LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

2001 m. rugsėjo 11 d. Nr. IX-500

Vilnius

(Žin., 1961, Nr. 18-148; 1972, Nr. 21-160; 1983, Nr. 34-364; 1991, Nr. 8-214; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597; 1994, Nr. 60-1182, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 55-1352, Nr. 104-2325, Nr. 106-2349; 1996, Nr. 67-1605, Nr. 81-1930; 1997, Nr. 69-1730, Nr. 118-3042; 1998, Nr. 42-1141, Nr. 44-1196, Nr. 50-1350, Nr. 57-1581, 1583, Nr. 67-1938, Nr. 112-3104; 1999, Nr. 66-2114, Nr. 101-2898, Nr. 113-3288; 2000, Nr. 20-490, Nr. 41-1163, Nr. 86-2616, Nr. 92-2867)

1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Baudžiamojo proceso uždaviniai yra greitai ir išsamiai išaiškinti nusikaltimus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu prokuroras turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu pripažįstama, kad nagrinėjimo teisme, kvotos ar parengtinio tardymo metu asmens padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojinga.“

3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. 18 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „visapusiškas, pilnutinis, objektyvus“ įrašyti žodžius „išsamus, nešališkas“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Išsamus, nešališkas ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką atliekamas bylos aplinkybių ištyrimas“.

2. 18 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „visapusiškai, pilnutinai, objektyviai“ įrašyti žodžius „išsamiai, nešališkai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.“

4 straipsnis. 25 straipsnio 4 ir 7 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) „Kasacinė instancija“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių;“.

2. Pakeisti 25 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) „Tardymo organo padalinio viršininkas“ reiškia Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tardymo departamento vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, departamento skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apygardos prokuratūros tardymo valdybos vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, valdybos skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apylinkės prokuratūros tardymo skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių ir jo pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos tardymo padalinių viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;“.

5 straipsnis. 42 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, išsamiau ir nešališkiau, tam tikrais atvejais ji gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.“

6 straipsnis. 45 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Prokuroras kontroliuoja, ar teisėtai iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai darant kvotą bei parengtinį tardymą ir vykdant nuosprendį.“

7 straipsnis. 48¹ straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 48¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Tardymo organo padalinio viršininkas kontroliuoja, kad tardytojai laiku išaiškintų nusikaltimus ir užkirstų jiems kelią, imasi priemonių, kad kuo išsamiau ir nešališkiau būtų atliktas parengtinis tardymas baudžiamosiose bylose.“

8 straipsnis. 50 straipsnio 1 dalies pakeitimas

50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „šio kodekso 135 straipsnio nustatytose ribose“ įrašyti žodžius ir skaičius „pagal šio kodekso 128 ir 135 straipsnius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Kvotos organui pavedama imtis reikiamų operatyvinių ir paieškos priemonių, kad būtų išaiškinti nusikaltimo požymiai ir nusikaltimą padarę asmenys, taip pat atlikti tardymo veiksmus pagal šio kodekso 128 ir 135 straipsnius.“

9 straipsnis. 55 straipsnio 3 dalies pakeitimas

55 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „penkias dienas“ įrašyti žodžius „tris dienas iš eilės“, po žodžio „gynėją“ vietoj žodžių „arba patys“ įrašyti žodžius „o jam to nepadarius, privalo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu tris dienas iš eilės negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją, o jam to nepadarius, privalo paskirti gynėją iš advokatų.“

10 straipsnis. 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) po pirmos apklausos matytis su sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokuroro ar teisėjo sutikimu;“.

11 straipsnis. 75 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Visus byloje surinktus įrodymus turi kruopščiai, išsamiai ir nešališkai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas.“

12 straipsnis. 76 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone.“

13 straipsnis. 77 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 77 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „bylą liečiančias aplinkybes“ įrašyti žodžius „su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą patikrinimu susijusias aplinkybes“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą patikrinimu susijusias aplinkybes.“

2. 77 straipsnio 2 dalyje po žodžio „byloje“ įrašyti žodžius „ar pareiškime, pranešime apie padarytą nusikaltimą išdėstytas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Liudytojas gali būti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje ar pareiškime, pranešime apie padarytą nusikaltimą išdėstytas aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju.“

14 straipsnis. 84¹ straipsnio 1 dalies pakeitimas

84¹ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „policijos įstatymo 37 straipsnį“ įrašyti žodžius ir skaičių „policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Patikrinimas atliekamas tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį reikia patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę-finansinę veiklą.“

15 straipsnis. 85 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kai reikalingos mokslinės, techninės ar kitos specialios žinios, yra kviečiamas ekspertas ir jis duoda išvadą. Parengtinio tyrimo metu ar tiriant pareiškimą, pranešimą apie nusikaltimą, ekspertizę atlikęs ekspertas į teismo posėdį kviečiamas tik tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl jo duotos išvados išsamumo bei pagrįstumo arba kai to reikalauja teisiamasis (jo gynėjas).“

16 straipsnis. 91 straipsnio pavadinimo, 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas

Pakeisti 91 straipsnio pavadinimą, 1, 2, 4 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Daiktinių įrodymų pridėjimo prie bylos ir laikymo tvarka

Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir pridedami prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos. Apie jų pridėjimą prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą tyrimo medžiagos pažymima apžiūros protokole. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos.

Jeigu tam tikri daiktai dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos, jie turi būti nufotografuojami, kiek galima užantspauduojami ir laikomi kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Apie tai surašoma atitinkama pažyma.

Jeigu daiktiniai įrodymai yra dokumentai, saugomi valstybės archyvų sistemos įstaigose, kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui pateikiamos archyvo vadovo patvirtintos jų kopijos. Prireikus atliekamas tokių dokumentų originalų poėmis.

Perduodant bylą ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagą iš kvotos organo tardytojui arba iš vieno kvotos organo ar tardytojo kitam, taip pat perduodant bylą ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagą prokurorui ar teismui (teisėjui) arba perduodant iš vieno teismo į kitą, daiktiniai įrodymai siunčiami kartu su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.“

17 straipsnis. 92 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 92 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nutartis“ įrašyti žodžius „atsisakyti iškelti ar“, išbraukti antrą sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

„Daiktiniai įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti ar nutraukti bylą.“

2. Pakeisti 92 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Daiktiniai įrodymai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami savininkui, prokuroro nutarimu parduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagoje esantys kaip daiktiniai įrodymai kiti daiktai, kurių apyvarta uždrausta ir kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra nedelsiant sunaikinami arba parduodami atitinkamoms organizacijoms. Įstatymų nustatytais atvejais savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktinių įrodymų vertė. Pareigūnas, byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagoje priimantis sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktinius įrodymus, privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimami ir iki šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų terminų pabaigos laikomi tokių daiktinių įrodymų pavyzdžiai, gauta dėl jų specialisto išvada ar paskirta ekspertizė.“

18 straipsnis. 93 straipsnio pirmojo sakinio ir 4 punkto papildymas

1. 93 straipsnio pirmajame sakinyje po žodžio „nutraukti“ įrašyti žodžius „ar atsisakyti iškelti“ ir šį sakinį išdėstyti taip:

„Nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nutraukti ar atsisakyti iškelti bylą turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas.“

2. 93 straipsnio 4 punkte po žodžio „bylos“ įrašyti žodžius „ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„4) dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, lieka prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar piliečiams jų prašymu;“.

