMŲ ALGORITMAS

Gauta informacija apie traumą

Nustatyti, kokia traumuotojo būklė

PAVOJINGA

(sunki, patenkinma)

Organizuoti medicinos pagalbą traumuotajam

Suteikti pirmąją pagalbą

traumuotajam

Pasirūpinti traumuotojo saugumu

Apie įvykį pranešti darbdaviui

(įmonės vadovui)

Nustatyti, ar traumavimo aplinkos elementai nedaro pavojaus kitiems žmonėms ir (arba) nekliudo nuolatiniam technologiniam procesui

DARO

Pašalinti pavojų darančius ir (arba) kliudančius technologiniam procesui veiksnius ir surašyti apie tai aktą

Pasirūpinti, kad traumavimo vieta (su akte pažymėtais pakeitimais) būtų išsaugota iki ištyrimo

Pasirūpinti, kad gydymo įstaigai būtų skubiai pateiktas įmonės vadovo raštas dėl išvados apie traumos sunkumo laipsnį ir traumuotojo blaivumą

______________

6 priedas

MEDICINOS PRIEMONIŲ IR MEDIKAMENTŲ, KURIE TURI BŪTI ĮMONĖS PADALINIO (DARBO VIETOS) VAISTINĖLĖJE,

S Ą R A Š A S

Eil. Nr.	Pavadinimai	Paskirtis ir vartojimo būdas	Kiekis
1	2	3	4
1	Individualūs antiseptiniai perrišimo paketai	Žaizdoms perrišti	5 vnt.
2	Tvarsčiai	„	5 vnt.
3	Vata	„	5 pak.
4	Vatos – marlės tvarstis	Tvarstyti kaulų lūžimus	5 pak.
5	Timpa	Kraujavimui sustabdyti	1 pak.
6	Stiklinė (gertuvė)	Vaistams gerti, akims skalauti ir skrandžiui praplauti, tirpalams paruošti
7	Arbatinis šaukštelis	Tirpalams paruošti, vaistams vartoti	1 vnt.
8	Jodo tinktūra	Žaizdų pakraščiams, šviežiems odos nubrėžimams ir pan. tepti	1 but. (50 ml)
9	Boro rūgštis	Tirpalams paruošti: akims plauti 2-3%, odai – 5-10%, nudegus šarmais	1 pak. (25 g)
10	Geriamoji soda	Tirpalams paruošti: akims plauti 2-3%, odai – 5-10%, nudegus rūgštimis	1 pak. (25 g)
11	Vandenilio peroksido tirpalas (3%)	Kraujavimui iš nosies sustabdyti	1 flak. (50 ml)
12	Valerijono lašai	Vartoti nervų sistemai raminti	1 flak. (10 ml)
13	Validolis	Vartoti esant stipriems skausmams širdies srityje	1 tūb.
14	Karčioji druska	Vartoti apsinuodijus maistu ir kt.	50 g
15	Amoniakas	Vartoti nualpus, netekus sąmonės; užlašinus 2-3 lašus ant vatos priartinti prie nosies	1 flak. arba 10 amp.
16	Kalio permanganatas	Odai nuplauti, nudegus rūgštimis ir šarmais	1 dėž. 10 g
17	Vazelinas	Odai tepti, esant I laipsnio nudegimams	2 dėž.
18	Muilas	Rankoms, veidui plauti (praustis)	1 gabal.
19	Rankšluostis	Šluostyti drėgnas kūno dalis	1 vnt.

Pastabos: 1. Cechuose ir laboratorijose, kur dirbant galima apsinuodyti dujomis ar kitomis nuodingosiomis medžiagomis, vaistinėlės medikamentų rinkinys turi būti papildomas ir medikamentai vartojami pagal gydytojų rekomendacijas.

2. Įmonėse esančiuose medicinos punktuose turi būti, be kita ko, įtvarai galūnėms ir kitos medicinos priemonės pirmajai pagalbai suteikti įvairių traumų atvejais.

______________

7 priedas

VALSTYBĖS ĮMONĖS „LIETUVOS PAŠTAS“ SAUGOS DARBE VALDYMĄ REGLAMENTUOJANTI

S C H E M A

G E N E R A L I N I S D I R E K T O R I U S

EKSPLOATACIJOS DIREKTORIUS

MARKETINGO DIREKTORIUS

KOMERCIJOS DIREKTORIUS

	SAUGOS DARBE TARNYBOS VIRŠININKAS
	VEIKLOS SRITYS
	SAUGA DARBE
	CIVILINĖ SAUGA

LEIDYBOS CENTRO „PAŠTO ŽENKLAS“ DIREKTORIUS

PAŠTO PERVEŽIMO CENTRO DIREKTORIUS

APSKRIČIŲ CENTRINIŲ PAŠTŲ DIREKTORIAI

KULTŪROS RŪMŲ DIREKTORIUS

ATSAKINGAS UŽ SAUGĄ DARBE DARBUOTOJAS

SAUGOS DARBE SPECIALISTAS

SAUGOS DARBE (VYR.) SPECIALISTAS

ATSAKINGAS UŽ SAUGĄ DARBE DARBUOTOJAS

RAJONŲ PAŠTŲ

VIRŠININKAI

ATSAKINGI UŽ SAUGĄ DARBE DARBUOTOJAI

MIESTŲ IR KAIMŲ PAŠTŲ

VIRŠININKAI

______________

Taisyklių keitimai

Eil. Nr.

Data

Punktas

Turinys

Pagrindas

______________