LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
NUTARIMAS
DĖL VERSLĄ PRIŽIŪRINČIŲ SUBJEKTŲ VEIKLOS PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2009 m. liepos 22 d. Nr. 836
Vilnius
Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies IV skyriaus „Kova su korupcija“ 48 punkto ir X skyriaus „Verslas, inovacijos, investicijos“ 303 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti:
2.1. Teisingumo ministerijai – parengti šiuo nutarimu patvirtintoje Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepcijoje numatytus teisės aktų projektus;
FINANSŲ MINISTRĖ,
PAVADUOJANTI MINISTRĄ PIRMININKĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ
TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 836
VERSLĄ PRIŽIŪRINČIŲ SUBJEKTŲ VEIKLOS PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepcijos (toliau vadinama – ši koncepcija) tikslas - identifikavus teisinio reguliavimo ir praktikos problemas, kylančias institucijoms ir įstaigoms vykdant verslo subjektų veiklos priežiūrą, įtvirtinti verslo subjektų veiklą prižiūrinčių institucijų veiklos principus, pagrindines nuostatas ir uždavinius, pateikti galimo teisinio reguliavimo alternatyvas. Koncepcijoje numatomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti teisės aktuose įtvirtintą pareigą kontroliuojančiosioms institucijoms savo veiklą organizuoti taip, kad ji kuo mažiau trikdytų verslo subjektų veiklą, siekti kontroliuojančiųjų institucijų veiklos koordinavimo ir didesnio pasitikėjimo jomis visuomenėje.
2. Šios koncepcijos parengimą lėmė poreikis apibendrinti 8 punkte nurodytų mokslinių tyrimų ir studijų rezultatus ir pasiūlymus dėl administracinės naštos mažinimo, verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo, ekonominių sankcijų taikymo proceso tobulinimo, būtinybė atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją dėl sankcijų ir kitų poveikio priemonių verslo subjektams taikymo, siekis tobulinti verslo aplinkos teisinį reglamentavimą.
3. Šios koncepcijos teisinis pagrindas:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies IV skyriaus „Kova su korupcija“ skirsnio „Korupcijos motyvų mažinimas: dereglamentavimo ir debiurokratizavimo politikos priemonės“ 48 punktas, kuriame nustatyta, kad bus įgyvendinta „verslo dereglamentavimo ir debiurokratizavimo politika“, X skyriaus „Verslas, inovacijos, investicijos“ skirsnio „Smulkusis ir vidutinis verslas“ 303 punktas, kuriame nustatyta, kad „Mažinsime administracinę naštą verslui, viešosios politikos priemones derinsime su smulkiojo ir vidutinio verslo poreikiais. Įstatymu įtvirtinsime gero reguliavimo principus: proporcingumą, atskaitingumą, nuoseklumą, skaidrumą, tikslingumą“;
3.2. Geresnio reglamentavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185 (Žin., 2008, Nr. 29-1024), 8 punktas, kuriame nustatyta, kad „siekiant tinkamai derinti valstybės, piliečių ir verslo interesus, geresnis reglamentavimas turi tapti neatsiejama vykdomų valstybės reformų dalimi. Aiškiai formuluojama ir nuolat tobulinama valstybės politika, pagrįsti, proporcingi ir suprantami teisės aktų reikalavimai, nesukeliantys didelių šių teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudų ir nedidinantys administracinės naštos subjektams, – svarbi konkurencingos verslo ir investicijų aplinkos kūrimo sąlyga“.
II. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA
4. Teisės instituto studijoje „Administracinė našta verslui, verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo galimybės“ minimi 152 verslą prižiūrintys subjektai. 118 minėtų subjektų kompetencija įtvirtinta įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, 16 – Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose bei kituose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, 18 – kituose teisės aktuose. Skirtingo pavaldumo subjektų veikla reguliuojama specialiaisiais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, ministrų įsakymais, įstaigų vadovų įsakymais, nuostatais arba reglamentais, savivaldybių tarybų sprendimais ir panašiai.