19 straipsnis. 104¹ straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 104¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pirmosios instancijos teismo tvarkomajame ar teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kasacinės instancijos teismo posėdyje kardomosios priemonės klausimas sprendžiamas šiame skyriuje nustatyta tvarka su išimtimis, numatytomis šio kodekso IV, V ir VII skyriuose.“

20 straipsnis. 114 straipsnio 2 dalies papildymas

114 straipsnio 2 dalyje po žodžio „nurodoma“ įrašyti žodžius „pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Protokoluose turi būti nurodoma: pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga; byla, kurioje daromas tyrimas; tardymo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda); tardymo veiksmą atliekantis asmuo ir visi jame dalyvaujantieji ar esantieji akivaizdoje jį atliekant asmenys; apklaustųjų asmenų parodymai arba kratos, poėmio, apžiūros, patikrinimo ir kitų tardymo veiksmų aprašymas bei rezultatai; kaltinamojo ir kitų asmenų, dalyvavusių tardymo veiksme ar buvusių akivaizdoje jį atliekant pareiškimai. Jeigu atliekant tardymo veiksmus buvo fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas arba buvo padaryti pėdsakų atspaudai bei atliejos, tai protokoluose turi būti taip pat nurodytos techninės priemonės, naudotos atliekant atitinkamą veiksmą, jų naudojimo sąlygos ir tvarka, objektai, kurių atžvilgiu šios priemonės buvo naudotos, ir gautieji rezultatai.“

21 straipsnis. 128 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 128 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Gavus pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikaltimą, jį tiriantis pareigūnas gali išreikalauti reikiamą medžiagą ir atlikti šiame kodekse nustatyta tvarka tardymo veiksmus nusikaltimo požymiams nustatyti: liudytojo apklausą, akistatą, parodymą atpažinti, poėmį, asmens kratą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą (asmenų, įtariamų turint nusikalstamai įgyto turto, laikiną nuosavybės teisių apribojimą), apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje, tardymo eksperimentą, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, reviziją, ekspertizę, gauti specialisto išvadą.“

2. Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu iš pareiškime ar pranešime išdėstytų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad nusikaltimą padarė organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, taip pat jeigu aplinkybėms patikrinti būtinos specialios žinios ir dėl to būtina skirti ekspertizę, reviziją ar gauti specialisto išvadą, prokuroro sutikimu pareiškimo ar pranešimo tyrimas pratęsiamas šio kodekso 150 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka. Gavus ekspertizės išvadą, revizijos aktą ar specialisto išvadą, sprendimas dėl baudžiamosios bylos turi būti priimamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo šių dokumentų gavimo momento.“

22 straipsnis. 131 straipsnio 3 ir 4 dalių papildymas

1. Papildyti 131 straipsnio 3 dalį trečiu sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją bylą, tuo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas, o kai iškelti baudžiamąją bylą atsisako teismas, – nutartis. Tai pranešama piliečiui, įmonei, įstaigai ar visuomeninei organizacijai, iš kurių gautas pareiškimas ar pranešimas, ir išaiškinama jiems teisė apskųsti šį nutarimą ar nutartį. Prie pranešimo pridedamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą.“

2. Papildyti 131 straipsnio 4 dalį antru ir trečiu sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

„Prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą pareiškėjas gali apskųsti atitinkamai reikiamam prokurorui arba teismui, o teisėjo arba teismo nutartį – aukštesniajam teismui. Jei prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nepanaikina nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, toks prokuroro nutarimas gali būti apskųstas apylinkės teismui. Apylinkės teismo nutartis dėl prokuroro nutarimo ir aukštesniojo teismo nutartis yra galutinės ir neskundžiamos.“

23 straipsnis. 132 straipsnio 3 punkto papildymas

132 straipsnio 3 punkte po žodžio „daryti“ įrašyti žodžius „ar pats daro parengtinį tardymą“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) prokuroras perduoda bylą tyrimui daryti ar pats daro parengtinį tardymą;“.

24 straipsnis. 133 straipsnio 3 dalies pakeitimas

133 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „ar tardytojo“ įrašyti žodžius „tardytojo ar žemesnio pagal pareigas prokuroro“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nepagrįstai atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos organo, tardytojo ar žemesnio pagal pareigas prokuroro priimtą tuo reikalu nutarimą, iškelia bylą ir perduoda ją tyrimui atlikti.“

25 straipsnis. 134 straipsnio 7 punkto pakeitimas

Pakeisti 134 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – valstybės sienos apsaugos ir su jos pažeidimais susijusiose bylose;“.

26 straipsnis. 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

141 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei pranešimų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo“ įrašyti žodžius „tikrina, kaip nagrinėjami pareiškimai bei pranešimai apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) reikalauja iš kvotos organų pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagą ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, kvotos eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų nustatymą, tikrina, kaip nagrinėjami pareiškimai bei pranešimai apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus;“.

27 straipsnis. 145 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 145 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Parengtinis tardymas atliekamas tame rajone, kur padarytas nusikaltimas. Siekiant, kad byla būtų kuo greičiau ir išsamiau ištirta, tyrimas gali būti atliekamas nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietoje, taip pat įtariamojo, kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietoje.“

28 straipsnis. 149 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 149 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Išskirti bylą leidžiama tik tais atvejais, kada tai būtinai reikalinga, jeigu tai neatsiliepia bylos ištyrimo bei išsprendimo išsamumui ir nešališkumui.“

29 straipsnis. 160 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 160 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) sankcionuoja kaltinamojo nušalinimą nuo pareigų ir kitus tardytojo veiksmus šio kodekso numatytais atvejais;“.

2. Pakeisti 160 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) siekdamas užtikrinti kuo išsamesnį ir nešališkesnį bylos ištyrimą, bet kurią bylą paima iš vieno parengtinio tardymo organo ir perduoda ją kitam, taip pat iš vieno tardytojo kitam;“.

30 straipsnis. 173 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 173 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Tardytojas, patraukęs kaltinamuoju valstybės pareigūną ar tarnautoją, privalo išspręsti klausimą, ar reikia kaltinamąjį iki atidavimo teismui klausimo išsprendimo nušalinti nuo pareigų.“

31 straipsnis. Kodekso papildymas 178¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 178¹ straipsniu:

„178¹ straipsnis. Parengtinio tardymo metu teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

Tardytojas gali kreiptis į apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje atliekamas tardymas, teisėją dėl liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos šiais atvejais:

1) kai manoma, kad liudytojo ir nukentėjusiojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;

2) kai manoma, kad liudytojas ir nukentėjusysis nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parengtinio tardymo metu duotus parodymus.

Tokiu atveju liudytojai ir nukentėjusieji apklausiami laikantis šio kodekso 312 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Teisėjo atliekamoje liudytojo ir nukentėjusiojo apklausoje privalo dalyvauti tardytojas. Apklausos metu tardytojas turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų.

Tardytojas apie teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką privalo pranešti pasirašytinai įtariamajam ar kaltinamajam bei jų gynėjams. Įtariamasis, kaltinamasis bei jų gynėjai turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje bei pateikti apklausiamam asmeniui klausimų, o baigus apklausą, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabų.

Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa nedalyvaujant įtariamajam, kaltinamajam bei jų gynėjams galima tik tada, kai jie į šią apklausą neatvyksta be svarbių priežasčių.

Tardytojas liudytoją ir nukentėjusįjį gali apklausti ir iki teisėjo atliekamos apklausos.

