LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS
VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL GENETINIŲ MIŠKO MEDŽIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKOS PATVIRTINIMO
2011 m. gruodžio 30 d. Nr. 118-11-V
Kaunas
Vadovaudamasis Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4075), 12.4 punktu,
PATVIRTINTA
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus
2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 118-11-V
GENETINIŲ MIŠKO MEDŽIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKA
I. Bendroji dalis
1. Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika (toliau – Metodika) nustato genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektų atrankos metodus, principus ir vertinimo kriterijus.
2. Metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. elitinis medis – selekcijos atžvilgiu labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes;
2.3. menkavertis medynas – menkos selekcinės vertės, blogos kokybės medynas, kurio našumas mažesnis už tos pačios augavietės trečiosios selekcinės grupės to paties amžiaus medyno našumą;
2.4. miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kurios daugelis kartų auga toje pačioje vietoje ir kuri prisitaikiusi prie esamų aplinkos sąlygų;
2.5. miško medžių genetinis draustinis – teritorija, skirta genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms arba jų dalims saugoti ilgą laiką;
2.6. genetiniai miško medžių ištekliai – naudingi miško medžiai ir jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio arba vegetatyvinio dauginimosi savybėmis;
2.7. rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius;
2.8. rinktinis medynas – selekciškai vertingas, tvarus, geros kokybės ir didelio produktyvumo medynas, kurio našumas didesnis už analogiškos augavietės I selekcinės grupės tokio pat amžiaus medyną;
II. Išteklių atrankos metodai
3. Genetiniai miško medžių ištekliai (toliau – Ištekliai) atrenkami vadovaujantis šiais metodais arba jų deriniais:
3.1. populiacinės atrankos – populiacijose arba jų dalyse atrenkant ir saugant augimo vietoje miško genetinius draustinius ir sėklinius medynus, taip pat panaudojant iš jų gautą miško dauginamąją medžiagą populiaciniams želdiniams veisti, miškams atkurti ir veisti, saugoti Augalų genų banke;
III. Išteklių atrankos eiliškumas
4. Atsižvelgiant į miško medžių rūšių bioekologines, ūkines savybes ir jų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, atranka gali būti:
4.1. būtina atranka, kai atrenkamos pažeistos arba galinčios žūti dėl oro arba dirvožemio užterštumo, klimato anomalijų, ligų, kenkėjų, antropogeninių veiksnių, negalinčios pačios atsikurti miško medžių populiacijos ar atskiri individai, taip pat – dėl evoliucijos veiksnių nykstančios retos, mišriuose medynuose augančios ir mažai išplitusios medžių rūšys;
IV. Išteklių objektų atrankos principai
6. Miško medžių genetinių draustinių (toliau – Draustiniai) atranka vykdoma vadovaujantis miško medžių populiacijų atrankos principais ir jų komentarais (1 lentelė) ir išteklių atrankos kriterijais ir jų vertinimu pagal tikslinę atranką ir komentarus (1 priedas). Atlikus vertinimą, nustatyta vidutinio balo reikšmė turi būti ne mažesnė už 3 balus (1 priedas).
6.1. Draustiniai atrenkami miškų masyvuose, kuriuose vyrauja saugoma medžių rūšis, kurios draustinio rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 70%. Kai kuriais atvejais, siekiant ploto kompaktiškumo, į Draustinį galima įtraukti ir mažo ploto sklypus, kuriuose saugoma rūšis sudaro mažiau kaip 70%. Draustinio plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 10 ha. Jei Draustinis atrenkamas mažesniame plote dėl ypač svarbių požymių arba medžių rūšys nesudaro didelių miško masyvų, jame augančių saugomos medžio rūšies individų skaičius turi būti didesnis negu 100 vnt. Draustinyje turi būti didelė fenotipinių formų įvairovė, kuri pirmiausia įvertinama vizualiai. Draustinį apibūdinantys tvarumo požymiai turi būti didesni už saugomos medžių rūšies kilmės rajono vidurkį. Produktyvumo požymiai turi atitikti Lietuvos medynų dendrometrinius modelius atitinkamai medžių rūšiai, bonitetui, aukščio indeksui, augavietei, naudojantis „Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvais“ (A. Kuliešis, 1993) bei „Pagalbiniais taksaciniais normatyvais miškų ūkio bei miškotvarkos projektavimui“ (J. Kenstavičius, A. Kuliešis, M. Vaičys, 1983). Pvz., 100 metų amžiaus paprastosios pušies Draustinį turi sudaryti 1-2 boniteto medynai, kurie yra 30% ir daugiau aukštesni už medynus, augančius optimaliose augavietėse. Jei augavietės derlingumas mažesnis už optimalų, tai aukštis atitinkamai koreguojamas, atsižvelgiant į augaviečių modelius. Medynų skalsumas turi būti 0,7 ir didesnis.
