LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

1998 m. kovo 24 d. Nr. VIII-679

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 3-41; 1995, Nr. 53-1296; 1996, Nr. 35-870, Nr. 53-1246, Nr. 100-2263; 1997, Nr. 59-1361, Nr. 66-1597)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Žemės nuomos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato žemės nuomos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams bei juridiniams asmenims tvarką, reguliuoja žemės nuomotojų ir nuomininkų santykius.

2. Žemės nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką nustato Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.

3. Laisvųjų ekonominių zonų teritorijų žemės nuomos santykius reguliuoja šis įstatymas ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas.

4. Valstybinio jūrų uosto teritorijos žemės nuomos ypatumus nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.

5. Žemės reformos metu asmeninio ūkio ir tarnybinių žemės dalų žemė išnuomojama laikantis šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatų.

2 straipsnis. Žemės nuomos objektas

Žemės nuomos objektas yra valstybinės žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą, arba privačios žemės sklypas (jo dalis).

3 straipsnis. Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas, jų pareigos

1. Privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas.

2. Valstybinės žemės nuomotojas yra apskrities viršininkas, vietos savivaldybės institucija ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija.

3. Žemės sklypas, priklausantis keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, gali būti išnuomojamas, jeigu bendrasavininkiai sutinka arba nuomos sutartį pasirašo vienas bendrasavininkis, turintis notaro patvirtintą kitų bendrasavininkių įgaliojimą.

4. Nuomotojo ir nuomininko pareigos apibrėžiamos žemės nuomos sutartyje, šiame ir kituose įstatymuose.

5. Žemės nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

6. Žemės nuomininkas privalo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų.

4 straipsnis. Žemės nuomos sutartis

1. Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos gautais produktais bei pajamomis.

2. Žemės nuomos sutartis sudaroma raštu. Sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

3. Privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tvirtinama notariškai.

4. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o jeigu žemė nuomojama iki 3 metų, – žemės sklypo schema.

5. Kai žemė išnuomojama užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie pageidauja, sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio kalbų. Jei dėl sutarties teksto kyla ginčų, jie sprendžiami vadovaujantis lietuvišku tekstu.

5 straipsnis. Žemės nuomos sutarties terminas

1. Privačios žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

2. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams.

3. Žemės reformos metu valstybinės žemės valdytojas nuomoja žemę ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui valstybinės žemės valdytojo teikimu žemę nuomoja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

4. Jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas numatytas naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį.

6 straipsnis. Žemės nuomos sutarties turinys

1. Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) žemės nuomotojas;

2) žemės nuomininkas;

3) žemės nuomos objektas su žemės kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis;

4) žemės nuomos terminas;

5) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;

6) išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui;

7) išnuomojamoje žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams;

8) žemės naudojimo specialiosios sąlygos;

9) žemės naudojimo apribojimai;

10) žemės servitutai;

11) užmokestis už žemės nuomą. Į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat užmokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė;

12) kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;

13) atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.

2. Į žemės nuomos sutartį negali būti įrašytas:

1) įgaliojimas nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti šio savininko privačia žeme bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu;

2) įgaliojimas privačios žemės nuomininkui keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

3. Žemės nuomos sutartyje numatytos sąlygos naudoti išsinuomotą žemę neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, visuomenės ir gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų interesams.

7 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

1. Valstybinė žemė, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 2 dalyje, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukcione asmeniui, kurio pasiūlytas nuomos mokestis yra didžiausias. Teisė dalyvauti aukcione negali būti ribojama.

2. Jeigu valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, ji išnuomojama be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Atlyginimas už žemės nuomą (nuomos mokestis)

1. Atlyginimo už privačios žemės nuomą dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

2. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Žemės subnuoma

1. Subnuomininkais gali būti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Žemės nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, įgyja teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

3. Žemės ūkio paskirties žemės kitai paskirčiai, negu numatyta sutartyje, subnuomoti negalima.

4. Žemės subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčiai nustatytų reikalavimų.

10 straipsnis.       Nuomininko lėšų, sunaudotų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, kompensavimas

Nuomininko lėšos, sunaudotos žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, kompensuojamos nuomininkui tuomet, kai abi šalys prieš pradedant žemės pagerinimo darbus yra susitarusios (papildomu rašytiniu susitarimu) dėl šių darbų pobūdžio, masto ir išlaidų dydžio.