5. Verslu užsiimančių juridinių ir fizinių asmenų (toliau vadinama – verslo subjektai) veiklos priežiūrą atskirose srityse reguliuoja Europos Sąjungos direktyvų, kitų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
6. Siekiant pašalinti verslo subjektų veiklos priežiūros teisinio reguliavimo spragas, apibrėžti, kurios įstaigos laikytinos verslą prižiūrinčiais subjektais, nustatyti aiškias verslo subjektų veiklos priežiūros procedūras, užtikrinti, kad verslo subjektų veiklos priežiūra būtų reguliuojama įstatymo galią turinčiomis teisės normomis, ir tuo sukurti palankesnes sąlygas verslui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), reguliuojantis viešojo administravimo subjektų veiklą, veiklos principus, viešojo administravimo sritis, nuo 2009 m. sausio 1 d. papildytas nuostatomis dėl verslo subjektų veiklos priežiūros (ši priežiūra nurodyta kaip viena iš viešojo administravimo sričių):
6.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 91 straipsnyje, reguliuojančiame verslo subjektų veiklos priežiūrą, įtvirtintos verslo subjektų veiklos priežiūros formos (patikros; informacijos apie verslo subjektų veiklą gavimas ir vertinimas; prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams, atlikimas ir poveikio priemonių verslo subjektams taikymas); įtvirtintas verslą prižiūrinčių subjektų veiklos privalomo planavimo principas ir reikalavimas kuo mažiau trikdyti verslo subjektų veiklą; nustatytos dviejų rūšių verslo subjektų veiklos patikros - planinės ir neplaninės, taip pat pareiga informuoti verslo subjektus apie planines patikras ir baigtinis neplaninių patikrų atlikimo pagrindų sąrašas, įtvirtinta verslo subjekto teisė neteikti dokumentų, jeigu dokumentai per einamuosius metus jau buvo teikti kitam verslą prižiūrinčiam subjektui;
6.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, įtvirtinantis bendruosius reikalavimus individualiajam administraciniam aktui, papildytas nuostata, kad taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, tuo siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyto viešojo administravimo proporcingumo principo įgyvendinimą.
7. Sankcijų taikymas verslo subjektų veiklos priežiūros srityje nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą tyrė teisinį reguliavimą, susijusį su verslo priežiūros institucijų veikla. Minėtini šie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai: 2000 m. kovo 15 d. nutarimas (Žin., 2000, Nr. 23-585), 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas (Žin., 2000, Nr. 105-3318), 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas (Žin., 2005, Nr. 131-4743), 2008 m. sausio 21 d. nutarimas (Žin., 2008, Nr. 10-349), 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas (Žin., 2008, Nr. 108-4136). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“, „tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)“, nustatomas nuobaudas būtina „diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.“ (2008 m. sausio 21 d. nutarimas), taip pat „jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn. Šio imperatyvo negalima nepaisyti ir tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos tam tikros sankcijos, kurios, nors įstatymuose ir vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“, pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, tačiau savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms. Tokiais atvejais minėtos iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn, gali būti nustatytos įstatymuose, įtvirtinančiuose pačias šias sankcijas, ir (arba) kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose subjektų (taip pat ir ūkio subjektų) administracinę teisinę atsakomybę, administracinį procesą (inter alia administracinių bylų teiseną), įstatymuose, reglamentuojančiuose teismų veiklą, kituose įstatymuose“ (2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas).
8. Verslo subjektų veiklos priežiūros problematika analizuota moksliniuose tyrimuose, studijose: Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2003 metų studijoje „Nuosavybės teisių apsauga ir valstybės ekonominių sankcijų politika“, Teisės instituto 2006 metų studijose „Administracinė našta verslui, verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo galimybės“, „Ekonominių sankcijų sistemos monitoringas“, Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinio biuro 2007 metų taikomajame moksliniame tyrime „Verslo sąlygos ir jų gerinimas Lietuvoje“, advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ 2009 metų taikomajame moksliniame tyrime „Administracinę naštą verslui sukuriančių informacinių įpareigojimų supaprastinimo galimybės geresnio reglamentavimo kontekste“ ir kitur.