1 lentelė. Miško medžių populiacijų atrankos principai ir jų komentarai
Principai |
Principų taikymo komentarai |
1. Rūšies išplitimas |
Siekiant išsaugoti genetinę įvairovę, kiekviename medžių rūšies kilmės rajone atrenkami Draustiniai, kurie reprezentuoja to kilmės rajono sąlygomis įvairiose augavietėse augančias populiacijas (miško masyvus) |
2. Augalų sociologija |
Siekiant reprezentuoti medžių genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ne tik tipingose, bet ir specifinėse augalų bendrijose |
3. Augavietės sąlygos |
Siekiant reprezentuoti kuo platesnę genetinę adaptaciją ir genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ir tose populiacijose, kurios pasižymi išskirtinėmis savybėmis arba auga specifinėse augavietėse |
4. Kilmė |
Pirmiausiai Draustiniai atrenkami vietinės kilmės populiacijose, tačiau, siekiant padidinti genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ir nevietinės kilmės populiacijose, kurios gerai adaptavosi vietinėse sąlygose. Atranka nevykdoma jaunuolynų amžiaus medynuose, kurie įveisti nežinomos kilmės miško dauginamąja medžiaga |
5. Generacija |
Keičiantis aplinkos sąlygoms, skiriasi senesnės ir jaunesnės generacijos medynų genetiniai požymiai. Todėl, siekiant reprezentuoti esamą rūšies genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami visų amžiaus klasių medynuose |
6. Tikslinė paskirtis |
Draustiniai atrenkami ūkiniuose, apsauginiuose, specialios paskirties ir rezervatiniuose miškuose, jeigu juose randamos populiacijos, kurios atitinka atrankos principus, o analogiškų populiacijų nerandama ūkiniuose miškuose |
7. Miškininkystė |
Draustiniai neatrenkami medynuose, jei juose buvo vykdyti per daug intensyvūs atrankiniai arba ugdomieji kirtimai, kurie sumažino medyno genetinę įvairovę |
8. Degradacijos grėsmė |
Siekiant, kad nebūtų pažeisti arba žūtų vertingi Ištekliai, Draustiniai atrenkami ir tose vertingose populiacijose, kuriose pastebimi arba prognozuojami medynų pakenkimai dėl žmogaus ūkinės veiklos ir nepalankių gamtinių sąlygų |
9. Degradacija |
Draustiniai neatrenkami labai pažeistuose ligų, kenkėjų arba stichinių nelaimių medynuose, nes dėl šių priežasčių yra sumažėjusi jų genetinė įvairovė ir tvarumas |
10. Hibridizacija |
Dalis Draustinių turi būti atrenkama medynuose, kuriuose auga skirtingos besikryžminančios medžių rūšys (pvz., paprastojo ir bekočio ąžuolo), nes tai didina medynų adaptaciją ir genetinę įvairovę |
11. Selekcinė vertė |
Atrenkant Draustinius, medynų selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus. |
7. Sėklinių medynų atranka vykdoma vadovaujantis Išteklių atrankos kriterijais ir jų vertinimu pagal tikslinę atranką ir komentarus (1 priedas). Atlikus vertinimą, nustatyta vidutinio balo reikšmė turi būti ne mažesnė už 3,5 balo. Atrinktų sėklinių medynų selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus.
Sėkliniai medynai atrenkami vietinės kilmės populiacijose, jų plotas turi būti 3 ha ir didesnis. Labai svarbu medynų derėjimas, nes pagrindinė sėklinių medynų paskirtis – sėklų gavyba. Be tvarumo ir produktyvumo požymių, atrenkant sėklinius medynus, didelis dėmesys turi būti skiriamas kokybės požymiams – jie turi viršyti atitinkamos medžių rūšies ir amžiaus medynų, augančių tam tikroje augavietėje, medžių rūšies kilmės rajono medynų kokybės ir kitų požymių vidurkį.
8. Rinktiniai medžiai atrenkami pagal individualiosios atrankos principus (2 lentelė). Vienas iš svarbiausių individualios atrankos principų yra selekcinė vertė, kuri nustatoma dviem būdais: pagal absoliutų (vidutinė vertė – ne mažiau kaip 3 balai) ir santykinį (vidutinė vertė – ne mažiau kaip 3,75 balo) įvertinimą (V skyrius). Šiais atvejais atrenkami individai turi išsiskirti iš visumos pagal atskirus požymius, kurie yra reikšmingiausi miško selekcijoje arba išsaugant genetinę įvairovę.
2 lentelė. Individualiosios atrankos principai ir jų taikymo komentarai
Principai |
Principų taikymo komentarai |
1. Autochtoniškumas |
Atrenkami vietinės (daugiausia – savaiminės) kilmės, labiausiai prisitaikę prie vietinių sąlygų, medžiai |
2. Reprezentatyvumas |
Atsitiktine tvarka atrenkami Draustinius reprezentuojantys medžiai |
3. Genetinė įvairovė |
Atrenkami medžiai turi būti išsidėstę kuo didesnėje teritorijoje |
4. Atsparumas |
Atrenkami medžiai turi būti sveiki, lyginant su kitais Draustinio medžiais, atsparesni ligoms ir kenkėjams (ypač tai svarbu, kai jie auga ligų ir kenkėjų židiniuose), neleistinas stiebo puvinys, šalčio, entomokenkėjų ir žvėrių pažeidimai |
5. Adaptyvumas |
Taikomas introdukuotų medžių rūšims |
6. Nykstančios rūšys |
Atrenkamos rūšys, kurios dėl biologinių savybių arba ekologinių, klimatinių sąlygų bei nesugebėjimo atsikurti pradeda nykti |
7. Selekcinė vertė |
Selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus |
8. Unikalumas |
Atsižvelgiama ir į tai, ar medžių formos ypač retos populiacijoje arba šalyje |
9. Amžius |
Medžio amžius turi būti ne mažesnis kaip pusė jo brandos amžiaus |
10. Specifiniai požymiai |
Vertinamas ilgaamžiškumas, atsparumas įvairiems aplinkos ir klimato stresams, medienos ypatumai |
V. Išteklių individualios ir populiacinės atrankos selekciniai požymiai
9. Išteklių individualios ir populiacinės atrankos selekciniai požymiai skirstomi į tris grupes: tvarumo, produktyvumo ir kokybės (3 lentelė).
