LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL HIDROBIONTAMS PADARYTOS ŽALOS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 25 d. Nr. 320
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766),
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 10 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 320
HIDROBIONTAMS PADARYTOS ŽALOS SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Ši metodika taikoma Lietuvos vandens telkiniams, kurie yra arba gali būti naudojami verslinei arba mėgėjiškai žvejybai (žuvų bei įvairių rūšių vandens gyvūnų gaudymui ir augalų rinkimui) arba turi reikšmės žuvų atsargų reprodukcijai, padarytai žalai skaičiuoti.
Vandens gyvūnai ir augalai šioje metodikoje toliau vadinami „hidrobiontais“.
Žala hidrobiontų ištekliams padaroma:
2. Kai, pažeidus Aplinkos apsaugos įstatymus, kitus hidrobiontų išteklių naudojimą bei apsaugą reguliuojančius teisės aktus ir normatyvus, žūsta ar neteisėtai išgaudomos žuvys, jūros žinduoliai, vandens bestuburiai, renkami vandens augalai arba dėl gyvenimo ir veisimosi sąlygų pablogėjimo mažėja jų ištekliai.
3. Vykdant vandens telkiniuose hidrotechninių įrenginių statybą, atliekant gilinimo ar kitus hidromechanizacijos darbus.
Ši metodika netaikoma tuo atveju, kai juridiniai ar fiziniai asmenys pažeidžia Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių reikalavimus, Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklių šiuos reikalavimus:
5) neteisėtai sugauna tų rūšių žuvis, kurias žvejoti uždrausta.
Tokiu atveju žala apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Juridinių ir fizinių asmenų padarytos žalos, neteisėtai sunaikinus ar neteisėtai sugavus žuvis ar kitus vandens gyvūnus įkainius bei Juridinių ir fizinių asmenų padarytos žalos ir nuostolių žuvų (jų ikrų) bei kitų vandens gyvūnų ištekliams skaičiavimo įkainius.
Žala ir nuostoliai, padaryti sunaikinus ar sužalojus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų rūšių gyvūnus, augalus ir jų buveines, skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Žalos ir nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų rūšių gyvūnus, augalus, grybus, jų buveines, skaičiavimo metodiką.
Žala gali pasireikšti:
– suaugusių žuvų, jų jauniklių, lervų ir ikrų, kitų vandens gyvūnų žuvimu, vandens augalų sunaikinimu;
– žuvienos kokybės pablogėjimu (pakinta mėsos skonis, spalva, kvapas);
– žuvų ikrų, lervų ar jauniklių vystymosi sutrikimu;
– žuvų reprodukcijos sutrikimu;
– suaugusių žuvų, jų jauniklių ar lervų natūralių migracijų sutrikimu;
– žuvų pašarinės bazės sumažėjimu arba sunaikinimu;
– žuvų išteklių sumažėjimu.
Taikant šią metodiką, vandens telkinyje pastebėtos gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios nenormalios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos bei ikrai priskiriamos prie žuvusių.
Žalos skaičiavimui naudojami 1 priede pateikiami žuvų ir vėžių biologiniai rodikliai (vidutinis vislumas, vidutinis verslinis svoris, vidutinis nerštų skaičius žuvų rūšių gyvenime, verslinė žuvų išeiga iš ikrų) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Juridinių ir fizinių asmenų padarytos žalos, neteisėtai sunaikinus ar neteisėtai sugavus žuvis ar kitus vandens gyvūnus, įkainiai bei Juridinių ir fizinių asmenų padarytos žalos ir nuostolių žuvų (jų ikrų) bei kitų vandens gyvūnų ištekliams skaičiavimo įkainiai.
Žuvusioms arba pažeistoms žuvims, kitiems vandens gyvūnams apskaičiuoti pradiniais duomenimis gali būti aktai, pranešimai, ataskaitos, fotonuotraukos ir kiti dokumentai, surašyti asmenų – tiesioginių įvykio liudininkų, tiesioginiai apskaičiavimai bei matavimai, kontrolinių gaudymų duomenys, oficialūs duomenys apie vandens telkinio produktyvumą, verslinės žvejybos apimtį ir sužvejojimo koeficientą, lyginant su telkinio žuvų atsargomis, bei kiti telkinio žuvų išteklių būklę apibūdinantys duomenys.
Žalos, padarytos hidrobiontams, atlyginimui pretenzijos ieškiniui teikiamos juridiniams bei fiziniams asmenims, pažeidusiems Aplinkos apsaugos įstatymus bei norminius aktus. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys nustatytu laiku neatlygina padarytų nuostolių, jie išieškomi įstatymų nustatyta tvarka. Pretenzijas ir ieškinius teikia regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio teritorijoje padaroma hidrobiontams žala, kitos įgaliotos tarnybos.
Jeigu hidrobiontų išteklių sumažėjimas dėl nepalankių sąlygų veikimo pasireiškia laikotarpyje iki 5 metų, žala skaičiuojama, padauginus apskaičiuotus nuostolius iš metų, per kuriuos ji pasireiškė, skaičiaus. Ištekliams sumažėjus ilgesniam laikui, jie atkuriami kapitalinėmis priemonėmis. Šiuo atveju bendri nuostoliai nustatomi, sumuojant nuostolius iki kompensacinių objektų darbo pradžios ir išlaidas, reikalingas kompensacinių objektų statybai ir eksploatacijai.
II. ŽALOS, PADARYTOS HIDROBIONTAMS, UŽTERŠUS VANDENS TELKINIUS KENKSMINGOMIS MEDŽIAGOMIS BEI KITAIS TERŠALAIS, SKAIČIAVIMAS
Žala hidrobiontams padaroma dėl vienkartinio vandens telkinio užteršimo dideliu kiekiu arba didelės koncentracijos kenksmingomis medžiagomis, kurios veikia trumpą laiką ir dėl sistemingo teršalų išmetimo nedideliais kiekiais, bet pakankamai ilgą laiką. Žala skaičiuojama, kai užfiksuotas hidrobiontų žuvimas arba didelis medžiagų, kurių koncentracija vandenyje ribojama galiojančiais normatyvais bei standartais, kiekio padidėjimas.