Liudytojo ir nukentėjusiojo atvykimą apklausai pas teisėją užtikrina tardytojas.“

32 straipsnis. 188 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 188 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Krata daroma motyvuotu tardytojo, kvotėjo nutarimu ir tik esant teisėjo sankcijai. Kratą sankcionuoja parengtinio tardymo darymo vietos apylinkės teismo teisėjas. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma be teisėjo sankcijos, bet tokiu atveju per tris dienas turi būti gaunamas teisėjo patvirtinimas apie kratos teisėtumą.“

33 straipsnis. 194¹ straipsnio 6 dalies pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 194¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Asmenys, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimą per dešimt dienų nuo jo gavimo apskųsti apylinkės teismui. Apylinkės teismo nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“

34 straipsnis. 194² straipsnio 6 dalies pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 194² straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

35 straipsnis. 196 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 196 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Areštuoti korespondenciją ir daryti jos poėmį pašto-telegrafo įstaigose galima motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant teisėjo sankcijai. Korespondencijos areštą ir poėmį sankcionuoja parengtinio tardymo atlikimo vietos apylinkės teismo teisėjas.“

2. Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Po to, kai teisėjas sankcionavo nurodytą nutarimą, tardytojas nutarimą dėl korespondencijos arešto ir poėmio pasiunčia reikiamai pašto-telegrafo įstaigai, pasiūlo sulaikyti korespondenciją ir praneša laiką, kada jis atvyks poėmio daryti. Darydamas pašto-telegrafo korespondencijos poėmį, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius ir atitinkamą specialistą.“

36 straipsnis. 206¹ straipsnio 1 dalies pakeitimas

206¹ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „policijos įstatymo 37 straipsnį“ įrašyti žodžius ir skaičių „policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Prireikus nustatyti duomenis, turinčius reikšmės nusikaltimo aplinkybėms išaiškinti, kvotos organo pareigūnas pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį gali patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę-finansinę veiklą.“

37 straipsnis. 218 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 218 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šio straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas tik pasibaigus jo atlikimo terminui; šio straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais jis gali būti sustabdomas ir prieš pasibaigiant parengtinio tardymo terminui. Nutarimą sustabdyti parengtinį tardymą turi patvirtinti prokuroras.“

38 straipsnis. 225 straipsnio papildymas 6 dalimi

Papildyti 225 straipsnį 6 dalimi:

„Grąžinus baudžiamąją bylą tardymui papildyti, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai supažindinami tik su papildoma baudžiamosios bylos medžiaga.“

39 straipsnis. 226 straipsnio papildymas 8 dalimi

Papildyti 226 straipsnį 8 dalimi:

„Grąžinus baudžiamąją bylą tardymui papildyti, kaltinamasis ir jo gynėjas supažindinami tik su papildoma baudžiamosios bylos medžiaga.“

40 straipsnis. 236 straipsnio 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 236 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) ar parengtinis tyrimas atliktas išsamiai ir nešališkai;“.

41 straipsnis. 242 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 242 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Proceso dalyviai gali paduoti prokurorui motyvuotus skundus dėl kvotėjo ir tardytojo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų darant tyrimą. Skundai paduodami prokurorui tiesiogiai arba per kvotėją, tardytoją, dėl kurių nušalinimo ar neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų skundžiamasi. Skundai gali būti ir rašytiniai, ir žodiniai. Žodinius skundus prokuroras, tardytojas ar kvotėjas įrašo į protokolą. Protokolą pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs asmuo.“

42 straipsnis. 243 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 243 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Skundus dėl neteisėtų ir nepagrįstų tardytojo, kvotėjo veiksmų atliekant tyrimą prokuroras išsprendžia ne vėliau kaip per penkiolika dienų. Skundo patenkinimo atveju tardytojui, kvotėjui dėl skunde nurodytų aplinkybių duodami rašytiniai nurodymai. Šie nurodymai kartu su skundu pridedami prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos.“

43 straipsnis. 244¹ straipsnio papildymas 3 dalimi

Papildyti 244¹ straipsnį 3 dalimi:

„Apylinkės teismo nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“

44 straipsnis. 249 straipsnio 5 punkto pakeitimas

Pakeisti 249 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) ar parengtinis tyrimas atliktas išsamiai ir nešališkai;“.

45 straipsnis. 250 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 250 straipsnio 1 dalį 9 punktu:

„9) dėl valstybės pareigūno ar tarnautojo nušalinimo nuo pareigų.“

46 straipsnis. 263 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 263 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisiamajam posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas imasi šio kodekso numatytų priemonių visoms bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti ir tiesai nustatyti, šalina iš nagrinėjimo teisme visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjama byla, ir užtikrina auklėjamąjį teismo proceso poveikį.“

47 straipsnis. 264 straipsnio 1 dalies papildymas

264 straipsnio 1 dalyje po žodžio „dokumentus“ įrašyti žodžius „išskyrus šio kodekso 309¹ straipsnyje numatytą atvejį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo betarpiškai ištirti byloje įrodymus: apklausti teisiamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti ekspertų išvadų, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitokius dokumentus, išskyrus šio kodekso 309¹ straipsnyje numatytą atvejį.“

48 straipsnis. 270 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 270 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Prokuroras dalyvauja visų baudžiamųjų bylų nagrinėjime teisme, išskyrus šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas bylas. Prokuroras palaiko teisme valstybinį kaltinimą, dalyvauja tiriant įrodymus, pateikia teismui savo pasiūlymus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl bausmės skyrimo teisiamajam. Prokuroras turi teisę palaikyti kaltinimą teisme ir šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje numatytose bylose, jeigu to reikia dėl piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugos.“

49 straipsnis. 280 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Iš 280 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius „šio kodekso 255 straipsnyje nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir teisiamojo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą teisme leidžiama, jeigu iki teisminio tardymo pabaigos raštu to prašo prokuroras ar nukentėjusysis ir jeigu pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Posėdžio pirmininkas su šiuo prašymu supažindina visus teisiamajame posėdyje dalyvaujančius teisminio nagrinėjimo dalyvius. Tokiais atvejais teisiamojo ar gynėjo prašymu teismas padaro pertrauką pasiruošti gynybai. Jeigu yra pagrindas pakeisti kaltinimą sunkesniu, tačiau prokuroras ar nukentėjusysis to neprašo, teismas turi teisę grąžinti bylą tyrimui papildyti.“

50 straipsnis. 284 straipsnio 1 dalies pakeitimas

284 straipsnio 1 dalyje po žodžio „straipsnyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „ir 280 straipsnio 2 dalyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Jeigu teisminio nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio kodekso 255 straipsnyje ir 280 straipsnio 2 dalyje, teismas motyvuota nutartimi turi teisę perduoti bylą tyrimui papildyti.“

51 straipsnis. 292 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 292 straipsnio 1 dalį trečiu sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Neatvykus teisiamajam, byla turi būti atidedama, išskyrus šio kodekso 266 straipsnyje numatytus atvejus. Teismas turi teisę savo nutartimi atvesdinti neatvykusį teisiamąjį, taip pat parinkti arba pakeisti jam kardomąją priemonę. Šio kodekso 104 straipsnyje nustatytais pagrindais teisiamajam gali būti paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) arba juo pakeista anksčiau skirta kita kardomoji priemonė.“

52 straipsnis. 295 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas nauja 2 dalimi

1. 295 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pilnutinai“ įrašyti žodį „išsamiai“ir šią dalį išdėstyti taip:

„Neatvykus nukentėjusiajam, teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomones, išsprendžia klausimą, ar nagrinėti bylą, ar atidėti ją, priklausomai nuo to, ar galima, nesant nukentėjusiojo, išsamiai išaiškinti visas bylos aplinkybes ir apginti jo teises bei teisėtus interesus.“

2. Papildyti 295 straipsnį nauja 2 dalimi:

„Jeigu nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje yra daug, jų interesams teisme gali atstovauti vienas ar keli atstovai, patiems nukentėjusiesiems nedalyvaujant bylos nagrinėjime.“

3. Buvusias šio straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.

53 straipsnis. Kodekso papildymas 309¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 309¹ straipsniu:

„309¹ straipsnis. Sutrumpintas teisminis tyrimas

Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamosios išvados paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta kaltas, ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, teisminis tardymas po jo apklausos gali būti nutrauktas, jeigu nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu teisminiu tardymu sutinka prokuroras, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas.

