LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

 

DĖL GENETINIŲ MIŠKO MEDŽIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2011 m. gruodžio 30 d. Nr. 118-11-V

Kaunas

 

Vadovaudamasis Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4075), 12.4 punktu,

t v i r t i n u Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodiką (pridedama).

 

 

Direktorius                                                                                 Rimantas Prūsaitis

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus

2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 118-11-V

 

GENETINIŲ MIŠKO MEDŽIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKA

 

I. Bendroji dalis

 

1. Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika (toliau – Metodika) nustato genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektų atrankos metodus, principus ir vertinimo kriterijus.

2. Metodikoje vartojamos sąvokos:

2.1. elitinis medis – selekcijos atžvilgiu labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes;

2.2. klonų rinkinys – nustatytų proporcijų skirtingų žinomos kilmės klonų mišinys;

2.3. menkavertis medynas – menkos selekcinės vertės, blogos kokybės medynas, kurio našumas mažesnis už tos pačios augavietės trečiosios selekcinės grupės to paties amžiaus medyno našumą;

2.4. miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kurios daugelis kartų auga toje pačioje vietoje ir kuri prisitaikiusi prie esamų aplinkos sąlygų;

2.5. miško medžių genetinis draustinis – teritorija, skirta genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms arba jų dalims saugoti ilgą laiką;

2.6. genetiniai miško medžių ištekliai – naudingi miško medžiai ir jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio arba vegetatyvinio dauginimosi savybėmis;

2.7. rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius;

2.8. rinktinis medynas – selekciškai vertingas, tvarus, geros kokybės ir didelio produktyvumo medynas, kurio našumas didesnis už analogiškos augavietės I selekcinės grupės tokio pat amžiaus medyną;

2.9. sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėklai ruošti.

 

II. Išteklių atrankos metodai

 

3. Genetiniai miško medžių ištekliai (toliau – Ištekliai) atrenkami vadovaujantis šiais metodais arba jų deriniais:

3.1. populiacinės atrankos – populiacijose arba jų dalyse atrenkant ir saugant augimo vietoje miško genetinius draustinius ir sėklinius medynus, taip pat panaudojant iš jų gautą miško dauginamąją medžiagą populiaciniams želdiniams veisti, miškams atkurti ir veisti, saugoti Augalų genų banke;

3.2. individualiosios atrankos – atrenkant pavienius rinktinius, elitinius ir populiacijas atstovaujančius medžius ir saugant juos augimo vietose arba perkeliant į klonų rinkinius, o jų miško dauginamąją medžiagą – į Augalų genų banką.

 

III. Išteklių atrankos eiliškumas

 

4. Atsižvelgiant į miško medžių rūšių bioekologines, ūkines savybes ir jų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, atranka gali būti:

4.1. būtina atranka, kai atrenkamos pažeistos arba galinčios žūti dėl oro arba dirvožemio užterštumo, klimato anomalijų, ligų, kenkėjų, antropogeninių veiksnių, negalinčios pačios atsikurti miško medžių populiacijos ar atskiri individai, taip pat – dėl evoliucijos veiksnių nykstančios retos, mišriuose medynuose augančios ir mažai išplitusios medžių rūšys;

4.2. vertingų ir unikalių populiacijų ar individų atranka, kai miško medžių populiacijos atrenkamos pagal 1 lentelėje ir 1 priede, o individai – pagal 2 lentelėje pateiktus atrankos principus ir kriterijus.

5. Pirmenybė teikiama būtinajai atrankai. Atrenkant Išteklius, nustatomi ir jų išsaugojimo būdai (2 priedas).

 

IV. Išteklių objektų atrankos principai

 

6. Miško medžių genetinių draustinių (toliau – Draustiniai) atranka vykdoma vadovaujantis miško medžių populiacijų atrankos principais ir jų komentarais (1 lentelė) ir išteklių atrankos kriterijais ir jų vertinimu pagal tikslinę atranką ir komentarus (1 priedas). Atlikus vertinimą, nustatyta vidutinio balo reikšmė turi būti ne mažesnė už 3 balus (1 priedas).

6.1. Draustiniai atrenkami miškų masyvuose, kuriuose vyrauja saugoma medžių rūšis, kurios draustinio rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 70%. Kai kuriais atvejais, siekiant ploto kompaktiškumo, į Draustinį galima įtraukti ir mažo ploto sklypus, kuriuose saugoma rūšis sudaro mažiau kaip 70%. Draustinio plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 10 ha. Jei Draustinis atrenkamas mažesniame plote dėl ypač svarbių požymių arba medžių rūšys nesudaro didelių miško masyvų, jame augančių saugomos medžio rūšies individų skaičius turi būti didesnis negu 100 vnt. Draustinyje turi būti didelė fenotipinių formų įvairovė, kuri pirmiausia įvertinama vizualiai. Draustinį apibūdinantys tvarumo požymiai turi būti didesni už saugomos medžių rūšies kilmės rajono vidurkį. Produktyvumo požymiai turi atitikti Lietuvos medynų dendrometrinius modelius atitinkamai medžių rūšiai, bonitetui, aukščio indeksui, augavietei, naudojantis „Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvais“ (A. Kuliešis, 1993) bei „Pagalbiniais taksaciniais normatyvais miškų ūkio bei miškotvarkos projektavimui“ (J. Kenstavičius, A. Kuliešis, M. Vaičys, 1983). Pvz., 100 metų amžiaus paprastosios pušies Draustinį turi sudaryti 1-2 boniteto medynai, kurie yra 30% ir daugiau aukštesni už medynus, augančius optimaliose augavietėse. Jei augavietės derlingumas mažesnis už optimalų, tai aukštis atitinkamai koreguojamas, atsižvelgiant į augaviečių modelius. Medynų skalsumas turi būti 0,7 ir didesnis.