3 lentelė. Selekciniai požymiai
Požymiai |
Požymių apibūdinimas |
||||
Tvarumo požymiai |
|
||||
Bendra lajos defoliacija (vertinama vadovaujantis Lietuvos miškų monitoringo programos skale) |
1 – sausa viršūnė arba daugiau nei 75 % sausų šakų 2 – 50–75 % sausų šakų 3 – 25–49 % sausų šakų 4 – mažiau nei 25 % sausų šakų 5 – nėra sausų šakų |
||||
Stiebo būklė |
1 – tabokinės arba kelios pleištinės šakos 2 – neužgijusios sausos arba viena pleištinė šaka 3 – gumbuotas stiebas 4 – iš dalies užgijusios šakos 5 – gerai užgijusios sausos šakos |
||||
Šaknų ir stiebo puvinys (vertinamas gręžinyje matuojant puvinio skersmenį, cm) |
1 – daugiau kaip 8 cm puvinio 2 – puvinys 5–8 cm 3 – puvinys iki 5 cm 4 – yra puvinio žymės 5 – nėra puvinio |
||||
Ankstyvųjų arba vėlyvųjų pavasario šalnų pakenkimai (vertinama bandomuosiuose želdiniuose) |
Šie požymiai vertinami 5 balų skalėje, atsižvelgiant į vertinimo metu esančią objektų būklę ir aplinkos sąlygas |
||||
Žemų žiemos temperatūrų pakenkimai |
|||||
Grybinės ligos, kenkiančios medžiui |
|||||
Entomokenkėjų pakenkimai |
|||||
Žvėrių pakenkimai |
|||||
Antropogeniniai pakenkimai |
1 – daugiau kaip 75% pakenktų medžių 2 – 40–75% pakenktų medžių 3 – 20–39% pakenktų medžių 4 – iki 20% pakenktų medžių 5 – nėra pakenkimų |
||||
Produktyvumo požymiai |
|
||||
Medžio aukštis arba medyno vidutinis aukštis |
Nustatomi vadovaujantis medynų augimo eigos modeliais pagal „Lietuvos medynų prieaugio ir panaudojimo normatyvus“ (A. Kuliešis, 1993). Medynų skalsumas pagal skerspločių sumas nustatomas naudojantis „Miško taksuotojo žinynu“ (J. Kenstavičius, A. Kuliešis, J. Repšys, 1983). Rinktiniai medžiai turi būti 10 % aukštesni ir 20 % storesni už atitinkamos medžių rūšies to paties amžiaus medyno vidurkį. Medyno vidutinis aukštis ir vidutinis stiebų skersmuo turi būti didesnis už I selekcinės grupės to paties amžiaus ir medžių rūšies vidutinį medyno skersmenį ir aukštį |
||||
Medžio arba medyno vidutinis skersmuo 1,3 m aukštyje |
|||||
Medyno skerspločių suma (vertinama Biterlicho relaskopu) |
|||||
Medyno skalsumas |
|||||
Prieaugis (nustatomas bandomiesiems želdiniams) |
|||||
Derėjimas (įvertinamas pagal V. Kaper’io, A. Korčagin’o arba H. Messer’io skales) |
Pusamžiai medynai gausiau dera negu perbrendę medynai. Nevienodą panašios sudėties medynų derėjimą lemia įvairūs ekologiniai veiksniai, todėl atrenkant populiacijas reikia įvertinti derėjimo periodiškumą ir savaiminio atžėlimo galimybę. 1 – nedera arba labai menkas derlius 2 – menkas derlius 3 – vidutinis derlius 4 – gausus derlius 5 – labai gausus derlius |
||||
Kokybės požymiai |
|
||||
Aukštis iki sausų šakų (bešakės stiebo dalies ilgis) |
Aukštis iki sausų šakų turi būti ne mažesnis kaip 30% viso stiebo aukščio |
||||
Aukštis iki žalių šakų |
Aukštis iki žalių šakų turi būti ne mažesnis kaip 50% viso stiebo aukščio |
||||
Lajos skersmuo brandžiame amžiuje, m |
Ąžuolui, uosiui |
Beržui, drebulei, pušiai pušiai ir juodalksniui |
Eglei |
||
1 – >14 m |
1 – >12 m |
1 – >10 m |
|||
2 – 12–14 m |
2 – 10–12 m |
2 – 8–9 m |
|||
3 – 9–11 m |
3 – 7–9 m |
3 – 6–7 m |
|||
4 – 6–8 m |
4 – 5–6 m |
4 – 4–5 m |
|||
5 – <6 m |
5 – <5 m |
5 – <4 m |
|||
Lajos forma (vertinama atsižvelgiant į medžių rūšį) |
1 – dvišaka 2 – vienašalė (vėliavos) 3 – skėtiška 4 – atvirkščiai kiaušiniška 5 – siaurai ovališka |
||||
Šakų storis (vertinama lyginant šakų storį su atitinkamos medžių rūšies vidutiniu šakų storiu populiacijoje, atsižvelgiant į amžių ) |
1 – labai storos 2 – storos 3 – vidutinio storumo 4 – plonos 5 – labai plonos |
||||
Šakų arba stiebo kampas |
1 – 20° ir mažiau 2 – 21–30° 3 – 31–45° 4 – 45–60° 5 – 60–90° |
||||
Šakotumas (vertinama atsižvelgiant į tai, ar lajoje plonos ir storos šakos išsidėsčiusios tolygiai arba netolygiai) |
1 – labai netolygiai 2 – netolygiai 3 – vidutiniškai tolygiai 4 – beveik tolygiai 5 – tolygiai |
||||
Stiebo forma |
1 – įvijus 2 – keli išlinkimai visame stiebo ilgyje 3 – vienas išlinkimas, užimantis mažiau nei 1/3 stiebo ilgio 4 – vienas išlinkimas, užimantis daugiau nei 1/3 stiebo ilgio 5 – tiesus |
||||
