LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO IR LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO IR LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

2012 m. birželio 28 d. Nr. XI-2147

Vilnius

(Žin., 2010, Nr. 81-4231)

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2012 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 21-01, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. XI-973 „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlį ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XI-973

(Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XI-2147 nauja redakcija)

2 priedėlis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

S T A T U T A S

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas įkurtas sujungiant bendrą istorinį paveldą turinčius Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją. Šių aukštųjų mokyklų ištakos – 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigti Aukštieji kursai, 1922 m. reorganizuoti į Lietuvos universitetą, o 1940 m. – į Kauno universitetą. Iš Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus 1936 m. įsteigta Veterinarijos akademija Kaune. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą, iš Medicinos fakulteto įkurtas Kauno medicinos institutas, 1989 m. pavadintas Kauno medicinos akademija, o 1998 m. – Kauno medicinos universitetu.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO STATUSAS

1. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, anglų kalba – Lithuanian University of Health Sciences. Universiteto buveinės adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas.

2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.

3. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

4. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką, kurių naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.

5. Pagrindinė Universiteto misija – kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją, gerovę ir ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę; šia savo veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į darbuotojų, studentų ir klausytojų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę.

6. Universiteto tikslai:

1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą, mokslo ir kitose srityse bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;

4) ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje.

7. Svarbiausi Universiteto uždaviniai:

1) rengti biomedicinos ir kitų sričių specialistus ir mokslininkus;

2) atlikti mokslinius tyrimus ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus;

3) dalyvauti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;

4) teikti gyvūnų auginimo, veislininkystės, gyvūninės produkcijos gamybos, ligų profilaktikos, gydymo ir maisto saugos paslaugas;

5) tobulinti specialistus vykdant jų tęstinį mokymą ir juos perkvalifikuoti;

6) rengti ir leisti vadovėlius, monografijas, mokymo knygas, mokslo žurnalus ir kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus;

7) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse.

8. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys – studijos, mokslinė veikla, dalyvavimas teikiant žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros paslaugas. Universitetas organizuoja ir vykdo studijas, teikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, atlieka mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę) plėtrą ir taiko mokslinių tyrimų bei eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.

9. Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys – aukštasis universitetinis mokslas, mokslinių tyrimų ir taikomoji veikla, dalyvavimas žmonių sveikatos priežiūroje ir socialinis darbas, veterinarinė veikla ir gyvulininkystė. Universitetas gali vykdyti ir kitas veiklas, reikalingas Universiteto misijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

10. Svarbiausi Universiteto veiklos principai – studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros vienovė, akademinė laisvė ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir šis Universiteto statutas (toliau – Statutas). Universitete mokslas yra grindžiamas šiais principais:

1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

2) akademinės etikos;

3) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

4) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

6) sąžiningos konkurencijos;

7) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

8) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

11. Universitete studijos yra grindžiamos šiais principais:

1) akademinės laisvės ir autonomijos;

2) atvirumo ir atsakomybės visuomenei;

3) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

4) studentų asmeninio suinteresuotumo;

5) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

6) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

7) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

8) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

9) nuolatinio mokymosi siekio;

10) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą.

12. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai turi lygias teises, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę.

13. Universitete:

1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo ir akademinės bendruomenės nuostatos;

2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai;

3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje, sportinėje ir meninėje veikloje;

4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas ir atsakomybė.

ANTRASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO AUTONOMIJA, TEISĖS, ATSKAITOMYBĖ IR AKADEMINĖS LAISVĖS

14. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

15. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), gavusi Universiteto tarybos sutikimą. Jeigu Universiteto taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.

16. Universitetas turi teisę:

1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką;

3) nustatyti studijų kainą Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;

4) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines ir konsultacines paslaugas;

6) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

7) laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

8) priimti ir šalinti studentus ir klausytojus šio statuto nustatyta tvarka;

9) iš savo ar rėmėjų lėšų skirti stipendijas studentams;

10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;

11) Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti;

12) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

13) teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti; verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

17. Universitetas gali studijų, mokslo ir kitais tikslais sudaryti bendradarbiavimo ir kitokias sutartis su Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis, jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.

18. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata – akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei šio statuto ir kuri garantuoja:

1) lygias teises pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose dėstytojų, mokslo darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, politinius ir religinius įsitikinimus;

2) pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę;

3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už įsitikinimus ir mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių įsitikinimų;

4) dėstytojų, mokslo darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų ir studentų teisę šio statuto nustatyta tvarka dalyvauti Universiteto savivaldoje.

19. Universitetas privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą bei lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;

3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemai valdyti ir stebėti;

4) teikti studentams karjeros konsultacijas;

5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

20. Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Universiteto tarybą (toliau – Taryba) ir Universiteto senatą (toliau – Senatas), taip pat vienasmenį valdymo organą – Universiteto rektorių (toliau – rektorius).

21. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBA

22. Taryba yra Universiteto valdymo organas.

23. Taryba:

1) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją;

2) įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą;

4) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus;

5) įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

7) renka, skiria ir atleidžia rektorių;

8) nustato Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

12) svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą atvirame Tarybos posėdyje dalyvaujant Senatui, vertina, kaip veikla atitinka strateginį planą, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Universiteto veiklos kokybei;

14) įvertinusi Senato siūlymus, priima sprendimus dėl Universiteto pozicijos ir balsavimo sprendžiant esminius klausimus juridinių asmenų, kuriuose veikia kaip dalininkas, savininkas, narys ar akcininkas visuotiniuose dalininkų (narių, akcininkų) susirinkimuose, jei atitinkamo juridinio asmens steigiamuosiuose dokumentuose nenurodyta, kad tokius sprendimus priima kitas Universiteto valdymo organas.

15) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

16) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją paskelbia viešai Universiteto interneto svetainėje;

17) gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

18) rūpinasi parama Universitetui;

19) atlieka šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.

24. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:

1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka;

2) penkis narius (ne mažiau kaip po du iš kiekvienos Universiteto akademijos) Senato nustatyta tvarka renka Universitete dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų išrinkti atstovai (rinkikai). Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, Universitete pareigas užimantys konkurso būdu, atstovus renka Universiteto padaliniuose. Vienas atstovas (rinkikas) renkamas iš penkių dėstytojų arba mokslo darbuotojų. Tarybos narys išrenkamas didesne kaip pusės susirinkime dalyvaujančių atstovų (rinkikų) balsų dauguma. Keliems kandidatams gavus vienodą balsų skaičių arba nė vienam kandidatui nesurinkus balsų daugumos, organizuojami pakartotiniai rinkimai. Per pakartotinius rinkimus išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;

3) penki Tarybos nariai atrenkami iš kandidatų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams, keturi iš jų atrenkami Senato nustatyta tvarka, o vienas – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka;

4) Tarybos nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams, atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas.

25. Tarybos nariu turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Universiteto tikslų ir įgyvendinti Universiteto misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

26. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

27. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudarytos Tarybos sudėtį.

28. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

29. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas ar studentas.

30. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip septyni Tarybos nariai. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje.

31. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

32. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento ar šio statuto 28 punkte nurodytą įsipareigojimą arba jo nepasirašo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

33. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir kai Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme nurodytą įsipareigojimą.

34. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų gali būti mokama išmoka, kurios dydį kiekvienais metais nustato Senatas, atsižvelgdamas į Universiteto pasiektus rezultatus.

35. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

36. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

37. Senatas:

1) nustato studijų tvarką;

2) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros bei kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo veiklos kokybę ir lygį;

3) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

5) 2/3 Senato narių pritarimu šaukia Universiteto akademinės bendruomenės konferencijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Konferencija laikoma teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų, išrinktų Senato nustatyta tvarka. Apie sprendimą šaukti tokią konferenciją Senatas informuoja akademinę bendruomenę Universiteto interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas;

6) fakulteto ar mokslo instituto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus, teikia Universiteto garbės ir kitus vardus;

7) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

8) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto Statuto pakeitimų;

9) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

10) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planų;

11) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

12) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto pozicijos ir balsavimo sprendžiant esminius klausimus juridinių asmenų, kuriuose veikia kaip dalininkas, savininkas, narys ar akcininkas, visuotiniuose dalininkų (narių ar akcininkų) susirinkimuose neviršydami šių susirinkimų kompetencijos;

13) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

14) rektoriaus teikimu tvirtina akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius, narius, skiriamus į mokslo instituto tarybas;

15) rektoriaus teikimu renka fakultetų dekanus, mokslo institutų direktorius, katedrų vedėjus, klinikų ir institutų vadovus;

16) atvirame Tarybos posėdyje išklauso rektoriaus teikiamą metinę Universiteto veiklos ataskaitą;

17) priima sprendimus dėl neeilinės dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacijos;

18) tvirtina Universiteto struktūrinių padalinių metines veiklos ataskaitas;

19) svarsto ir tvirtina Universiteto struktūrinių padalinių nuostatus ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus, nustato studentų priėmimo sąlygas;

20) steigia ir tvirtina mokslo, studijų ir kitus Universiteto fondus, nustato jų sudarymo ir naudojimo tvarką;

21) sudaro nuolatines Senato studijų, mokslo, teisės, etikos ir kitas komisijas, taip pat laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;

22) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

38. Senatas sudaromas 5 metams iš 49 mokslininkų, administracijos narių ir studentų.

39. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir dėstytojai. Senate turi būti 10 studentų skiriamų atstovų. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė. Senate turi būti 21 profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų Senate turi būti 15. Senate yra 3 Senato nariai pagal pareigas. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Kancleriai tampa Senato nariais po jų patvirtinimo Senate.

40. Renkamus Senato narius pagal paritetą sudaro darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra pedagoginė, darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra mokslinė, ir darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra žmogaus ar gyvūno sveikatos priežiūra. Juos renka mokslo laipsnius turintys darbuotojai atitinkamos pagrindinės veiklos darbuotojų susirinkimuose, kuriuos šaukia Senato pirmininkas (jo dar neišrinkus – rektorius).

41. Jeigu Senato narys netinkamai atlieka Senato darbo reglamente nustatytas pareigas, Senato pirmininkas turi teisę prašyti Senatą atšaukti šį narį. Senato narys atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų. Nauji nariai renkami iki Senato kadencijos pabaigos. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.

42. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, Senato pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Keliems kandidatams surinkus vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininko pavaduotojo ir Senato sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas. Senato pirmininku negali būti rektorius.

43. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui dienos.

44. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 33 Senato nariai ir už nutarimą balsuoja paprasta dalyvaujančiųjų dauguma. Rinkdami (tvirtindami) Universiteto ir jo padalinių vadovus ir asmenis etatinėms pareigoms eiti, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas (patvirtinamas) pusės Senato narių balsų dauguma, atšaukiamas 2/3 posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato kitos jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams.

45. Jeigu rektorius nesutinka su Senato nutarimu, jis raštu paaiškina nesutikimo priežastis ir teikia Senatui klausimą svarstyti pakartotinai. Pakartotinai Senato 2/3 visų narių (t. y. 33 ar daugiau) balsų dauguma priimtas nutarimas įsigalioja Senato darbo reglamento nustatyta tvarka.

46. Apie Senato nutarimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais.

47. Senatas kartą per metus, per paskutinius du mokslo metų mėnesius, už savo veiklą atsiskaito Universiteto bendruomenei.