9. Minėtuose moksliniuose tyrimuose ir studijose apžvelgta užsienio valstybių teisėkūros praktika. Užsienio valstybėse verslą prižiūrintys subjektai paprastai nėra išskiriami į atskirą kategoriją, taigi jų veikla nėra reguliuojama vienu teisės aktu. Kai kuriose užsienio valstybėse verslą prižiūrinčių subjektų vykdomoms procedūroms taikomas Administracinės procedūros įstatymas arba panašus teisinis reguliavimas. Tačiau paprastai net ir tokiu atveju jų veiklos teisinis reguliavimas nėra bendras, kadangi dažnai nepriklausomų verslą prižiūrinčių subjektų darbo tvarka būna skirtinga, nustatyta jų pačių arba aukštesnės galios teisės aktuose. Pastaraisiais metais užsienio valstybėse įsigalėjusi tendencija steigti stambius, atitinkamą ūkio sektorių apimančius nepriklausomus verslą prižiūrinčius subjektus, o verslo subjektų veiklos priežiūros funkcijas vykdančių smulkių institucijų mažėja. Dažniausiai nepriklausomi verslą prižiūrintys subjektai yra sąlygiškai autonomiški. Jų nepriklausomumas užtikrinamas nustatant darbuotojų skyrimą, biudžeto formavimą, sprendimų priėmimo, apskundimo procedūras ir panašiai.
III. SPRĘSTINOS PROBLEMOS
10. Šiame skyriuje, remiantis šios koncepcijos 8 punkte nurodytais moksliniais tyrimais ir studijomis, verslo subjektų ir jiems atstovaujančių asociacijų pateikta medžiaga, skundais ir pasiūlymais, išdėstytos verslo priežiūros srityje kylančios problemos, kurias lemia tiek teisinio reguliavimo netobulumas, tiek atitinkamų verslą prižiūrinčių subjektų veiklos trūkumai arba žmogiškasis veiksnys. Dažnai tai gali būti kompleksinė teisinio reguliavimo ir šio reguliavimo praktinio įgyvendinimo problema. Koncepcijoje identifikuotų aktualiausių problemų sąrašas nėra baigtinis. Ne kiekvienai iš nurodytų problemų įmanoma rasti efektyvų ir racionalų vienareikšmį sprendimą. Spręstinos šios problemos:
10.1. Verslo subjektų veiklos priežiūros procesas valstybės mastu nėra koordinuojamas. Verslą prižiūrintys subjektai dažnai atlieka neproporcingai daug patikrų, tarpusavyje nederina savo veiksmų, nereguliuojama ir patikrų trukmė. Tokia verslo subjektų veiklos priežiūra trukdo normaliai verslo subjektų ūkinei komercinei veiklai.
10.2. Verslą prižiūrintys subjektai, kuriems verslo subjektų veiklos priežiūra yra pagrindinė veikla, dažnai praktikoje vadovaujasi principine nuostata, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ar kitų bendrųjų įstatymų nuostatos šioje veikloje jiems netaikytinos.
10.3. Daugelis verslą prižiūrinčių subjektų neturi tikrintinų verslo subjektų atrankos ir prioritetų kriterijų. Dažnai verslą prižiūrintys subjektai metiniuose veiklos planuose įtvirtina tik tikrintinų verslo subjektų skaičių, tačiau jų konkrečiai nenurodo arba šią veiklą vykdo praktiškai tik pagal skundus, kurie gali būti teikiami ir nepagrįstai. Tikrintinų verslo subjektų atrankos procesas nėra pakankamai viešas ir skaidrus. Privatūs juridiniai asmenys tikrinami neproporcingai dažnai, kur kas dažniau nei viešieji juridiniai asmenys. Šios priežastys taip pat skatina verslo subjektų įtarimus ir verčia juos abejoti, ar verslą prižiūrintys subjektai objektyviai pasirenka tikrintinus verslo subjektus.
10.4. Verslą prižiūrintys subjektai dažnai vykdo neproporcingai daug neplaninių patikrų, o planinių patikrų planai lieka neįgyvendinti: teisinamasi laiko stoka. Taip verslo subjektų veiklos priežiūros procesas tampa neprognozuojamas, neplaningas, praranda skaidrumą.
