LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2010 M. LIEPOS 10 D.
ĮSAKYMO Nr. V-1128 „DĖL MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO (MENO) DARBŲ VERTINIMO METODIKOS“ PAKEITIMO

2011 m. balandžio 8 d. Nr. V-572

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. V-1128 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos“ (Žin., 2010, Nr. 86-4569) ir išdėstau jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO (MENO) DARBŲ VERTINIMO METODIKOS

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 597 (Žin., 2009, Nr. 76-3103; 2010, Nr. 158-8045), 4 punktą ir siekdamas sukurti vieningą duomenų apie mokslo ir studijų institucijų mokslinę bei su ja susijusią kitą veiklą surinkimo sistemą:

T v i r t i n u Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką (pridedama).“

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-572 redakcija)

MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO (MENO) DARBŲ VERTINIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų (toliau – Institucijų) mokslo (meno) darbų vertinimo metodika (toliau – Metodika) skirta įvertinti Institucijos mokslinės (meninės) veiklos rezultatus, palyginti Institucijas pagal jose vykdomą mokslo veiklą, pasitelkiant mokslo ir meno srityse ir kryptyse bendrus veiklos vertinimo rodiklius.

2. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą grafiką mokslo (meno) darbų vertinimą organizuoja Lietuvos mokslo taryba. Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslo darbus vertina Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto sudaryta ekspertų grupė. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių mokslo darbus vertina Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto sudaryta ekspertų grupė. Meno srities darbus vertina jungtinė Lietuvos mokslo tarybos bei Lietuvos kultūros ir meno tarybos ekspertų grupė. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais terminais ir forma Institucijos pateikia duomenis apie jose atliktus mokslo (meno) darbus. Ekspertinį darbų vertinimą ekspertų grupės vykdo pagal ekspertinio vertinimo reglamentą. Ekspertinio vertinimo reglamentą tvirtina Lietuvos mokslo taryba, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.

3. Institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Institucijos jų požiūriu neteisingus formaliojo vertinimo rezultatus gali prašyti patikslinti ar pataisyti per 5 darbo dienas nuo jų paskelbimo. Ekspertų grupės prašymą įvertina bei Instituciją informuoja per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

4. Mokslo (meno) darbų vertinimo rezultatai, gaunami taikant šią metodiką, Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka pasitelkiami apskaičiuojant mokslo ir studijų institucijų bazinį finansavimą bei skirstant antrosios pakopos, laipsnio nesuteikiančių studijų ir doktorantūros vietas institucijoms, pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 68 straipsnio 2 dalies ir 70 straipsnio 9 dalies nuostatas.

II. PAGRINDINĖS METODIKOS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS

5. Sąvokos.

Bendrosios:

Autorinis lankas (aut. l.) - 40 000 spaudos ženklų (įskaičiuojant tarpelius) teksto arba 3 000 cm² spausdinto ploto iliustracijų; jei apimties spaudos ženklais nustatyti negalima, autorinio lanko atitikmeniu laikomi 14 p.; jei mokslo darbas yra elektroninėje laikmenoje, tai autorinis lankas apskaičiuojamas tik spaudos ženklais (įskaičiuojant tarpelius).

Ekspertinis vertinimas – vertinimas, atliekamas pasitelkiant ekspertus, kurie vadovaujasi šios metodikos ir ekspertinio vertinimo reglamento nuostatomis.

Formalusis vertinimas – vertinimas, kurio metu patikrinama, ar Institucijos teisingai nurodė mokslo (meno) darbų rūšį, bei suteikiami taškai už kiekvieną formalius kriterijus atitinkantį pateiktą darbą.

Meno kūrinys – viešai pristatytas dailės, dizaino, architektūros, medijų meno, teatro, kino, šokio, muzikos ar tarpdisciplininio meno kūrinys arba jo atlikimo aktas, atitinkantis konkrečioje meno kryptyje pripažįstamus meniškumo kriterijus.

Mokslo monografija - neperiodinis ir netęstinis leidinys, kuriame sistemingai ir (ar) išsamiai išnagrinėta viena tema (dalykas), aiškūs ir žymūs naujumo ir kiekvienai mokslo sričiai arba krypčiai savi moksliškumo elementai; monografija privalo turėti ISBN numerį, mažiausia įskaitoma apimtis – 8 autoriniai lankai.