Jeigu vieno ar kelių nusikaltimų padarymu yra kaltinami keli kaltinamieji, sutrumpintą teisminį tardymą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.“

54 straipsnis. Kodekso papildymas 317² straipsniu

Papildyti Kodeksą 317² straipsniu:

„317² straipsnis. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai parengtinio tardymo metu šie asmenys buvo apklausti teisėjo

Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojas ar nukentėjusysis buvo apklausti teisėjo, tai teismas tokio asmens gali nekviesti į teismo posėdį, o jo parodymus, duotus parengtinio tardymo metu, perskaityti balsu. Šiuo atveju teisiamasis turi teisę prašyti apklausti liudytoją ar nukentėjusįjį teismo posėdžio metu, jei neturėjo galimybės pateikti klausimų liudytojui ar nukentėjusiajam, apklausiamas parengtinio tardymo metu.“

55 straipsnis. Kodekso papildymas 317³ straipsniu

Papildyti Kodeksą 317³ straipsniu:

„317³ straipsnis. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai liudytojų ir nukentėjusiųjų yra daug

Tais atvejais, kai tas pačias faktines bylos aplinkybes patvirtina daug liudytojų ar nukentėjusiųjų, teismas, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės, gali priimti sprendimą dėl apklausiamų liudytojų ar nukentėjusiųjų skaičiaus.“

56 straipsnis. Kodekso papildymas 317⁴ straipsniu

Papildyti Kodeksą 317⁴ straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„317⁴ straipsnis. Liudytojo apklausos ypatumai pakartotinio bylos nagrinėjimo teisme metu

Tais atvejais, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ir byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai, apklausti ankstesnio bylos nagrinėjimo teisme metu, gali būti nekviečiami į teismo posėdį, o jų parodymai, duoti ankstesnio teismo posėdžio metu, perskaitomi balsu, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja pakartotinai tokių asmenų apklausti.“

57 straipsnis. 380 straipsnio papildymas 5 dalimi

Papildyti 380 straipsnį 5 dalimi:

„Jeigu išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį, tačiau byloje dėl kitų kaltinimo epizodų ar dėl kitų nuteistųjų reikia priimti kitokius sprendimus – atmesti apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą, panaikinti nuosprendžio dalį ir tą bylos dalį perduoti iš naujo tirti ar nagrinėti teisme, pakeisti nuosprendį, šie sprendimai nurodomi nuosprendyje.“

58 straipsnis. 414 straipsnio 1 dalies pakeitimas

414 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „sutinkamai su“ įrašyti žodį „remiantis“, po skaičiaus ir žodžio „59 straipsniu“ įrašyti žodžius „klausimai dėl amnestijos akto pritaikymo, dėl atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ar kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į atliktos bausmės laiką, dėl kardomosios priemonės panaikinimo, kai teisiamasis išteisintas arba atleistas nuo bausmės, dėl daiktinių įrodymų, dėl teismo išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendžiu, dėl klaidų, padarytų nuosprendyje užrašant teisiamojo pavardę, vardą arba kitus jo asmens duomenis, ir dėl rašybos ar aritmetikos klaidų ištaisymo, kiti klausimai, kurių išsprendimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nepablogina nuteistojo padėties“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Klausimai dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo remiantis šio kodekso 406 straipsniu, dėl baudos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo remiantis šio kodekso 407 straipsniu, dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo ir baudos pakeitimo kitomis bausmėmis šio kodekso 411 straipsnio numatytais atvejais dėl atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla remiantis šio kodekso 413 straipsniu, dėl laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 52¹ straipsniu, dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsniu, dėl nuosprendžio nevykdymo remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, išskyrus to straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus, dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo pakeitimo arba nutraukimo psichiniams ligoniams remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsniu, klausimai dėl amnestijos akto pritaikymo, dėl atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ar kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į atliktos bausmės laiką, dėl kardomosios priemonės panaikinimo, kai teisiamasis išteisintas arba atleistas nuo bausmės, dėl daiktinių įrodymų, dėl teismo išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendžiu, dėl klaidų, padarytų nuosprendyje užrašant teisiamojo pavardę, vardą arba kitus jo asmens duomenis, ir dėl rašybos ar aritmetikos klaidų ištaisymo, kiti klausimai, kurių išsprendimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nepablogina nuteistojo padėties, taip pat visokie abejojimai ir neaiškumai, kylantys vykdant nuosprendį, išsprendžiami priėmusio nuosprendį teismo nutartimi.“

59 straipsnis. 417 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalių pakeitimas ir papildymas bei 7 dalies pripažinimas netekusia galios

1. 417 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „įstatyminis atstovas, išteisintasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas“ įrašyti žodžius „atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jo atstovas pagal įstatymą, artimieji giminaičiai ir gynėjas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį šio kodekso 418¹ straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jo atstovas pagal įstatymą, artimieji giminaičiai ir gynėjas bei nukentėjusysis ir jo atstovas.“

2. 417 straipsnio 4 dalį papildyti antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Negali būti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutartys, išvardytos šio kodekso 372 straipsnio ketvirtojoje dalyje, taip pat nutartis skirti baudą šio kodekso 64³ir 286 straipsniuose numatytais atvejais, atsisakyti iškelti bylą šio kodekso 261 straipsnyje numatyta tvarka. Kasacine tvarka taip pat negali būti skundžiamos teismo nutartys, kurioms šiame kodekse numatyta atskira apskundimo ir nagrinėjimo tvarka.“

3. Iš 417 straipsnio 5 dalies išbraukti paskutinį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, jeigu baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą kasacinį skundą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat ir toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo skundą, jį paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą, jį paduoda nuteistasis ar išteisintasis.“

4. Iš 417 straipsnio 6 dalies išbraukti žodžius „savo iniciatyva“, po žodžio „nutarčių“ įrašyti žodžius „pagrindais, lengvinančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę pateikti kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių pagrindais, lengvinančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį. Kasaciniai teikimai gali būti pateikiami per šešis mėnesius nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Šie teikimai paduodami tokiais pačiais pagrindais ir nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.“

5. 417 straipsnio 7 dalį pripažinti netekusia galios.

60 straipsnis. 418 straipsnio 2 dalies pakeitimas

418 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „reikalavimai“ įrašyti žodį „prašymai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Kasaciniame skunde turi būti nurodoma: kasacinio teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; nuosprendžio ar nutarties esmė; nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai; kasatoriaus prašymai. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius.“

61 straipsnis. 421 straipsnio 1 dalies pakeitimas

421 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „atitinka įstatymo“ įrašyti žodžius „atitinka šio kodekso 417, 418, 419 straipsniuose numatytus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs kasacinį skundą, patikrina, ar skundas atitinka šio kodekso 417, 418, 419 straipsniuose numatytus reikalavimus. Jeigu kasacinis skundas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų arba gaunamas pakartotinis kasacinis skundas, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.“

62 straipsnis. 422 straipsnio 3 dalies papildymas

422 straipsnio 3 dalį papildyti ketvirtu sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pranešėjui parengus kasacinę bylą posėdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posėdžio datą. Kolegijos teisėjai susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla. Pranešėjas patvarko šaukti į teismą asmenis, išvardytus šio kodekso 425 straipsnyje. Jeigu kasacinis skundas paduotas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, nuteistajam ar išteisintajam siunčiamas kasacinio skundo nuorašas.“

63 straipsnis. 424 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 424 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„424 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo terminai

Kasacinė byla turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nutarties dėl gauto kasacinio skundo priėmimo šio kodekso 421 straipsnio nustatyta tvarka dienos.