11 straipsnis.       Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius

1. Tais atvejais, kai įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato kitaip, žemės nuomotojas turi remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius.

2. Jeigu nuomotojas nevykdo šio straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kuris atitinkamų valdymo institucijų pripažintas būtinu ir neatidėliotinu, nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti, iš nuomotojo teismine tvarka.

12 straipsnis.       Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai  išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius

1. Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka, saugoti apsauginius, kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį.

2. Jeigu žemės nuomininkas nenaudoja žemės ūkio naudmenų ilgiau kaip 2 metus iš eilės arba žemės ūkio naudmenas naudoja netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.

13 straipsnis.       Nuomininko teisė gauti kompensaciją už pastatytus pastatus,  statinius ir įrenginius

1. Pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas gali kompensuoti, o jeigu pastatai lieka buvusio žemės nuomininko nuosavybe, nuomininkas turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime.

2. Ginčai dėl kompensacijos dydžio sprendžiami teismine tvarka.

14 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomininkui

1. Mirus žemės nuomininkui, su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos, jeigu nuomotojas sutinka, pereina nuomininko įpėdiniams jų prašymu (sutikimu).

2. Reorganizavus juridinį asmenį, ankstesnis nuomininkas gali būti pakeistas kitu, jei tai numatyta sprendime dėl reorganizavimo ir jeigu nuomotojas sutinka.

3. Teisių ir pareigų perėmimas įforminamas nauja nuomos sutartimi.

15 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomotojui

Mirus žemės savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, taip pat pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui. Ji gali būti nutraukta šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytais pagrindais.

16 straipsnis. Nuomotojo pareiga pranešti apie nuomos sutartį

Nuomotojas, prieš parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą žemės sklypą ar jį įkeisdamas, privalo informuoti žemės sklypo įgijėją ir būsimą įkaito turėtoją apie nuomos sutartį, o nuomininką - apie numatomą žemės sklypo perleidimą ar įkeitimą.

17 straipsnis. Draudimas išnuomoti įkeistą žemę

Jeigu įkeistos žemės savininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo skolinio įsipareigojimo ir hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą žemę, ši žemė negali būti išnuomojama.

18 straipsnis. Žemės nuomos sutarties pasibaigimas

Žemės nuomos sutartis pasibaigia:

1) pasibaigus nuomos terminui;

2) mirus žemės nuomininkui, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra;

3) likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios buvo žemės nuomininkės;

4) nuomojamą žemę pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus nuomininkui;

5) nutraukus žemės nuomos sutartį šio įstatymo 19, 20 ir 21 straipsniuose numatytais pagrindais.

19 straipsnis.       Žemės nuomos sutarties nutraukimas paimant žemę visuomenės  poreikiams

Kai išnuomota žemė paimama visuomenės poreikiams, žemės nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui žala atlyginama įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

20 straipsnis.       Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu

1. Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukiama:

1) įstatymų numatytais atvejais;

2) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

3) jeigu žemės nuomininkas, nuomodamas privačią žemę, ilgiau kaip 3 mėnesius, o valstybinę žemę – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio sumokėjimo termino šio mokesčio nesumokėjo;

4) jeigu žemės nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų;

5) su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, jeigu anuliuojamas leidimas užsienio investicijai;

2. Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

3. Žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. Šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš laiką nuomotojo reikalavimu, tų metų derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su tuo susijusius nuostolius.

21 straipsnis.       Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko  reikalavimu

Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukiama:

1) jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomininkas apie tai žemės nuomotojui praneša ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties - prieš 2 mėnesius;

2) jeigu žemės nuomotojas nevykdo šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų pareigų.

22 straipsnis.       Valstybinės žemės nuomininko pirmumo teisė pratęsti žemės  nuomos sutartį

Jeigu, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, kartu su buvusiuoju nuomininku tokiomis pat sąlygomis pretenduoja išsinuomoti žemę ir kiti asmenys, pirmumo teisę turi buvęs tos žemės nuomininkas, jei jis tvarkingai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

23 straipsnis. Žemės nuomotojų ir nuomininkų žemės ginčų nagrinėjimas

Žemės nuomotojų ir nuomininkų žemės ginčai nagrinėjami teismine tvarka.

24 straipsnis. Valstybinės žemės nuomos sutarčių laikymosi kontrolė

Valstybinės žemės nuomos sutarčių laikymąsi kontroliuoja apskrities viršininkas arba vietos savivaldybės institucija.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________