Mokslo straipsnis - straipsnis, paskelbtas mokslinėje spaudoje ar (ir) turintis konkrečioje mokslo kryptyje įprastą mokslinį aparatą (išnašas ar (ir) bibliografiją, ar (ir) formules, ar (ir) brėžinius, ar (ir) metodologijos aprašą, ar (ir) statistines lenteles ir pan.) ir atitinkantis toje mokslo kryptyje pripažįstamus moksliškumo kriterijus; mažiausia įskaitoma apimtis humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 0,25 autorinio lanko.

Prieskyra – moksliniame darbe, meno kūrinio ar jo atlikimo pristatyme arba mokslo (meno) darbų deklaracijoje nurodytas autoriaus (atlikėjo) pri(si)skyrimas Institucijai.

Recenzuojamas leidinys – periodinis, tęstinis arba vienkartinis leidinys, turintis ISSN arba ISBN numerį, kuriame mokslo darbai publikuojami remiantis mokslinių recenzentų (peer-review) rašytinėmis išvadomis; dėl leidinio atitikties recenzuojamo leidinio kategorijai sprendžia ekspertai.

Specialiosios:

Akademinė publikacija – mokslo ir (ar) studijų reikmėms skirtas tekstas, turintis toje mokslo kryptyje pripažįstamus akademinio diskurso požymius.

Akademinė recenzija – publikuoto veikalo išsamus ir argumentuotas mokslinis įvertinimas; mažiausia įskaitoma apimtis - 0,25 autorinio lanko.

Aukštosios mokyklos vadovėlis – originalus (autorinis) veikalas, specialiai skirtas studijų reikmėms ir pasižymintis individualia metodine prieiga.

Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbas – sistemingos veiklos, paremtos moksliniais tyrimais ir per praktinę patirtį sukauptu žinojimu, rezultatas: sukurtos naujos medžiagos, produktai ir įrenginiai, įdiegti nauji procesai, sistemos ir paslaugos arba iš esmės patobulinti jau sukurti ar įdiegti, taip pat sukurti, įdiegti arba iš esmės patobulinti žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendiniai.

Knygos skyrius – originalaus ar apžvalginio mokslinio straipsnio pobūdį atitinkantis mokslo darbas, paskelbtas neperiodiniame leidinyje, išskyrus konferencijos darbų leidinius.

Konferencijos darbų leidinys – vienkartinis leidinys ar serijinio leidinio tomas (jo dalis), kuriame spausdinami mokslo konferencijos pranešimų turinį atitinkantys tekstai, nepraėję recenzuojamiems leidiniams įprastos recenzavimo (peer review) procedūros.

Kultūros ir profesiniai leidiniai – leidiniai, skirti humanitarinių ir socialinių mokslų profesinei auditorijai.

Menininko pilnojo darbo laiko ekvivalentas – atitinkamoje Institucijoje dirbančių menininkų skaičius, gaunamas sudėjus visų meno darbuotojų užimtus etatus ir 1/3 visų meno dėstytojų užimtus etatus; matavimo vienetas – etatas per metus.

Meno kūrinio (atlikimo) skelbimas – (asmeninis) kūrinio (-ių) pristatymas, realizavimas (įskaitant restauravimą) ar atlikimas meninėje ar viešojoje erdvėje (įskaitant kino, televizijos ar radijo studijas) ar publikavimas leidykloje ar įrašų studijoje (knygų, muzikos plokštelių ar CD bei kino ar teatro DVD pavidalu) ar demonstravimas festivalyje, televizijos ar radijo kanalu bei interneto portaluose; šios meno erdvės, institucijos ir kiti kontekstai skirstomi į prestižinius, žinomus ir Lietuvos masto.

Mokslininko pilnojo darbo laiko ekvivalentas – atitinkamoje Institucijoje dirbančių mokslininkų skaičius, gaunamas sudėjus visų Institucijos mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtus etatus ir 1/3 visų dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtus etatus; matavimo vienetas – etatas per metus.