Žalos, padarytos dėl vandens telkinių taršos, skaičiavimas atliekamas tokia tvarka:
1. Surašomas užterštos akvatorijos apžiūros aktas. Akte nurodomi telkinio pavadinimas, tikslūs užterštos akvatorijos kontūrai ir jos plotas. Jei užteršta upė, nurodomas užterštos vietos ilgis ir plotis. Pagal aprašytus akvatorijos kontūrus jos plotą patikslina rajono žemėtvarkos tarnyba. Akte fiksuojama, kaip teršalai paveikė žuvų žiemojimo, maitinimosi ir neršto vietas.
2. Aprašomas akvatorijos užteršimo pobūdis. Tyrimui paimami vandens pavyzdžiai. Vandens pavyzdžių paėmimą atlieka regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio teritorijoje padaroma hidrobiontams žala, Valstybinės analitinės kontrolės skyrius arba kitos organizacijos. Jei nėra galimybės jų iškviesti arba būtina nedelsiant paimti vandens pavyzdžius, tai gali padaryti aplinkos apsaugos inspektoriai, vadovaudamiesi pavyzdžių ėmimo metodiniais nurodymais. Upėje vandens pavyzdžiai imami aukščiau ir žemiau teršalų šaltinio keliose vietose, kur pastebimas teršalų neigiamas poveikis hidrobiontams.
Pavyzdžių paėmimo vietos aprašomos vandens paėmimo tyrimams akte.
3. Nustatomas žuvusių ir pakeitusių natūralias savybes žuvų, jų jauniklių, lervų, ikrų ir mitybinių organizmų bei kitų vandens gyvūnų skaičius ir svoris tūrio arba ploto vienete.
Žuvų jaunikliai laikomi subrendusia žuvimi. Žuvus žuvų lervoms ir ikrams, suaugusių žuvų skaičius gaunamas, dauginant lervų ar ikrų skaičių iš verslinės išeigos koeficiento. Neturint kitų duomenų, lervoms taikomas toks pat išeigos koeficientas, kaip ir ikrams.
Bendras kiekvienos rūšies žuvų svoris nustatomas pagal vidutinį skaičiuotų tos rūšies žuvų svorį, o nėra galimybės jo nustatyti, – pagal biologiniuose rodikliuose patvirtintą vidutinį svorį (1 priedas).
Jei nėra galimybės suskaičiuoti visus žuvusius hidrobiontus, jie skaičiuojami tipiškuose bareliuose. Bareliai renkami taip, kad atspindėtų vidutinę padėtį visoje akvatorijoje, kurioje rasti žuvę hidrobiontai. Žuvę hidrobiontai turi būti skaičiuojami ne mažiau kaip trijuose bareliuose, kurių plotas (ilgis) turi sudaryti ne mažiau kaip 10% akvatorijos, kurioje jie aptikti. Skaičiavimo duomenys surašomi į „Žuvų, kitų hidrobiontų bei jų ikrų skaičiavimo aktą“ (2 priedas). Bendras žuvusių hidrobiontų skaičius nustatomas, jų vidutinį skaičių barelių ploto (ilgio) vienete dauginant iš visos akvatorijos, kurioje nustatytas jų žuvimas, ploto (ilgio). Tais atvejais, jei padėtis bareliuose neatspindi vidutinės padėties visoje akvatorijoje, kurioje nustatytas hidrobiontų žuvimas, žalą galima skaičiuoti tik pagal faktiškai bareliuose suskaičiuotų žuvusių gyvūnų skaičių.
4. Tiesioginiai nuostoliai dėl hidrobiontų bei jų ikrų žuvimo skaičiuojami pagal 1 formulę:
N1 = Z × (n × p+
), (1)
čia: N1 – tiesioginiai nuostoliai;
Z – vieno kg hidrobiontų vertės įkainis;
n – žuvusių suaugusių individų skaičius ,vnt.;
n1 – žuvusių lervų skaičius, vnt.;
n2 – žuvusių ikrų skaičius,vnt.;
k1 – verslinės išeigos iš lervų koeficientas, %;
k2 – verslinės išeigos iš ikrų koeficientas, %;
p – vidutinis verslinio dydžio individo svoris, kg.
Šioje metodikoje k1 = k2, jeigu k1 nežinomas.
5. Reprodukciniai nuostoliai dėl palikuonių praradimo žuvus reproduktoriams, skaičiuojami pagal 2 formulę:
N2 = Z × 
, (2)
čia: N2 – reprodukciniai nuostoliai;
Z – vieno kg hidrobiontų vertės įkainis;
n – žuvusių suaugusių individų skaičius,vnt.;
Q – vidutinis vislumas, ikrelių skaičius, vnt.;
k2 – verslinės išeigos iš ikrų koeficientas, %;
r – patelių dalis bandoje, %;
c – nerštų skaičius.
Tiesioginiai ir reprodukciniai nuostoliai skaičiuojami ir pateikiami lentelės forma (3 priedas), kurią pasirašo nuostolius skaičiavęs darbuotojas ir patvirtina Aplinkos ministerijos regiono, kurio teritorijoje padaroma hidrobiontams žala, aplinkos apsaugos departamento direktorius. Ši medžiaga yra pagrindas teikiant atsakovams pretenzijas žuvininkystei padarytai žalai atlyginti.
6. Nuostoliai dėl žuvies produkcijos kokybės pablogėjimo užteršus vandens telkinį skaičiuojami pagal formulę (3):
N = B × S × (Z - Z1), (3)
čia: N – nuostolių dydis;
B – akvatorijos, kurioje pablogėjo žuvų kokybė produktyvumas, kg/ha;
S – akvatorijos plotas, ha;
Z – pradinė žuvies produkcijos vertė;
Z1 – žuvies produkcijos vertė pablogėjus jų kokybei.