 

1 lentelė. Miško medžių populiacijų atrankos principai ir jų komentarai

 

Principai

Principų taikymo komentarai

1. Rūšies išplitimas

Siekiant išsaugoti genetinę įvairovę, kiekviename medžių rūšies kilmės rajone atrenkami Draustiniai, kurie reprezentuoja to kilmės rajono sąlygomis įvairiose augavietėse augančias populiacijas (miško masyvus)

2. Augalų sociologija

Siekiant reprezentuoti medžių genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ne tik tipingose, bet ir specifinėse augalų bendrijose

3. Augavietės sąlygos

Siekiant reprezentuoti kuo platesnę genetinę adaptaciją ir genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ir tose populiacijose, kurios pasižymi išskirtinėmis savybėmis arba auga specifinėse augavietėse

4. Kilmė

Pirmiausiai Draustiniai atrenkami vietinės kilmės populiacijose, tačiau, siekiant padidinti genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ir nevietinės kilmės populiacijose, kurios gerai adaptavosi vietinėse sąlygose. Atranka nevykdoma jaunuolynų amžiaus medynuose, kurie įveisti nežinomos kilmės miško dauginamąja medžiaga

5. Generacija

Keičiantis aplinkos sąlygoms, skiriasi senesnės ir jaunesnės generacijos medynų genetiniai požymiai. Todėl, siekiant reprezentuoti esamą rūšies genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami visų amžiaus klasių medynuose

6. Tikslinė paskirtis

Draustiniai atrenkami ūkiniuose, apsauginiuose, specialios paskirties ir rezervatiniuose miškuose, jeigu juose randamos populiacijos, kurios atitinka atrankos principus, o analogiškų populiacijų nerandama ūkiniuose miškuose

7. Miškininkystė

Draustiniai neatrenkami medynuose, jei juose buvo vykdyti per daug intensyvūs atrankiniai arba ugdomieji kirtimai, kurie sumažino medyno genetinę įvairovę

8. Degradacijos grėsmė

Siekiant, kad nebūtų pažeisti arba žūtų vertingi Ištekliai, Draustiniai atrenkami ir tose vertingose populiacijose, kuriose pastebimi arba prognozuojami medynų pakenkimai dėl žmogaus ūkinės veiklos ir nepalankių gamtinių sąlygų

9. Degradacija

Draustiniai neatrenkami labai pažeistuose ligų, kenkėjų arba stichinių nelaimių medynuose, nes dėl šių priežasčių yra sumažėjusi jų genetinė įvairovė ir tvarumas

10. Hibridizacija

Dalis Draustinių turi būti atrenkama medynuose, kuriuose auga skirtingos besikryžminančios medžių rūšys (pvz., paprastojo ir bekočio ąžuolo), nes tai didina medynų adaptaciją ir genetinę įvairovę

11. Selekcinė vertė

Atrenkant Draustinius, medynų selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus.

 

6.2. Atrenkant medynus – kandidatus į Draustinius pagal 1 priedą, vidutinis atrankos kriterijų balas nustatomas pagal formulę:

 

VID X = (SUMA(i=1,...,n)(k(1...n)*xn)) / (SUMA(i=1,...,n)(k(1...n))),

 

k – kriterijaus koeficientas, nurodytas stulpelyje „Populiacijos išsaugojimui“;

x – nustatytas atskiro kriterijaus požymio balas.

 

7. Sėklinių medynų atranka vykdoma vadovaujantis Išteklių atrankos kriterijais ir jų vertinimu pagal tikslinę atranką ir komentarus (1 priedas). Atlikus vertinimą, nustatyta vidutinio balo reikšmė turi būti ne mažesnė už 3,5 balo. Atrinktų sėklinių medynų selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus.

Sėkliniai medynai atrenkami vietinės kilmės populiacijose, jų plotas turi būti 3 ha ir didesnis. Labai svarbu medynų derėjimas, nes pagrindinė sėklinių medynų paskirtis – sėklų gavyba. Be tvarumo ir produktyvumo požymių, atrenkant sėklinius medynus, didelis dėmesys turi būti skiriamas kokybės požymiams – jie turi viršyti atitinkamos medžių rūšies ir amžiaus medynų, augančių tam tikroje augavietėje, medžių rūšies kilmės rajono medynų kokybės ir kitų požymių vidurkį.

8. Rinktiniai medžiai atrenkami pagal individualiosios atrankos principus (2 lentelė). Vienas iš svarbiausių individualios atrankos principų yra selekcinė vertė, kuri nustatoma dviem būdais: pagal absoliutų (vidutinė vertė – ne mažiau kaip 3 balai) ir santykinį (vidutinė vertė – ne mažiau kaip 3,75 balo) įvertinimą (V skyrius). Šiais atvejais atrenkami individai turi išsiskirti iš visumos pagal atskirus požymius, kurie yra reikšmingiausi miško selekcijoje arba išsaugant genetinę įvairovę.