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

48. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

49. Rektorius:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus, privalomus Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4) dekanų teikimu priima ir šalina studentus ir klausytojus Mokslo ir studijų įstatymo bei kitų teisės aktų, šio statuto ir Studijų reglamento nustatyta tvarka;

5) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;

8) teikia Tarybai tvirtinti metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

9) viešai skelbia Tarybos patvirtintą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

10) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginius Universiteto veiklos ir struktūros pertvarkos planus;

11) Senato nustatyta tvarka teikia Senatui ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai tvirtinti akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius, narius, skiriamus į Universiteto mokslo institutų tarybas, ir rinkti fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, klinikų ir institutų vadovus, mokslo institutų direktorius. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerių įgaliojimai;

12) dekanų teikimu skiria fakultetų prodekanus;

13) nustato prorektorių ir kanclerių funkcijas ir įgaliojimus;

14) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja;

15) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

16) teikia Senatui ir Tarybai svarstyti Universiteto poziciją dėl esminių klausimų juridinių asmenų, kuriuose veikia kaip dalininkas, savininkas, narys ar akcininkas, visuotiniuose dalininkų (narių ar akcininkų) susirinkimuose neviršydami šių susirinkimų kompetencijos, o dėl Universiteto pozicijos ir balsavimo šiuose susirinkimuose sprendžiant neesminius klausimus – priima sprendimą pats;

17) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

50. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba.

51. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.

52. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties.

53. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

54. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Pasibaigus rektoriaus kadencijai, rektoriui Senato nustatyta tvarka gali būti suteiktas rektoriaus emerito statusas.

55. Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

56. Rektorius dalį savo funkcijų įsakymu gali perduoti akademijų kancleriams ir prorektoriams. Kancleriams ir prorektoriams gali būti pavestos tik tos funkcijos, kurios Mokslo ir studijų įstatymo nėra priskirtos išimtinai rektoriaus kompetencijai. Rektorių pavaduoja kancleris arba prorektorius.

57. Akademijos kancleris koordinuoja akademijos veiklą, teikia Universiteto rektoriui siūlymus dėl akademijos plėtros, atstovauja akademijai.

58. Universiteto prorektoriai atsakingi už rektoriaus patikėtų funkcijų atlikimą. Universiteto prorektoriumi klinikos reikalams Senato pritarimu skiriamas Universiteto ligoninės generalinis direktorius. Rektorius turi teisę atšaukti kanclerių ir prorektorių priimtus nutarimus, jeigu jie prieštarauja Universiteto tikslams ir uždaviniams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REKTORATAS

59. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, akademijų kancleriai, prorektoriai, fakultetų dekanai, mokslo institutų direktoriai ir du studentų atstovybės deleguoti nariai. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

60. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, teikia siūlymus ir padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

61. Universitete yra: akademijos, fakultetai, mokslo institutai, Praktinio mokymo ir bandymų centras, katedros, profilinės klinikos, veterinarijos klinikos, institutai, mokslo laboratorijos, kiti struktūriniai ir funkciniai padaliniai, būtini studijų, mokslo, sveikatos priežiūros, socialinėms, kultūros ir kitoms reikmėms tenkinti.

PIRMASIS SKIRSNIS

AKADEMIJA

62. Akademija yra pagrindinis Universiteto padalinys. Universitetą sudaro Medicinos akademija ir Veterinarijos akademija.

63. Medicinos akademijoje ir Veterinarijos akademijoje yra: fakultetai, mokslo institutai ir kiti padaliniai.

64. Akademijos veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti akademijos nuostatai.

ANTRASIS SKIRSNIS

FAKULTETAS

65. Fakultetas yra akademijos padalinys, kurio pagrindinė paskirtis – studijų ir mokslinių tyrimų organizavimas. Fakultetą gali sudaryti katedros, profilinės klinikos, institutai ir kiti padaliniai.

66. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas. Fakulteto tarybos ir dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto nuostatai.

67. Fakulteto taryba yra fakulteto savivaldos institucija.

68. Fakulteto taryba:

1) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus ir programas;

2) vertina fakulteto mokslinių tyrimų rezultatus, atsižvelgdama į ekspertų išvadas;

3) svarsto kandidatūras fakulteto dekano, instituto vadovo, klinikos vadovo, katedros vedėjo pareigoms eiti ir teikia išvadas rektoriui ir Senatui;

4) 5 metų kadencijai renka fakulteto mokslo laboratorijų vadovus;

5) nustato prodekanų funkcijas;

6) teikia Senatui siūlymus dėl Universiteto garbės ir kitų vardų suteikimo;

7) teikia Senatui siūlymus dėl fakulteto veiklos tobulinimo, pertvarkymo;

8) svarsto fakulteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą.

69. Dekanas, vykdydamas fakulteto tarybos valią:

1) atstovauja fakultetui;

2) priima fakulteto darbuotojams, studentams ir klausytojams privalomus sprendimus;

3) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo į Universitetą, jų pašalinimo;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų ir studentų skatinimo ir nuobaudų skyrimo, akademinių įsiskolinimų likvidavimo;

5) organizuoja fakulteto mokslinę, pedagoginę ir kitą veiklą;

6) kiekvienais metais atsiskaito fakulteto tarybai už fakulteto veiklą;

7) dekaną iš mokslininkų rektoriaus teikimu renka Senatas. Dekano kadencijos trukmė – 5 metai. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja.

