LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

SUSITARIMAS

DĖL VALSTYBĖS SIENOS ĮGALIOTINIŲ VEIKLOS

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

norėdamos prisidėti prie tolesnės geros kaimynystės santykių tarp valstybių raidos;

siekdamos palaikyti valstybės sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos (toliau – valstybės siena) teisinį režimą;

siekdamos palaikyti teisėtvarką, laiku sureguliuoti pasienio incidentus prie valstybės sienos;

norėdamos spręsti visus iškylančius pasienio klausimus bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos dvasia,

susitarė:

 

1 straipsnis

 

Šiame Susitarime vartojamos sąvokos:

valstybės sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teisinis režimas – taisyklės, nustatančios Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos priežiūros tvarką; sienos kirtimo tvarką asmenims ir transporto priemonėms; krovinių, prekių ir gyvūnų gabenimo per sieną tvarką, plaukiojančių priemonių (ledu važiuojančių priemonių) plaukiojimo ir buvimo pasienio vandenyse tvarką; ūkinės, verslo bei kitokios veiklos pasienyje ar arti sienos tvarką; incidentų, kilusių dėl šių taisyklių pažeidimo, sprendimo tvarką;

valstybės sienos apsaugos institucijos – Šalių valstybių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos institucijos ir pareigūnai, kurių kompetencijai priklauso spręsti valstybės sienos apsaugos klausimus bei užtikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą;

pasienio incidentas – prie valstybės sienos dėl gyventojų, karių, kitų asmenų ar Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valdžios neteisėtų veiksmų kilęs įvykis, pasireiškiantis įvairiais valstybės sienos teisinio režimo ir tarptautinių sutarčių pasienio klausimais pažeidimais;

pasienio incidento tyrimas – valstybės sienos įgaliotinių atliekamas visapusiškas aplinkybių, susijusių su pasienio incidentu ir jo pobūdžiu, analizavimas, siekiant nustatyti kaltus asmenis bei sureguliuoti šį incidentą;

keitimosi tarnybine korespondencija punktas – Šalių valstybės sienos įgaliotinių abipusiu susitarimu specialiai pasirinkta ir netoli valstybės sienos įrengta vieta, skirta perduoti tarnybinę korespondenciją;

valstybės sienos perėjimo punktas – autobusų ar geležinkelio stoties, stotelės, upių uosto, oro uosto, tarptautinio susisiekimo (tarptautinių skrydžių) aerodromo teritorija, taip pat kita specialiai įrengta vieta, apimanti Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą bei analogiškos paskirties Baltarusijos Respublikos objektą, kurioje asmenys, transporto priemonės, kroviniai, prekės bei gyvūnai praleidžiami per valstybės sieną ir atliekama pasienio, muitų, o prireikus – ir kitų rūšių kontrolė;

Šalių valstybių gyventojai – Šalių valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Šalių valstybių teritorijose;

valstybės sienos pažeidėjai – asmenys, plaukiojančios priemonės, orlaiviai ir kitokie skraidymo aparatai, kitos techninės priemonės, kurie kirto ar mėgina kirsti valstybės sieną pažeisdami nustatytas taisykles;

pasienio vandenys – upių, upelių, kanalų ruožai, kuriais eina valstybės sienos linija, taip pat upių, upelių, kanalų, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių vandenys, kuriuos kerta ši linija, iki 500 m pločio į abi puses nuo valstybės sienos linijos.

 

2 straipsnis

 

1. Abi Šalys, siekdamos įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas ir tinkamai sureguliuoti pasienio incidentus, steigia valstybės sienos įgaliotinių instituciją, kurią sudaro:

1.1. vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis;

1.2. vyriausiojo valstybės sienos įgaliotinio pavaduotojai;

1.3. valstybės sienos įgaliotiniai;

1.4. valstybės sienos įgaliotinių pavaduotojai;

1.5. valstybės sienos įgaliotinių padėjėjai.