 

2 lentelė. Individualiosios atrankos principai ir jų taikymo komentarai

 

Principai

Principų taikymo komentarai

1. Autochtoniškumas

Atrenkami vietinės (daugiausia – savaiminės) kilmės, labiausiai prisitaikę prie vietinių sąlygų, medžiai

2. Reprezentatyvumas

Atsitiktine tvarka atrenkami Draustinius reprezentuojantys medžiai

3. Genetinė įvairovė

Atrenkami medžiai turi būti išsidėstę kuo didesnėje teritorijoje

4. Atsparumas

Atrenkami medžiai turi būti sveiki, lyginant su kitais Draustinio medžiais, atsparesni ligoms ir kenkėjams (ypač tai svarbu, kai jie auga ligų ir kenkėjų židiniuose), neleistinas stiebo puvinys, šalčio, entomokenkėjų ir žvėrių pažeidimai

5. Adaptyvumas

Taikomas introdukuotų medžių rūšims

6. Nykstančios rūšys

Atrenkamos rūšys, kurios dėl biologinių savybių arba ekologinių, klimatinių sąlygų bei nesugebėjimo atsikurti pradeda nykti

7. Selekcinė vertė

Selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus

8. Unikalumas

Atsižvelgiama ir į tai, ar medžių formos ypač retos populiacijoje arba šalyje

9. Amžius

Medžio amžius turi būti ne mažesnis kaip pusė jo brandos amžiaus

10. Specifiniai požymiai

Vertinamas ilgaamžiškumas, atsparumas įvairiems aplinkos ir klimato stresams, medienos ypatumai

 

V. Išteklių individualios ir populiacinės atrankos selekciniai požymiai

 

9. Išteklių individualios ir populiacinės atrankos selekciniai požymiai skirstomi į tris grupes: tvarumo, produktyvumo ir kokybės (3 lentelė).

 

3 lentelė. Selekciniai požymiai

 

Požymiai

Požymių apibūdinimas

Tvarumo požymiai

 

Bendra lajos defoliacija (vertinama vadovaujantis Lietuvos miškų monitoringo programos skale)

1 – sausa viršūnė arba daugiau nei 75 % sausų šakų

2 – 50–75 % sausų šakų

3 – 25–49 % sausų šakų

4 – mažiau nei 25 % sausų šakų

5 – nėra sausų šakų

Stiebo būklė

1 – tabokinės arba kelios pleištinės šakos

2 – neužgijusios sausos arba viena pleištinė šaka

3 – gumbuotas stiebas

4 – iš dalies užgijusios šakos

5 – gerai užgijusios sausos šakos

Šaknų ir stiebo puvinys (vertinamas gręžinyje matuojant puvinio skersmenį, cm)

1 – daugiau kaip 8 cm puvinio

2 – puvinys 5–8 cm

3 – puvinys iki 5 cm

4 – yra puvinio žymės

5 – nėra puvinio

Ankstyvųjų arba vėlyvųjų pavasario šalnų pakenkimai (vertinama bandomuosiuose želdiniuose)

Šie požymiai vertinami 5 balų skalėje, atsižvelgiant į vertinimo metu esančią objektų būklę ir aplinkos sąlygas

Žemų žiemos temperatūrų pakenkimai

Grybinės ligos, kenkiančios medžiui

Entomokenkėjų pakenkimai

Žvėrių pakenkimai

Antropogeniniai pakenkimai

1 – daugiau kaip 75% pakenktų medžių

2 – 40–75% pakenktų medžių

3 – 20–39% pakenktų medžių

4 – iki 20% pakenktų medžių

5 – nėra pakenkimų

Produktyvumo požymiai

 

Medžio aukštis arba medyno vidutinis aukštis

Nustatomi vadovaujantis medynų augimo eigos modeliais pagal „Lietuvos medynų prieaugio ir panaudojimo normatyvus“ (A. Kuliešis, 1993). Medynų skalsumas pagal skerspločių sumas nustatomas naudojantis „Miško taksuotojo žinynu“ (J. Kenstavičius, A. Kuliešis, J. Repšys, 1983). Rinktiniai medžiai turi būti 10 % aukštesni ir 20 % storesni už atitinkamos medžių rūšies to paties amžiaus medyno vidurkį. Medyno vidutinis aukštis ir vidutinis stiebų skersmuo turi būti didesnis už I selekcinės grupės to paties amžiaus ir medžių rūšies vidutinį medyno skersmenį ir aukštį

Medžio arba medyno vidutinis skersmuo 1,3 m aukštyje

Medyno skerspločių suma (vertinama Biterlicho relaskopu)

Medyno skalsumas

Prieaugis (nustatomas bandomiesiems želdiniams)

Derėjimas (įvertinamas pagal V. Kaper’io, A. Korčagin’o arba H. Messer’io skales)

Pusamžiai medynai gausiau dera negu perbrendę medynai. Nevienodą panašios sudėties medynų derėjimą lemia įvairūs ekologiniai veiksniai, todėl atrenkant populiacijas reikia įvertinti derėjimo periodiškumą ir savaiminio atžėlimo galimybę.