70. Fakulteto tarybos narius renka fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas Senato patvirtinto reglamento nustatyta tvarka. Studentų atstovus, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų fakulteto tarybos, skiria studentų atstovybė. Tarybos narių skaičių bei jų kvotas nustato Senatas. Fakulteto dekanas yra fakulteto tarybos narys pagal pareigas. Fakulteto dekanas negali būti Tarybos pirmininku. Fakulteto tarybos kadencija – 5 metai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLO INSTITUTAS

71. Mokslo institutas yra akademijos padalinys, kuriame atliekami ilgalaikiai atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai, sudaro sąlygas studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijai kelti, rengia mokslininkus ir padeda rengti specialistus, gali dalyvauti teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Instituto veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti nuostatai.

72. Mokslo institutą sudaro mokslo laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai bei mokslininkų grupės.

73. Mokslo institutui vadovauja Mokslo instituto taryba ir mokslo instituto direktorius.

74. Mokslo instituto taryba yra mokslo instituto akademinės savivaldos organas.

75. Mokslo instituto direktorius yra Mokslo instituto tarybos narys pagal pareigas. Studentų atstovai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Mokslo instituto tarybos narių, juos skiria studentų atstovybė. Likusius 2/3 Mokslo instituto tarybos narių sudaro Mokslo instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato paskirti nariai. Ne mažiau kaip 2/3 Mokslo instituto tarybos narių turi būti mokslininkai. Tarybos narių skaičių ir jų kvotas nustato Senatas. Mokslo instituto tarybos kadencija – 5 metai. Mokslo instituto taryba iš tarybos narių renka tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių Senato patvirtinto reglamento nustatyta tvarka.

76. Mokslo instituto taryba:

1) svarsto ir teikia rektoriui organizacinę mokslo instituto struktūrą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

2) svarsto ir teikia tvirtinti Senatui pagrindines mokslinės veiklos kryptis, metines mokslo instituto veiklos ataskaitas;

3) vertina mokslo institute atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, tvirtina mokslines temas (programas), jų vadovus ir vykdytojus;

4) 5 metų kadencijai renka mokslo instituto laboratorijų vadovus;

5) tvirtina mokslo instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus;

6) sudaro komisijas svarbiems mokslo instituto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

7) rengia ir teikia Senatui tvirtinti Mokslo instituto nuostatus ir jų pakeitimus;

8) siūlo Senatui suteikti Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus;

9) svarsto kitus mokslo institutui svarbius klausimus.

77. Mokslo instituto direktorių rektoriaus teikimu renka Senatas. Direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.

78. Mokslo instituto direktorius:

1) atsako už tai, kad mokslo instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį statutą, kitus teisės aktus ir Mokslo instituto nuostatus;

2) tarpininkauja priimant į darbą ir atleidžiant iš jo mokslo instituto darbuotojus, skelbiant konkursus pareigoms eiti, skiriant asmenis į šias pareigas, atleidžiant iš jų;

3) teikia rektoriui direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų kandidatūras;

4) atsako už mokslo instituto mokslinę veiklą, teikia Mokslo instituto tarybai pagrindines mokslo instituto mokslinės veiklos kryptis, metines mokslo instituto veiklos ataskaitas;

5) atlieka kitas pareigybei priskirtas funkcijas.

79. Direktorių pavaduoja jo teikimu ir rektoriaus įsakymu paskirtas direktoriaus pavaduotojas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KATEDRA

80. Katedra – fakulteto padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat atliekantis mokslinius tyrimus. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. Prie katedros gali būti steigiami mokslo padaliniai, kuriuose rengiami mokslininkai ir specialistai.

81. Katedros funkcijos:

1) organizuoti studijas ir mokslinius tyrimus;

2) rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų planus;

3) organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą;

4) kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą;

5) rengti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir studijų priemones;

6) svarstyti ir teikti kandidatus į pedagogines, katedrų vedėjų ir į katedros sudėtį įeinančios laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas.

82. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kurį viešo konkurso būdu rektoriaus teikimu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai renka Senatas.

83. Katedros vedėjo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti vedėjo pareigas, pabaigos. Katedros vedėją gali atšaukti Senatas savo nustatyta tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

84. Katedros vedėjas:

1) organizuoja katedros pedagoginę ir mokslinę veiklą;

2) atsako už katedros turto naudojimą;

3) ne vėliau kaip antrą kitų akademinių metų mėnesį fakulteto tarybai ir dekanui atsiskaito už metinę katedros veiklą.

PENKTASIS SKIRSNIS

PROFILINĖS KLINIKOS

85. Profilinė klinika – fakulteto padalinys, Universiteto ligoninėje ar kitoje ligoninėje, atliekančioje Universiteto klinikinės bazės funkcijas, vykdantis studijų programas ir atliekantis mokslinius tyrimus, taip pat dalyvaujantis teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

86. Profilinės klinikos funkcijos:

1) organizuoti studijas, mokslinius tyrimus ir sveikatos priežiūros darbą;

2) rengti specialybių ir specializacijų studijų planus, dėstomų dalykų programas;

3) organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą;

4) kaupti mokslui, studijoms ir sveikatos priežiūrai reikalingą aparatūrą ir įrangą;

5) rengti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir studijų priemones;

6) svarstyti ir teikti kandidatus į pedagogines, klinikos vadovų ir į klinikos sudėtį įeinančios laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas, tvirtinti teiktiną kandidatūrą.

87. Profilinei klinikai vadovauja klinikos vadovas, kurį konkurso būdu ir rektoriaus teikimu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai renka Senatas.

88. Klinikos vadovo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti vadovo pareigas, pabaigos. Klinikos vadovą gali atšaukti Senatas savo nustatyta tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

89. Profilinės klinikos vadovas:

1) organizuoja klinikos pedagoginę, mokslinę ir klinikinę veiklą;

2) atsako už profilinės klinikos turto naudojimą;

3) ne vėliau kaip antrą kitų akademinių metų mėnesį atsiskaito už profilinės klinikos metinę veiklą Universiteto ligoninės administracijai, fakulteto tarybai ir dekanui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VETERINARIJOS KLINIKOS

90. Veterinarijos klinika – fakulteto padalinys, kuriame vykdomos studijos, atliekamas mokslinis ir praktinis veterinarijos darbas. Klinikų paskirtis – suteikti klinikinę bazę studentų studijoms, jų praktiniams įgūdžiams formuoti, gyvūnų susirgimų diagnostikai ir gydymui.