Mokslinis žinynas, enciklopedija, (bio)bibliografija – konkrečios srities ar krypties mokslo veikalas, skirtas mokslo ir studijų reikmėms ir atitinkantis tos srities ar krypties moksliškumo ir sistemingumo reikalavimus, išskyrus visuomenės švietimui, mokslo populiarinimui, administracinėms funkcijoms atlikti skirtus informacinius leidinius.

Mokslinis žodynas – kalbotyros mokslo veikalas, sudarytas iš naujai surinktų ir (ar) pagal naują mokslinę metodiką atrinktų, klasifikuojamų ir pateikiamų leksikografinių išteklių sistemos ir skirtas mokslo ir studijų reikmėms, publikuotas kaip knyga (turi ISBN numerį) ir (ar) elektroniniu pavidalu; mažiausia įskaitoma apimtis – 8 autoriniai lankai.

Moksliškai komentuotas vertimas – mokslo srities ar krypties raidai aktualaus arba istoriškai reikšmingo veikalo vertimas iš lietuvių kalbos arba į lietuvių kalbą; moksliniu komentavimu laikomi palydimieji tekstai, pristatantys veikalą bei jo pateikimo ypatumus straipsnių ir (ar) komentarų, ir (ar) žodynėlių, ir (ar) sąvokų rodyklių forma.

Mokslo studija – ne mažesnės kaip 2 autorinių lankų apimties mokslo darbas, atitinkantis mokslo straipsniui keliamus reikalavimus.

Pakartotinė publikacija – veikalo antras ir vėlesnis paskelbimas ta pačia ar kita kalba (vertimas), kai nėra esminių jo turinio ir apimties pokyčių (akivaizdžių atnaujinimo ir revizavimo požymių).

Prestižinė meno erdvė – tarptautiniu mastu veikianti meno kūrinių eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo institucija (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, teatras, šokio teatras, kino salė, etc.), kuruojama tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų.

Sudarytas mokslo darbas – originalių mokslo darbų rinkinys arba kolektyvinis mokslo darbas; priskiriamas sudarytojui (redaktoriui), nurodytam leidinio antraštiniame puslapyje ir (ar) metrikoje, išskyrus periodinio arba tęstinio mokslo leidinio nuolatinio redaktoriaus darbą.

Šviečiamieji projektai – didelės kultūrinės ir (ar) visuomeninės vertės autorinės, moksliškai pagrįstos, tačiau neprofesionalų auditorijai skirtos parengtos ir vestos TV, radijo laidos, publikacijos spausdintinėse arba elektroninėse žiniasklaidos priemonėse, viešos paskaitos visuomenei su diskusijomis, dokumentinių filmų scenarijai ir pan.

Šaltinio publikacija – mokslinę vertę turinčių archyvinių dokumentų, kalbos paminklų, jų rinkinių ir kitų tekstinių bei audiovizualinių šaltinių atrinkimas ir parengimas publikavimui parūpinant mokslinį aparatą (transkripcijas, komentarus, rodykles ir kt.).

Tarptautiniu mastu pripažinta (mokslo) leidykla – leidykla, nuolat publikuojanti daugelio šalių mokslininkų darbus ir daugelyje šalių platinanti produkciją; publikuojanti tarptautiniu mastu pripažintus periodinius ir tęstinius mokslo (kultūros, profesinius) leidinius (prieiga per internetą, suteikianti pakankamos informacijos apie leidyklos pobūdį ir tarptautinį pripažinimą, yra privaloma).

Teorinis, sintetinis mokslo darbas – kurią nors mokslo kryptį, šaką, discipliną apimantis ar tarpdalykinio pobūdžio darbas, sintetinantis ilgalaikius tyrimus, pateiktus monografijose, studijose bei mokslo straipsniuose, atitinkantis monografijoms keliamus mokslinio lygio ir adresato reikalavimus.

6. Santrumpos:

ISBN - International Standard Book Number (tarptautinis standartinis knygos numeris).

ISSN - International Standard Serial Number (tarptautinis standartinis serijinio leidinio numeris).

ISI JCR – Institute of Scientific Information Journal Citation Reports (Mokslinės informacijos instituto žurnalų citavimo ataskaitos).

ISI – Institute of Scientific Information (Mokslinės informacijos institutas).