1 – nedera arba labai menkas derlius

2 – menkas derlius

3 – vidutinis derlius

4 – gausus derlius

5 – labai gausus derlius

Kokybės požymiai

 

Aukštis iki sausų šakų (bešakės stiebo dalies ilgis)

Aukštis iki sausų šakų turi būti ne mažesnis kaip 30% viso stiebo aukščio

Aukštis iki žalių šakų

Aukštis iki žalių šakų turi būti ne mažesnis kaip 50% viso stiebo aukščio

Lajos skersmuo brandžiame amžiuje, m

Ąžuolui, uosiui

Beržui, drebulei, pušiai pušiai ir juodalksniui

Eglei

1 – >14 m

1 – >12 m

1 – >10 m

2 – 12–14 m

2 – 10–12 m

2 – 8–9 m

3 – 9–11 m

3 – 7–9 m

3 – 6–7 m

4 – 6–8 m

4 – 5–6 m

4 – 4–5 m

5 – <6 m

5 – <5 m

5 – <4 m

Lajos forma (vertinama atsižvelgiant į medžių rūšį)

1 – dvišaka

2 – vienašalė (vėliavos)

3 – skėtiška

4 – atvirkščiai kiaušiniška

5 – siaurai ovališka

Šakų storis (vertinama lyginant šakų storį su atitinkamos medžių rūšies vidutiniu šakų storiu populiacijoje, atsižvelgiant į amžių )

1 – labai storos

2 – storos

3 – vidutinio storumo

4 – plonos

5 – labai plonos

Šakų arba stiebo kampas

1 – 20° ir mažiau

2 – 21–30°

3 – 31–45°

4 – 45–60°

5 – 60–90°

Šakotumas (vertinama atsižvelgiant į tai, ar lajoje plonos ir storos šakos išsidėsčiusios tolygiai arba netolygiai)

1 – labai netolygiai

2 – netolygiai

3 – vidutiniškai tolygiai

4 – beveik tolygiai

5 – tolygiai

Stiebo forma

1 – įvijus

2 – keli išlinkimai visame stiebo ilgyje

3 – vienas išlinkimas, užimantis mažiau nei 1/3 stiebo ilgio

4 – vienas išlinkimas, užimantis daugiau nei 1/3 stiebo ilgio

5 – tiesus

Stiebo išreikštumas lajos dalyje

1 – stiebas dvišakis arba daugiašakis

2 – stiebas mažai išreikštas

3 – stiebas išreikštas lajos pradžioje

4 – stiebas išreikštas

5 – stiebas labai išreikštas

Medienos kokybės požymiai

Vertinamas netikras branduolys, vėlyvosios ir ankstyvosios medienos santykis, medienos tankumas, medienos įvijumas, kitos fizinės bei mikrometrinės medienos charakteristikos                 

Fenologinės formos (ankstyvoji, tarpinė, vėlyvoji)

Vertinama tik paprastajam ąžuolui (atsižvelgiama į ankstyvąją formą) ir paprastajai eglei (atsižvelgiama į vėlyvąją formą), atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus

 

Visi požymiai vertinami atliekant atitinkamus matavimus ir įvertinant jų rezultatus arba 1–5 balų skalėje. Gerėjant požymiui, didėja balų vertė, pvz., labai kreivas stiebas – 1 balas, labai tiesus stiebas – 5 balai. Visų požymių balų suma dalijama iš požymių skaičiaus. Gautas vidurkis parodo atrinkto objekto (medyno ar medžio) vidutinę vertę (1 – labai bloga, 5 – labai gera).

 

10. Objektus, kurių vidutinė vertė 3 ir daugiau balų, siūloma priskirti Ištekliams ir miško sėklinės bazės objektams.

11. Draustiniams priskiriamų medynų reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:

 

4 lentelė. Draustinių reikšmingiausių selekcinių požymių vertės

 

Rūšis

Selekcinis požymis

Vertė

paprastoji pušis

bendra lajos defoliacija

ne mažiau kaip 4 balai

stiebo būklė

ne mažiau kaip 4 balai

paprastoji eglė

bendra lajos defoliacija

ne mažiau kaip 4 balai

šaknų ir stiebo puvinys

ne mažiau kaip 3 balai

paprastasis ąžuolas

bendra lajos defoliacija

ne mažiau kaip 3 balai

grybinės ligos, kenkiančios medžiui

ne mažiau kaip 3 balai

drebulė

stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius iki 45 m

ne mažiau kaip 5 balai
(6 lent.)

stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius didesnis kaip 45 m

ne mažiau kaip 4 balai
(6 lent.)

 

12. Sėkliniams medynams priskiriamų medynų reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:

 

5 lentelė. Sėklinių medynų reikšmingiausių selekcinių požymių vertės

 

Rūšis

Selekcinis požymis

Vertė

visos medžių rūšys

tvarumo požymių grupės kiekvieno atskiro požymio vertė

ne mažiau kaip 4 balai

visos medžių rūšys

produktyvumo požymiai

turi atitikti 3 lentelėje pateiktų produktyvumo požymių reikalavimus, išskyrus derėjimą

paprastoji pušis

šakų storis

ne mažiau kaip 3 balai

šakų kampas

ne mažiau kaip 4 balai

stiebo forma

ne mažiau kaip 4 balai

paprastoji eglė

šakų storis

ne mažiau kaip 4 balai

šakotumas

ne mažiau kaip 4 balai

stiebo forma

ne mažiau kaip 4 balai

paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas ir juodalksnis

stiebo forma

ne mažiau kaip 4 balai

stiebo išreikštumas lajos dalyje

ne mažiau kaip 4 balai

drebulė

stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius iki 45 m

ne mažiau kaip 5 balai (6 lent.)

stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius didesnis kaip 45 m

ne mažiau kaip 4 balai (6 lent.)