91. Veterinarijos klinikos funkcijos:

1) gydyti sergančius gyvūnus ir teikti konsultacijas;

2) analizuoti gyvūnų ligų priežastis, eigą, paplitimą, gydymo efektyvumą;

3) dalyvauti rengiant gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos specialistus, mokslininkus ir kt.;

4) siekti tarptautinius reikalavimus atitinkančios studijų kokybės;

5) skleisti patirtį, mokslo leidiniuose skelbti tyrimų rezultatus, konsultuoti veterinarijos gydytojus, organizuoti jų stažuotes.

92. Veterinarijos klinikai vadovauja vadovas. Jo teisės, pareigos, veikla ir skyrimo tvarka nurodomos pareiginiuose nuostatuose.

93. Veterinarijos klinikų veiklą reglamentuoja Veterinarijos klinikų nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

INSTITUTAS

94. Institutas – fakulteto mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai, vykdomos studijų programos, rengiami mokslininkai ir specialistai.

95. Institutas organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus, taip pat gali atlikti šias funkcijas:

1) organizuoti ir vykdyti studijų programas;

2) dalyvauti teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atlikti praktinį veterinarijos darbą;

3) dalyvauti rengiant studijų planus ir programas;

4) rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų planus;

5) kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą;

6) rengti vadovėlius, mokslinius straipsnius, mokymo knygas ir kitas studijų bei mokslo priemones;

7) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl kandidatų į pedagogines, instituto vadovo ir į instituto sudėtį įeinančios mokslo laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas.

96. Institutui vadovauja instituto vadovas, kurį viešo konkurso būdu rektoriaus teikimu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai renka Senatas.

97. Instituto vadovo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti vadovo pareigas, pabaigos. Instituto vadovą gali atšaukti Senatas savo nustatyta tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

98. Instituto vadovas:

1) vadovauja instituto darbui ir atsako už jo darbo rezultatus;

2) atsako už instituto turto naudojimą;

3) atsiskaito fakulteto tarybai ir dekanui už metinę instituto veiklą Senato nustatyta tvarka.

99. Instituto steigimo tvarką, veiklą, atliekamas funkcijas reglamentuoja instituto nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKSLO LABORATORIJA

100. Mokslo laboratorija – mokslo instituto, katedros, instituto ar klinikos mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai ir rengiami mokslininkai.

101. Mokslo laboratorijos funkcijos:

1) organizuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus;

2) rengti mokslo projektus ir paraiškas Lietuvos Respublikos ir užsienio fondams, dalyvauti vykdant šiuos projektus;

3) kaupti mokslo įrangą ir literatūrą;

4) skelbti mokslinių tyrimų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose, rengti monografijas, atlikti mokslinių projektų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas;

5) organizuoti konferencijas, simpoziumus, seminarus.

102. Mokslo laboratorijos veiklai vadovauja vadovas.

103. Mokslo laboratorijos vadovas:

1) organizuoja mokslo laboratorijos mokslinę veiklą;

2) atsako už mokslo laboratorijos turto naudojimą;

3) atsiskaito už metinę mokslo laboratorijos veiklą mokslo laboratorijos nuostatų nustatyta tvarka.

104. Mokslo laboratorijos vadovą renka fakulteto taryba arba mokslo instituto taryba mokslo instituto direktoriaus, katedros vedėjo, instituto ar klinikos vadovo teikimu 5 metų kadencijai.

105. Mokslo laboratorijos vadovo pareigos einamos iki kadencijos pabaigos, atsisakymo eiti šias pareigas, atšaukimo iš pareigų ar darbo santykių, kuriems esant pavesta eiti vadovo pareigas, pabaigos. Mokslo laboratorijos vadovą gali atšaukti jį išrinkusi fakulteto taryba arba mokslo instituto taryba Senato nustatyta tvarka ne mažesne kaip 33 balsų dauguma.

106. Laboratorijos veiklą reglamentuoja laboratorijos nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PRAKTINIO MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRAS

107. Praktinio mokymo ir bandymų centras – praktinio mokymo bei mokslinių tyrimų organizavimo ir vykdymo bazė.

108. Praktinio mokymo ir bandymų centro pagrindinės funkcijos:

1) sudaryti sąlygas rengti gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos ir kitus specialistus ir kelti jų kvalifikaciją;

2) skleisti gyvulių, paukščių ir kitų gyvūnų veislininkystės, auginimo ir veterinarijos mokslo žinias bei praktinę patirtį.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO FILIALAI IR ATSTOVYBĖS

109. Universitetas savo misijai įgyvendinti ir uždaviniams vykdyti įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvoje ir kitose šalyse. Filialai ir atstovybės steigiamos ir jų veikla nutraukiama rektoriaus teikimu Tarybos sprendimu. Filialų ir atstovybių steigimą, veiklą ir veiklos nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO LIGONINĖ

110. Universiteto ligoninė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su Universitetu vykdanti trijų pakopų medicinos studijas ir mokslinius tyrimus, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės savininkė yra valstybė. Steigėjai bei savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ir Universitetas.

111. Oficialus Universiteto ligoninės pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos (trumpinys – Kauno klinikos). Universiteto ligoninė yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, ženklą, sąskaitų bankuose.

112. Pagrindinė Universiteto ligoninės veikla – sveikatos priežiūra. Pagrindinis Universiteto ligoninės veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas.

