LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LIEPOS 31 D. NUTARIMO NR. 309 DALINIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO
1992 m. sausio 22 d. Nr. 33
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. I-2129 dėl šio įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Padaryti Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 28-765), šiuos pakeitimus:
1.1. išdėstyti 1.1 punktą taip:
„1.1. apgyvendinti gyvenamieji namai, butai ir pagal sutartis nuomojamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo kūrybinės studijos-dirbtuvės (toliau vadinama – kūrybinės dirbtuvės), atitinkančios sanitarijos ir higienos reikalavimus, kurioms privatizuoti taikomos gyvenamųjų namų, butų privatizavimo nuostatos, išskyrus šių taisyklių 7 punkto devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje ir keturioliktojoje pastraipose bei 16 punkte numatomas lengvatas“;
1.2. 4 punkto:
1.2.1. pirmosios pastraipos paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Nuomininkai ir jų šeimos nariai, turintys teisę pirkti gyvenamąjį namą, butą, po nurodytojo įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytąja tvarka pasikeitę gyvenamąją patalpą, turi teisę ją pirkti“;
1.2.2. papildyti punktą šiomis antrąja, trečiąja, ketvirtąja ir penktąja pastraipomis (jo antrąją pastraipą laikant šeštąja pastraipa):
„Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys į Lietuvą iš Latvijos, Estijos ir kitų buvusios TSRS respublikų, turi teisę pirkti nuomojamą gyvenamąjį namą, butą, kurį įsigijo pasikeisdami su Lietuvos Respublikos gyventojais.
Nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, butą, laikantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, negali pagal šį įstatymą privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto.
Pagal nurodytąjį įstatymą neparduodami butai, nuomojami asmenų (arba jų šeimos narių), kuriems lengvatinėmis sąlygomis suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas, arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai (elektros, šilumos tiekimo, vandentiekis arba dujotiekis).
Tuo atveju, kai nuomininkas statosi individualų gyvenamąjį namą, kooperatinį butą, bet atsisako lengvatinio kredito arba apmoka už valstybės lėšomis nutiestus magistralinius inžinerinius tinklus (atitinkamą jų dalį) ir pateikia butų privatizavimo komisijai (tarnybai) tai patvirtinančius dokumentus iš banko ar kitos įstaigos, suteikusios lengvatinį kreditą, arba iš miesto, rajono valdybos, skyrusios sklypą, jis gali privatizuoti nuomojamą gyvenamąjį namą, butą“.
1.3. 7 punkto:
1.3.2. ketvirtąją pastraipą papildyti šiuo antruoju sakiniu: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 548, gali būti taikoma tokių gyvenamųjų namų, butų kainos nuolaida“;
1.3.3. septintąją pastraipą papildyti šiais antruoju ir trečiuoju sakiniais: „Plotas, kurį užima nuomojamos kūrybinės dirbtuvės, neturinčios bendro funkcinio ryšio su butu, nepriklausomai nuo jų dydžio parduodamos dviguba kaina. Privatizuotos kūrybinės dirbtuvės turi būti teisiškai įregistruotos valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure“;
1.3.4. devintojoje pastraipoje po žodžių „I grupės invalidas“ įrašyti žodžius „arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga, bei vaikai našlaičiai iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai gyvenamojo namo, buto nuomininkai“;