Stiebo išreikštumas lajos dalyje |
1 – stiebas dvišakis arba daugiašakis 2 – stiebas mažai išreikštas 3 – stiebas išreikštas lajos pradžioje 4 – stiebas išreikštas 5 – stiebas labai išreikštas |
||||
Medienos kokybės požymiai |
Vertinamas netikras branduolys, vėlyvosios ir ankstyvosios medienos santykis, medienos tankumas, medienos įvijumas, kitos fizinės bei mikrometrinės medienos charakteristikos |
||||
Fenologinės formos (ankstyvoji, tarpinė, vėlyvoji) |
Vertinama tik paprastajam ąžuolui (atsižvelgiama į ankstyvąją formą) ir paprastajai eglei (atsižvelgiama į vėlyvąją formą), atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus |
||||
Visi požymiai vertinami atliekant atitinkamus matavimus ir įvertinant jų rezultatus arba 1–5 balų skalėje. Gerėjant požymiui, didėja balų vertė, pvz., labai kreivas stiebas – 1 balas, labai tiesus stiebas – 5 balai. Visų požymių balų suma dalijama iš požymių skaičiaus. Gautas vidurkis parodo atrinkto objekto (medyno ar medžio) vidutinę vertę (1 – labai bloga, 5 – labai gera).
10. Objektus, kurių vidutinė vertė 3 ir daugiau balų, siūloma priskirti Ištekliams ir miško sėklinės bazės objektams.
11. Draustiniams priskiriamų medynų reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:
4 lentelė. Draustinių reikšmingiausių selekcinių požymių vertės
Rūšis |
Selekcinis požymis |
Vertė |
paprastoji pušis |
bendra lajos defoliacija |
ne mažiau kaip 4 balai |
stiebo būklė |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
paprastoji eglė |
bendra lajos defoliacija |
ne mažiau kaip 4 balai |
šaknų ir stiebo puvinys |
ne mažiau kaip 3 balai |
|
paprastasis ąžuolas |
bendra lajos defoliacija |
ne mažiau kaip 3 balai |
grybinės ligos, kenkiančios medžiui |
ne mažiau kaip 3 balai |
|
drebulė |
stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius iki 45 m |
ne mažiau kaip 5 balai |
stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius didesnis kaip 45 m |
ne mažiau kaip 4 balai |
12. Sėkliniams medynams priskiriamų medynų reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:
5 lentelė. Sėklinių medynų reikšmingiausių selekcinių požymių vertės
Rūšis |
Selekcinis požymis |
Vertė |
visos medžių rūšys |
tvarumo požymių grupės kiekvieno atskiro požymio vertė |
ne mažiau kaip 4 balai |
visos medžių rūšys |
produktyvumo požymiai |
turi atitikti 3 lentelėje pateiktų produktyvumo požymių reikalavimus, išskyrus derėjimą |
paprastoji pušis |
šakų storis |
ne mažiau kaip 3 balai |
šakų kampas |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
stiebo forma |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
paprastoji eglė |
šakų storis |
ne mažiau kaip 4 balai |
šakotumas |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
stiebo forma |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas ir juodalksnis |
stiebo forma |
ne mažiau kaip 4 balai |
stiebo išreikštumas lajos dalyje |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
drebulė |
stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius iki 45 m |
ne mažiau kaip 5 balai (6 lent.) |
stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius didesnis kaip 45 m |
ne mažiau kaip 4 balai (6 lent.) |
13. Neturintys didelės reikšmės arba pagalbiniai požymiai, pvz., pomiškis, žolinė danga, paklotė, dirvožemis, gruntinis vanduo, nustatomi, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 13-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182; 2011, Nr. 45-2142), atkreipiant dėmesį į kai kuriuos požymius, kurie yra svarbūs selekciniams ir sėklininkystės objektams. Pvz., apibūdinant traką arba žolinę dangą, nurodomas ne tik rūšių skaičius, bet ir padengimo laipsnis ir augalų išsidėstymo pobūdis. Šie rodikliai svarbūs planuojant objekto atkūrimo priemones. Požymiai gali būti ir subjektyvūs (nustatomi ekspertiniu metodu): bendra objekto būklė, demonstracinė vertė, tariama išnykimo grėsmė, sėklų rinkimo galimybė, bendra Draustinio arba genotipo būklė. Šie požymiai yra pagalbiniai bendram objekto įvertinimui. Visi paminėti požymiai, išskiriant Išteklių objektus, priklauso nuo atrankos lygmens ir medžių rūšies.