Išvadą apie kokybės pablogėjimo laipsnį pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jeigu šių tarnybų duomenimis žuvys netinkamos nei maistui, nei techninėms reikmėms, jos priskiriamos prie žuvusių ir pagal (1) formulę apskaičiuojami tiesioginiai nuostoliai. Atvejais, kai mokslinės organizacijos konstatuoja žuvies kokybės pablogėjimo sukeliamus žuvų reprodukcinius sutrikimus, skaičiuojami jų reprodukciniai nuostoliai (formulė (2)).
7. Nuostoliai dėl žuvų svorio sumažėjimo, žuvus jų pašariniams organizmams, skaičiuojami pagal formules:
7.1. Zooplanktonui:
N = nv × V 
, (4)
čia: N – žalos dydis žuvus pašariniam zooplanktonui;
nv – vidutinė zooplanktono koncentracija, g/m3;
v – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje žuvo zooplanktonas, tūris, m3;
– koeficientas pašarinių organizmų biomasei perskaičiuoti į jų produkciją (P – produkcija, B – biomasė);
K2 – pašarinis koeficientas pašariniams organizmams perskaičiuoti į žuvų produkciją;
K3 – žuvų pašarinės bazės panaudojimo koeficientas, %;
Z – žuvų produkcijos 1 kg vertės įkainis;
10-3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg.
7.2. Zoobentosui:
N = ns × S × , (5)
čia: ns – vidutinė zoobentoso koncentracija, g/m2;
S – akvatorijos, kurioje žuvo zoobentosas, plotas, m2.
7.3. Tais atvejais, kai žinoma pašarinių organizmų piniginė vertė, žalą galima suskaičiuoti tiesiogiai, pagal formules:
Zooplanktonui:
N = Zp × nv × V × 10-3, (6)
čia: N – žalos dydis;
Zp – pašarinių organizmų 1 kg vertės įkainis;
nv – zooplanktono koncentracija, g/m3;
V – vandens masės, kuriame žuvo zooplanktonas, tūris, m3;
10-3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg;
Zoobentosui:
N = Zp × ns × S × 10-3, (7)
čia: ns – zoobentoso koncentracija, g/m2;
S – akvatorijos, kurioje žuvo zoobentosas plotas, m2.
8. Sunaikinus nerštavietes ir ganyklinius plotus, žala apskaičiuojama pagal šios metodikos IV dalies 5 punkto formules, žuvisauginių priemonių efektyvumo koeficientą K0 prilyginus nuliui.
Bendri hidrobiontams padaryti nuostoliai nustatomi susumavus visus apskaičiuotus nuostolius. Tais atvejais, kai nėra tiesioginių duomenų apie žuvusių hidrobiontų skaičių, bei šios dalies 6–8 punktuose nurodytais atvejais, svarbu žinoti vandens telkinio produktyvumą žuvų bei jų pašarinių organizmų atžvilgiu. Jį galima nustatyti iš kontrolinių gaudymų rezultatų, verslinės žvejybos apimčių, mokslinių organizacijų tyrimų duomenų arba apskaičiuoti pagal mokslinių organizacijų parengtas metodikas. Neturint apie telkinį duomenų, jo produktyvumas apskaičiuojamas pagal telkinį-analogą. Atskirų vandens telkinių tipų produktyvumo normatyvai, naudotini žalos skaičiavimui, kai nėra tiesioginių duomenų, pateikiami 4 lentelėje.
Apskaičiavus tą nuostolių dalį, kuri išreiškiama pinigais, išvardijami kiti neigiami reiškiniai, neįtraukti į apskaičiavimus. Pavyzdžiui, intensyvus likusių nerštaviečių uždumblėjimas ir su tuo susijęs ikrų sunaikinimas, žuvų maisto atsargų neišnaudojimas praradus vandens telkiniui reikšmę žuvininkystei, padidėjusi grėsmė kilti epizootijai ir kt.
III. ŽALOS DĖL ŽUVISAUGOS NORMINIŲ AKTŲ PAŽEIDIMO SKAIČIAVIMAS
Pagal šią metodikos dalį skaičiuojama žala, padaryta pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, verslinės žvejybos taisykles, kitus hidrobiontų išteklių naudojimą bei apsaugą reguliuojančius norminius aktus, išskyrus vandens telkinių užteršimo atvejus, kai žala skaičiuojama pagal šios metodikos II dalį.
Žala, pažeidus žuvisaugos norminius aktus, pasireiškia:
1) žuvų (verslinio dydžio, jauniklių, lervų ir ikrų), jūros žinduolių, vandens bestuburių ir augalų žuvimu arba neteisėtu jų išgaudymu (rinkimu);
1. Tiesioginiai nuostoliai, sunaikinus arba neteisėtai išgaudžius hidrobiontus, skaičiuojami taip:
1.1. Žuvims bei kitiems hidrobiontams (išskyrus jūros žinduolius, zoobentosą ir zooplanktoną bei vandens augalus) skaičiuojami pagal šios metodikos (1) formulę.
1.2. Jūros žinduoliams pagal formulę:
N1 = Z × n, (8)
čia: N1 – bendra sunaikintų jūros žinduolių vertė;
Z – produkcijos iš vieno vidutinio dydžio suaugusio žvėries vertės įkainis;
n – žvėrių skaičius.
1.3. Vandens augalams pagal formulę:
N1 = Z × p, (9)
čia: N1 – bendra sunaikintų vandens augalų vertė;
Z – vieno kg augalų vertės įkainis;
p – augalų svoris, kg.
2. Reprodukciniai nuostoliai dėl palikuonių.
2.1. Žuvims bei kitiems vandens gyvūnams (išskyrus jūros žinduolius) skaičiuojami pagal šios metodikos (2) formulę;
2.2. Jūros žinduoliams pagal formulę:
N2 = n × Q × c × Z, (10)
čia: N2 – reprodukciniai nuostoliai;
n – žuvusių patelių skaičius, vnt.;
Q – vidutinis patelių vislumas, vnt.;
c – vadų skaičius (kartais);
Z – produkcijos iš vieno vidutinio dydžio suaugusio žvėries vertės įkainis.