113. Universiteto ligoninė organizuoja tretinio sveikatos priežiūros lygio paslaugas ir mokslo bei mokymo tikslais vykdo pirminę ir antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, teikia prevencines, slaugos, reabilitacijos, sveikatos mokymo, asmens sveikatos ekspertizės ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.

114. Pagrindinės Universiteto ligoninės veiklos sritys:

1) organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teisę suteikia įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija;

2) teikti klinikinę bazę visų pakopų nuosekliosioms ir tęstinėms studijoms, moksliniams tyrimams atlikti ir darbuotojų klinikinei kvalifikacijai kelti. Dalyvauti rengiant ir tobulinant medicinos ir kitus specialistus;

3) kartu su Universitetu vykdyti mokslinius tyrimus, aprobuoti ir taikyti mokslo laimėjimus medicinos praktikoje;

4) įstatymų ir Universiteto ligoninės nustatyta tvarka sudaryti sąlygas biomedicininiams tyrimams atlikti;

5) dalyvauti rengiant sveikatos priežiūros teisės aktus ir standartus visiems sveikatos priežiūros lygiams;

6) dalyvauti rengiant, rengti sveikatos priežiūros programas ir joms vadovauti;

7) pagal sutartis su užsakovais vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros programas gyventojų sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir saugos tikslais;

8) vykdyti kitą įstatymų neuždraustą veiklą.

115. Universiteto ligoninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, teisės aktais, šiuo statutu ir savo įstatais.

116. Universiteto ligoninė turi teisę:

1) turėti sąskaitų bankuose, savo ženklą;

2) pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų ir Universiteto ligoninės įstatų nustatyta tvarka;

3) teikti ir gauti labdarą ir paramą;

4) sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

5) valstybės, kaip savininkės, teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pritarus, steigti filialus, juos reorganizuoti ir likviduoti;

6) stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

7) naudoti įstaigos lėšas Universiteto ligoninės įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

8) skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla;

9) teikti mokamas paslaugas;

10) turėti kitų teisių, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

117. Universiteto ligoninės valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas (generalinis direktorius).

118. Universiteto ligoninės patariamieji organai yra Stebėtojų taryba, Gydymo taryba ir Slaugos taryba. Medicinos etikos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Medicinos etikos komisija.

119. Universiteto ligoninė, teikdama klinikinę bazę, dalyvaudama rengiant ir tobulinant medicinos ir kitus specialistus, dalyvaudama kartu su Universitetu vykdant mokslinius tyrimus, aprobuodama ir taikydama mokslo laimėjimus medicinos praktikoje, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai susiję su studijomis ir moksline veikla, veikia bendrai su Universitetu, derina su juo strateginius sprendimus.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PERSONALO SUDĖTIS, DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

120. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistai, administracijos ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai.

121. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai.

122. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

4) dalyvauti svarstant Statutą ir veiklos kryptis, dalyvauti rengiant ir priimant su Universiteto veikla susijusius dokumentus ir Universiteto plėtros planus;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus;

8) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

123. Universiteto personalo pareiga: laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso, vykdyti šio statuto reikalavimus ir nutarimais išreikštą Senato valią, vykdyti rektoriaus įsakymus ir nurodymus, laikytis pareiginių instrukcijų, atlikti darbo sutartyse nustatytas pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už jam pavestų pareigų tinkamą atlikimą.

124. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

125. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties, išraiškos laisvę;

2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (ar) tokios informacijos paskelbimas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

126. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

127. Universiteto bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Universiteto etikos kodeksu, kurį rengia ir tvirtina Senatas.

128. Universiteto žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų pareigybės yra šios: gydytojas, gydytojas asistentas, veterinarijos gydytojas ir kitos teisės aktuose nustatytos pareigybės.

129. Žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų pareigas gali eiti asmenys, turintys pareigybę atitinkančias praktinės veiklos licencijas. Klinikinius dalykus dėsto specialistai, atitinkantys jų pareigybei keliamus Senato patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus ir turintys pakankamą klinikinės veiklos kompetenciją.

130. Dėstytojai, mokslo darbuotojai, žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistai turi teisę:

1) atlikti mokslinius tyrimus, dirbti pedagoginį ir sveikatos priežiūros darbą, burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Universiteto konkursuose darbams ir paramai gauti;

2) skelbti savo mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūros darbo rezultatus, jeigu tam nėra įstatymų ar sutarčių nustatytų apribojimų.

ANTRASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į PAREIGAS

131. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus, į pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso būdu. Šioms pareigoms eiti organizuojami konkursai. Konkursą skelbia rektorius. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu ir Senato nustatyta tvarka.

132. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

133. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus darbo santykiams, kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Universiteto ar jo padalinių organuose.

134. Universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis įstatymų nustatyta tvarka.

135. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

136. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Universiteto dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, taip pat šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams rektoriaus ar Senato teikimu gali būti rengiama neeilinė atestacija.

137. Pasibaigus rektoriaus, kanclerių, prorektorių, dekanų ir mokslo instituto direktoriaus kadencijai, Universitetas šiems asmenims be konkurso suteikia 5 metų kadencijai eiti dėstytojo arba mokslo darbuotojo pareigas.

138. Universiteto personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo:

1) laikytis Akademinės etikos kodekso;

2) atlikti kitas šiame statute (įstatuose, nuostatuose, reglamentuose ir kt.) ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

139. Darbo ginčus Universitete nagrinėja Darbo ginčų komisija, kuri yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Darbo ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų konferencija. Darbdavio atstovus savo įsakymu skiria rektorius. Komisija sudaroma 2 metų laikotarpiui. Darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Komisija dirba vadovaudamasi Senato patvirtintu darbo reglamentu.

TREČIASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI

140. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas:

1) profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus;

2) docento pareigas gali eiti mokslininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, skelbti šios veiklos rezultatus;

3) lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, vykdyti mokslinius tyrimus;

4) asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

141. Dėstytojų kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyta šio statuto 138 punkto 1–4 papunkčiuose, vadovaudamasis Tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, rengia ir tvirtina Senatas.

142. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKSLO DARBUOTOJAI

143. Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai:

1) vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

2) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

3) mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus;

4) jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.

144. Universitetas, vadovaudamasis Lietuvos mokslo tarybos nustatytais minimaliais mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniais reikalavimais, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, ir Universiteto tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, parengia savo kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos tvirtina Senatas.

145. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas dar vieniems metams.

146. Mokslininko stažuotojo pareigas kitoje institucijoje negu ta, kurioje jis parengė daktaro disertaciją, gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.

147. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

PENKTASIS SKIRSNIS

KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI

148. Universitetas ne ilgiau kaip 2 metams gali kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

149. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Statute nustatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ASOCIJUOTIEJI MOKSLININKAI

150. Asocijuotojo mokslininko statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur.

151. Asocijuotasis mokslininkas Senato pritarimu gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROFESORIAI EMERITAI

152. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

153. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kitiems Universitete dirbantiems dėstytojams ar mokslininkams.

154. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

155. Universiteto profesoriaus emerito vardo suteikimo tvarką ir veiklą reglamentuoja profesoriaus emerito nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI

156. Universitetas turi administraciją, būtiną jo ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

157. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, išskyrus Universiteto akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį, mokslinį ir (ar) klinikinės ar farmacinės praktikos darbą. Universiteto akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (ar) moksliniai tyrimai bei eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.

158. Administracijos ir kitų tarnautojų pareigas ir funkcijas nustato Universiteto padalinių veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas, ir tarnautojų pareiginės instrukcijos.

VI SKYRIUS

MOKSLINĖ VEIKLA

159. Universitetas vykdo ir plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.

160. Universitete atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir jų plėtros programas, tematiką ir terminus tvirtina Senatas. Mokslinių tyrimų kryptys ir mastas, tematika ir terminai nustatomi atsižvelgiant į mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, sveikatos apsaugai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius.

161. Universitetas gali atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.

162. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

163. Universiteto mokslinė veikla vykdoma ir plėtojama fakultetuose, mokslo institutuose, katedrose, klinikose, institutuose, mokslo laboratorijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Jų atlikti tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė.

164. Universitete vykdomos mokslinės veiklos rezultatai panaudojami studijų procese.

165. Universitetas teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro laipsnį.

166. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas gali kurti ir (ar) dalyvauti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) bei mokslo ir technologijų parkų veikloje.

167. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai ir mokslo darbų konkursai.

168. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokomąją ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei metodinius renginius.

169. Vyriausybei priėmus sprendimą perduoti valstybės, kaip juridinio asmens dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises įgyvendinti Universitetui, jis atitinkamas teises gali įgyvendinti įsteigtuose juridiniuose asmenyse, padedančiuose įgyvendinti Universiteto tikslus ir misiją, atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiančiuose mokslinę bazę Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti, taip pat atliekančiuose šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus. Šių institucijų valdymo organai sudaromi ir institucijos valdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

170. Universiteto mokslinę veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas mokslinės veiklos reglamentas.

171. Universitetas nuolat atlieka mokslo veiklos savianalizę.

VII SKYRIUS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLA

172. Universitetas dalyvauja teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia Universiteto personalas Universiteto klinikinėje bazėje.

173. Universiteto klinikinę bazę sudaro Universiteto ligoninė, Universiteto vaistinė ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Universitetas sudaro Senato patvirtintas dvišales sutartis studijoms ir moksliniams tyrimams šiose įstaigose vykdyti.

174. Universiteto ir sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio santykius, taip pat šiose įstaigose dirbančio personalo, studentų, rezidentų ir klausytojų darbo santykius nustato įstatymai, Statutas, kiti teisės aktai, Universiteto ligoninės ir klinikinių ligoninių įstatai, klinikos nuostatai bei Universiteto ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartys.

175. Universiteto ligoninė už sveikatos priežiūros veiklą ir gyventojų sveikatos priežiūrą atsiskaito Senatui ir Sveikatos apsaugos ministerijai kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

VIII SKYRIUS

GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLA

176. Veterinarijos akademijoje gyvūnų priežiūros, profilaktikos ir gydymo paslaugas teikia veterinarijos klinikos.

177. Veterinarijos akademijos klinikinę bazę sudaro Stambiųjų gyvulių klinika ir dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika. Šios klinikos bendradarbiauja sutarčių pagrindu su kitomis panašias paslaugas teikiančiomis klinikomis.

178. Veterinarijos klinikose dirbančio personalo, studentų ir keliančių kvalifikaciją veterinarijos gydytojų darbo santykius ir tvarką nustato veterinarijos klinikų veiklos nuostatai ir kiti teisės aktai.

179. Veterinarijos klinikos už gyvūnų sveikatos priežiūros veiklą atsiskaito fakulteto tarybai.

IX SKYRIUS

STUDIJOS

180. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. Studijų procesą nustato Senato patvirtintas studijų reglamentas ir kiti teisės aktai.

181. Universitete yra trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmoji – bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, jeigu tai nustatyta kituose teisės aktuose.

182. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, teikiantis informacijos apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

183. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

184. Universitetas gali suteikti kvalifikaciją, jeigu jis turi teisės aktų nustatytus įgaliojimus.

185. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Rezidentūros studijų programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.

186. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba ji atitinka šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytus atvejus;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

187. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir magistrantūros studijų programoms tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

188. Asmenys į studijas priimami konkurso būdu, kurį reglamentuoja priėmimo sąlygos ir Studentų priėmimo taisyklės, kurias kiekvienais metais tvirtina Senatas.

189. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

190. Studijų apimtis ir trukmė nustatoma Mokslo ir studijų įstatyme ir Senato aktuose.

191. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija.

192. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam moksliniam darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.

193. Mokslo doktorantūra skirta rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Mokslo doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

194. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.

195. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.

196. Universitete gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

197. Universitetas turi vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Senato patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija. Universitetas numato veikimo būdus ir priemones, padedančias užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.

198. Universitetas nuolat savo interneto svetainėje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslinę veiklą, vertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Universiteto veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.

199. Studijų kokybės užtikrinimą, vertinimą ir priežiūrą nustato Senato patvirtintas Studijų reglamentas ir nustatyta tvarka patvirtinti studijų krypties reglamentai.

X SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

200. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.

201. Klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). Klausytojo ir Universiteto santykiai įforminami sutartimi Senato nustatyta tvarka.

202. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

203. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato Senatas.

204. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus.

205. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Mokslo doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

206. Studentams išduodamas studento pažymėjimas.

207. Studento ir Universiteto santykiai įforminami studijų sutartimi.

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS, NUOBAUDOS

208. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą Senato patvirtinto Studijų reglamento nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš kelių pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10) nutraukti ir atnaujinti studijas, vadovaudamiesi Mokslo ir studijų įstatymu, šiuo statutu, Senato patvirtintu Studijų reglamentu ir kitais teisės aktais sudarant, keičiant ir papildant studijų sutartis;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

12) laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

15) naudotis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis;

16) neišlaikę egzamino ar įskaitos, vieną kartą nemokamai pakartoti atsiskaitymą Senato patvirtinto Studijų reglamento nustatyta tvarka; ši tvarka nustatoma išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.

209. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.

210. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nurodytas užduotis;

2) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Universiteto institucijų sprendimus, rektoriaus įsakymus, dekanų ir kitų studijų padalinių vadovų nurodymus.

211. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 30 kalendorinių dienų, studentas turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją.

212. Universitete veikia Ginčų nagrinėjimo komisija:

1) kuri sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir mokslo veikla;

2) kurios nuostatus tvirtina Senatas;

3) kuri rektoriaus įsakymu sudaroma 2 metams iš 3 rektorato pasiūlytų administracijos ir 3 studentų atstovybės paskirtų asmenų;

4) kurios posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja iš Ginčų nagrinėjimo komisijos narių išsirinktas pirmininkas;

5) į kurią studentai turi teisę kreiptis, jeigu jie yra nepatenkinti rektoriaus ar jo įgalioto asmens, kitų Universiteto akademinių padalinių vadovų atsakymu į rašytinį prašymą, skundą ar pranešimą dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba jeigu jie negavo atsakymo per 30 kalendorinių dienų;

6) kurios priimtas sprendimas dėl kilusio ginčo įforminamas rektoriaus įsakymu;

7) kurios sprendimą dėl kilusio ginčo, įformintą rektoriaus įsakymu, galima apskųsti Senatui. Senato sprendimas Universitete yra galutinis.

213. Už studento pareigų pažeidimus Studijų reglamento nustatyta tvarka Universitetas gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) griežtą papeikimą;

4) pašalinti iš Universiteto.

214. Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto Mokslo ir studijų įstatymo, Studijų reglamento nustatyta tvarka, jeigu šiurkščiai pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, nusižengė studento pareigoms ar etikos principams. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:

1) studento elgesys, diskredituojantis Universitetą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmogaus konstitucines teises;

2) sąžiningo konkurencijos principo pažeidimas, nusirašinėjimas, plagijavimas ar kitoks apgaudinėjimas, susijęs su studentų žinių įvertinimu egzamino ar atsiskaitymo metu;

3) sistemingas drausmės, vidaus tvarkos ar etikos normų pažeidinėjimas, kuris pasireiškia tuo, kad studentas, kuriam prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, vėl pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, studento pareigas ar etikos principus;

4) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie akademinės bendruomenės narių ar kitų asmenų;

5) smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas;

6) diskriminavimas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tokio elgesio kurstymas;

7) buvimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų Universitete studijų proceso metu.

215. Griežtą papeikimą skiria ir išbraukti iš studentų sąrašo siūlo rektoratas fakulteto dekano teikimu. Išbraukimas iš studentų sąrašų įteisinamas rektoriaus įsakymu.

216. Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.

TREČIASIS SKIRSNIS

Studentų dalyvavimas universiteto savivaldoje

217. Universiteto studentų interesams per savo skirtus studentų atstovus Universiteto ir jo padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja Universiteto studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto studentų konferencijos išrinkti studentai.

218. Į Universiteto studentų konferenciją Universiteto fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakultetų studentų susirinkimuose arba konferencijose, laikantis proporcingo studentų atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo trisdešimties studentų.

219. Universiteto studentų atstovybė veikia pagal studentų konferencijoje patvirtintus įstatus.

220. Studentų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

221. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja šio statuto nurodytų Universiteto institucijų veikloje.

222. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų klausimais.

223. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūrinei, sportinei ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė per keturis mėnesius nuo studentų atstovybės finansinių metų pabaigos atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei.

224. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

225. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus nutarimus.

XI SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

226. Universitetas savo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

227. Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

228. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

229. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

230. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.

231. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

232. Universiteto lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

2) valstybės biudžeto lėšos studijoms;

3) valstybės investicinių programų ir projektų lėšos;

4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

6) valstybės fondų lėšos;

7) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

8) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

9) kitos teisėtai gautos lėšos.

233. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

234. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

235. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Senato siūlymus. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti šio statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

236. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

237. Šio statuto nuostatos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Mokslo ir studijų įstatymui ir kitiems teisės aktams.

_________________