Jei byla yra didelės apimties ar itin sudėtinga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams.“

64 straipsnis. 425 straipsnio pakeitimas

425 straipsnio 1 dalyje po žodžio „sutikus“ įrašyti žodžius „arba gynėjas, kviečiamas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, arba kviečiamas jo atstovo pagal įstatymą ar artimųjų giminaičių“, pakeisti 2 ir 3 dalis, 4 dalyje vietoj žodžių „šeimos narių“ įrašyti žodį „asmenų“, po žodžio „administracijai“ įrašyti žodžius „arba paskutinės gyvenamosios vietos seniūnijai“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„425 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą

Nagrinėjant teismo posėdyje kasacinę bylą, dalyvauja prokuroras. Posėdyje taip pat dalyvauja gynėjas, kurį kviečia nuteistasis ar išteisintasis arba kiti asmenys nuteistajam ar išteisintajam sutikus, arba gynėjas, kviečiamas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, arba jo atstovo pagal įstatymą ar artimųjų giminaičių. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją.

Posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis, jų atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, artimieji giminaičiai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Jeigu nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie kasacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jie informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu kasacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu. Nuteistojo ar išteisintojo laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai, arba paskutinės gyvenamosios vietos seniūnijai. Nuteistojo ar išteisintojo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.“

65 straipsnis. 426 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas

1. 426 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „mirties“ įrašyti žodžius „laisvės atėmimo iki gyvos galvos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, arba nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, jeigu dėl to yra paduotas skundas. Teismas gali sušvelninti arba pagriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, jeigu dėl to yra paduotas skundas, tačiau jis negali pagriežtinti bausmės, paskirdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.“

2. 426 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „privalo remtis“ įrašyti žodžius „remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos“, vietoj žodžio „posėdyje“ įrašyti žodį „posėdžiuose“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.“

3. Pakeisti 426 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teisėjas ar teismas turi teisę paskirti, pakeisti ar panaikinti teisiamajam, nuteistajam, išteisintajam kardomąją priemonę ar pratęsti kardomojo kalinimo terminą šio kodekso aštuntajame skirsnyje numatytais pagrindais ir tvarka.“

66 straipsnis. 427 straipsnio 4, 5 ir 8 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 427 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Bylos nagrinėjimo pradžioje kolegija savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu gali apsvarstyti, ar kasacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar jame yra šio kodekso 418¹ straipsnyje nustatyti kasaciniai pagrindai. Išklausęs atvykusių į teismo posėdį asmenų nuomonę, teismas tuo klausimu priima nutartį. Teismo nutartis, kuria priimamas sprendimas palikti skundą nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukti, priimama pasitarimo kambaryje. Tokia nutartis paskelbiama į posėdį atvykusiems asmenims.“

2. Iš 427 straipsnio 5 dalies išbraukti žodžius „pasitarimo kambaryje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Jeigu posėdžio pradžioje nebuvo pagrindo svarstyti skundo palikimo nenagrinėto klausimą arba svarstant šį klausimą buvo nutarta tęsti posėdį, kasacinis skundas nagrinėjamas teisme iš esmės.“

3. Pakeisti 427 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Po teisėjo pranešimo nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia kalba skundą padavusios šalies nagrinėjimo teisme dalyviai, iš jų pirmam žodis suteikiamas kasatoriui. Po kitos šalies nagrinėjimo teisme dalyvių kalbų žodis papildomiems paaiškinimams suteikiamas visiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Paskutiniams žodis papildomiems paaiškinimams suteikiamas nuteistajam ar išteisintajam arba jų gynėjui. Jeigu yra abipusių skundų, pirmiausia paaiškinimus duoda kaltinimo proceso šalies nagrinėjimo teisme dalyviai.“

67 straipsnis. 427¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pripažinimas netekusiais galios

1. 427¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažinti netekusiu galios.

2. Buvusį 427¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 2 punktu.

3. 427¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažinti netekusiu galios.

4. Buvusį 427¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 2 punktu.

68 straipsnis. 428 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas 2 dalimi

1. 428 straipsnio pavadinime po žodžio „atidėjimas“ įrašyti žodžius „ar sustabdymas“ ir jį išdėstyti taip:

„428 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas ar sustabdymas“.

2. Papildyti 428 straipsnį 2 dalimi:

„Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, suserga psichine ar kitokia sunkia liga, kurią paliudija gydymo įstaiga ar atitinkama ekspertų komisija, arba jei nagrinėjant bylą prireikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis spręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas gali sustabdyti kasacinį bylos nagrinėjimą, kol asmuo pasveiks ar bus gautas Konstitucinio Teismo sprendimas.“

69 straipsnis. 430² straipsnio pripažinimas netekusiu galios

430²straipsnį pripažinti netekusiu galios.

70 straipsnis. 431 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. Iš 431 straipsnio 1 dalies išbraukti žodį „pradinį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Panaikinus teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.“

2. Iš 431 straipsnio 3 dalies išbraukti žodį „pradinis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar apeliacinėje instancijoje, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga, jeigu nuosprendis ar nutartis yra panaikinti dėl bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėjant bylą nustatomos aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.“

71 straipsnis. 440 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 440 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„440 straipsnis. Proceso tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80, 82, 125, 126, 144, 145, 199², 199³, 200–203, 204–208, 210–217¹, 218 straipsniuose, 225 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 226¹, 227, 234, 235, 236, 236¹, 239, 239¹, 241, 243, 246¹, 248–248² straipsniuose, 249¹ straipsnio pirmojoje dalyje, 250¹ straipsnyje, 271 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 272 straipsnio pirmojoje dalyje, 274 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 275 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 276, 277 straipsniuose, 278 straipsnio pirmojoje dalyje, 279, 281, 291–296, 300–302, 304, 306, 307, 310, 311, 319 straipsniuose, 320 straipsnio pirmojoje dalyje, 322–325, 330, 331 straipsniuose, proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės su išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai.“

72 straipsnis. 443 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 443 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu tiriant nusikaltimus, išvardytus šio kodekso 440 straipsnyje, paaiškėja, kad jie nėra akivaizdūs, taip pat jei dėl bylos didumo ar sudėtingumo jie negali būti išsamiai ištirti sumarinio proceso tvarka, byloje atliekamas parengtinis tardymas. Nutarimą perduoti bylą parengtiniam tardymui atlikti priima kvotėjas ir apie priimtą sprendimą per dvidešimt keturias valandas praneša prokurorui.“

2. Pakeisti 443 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Parengtinis tardymas bylose atliekamas vadovaujantis šio kodekso 143 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.“

73 straipsnis. 444 straipsnio papildymas

444 straipsnyje vietoj skaičiaus „456“ įrašyti skaičių „456²“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„444 straipsnis. Teismingumas

Bylas dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, tvarkomajame ir teisiamajame posėdžiuose nagrinėja teisėjas vienas bendra tvarka su išimtimis, numatytomis šio kodekso 449–456² straipsniuose.“

74 straipsnis. 446 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 446 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„446 straipsnis. Kvotos pradžia

Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo požymių, kvotėjas nedelsdamas, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo ar pranešimo apie nusikaltimą gavimo momento, iškelia asmeniui baudžiamąją bylą. Nutarimą iškelti asmeniui baudžiamąją bylą patvirtina kvotos organo viršininkas. Apie iškeltą bylą ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas nuo jos iškėlimo momento pranešama prokurorui.