Bendra žala dėl hidrobiontų sunaikinimo arba neteisėto išgaudymo gaunama susumavus tiesioginius ir reprodukcinius nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami ir pateikiami lentelės forma (3 priedas). Žuvų ir jūros žinduoliai jaunikliai šioje dalyje priskiriami prie suaugusių individų. Jei nėra galimybių suskaičiuoti visus žuvusius individus, galima naudotis II dalyje aprašyta skaičiavimo metodika pagal tipiškus barelius užpildant aktą (2 priedas). Jei nėra tiesioginių duomenų, žuvusių individų skaičių galima apskaičiuoti pagal vandens telkinio arba telkinio-analogo produktyvumą. Pradinių duomenų surinkimui galima panaudoti važtaraščius, laimikio patikrinimo aktus, žvejybos žurnalus, administracinės teisės pažeidimo protokolus bei nutarimus, kitą kiekybinius rodiklius fiksuojančią medžiagą.
3. Nuostoliai dėl hidrobiontų išteklių sumažėjimo, pablogėjus jų gyvenimo ir veisimosi sąlygoms, skaičiuojami taip:
3.1. Žuvims bei kitiems hidrobiontams (išskyrus jūros žinduolius) pagal formulę:
N3 = S × (B - B1) × Z, (11)
čia: N3 – nuostoliai dėl gyvenimo ir veisimosi sąlygų pablogėjimo;
S – plotas, kuriame pasireiškia nepalankios sąlygos, ha;
B – ploto produktyvumas iki nepalankių sąlygų veikimo pradžios, kg/ha;
B1 – ploto produktyvumas paveikus nepalankioms sąlygoms, kg/ha;
Z – produkcijos kg įkainis, Lt.
Jeigu plotas turi verslinę reikšmę, produktyvumas nustatomas, padalijus išgaudomų hidrobiontų kiekį iš ploto dydžio. Jeigu plotas verslinės reikšmės neturi, tačiau jame yra nerštavietės, jo produktyvumas skaičiuojamas pagal reprodukcinę reikšmę. Jeigu duomenų apie ploto produktyvumą arba jo reprodukcinę reikšmę nėra, jo produktyvumą galima apskaičiuoti naudojant mokslinių organizacijų metodikas: telkinio-analogo arba 4 priede pateiktą normatyvinį produktyvumą.
Kai plotas turi verslinę ir reprodukcinę reikšmę, jo produktyvumas nustatomas susumavus abu faktorius.
3.2 Jūros žinduoliams pagal formulę:
N3 = Z × (n1 - n2) + 
, (12)
čia: N3 – nuostoliai dėl sąlygų pablogėjimo, Lt;
Z – produkcijos įkainis, Lt (iš 1 vidutinio verslinio dydžio individo);
n1 – individų skaičius, prieš veikiant nepalankiomis sąlygomis, vnt.;
n2 – individų skaičius, po nepalankių sąlygų veikimo, vnt.;
Q – vidutinis patelės vislumas (jauniklių skaičius vnt.);
c – vadų skaičius (kartais);
r – patelių dalis bandoje, %.
VI ŽALOS DĖL HIDROTECHNINĖS STATYBOS IR KITOKIOS MECHANINĖS VEIKLOS SKAIČIAVIMAS
Ši metodikos dalis skiriama skaičiuoti žalai, kuri padaroma statant, rekonstruojant arba eksploatuojant įvairius hidrotechninius objektus žuvų maitinimosi, neršto ar žiemojimo vietose.
Žalos dėl hidrotechninės statybos skaičiavimą atlieka regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio teritorijoje padaroma žala hidrobiontams, arba mokslinės organizacijos, departamento prašymu.
Skaičiuojant žalą gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos, pramonės atskirų šakų išvystymo ir išdėstymo, žemės melioravimo ir hidroenergetikos vystymo schemų parengimo lygyje, nuostolių skaičiavimas atliekamas turimos medžiagos bazėje, o, jeigu reikia, atliekami papildomi tyrimai. Rengiant techninį, ekonominį įmonių statybos ar rekonstrukcijos pagrindimą, šių nuostolių dydis patikslinamas.
Tais atvejais, kai ypatingai vertingoms žuvų rūšims (lašišinėms, sykinėms ir kt.) žalos nepadaroma, o jos dydis kitoms žuvims neviršija 10 000 Lt per metus, generalinis projektuotojas numato tik besistatančios ar rekonstruojamos įmonės dalinį dalyvavimą rengiant žuvivaisines-melioracines priemones prarastam produktyvumui kompensuoti. Kitais atvejais projekto „Gamtos apsaugos priemonių“ skyriuje numatomi specialūs kompensaciniai objektai, kurių eksploatacijos pradžia turi sutapti su žalą darančio objekto paleidimu.
Visais atvejais žuvų ištekliams padaryta žala dėl hidrotechninės statybos ir kitos mechaninės veiklos vandens telkiniuose nustatoma kaip skirtumas tarp produkcijos, gaunamos iki ir po projekto įgyvendinimo.
Vandens telkinio produktyvumas ir kiti biologiniai rodikliai (nerštaviečių plotas, ganyklos, žiemojimo vietos, pašarinių organizmų biomasė, žuvų jauniklių koncentracija, verslinė išeiga ir t.t.) nustatomi, remiantis verslinės žūklės rezultatais, ekspertų išvadomis, taip pat publikuotais moksliniais darbais. Trūkstant archyvinės medžiagos, atliekami papildomi moksliniai tyrimai.
Duomenys apie hidrotechninio objekto poveikį vandens telkiniui ir jo hidrobiontams paimami iš jį projektuojančių organizacijų (statybai reikalingas akvatorijos plotas, hidroįrenginių konstrukcijos ir išdėstymas, hidrologinio režimo pasikeitimai ir t.t.). Hidrotechninis objektas gali veikti žuvis ne tik jo statybos vietoje, bet ir už jos ribų. Tuo atveju skaičiuojami suminiai nuostoliai.
Praktikoje esama atvejų, kai hidroįrenginys ne tik kenkia, bet kartu ir teigiamai veikia žuvų išteklių visumą arba atitinkamą jų dalį. Šis teigiamas poveikis įvertinamas ekonomiškai ir nuostolių skaičiavimo atveju minusuojamas iš susidariusios nuostolių sumos.