2. Siekiant užtikrinti valstybės sienos įgaliotinių veiklą, gali būti paskirtas reikiamas padėjėjų, sekretorių, vertėjų skaičius ir pasitelkti ekspertai bei kitas aptarnaujantis personalas.

 

3 straipsnis

 

1. Abi Šalys skiria vyriausiąjį valstybės sienos įgaliotinį ir jo pavaduotojus.

2. Abiejų Šalių atitinkamos institucijos skiria valstybės sienos įgaliotinius ir jų pavaduotojus.

3. Vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis skiria valstybės sienos įgaliotinių padėjėjus.

 

4 straipsnis

 

1. Vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui ir jo pavaduotojams, valstybės sienos įgaliotiniams ir jų pavaduotojams, taip pat valstybės sienos įgaliotinių padėjėjams išduodami atitinkami pažymėjimai lietuvių ir rusų kalbomis.

2. Pažymėjimus išduoda:

2.1. vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui ir jo pavaduotojams – atitinkamos_valstybės Vyriausybė;

2.2. valstybės sienos įgaliotiniui ir jo pavaduotojams – kiekvienos Šalies atitinkama institucija;

2.3. valstybės sienos įgaliotinio padėjėjams – vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis.

3. Ir vyriausiojo valstybės sienos įgaliotinio pavaduotojai, ir valstybės sienos įgaliotinio pavaduotojai, atstovaudami savo Šaliai, naudojasi visomis įgaliotinių, kurių pavaduotojai jie yra, teisėmis ir atlieka visas jų pareigas.

4. Valstybės sienos įgaliotinių padėjėjai vykdo valstybės sienos įgaliotinių pavedimus.

5. Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių bei jų pavaduotojų vardus ir pavardes, nurodo jų oficialaus buvimo vietas ir veiklos teritoriją.

6. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai keičiasi informacija apie valstybės sienos įgaliotinių, jų pavaduotojų ir padėjėjų paskyrimą, pranešdami vardus, pavardes, jų oficialaus buvimo vietas.

7. Abiejų Šalių vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, pasikeičia pažymėjimų pavyzdžiais.

 

5 straipsnis

 

1. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai:

1.1. užtikrina dvišalių tarptautinių sutarčių sienos klausimais vykdymą;

1.2. užtikrina valstybės sienos sausumoje ir pasienio vandenyse kirtimo kontrolę;

1.3. tiria ir analizuoja situaciją prie valstybės sienos, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, kurios tikslas – valstybės sienos apsauga ir bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų bei sprogstamųjų medžiagų apyvarta per valstybės sieną;

1.4. koordinuoja valstybės sienos įgaliotinių veiklą;

1.5. pagal kompetenciją sprendžia klausimus, susijusius su valstybės sienos perėjimo punktų veikla, priima atitinkamus spendimus dėl jų darbo;

1.6. perduoda nagrinėti diplomatiniu lygiu klausimus, dėl kurių kilo nesutarimų bendros veiklos metu ir kurių negalėjo išspręsti Šalių vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai, būtinai apie tai pranešdami kitos Šalies vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui;

1.7. pagal savo kompetenciją priima sprendimus dėl klausimų, kurių negalėjo išspręsti valstybės sienos įgaliotiniai;

1.8. nustato dokumentų, kuriuos tarpusavyje bendradarbiaudami naudoja valstybės sienos įgaliotiniai, pavyzdžius.

2. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai gali atlikti ir kitas funkcijas, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu.