SCI – Science Citation Index (Mokslo citavimo indeksas).

EPO – European Patent Office (Europos patentų biuras).

USPTO – United States Patent and Trademark Office (JAV patentų ir prekių ženklų biuras).

JPO – Japan Patent Office (Japonijos patentų biuras).

III.  VERTINIMO NUOSTATOS

7.  Institucijos deklaruodamos mokslo (meno) darbus priskiria juos I lygmeniui (taikomas ekspertinis vertinimas) ir II lygmeniui (taikomas formalusis vertinimas):

7.1. I lygmens mokslo (meno) darbams priskiriami geriausi darbai, Institucijų atrinkti pagal šios metodikos nuostatas ir konkrečioje mokslo (meno) srityje arba kryptyje taikomus tarptautinius kokybinius kriterijus remiantis Institucijų padalinių atliekamu vidiniu savo darbų vertinimu:

7.1.1. humanitarinių ir socialinių mokslų bei meno srityse ekspertiniam vertinimui Institucijos teikiamų I lygmens darbų skaičius ds_i turi sudaryti 20% visų jos deklaruojamų II lygmens mokslo (meno) darbų kiekybinės apimties;

7.1.2. meno srityje ekspertiniam vertinimui Institucijos pateikia ne daugiau kaip po 4 reikšmingiausius kiekvieno autoriaus I lygmens meno darbų, kurie buvo viešai skelbti (realizuoti) atitinkamais metais;

7.1.3. fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse ekspertiniam vertinimui Institucijos teikiamų I lygmens mokslo darbų skaičius ds_i priklauso nuo mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento (PLE_i) ir yra skaičiuojamas taip: ds_i = PLE_i /5. Jei taip apskaičiuotas pateiktinų darbų skaičius mažesnis nei penki, tai ekspertiniam vertinimui pateikiami penki darbai;

7.1.4. I lygmens mokslo darbai pateikiami ir vertinami pagal mokslo kryptis, nurodytas švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 14 d. įsakyme Nr. V-231 „Dėl mokslo krypčių ir šakų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 23-1123 ). Mokslo kryptyje, kurioje vykdomos (planuojama vykdyti) trečios pakopos studijos, pateikiamas bent vienas I lygmens mokslo darbas.

7.2. II lygmens mokslo (meno) darbams priskiriami visi darbai, kuriuos Institucijos deklaruoja pagal šios Metodikos IV skyriuje nurodytas mokslo (meno) darbų rūšis, išskyrus tuos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, už kuriuos institucijos gavo lėšų iš tarptautinių mokslo programų ir (ar) vykdydamos ūkio subjektų užsakymus. Meno srityje formaliajam vertinimui Institucijos pateikia ne daugiau kaip po 10 reikšmingiausių kiekvieno autoriaus II lygmens meno darbų, kurie buvo viešai skelbti (realizuoti) atitinkamais metais.

8. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse greta Metodikos 27 punkte nurodytų mokslo darbų rūšių I lygmens mokslo darbams Institucijų gali būti priskiriami ir su paaiškinimu ekspertiniam vertinimui teikiami kviestiniai pranešimai plenariniuose prestižinių tarptautinių konferencijų posėdžiuose, prestižinių tarptautinių konferencijų organizavimas ir kiti darbai, neatitinkantys Metodikos 27 punkte nurodytų II lygmens darbų rūšių ir kriterijų.

9. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse I lygmeniui Institucijų gali būti priskiriami ir su paaiškinimais ekspertiniam vertinimui teikiami ir darbai, neatitinkantys Metodikos 28 punkte nurodytų II lygmens darbų rūšių ir kriterijų.

10. Institucijų mokslo (meno) darbų galutinį vertinimą sudaro I ir II lygmenų mokslo (meno) darbų įverčiai. Skaičiuojant I lygmens mokslo (meno) darbų įverčius, kiekvienas pateiktas vienetas ekspertų vertinamas skalėje nuo 0 iki 5 balų ir išvedamas visų tos Institucijos pateiktų atitinkamos srities vienetų įverčių vidurkis; po to išvestieji visų Institucijų pateiktų vienetų įverčių vidurkiai perskaičiuojami į 100 balų skalę (aukščiausią vidurkį turinčios Institucijos balų pagal kiekvieną sritį vidurkį skaičiuojant kaip 100 balų).