Žala dėl hidrotechninės statybos ir hidrotechninių įrenginių eksploatacijos gali pasireikšti:
2) vandens telkinio produktyvumo sumažėjimu dėl neršto, maitinimosi ir žiemojimo sąlygų pablogėjimo;
3) tiesioginiu žuvų, jų pašarinių organizmų, kitų vandens gyvių sunaikinimu įvairiose jų vystymosi stadijose.
Žalos skaičiavimui pirmiausia reikalingi duomenys apie hidroįrenginio poveikio hidrobiontų ištekliams pobūdį, to poveikio intensyvumą, taip pat medžiagą apie šio vandens telkinio produktyvumą ir jo formavimosi sąlygas.
1. Vandens telkiniui visiškai praradus reikšmę žuvininkystei, žala skaičiuojama pagal formulę:
N1 = Po · S · Z, (13)
čia: N1 – žala, kuri susidaro dėl vandens telkinio reikšmės žuvininkystei visiško praradimo;
Po – vandens telkinio produktyvumas, kg/ha;
S – praradusio reikšmę žuvininkystei vandens telkinio plotas, ha;
Z – žuvų produkcijos l kg įkainis, Lt.
2. Vandens telkinio daliai praradus reikšmę žuvininkystei, žala skaičiuojama atsižvelgiant, kokią reikšmę paveikta vandens telkinio dalis turėjo vandens telkinio išteklių formavimuisi. Skaičiuojame kiekvienai žuvų rūšiai atskirai, gautus dydžius sumuojant pagal formulę:
N = -S PiS F1/ F0 q·Z, (l4)
čia: N – žala padaryta, daliai vandens telkinio praradus reikšmę žuvininkystei;
Pi – vandens telkinio produktyvumas pagal „i“ žuvų rūšį, kg/ha;
S – bendras vandens telkinio plotas, ha;
F0– pradinis nerštaviečių, maitinimosi ir žiemojimo vietų plotas, ha;
F1 – paveiktas nerštaviečių, maitinimosi ir žiemojimo vietų plotas, ha;
q – pataisos koeficientas, nustatomas kaip santykis tarp sunaikintos vandens telkinio dalies rodiklių (ganykliniams plotams – pašarinių organizmų biomasė, nerštavietėms – jauniklių kiekis, žiemojimo vietoms – žiemojimui susikaupiančių žuvų skaičius ploto vienete) su viso vandens telkinio analogiškais parametrais;
Z – žuvų produkcijos 1 kg įkainis, Lt.
Jeigu vandens telkinio produktyvumo pagal atskiras rūšis duomenų neturime, tai vietoj Pi imamas P0 – bendras vandens telkinio produktyvumas pagal visas žuvų rūšis. Tais atvejais, kai plotų santykio formulės panaudojimui trūksta kitų duomenų, galima juos apskaičiuoti empiriniais metodais.
3. Žalos dėl žuvų neršto, maitinimosi ar žiemojimo sąlygų pablogėjimo apskaičiavimas atliekamas pagal formulę:
N = S Pi S F1 / F0 q d Z, (15)
čia: d – neigiamo poveikio intensyvumo koeficientas, nustatomas kiekvienai žuvų rūšiai arba panašių savybių žuvų ekologinei grupei kiekvienam žuvų gyveninio ciklui (nerštas, maitinimasis, žiemojimas). Skaičiavimams imamas didžiausią poveikį darantis rodiklis, kiti atmetami.
4. Žalos dėl žuvų ikrų ir ankstesnių stadijų žuvų jauniklių sunaikinimo vandens paėmimo įrenginiuose apskaičiavimas atliekamas pagal formulę:
N = n0 V0 
p z, (l6)
čia: N – žalos dydis;
n0 – vidutinio ikrų, žuvų lervų ir žuvų jauniklių tankis, vnt./n3 įrenginio veikimo periodu;
V0 – įrenginio paimamas vandens kiekis per jo veikimo periodą, m3;
K0 – žuvisauginio įtaiso, neleidžiančio žuvų ikrams, lervoms ir jaunikliams patekti į hidroįrenginį, efektyvumo koeficientas, %;
K1 – verslinė žuvų išeiga, %;
p – vidutinis verslinis žuvies svoris, kg;
z – 1 kg žuvies produkcijos įkainis, Lt.
Žalos apskaičiavimas atliekamas atskiroms žuvų rūšims bei jų vystymosi stadijoms, besiskiriančioms verslinės išeigos koeficientais. Neturint atskirų amžiaus grupių išeigų koeficientų, naudojamas išeigos koeficientas iš ikrų. Vėlyvesnių stadijų žuvų jaunikliai priskiriami prie suaugusių individų.
5. Žala, kai vandens paėmimo įrenginiuose žūsta žuvų pašariniai organizmai, apskaičiuojama pagal formulę:
N = n0 V0 
z 10-3, (l7)
čia: N – žalos dydis;
– koeficientas pašarinių organizmų biomasei perskaičiuoti į jų produkciją (P– produkcija, B–biomasė);
n0 – vidutinė pašarinė organizmų koncentracija, gr/m3;
V0 – įrenginio paimamas vandens kiekis per jo veikimo periodą, m3;
K2 – pašarinis koeficientas pašariniams organizmams perskaičiuoti į žuvų produkciją;
K3 – žuvų pašarinės bazės panaudojimo koeficientas, %;
10-3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg.
Tais atvejais, kai žinoma pašarinių organizmų piniginė vertė, žalą galima suskaičiuoti tiesiogiai pagal formulę :
N = ZP n0 V0 10-3, (l8)
čia: N – žalos dydis:
ZP – pašarinių organizmų 1 kg įkainis, Lt;
V0 – įrenginio paimamas vandens kiekis per jo veikimo periodą, m3;
10-3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg.