Nutarime iškelti asmeniui baudžiamąją bylą nurodomas nusikaltimas, asmuo, kuriam keliama byla, bei baudžiamasis įstatymas, numatantis šį nusikaltimą. Nuo nutarimo iškelti asmeniui baudžiamąją bylą priėmimo momento asmuo, kuriam keliama byla, tampa kaltinamuoju. Šis asmuo su nutarimu iškelti baudžiamąją bylą ir savo teisėmis supažindinamas pasirašytinai.

Kaltinamasis turi teises, numatytas šio kodekso 52 straipsnyje, išskyrus tai, kad kaltinamasis ir (ar) gynėjas su bylos medžiaga turi teisę susipažinti tik šią medžiagą perdavus prokurorui.“

75 straipsnis. 447 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių pripažinimas netekusiomis galios

447 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis pripažinti netekusiomis galios.

76 straipsnis. 448 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 448 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„448 straipsnis. Kvotos pabaiga

Kvota pabaigiama ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bylos iškėlimo momento, ir visa bylos medžiaga su nutarimu iškelti baudžiamąją bylą perduodama prokurorui.

Apie kvotos pabaigą pranešama kaltinamajam ir (ar) gynėjui, išaiškinamos jų teisės.

Kvotėjas, tyrimo metu nustatęs, kad yra aplinkybės, numatytos šio kodekso 5–9¹ straipsniuose, kvotos organo viršininko sutikimu bylą nutraukia vadovaudamasis šiuose straipsniuose numatytomis sąlygomis ir tvarka. Apie priimtą sprendimą per dvidešimt keturias valandas pranešama prokurorui.“

77 straipsnis. Kodekso papildymas 448¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 448¹ straipsniu:

„448¹ straipsnis. Prokuroro veiksmai gavus bylą

Prokuroras, gavęs bylą, ne vėliau kaip per dvi dienas nuo bylos gavimo momento priima vieną iš šių sprendimų:

1) pareiškimu kreiptis į teismą, kuriam ta byla pagal kompetenciją priklauso, nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka;

2) perduoti bylą parengtiniam tardymui atlikti;

3) nutraukti baudžiamąją bylą šio kodekso 5–9¹ straipsniuose numatytais atvejais.

Prokuroras gali pavesti kvotos organui surinkti ir pateikti papildomą medžiagą, susijusią su tiriama byla.“

78 straipsnis. Kodekso papildymas 448² straipsniu

Papildyti Kodeksą 448² straipsniu:

„448² straipsnis. Prokuroro pareiškimas teismui

Prokuroras, iš surinktos medžiagos matydamas pakankamą pagrindą perduoti bylą teismui nagrinėti sumarinio proceso tvarka, surašo pareiškimą teismui.

Pareiškime teismui nurodoma: kaltinamojo asmens duomenys; nusikaltimo padarymo vieta, laikas, motyvai, pasekmės ir kitos svarbios aplinkybės; pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys nusikaltimo padarymą ir kaltinamojo kaltumą; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.

Prie pareiškimo teismui pridedamas šauktinų į teismą asmenų sąrašas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo kreiptis į teismą nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka priėmimo prokuroras turi atvykti į teismą ir įteikti pareiškimą. Prokuroras privalo užtikrinti, kad į teismą kartu atvyktų visi proceso dalyviai.“

79 straipsnis. Trisdešimt aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Trisdešimt aštuntojo skirsnio pavadinime po žodžių „Atidavimas teismui“ įrašyti žodžius „ir nagrinėjimas teisme“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip:

„Atidavimas teismui ir nagrinėjimas teisme“.

80 straipsnis. 449 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 449 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Tvarkomajame posėdyje būtinai dalyvauja prokuroras.“

81 straipsnis. 450 straipsnio 1, 2 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas nauja 3 dalimi

1. Pakeisti 450 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Tvarkomasis posėdis pradedamas prokuroro pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę. Po to kalba dalyvaujantys posėdyje asmenys ir pareiškia savo nuomonę, ar yra pagrindas atiduoti kaltinamąjį teismui, taip pat pareiškia prašymus dėl naujų bylos aplinkybių išaiškinimo bei papildomų įrodymų surinkimo.“

2. 450 straipsnio 2 dalį papildyti penktu sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Tvarkomajame posėdyje dalyvaujantieji asmenys raštu ar žodžiu pareiškia prašymus pripažinti nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ar patraukti civiliniu atsakovu. Jeigu šie asmenys nedalyvauja tvarkomajame posėdyje, tačiau yra gauti jų pareiškimai raštu, teisėjas tokius pareiškimus apsvarsto. Asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir be jo pareiškimo, jeigu nustatyta, kad nusikaltimu asmeniui buvo padaryta žalos. Teisėjas savo iniciatyva gali priimti sprendimą patraukti civiliniu atsakovu. Teisėjas nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui išaiškina jų teisę susipažinti su bylos medžiaga.“

3. Papildyti 450 straipsnį nauja 3 dalimi:

„Po to teisėjas paklausia kaltinamojo, ar jam yra suprantamas prokuroro pareiškimas ir ar jis sutinka būti tuoj pat teisiamas, ar nori, kad nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą surengti nagrinėjimą teisme vėliau kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia laiko pasiruošti gynybai, pakviesti gynėją ar iškviesti liudytojus, nenurodytus kviestinų asmenų sąraše. Pateikdamas tokį prašymą, kaltinamasis turi nurodyti, kiek reikia laiko pasiruošti gynybai.“

4. Buvusias 450 straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis.

82 straipsnis. 451 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 451 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Išnagrinėjęs bylą tvarkomajame posėdyje, teisėjas gali priimti nutartį:

1) atiduoti kaltinamąjį teismui ir surengti nagrinėjimą teisme tuoj pat;

2) atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti kitą nagrinėjimo teisme dieną;

3) perduoti bylą parengtiniam tardymui atlikti šio kodekso 443 straipsnyje numatytais atvejais;

4) nutraukti baudžiamąją bylą šio kodekso 5–9¹ straipsniuose numatytais atvejais.“

83 straipsnis. Kodekso papildymas 451¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 451¹ straipsniu:

„451¹ straipsnis. Prokuroro pareiškimo nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka atmetimas

Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka dėl akivaizdžių nusikaltimų, numatytų šio kodekso 440 straipsnyje, gali priimti tais atvejais, kai nustato:

1) kad nėra nusikaltimo, nurodyto šio kodekso 440 straipsnyje, požymių;

2) kad yra praleisti šiame skyriuje nustatyti terminai;

3) kad byla priklauso apygardos teismo kompetencijai.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju teisėjas gali nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka, jeigu mano, kad šiame skyriuje numatytų terminų pakeitimas neturės įtakos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais atmetus prokuroro pareiškimą nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka, prokuroras iš naujo perduoti bylą į teismą gali tik surašęs kaltinamąją išvadą. Toliau procesas tokiu atveju vyksta bendra tvarka.“

84 straipsnis. Kodekso papildymas 451² straipsniu

Papildyti Kodeksą 451² straipsniu:

„451² straipsnis. Teismo veiksmai nusprendus paskirti kitą nagrinėjimo teisme dieną

Jei kaltinamasis dėl akivaizdžių nusikaltimų, numatytų šio kodekso 440 straipsnyje, motyvuodamas tuo, kad jam reikia laiko pasiruošti gynybai, pakviesti gynėją ar iškviesti liudytojus, nenurodytus kviestinų asmenų sąraše, nesutinka, kad nagrinėjimas vyktų tuoj pat, teisėjas turi paskirti kitą nagrinėjimo teisme dieną. Tokiu atveju nagrinėjimas teisme turi vykti praėjus terminui, kurio kaltinamasis prašė gynybai pasiruošti, pakviesti gynėją ar liudytojus, tačiau ne vėliau kaip po dešimties dienų. Konkrečią nagrinėjimo teisme dieną teisėjas skiria išklausęs visų proceso dalyvių nuomonę.