 

6 straipsnis

 

Valstybės sienos įgaliotinių funkcijos:

1. bendrai vertinti valstybės sienos teisinio režimo būklę ir nagrinėti klausimus, susijusius su šio režimo palaikymu;

2. organizuoti valstybės sienos kirtimo kontrolę, užtikrinti tinkamą valstybės sienos perėjimo punktų darbą ir tarnybų, atliekančių kontrolės funkcijas valstybės sienos perėjimo punktuose, veiklos koordinavimą;

3. spręsti klausimus, susijusius su pasienio incidentais prie valstybės sienos, taip pat atlikti vienašalius ir bendrus tyrimus dėl šių incidentų:

3.1. dėl kaimyninės valstybės teritorijos apšaudymo per valstybės sieną ir jo padarinių;

3.2. dėl asmenų nužudymo ir kūno sužalojimo, susijusio su veiksmais per valstybės sieną, taip pat dėl prievartos prieš juos naudojimo;

3.3. dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo ir dėl neteisėto krovinių gabenimo per valstybės sieną;

3.4. dėl vienos valstybės daiktų ar naminių gyvulių ir paukščių atsiradimo kitos valstybės teritorijoje;

3.5. dėl turto grobimo, sunaikinimo ar sugadinimo, susijusio su veiksmais per valstybės sieną, taip pat dėl kitų pasienio incidentų, dėl kurių iškilo būtinybė atlyginti nuostolius;

3.6. dėl gaisrų, epidemijų, epizootijų ir epifitotijų plitimo ar plitimo pavojaus per valstybės sieną;

3.7. dėl neteisėtų pareigūnų kontaktų per valstybės sieną;

3.8. dėl to, kad laivai ar kitos plaukiojančios priemonės, orlaiviai ar kiti skraidymo aparatai neteisėtai bei dėl nenugalimos jėgos kirto valstybės sieną, taip pat dėl jų buvimo kitos Šalies valstybės teritorijoje. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tokius atvejus ir grąžina objektą tai valstybei, iš kurios teritorijos jis atvyko, vadovaudamiesi bendro tyrimo išvada;

3.9. dėl kitų su valstybės siena susijusių klausimų, nereikalaujančių priimti sprendimą diplomatine tvarka ar dalyvaujant vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui;

4. organizuoti ir įgyvendinti tarp Šalių valstybių gyventojų prevencijos priemones, skirtas valstybės sienos teisinio režimo taisyklėms vykdyti;

5. užtikrinti bendradarbiavimą su atitinkamais Šalių valstybių pareigūnais, siekiant užkirsti kelią stichinių nelaimių padariniams plisti per valstybės sieną, užtikrinti gelbėtojų komandų praleidimą per valstybės sieną stichinių nelaimių ar ekologinių katastrofų atvejais, remiantis pagrįstu Šalių valstybių sienos įgaliotinio prašymu;

6. organizuoti, kad būtų išduoti leidimai kirsti valstybės sieną, kai reikia suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą Šalių valstybių piliečiams, jeigu jų gyvybei gresia pavojus, o jam užkirsti kelią gali tik Šalių valstybių medicinos darbuotojai;

7. organizuoti valstybės sienos pažeidėjų priėmimą ir perdavimą;

8. informuoti vyriausiąjį valstybės sienos įgaliotinį klausimais, viršijančiais valstybės sienos įgaliotinių kompetenciją.

 

7 straipsnis

 

Vienos valstybės sienos įgaliotinis turi nedelsdamas informuoti kitos valstybės sienos įgaliotinį:

1. apie pastebėtus rengimosi neteisėtai kirsti valstybės sieną požymius ir apie valstybės sienos neteisėto kirtimo faktus;

2. apie pasienio vandenų labai didelio užterštumo, epidemijų, epizootijų, epifitotijų, gaisrų ir kitų stichinių nelaimių grėsmės teritorijoje, esančioje šalia valstybės sienos, požymius, taip pat apie galimus asmenų, mėginančių išvengti minėtų pavojų, nesankcionuotus valstybės sienos kirtimus;

3. apie judėjimo per valstybės sienos perėjimo punktus nutraukimą ar apribojimą, apie karantino dėl ligų ir kitų svarbių priežasčių paskelbimą bei apie numatomus judėjimo per šiuos perėjimo punktus atnaujinimo terminus.

 

8 straipsnis

 

1. Valstybės sienos įgaliotiniai abipusiu sutarimu atlieka bendrus tyrimus tose vietose, kuriose pažeidžiama tvarka prie valstybės sienos, siekdami ištirti įvykio aplinkybes bei greitai sureguliuoti pasienio incidentus.