Vidutinė pašarinių organizmų, žuvų, ikrų, lervų ir ankstyvųjų stadijų jauniklių koncentracija nustatoma, atsižvelgiant į vandens paėmimo įrenginių projektinį režimą ir į jų paros ar sezono gausumą planktone. Mažos, neverslinės žuvų rūšys vertinamos kaip pašarinė bazė plėšrioms žuvims. Žala dėl jų naikinimo vandens paėmimo įrenginiuose nustatoma, jų masę dauginant iš pašaringumo koeficiento. Galutinis nuostolių dydis imamas pagal didesniąją reikšmę: arba pagal sunaikintas žuvis, arba pašarinius organizmus. Sumuoti abiejų nuostolių negalime. Tiksliau nuostolių dydį dėl žuvų, jų pašarinių organizmų sunaikinimo projektuojamame vandens paėmimo įrenginyje galima paskaičiuoti pagal veikiančių įrenginių-analogų duomenis. Žala pagal analogą skaičiuojama kaip verslinė išeiga nuo žuvų ikrų, lervučių, jauniklių, sunaikintų per hidroįtvaro darbo vienus metus arba kaip ichtiomasės prieaugis, kurį galėtų duoti sunaikinti pašariniai organizmai. Nuostolis nustatomas pagal didesnę iš šių dviejų reikšmių. Skaičiavimai atliekami atskiroms žuvų rūšims, amžiaus arba ilgio grupėms, tarpusavyje besiskiriančiomis versline išeiga.
Prognozuojama žala projektuojamam vandens paėmimo įrenginiui skaičiuojama pagal įrenginį-analogą pasinaudojant formule:
N = N1 
, (l9)
čia: N – projektuojamo įrenginio numatoma žala;
N1 – nuostoliai, padaromi įrenginio-analogo;
n0 – žuvų koncentracija ties projektuojamu įrenginiu, vnt./m3;
n1 – žuvų koncentracija įrenginio analogo rajone, vnt./m3;
V0 – projektuojamo įrenginio paimamo vandens kiekis, m3;
V1 – įrenginio-analogo paimamas vandens kiekis, m3;
K0 – projektuojamo hidroįtvaro žuvisauginių įtaisų efektyvumas, %;
K1– hidroįtvaro analogo žuvisauginių įtaisų efektyvumas, %.
Koeficientas K apskaičiuojamas kaip santykis žuvų kiekio, įtaiso, apsaugoto nuo pakliuvimo į hidroįrenginius, ir žuvų kiekio, kuris patektų į įrenginį, jei nebūtų žuvisauginio įtaiso. Jis išreiškiamas procentais ir nustatomas žuvisauginių įtaisų bandymo būdu.
Jei nėra duomenų apie žuvų ir jų pašarinių organizmų – n0, koncentracijas, formulėje vietoj santykio 
įstatomas santykis 
; žuvų produktyvumui projektuojamame vandens telkinyje – P0 ir vandens telkinyje analoge – P1. Vandens telkinį analogą šiuo atveju, kaip ir visais kitais, reikia parinkti labai atsakingai.
Tais atvejais, kai projektuojami keli objektai, kurie išsidėsto žuvų jauniklių (rituolių) migracijos kelyje, n0 – pradinė koncentracija viršutiniame jų nustatoma pagal faktinę žuvų ir jų pašarinių organizmų tyrimų medžiagą, o žemesniuose mažesnė – atsižvelgiant į hidrobiontų koncentracijos mažėjimą, dėl to, kad dalis jauniklių viršutiniuose hidroįtvaruose jau sunaikinta anksčiau. Rituolių koncentracijos mažėjimo pataisos koeficientas apskaičiuojamas:
1 
(1-
), (20)
čia: Q b – aukščiau esančio hidroįtvaro vandens pralaidumas, m3;
Qp – aktyvios žuvų migracijos zonos šiame hidroįtvare vandens pralaidumas, m3;
K – žuvisauginio įtaiso efektyvumo koeficientas aukščiau esančiame hidroįtvare.
Jeigu šis koeficientas = 0 turi neigiamą reikšmę, t. y. jeigu šis viršutinis hidroįtvaras sunaikina visą besiritančią žuvį, kitiems hidroįtvarams skaičiavimai nebetęsiami. Išimtis, kai tarp hidroįtvarų upė pasipildo žuvų jaunikliais.
6. Kito mechaninio poveikio atvejais (sprogdinimo darbai, grunto kasimas vandens telkiniuose ir kt.) žala skaičiuojama analogiškai, kaip vandens paėmimo įrenginiams, tiktai į formules įvedama žalingo faktoriaus veikimo trukmė arba pasikartojamumas. Modifikuotos atrodo taip:
6.2. Tiesiogiai skaičiuojant žalą pagal žuvusius pašarinius organizmus:
N = n0 
P0 
Z 10-3 (22)
arba:
N = Zp n0 P0 l0-3. (23)
6.3. Skaičiuojant pagal vandens teikinį analogą:
N = N1 
, (24)
čia: N – žalos dydis projektinėmis sąlygomis;
N1 – žalos dydis analogiškomis sąlygomis;
P0, P1 – pažeistos zonos plotas projektinėmis sąlygomis ir analogiškomis sąlygomis, m2;
t0 – poveikio trukmė arba pasikartojamumas projektinėmis sąlygomis;
t1 – tas pats analogiškomis sąlygomis;
n0, n1 – organizmų kiekis 1 m2;
K0, K1 – žuvisauginių įtaisų efektyvumo koeficientai, %.
7. Jeigu hidrotechninis objektas veiks žuvų išteklius keliais neigiamais faktoriais, vienas iš kurių gali sumažinti vandens telkinio produktyvumą pablogindamas neršto ir gyvenimo sąlygas, o kiti – sunaikinti dalį likusių žuvų, žala apskaičiuojama pagal dvi sudedamąsias – sugavimų sumažėjimą dėl produktyvumo kritimo ir nuostolius dėl žuvų žuvimo.
Tokiais atvejais dėl sudėtingumo prognozuoti žuvų koncentraciją tose vandens telkinio dalyse, kurias veikia jas naikinantis faktorius, į formules l6–24 įvedamas pataisos koeficientas, nustatomas pagal prognozuojamo vandens telkinio produktyvumo santykį su esamu.
