LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
S P R E N D I M A S
DĖL EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE
2009 m. rugsėjo 25 d. Nr. S-7(149)
Vilnius
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi Lietuvos įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą Europos kraštovaizdžio konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms ir kai kurias kitas teorines, metodologines, teisines bei praktines kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo bei planavimo problemas, susijusias su kultūros paveldo apsauga, konstatuoja:
1. Konvencijos nuostatos yra nevisiškai perkeltos į Lietuvos teisės aktus. Nėra vieningos reglamentuojančios sistemos. Šios srities teisės aktai nėra tarpusavyje suderinti, nes Konvencijos nuostatos perkeltos laisvai interpretuojant, pakeičiant jų prasmę, o skirtinguose teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos tiems patiems dalykams apibrėžti. Neperkelta pagrindinė Konvencijos nuostata, jog „kraštovaizdis yra visur, o visi žmonės ir jų aplinka yra kraštovaizdžio dalis“. Siekiant veiksmingai saugoti didžiausią Lietuvos turtą ir tautos tapatybės pagrindą – kraštovaizdžio paveldą, pagal Konvencijos bendruosius principus ir nurodytas priemones būtina tobulinti Lietuvos įstatymus, papildant istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio bei jo teritorinės apsaugos nuostatomis.
2. Kai kurios Konvencijos nuostatos integruojamos į bendrąjį ir strateginį nacionalinio bei regioninio lygmenų planavimą. Geriausias pavyzdys yra Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Visgi patvirtintuose ir baigiamuose rengti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose stinga šio tęstinumo – kraštovaizdžio paveldo, ypač kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos sprendiniai yra nepakankami (pvz., Akmenės ir Vilniaus rajonų) arba apskritai neparengti (pvz., Širvintų, Ukmergės, Klaipėdos rajonų, Druskininkų savivaldybės ir kt.). Laikomasi tik nedaugelio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. patvirtintų Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklių, o Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai yra nekokybiški.
3. Neįgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės: nevykdomi kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo tyrimai bei vertinimas; nenustatyta istorinio kultūrinio kraštovaizdžio erdvinė struktūra, tipai ir klasifikacija; neparengtas nacionalinio lygmens kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas (turėjo būti parengtas 2007 m., tačiau 2008 metais terminas buvo atidėtas iki 2012 m.); nerengiami įvairių lygmenų kraštovaizdžio tvarkymo specialieji planai net privalomais atvejais ypač reikšmingoms ir vertingoms kraštovaizdžio paveldo vietovėms.
4. Kraštovaizdžio apsauga yra ne itin veiksminga, o šio paveldo būklė yra blogiausia. Nepakankamai užtikrinama sisteminė kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas, kyla teisinių konfliktų. Gamtinių kraštovaizdžių apsauga šiuo požiūriu yra daug nuoseklesnė. Nėra specialaus, šią Konvenciją įteisinančio bei kraštovaizdžių apsaugą reglamentuojančio įstatymo. Neįteisintos kraštovaizdžio paveldo įvertinimu bei apskaita pagrįstos teritorinės-erdvinės apsaugos sistemos. Dėl to yra skaudžių pasekmių: būtent istoriškai susiformavę kultūriniai kraštovaizdžiai, kurie turėtų būti saugomi ir puoselėjami kaip vertingas kraštovaizdžio paveldas, dažniausiai yra nesuvokiami, neįvertinami, netinkamai keičiami, žalojami arba naikinami. Ypač svarbu yra identifikuoti istorinį kultūrinį karkasą, istorines ir tradicines kraštovaizdžio sistemas, atskleisti, išryškinti ir puoselėti vertingiausias savybes, sustabdyti nykimo bei niokojimo procesą, atkurti bei atgaivinti sužalotas dalis.
Pažymėtina, jog Komisija yra priėmusi nemažai sprendimų įvairiais kraštovaizdžio paveldo apsaugos klausimais.
5. Konvencijos oficialusis originalaus teksto vertimas į lietuvių kalbą yra nepakankamai tikslus, todėl yra teisinio ir praktinio taikymo problemų, įskaitant teismų praktiką.
6. Siekiant, kad savivaldos institucijos ir visuomenė veiksmingai dalyvautų saugant ir tinkamai naudojant kraštovaizdžio paveldą, būtina suteikti joms daugiau realių teisinių bei praktinių galių ir parengti jų veiklos skatinimo sistemą, atitinkamai tobulinant Vietos savivaldos ir asociacijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Vadovaudamasi išdėstytu Valstybinė kultūros paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:
1. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. parengti Kraštovaizdžio įstatymo koncepciją, kurioje būtų detalizuotos Konvencijos nuostatos, atskirą įstatymo dalį skiriant kraštovaizdžio paveldo apsaugai, tvarkymui ir planavimui;
1.2. rengiant ir teikiant Lietuvos Respublikos Seimui Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Vietos savivaldos, Statybos ir kitus, su aplinka susijusius įstatymus bei jų pataisas, užtikrinti, kad į juos būtų perkeltos Konvencijos nuostatos;
1.3. užtikrinti Konvencijos nuostatų integravimą į strateginį, bendrąjį planavimą bei kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo specialiuosius planus bei reglamentus;
1.4. nustatyti kraštovaizdžio paveldo teritorinio planavimo privalomus pagrindus bei esmines strategines kryptis;
1.5. griežtinti strategijų, politikos krypčių, programų ir strateginių planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir kt.) vykdymo kontrolę;
2. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimui sistemingai vykdyti parlamentinę kontrolę Lietuvos kraštovaizdžio paveldo apsaugos, tvarkymo ir planavimo srityse.
3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoms:
3.1. inicijuoti, kad būtų patikrintas ir atitinkamai pataisytas Konvencijos vertimas į lietuvių kalbą, išversta, oficialiai paskelbta ir priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2008 m. rekomendacija CM/Rec(2008)3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių, taip pat paremti kitų susijusių Europos Tarybos dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, viešinimą ir populiarinimą;
3.2. nustatyti ir įteisinti kraštovaizdžio paveldo registro sudarymo pagrindus ir identifikavimo bei vertinimo metodiką, kuri būtų taikoma rengiant planavimo dokumentus ir vertinant ūkinės bei kitos antropogeninės veiklos poveikį aplinkai;
4. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisų projektą papildyti nauju skyriumi „Kraštovaizdžio paveldo apsauga“ ir atitinkamomis sąvokomis: „kraštovaizdžio paveldas“, „kultūrinis karkasas“, „istorinis erdvinis tinklas“, „kraštovaizdžių sistema“, „saugoma kraštovaizdžio vietovė“, „tradicinis kraštovaizdis“ ir pan., patikslinti apibrėžimą „kultūrinis kraštovaizdis“ ir šio Įstatymo sąvokas „kultūros paveldo vietovės“ bei „saugomos vietovės“ susieti su Konvencijos sąvoka „kraštovaizdis“.