2. Bendram tyrimui vadovauja tos Šalies, kurios teritorijoje atliekamas tyrimas, valstybės sienos įgaliotinis.

3. Surašomas tyrimo rezultatų aktas ar kiti dokumentai, kurie vėliau pridedami prie susitikimo protokolo. Nurodytas aktas ir kiti dokumentai surašomi laikantis taisyklių, nustatytų šio Susitarimo 13 straipsnyje.

4. Bendras tyrimas įvykio vietoje nelaikomas tyrimu, kuris priklauso abiejų Šalių teisminių ar administracinių valdžios institucijų kompetencijai.

5. Klausimai, kurių valstybės sienos įgaliotiniai nepajėgė bendrai išspręsti, per 7 paras perduodami spręsti vyriausiesiems valstybės sienos įgaliotiniams.

 

9 straipsnis

 

1. Valstybės sienos įgaliotiniai bendrai sprendžia, kaip atlyginti nuostolius, kuriuos viena valstybė patyrė kitos valstybės teritorijoje, jei reikalaujama nuostolių atlyginimo suma jų atsiradimo metu neviršijo 1000 eurų. Kilus nesutarimų, klausimas perduodamas spręsti vyriausiesiems valstybės sienos įgaliotiniams. Tais atvejais, kai vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai negali priimti sprendimo, klausimas perduodamas spręsti diplomatiniu lygiu.

2. Valstybės sienos įgaliotinių sprendimai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neatmeta galimybės klausimus spręsti teisminio nagrinėjimo keliu.

 

10 straipsnis

 

Valstybės sienos įgaliotiniai, remdamiesi naminių gyvulių ir paukščių grąžinimo taisyklėmis, nustatytomis Šalių valstybių veterinarijos tarnybų, nustato naminių gyvulių ir paukščių grąžinimo tvarką.

 

11 straipsnis

 

1. Vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių posėdžiai (susitikimai) bei valstybės sienos įgaliotinių ir jų pavaduotojų susitikimai rengiami paeiliui valstybių, kurios juos organizuoja, teritorijoje.

2. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai susitinka ne rečiau kaip du kartus per metus.

3. Posėdyje (susitikime) pirmininkauja tos valstybės, kurios teritorijoje vyksta posėdis, atstovas.

4. Tarp vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių posėdžių (susitikimų) pagal susitarimą ne rečiau kaip du kartus per metus rengiami valstybės sienos įgaliotinių susitikimai šio Susitarimo 12 ir 13 straipsniuose numatyta tvarka.

 

12 straipsnis

 

1. Posėdžiai (susitikimai) rengiami vienos Šalies vyriausiojo valstybės sienos įgaliotinio kvietimu, kuris įteikiamas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki organizuojamo posėdžio (susitikimo) pradžios. Kartu su kvietimu surengti posėdį (susitikimą) siūloma jo darbotvarkė, rengimo laikas ir vieta.

2. Atsakyti į kvietimą būtina per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo kvietimo gavimo. Jei vienos Šalies pasiūlyti posėdžio (susitikimo) darbotvarkė, laikas ar vieta nepriimtini kitos Šalies vyriausiajam valstybės sienos įgaliotiniui, kviečiamosios Šalies vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis siūlo pakeisti posėdžio (susitikimo) darbotvarkę, laiką ir vietą.

3. Į posėdį (susitikimą), kurį rengia vienos Šalies vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis, turi asmeniškai atvykti kitos Šalies vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis. Jeigu dėl svarbių priežasčių jis atvykti negali, vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis į posėdį (susitikimą) siunčia savo pavaduotoją. Kviečiančiosios Šalies vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis turi būti informuotas apie pakeitimą ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio (susitikimo) pradžios.

 

13 straipsnis

 

1. Posėdis (susitikimas) protokoluojamas, protokolas rašomas dviem egzemplioriais, lietuvių ir rusų kalbomis. Protokolą pasirašo valstybės sienos įgaliotiniai.