 

13. Neturintys didelės reikšmės arba pagalbiniai požymiai, pvz., pomiškis, žolinė danga, paklotė, dirvožemis, gruntinis vanduo, nustatomi, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 13-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182; 2011, Nr. 45-2142), atkreipiant dėmesį į kai kuriuos požymius, kurie yra svarbūs selekciniams ir sėklininkystės objektams. Pvz., apibūdinant traką arba žolinę dangą, nurodomas ne tik rūšių skaičius, bet ir padengimo laipsnis ir augalų išsidėstymo pobūdis. Šie rodikliai svarbūs planuojant objekto atkūrimo priemones. Požymiai gali būti ir subjektyvūs (nustatomi ekspertiniu metodu): bendra objekto būklė, demonstracinė vertė, tariama išnykimo grėsmė, sėklų rinkimo galimybė, bendra Draustinio arba genotipo būklė. Šie požymiai yra pagalbiniai bendram objekto įvertinimui. Visi paminėti požymiai, išskiriant Išteklių objektus, priklauso nuo atrankos lygmens ir medžių rūšies.

 

6 lentelė. Drebulės stiebo puvinio įvertinimas

 

Balai

Apibūdinimas

5

Visiškai sveika nepakitusios spalvos mediena

4

Menki ar vidutiniai medienos spalvos pokyčiai, bet nepakitusi medienos struktūra, yra puvinio žymės

3

Stipriai pakitusi medienos spalva, yra pakitimų medienos struktūroje ir mediena kiek suminkštėjusi, puvinys iki 5 cm

2

Stipriai pakitusi medienos spalva ir struktūra ir žymus medienos suminkštėjimas, puvinys 5–8 cm

1

Stipriai pakitusi medienos spalva ir struktūra, didesniame skerspjūvio plote suirusi mediena, yra grybų vaisiakūnių ant stiebo paviršiaus, daugiau kaip 8 cm puvinio

 

14. Rinktiniams medžiams priskiriamų medžių selekcinė vertė nustatoma šiais būdais:

- pagal absoliutų vertinimą – individualiosios atrankos selekcinius požymius (3 lentelė);

- pagal santykinį vertinimą – atrenkamo medžio selekcinius požymius lyginant su vidutinių medyno medžių kokybės rodikliais.

15. Vertinant pagal absoliutaus vertinimo būdą, atrenkamų rinktinių medžių reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:

 

7 lentelė. Rinktinių medžių reikšmingiausių selekcinių požymių vertės

 

Rūšis

Selekcinis požymis

Vertė

visos medžių rūšys

tvarumo požymių grupės kiekvieno atskiro požymio vertė

ne mažiau kaip 4 balai

visos medžių rūšys

produktyvumo požymiai

medžiai turi būti 10% aukštesni ir 20% storesni už atitinkamos medžių rūšies to paties amžiaus medyno vidurkį

paprastoji pušis

šakų storis

ne mažiau kaip 4 balai

šakų kampas

ne mažiau kaip 4 balai

stiebo forma

ne mažiau kaip 4 balai

paprastoji eglė

šakų storis

ne mažiau kaip 4 balai

šakotumas

ne mažiau kaip 4 balai

stiebo forma

ne mažiau kaip 4 balai

paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas ir juodalksnis

stiebo forma

ne mažiau kaip 4 balai

stiebo išreikštumas lajos dalyje

ne mažiau kaip 4 balai

tuopa, drebulė ir dirbtiniai jų rūšių hibridai

stiebo puvinys, kai medžio skersmuo 1,3 m aukštyje iki 30 cm

ne mažiau kaip 5 balai (6 lent.)

stiebo puvinys, kai medžio skersmuo 1,3 m aukštyje didesnis nei 30 cm

ne mažiau kaip 4 balai (6 lent.)

 

16. Pagal santykinio vertinimo būdą vertinami šie selekciniai požymiai: sanitarinė būklė, aukštis, skersmuo, stiebo tiesumas, lajos plotis, šakų storis, šakojimosi kampas ir šakotumas. Atrenkamų rinktinių medžių vidutinis balas turi būti ne mažesnis kaip 3,75.

Vertinimo skalė balais:

1 – blogesnis už vidutinį;

2 – kiek blogesnis už vidutinį;

3 – vidutinis;

4 – kiek geresnis už vidutinį;

5 – daug geresnis už vidutinį.

17. Atrenkant rinktinius medžius pagal tikslinę atranką, pavyzdžiui, paprastąjį uosį ar paprastąjį ąžuolą pažeistoms populiacijoms išsaugoti jas perkeliant, karpotąjį beržą – medienos kokybei pagerinti, selekciniai požymiai įvertinami pagal „ekspertų metodu“ nustatomas atitinkamų selekcinių požymių vertes, atitinkančias tikslinės atrankos paskirtį.

 

VI. Bandomieji želdiniai

 

18. Bandomieji želdiniai vertinami vadovaujantis „Bandomųjų miško želdinių genetinio-selek–cinio įvertinimo metodika“ (Lietuvos miškų instituto mokslinė ataskaita, 2005). Kompleksinė kiekvienos šeimos arba individualaus medelio selekcinė vertė nustatoma pagal formulę:

 

KIi=b1*SV1+b2*SV2+...+bi*SVi, kur:

 

KIi – populiacijų, šeimų, klonų ar individų kompleksinis selekcinis indeksas atskiruose bandomuosiuose želdiniuose,

bi – požymių selekcinės vertės svorio koeficientai,

SV1, SV2 ... SVi – atskirų požymių selekcinės vertės.

Svorio koeficientai visoms medžių rūšims visiems požymiams prilyginti 1,0, o medžių aukščio – 1,5. Atrenkant populiacijas, šeimas, klonus ar individus pagal tikslinę atranką (pvz., paprastąjį uosį pagal atsparumą ligoms, karpotąjį beržą ir juodalksnį pagal medienos savybes) didesni svoriniai koeficientai nustatomi „ekspertų metodu“ selekciniams požymiams, atitinkantiems tikslinės atrankos paskirtį.