Paskirdamas kitą nagrinėjimo teisme dieną, teisėjas prokuroro ar kitų proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva apklausia į teismą atvykusius liudytojus ar nukentėjusiuosius, o kaltinamajam sutikus – ir jį. Apklausti liudytojai ir nukentėjusieji vėliau nagrinėjimo teisme metu turi būti apklausiami tik tuomet, kai to motyvuotai prašo kas nors iš proceso dalyvių.“

85 straipsnis. 452 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 452 straipsnio 1 dalį, pripažinti netekusia galios šio straipsnio 2 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„452 straipsnis. Teisėjo nutartis atiduoti kaltinamąjį teismui

Teisėjo nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui turi būti nurodoma: nutarties parašymo laikas ir vieta; teisėjo pavardė; išvada apie duomenų pakankamumą bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje; atiduodamas teismui asmuo; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.“

86 straipsnis. 454 straipsnio pakeitimas

1. 454 straipsnio 1 dalį pripažinti netekusia galios.

2. 454 straipsnio 2 dalį laikyti 1 dalimi.

87 straipsnis. 455 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

455 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

88 straipsnis. 456 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 456 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„456 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminas

Atidavimo teismui klausimą teisėjas turi išspręsti tą pačią dieną, kai prokuroras atvyko su pareiškimu į apylinkės teismą dėl akivaizdžių nusikaltimų, numatytų šio kodekso 440 straipsnyje, nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka.

Byla turi būti pradedama nagrinėti teisiamajame posėdyje bylos atidavimo teismui dieną, išskyrus 451² straipsnyje numatytus atvejus.“

89 straipsnis. Kodekso papildymas 456¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 456¹ straipsniu:

„456¹ straipsnis. Gynėjo dalyvavimas sumariniame procese

Jeigu iki atvykdamas į teismą asmuo neturėjo pats pakvietęs gynėjo ar gynėjas jam nebuvo pakviestas, ar tuo atveju, kai gynėjas, kurį buvo pakvietęs kaltinamasis ar kurį šiam asmeniui buvo pakvietęs kvotos organo pareigūnas ar prokuroras, dėl užimtumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, kaltinamąjį jo sutikimu gina kitas gynėjas. Kito gynėjo dalyvavimą teisme turi užtikrinti prokuroras. Tokiam gynėjui turi būti suteikta pakankamai laiko pasiruošti gynybai.“

90 straipsnis. Kodekso papildymas 456² straipsniu

Papildyti Kodeksą 456² straipsniu:

„456² straipsnis. Nagrinėjimas teisme

Nagrinėjimas teisme sumarinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje dėl akivaizdžių nusikaltimų, numatytų šio kodekso 440 straipsnyje, vyksta laikantis šiame kodekse nustatytų taisyklių su ta išimtimi, kad vietoj kaltinamosios išvados prokuroras perskaito pareiškimą.

Jei nagrinėjimo teisme metu teismas nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, jis priima nutartį grąžinti bylą prokurorui. Tokiu atveju turi būti laikomasi šio kodekso 451¹ straipsnio trečiojoje dalyje numatytos procedūros.“

91 straipsnis. Dvyliktojo skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti dvyliktojo skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„DVYLIKTASIS SKYRIUS

IŠNAGRINĖTŲ BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ PROCESO ATNAUJINIMAS“.

92 straipsnis. Kodekso padalos „Tryliktasis skyrius“ ir šio skyriaus pavadinimo išbraukimas

1. Išbraukti Kodekso padalą „Tryliktasis skyrius“ ir šio skyriaus pavadinimą „Bylų, išnagrinėtų taikant Kodekso 266 straipsnio taisykles, atnaujinimo procesas“.

2. Buvusį Kodekso tryliktojo skyriaus keturiasdešimt pirmąjį skirsnį laikyti dvyliktojo skyriaus keturiasdešimt pirmuoju skirsniu.

93 straipsnis. Kodekso papildymas keturiasdešimt antruoju skirsniu

Papildyti Kodeksą keturiasdešimt antruoju skirsniu:

„KETURIASDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS BAUDŽIAMOSIOS BYLOS PROCESO ATNAUJINIMAS DĖL AIŠKIAI NETINKAMO BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO PRITAIKYMO

477 straipsnis. Baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai

Baudžiamosios bylos, išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurios nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, procesas atnaujinamas, jeigu pagal byloje esančias nuosprendžiais ir nutartimis nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:

1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;

2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnį nusikaltimą;

3) nuteistajam, ištaisius padarytus Baudžiamojo kodekso 42–44 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti paskirtą subendrintą bausmę;

4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės suėjus senaties terminui;

5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

478 straipsnis. Teisė paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo

Paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo šio kodekso 477 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo galima paduoti tik kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę (pagrindinę ir papildomą), kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą arba lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos.

Pakartotiniai pareiškimai bei teikimai nepriimami ir nenagrinėjami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, nustatę, kad gautas pareiškimas nepasirašytas, paduotas praleidus šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus terminus, yra pakartotinis arba jame netinkamai nurodyti šio kodekso 477 straipsnyje numatyti pagrindai, pareiškimą grąžina padavusiam asmeniui. Pasirašytas pareiškimas, taip pat ir pareiškimas su tinkamai nurodytais pagrindais baudžiamosios bylos procesui atnaujinti gali būti vėl paduoti.

479 straipsnis. Sprendimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo priėmimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija per vieną mėnesį nuo pareiškimo ar teikimo gavimo dienos, o esant pagrindui manyti, jog nuteistąjį reikia paleisti iš laisvės atėmimo vietos, – nedelsdama nutartimi išsprendžia klausimą, ar reikia atnaujinti baudžiamosios bylos procesą.

Atnaujinus procesą, byla perduodama nagrinėti:

1) jeigu ji buvo nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos arba tik pirmosios instancijos teismuose, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai;

2) jeigu ji buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijoje, – to paties skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Šioje kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

3) jeigu ji buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijoje, – to paties skyriaus plenarinei sesijai.

Teisėjų kolegija, nusprendusi atnaujinti baudžiamosios bylos procesą, ta pačia nutartimi gali sustabdyti šioje byloje priimtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą.

480 straipsnis. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, atnaujinus procesą

Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Į teismo posėdį gali būti iškviesti nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir nukentėjusysis, jo atstovas. Šių asmenų, tinkamai informuotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo išnagrinėti bylą.

Bylos nagrinėjimo pradžioje kolegijos pirmininkas paklausia bylos nagrinėjimo dalyvių, ar jie nereiškia nušalinimų teisėjams, prokurorui, vertėjui ar teismo posėdžių sekretoriui. Dėl pareikštų nušalinimų sprendžiama šio kodekso 29–32, 35 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vienas iš teisėjų savo pranešime išdėsto bylos esmę, priimtų byloje teismo sprendimų, taip pat prašymo ar teikimo turinį.