10.5. Informacija apie neplanines patikras, akcentuojant galimus veiklos pažeidimus, atskirais atvejais paviešinama žiniasklaidos priemonėse nesulaukus neplaninių patikrų pabaigos ir rezultatų. Jeigu patikros rezultatai nepatvirtina veiklos pažeidimų, nepasirūpinama, kad neigiama informacija apie tikrintus verslo subjektus būtų paneigta.
10.6. Tam tikrais atvejais verslą prižiūrinčių subjektų diskrecijos laisvė parenkant ir taikant verslo subjektams sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra pernelyg didelė, o tai jiems leidžia subjektyviai aiškinti esamas taisykles. Teisės aktuose nustatytos ir ikiteisminėje stadijoje taikomos sankcijų ribos ne visada atitinka protingumo kriterijų. Sankcijų sistema orientuota į verslo subjektų baudimą, ji neskatina šių subjektų, kad jie būtų suinteresuoti atitikti veiklai keliamus reikalavimus. Ne visada užtikrinama, kad sankcija būtų tinkamai susieta su pažeidimo pobūdžiu ir atliktų jai keliamus uždavinius.
10.7. Ne visose verslo subjektų priežiūros srityse atskirti verslo subjektų kontrolės funkcijų ir sankcijų skyrimo procesai ir subjektai.
10.8. Verslo subjektams teikiama nepakankama pagalba aiškinant reikalavimus, kurių laikymąsi kontroliuoja verslą prižiūrintys subjektai, pvz., atsisakoma konsultuoti, o vėliau nubaudžiama už atitinkamo reikalavimo netinkamą laikymąsi.
10.9. Ekonominių sankcijų institutas nepakankamai ir nesistemiškai reguliuojamas, ne visada tinkamai taikomas:
10.9.1. Neleidžiama tinkamai diferencijuoti taikomos sankcijos rūšies arba dydžio ar parinkti kitos sankcijos, proporcingos pažeidimui.
10.9.2. Skiriant baudas ir kitas sankcijas, neatsižvelgiama į tai, kad neesminiai pažeidimai yra padaryti neseniai pradėjus veiklą ar pažeidimai yra nesisteminiai ir netyčiniai.
10.9.3. Egzistuoja ekonominių sankcijų sudėties problema (objektyvus pakaltinamumas, nereikalaujantis įrodyti subjekto kaltės, nors teisės teorijos moksle atsakomybė galima tik esant teisės pažeidimo sudėčiai, kaltę priskiriant subjektyviam pažeidimo sudėties elementui).
10.9.4. Nepakankamos juridinių asmenų (verslo subjektų) procesinės garantijos skiriant ekonomines sankcijas, nors atskirais atvejais ekonominės sankcijos netgi didesnės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytas sankcijas.
10.9.5. Ekonomines sankcijas reguliuoja atskiri įstatymai, kuriuose skirtingai apibrėžiamos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.
10.10. Licencijuojamos veiklos sąlygos, pagrindai licencijos galiojimui sustabdyti ar panaikinti dažnai nesusiję su licencijuojama veikla.
10.11. Neišvengiama situacijų, kai už tą patį pažeidimą įmonei gali būti sustabdomas licencijos galiojimas ir skiriama piniginė bauda.
10.12. Verslą prižiūrinčių subjektų misijos samprata susijusi su represinėmis ir baudžiamosiomis funkcijomis. Nenustatytos ir nepakankamai detalizuotos jų pareigos.
10.13. Verslą prižiūrintiems subjektams nustatyti jų veiklos vertinimo kriterijai nėra tinkami. Jų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimo kriterijai dažnai supaprastinami iki lengviausių, tačiau neracionalių kriterijų – baudų skyrimo ir surinkimo planų, galinčių skatinti dirbtinę pažeidimų paiešką ir baudų už juos skyrimą, arba tikrintinų subjektų skaičiaus.