2. Protokole nurodoma: posėdžio (susitikimo) rengimo laikas ir vieta, susitikimo dalyviai, posėdžio darbotvarkė, eiga, priimti sprendimai ir jų įvykdymo terminai.

3. Sprendimai, priimti posėdžio (susitikimo) metu, įsigalioja nuo protokolo pasirašymo, jei protokole nenumatyta kitaip.

4. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai, valstybės sienos įgaliotiniai ar jų pavaduotojai laiku informuoja vieni kitus apie priimtų sprendimų įgyvendinimo eigą.

5. Valstybės sienos įgaliotinių susitikimai rengiami vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių ar jų pavaduotojų pavedimu. Šie susitikimai rengiami tokia pat tvarka, kaip ir vyriausiųjų valstybės sienos įgaliotinių posėdžiai (susitikimai).

 

14 straipsnis

 

1. Valstybės sienos įgaliotiniai per mėnesį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo suderina ir nustato susitikimų vietas, pasikeitimo tarnybine korespondencija punktus, taip pat asmenų, naminių gyvulių ir paukščių bei turto perdavimo per valstybės sieną vietas.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai, jų pavaduotojai ar valstybės sienos įgaliotinių padėjėjai asmeniškai perduoda asmenis surašydami aktą.

3. Keitimosi tarnybine korespondencija punktai veikia visą parą, įskaitant poilsio ir švenčių dienas.

4. Valstybės sienos įgaliotiniai skiria asmenis, atsakingus už keitimąsi tarnybine korespondencija, naminių gyvulių ir paukščių bei turto priėmimą, nustato šių asmenų iškvietimo tvarką bei tvirtina priėmimo ir perdavimo dokumentų pavyzdžius.

 

15 straipsnis

 

1. Vyriausiasis valstybės sienos įgaliotinis ir jo pavaduotojai, atlikdami savo tarnybines pareigas pagal suteiktus jiems įgaliojimus, valstybės sieną kerta bet kurioje vietoje, iš anksto suderinę su kitos Šalies vyriausiuoju valstybės sienos įgaliotiniu.

2. Valstybės sienos įgaliotiniai ir jų pavaduotojai, atlikdami savo tarnybines pareigas pagal suteiktus jiems įgaliojimus, valstybės sieną gali kirsti jiems priskirtame valstybės sienos ruože, iš anksto suderinę su kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniu.

 

16 straipsnis

 

Šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodyti asmenys valstybės sienos liniją kerta remiantis šiais dokumentais:

1. vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai, valstybės sienos įgaliotiniai, jų pavaduotojai ir valstybės sienos įgaliotinių padėjėjai – remiantis pažymėjimais, numatytais šio Susitarimo 4 straipsnyje;

2. sekretoriai, vertėjai, ekspertai ir valstybės sienos įgaliotinius aptarnaujantis personalas – remiantis vienkartiniais leidimais ir asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais.

 

17 straipsnis

 

1. Šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, atlikdami tarnybines pareigas kitos Šalies valstybės teritorijoje, turi teisę dėvėti tarnybinę uniformą.

2. Šiems asmenims kaimyninės valstybės teritorijoje garantuojamas asmens saugumas ir transporto priemonių, reikalingų jų pareigoms atlikti, taip pat tarnybinių dokumentų ir turto saugumas.

 

18 straipsnis

 

Vienkartinių leidimų pavyzdžius ir jų išdavimo bei naudojimo taisykles nustato Šalių vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai.

 

19 straipsnis

 

Gaisrų, potvynių atveju, iškilus aplinkos užterštumo grėsmei, taip pat kitų nelaimių arti valstybės sienos atveju vienos Šalies valstybės sienos įgaliotiniai gali prašyti kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinių pagalbos.