1.3.5. dešimtojoje pastraipoje vietoj žodžių „besimokantys vaikai iki 18 metų“ įrašyti žodžius „besimokantys asmenys iki 21 metų (įskaitytinai)“ ir papildyti pastraipą šiuo antruoju sakiniu: „Nuomininkui, sulaukusiam 60 metų, arba nuomininkei, sulaukusiai 55 metų, arba tokių asmenų šeimai, kai nėra kitų darbingų asmenų, perkant vieno kambario butą, taikoma 50 procentų kainos nuolaida“;
1.3.6. vienuoliktąją pastraipą išdėstyti taip:
„50 procentų nuolaida taikoma parduodant medinius karkasinius, skydinius (Alytaus ir kitokio tipo), 40 procentų nuolaida – parduodant stambiaplokščius ir monolitinius (Vievio ir kitokio tipo) gyvenamuosius namus, butus, kurie nėra Respublikos miestuose, rajonų centruose, kurortinėse vietovėse, Vilniaus ir Kauno rajonuose, išskyrus šių rajonų gyvenvietes ir vietoves, nurodytas šių taisyklių 3 priede (pridedama). Kiti šiose vietovėse pastatyti gyvenamieji namai, butai parduodami taikant 25 procentų kainos nuolaidą“;
1.3.7. dvyliktąją pastraipą išdėstyti taip:
„Privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, patikslinus jas pagal 1989 metų kainos pataisos koeficientą (1,21), atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant šių taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka“;
1.3.8. tryliktojoje pastraipoje vietoj žodžių „nėra gamtinių dujų arba elektrinių viryklių“ įrašyti žodžius „nėra centralizuoto dujų tiekimo arba elektrinių viryklių“, vietoj žodžių „butas yra pirmame ar paskutiniame daugiabučio namo aukšte“ įrašyti žodžius „butas yra pirmame arba paskutiniame daugiaaukščio (4 ir daugiau aukštų) namo aukšte“ ir papildyti pastraipą žodžiais „ypatingai netolygus, t. y. didesnis už normatyvinį, pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimas – iki 10“;
1.3.9. papildyti punktą šiomis keturioliktąja ir penkioliktąja pastraipomis:
„Ekologinio užterštumo zonose pagal šių taisyklių 4 priedą (pridedama) parduodamų gyvenamųjų namų, butų kainai miestų ir rajonų savivaldybės gali taikyti iki 50 procentų nuolaidą.
Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie grįžta į Lietuvą iš Latvijos, Estijos ir kitų buvusios TSRS respublikų pasikeisdami butus su Lietuvos Respublikos gyventojais, jeigu jiems ir jų šeimos nariams nėra ir negali būti skirta valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių) bei kitų tikslinių kompensacijų, perkant gyvenamuosius namus, butus, kurių plotas neviršija nustatytų maksimalių dydžių, taikoma 30 procentų kainos nuolaida“;
1.4. 8 punkto:
1.4.1. pirmojoje pastraipoje po žodžių „mikrorajonus, kvartalus“ įrašyti žodžius „rajono gyvenvietes, vietoves“;
1.5. 9 punkto trečiąją pastraipą išdėstyti taip:
1.7. 16 punktą išdėstyti taip:
„16. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, kai tarp jų yra I grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga, bei vaikai našlaičiai iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai namo, buto nuomininkai, vieniši nedarbingi asmenys, šeimos, kuriose nėra darbingų asmenų, ir šeimos, auginančios 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų, visą perkamo gyvenamojo namo, buto kainą gali sumokėti nustatytąja tvarka skirtomis valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis.
Lengvatos, nurodytos šių taisyklių 7 punkto devintojoje ir šio punkto pirmojoje pastraipose, nuomininkams ir jų šeimos nariams, turintiems teisę pirkti gyvenamąjį namą, butą (pirkėjams), taikomos tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną (1991 m. birželio 30 d.) jie turėjo teisę į šias lengvatas arba jeigu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną yra sąlygos, suteikiančios pirkėjams šias lengvatas“.