10.14. Praktikoje priežiūros institucijos iš verslo subjektų reikalauja parengti joms reikalingus tokio turinio ir tokios formos duomenis, kurių verslo subjektai pagal verslo standartus nekaupia ar nesistemina ir kurie nenumatyti kaip įprastinės verslo subjektų statistinės ar veiklos ataskaitos. Vis dar išlieka praktika daug kartu reikalauti tų pačių dokumentų iš verslo subjekto, nors tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
IV. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO UŽDAVINIAI
11. Siekiant užtikrinti šios koncepcijos tikslo įgyvendinimą, būtina išspręsti šiuos uždavinius:
11.1. Įtvirtinti verslą prižiūrinčių subjektų veiklos funkcinio, institucinio, asmeninio, finansinio nepriklausomumo principus.
11.2. Įtvirtinti tikrinamų verslo subjektų atrankos skaidrumo ir viešumo principus – įpareigoti patikras atliekančius subjektus patvirtinti ir viešai skelbti objektyvius tikrintinų verslo subjektų atrankos kriterijus. Numatyti, kad visi į planinių patikrų planus įtraukti verslo subjektai būtų informuojami elektroniniu būdu apie numatomą patikrą iš anksto - iškart po planinių patikrų planų patvirtinimo, o ne likus 10 dienų iki patikros.
11.3. Sukurti interneto svetainę, kurioje verslo subjektai galėtų sužinoti bendrą su visais verslą prižiūrinčiais subjektais susijusią informaciją, nuorodas į nuolat atnaujinamas verslą prižiūrinčių subjektų interneto svetaines ir kitą reikiamą informaciją, susijusią su atitiktimi tam tikriems reikalavimams, nustatytiems atskiroms verslo rūšims. Visiems verslą prižiūrintiems subjektams nustatyti vienodus informacijos apie verslo subjektų veiklos priežiūrą interneto svetainėse pateikimo kriterijus. Taip pat nustatyti informacijos pateikimo standartus apie Europos Sąjungos direktyvas ir kitus Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius konkrečias vykdomos verslo priežiūros sritis. Šių kriterijų ir standartų turėtų laikytis verslą prižiūrintys subjektai, skelbdami informaciją verslo subjektams savo interneto svetainėse.
11.4. Užtikrinti galimybę verslo subjektams pateikti verslą prižiūrinčiam subjektui reikiamą informaciją elektroniniu būdu.
11.5. Išlaikyti proporcingumą patikroms parenkant privačius ir viešuosius juridinius asmenis, kai privatūs ir viešieji juridiniai asmenys teikia tokias pat paslaugas ar dirba toje pačioje verslo srityje.
11.6. Užtikrinti, kad neplaninėmis patikromis nebūtų piktnaudžiaujama. Išlaikyti proporcingumą tarp planinių ir neplaninių patikrų, įtvirtinti, kad verslą prižiūrintys subjektai pasitvirtintų planinių ir neplaninių patikrų skaičiaus santykį, kurio neviršytų neplaninėmis patikromis. Nustatyti, kad informacija apie neplaninę patikrą nebūtų teikiama žiniasklaidos priemonėms, kitiems nesusijusiems su patikra asmenims tol, kol patikra nėra baigta. Numatyti, kad į anoniminius skundus būtų reaguojama išimtiniais atvejais, o tiriant anoniminį skundą papildomai būtų motyvuojamas patikros tikslingumas.
11.7. Nustatyti, kad licencijas ar leidimus išduodančios institucijos, patikrinusios įmonės veiklą licencijos ar leidimo išdavimo metu, 6 mėnesius neatliktų planinių įmonės veiklos patikrų. Jeigu planinė patikra atliekama pirmaisiais metais po verslo subjekto veiklos pradžios, nustatyti, kad pirminė patikros paskirtis yra teikti konsultavimo paslaugą.
11.8. Įtvirtinti nuostatą, jog verslo subjektas gali nesutikti, kad jo atžvilgiu vienu metu būtų atliekamos daugiau kaip dvi planinės patikros, ir reikalauti planinę patikrą atlikti kitu metu. Sukurti tarpusavio informavimo apie planines patikras mechanizmą tarp skirtingų verslą prižiūrinčių subjektų.