6 lentelė. Drebulės stiebo puvinio įvertinimas
Balai |
Apibūdinimas |
5 |
Visiškai sveika nepakitusios spalvos mediena |
4 |
Menki ar vidutiniai medienos spalvos pokyčiai, bet nepakitusi medienos struktūra, yra puvinio žymės |
3 |
Stipriai pakitusi medienos spalva, yra pakitimų medienos struktūroje ir mediena kiek suminkštėjusi, puvinys iki 5 cm |
2 |
Stipriai pakitusi medienos spalva ir struktūra ir žymus medienos suminkštėjimas, puvinys 5–8 cm |
1 |
Stipriai pakitusi medienos spalva ir struktūra, didesniame skerspjūvio plote suirusi mediena, yra grybų vaisiakūnių ant stiebo paviršiaus, daugiau kaip 8 cm puvinio |
14. Rinktiniams medžiams priskiriamų medžių selekcinė vertė nustatoma šiais būdais:
- pagal absoliutų vertinimą – individualiosios atrankos selekcinius požymius (3 lentelė);
- pagal santykinį vertinimą – atrenkamo medžio selekcinius požymius lyginant su vidutinių medyno medžių kokybės rodikliais.
15. Vertinant pagal absoliutaus vertinimo būdą, atrenkamų rinktinių medžių reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:
7 lentelė. Rinktinių medžių reikšmingiausių selekcinių požymių vertės
Rūšis |
Selekcinis požymis |
Vertė |
visos medžių rūšys |
tvarumo požymių grupės kiekvieno atskiro požymio vertė |
ne mažiau kaip 4 balai |
visos medžių rūšys |
produktyvumo požymiai |
medžiai turi būti 10% aukštesni ir 20% storesni už atitinkamos medžių rūšies to paties amžiaus medyno vidurkį |
paprastoji pušis |
šakų storis |
ne mažiau kaip 4 balai |
šakų kampas |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
stiebo forma |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
paprastoji eglė |
šakų storis |
ne mažiau kaip 4 balai |
šakotumas |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
stiebo forma |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas ir juodalksnis |
stiebo forma |
ne mažiau kaip 4 balai |
stiebo išreikštumas lajos dalyje |
ne mažiau kaip 4 balai |
|
tuopa, drebulė ir dirbtiniai jų rūšių hibridai |
stiebo puvinys, kai medžio skersmuo 1,3 m aukštyje iki 30 cm |
ne mažiau kaip 5 balai (6 lent.) |
stiebo puvinys, kai medžio skersmuo 1,3 m aukštyje didesnis nei 30 cm |
ne mažiau kaip 4 balai (6 lent.) |
16. Pagal santykinio vertinimo būdą vertinami šie selekciniai požymiai: sanitarinė būklė, aukštis, skersmuo, stiebo tiesumas, lajos plotis, šakų storis, šakojimosi kampas ir šakotumas. Atrenkamų rinktinių medžių vidutinis balas turi būti ne mažesnis kaip 3,75.
Vertinimo skalė balais:
1 – blogesnis už vidutinį;
2 – kiek blogesnis už vidutinį;
3 – vidutinis;
4 – kiek geresnis už vidutinį;
5 – daug geresnis už vidutinį.
17. Atrenkant rinktinius medžius pagal tikslinę atranką, pavyzdžiui, paprastąjį uosį ar paprastąjį ąžuolą pažeistoms populiacijoms išsaugoti jas perkeliant, karpotąjį beržą – medienos kokybei pagerinti, selekciniai požymiai įvertinami pagal „ekspertų metodu“ nustatomas atitinkamų selekcinių požymių vertes, atitinkančias tikslinės atrankos paskirtį.
VI. Bandomieji želdiniai
18. Bandomieji želdiniai vertinami vadovaujantis „Bandomųjų miško želdinių genetinio-selek–cinio įvertinimo metodika“ (Lietuvos miškų instituto mokslinė ataskaita, 2005). Kompleksinė kiekvienos šeimos arba individualaus medelio selekcinė vertė nustatoma pagal formulę:
KIi=b1*SV1+b2*SV2+...+bi*SVi, kur:
KIi – populiacijų, šeimų, klonų ar individų kompleksinis selekcinis indeksas atskiruose bandomuosiuose želdiniuose,
bi – požymių selekcinės vertės svorio koeficientai,
SV1, SV2 ... SVi – atskirų požymių selekcinės vertės.
Svorio koeficientai visoms medžių rūšims visiems požymiams prilyginti 1,0, o medžių aukščio – 1,5. Atrenkant populiacijas, šeimas, klonus ar individus pagal tikslinę atranką (pvz., paprastąjį uosį pagal atsparumą ligoms, karpotąjį beržą ir juodalksnį pagal medienos savybes) didesni svoriniai koeficientai nustatomi „ekspertų metodu“ selekciniams požymiams, atitinkantiems tikslinės atrankos paskirtį.
VII. Miško sėklinės plantacijos
VIII. Sėklų pavyzdžių sudarymas augalų genų bankui
20. Sėklų pavyzdžiai Augalų genų bankui sudaromi vadovaujantis šiomis nuostatomis: rekomenduojamas subpopuliacijos dydis – ne mažesnis kaip 10 ha, sėklos renkamos nuo 50–150 medžių (genotipų), sėklų pavyzdį rekomenduojama sudaryti iš 60000–90000 sėklų, įskaitant ir sėklas, kurios reikalingos kontrolei ir tyrimams.