Po teisėjo pranešimo išklausomos į posėdį atvykusių asmenų kalbos. Pirmiausia žodis suteikiamas pareiškimą padavusiam asmeniui.

Teismas, išklausęs kalbas, priimti nutarties išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžio salę ir paskelbia nutarties rezoliucinę dalį bei išdėsto pagrindinius priimto sprendimo argumentus. Motyvuota nutartis surašoma ne vėliau kaip per tris dienas. Jeigu nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nutartis turi būti galutinai surašyta ir perduota vykdyti tą pačią dieną.

Trijų ir septynių teisėjų kolegijos nutartį pasirašo visi teisėjai, o skyriaus plenarinės sesijos nutartį – pirmininkas ir pranešėjas.

Teismo posėdyje rašomas protokolas.

481 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio bylą, nutartys

Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima tokias nutartis:

1) atmeta prašymą ar teikimą;

2) panaikina nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir nutraukia bylą;

3) panaikina apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų sprendimus ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais arba be pakeitimų;

4) panaikina kasacinės instancijos teismo nutartį ir palieka galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius bei nutartis su pakeitimais arba be pakeitimų;

5) pakeičia teismų nuosprendžius ar nutartis.“

94 straipsnis. Kodekso papildymas keturiasdešimt trečiuoju skirsniu

Papildyti Kodeksą keturiasdešimt trečiuoju skirsniu:

„KETURIASDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS PROCESO ATNAUJINIMAS DĖL EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO SPRENDIMO

482 straipsnis. Baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo pagrindas

Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos procesas gali būti atnaujinamas, kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai savo pobūdžiu ir sunkumu kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus baudžiamąją bylą.

483 straipsnis. Teisė kreiptis dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo

Prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos procesą šio kodekso 482 straipsnyje numatytu pagrindu gali pateikti asmuo, dėl kurio byloje buvo padaryta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos papildomų protokolų pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių asmenų įgaliotas atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali teikimu inicijuoti baudžiamosios bylos proceso atnaujinimą ir nesant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto prašymo.

484 straipsnis. Prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo padavimas

Prašymas ar teikimas dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pridedant galutinį Europos žmogaus teisių teismo sprendimą.

Prašymas ar teikimas paduodamas per šešis mėnesius nuo Europos žmogaus teisių teismo galutinio sprendimo dienos.

Pakartotinis prašymas tuo pačiu pagrindu nepriimamas ir nenagrinėjamas.

485 straipsnis. Prašymo ar teikimo priimtinumo ir baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo klausimo išsprendimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas patikrina, ar prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo pateiktas nepažeidžiant šio kodekso 483 straipsnio pirmosios dalies ir 484 straipsnio reikalavimų, taip pat, ar nėra atnaujintas bylos nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme, ir jeigu tokių pažeidimų yra, prašymą grąžina jo pateikėjui. Tinkamai pateiktas prašymas ar teikimas yra perduodamas trijų teisėjų kolegijai spręsti jo priimtinumo klausimą pagal 482 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija prašymo ar teikimo priimtinumo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo ar teikimo gavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo priimtinumo klausimą, priima tokius sprendimus:

1) prašymą ar teikimą atmeta kaip nepagrįstą ir baudžiamosios bylos proceso neatnaujina;

2) prašymą ar teikimą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai kompetentingai institucijai;

3) prašymą ar teikimą priima nagrinėti ir baudžiamosios bylos procesą atnaujina.

Priėmusi sprendimą, numatytą šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte, teisėjų kolegija perduoda bylą nagrinėti:

1) jeigu byla nebuvo nagrinėta kasacine tvarka, – trijų teisėjų kolegijai. Šiuo atveju bylą gali nagrinėti ir ta pati teisėjų kolegija, kuri atnaujino baudžiamosios bylos procesą;

2) jeigu byla buvo nagrinėta kasacine tvarka, – Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.

Teisėjų kolegija, nusprendusi atnaujinti baudžiamosios bylos procesą, ta pačia nutartimi gali sustabdyti šioje byloje priimtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą.

486 straipsnis. Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos ar plenarinės sesijos posėdis atnaujintai baudžiamajai bylai nagrinėti surengiamas per kiek įmanoma trumpesnį laiką nuo nutarties atnaujinti baudžiamosios bylos procesą priėmimo.

Teismo posėdyje turi teisę dalyvauti prašymo atnaujinti baudžiamosios bylos procesą pateikėjas. Posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Apie posėdį pranešama nuteistajam, nukentėjusiajam ir jų atstovui pagal įstatymą. Jeigu bylos proceso atnaujinimo pagrindas yra susijęs su klausimais, išspręstais kasacinėje nutartyje, apie tai pranešama visiems asmenims, turėjusiems teisę dalyvauti nagrinėjant kasacinę bylą. Asmenų, tinkamai informuotų apie atnaujintos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo išnagrinėti bylą.

Bylos nagrinėjimo pradžioje vienas iš teisėjų išdėsto bylos esmę, teismų sprendimų, prašymo ar teikimo atnaujinti bylos procesą ir nutarties dėl bylos proceso atnaujinimo turinį. Po teisėjo pranešimo žodis suteikiamas asmeniui, padavusiam prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos procesą. Po to teismas žodį suteikia kitiems nagrinėjant bylą dalyvaujantiems asmenims. Prašymą pateikęs asmuo turi teisę duoti papildomus paaiškinimus paskutinis.

Teismas, išklausęs kalbas ir papildomus paaiškinimus, priimti nutarties išeina į pasitarimų kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžio salę ir paskelbia jos rezoliucinę dalį bei išdėsto svarbiausius priimto sprendimo argumentus.

Motyvuota nutartis surašoma ir pasirašoma ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo. Ją pasirašo visi kolegijos teisėjai arba plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas.

Jeigu išnagrinėjus atnaujintą bylą nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, sprendimas perduodamas vykdyti tą pačią dieną.

Teismo posėdyje rašomas protokolas.

487 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio atnaujintą baudžiamąją bylą, nutartys

Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą baudžiamąją bylą, priima tokias nutartis:

1) prašymą ar teikimą atmeta ir palieka galioti teismų sprendimus;

2) panaikina nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukia;

3) panaikina nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoda bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;

4) panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais arba be pakeitimų;

5) panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

6) panaikina kasacinę nutartį ir priima naują nutartį;

7) teismų nuosprendžius ar nutartis panaikina iš dalies arba pakeičia.

Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.“

95 straipsnis. 484 straipsnio 2 dalyje numatyto šešių mėnesių termino pradžia, jeigu Europos žmogaus teisių teismo galutinis sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo

Jeigu Europos žmogaus teisių teismo galutinis sprendimas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą, yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, Baudžiamojo proceso kodekso 484 straipsnio 2 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas prašymui ar teikimui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

96 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 17 straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2001 m. spalio 15 d.

2. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

97 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

1. Bylos, kurių nagrinėjimas teisme pradėtas iki šio įstatymo 1–5, 7–18, 20–32, 35–42, 44–47, 52–56 straipsnių įsigaliojimo, baigiamos nagrinėti pagal nagrinėjimo teisme pradžios dieną galiojusią tvarką.

2. Iki šio įstatymo 6, 48, 71–90 straipsnių įsigaliojimo iškeltos bylos baigiamos tirti ir nagrinėti pagal šių bylų iškėlimo dieną galiojusią tvarką.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

______________