Jeigu vandens telkinio produktyvumą vienu metu mažina keli faktoriai, jų poveikis nustatomas nuosekliai įvertinant kiekvieno jų žalą pagal formules:
N1 = f (P0 S K1); (25)
N2 = f [(P0 S - Ni )·K2]; (26)
Nn = f [(P0 S -S Nn-1) Kn], (27)
čia: K1, K2 , Kn – faktoriai, mažinantys vandens telkinio produktyvumą;
N1, N2, Nn – - nuostolių dydžiai dėl atskirų faktorių įtakos, kg;
P0 – pirminis vandens telkinio produktyvumas, kg/ha;
S – vandens telkinio plotas, kuriame neigiamai veikiamos žuvys, ha.
Nežiūrint kokiu metodu bus skaičiuojami nuostoliai žuvų ištekliams, juos reikia lyginti su realiu vandens telkinio produktyvumu, kuriam tie nuostoliai skaičiuojami.
Hidriobiontams padarytos žalos
skaičiavimo metodikos 1 priedas
Žuvų, apskritažiomenių ir vėžių biologiniai rodikliai, naudojami šių gyvūnų ištekliams padarytai žalai apskaičiuoti
| Eil. Nr . |
Rūšis |
Vidut. vislumas (tūkst. ikrelių) |
Vidut. verslinis žuvies svoris, kg |
Patelių ir patinėlių santykis |
Vidut. nerštų skaičius |
Verslinė išeiga, % sk. nuo visų neršto |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| l. |
Upinė nėgė |
21 |
0,12 |
1:2 |
1 |
0,1 |
| 2. |
Perpelė |
20 |
0,40 |
1:2 |
3 |
0,1 |
| 3. |
Strimelė |
34 |
0,08 |
1:2 |
2 |
0,01 |
| 4. |
Bretlingis (Baltijos šprotas) |
6 |
0,01 |
1:2 |
1 |
0,01 |
| 5. |
Lašiša |
l2 |
8,00 |
1:2 |
2 |
0,1 |
| 6. |
Šlakis |
6 |
3,00 |
1:2 |
2 |
0,1 |
| 7. |
Upėtakis |
0,9 |
0,35 |
1:2 |
4 |
0,2 |
| 8. |
Seliava |
l0 |
0,05 |
1:2 |
2 |
0,06 |
| 9. |
Peledė |
65 |
0,30 |
1:2 |
4 |
0,02 |
| 10. |
Sykas |
l0 |
0,45 |
1:2 |
4 |
0,001 |
| 11. |
Jūrinis sykas |
40 |
0,8 |
1:2 |
4 |
0,001 |
| 12. |
Stinta, stintelė |
30 |
0,04 |
1:2 |
2 |
0,04 |
| 13. |
Kiršlys |
6 |
0,20 |
1:2 |
4 |
0,1 |
| 14. |
Lydeka |
l00 |
0,68 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 15. |
Kuoja |
60 |
0,3 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 16. |
Strepetys |
10 |
0,1 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 17. |
Šapalas |
50 |
0,8 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 18. |
Meknė |
100 |
0,9 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 19. |
Raudė |
l50 |
0,3 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 20. |
Salatis |
250 |
1,2 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 21. |
Lynas |
340 |
0,5 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 22. |
Skersnukis |
l5 |
0,24 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 23. |
Gružlys |
2 |
0,006 |
1:2 |
2 |
0,1 |
| 24. |
Aukšlės (paprasta, srovinė) |
5 |
0,008 |
1:2 |
2 |
0,1 |
| 25. |
Ūsorius |
l5 |
0,7 |
1:2 |
4 |
0,1 |
| 26. |
Plakis |
60 |
0,10 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 27. |
Karšis |
200 |
0,85 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 28. |
Žiobris |
60 |
0,4 |
1:2 |
3 |
0,05 |
| 29. |
Ožka |
60 |
0,4 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 30. |
Auksinis karosas |
150 |
0,07 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 31 |
Sidabrinis karosas |
220 |
0,30 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 32. |
Sazanas, karpis |
450 |
1,2 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 33. |
Kūjagalvis |
0,5 |
0,013 |
1:2 |
2 |
0,2 |
| 34. |
Šližys |
0,3 |
0,007 |
1:2 |
2 |
0,2 |
| 35. |
Kirtiklis |
0,3 |
0,005 |
1:2 |
2 |
0,2 |
| 36. |
Vijūnas |
100 |
0,008 |
1:2 |
2 |
0,01 |
| 37. |
Šamas |
250 |
5,0 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 38. |
Ungurys |
1000 |
0,40 |
1:2 |
1 |
0,01 |
| 39. |
Vėjažuvė |
40 |
0,30 |
1:2 |
1 |
0,01 |
| 40. |
Vėgėlė |
1000 |
0,50 |
1:2 |
4 |
0,001 |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 41. |
Gyvavedė vėgėlė |
0,2 |
0,13 |
1:2 |
2 |
0,4 |
| 42. |
Starkis |
150 |
0,7 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 43. |
Ešerys |
50 |
0,07 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 44. |
Pūgžlys |
50 |
0,03 |
1:2 |
3 |
0,01 |
| 45. |
Menkė |
500 |
1,00 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 46. |
Didysis tobis |
35 |
0,04 |
1:2 |
2 |
0,01 |
| 47. |
Mažasis tobis |
10 |
0,01 |
1:2 |
2 |
0,01 |
| 48. |
Smėlinis grundalas |
0,3 |
0,002 |
1:2 |
1 |
0,2 |
| 49. |
Builis |
2 |
0,15 |
1:2 |
2 |
0,2 |
| 50. |
Ciegorius |
100 |
0,17 |
1:2 |
2 |
0,01 |
| 51. |
Plekšnė |
1000 |
0,50 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 52. |
Jūrinė plekšnė |
400 |
0,50 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 53. |
Uotas |
4000 |
1,0 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 54. |
Plačiakaktis (baltasis, margasis) |
300 |
2,00 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 55. |
Baltasis ir juodasis amūrai |
400 |
3,00 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 56. |
Dyglė |
0,1 |
0,003 |
1:2 |
1 |
0,01 |
| 57. |
Vėžiai |
0,2 |
0,06 |
1:2 |
3 |
2,00 |
______________
Hidriobiontams padarytos žalos
skaičiavimo metodikos 2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
ŽUVŲ, KITŲ HIDROBIONTŲ BEI JŲ IKRŲ SKAIČIAVIMO
AKTAS
________________________________________________________________________________
(dalyvavusių asmenų pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Skaičiavo ________________________ rajono ___________________________ vandens telkinyje žuvusius hidrobiontus. Nustatyta, kad jų kritimas prasidėjo 200 __ m. ______________ d.