11. Ekspertų grupės atlikdamos formalųjį II lygmens mokslo (meno) darbų vertinimą:

11.1. įskaito darbus taip, kaip jie buvo deklaruoti Institucijos, jei mokslo (meno) darbai yra teisingai priskirti mokslo (meno) darbų rūšiai;

11.2. įskaito darbus kaip kitos rūšies mokslo (meno) darbus, nei deklaruota Institucijos, jei jie neteisingai priskirti mokslo (meno) darbų rūšiai;

11.3. neįskaito darbų, neatitinkančių nei vienos šios Metodikos IV skyriuje nurodytos mokslo (meno) darbų rūšies kriterijų.

12. Ekspertų grupės, atlikusios Institucijų deklaruotų II lygmens mokslo (meno) darbų formalųjį vertinimą, nustato jų bendrąją kiekybinę vertę (taškais). Tuo atveju, kai neįskaitytų (išskyrus 28 punkto 01 kategorijos darbus) ar Institucijų ne tai mokslo darbų rūšiai, nei įvertino ekspertai, priskirtų mokslo (meno) darbų skaičius sudaro 10–30% visų deklaruotųjų II lygmens mokslo darbų, Institucijos pagal šios Metodikos IV skyriaus nuostatas surinktų taškų skaičius sumažinamas 5%, o kai tokių darbų skaičius viršija 30% visų deklaruotųjų mokslo darbų, tai Institucijos surinktas taškų skaičius sumažinamas 15%.

13. Jei prie mokslinės publikacijos pateikiamos dviejų ar daugiau Institucijų prieskyros, tai apskaičiuojant II lygmens mokslo darbų įverčius laikoma, kad vieno autoriaus bendras indėlis už visas prieskyras yra ne didesnis kaip 1.

14. Humanitarinių ir socialinių mokslų ir meno srityse Institucijos autorių indėlis į II lygmens mokslo (meno) darbų vienetą  taškais  apskaičiuojamas taip:

AIV=PVV*N(IA)*N(A)*PVA .    (1)

PVV – pirminė vieneto vertė, N_IA – Institucijos autorių skaičius, N_A – visų vieneto autorių skaičius, PVA – vieneto apimtis, kuri, priklausomai nuo mato, yra lygi 1 arba autorinių lankų skaičiui.

15. Meno srityje vertinant atitinkamos specifikos meno kūrinius (pvz.: solisto ir akompaniatoriaus kartu atliekamą kūrinį ir pan.) ekspertai turi teisę bendru sutarimu priimti sprendimą dėl taikomų koeficientų tam menininkui, kurio įnašas į meno kūrinį didesnis.

16. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse II lygmens 02 darbų rūšies vieneto vertė AIV taškais yra skaičiuojama taip:

AIV=3*((N(IA)*(1+N(IP)^1/2))/N(A))*(1+2*IF/AIF) .    (2)

N_IA – Institucijos autorių skaičius (jei Institucijos autorius straipsnyje nurodo ir kitų institucijų prieskyras, tai šio autoriaus indėlis į N_IA yra dalijamas iš visų jo nurodytų prieskyrų skaičiaus);

N_A – visų šio straipsnio autorių skaičius;

N_IP – visų straipsnio skirtingų užsienio institucijų prieskyrų skaičius (jei N_IP didesnis už N_A, laikoma, kad N_IP = N_A);

IF – žurnalo cituojamumo rodiklis (impact factor);

AIF – agreguotasis cituojamumo rodiklis (aggregate impact factor), kurį kiekvienai žurnalų kryptinei kategorijai kasmet paskaičiuoja Mokslinės informacijos institutas (ISI). Jei publikacija paskelbta žurnale, kuris priklauso kelioms ISI JCR mokslo kategorijoms, ekspertai nustato labiausiai tinkamą kategoriją arba naudoja kelių kategorijų agreguotųjų cituojamumo rodiklių vidurkį. Pareiškėjas gali kreiptis į ekspertus su argumentuotu paaiškinimu, kad publikacija paskelbta žurnale, kurio ISI JCR mokslo kategorijos agreguotasis cituojamumo rodiklis yra stipriai įtakotas tarpdisciplininių žurnalų ar kitų veiksnių ir neatspindi atitinkamos mokslo šakos straipsnių vidutinio citavimo. Išnagrinėję paaiškinimą, ekspertai, remdamiesi ISI JCR duomenimis, gali nustatyti šiam žurnalui kitą agreguotąjį cituojamumo rodiklį.

17. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse tais atvejais, kai yra keli monografijos ar knygų skyrių bendraautoriai ir jų indėlis pačioje monografijoje nėra įvardytas, autorinių lankų skaičius yra dauginamas iš (N(IA)*(1+N(IP))^1/2)/N(A), kur N_IA – Institucijos autorių skaičius, N_IP – visų skirtingų užsienio institucijų prieskyrų skaičius, N_A – visų autorių skaičius.

18. Nustatant formaliojo vertinimo įvertį F_i, Institucijos srityje surinktų taškų už II lygmens darbus skaičius perskaičiuojamas į norminę 100 balų vertinimo skalę atsižvelgiant į Institucijos tos srities mokslininkų (menininkų) pilnojo darbo laiko ekvivalentą pagal formulę:

F(i)=(100*T(i))/T(max)    (3)

T(i)=(SUMA(AIV))/PLE(i), AIV – taškai už mokslo darbą, PLE_i – Institucijos mokslininkų (menininkų) pilnojo darbo laiko ekvivalentas toje srityje, T max – didžiausia surinkta taškų suma.

19. Ekspertinio vertinimo suminis įvertis kryptyje EK_i yra skaičiuojamas sumuojant visų Institucijos kryptyje pateiktų I lygmens darbų ekspertinio vertinimo rezultatus ir gautą sumą dalijant iš darbų skaičiaus ds_i toje kryptyje. Normuotasis suminis įvertis K_i skaičiuojamas taip:

K(i)=(100*EK(i))/EK(max),    (4)

EK_max  – maksimalus toje kryptyje Institucijos gautas ekspertinio vertinimo įvertis.

20. Ekspertinio vertinimo suminis įvertis srityje SE_i yra skaičiuojamas sumuojant visų Institucijos srityje pateiktų I lygmens darbų ekspertinio vertinimo rezultatus ir gautą sumą dalijant iš darbų skaičiaus ds_i toje srityje. Normuotasis suminis įvertis E_i skaičiuojamas taip:

E(i)=(100*SE(i))/SE(max),    (5)

SE_max  – maksimalus toje srityje Institucijos gautas ekspertinio vertinimo įvertis.

21. Bendras Institucijos mokslo (meno) darbų įvertis srityje A_i yra nustatomas taip:

A(i)=kE(i)+F(i)    (6)

k – vertinimo suminio normuotojo įverčio koeficientas.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse k = 4, meno srityje k = 1,5, fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse k = 1.

22.  Autoriniais lankais apskaitomų mokslo darbų apimtis yra apvalinama 0,25 autorinio lanko tikslumu.

23. Elektroninės mokslo darbų publikacijos pripažįstamos lygiavertėmis spausdintinėms, jeigu jos atitinka mokslinių publikacijų reikalavimus. Humanitariniuose ir socialiniuose moksluose pakartotinai publikuojant tyrimų rezultatą kita kalba nei lietuvių, įskaitoma 50 proc. pradinės publikacijos  vertės, su sąlyga, kad publikacija yra atnaujinta bent 30 proc.

24. Meno darbams nepriskiriami studentų darbai ir dėstytojų, asmeniškai nedalyvavusių juos atliekant, įnašas, kuris laikomas pedagoginiu darbu.