 

VII. Miško sėklinės plantacijos

 

19. Miško sėklinės plantacijos įvertinamos ir nustatoma atitinkama miško dauginamosios medžiagos kategorija pagal plantaciją sudarančių klonų įvertinimo rezultatus. Klonų įvertinimo rezultatus tvirtina Valstybinė miškų tarnyba.

 

VIII. Sėklų pavyzdžių sudarymas augalų genų bankui

 

20. Sėklų pavyzdžiai Augalų genų bankui sudaromi vadovaujantis šiomis nuostatomis: rekomenduojamas subpopuliacijos dydis – ne mažesnis kaip 10 ha, sėklos renkamos nuo 50–150 medžių (genotipų), sėklų pavyzdį rekomenduojama sudaryti iš 60000–90000 sėklų, įskaitant ir sėklas, kurios reikalingos kontrolei ir tyrimams.

 

IX. Medynų pirminis selekcinis įvertinimas miškotvarkos darbų metu

 

21. Medynų pirminis selekcinis įvertinimas atliekamas miškotvarkos darbų metu vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182; 2011, Nr. 45-2142).

 

X. Reikalavimai miško dauginamajai medžiagai, gautai iš išteklių objektų

 

22. Naudojant miško dauginamąją medžiagą (sėklas, ūglelius, meristeminius audinius), gautą iš Draustinių ir sėklinių medynų, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (toliau – Nuostatai; Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240) reikalavimais, ji priskiriama šioms kategorijoms:

22.1. kai Draustiniai ir sėkliniai medynai atrinkti pagal 1 priedo reikalavimus ir atitinka Nuostatų 4 priedo reikalavimus, iš jų gauta miško dauginamoji medžiaga priskiriama „atrinkta“ kategorijai;

22.2. kai medynai selekciškai įvertinti pagal sėklinių palikuonių adaptyvumo, kokybės bei produktyvumo reikalavimus ir atitinka Nuostatų 6 priedo reikalavimus, miško dauginamoji medžiaga priskiriama „išbandyta“ kategorijai.

23. Atrinktų individų miško dauginamoji medžiaga, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, priskiriama šioms kategorijoms:

23.1. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, įveistų pagal Nuostatų 5 priedo reikalavimus, kai sėkliniai medžiai atrinkti pagal fenotipą, priskiriama kategorijai „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“;

23.2. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, kai jų vertė patikrinta pagal sėklinius palikuonis ir atitinka Nuostatų 6 priedo reikalavimus, priskiriama „išbandyta“ kategorijai.

 

LITERATŪRA

 

1. Kuliešis A. 1993. Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvai. Kaunas: Lietuvos miškininkų sąjungos leidykla „Girios aidas“, 384 p.

2. Miško taksuotojo žinynas. 1983. Sudaryt.: Kenstavičius J., Kuliešis A., Repšys J. Vilnius: Mokslas, 232 p.

3. Pliūra A., Baliuckas V. 2005. Bandomųjų miško želdinių genetinio-selekcinio įvertinimo metodika; Lietuvos miškų instituto mokslinė ataskaita 2005. Kaunas: Lietuvos miškų institutas, 64 p.

4. ??????????????? ???????????? ????????? ??? ?????????????????? ? ?????????????????? ??????????????. 1981. ???????????? ????????: ??????????? ?., ??????? ?., ?????? ?. ??????: ?????, 260 ???.

5. Lietuvos Respublikos terminų bankas [interaktyvus] 2011. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search?p_sid=501450>.

 

IŠTEKLIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR JŲ ĮVERTINIMAS PAGAL TIKSLINĘ ATRANKĄ BEI KOMENTARAI

 

Kriterijai ir jų požymiai

Populiacijos išsaugojimui

(I ir II miškų grupės miškams)

Apsauginiams miškams

(III miškų grupės miškams)

Ūkiniams miškams

(IV miškų grupės miškams)

IV miškų grupės plantaciniams miškams

Komentarai

Kilmė:

5 – vietinė kilmė, atžėlusi

4 – vietinė kilmė, atžėlusi ir dirbtinai atželdinta

3 – vietinė kilmė, dirbtinai atželdinta

2 – spėjama, kad medyno kilmė vietinė

1 – nevietinė kilmė

+ (3)

+(2)

+(2)

+(1)

Atrenkami vietiniai, savaiminės kilmės medynai (gali būti atrenkami dirbtinai įveisti medynai iš tame pačiame medyne surinktų sėklų). Šiai kategorijai išimties tvarka galima priskirti medynus, kurie per keletą kartų įgavo adaptyvumo savybes, tokias pat, kaip ir vietiniai medynai

Ekologinė vertė:

5 – medynai daro įtaką vietovės klimatui

4 – reikšmingi kitoms ekosistemoms

3 – turi reikšmės kraštovaizdžiui

2 – reikšmingumas mažas

1 – neturi reikšmės

+(2)

+(4)

+(2)

-

Medynai turi būti svarbūs aplinkosaugai ir ekosistemoms ir reprezentuoti skirtingas bendrijas bei ekosistemas

Ekosisteminė edafinė įvairovė:

5 – augavietė heterogeniška ir auga mišrus medynas

4 – auga skirtingos medžių rūšys, tačiau edafinės sąlygos vienodos

3 – gryni medynai, auga skirtinga ne medžių augalija

2 – gryni medynai, vienalytė augavietė, lygus mezoreljefas

1 – vienalytė augavietė, lygus mikroreljefas

+(4)

+(3)

+(3)

+(2)