IX. Medynų pirminis selekcinis įvertinimas miškotvarkos darbų metu
X. Reikalavimai miško dauginamajai medžiagai, gautai iš išteklių objektų
22. Naudojant miško dauginamąją medžiagą (sėklas, ūglelius, meristeminius audinius), gautą iš Draustinių ir sėklinių medynų, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (toliau – Nuostatai; Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240) reikalavimais, ji priskiriama šioms kategorijoms:
22.1. kai Draustiniai ir sėkliniai medynai atrinkti pagal 1 priedo reikalavimus ir atitinka Nuostatų 4 priedo reikalavimus, iš jų gauta miško dauginamoji medžiaga priskiriama „atrinkta“ kategorijai;
23. Atrinktų individų miško dauginamoji medžiaga, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, priskiriama šioms kategorijoms:
23.1. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, įveistų pagal Nuostatų 5 priedo reikalavimus, kai sėkliniai medžiai atrinkti pagal fenotipą, priskiriama kategorijai „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“;
LITERATŪRA
1. Kuliešis A. 1993. Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvai. Kaunas: Lietuvos miškininkų sąjungos leidykla „Girios aidas“, 384 p.
2. Miško taksuotojo žinynas. 1983. Sudaryt.: Kenstavičius J., Kuliešis A., Repšys J. Vilnius: Mokslas, 232 p.
3. Pliūra A., Baliuckas V. 2005. Bandomųjų miško želdinių genetinio-selekcinio įvertinimo metodika; Lietuvos miškų instituto mokslinė ataskaita 2005. Kaunas: Lietuvos miškų institutas, 64 p.
4. ??????????????? ???????????? ????????? ??? ?????????????????? ? ?????????????????? ??????????????. 1981. ???????????? ????????: ??????????? ?., ??????? ?., ?????? ?. ??????: ?????, 260 ???.
5. Lietuvos Respublikos terminų bankas [interaktyvus] 2011. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search?p_sid=501450>.
IŠTEKLIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR JŲ ĮVERTINIMAS PAGAL TIKSLINĘ ATRANKĄ BEI KOMENTARAI
Kriterijai ir jų požymiai |
Populiacijos išsaugojimui (I ir II miškų grupės miškams) |
Apsauginiams miškams (III miškų grupės miškams) |
Ūkiniams miškams (IV miškų grupės miškams) |
IV miškų grupės plantaciniams miškams |
Komentarai |
Kilmė: 5 – vietinė kilmė, atžėlusi 4 – vietinė kilmė, atžėlusi ir dirbtinai atželdinta 3 – vietinė kilmė, dirbtinai atželdinta 2 – spėjama, kad medyno kilmė vietinė 1 – nevietinė kilmė |
+ (3) |
+(2) |
+(2) |
+(1) |
Atrenkami vietiniai, savaiminės kilmės medynai (gali būti atrenkami dirbtinai įveisti medynai iš tame pačiame medyne surinktų sėklų). Šiai kategorijai išimties tvarka galima priskirti medynus, kurie per keletą kartų įgavo adaptyvumo savybes, tokias pat, kaip ir vietiniai medynai |
Ekologinė vertė: 5 – medynai daro įtaką vietovės klimatui 4 – reikšmingi kitoms ekosistemoms 3 – turi reikšmės kraštovaizdžiui 2 – reikšmingumas mažas 1 – neturi reikšmės |
+(2) |
+(4) |
+(2) |
- |
Medynai turi būti svarbūs aplinkosaugai ir ekosistemoms ir reprezentuoti skirtingas bendrijas bei ekosistemas |
Ekosisteminė edafinė įvairovė: 5 – augavietė heterogeniška ir auga mišrus medynas 4 – auga skirtingos medžių rūšys, tačiau edafinės sąlygos vienodos 3 – gryni medynai, auga skirtinga ne medžių augalija 2 – gryni medynai, vienalytė augavietė, lygus mezoreljefas 1 – vienalytė augavietė, lygus mikroreljefas |
+(4) |
+(3) |
+(3) |
+(2) |
Medynas turi augti heterogeniškoje aplinkoje, t. y. augavietės ir augalų bendrijos jame turi skirtis, nes tai lemia didesnę genetinę įvairovę |
Adaptyvumas: 5 – lajos sveikos, defoliacijos nėra, stiebas be pažeidimų, nukritusios šakos apaugusios, medyno skalsumas – 0,7 ir daugiau 4 – lajoje 25 % sausų šakų, 3/4 nukritusių šakų vietų apaugę, stiebo pažeidimų nesimato, medyno skalsumas – 0,6–0,7 3 – lajoje 25–50 % sausų šakų, 1/2 nukritusių vietų apaugę, stiebas gumbuotas, medyno skalsumas 0,5–0,6 2 – lajoje 50–70 % sausų šakų, nukritusių šakų vietos neapaugusios, stiebe yra grybų ir vabzdžių pakenkimų žymių, matosi šalčių pakenkimai, medyno skalsumas 0,4–0,5 1 – sausa viršūnė, lajoje daugiau kaip 75% sausų šakų, stiebe yra tabokinių šakų, matosi grybų, vabzdžių ir šalčio plyšių ir pakenkimų, medyno skalsumas – 0,4 ir mažesnis |