 

20 straipsnis

 

Pasienio rajonų gyventojai ir asmenys, esantys tuose rajonuose gaisro, potvynio ir kitų nelaimių metu, jei iškyla tiesioginis pavojus jų gyvybei ir sveikatai, turi teisę kirsti valstybės sieną bet kurioje vietoje, jei nėra kitų būdų išvengti pavojaus.

 

21 straipsnis

 

1. Asmenys, kirtę valstybės sieną netyčia ir sulaikyti kitos Šalies valstybės teritorijoje, po to, kai netyčinio valstybės sienos kirtimo faktą patvirtina abiejų Šalių atlikto bendro tyrimo rezultatai, turi būti nedelsiant perduoti tos Šalies valstybės, iš kurios teritorijos jie atvyko, sienos įgaliotiniui.

2. Vyriausieji valstybės sienos įgaliotiniai nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perdavimo tvarką, ir nė viena Šalis neturi teisės atsisakyti priimti tokius asmenis.

 

22 straipsnis

 

1. Valstybės sienos įgaliotiniai imasi priemonių užkirsti kelią neteisėtiems valstybės sienos kirtimams bei kitokiems veiksmams, darantiems žalą kitai Šaliai. Šalys informuoja viena kitą, jog ėmėsi tokių priemonių.

2. Asmuo, neteisėtai kirtęs valstybės sieną ir sulaikytas vienos Šalies valstybės sienos apsaugos institucijų sprendimu, perduodamas Šalies valstybės, iš kurios teritorijos jis atvyko, atitinkamoms valstybės sienos apsaugos institucijoms. Priimančiajai Šaliai turi būti pateikti fakto, kad šis asmuo pažeidė valstybės sieną, įrodymai. Toks asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo dėl perdavimo gavimo. Priimančiajai Šaliai taip pat perduodami ir asmens daiktai, kuriuos perduodamasis turėjo sulaikymo metu, jei minėti daiktai buvo pergabenti iš priimančiosios valstybės teritorijos.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo kitai Šaliai neperduodamas, jeigu jis:

3.1. yra jį sulaikiusios valstybės pilietis;

3.2. be neteisėto valstybės sienos kirtimo jį sulaikiusios valstybės teritorijoje įvykdė kitus veiksmus, kurie pagal tos valstybės įstatymus vertinami kaip nusikaltimai;

3.3. paprašė prieglobsčio.

4. Jei valstybės sienos apsaugos institucijos, sulaikiusios šio straipsnio 2 dalyje nurodytą asmenį, nusprendžia, jog būtina papildomai ištirti sulaikytojo buvimo jų valstybės teritorijoje aplinkybes, šios valstybės sienos apsaugos institucijos turi teisę sulaikyti nurodytą asmenį tiek laiko, kiek reikia aplinkybėms ištirti, kartu pranešdamos kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui apie sulaikymą. Tokiais atvejais sprendimą perduoti sulaikytą asmenį priima Šalies, sulaikiusios jį pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, atitinkamos institucijos.

5. Jei šio straipsnio 2 dalyje minėto asmens viena Šalis neperdavė kitai dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių ar jei nedelsiant perduoti asmenį neįmanoma dėl kitų priežasčių, apie tai informuojamas kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis.

 

23 straipsnis

 

1. Šis Susitarimas nepakeičia Šalių teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš kitų tarptautinių sutarčių, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika.

2. Šis Susitarimas turi būti ratifikuotas ir įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo pasikeitimo ratifikavimo raštais ir galios tol, kol bus sudaryta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl valstybės sienos teisinio režimo arba galios šešis mėnesius nuo tada, kai viena Šalis gaus kitos Šalies diplomatinę notą apie ketinimą nutraukti šį Susitarimą.

3. Susitarimas gali būti pakeistas ar papildytas abipusiu Šalių susitarimu. Pakeitimai ir papildymai įsigalioja šio straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

 

Pasirašytas 2005 m. spalio 27 d. Gardine dviem egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis, visi tekstai turi vienodą teisinę galią. Iškilus nesutarimų dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo, remiamasi tekstu rusų kalba.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________