Medynas turi augti heterogeniškoje aplinkoje, t. y. augavietės ir augalų bendrijos jame turi skirtis, nes tai lemia didesnę genetinę įvairovę

Adaptyvumas:

5 – lajos sveikos, defoliacijos nėra, stiebas be pažeidimų, nukritusios šakos apaugusios, medyno skalsumas – 0,7 ir daugiau

4 – lajoje 25 % sausų šakų, 3/4 nukritusių šakų vietų apaugę, stiebo pažeidimų nesimato, medyno skalsumas – 0,6–0,7

3 – lajoje 25–50 % sausų šakų, 1/2 nukritusių vietų apaugę, stiebas gumbuotas, medyno skalsumas 0,5–0,6

2 – lajoje 50–70 % sausų šakų, nukritusių šakų vietos neapaugusios, stiebe yra grybų ir vabzdžių pakenkimų žymių, matosi šalčių pakenkimai, medyno skalsumas 0,4–0,5

1 – sausa viršūnė, lajoje daugiau kaip 75% sausų šakų, stiebe yra tabokinių šakų, matosi grybų, vabzdžių ir šalčio plyšių ir pakenkimų, medyno skalsumas – 0,4 ir mažesnis

+(4)

+(3)

+(3)

+(2)

Medžių defoliacija turi būti ne didesnė kaip 10 % (pagal Lietuvos miškų monitoringo programos skalę), geras medienos prieaugis (jei medžiai nebrandūs), nepažeisti grybinių ligų ir entokenkėjų (ne daugiau kaip 2 % pažeistų medžių), medynų skalsumas – ne mažesnis kaip 0,7

Genetinė įvairovė:

5 – medyno medžių labai skirtingi kokybiniai požymiai (formos)

4 – medžiai turi skirtingus fenologinius ir morfologinius požymius

3 – labai skirtingų morfologinių požymių medžiai

2 – labai maža morfologinių požymių įvairovė

1 – skirtingų morfologinių požymių negalima pastebėti

+(5)

+(3)

+(2)

-

Medynuose turi būti kuo didesnė fenologinė, morfologinė ir kt. įvairovė

Reprezentatyvumas:

5 – visiškai atstovauja populiacijos fenotipinę struktūrai

4 – yra nežymių kiekybinių (produktyvumo) požymių skirtumų

3 – yra nežymių kiekybinių ir kokybinių požymių skirtumų

2 – labai skiriasi nuo vietinės populiacijos

1 – nepanašu į vietinę populiaciją

+(4)

+(2)

+(2)

-

Medynas arba medynai ir jų dalys pagal fenotipinius požymius, būdingus vietinei populiacijai, turi reprezentuoti tipingas gamtinio regiono populiacijas

Retumas/unikalumas:

5 – labai retai aptinkamos rūšys arba formos, sudarančios medynus

4 – retos rūšys arba formos, sudarančios medžių grupes

3 – retos rūšys ar formos, nesudarančios medynų

2 – dažnai aptinkamų rūšių formos

1 – dažnos rūšys ir formos

+(4)

+(3)

+(1)

-

Atrenkamos retos ir unikalios populiacijos (mikropopuliacijos), kurios retai aptinkamos, auga tik specifinėse augavietėse, menkai dauginasi ir plinta

Selekcinė vertė:

5 – medyne atrenkami rinktiniai medžiai

4 – I selekcinės grupės medynai

3 – II selekcinės grupės medynai

2 – III selekcinės grupės medynai

1 – menkaverčiai medynai

+(3)

+(2)

+(4)

+(5)

Atsižvelgiant į medynų produktyvumo, kokybės bei tvarumo požymius ir tinkamumą miško dauginamosios medžiagos gavybai arba selekcijai, skirstomi į 3 selekcines grupes

Tikslinė paskirtis:

5 – populiacijos reprodukcijai

4 – unikalumo išsaugojimui

3 – apsauginėms funkcijoms

2 – ūkiniams miškams

1 – landšafto giraitėms

+(1)

+(1)

+(1)

+(1)

Atrenkant medynus, atsižvelgiama į jų tikslinę paskirtį (ūkinę, apsauginę, ekosistemų apsaugos, rekreacinę) ir tikslus ( plantaciniai miškai, bandomieji želdiniai ir t. t.)

Medyno amžius:

5 – 1/2 gamtinės brandos

4 – pribręstantys

3 – brandūs

2 – perbrendę

1 – jaunuolynai

+(2)

+(2)

+(2)

-

Turi būti ne mažiau kaip pusės medyno gamtinės brandos amžiaus. Pageidautina atrinkti viduramžius medynus, nes juos galima retinimo kirtimais genetiškai pagerinti bei stebėti jų adaptacijos bei formavimosi (genetinės atrankos) procesus

Medynų įvairiaamžiškumas:

5 – 75 % medžių įvairaus amžiaus

4 – 50 % medžių įvairaus amžiaus

3 – 25 % medžių kitos amžiaus klasės

2 – 10 % medžių kitos amžiaus klasės

1 – vienaamžis medynas

+(3)

+(3)

+(2)

-

Tinkamiausia Draustinius atrinkti įvairiaamžiuose medynuose: dėl skirtingo jų atsikūrimo laiko keičiasi sėklų genetinė kompozicija, didėja genetinė įvairovė, jie atsparesni aplinkos veiksnių anomalijoms, ligoms ir kenkėjams

Rūšinis mišrumas:

5 – kitų rūšių priemaiša – 30 %

4 – kitų rūšių priemaiša – 20%

3 – kitų rūšių priemaiša – 10%

2 – kitų rūšių priemaiša – iki 5%

1 – vienos rūšies medynas

+(2)