11.9. Įtvirtinti reikalavimą patikras atliekančioms institucijoms patvirtinti kriterijus, kada galima atlikti neplanines patikras, taip pat reikalavimą dėl informacijos apie tokius kriterijus (pagrindus) įforminimo ir jų apskaitos.
11.10. Išbraukti iš licencijuojamos veiklos sąlygų, pagrindų licencijos galiojimui sustabdyti ar panaikinti reikalavimus, nesusijusius su licencijuojama veikla, ir įtraukti juos į kitus teisės aktus, traukiant už šių reikalavimų nevykdymą administracinėn atsakomybėn. Taip būtų išvengta situacijų, kai už tą patį pažeidimą įmonei gali būti sustabdomas ar panaikinamas ir licencijos galiojimas, ir skiriama piniginė bauda.
11.11. Keisti verslą prižiūrinčių subjektų misijos sampratą, atsisakant dalies represinių ir baudžiamųjų funkcijų ir jas keičiant prevencinėmis, verslo subjektų konsultacinėmis funkcijomis. Greta verslą prižiūrinčių subjektų teisių, nustatyti ir jų pareigas.
11.12. Užtikrinti, kad verslą prižiūrintys subjektai teiktų verslo subjektams pagalbą, kad šie galėtų tinkamai vykdyti teisės aktus. Represinės ir baudžiamosios funkcijos išliktų, tačiau taptų antraeilėmis ir būtų taikomos rečiau.
11.13. Įtvirtinti reikalavimą atskirti verslo subjektų veiklą prižiūrinčių ir reguliuojančių padalinių funkcijas, pastarąją funkciją sustiprinant ir joms įtvirtinant papildomą pareigą – konsultuoti verslo subjektus verslą prižiūrinčio subjekto kompetencijai priskirtais klausimais.
11.14. Funkciškai ar institucijų lygmeniu atskirti verslo subjektų veiklos priežiūros funkcijų ir sankcijų skyrimo procesus ir sprendimus priimančius subjektus. Siekti, kad verslo subjektus tikrinantiems ir pažeidimus fiksuojantiems asmenims nebūtų pavesta sankcijų skyrimo funkcija.
11.15. Nustatyti verslą prižiūrinčių subjektų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimo kriterijus, atsisakant baudų surinkimo planų.
11.16. Spręsti su ekonominių sankcijų instituto reguliavimu ir taikymu susijusias problemas. Spręsti dėl ekonominių sankcijų instituto reikalingumo iš esmės (atsisakant ekonominių sankcijų ir integruojant jas į administracinių ir (ar) baudžiamųjų sankcijų sistemą) arba nustatyti visiems verslą prižiūrintiems subjektams vienodus, objektyvius ir pagrįstus ekonominių sankcijų skyrimo principus, procedūras ir taisykles, užtikrinant vienodus sankcijų parinkimo ir jų dydžio diferencijavimo kriterijus ir atleidimo nuo sankcijų pagrindus, atsižvelgiant į ekonominių sankcijų rūšį ir dydį proporcingai užtikrinti didesnes verslo subjektų procesines garantijas, aiškią verslą prižiūrinčių subjektų atliekamų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimo tvarką.
11.17. Įtvirtinti praktiką, kad verslą prižiūrintys, licencijas išduodantys ar plačią diskrecijos laisvę priimant verslui svarbius sprendimus turintys asmenys būtų periodiškai tikrinami siekiant užkirsti kelią korupcijai (korupcijos testas).