+(4) |
+(3) |
+(3) |
+(2) |
Medžių defoliacija turi būti ne didesnė kaip 10 % (pagal Lietuvos miškų monitoringo programos skalę), geras medienos prieaugis (jei medžiai nebrandūs), nepažeisti grybinių ligų ir entokenkėjų (ne daugiau kaip 2 % pažeistų medžių), medynų skalsumas – ne mažesnis kaip 0,7 |
Genetinė įvairovė: 5 – medyno medžių labai skirtingi kokybiniai požymiai (formos) 4 – medžiai turi skirtingus fenologinius ir morfologinius požymius 3 – labai skirtingų morfologinių požymių medžiai 2 – labai maža morfologinių požymių įvairovė 1 – skirtingų morfologinių požymių negalima pastebėti |
+(5) |
+(3) |
+(2) |
- |
Medynuose turi būti kuo didesnė fenologinė, morfologinė ir kt. įvairovė |
Reprezentatyvumas: 5 – visiškai atstovauja populiacijos fenotipinę struktūrai 4 – yra nežymių kiekybinių (produktyvumo) požymių skirtumų 3 – yra nežymių kiekybinių ir kokybinių požymių skirtumų 2 – labai skiriasi nuo vietinės populiacijos 1 – nepanašu į vietinę populiaciją |
+(4) |
+(2) |
+(2) |
- |
Medynas arba medynai ir jų dalys pagal fenotipinius požymius, būdingus vietinei populiacijai, turi reprezentuoti tipingas gamtinio regiono populiacijas |
Retumas/unikalumas: 5 – labai retai aptinkamos rūšys arba formos, sudarančios medynus 4 – retos rūšys arba formos, sudarančios medžių grupes 3 – retos rūšys ar formos, nesudarančios medynų 2 – dažnai aptinkamų rūšių formos 1 – dažnos rūšys ir formos |
+(4) |
+(3) |
+(1) |
- |
Atrenkamos retos ir unikalios populiacijos (mikropopuliacijos), kurios retai aptinkamos, auga tik specifinėse augavietėse, menkai dauginasi ir plinta |
Selekcinė vertė: 5 – medyne atrenkami rinktiniai medžiai 4 – I selekcinės grupės medynai 3 – II selekcinės grupės medynai 2 – III selekcinės grupės medynai 1 – menkaverčiai medynai |
+(3) |
+(2) |
+(4) |
+(5) |
Atsižvelgiant į medynų produktyvumo, kokybės bei tvarumo požymius ir tinkamumą miško dauginamosios medžiagos gavybai arba selekcijai, skirstomi į 3 selekcines grupes |
Tikslinė paskirtis: 5 – populiacijos reprodukcijai 4 – unikalumo išsaugojimui 3 – apsauginėms funkcijoms 2 – ūkiniams miškams 1 – landšafto giraitėms |
+(1) |
+(1) |
+(1) |
+(1) |
Atrenkant medynus, atsižvelgiama į jų tikslinę paskirtį (ūkinę, apsauginę, ekosistemų apsaugos, rekreacinę) ir tikslus ( plantaciniai miškai, bandomieji želdiniai ir t. t.) |
Medyno amžius: 5 – 1/2 gamtinės brandos 4 – pribręstantys 3 – brandūs 2 – perbrendę 1 – jaunuolynai |
+(2) |
+(2) |
+(2) |
- |
Turi būti ne mažiau kaip pusės medyno gamtinės brandos amžiaus. Pageidautina atrinkti viduramžius medynus, nes juos galima retinimo kirtimais genetiškai pagerinti bei stebėti jų adaptacijos bei formavimosi (genetinės atrankos) procesus |
Medynų įvairiaamžiškumas: 5 – 75 % medžių įvairaus amžiaus 4 – 50 % medžių įvairaus amžiaus 3 – 25 % medžių kitos amžiaus klasės 2 – 10 % medžių kitos amžiaus klasės 1 – vienaamžis medynas |
+(3) |
+(3) |
+(2) |
- |
Tinkamiausia Draustinius atrinkti įvairiaamžiuose medynuose: dėl skirtingo jų atsikūrimo laiko keičiasi sėklų genetinė kompozicija, didėja genetinė įvairovė, jie atsparesni aplinkos veiksnių anomalijoms, ligoms ir kenkėjams |
Rūšinis mišrumas: 5 – kitų rūšių priemaiša – 30 % 4 – kitų rūšių priemaiša – 20% 3 – kitų rūšių priemaiša – 10% 2 – kitų rūšių priemaiša – iki 5% 1 – vienos rūšies medynas |
+(2) |
+(4) |
+(2) |
- |
Pageidautinas, kai rūšių sąveika neantagonistinė ir palanki medynų tvarumo didinimo atžvilgiu (medyne vienu metu galima išsaugoti 2–3 medžių rūšis) |
13. Reprezentuojamos populiacijos dydis: 5 – daugiau kaip 2000 ha 4 – 1000–2000 ha 3 – 500–1000 ha 2 – iki 500 ha 1 – mikropopuliacijos 50–100 ha |