+(4)

+(2)

-

Pageidautinas, kai rūšių sąveika neantagonistinė ir palanki medynų tvarumo didinimo atžvilgiu (medyne vienu metu galima išsaugoti 2–3 medžių rūšis)

13. Reprezentuojamos populiacijos dydis:

5 – daugiau kaip 2000 ha

4 – 1000–2000 ha

3 – 500–1000 ha

2 – iki 500 ha

1 – mikropopuliacijos 50–100 ha

+(2)

+(2)

+(2)

-

Draustiniai turi būti atrenkami pagrindinėse populiacijose, nes tai turi reikšmės genetinei įvairovei

14. Arealo pakraščių populiacijos:

5 – už arealo ribų

4 – arealo krašte

3 – ne arealo centre

2 – arealo centre

1 – nebūdingoje arealo dalyje

+(3)

-

+(2)

-

Turi būti atrenkamos arealo pakraščių populiacijos, nes juose augančių medžių genetinės struktūros dėl evoliucijos labai skiriasi nuo populiacijų, esančių arealo centriniuose rajonuose arba priešingame jų krašte

15. Derėjimas ir žėlimas:

5 – žėlimas vyksta gerai

4 – žėlimas vyksta vidutiniškai

3 – želia blogai

2 – dera, bet neželia

1 – nedera ir neželia

+(2)

+(4)

+(3)

-

Pageidautina, kad atrenkamuose medynuose jau vyktų žėlimas, nes tai sąlygoja populiacijos evoliucinį tęstinumą bei atsikūrimo galią

16. Miškininkystės priemonių poveikis:

5 – medynas tvarus ir įvairios fenotipinės struktūros, miškininkystės priemonės netaikomos

4 – medynas tvarus ir įvairios fenotipinės struktūros, miškininkystės priemonės taikomos iš dalies

3 – netaikant miškininkystės priemonių, nebūtų suformuotas medynas

2 – dėl išretinimo arba kitų veiksnių suardyta natūrali medyno struktūra

1 – taikant priemones, pakeista natūrali medyno struktūra

+(4)

+(3)

+(3)

+(4)

Intensyvūs ugdomieji kirtimai mažina genetinę įvairovę, todėl jų ir kitų veiksnių pažeistus medynus negalima priskirti Ištekliams

Iš viso:

16

15

16

4

 

 

Paaiškinimai:

1. „+“ – vertinamas kriterijus;

2. (1) – reikšmingumo koeficientas.

_________________

 


Genetinių miško medžių

išteklių atrankos metodikos

2 priedas

 

IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO BŪDŲ PARINKIMAS PAGAL MEDŽIŲ RŪŠIS

 

Medžių rūšys

Natūraliose gamtinėse buveinėse (in situ)

Perkėlus į kitą aplinką (ex situ)

genetiniai draustiniai

pavieniai medžiai

atkūrimas

želdinimas ex situ

šeimų plantacijos

klonų plantacijos

klonų rinkiniai

genų bankas

žėlimas

mišrus

želdinimas in situ

sėklos

žiedadulkės

Paprastasis klevas Acer platanoides L.

+

+

+

-

·/+

·/+

++

+

++

+

+

Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.L.

++

++

+

-

·/+

·/+

++

+

++

++

-

Karpotasis beržas Betula varrucosa Roth.

++

++

+

-

+/+

·/+

++

+

++

++

+

Paprastasis skroblas Carpinus betulus L.

+

+

+

-

 

-

+

-

+

-

+

Paprastasis bukas Fagus sylvatica L.

+

+

+

+

+/+

I

+

-

+

-

+

Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.

++

++

+

-

+/+

·/+

++

+

++

++

-

Europinis maumedis Larix decidua Mill.

+

+

+

+

·/+

·/+

+

+

++

+

+

Obelis miškinė Malus sylvestris (L.)Mill.

-

+

+

+

·/+

·/+

+

+

+

-

+

Paprastoji eglė Picea abies (L.) H.Karst.

++

++

++

+

·/+

·/+

++

+

++

++

+

Kalninė pušis Pinus mugo Turra

+

+

+

-

·/+

·/+

+

-

+

+

-

Paprastoji pušis Pinus sylvestris L.

++

++

++

+

./+

·/+

++

+

++

++

+

Miškinė kriaušė Pyrus pyraster Burgsd.

-

+

+

+

·/+

·/+

-

+

+

-

+

Drebulė Populus tremula L.

+

++

·/+

-

·/+

·/+

++

+

+

+

-

Bekotis ąžuolas Qercus petrae Liebl.

+

+

+

-

·/+

·/+

+

+

+

-

+

Paprastasis ąžuolas Qercus robur L.

++

++

++

+

+/+

·/+

++

+

++

-

+

Mažalapė liepa Tilia cordata Mill.

++

++

+

+

-

-

++

+

+

+

-

Paprastasis skirpstas Ulmus minor Mill.

-

+

+

+

·/+

-

-

-

+

+

+

Kalninė guoba Ulmus glabra Huds.

-

+

+

+

·/+

-

+

+

+

+

+

Paprastoji vinkšna Ulmus laevis Pall.

+

+

+

+

·/+

·/+

+

+

++

+

+

 

++ visiškas išsaugojimo būdo taikymas (visose populiacijose), + išsaugojimo būdo taikymas dalyje populiacijos, – šiuo būdu nesaugoma, * neturima patirties, I – realizavimas galimas su užsienio šalių pagalba

 

_________________