11.18. Sudaryti sąlygas verslo subjektams informuoti apie verslą prižiūrinčių subjektų korupcines veikas.
V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
12. Įgyvendinant šią koncepciją, numatoma:
12.1. Verslo subjektų veiklos priežiūros proceso reguliavimo srityje:
12.1.1. įstatymu įtvirtinti verslo subjektų veiklos priežiūros principus, bendruosius reikalavimus verslą prižiūrinčių subjektų veiklai. Reguliavimo įstatymu būtinybė grindžiama šiais argumentais: atsižvelgiant į valstybės konstitucinę sąrangą ir konstitucinį valdžių padalijimo principą, atskirų verslą prižiūrinčių subjektų (pirmiausia – Lietuvos Respublikos Seimui pavaldžių ar atskaitingų institucijų, pvz., Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus ir kitų) veikla gali būti reguliuojama tik Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais; kai kurie verslą prižiūrintys subjektai (pvz., savivaldybių institucijos, įgyvendindamos savarankiškąsias savivaldybių funkcijas) nėra pavaldūs Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms, todėl šių institucijų veiklos reikalavimus galima įtvirtinti tik įstatyme, o ne įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose; daug verslą prižiūrinčių subjektų veiklą reguliuojančių nuostatų įtvirtinta specialiuosiuose įstatymuose. Keisti šias nuostatas galima tik įstatymų leidybos keliu, t. y. tik įstatymu.
Iki 2009 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo papildymo atskiru skyriumi įstatymo projektą ar kitą teisės akto projektą, įtvirtinantį nuostatas, leidžiančias išspręsti šios koncepcijos III skyriuje nurodytas problemas. Keičiant ir papildant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, būtų išlaikyta bendra viešojo administravimo institucijų veiklos principų, teisių ir pareigų sistema, užtikrintas įtvirtinamų naujų teisių ir pareigų veiksmingumas ir prievolė jas vykdyti valstybės ir savivaldos lygmeniu veikiančioms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo šiuo metu galiojančioje redakcijoje jau įtvirtintos pirminės verslo subjektų veiklos priežiūrą reguliuojančios nuostatos, tačiau būtina tikslinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl kolizijų tarp šio įstatymo ir specialiųjų verslo subjektų veiklos priežiūrą reguliuojančių įstatymų sprendimo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl verslo priežiūros galėtų būti efektyviai taikomos.
12.1.2. Įgyvendinus šios koncepcijos 12.1.1 punkte nurodytą pasiūlymą, nustatyti laikotarpį, per kurį ministerijos turėtų pakeisti jų reguliavimo srities verslą prižiūrinčių subjektų veiklą reguliuojančius įstatymus ir įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, juos suderindamos su naujojo įstatymo reikalavimais.
12.1.3. Siekiant įgyvendinti šios koncepcijos 11.17 punkto nuostatą, iki 2009 m. spalio 1 d. pateikiami Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 41-1162), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) pakeitimo įstatymų projektai.
12.2. Verslo subjektų atsakomybės, ekonominių sankcijų ir jų taikymo srityje:
12.2.1. pirmasis etapas (iki 2009 m. spalio 1 d.):
12.2.1.1. verslą prižiūrinčių subjektų veiklą reguliuojančiuose ir ekonomines sankcijas nustatančiuose įstatymuose įtvirtinti, kad ekonominių sankcijų taikymo procesui taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos taisyklės, išskyrus specialiuosiuose įstatymuose nustatytus ypatumus;
12.2.2. antrasis etapas (iki 2010 m. liepos 1 d.) – spręsti dėl ekonominių sankcijų teisinio reguliavimo iš esmės. Šiam uždaviniui pasiekti galimos šios alternatyvos:
12.2.2.1. pirmoji alternatyva – spręsti dėl ekonominių sankcijų reikalingumo apskritai, ekonominių sankcijų reguliavimą bendrame viso administracinės atsakomybės instituto reformos kontekste įtraukiant į rengiamą naują Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekso projektą ir parengiant atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą;
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Šioje koncepcijoje numatytų nuostatų įgyvendinimas atitinkamai keičiant teisinį reguliavimą turės teigiamą poveikį ekonomikai; prisidės prie verslo subjektų veiklos sąlygų stabilumo, geresnio prognozavimo; užkirs kelią korupcijai; didins visuomenės pasitikėjimą verslą prižiūrinčiais subjektais, keis šių subjektų sampratą, akcentuojant priežiūros ir konsultacijų, o ne represines ir baudžiamąsias funkcijas. Teigiamas poveikis valstybės finansams bus netiesioginis ir ilgalaikis – jis bus susijęs su palankioje verslo aplinkoje veikiančių verslo rūšių ir darbo vietų išsaugojimu ir galima plėtra Lietuvos rinkoje.