+(2) |
+(2) |
+(2) |
- |
Draustiniai turi būti atrenkami pagrindinėse populiacijose, nes tai turi reikšmės genetinei įvairovei |
14. Arealo pakraščių populiacijos: 5 – už arealo ribų 4 – arealo krašte 3 – ne arealo centre 2 – arealo centre 1 – nebūdingoje arealo dalyje |
+(3) |
- |
+(2) |
- |
Turi būti atrenkamos arealo pakraščių populiacijos, nes juose augančių medžių genetinės struktūros dėl evoliucijos labai skiriasi nuo populiacijų, esančių arealo centriniuose rajonuose arba priešingame jų krašte |
15. Derėjimas ir žėlimas: 5 – žėlimas vyksta gerai 4 – žėlimas vyksta vidutiniškai 3 – želia blogai 2 – dera, bet neželia 1 – nedera ir neželia |
+(2) |
+(4) |
+(3) |
- |
Pageidautina, kad atrenkamuose medynuose jau vyktų žėlimas, nes tai sąlygoja populiacijos evoliucinį tęstinumą bei atsikūrimo galią |
16. Miškininkystės priemonių poveikis: 5 – medynas tvarus ir įvairios fenotipinės struktūros, miškininkystės priemonės netaikomos 4 – medynas tvarus ir įvairios fenotipinės struktūros, miškininkystės priemonės taikomos iš dalies 3 – netaikant miškininkystės priemonių, nebūtų suformuotas medynas 2 – dėl išretinimo arba kitų veiksnių suardyta natūrali medyno struktūra 1 – taikant priemones, pakeista natūrali medyno struktūra |
+(4) |
+(3) |
+(3) |
+(4) |
Intensyvūs ugdomieji kirtimai mažina genetinę įvairovę, todėl jų ir kitų veiksnių pažeistus medynus negalima priskirti Ištekliams |
Iš viso: |
16 |
15 |
16 |
4 |
|
Genetinių miško medžių
išteklių atrankos metodikos
2 priedas
IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO BŪDŲ PARINKIMAS PAGAL MEDŽIŲ RŪŠIS
Medžių rūšys |
Natūraliose gamtinėse buveinėse (in situ) |
Perkėlus į kitą aplinką (ex situ) |
|||||||||
genetiniai draustiniai |
pavieniai medžiai |
atkūrimas |
želdinimas ex situ |
šeimų plantacijos |
klonų plantacijos |
klonų rinkiniai |
genų bankas |
||||
žėlimas |
mišrus |
želdinimas in situ |
sėklos |
žiedadulkės |
|||||||
Paprastasis klevas Acer platanoides L. |
+ |
+ |
+ |
- |
·/+ |
·/+ |
++ |
+ |
++ |
+ |
+ |
Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.L. |
++ |
++ |
+ |
- |
·/+ |
·/+ |
++ |
+ |
++ |
++ |
- |
Karpotasis beržas Betula varrucosa Roth. |
++ |
++ |
+ |
- |
+/+ |
·/+ |
++ |
+ |
++ |
++ |
+ |
Paprastasis skroblas Carpinus betulus L. |
+ |
+ |
+ |
- |
|
- |
+ |
- |
+ |
- |
+ |
Paprastasis bukas Fagus sylvatica L. |
+ |
+ |
+ |
+ |
+/+ |
I |
+ |
- |
+ |
- |
+ |
Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L. |
++ |
++ |
+ |
- |
+/+ |
·/+ |
++ |
+ |
++ |
++ |
- |
Europinis maumedis Larix decidua Mill. |
+ |
+ |
+ |
+ |
·/+ |
·/+ |
+ |
+ |
++ |
+ |
+ |
Obelis miškinė Malus sylvestris (L.)Mill. |
- |
+ |
+ |
+ |
·/+ |
·/+ |
+ |
+ |
+ |
- |
+ |
Paprastoji eglė Picea abies (L.) H.Karst. |
++ |
++ |
++ |
+ |
·/+ |
·/+ |
++ |
+ |
++ |
++ |
+ |
Kalninė pušis Pinus mugo Turra |
+ |
+ |
+ |
- |
·/+ |
·/+ |
+ |
- |
+ |
+ |
- |
Paprastoji pušis Pinus sylvestris L. |
++ |
++ |
++ |
+ |
./+ |
·/+ |
++ |
+ |
++ |
++ |
+ |
Miškinė kriaušė Pyrus pyraster Burgsd. |
- |
+ |
+ |
+ |
·/+ |
·/+ |
- |
+ |
+ |
- |
+ |
Drebulė Populus tremula L. |
+ |
++ |
·/+ |
- |
·/+ |
·/+ |
++ |
+ |
+ |
+ |
- |
Bekotis ąžuolas Qercus petrae Liebl. |
+ |
+ |
+ |
- |
·/+ |
·/+ |
+ |
+ |
+ |
- |
+ |
Paprastasis ąžuolas Qercus robur L. |
++ |
++ |
++ |
+ |
+/+ |
·/+ |
++ |
+ |
++ |
- |
+ |
Mažalapė liepa Tilia cordata Mill. |
++ |
++ |
+ |
+ |
- |
- |
++ |
+ |
+ |
+ |
- |
Paprastasis skirpstas Ulmus minor Mill. |
- |
+ |
+ |
+ |
·/+ |
- |
- |
- |
+ |
+ |
+ |
Kalninė guoba Ulmus glabra Huds. |
- |
+ |
+ |
+ |
·/+ |
- |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
Paprastoji vinkšna Ulmus laevis Pall. |
+ |
+ |
+ |
+ |
·/+ |
·/+ |
+ |
+ |
++ |
+ |
+ |
++ visiškas išsaugojimo būdo taikymas (visose populiacijose), + išsaugojimo būdo taikymas dalyje populiacijos, – šiuo būdu nesaugoma, * neturima patirties, I – realizavimas galimas su užsienio šalių pagalba