25. Atliekant meno darbų vertinimą, pakartotinis meno kūrinio eksponavimas (įgyvendinimas) ar atlikimas įskaitomas kaip II lygmens meno darbas naudojant koeficientą 0,5 (ypač reikšmingose nacionalinėse ar užsienio meninėse erdvėse – 0,8). Pakartojimui be naujo menininko indėlio taikomas koeficientas 0,4, pakartojimui, kuris yra nauja kūrinio interpretacija – koeficientas 0,8. Pakartotiniai meno kūrinių pristatymai kaip I lygmens meno darbai apskritai neteiktini, tačiau autorius (-iai) gali siūlyti Institucijoms deklaruoti vieną labiausiai prestižinį vertinamuoju laikotarpiu vykusį meno kūrinio pristatymą. Ypatingais atvejais ekspertai, jiems bendrai sutarus, gali siūlyti įskaityti pakartotinį meno kūrinio skelbimą kaip I lygmens darbą.

26. Atsižvelgiant į ribotas (ar išvis neįmanomas) galimybes meno kūrinius eksponuoti, įgyvendinti ar atlikti pakartotinai, už juos suteikti taškai dauginami iš koeficientų 2, 3, 4 ar 5 (ekspertų grupės sprendimu). Ekspertai konsensusu gali sutarti dėl papildomų meno kūrinio pakartojimo vertinimo kriterijų, jei kūrinio specifiškumas to reikalauja.

IV. MOKSLO (MENO) DARBŲ VERTINIMAS

27. Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslo darbų rūšys bei už vienetą skiriami taškai yra šie:

Kodas	Mokslo darbo rūšis	II lygmens mato vienetas	II lygmens vieneto vertė taškais
01	Mokslo monografijos, mokslo studijos, teoriniai, sintetiniai mokslo darbai.	aut. l. sk.	4
02	Mokslo straipsniai, knygų skyriai, publikuoti recenzuojamuose leidiniuose.	vnt.	3
03	Kiti straipsniai, knygų skyriai, akademinės recenzijos ir pan. publikacijos su moksliniu aparatu mokslo,  kultūros ir profesiniuose periodiniuose, tęstiniuose ir vienkartiniuose leidiniuose.	vnt.	2
04	Šaltinių publikacijos, moksliškai komentuoti vertimai, moksliniai žodynai, žinynai, enciklopedijos, (bio)bibliografijos, aukštųjų mokyklų vadovėliai.	aut. l. sk.	2
05	Socialinės, kultūrinės plėtros darbai: – mokslotyros ir mokslo politikos publikacijos; – akademinės publikacijos ir akademinės recenzijos be mokslinio aparato; – specializuota informacija, ekspertizės, vertinimai ir komentarai (istoriniai, filologiniai, menotyriniai, sociologiniai, teisės aktų ir jų projektų) pateikti valstybės bei savivaldybių institucijoms; – iš lituanistinės ir pasaulio kultūros medžiagos (tautosakos, literatūros, filosofijos, religijos tekstų, meno, kalbos pavyzdžių, istorinių šaltinių ir pan.) parengti rinkiniai ir chrestomatijos, skirtos švietimo bei plačiosios visuomenės reikmėms; – gamtinės įvairovės pavyzdžių, archeologinių radinių, lauko tyrimų metu surinktų materialiųjų ir nematerialiųjų tradicinės kultūros objektų, kultūros paminklų, literatūros ir meno kūrinių, muziejinių bei archyvinių rinkinių demonstracijų, parodų, ekspozicijų kuravimas ir jas aprašanti medžiaga; – mokslo medžiagos pagrindu parengti šviečiamieji projektai; – naujos medžiagos kultūros paveldo, lingvistinių, sociologinių duomenų bazėms rengimas.	vnt.^1	1

_______________

¹ Socialinės, kultūrinės plėtros darbų vienetu visais atvejais laikomas tik rinkinys, ciklas, komplektas, leidinys ir pan., kurį sudaro ne mažiau kaip 4 vienetai arba 2 autoriniai lankai, o ne atskiras mažos apimties tekstas, aprašas, paskaita, laida, fragmentas ir kt. Pateikiamų socialinės, kultūrinės plėtros darbų skaičius sk_i priklauso nuo mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento (PLE_i) ir yra skaičiuojamas taip: sk_i = PLE_i *2.

28. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių mokslo darbų rūšys bei už vienetą skiriami taškai yra šie:

Kodas	Mokslinio darbo rezultatų rūšis	II lygmens mato vienetas	II lygmens vieneto vertė taškais
01	Tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistos monografijos ir knygų skyriai.	aut. l. sk.	5
02	Mokslo straipsniai žurnaluose, tenkinančiuose šias sąlygas: 1) žurnalo cituojamumo rodiklis (Impact Factor) yra didesnis už 20% nuo atitinkamos ISI JCR mokslo kategorijos agreguotojo cituojamumo rodiklio; jei žurnalas priklauso kelioms kategorijoms, nuo šių kategorijų agreguotųjų cituojamumo rodiklių vidurkio; 2) žurnalo citavimo duomenyse (Cited Journal Data/All Years) nurodytas citavimų skaičius kituose žurnaluose, kurių cituojamumo rodiklis yra didesnis nei šio žurnalo mokslo kategorijos agreguotasis cituojamumo rodiklis, yra didesnis už 20% nuo viso citavimų skaičiaus^2.	vnt.	Skaičiuojama pagal formulę (2)
03	Europos patentų biure (EPO), JAV patentų ir prekių ženklų biure (USPTO) ar Japonijos patentų biure (JPO) išduoti patentai, kurių savininkai yra Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys.	vnt.	10
04	Europos specializuotuose centruose tarptautinę ekspertizę praėjusios augalų veislės (pateikiami Reports on Technical Examination of the DUS Testing)	vnt.	7

_________________

² Lietuvos mokslo tarybos ekspertų nustatyta, kad žurnalo cituojamumo rodiklis nėra dirbtinai padidintas dėl per didelio savicitavimų skaičiaus ar kitais būdais.

29. Meno srities darbų rūšys bei už vienetą skiriami taškai yra šie:

Kodas	Meno darbo rūšis	II lygmens mato vienetas	II lygmens vieneto vertė taškais
01	Reikšmingas meno kūrinio (atlikimo) skelbimas prestižiniame kontekste ar reikšmingo kūrinio realizavimas užsienio užsakovui; pasaulinio garso atlikėjų viešai atlikti kūriniai ir kūriniai, kuriuos įsigijo prestižinis meno muziejus, galerija; dalyvavimas ar apdovanojimas prestižiniame meno renginyje ar konkurse, ir tokių renginių kuravimas; meninis tyrimas, jo publikacija pripažintame užsienio leidinyje.	vnt.	5
02	Meno kūrinio (atlikimo) skelbimas žinomame kontekste ar kūrinio realizavimas užsienio užsakovui; žinomų užsienio atlikėjų viešai atlikti kūriniai ir kūriniai, kuriuos įsigijo žinomas meno muziejus, galerija; dalyvavimas ar apdovanojimas žinomame meno renginyje ar konkurse, ir tokių renginių kuravimas; meninis tyrimas, jo publikacija pripažintame Lietuvos leidinyje.	vnt.	4
03	Meno kūrinio (atlikimo) skelbimas Lietuvos masto kontekste ar kūrinio realizavimas užsakovui; pripažintų Lietuvos atlikėjų viešai atlikti kūriniai ir kūriniai, kuriuos įsigijo Lietuvos meno muziejus, galerija; dalyvavimas ar apdovanojimas meno renginyje ar konkurse Lietuvoje, kūrinio pristatymas jungtinėje kolekcijoje Lietuvoje; edukacinę reikšmę turinčių meno renginių kuravimas.	vnt.	3
04	Meno kūrinio (atlikimo) skelbimas Lietuvoje ar kūrinio realizavimas privačiam užsakovui; dalyvavimas edukaciniame meno renginyje Lietuvoje.	vnt.	2
05	Meno sritį liečiančios publikacijos be mokslinio aparato (meno kritikos straipsniai, meno populiarinimo straipsniai, pranešimai, tezės, recenzijos, pastabos ir pan.) ir meno sritį liečiančios laidos.	vnt.^3	1

_______________

³ Vienetu visais atvejais laikomas tik rinkinys, ciklas, leidinys ir pan., kurį sudaro ne mažiau kaip 4 vienetai arba 2 autoriniai lankai, o ne atskiras mažos apimties tekstas, aprašas, paskaita, laida, fragmentas ir kt. Pateikiamų darbų skaičius sk_i priklauso nuo menininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento (PLE_i) ir yra skaičiuojamas taip: sk_i = PLE_i *2.

_________________