2. Nustatyti, kad:
2.1. privatizuojant žemės ūkio įmonių, naudojusių ilgalaikį banko kreditą, gyvenamuosius namus, negrąžinta kredito suma (iki 50 procentų namo vertės) gali būti dengiama iš agrarinės reformos fondo lėšų, papildomai gautų pardavus žemės ūkio įmonės turto dalį aukcione, nenustatant pinigų kvotos, jeigu taip nusprendžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose nurodytų kategorijų asmenų susirinkimas;
2.2. iš asmenų ir jų šeimų pilnamečių narių, pageidaujančių statytis (besistatančių) naujus kooperatinius butus ar individualius gyvenamuosius namus, neturi būti reikalaujama pasižadėjimų (įsipareigojimų) patuštinti (pasistačius tokį butą ar namą) nuomojamus gyvenamuosius namus, butus, jeigu šie asmenys nori juos nusipirkti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo numatyta tvarka. Išreikalauti tokie pasižadėjimai yra negaliojantys, ir jų nepristačiusiems asmenims negalima uždrausti statytis kooperatinių butų ar individualių gyvenamųjų namų.
Ryšium su tuo pripažinti netekusiais galios Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos Respublikoje nuostatų, patvirtintų Lietuvos Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1989 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 16, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų, patvirtintų Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 75, bei Individualios statybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278, reikalavimus dėl raštiškų pasižadėjimų (įsipareigojimų) patuštinti turimą gyvenamąją patalpą pasistačius gyvenamąjį namą, butą.
3. Asmenys ir pilnamečiai jų šeimų nariai, pasistatę kooperatinius butus ar individualius gyvenamuosius namus, turi patuštinti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, jeigu:
šių patalpų jie neįsigijo nuosavybės teise Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka;
šios patalpos jiems (prieš pasistatant kooperatinį butą ar individualų gyvenamąjį namą) buvo išnuomotos valstybinio butų fondo gyvenamuosiuose namuose, butuose, pradedamuose statyti 1992 metais ir skirtuose išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis socialiai remtiniems asmenims.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 551 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 pakeitimo bei papildymo“.
Valstybinio ir visuomeninio butų fondo
privatizavimo taisyklių
3 priedas
Kauno ir Vilniaus rajonų gyvenvietės ir vietovės, kuriose privatizuojamų gyvenamųjų namų, butų kainai taikoma nuolaida
| Vilniaus rajonas |
Kauno rajonas |
| Bezdonių apylinkė |
Alšėnų apylinkės Pažėrų kaimas |
| Buivydžių apylinkė |
Babtų apylinkė |
| Dūkštų apylinkė |
Čekiškės apylinkė |
| Kalvelių apylinkė |
Domeikavos apylinkės Boniškių kaimas ir Mažųjų Latvių kaimas |
| Lavoriškių apylinkė |
Ežerėlių miesto tipo gyvenvietė |
| Maišiagalos apylinkė |
Raudondvario apylinkė (išskyrus Raudondvario gyvenvietę) |
| Marijampolės apylinkė |
Taurakiemio apylinkė |
| Medininkų apylinkė |
Vandžiogalos apylinkė |
| Nemenčinės apylinkė |
Vilkijos apylinkė |
| Paberžės apylinkė |
Vilkijos miestas |
| Rukainių apylinkė |
Zapyškio apylinkė |
| Sudervės apylinkė |
|
| Sužionių apylinkė |
|
______________
Valstybinio ir visuomeninio butų fondo
privatizavimo taisyklių
4 priedas
Ekologinio užterštumo zonos ir kriterijai, kuriais vadovaujamasi suteikiant lengvatas privatizuojantiesiems gyvenamuosius namus, butus
1. Pramonės įmonių, pramonės rajonų, sąvartynų, valymo įrenginių ir kitų objektų nustatytąja tvarka patvirtintose arba normatyvinėse sanitarinės apsaugos zonose.
3. Tarpmiestinių automobilių kelių apsauginėse zonose, nustatytose priklausomai nuo eismo intensyvumo. Kai eismo intensyvumas 7000 automobilių per parą – 200 m, 3000–7000 automobilių per parą – 100 m, 700–3000 automobilių per parą 70 m, mažiau kaip 700 automobilių per parą – 30 metrų nuotoliu.
Pastaba. Lokalinio užterštumo poveikį kiekvienu konkrečiu atveju tikslinga pavesti įvertinti miestų ir rajonų savivaldybėms kartu su atitinkamomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento tarnybomis ir higienos centrais.