________________________________________________________________________________
(kritimo priežastis)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
(užteršimo pobūdis, kaltininkas)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Skaičiavimo metu kritimas (vizualiai tęsiasi ar pasibaigęs)
Apžiūrėjus __________________________ vandens telkinį, rasta, kad negyvų ar pažeistų žuvų
bei hidrobiontų yra nuo _____________________________ iki ____________________________
(orientyras) (orientyras)
akvatorijoje, kurios plotas (ilgis) ________________________. Plotas (ilgis) bus patikslintas rajono žemėtvarkos tarnyboje. Negyvi ir pažeisti hidrobiontai skaičiuoti _________________ tipiškose vietose (bareliuose).
I barelyje _______________________________, kurio plotas ______________ m2 arba ilgis
(orientyras)
__________________ m, negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei ir ikrų rasta:
| Eil. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų |
Ikrų |
|
| Nr. |
|
skaičius |
vid. svoris |
skaičius |
skaičius |
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
II barelyje _______________________________, kurio plotas ______________ m2 arba ilgis
(orientyras)
__________________ m, negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei jų ikrų rasta:
| Eil. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų |
Ikrų |
|
| Nr. |
|
skaičius |
vid. svoris |
skaičius |
skaičius |
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
III barelyje ______________________________, kurio plotas ______________ m2 arba ilgis
(orientyras)
__________________ m, negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei jų ikrų rasta:
| Eil. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų |
Ikrų |
|
| Nr. |
|
skaičius |
vid. svoris |
skaičius |
skaičius |
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
IV barelyje ______________________________, kurio plotas ______________ m2 arba ilgis
(orientyras)
__________________ m, negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei ikrų rasta:
| Eil. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų |
Ikrų |
|
| Nr. |
|
skaičius |
vid. svoris |
skaičius |
skaičius |
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
V barelyje _______________________________, kurio plotas ______________ m2 arba ilgis
(orientyras)
__________________ m, negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei ir ikrų rasta:
| Eil. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų |
Ikrų |
|
| Nr. |
|
skaičius |
vid. svoris |
skaičius |
skaičius |
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
Padėtis tirtuose bareliuose atspindi (neatspindi) vidutinę padėtį visoje akvatorijoje, kurioje žuvę hidrobiontai. Pakrančių gyventojų, rinkusių negyvas žuvis, pažymos ___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Pastabos:
___________________________________________________________________________
Priedas: ____________________lapai.
Dalyvavę asmenys:
_____________________________________
(Pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
___________________________________________________________
(Pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
_______________________________________________________
(Pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
____________________________
(Pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
______________
Hidriobiontams padarytos žalos
skaičiavimo metodikos 3 priedas
Hidrobiontams padarytų nuostolių skaičiavimas
|
|
|
|
|
Nuostoliai žuvus žuvims (tiesioginiai) |
Nuostoliai dėl palikuonių praradimo (reprodukciniai) |
|
|||||||||||||||
|
|
Rajonas |
Akvatorijos, kurioje žuvo hidrobiontai plotas, m2, arba ilgis, m |
Žuvų rūšys |
Žuvusių žuvų skaičius, vnt. (n) |
Vidutinis vienos žuvies svoris, kg (p) |
Bendras svoris, kg (n.p) |
Mažmeninė 1 kg kaina, Lt (Ž) |
Nuostoliai (N1) |
Žuvusių reproduktorių skaičius, vnt. (n) |
Patelių dalis bandoje, % (r) |
Patelių skaičius, vnt. n+r/100 |
Vienos patelės vislumas (ikrų skaičius) (Q) |
Nerštų skaičius (c) |
Ikrų skaičius iš visų patelių neršto (12+13+14 st.) |
Verslinė išeiga, % (k) |
Žuvusių žuvų skaičius, vnt. (15+16 st.) |
Vidutinis vienos žuvies svoris, kg (p) |
Bendras svoris, kg (17+18 st.) |
1 kg kaina, Lt (Z) |
Nuostoliai (N2) |
Bendri nuostoliai (N1+N2) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Jeigu žuvo žuvų ikrai arba lervos, jie perskaičiuojami ir rašomi į grafą „Žuvusių žuvų skaičius“ (n) į suaugusias žuvis, taikant išeigos koeficientus.
Nuostolius pagal pirminį aktą apskaičiavo:
_____________________________________________ ____________________________
(Pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
Hidriobiontams padarytos žalos
skaičiavimo metodikos 4 priedas
Žuvininkystei padarytiems nuostoliams skaičiuoti naudotini vandens telkinių hidrobiontų produktyvumo normatyvai
| Vandens telkinių tipai |
Zooplanktonas |
Zoobentosas |
Žuvys |
| Mažamaisčiai |
> 1,5 g/m3 |
> 4,0 g/m3 |
iki 10 kg/ha |
| Vidutiniamaisčiai |
1,5–4,0 (3) g/m3 |
4–10 (7) g/m2 |
10–20 (15) kg |
| Daugiamaisčiai |
< 4,0 g/m3 |
< 10 g/m2 |
< 20 kg/ha |
| Vidutiniškai |
2,0 g/m3 |
7 g/m2 |
15 kg/ha |
Vandens telkinių tipų produktyvumo normatyvai taikytini žalai skaičiuoti, kai nėra tiesioginių duomenų
______________